Baudžiamoji byla Nr. 1-415-572/2011
(Proceso Nr. 1-52-1-00751-2011-6)
Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.5.;
(S)
1.2.4.5.;
2.1.10.1.;
2.2.6.4.5.

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 5 d.
Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, sekretoriaujant Vaidai Šarakojytei, dalyvaujant prokurorei Laimai Lubauskienei, nukentėjusiajam S. B., kaltinamojo gynėjai advokatei Jolantai Vienažindytei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Kaltinamasis G. K. 2011 m. liepos 10 d., apie 20.00 val., Alytaus rajone, Butrimonių mstl., (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia iš asmeninių paskatų dėl įvykusio tarpusavio konflikto, sudavė rankos kumščiu nemažiau trijų kartų S. B. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. B. poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, kaklo kairėje, smakro kairėje, odos nubrozdinimą pakaušio vidurinėje dalyje, kraujosruvas kairės akies junginėje, bei tuo pačiu nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl apatinio žandikaulio dvigubo lūžimo smakre per centro liniją bei kairėje kaklelio srityje, nes dėl šio sužalojimo nukentėjusiojo S. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis G. K. kaltu visiškai pripažino. Paaiškino, kad 2011 m. liepos 10 d. nuo pat ryto kartu su broliu M. remontavo automobilį. Po pietų kaimynai B. buvo išėję į lauką ir su jo tėvais gėrė alų. Apie 16-17 val. į kiemą atėjo B., matėsi, kad jis yra išgėręs. S. B. su kažkuo susiginčijo, todėl jis liepė S. B. išeiti. S. B. iš kiemo palydėjo tėvas. Baigus darbą, jis prisėdo prie stalo. Maždaug tuo metu į kiemą vėl atėjo S. B.. Su S. B. susiginčijo, nukentėjusysis jį negražiai pavadino, ir abu susistumdė, po to jis sudavė S. B. kumščiu į veido sritį. S. B. nukrito, o atsikėlęs pradėjo plėšyti savo marškinėlius ir garsiai šaukti, kviesdamas išsiaiškinti. Tada jis vėl sudavė du smūgius į veido sritį, po smūgių S. B. vėl nukrito. Tuo metu iš namo išėjo brolio draugė S. B. ir jį nusivedė į namus. Būdamas namuose matė, kad tėvas S. B. padėjo nusiprausti veidą, o po to išlydėjo iš kiemo. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Sutinka su prašomu turtinės žalos dydžiu, tačiau nepripažįsta civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala turėtų būti įvertinta 200-300 Lt.
Nukentėjusysis S. B. parodė, kad įvykio dieną pas G. K. užėjo pasiteirauti apie brolio sveikatą, o sužinojęs nuėjo namo. Po to jam paskambino S. P. ir pakvietė ateiti pas A. B. pasikalbėti. K. ir B. gyvena viename name. Jam atėjus, visi gėrė alų. S. P. dar nebuvo. Vienas iš Kairių pradėjo priekaištauti dėl eisenos ir priėjęs sudavė per ausį. Po to abu broliai K.jį spardė. Jam buvo suduota daug smūgių. Nuo smūgių jis tris kartus buvo nukritęs ant žemės. B. K. ir kiti kieme buvę asmenys buvo kaip reikiant girti, jis pats buvo visiškai blaivus. K. tėvas nuprausė veidą ir jis išėjo į namus. Į medicinos įstaigą kreipėsi gal po trijų dienų, nes nejautė, kad lūžęs žandikaulis. Mėnesį laiko gydėsi Kaune, nes žandikaulis supūliavo. Gydymas dar nebaigtas. Prašo priteisti patirtą turtinę žalą bei 20000Lt neturtinės žalos. Tokio dydžio neturtinės žalos prašo dėl patirto skausmo ir už sužalojimus.
Liudytojas G. B. parodė, kad S. įvykio dieną atėjęs pirmą kartą pasisveikino ir išėjo namo. Atėjęs antrą kartą susiginčijo su G. K.. S. B. atėjo susitikti su jo broliu S. P.. S. P. sėdėjo už stalo, S. B. su juo pasikalbėti nespėjo, nes susiginčijo su G. K. ir susimušė. Iš pradžių abu susistumdė, o po to nuėjo už pastato. Kas vyko tarp G.ir S. nematė, pagal išvaizdą buvo sumuštas S. B..
Liudytojo G. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 3 p. G. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. ir G. K. buvo blaivūs, o S. B. – gerokai išgėręs. S. B. būdamas neblaivus prieina prie bet kiurio žmogaus ir kabinėjasi. Konfliktą išprovokavo S. B., nes į kiemą grįžo garsiai šaukdamas. (b.l. 33-35).
Liudytojas G. K. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Įvykio dieną kartus su kaimynais B. buvo kieme ir gėrė alų. Namo kieme sūnus G. ir M. taisė automobilį. Į kiemą atėjo S. B., išgėręs alaus išėjo. Per kur S. B. atėjo antrą kartą jis nematė. Tarp S. B. ir jo sūnaus G. kilo konfliktas. Matė, kad sūnus sudavė vieną smūgį, nuo kurio B. nukrito. Sūnus atsisėdo prie stalo, o S. B. atsikėlęs pradėjo negražiai kalbėti. Tada sūnus sudavė du smūgius. Po šių smūgių marti G. nuvedė į kambarį, o jis atsinešė vandens ir nuprausė B. veidą. S. B. buvo išgėręs, bet negriuvinėjo.
Liudytojo G. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 3 p. G. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. B. įvykio dieną buvo stipriai išgėręs ir išgėręs alaus, pradėjo gniaužyti kumščius, jais mojuoti visiems sėdintiems prie veido. Kad neprasidėtų konfliktas, jis paėmė S. B. už parankės ir išvedė iš kiemo.
Liudytojas S. P. parodė, kad įvykio dieną jis paskambino S. B. ir pakvietė ateiti išgerti. Tą dieną nukentėjusiojo nebuvo matęs, S. B. įvykio dieną pas jį tikrai nedirbo. Kas sumušė S. B. nematė, nes kai atėjo S. B. jau buvo sumuštas. B. B. kalbėjo, kad S. sumušė G. K., vadinamas „K.“. Po muštynių nukentėjusysis iš kiemo išėjo pats. S. B. pažįsta seniai , blaivus B. būna normalus, o išgėręs tampa agresyvus.
Liudytojas M. K. parodė, kad kaltinamasis jo brolis. Įvykio dieną, prisimena, kad tai buvo šeštadienis, kartu su broliu remontavo mašiną. Dienos metu du kartus atėjo S. B.. Jam atėjus pirmą kartą matėsi, kad girtas, o sugrįžęs antrą kartą – buvo dar girtesnis, vaikščiojo po kiemą, aiškino, kad laukia S. P.. Bevaikščiodamas užkabino brolį G. ir G. pradėjo jį mušti. G. mušė kumščiais, smūgius sudavė į veido sritį. Matė, kad G. sudavė 3-4 smūgius. Po šių smūgių S. B. nukrito. Atsikėlęs pradėjo plėšyti marškinėlius, kvietė brolį muštis. G. vėl sudavė smūgį į veido sritį, nuo smūgio B. nukrito. Po muštynių tėtė atnešė vandens ir S. B. padėjo nusiprausti. Jis pats S. B. nesudavė nei vien o smūgio, nuo besimušančių stovėjo maždaug trijų metrų atstumu.
Liudytoja B. R. parodė, kad nukentėjusysis yra jos kaimynas. S. B. pas ją atėjo po muštynių praėjus 2-3 dienoms. Jį pamačiusi išsigando ir liepė išeiti bei kreiptis pas medikus.
Liudytoja S. B. parodė, kad įvykio beveik nematė. Vaikams pradėjus verkti išbėjo į lauką ir juos parsivedė, o po to sugrįžo ir nusivedė G. K.. G. K. nusivedė tam, kad nebūtų muštynių tęsinio. Vėliau sužinojo, kad girtas S. B. prisikabino prie G. K.. S. B. įvykio dieną buvo neblaivus, būdamas blaivus į jų kiemą neužeina.
Iš 2011-07-13 S. B. protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis, kreipėsi į policiją nurodydamas, jog 2011-07-10 Alytaus rajone, Butrimonyse jį sumušė broliai K.. (b.l. 1).
2011-07-13 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti Alytaus rajone, Butrimonių mstl. (duomenys neskelbtini) kieme. (b.l. 3-8).
Specialisto išvada Nr. G 521/11 (06) patvirtina, kad apatinio žandikaulio dvigubas lūžimas smakre per centro liniją bei kairėje kaklelio srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kaklo kairėje, smakro kairėje, odos nubrozdinimas pakaušio vidurinėje dalyje, krausjosruva kairės akies junginėje S. B. padaryta kieto buko daikto poveikyje; sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio dvigubo lūžimo per centro liniją bei kairėje kaklelio srityje sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje, labiau tikėtina, kad sužalojimas padarytas smūgiuojant. Visi kiti sužalojimai padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje ir tiek kartu, tiek ir atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.(b.l. 20-21).
Kaltinamasis G. K. iš asmeninių paskatų – dėl to, kad nukentėjusysis būdamas girtas kibo prie jo, sudavė 3 smūgius rankomis nukentėjusiajam į veido sritį. Suduodant minėtus smūgius nukentėjusiajam buvo sulaužyti apatinis žandikaulis per centro liniją bei kairėje kaklelio srityje, padaryti kiti kūno sužalojimai. Padaryti sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio dvigubo lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. 2 d. Kaltinamasis padarė nesunkų, smurtinį nusikaltimą. G. K. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, neregistruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, taip pat įvertinama tai, kad G. K. iš anksto neplanavo daryti nusikaltimo, nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių. Nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir paties nukentėjusio asmens elgesys – būdamas girtas atėjo į svetimą kiemą ir kibo prie ten esančių žmonių. G. K. nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu jis visiškai pripažino kaltę ir atvirai papasakojo apie padarytą veiką, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek ir su kaltinamojo asmenybe, teismas mano, jog padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo M. K. tikrosios vertybinės orientacijos. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam gali būti paskirta laisvės apribojimo bausmė.
S. B. civilinis ieškinys turtinei 541,82 Lt žalai atlyginti tenkintinas pilnai, nes kaltinamojo kaltė padarius nusikaltimą ir tuo pačiu turtinę žalą, įrodyta (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str.). Kaltinamasis ieškinį turtinės žalos pripažino, jo dydžio neginčijo.
Nukentėjusysis prašo priteisti 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. (CK 6.250 str.2d.). Kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdė S. B. sveikatą, dėl sužalojimų nukentėjusysis kentė fizinį skausmą. Tačiau nukentėjusiojo nurodyta 20000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, teismo manymu, yra per didelė, nes nusikaltimo padariniai nėra sunkūs, nukentėjusiajam nepadaryti negrįžtami sveikatos pakenkimai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę, tai, kad tokį kaltinamojo elgesį iš dalies išprovokavo paties nukentėjusiojo agresyvus elgesys, kibimas prie kaltinamojo bei tai, kad nukentėjusysis pats iš karto po įvykio nesikreipė į medicinos įstaigą ir leido atsirasti sunkesnėms pasekmėms (žandikaulis supūliavo) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas mano, kad nukentėjusiajam priteistina 3000 Lt dydžio kompensacija už padarytą neturtinę žalą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubausti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Įpareigoti G. K. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš G. K. nukentėjusiajam S. B. 541,82 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt vieną Lt 82 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš G. K. 3000 Lt S. B. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Teisėja Ramunė Kuzmienė