Civilinė byla Nr. e2A-30-889/2021

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01707-2019-8

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

 (S)

                                                                            2.6.1.4; 2.6.8.8; 2.6.18.2; 3.3.1.18.3;

                                                                                         3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. S. ir atsakovės T. U. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovei T. U. dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 23 800 Eur skolos, 2 152 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1.       Ieškovas nurodė, kad su atsakove 2018 m. sausio 18 d. sudarė statybos rangos sutartį. Šia sutartimi pagal verslo liudijimą dirbantis ieškovas įsipareigojo iki 2018 m. spalio 31 d. atsakovės naudai atlikti statybos rangos darbus, t. y. pagal statybos projektą savo technika ir medžiagomis ūkio būdu užbaigti pastatyti 80 kv. m ploto gyvenamąjį namą atsakovei priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, jog bendra statybos rangos darbų kaina yra 40 000 Eur, ji privalo būti sumokėta iki 2018 m. gegužės 31 d. Atsakovė neturėjo apyvartinių lėšų rangos darbams pradėti, todėl ginčo šalys žodžiu susitarė, jog pirmojo etapo rangos darbus ieškovas atliks savo lėšomis, o atsakovė visą rangos darbų kainą sumokės, gavusi paskolą iš banko. Vadovaudamasis atsiskaitymo tvarkos ir darbų planu, ieškovas pirmojo darbų etapo metu atliko statybos rangos darbų už 18 000 Eur. Suėjus sutartyje nustatytam atsiskaitymo terminui, atsakovė 2018 m. liepos 26 d. sumokėjo 10 000 Eur sumą ir pareikalavo tęsti rangos darbus, pažadėjusi artimiausiu metu visiškai atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 20 d. pranešime pateikė atsakovei išsamią atliktų statybos rangos darbų ir savo lėšomis nupirktų statybinių medžiagų detalizaciją ir nurodė, jog iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. yra atlikęs statybos rangos darbų už daugiau nei 18 000 Eur, todėl paprašė atsakovės informuoti, kada ši įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus ir sumokės likusią sutarties kainos dalį. Po pranešimo atsakovė sumokėjo 3 000 Eur ir informavo, jog likusią kainos dalį sumokės tik po antrojo etapo rangos darbų atlikimo, kai namo baigtumas viršys 80 procentų. Ieškovas toliau tęsė darbus ir 2019 m. sausio 25 d. elektroniniu paštu ieškovas informavo atsakovę, jog faktiškai yra atlikęs rangos darbų už 36 800 Eur sumą, pareikalavo iš atsakovės pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą ir sumokėti 23 800 Eur skolos likutį, o likusius neatliktus darbus ieškovas sustabdė iki atsakovės atsiskaitymo.

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 14 d. priėmė preliminarų sprendimą, juo priteisė ieškovui iš atsakovės 23 800 Eur skolos, 2 152 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 25 952 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 380 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

3.       Atsakovė T. U. pateikė prieštaravimus dėl 2019 m. kovo 14 d. preliminaraus teismo sprendimo, prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.1.       Atsakovė nurodė, kad 2017 m. spalio 15 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Preliminariąją būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal ją ieškovas įsipareigojo pastatyti namą ūkio būdu ir po to parduoti namą ir žemės sklypą, o atsakovė įsipareigojo nupirkti šį turtą už 80 000 Eur. Preliminariosios sutarties sudarymo dieną ji ieškovui grynaisiais pinigais sumokėjo preliminariojoje sutartyje numatytą avansinę 10 000 Eur sumą. 2018 m. sausio 18 d. Rangos sutarties sudarymo dieną atsakovė sumokėjo ieškovui 5 000 Eur. Atsakovė su ieškovu susitarė, kad jis savo lėšomis atliks darbų už 25 000 Eur, o atsakovė skolos grąžinimą garantuos išduodama vekselius. Todėl atsakovė 2018 m. sausio 18 d. pasirašė du paprastuosius vekselius, pagal kuriuos įsipareigojo iki 2018 m. vasario 15 d. besąlygiškai sumokėti ieškovui 10 000 Eur ir 15 000 Eur.           2018 m. sausio 19 d. atsakovė su ieškovu pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovė nusipirko 578/1157 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir sumokėjo 10 000 Eur. 2018 m. vasario 15 d. atsakovė sumokėjo ieškovui 15 000 Eur pagal 2018 m. sausio 18 d. paprastąjį vekselį. 2018 m. kovo 26 d. atsakovė sumokėjo ieškovui 3 000 Eur, o 2018 m. balandžio 27 d. – 5 000 Eur, 2018 m. liepos 26 d. – 10 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 19 d. – 5 000 Eur pagal 2018 m. sausio 18 d. vekselį. Atsakovė iš viso ieškovui yra sumokėjusi 10 000 Eur už žemės sklypo įsigijimą ir 53 000 Eur už gyvenamojo namo statybą, taigi ieškovas sąmoningai klaidina teismą, nurodydamas, kad atsakovė jam sumokėjo tik 13 000 Eur.

3.2.       Atsakovė nesutinka su ieškovo nurodytais atliktais darbais ir jų verte, kadangi dalį šių darbų ieškovas yra atlikęs nekokybiškai ir atsakovė bus priversta ištaisyti darbų defektus. Ieškovas darbus atlikdavo netinkamai, su trūkumais, nekokybiškai ir atliktų darbų trūkumus reikėdavo taisyti. Tiek pati atsakovė, tiek techninis prižiūrėtojas siųsdavo pretenzijas dėl darbų kokybės, o ieškovas sutikdavo juos ištaisyti ir nurodydavo, kad pakoreguos atliktų darbų aktą, tačiau pakoreguoto neatveždavo. Atsakovė, gavusi vienašališkai ieškovo surašytą jo atliktų darbų aktą, kartu su techniniu prižiūrėtoju nuvyko į statomą gyvenamąjį namą, apžiūrėjo jį ir konstatavo, kad dalis akte nurodomų darbų atlikta nekokybiškai, apie tai informavo ieškovą ir laukė, kol bus ištaisyti nekokybiškai atlikti darbai, tačiau ieškovas trūkumų iki šiol nepašalino.

3.3.       Atsakovė teigia, jog ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius už laiku neįvykdytą prievolę yra nepagrįstas, nes atsakovė nėra skolinga ieškovui. Be to, ieškovo reikalavimas priteisti 0,02 procento dydžio delspinigius, skaičiuojant juos nuo visos 40 000 Eur sumos, yra nesąžiningas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu 2019 m. kovo 14 d. preliminarų sprendimą pakeitė; tenkino dalį ieškinio; priteisė ieškovui iš atsakovės 2 882,51 Eur skolos, 344 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 226,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 837,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; atsakovei iš ieškovo priteisė 1 598,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1.       Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vartojimo rangos sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo ir atsakomybės už sutarties pažeidimus. Ieškovas (rangovas) teigia, kad užsakovė neatsiskaitė už atliktus darbus, o atsakovė (užsakovė) nurodo, kad rangovas pažeidė sutarties nuostatas dėl atlikto darbo kokybės, todėl ji neprivalo sumokėti už netinkamai atliktus darbus, be to, rangovas turi jai atlyginti nuostolius už darbų trūkumų šalinimą.

4.2.       Byloje kilo ginčas, kokią sumą atsakovė yra sumokėjusi ieškovui už atliktus darbus. Ieškovas teigė, kad atsakovė ieškovui yra sumokėjusi 53 000 Eur, o atsakovė teigė, jog ieškovui yra sumokėjusi 63 000 Eur, t. y. 53 000 Eur už gyvenamojo namo statybą bei 10 000 Eur už žemės sklypą. Iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų teismas nustatė, kad 53 000 Eur suma, kurią atsakovė yra sumokėjusi ieškovui už atliktus darbus, tiek pagal mokėjimo datas, tiek pagal mokėtinas sumas sutampa. Atsakovė teigia, kad papildomai 10 000 Eur ieškovui yra sumokėjusi už žemės sklypą. Teismas, įvertinęs 2018 m. sausio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas, tai, jog daikto pardavimo kaina – 10 000 Eur – sumokėta pardavėjui prieš šios sutarties pasirašymą, ir tai, jog sutartis kartu yra ir pakvitavimas, patvirtinantis, kad daikto pardavėjas gavo iš pirkėjo 10 000 Eur, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė sumokėjo ieškovui 10 000 Eur už žemės sklypą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad atsakovė ieškovui iš viso yra sumokėjusi 63 000 Eur.

4.3.       Ieškovas sutiko, kad neatliko dalies darbų. Byloje kilo ginčas dėl neatliktų darbų kainos. Ieškovas pateikė skaičiavimus, jog jis neatliko darbų už 3 200 Eur. Teismas nurodė, jog, pagal atsakovės pateiktas sąmatas, bendra neatliktų darbų suma sudaro 12 714,32 Eur (be PVM). Teismas pažymėjo, jog ieškovo pateikti skaičiavimai apie neatliktus darbus nepagrįsti jokiais įrodymais, ir padarė išvadą, jog ieškovo skaičiavimų teisingumas kelia abejonių, o atsakovės pateikti įrodymai yra objektyvūs, patikimi ir labiau atitinkantys realią darbų ir medžiagų kainą. Teismas konstatavo, jog ieškovui priteistiną sumą sudaro skirtumas tarp priteistinos skolos už atliktus statybos darbus ir sumos už neatliktus darbus, t. y. 4 285,68 Eur.

4.4.       Atsakovė savo reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų pagrįsti pateikė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2019 m. vasario 7 d. vieno buto gyvenamojo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą Nr. PDS 02/07. Ieškovas pateikė MB „Statybų techninės priežiūros projektai“ 2020 m. sausio 6 d. statinio apžiūros aktą Nr. SAA2020/01-001 dėl vieno buto gyvenamojo pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Prie Apžiūros akto Nr. PDS 02/07 pateikta UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ lokalinė sąmata Nr. 001 dėl 17 231,45 Eur sumos (be PVM). Taip pat atsakovė pateikė UAB „Standera“ Atliktų darbų aktą Nr. 008, serija STA, dėl 2 505 Eur sumos (be PVM). Prie ieškovo pateikto Statinio apžiūros akto Nr. SAA2020/01-001 pateikta lokalinė sąmata dėl 1 403,17 Eur sumos (be PVM).

4.5.       Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, konstatavo, jog dalis Apžiūros akte Nr. PDS 02/07 nurodytų defektų jau yra priskirti prie nebaigtų darbų, taip pat dalis Apžiūros akte Nr. PDS 02/07 nurodytų defektų yra ištaisyti, atsakovės pateiktose sąskaitose yra neaiškumų, įskaičiuoti atlikti darbai. Taigi teismas nusprendė vadovautis prie Statinio apžiūros akto Nr. SAA2020/01-001 pateikta lokaline sąmata dėl 1 403,17 Eur sumos (be PVM) ir apskaičiavo, jog ieškovui priteistiną sumą sudaro skirtumas tarp darbų vertės ir trūkumų šalinimo išlaidų (4 285,68 Eur - 1 403,17 Eur (be PVM) =                                    2 882,51 Eur).

4.6.       Įvertinęs bylos medžiagą, liudytojų, šalių paaiškinimus, teismas nusprendė, kad šalys viena kitai įsipareigojimų nebevykdė nuo 2019 m. sausio 24 d., taigi priteisė ieškovui iš atsakovės 344 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. kovo 7 d. nuo 40 000 Eur, t. y. visos sutarties sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5.       Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį ir priteisti ieškovui iš atsakovės 22 279,15 Eur skolos, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas; pridėti papildomus įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1.       Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė sumokėjo jam iš viso 63 000 Eur. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog atsakovė iki 2018 m. sausio 19 d. notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo sumokėjo ieškovui 10 000 Eur už įsigyjamą žemės sklypą kitaip, nei 2018 m. sausio 18 d. vekseliais, nesivadovavo įrodymų visuma, nenurodė, kodėl teismas nevertina 2018 m. sausio 18 d. tarp šalių pasirašyto vekselio buvimo fakto ir jo turinio, o atsakovės 2018 m. sausio 30 d. elektroninio laiško vertinimas yra formalus ir nepagrįstas. Iš byloje esančių įrodymų darytina neginčijama išvada, kad iki 2018 m. sausio 18 d. ieškovas atliko darbų atsakovės naudai už 30 000 Eur ir 2018 m. sausio 19 d. notarine pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė 10 000 Eur vertės žemės sklypą. Iki notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovė ieškovui buvo sumokėjusi 15 000 Eur ir išdavė du vekselius dėl bendros 25 000 Eur sumos, kuriuos atsakovė įsipareigojo apmokėti iki 2018 m. vasario 15 d. Taigi teismo išvados, kad iki notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovė faktiškai sumokėjo ieškovui už žemės sklypą 10 000 Eur kitaip, nei 2018 m. sausio 18 d. išduotu vekseliu, yra nelogiškos.

5.2.       Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo neatliktų darbų vertę, rėmėsi atsakovės į bylą pateikta UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ lokaline sąmata Nr. S002, tačiau nenurodė, kodėl atmeta ieškovo nurodytas darbų kainas, taip pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, pagal kurį teismas privalo nurodyti argumentus, dėl kurių atmeta kokius nors įrodymus.

5.3.       Ieškovas teigia, jog liudytojų L. G. ir G. B. parodymais teismas vadovavosi nepagrįstai: šių liudytojų parodymai ir į bylą atsakovės teikti UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ parengti rašytiniai įrodymai yra niekiniai, parengti abejotinos reputacijos, nekvalifikuotų specialistų, todėl šie rašytiniai dokumentai, o ir byloje teikti L. G. ir G. B. parodymai neturi jokios įrodomosios galios.

5.4.       Ieškovo nuomone, iš esmės turėtų būti peržiūrėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje teismas vadovavosi UAB „Bavista“ sąmatomis. Ieškovas nei 2018 m. sausio 18 d. statybos rangos sutartimi, nei preliminariąja sutartimi nebuvo įsipareigojęs įrengti įvadų bei pagrindinių trasų (lauko inžinerinių tinklų).

5.5.       Anksčiau nurodytais motyvais ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

6.       Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; priimti papildomus įrodymus. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

6.1.       Ieškovo prašomi priimti papildomi dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu, atsiliepimu arba per teismo posėdžius; objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų negalėjęs jų pateikti, ieškovas nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti papildomus įrodymus.

6.2.       Įvertinęs tai, jog įrodymai, patvirtinantys faktą, kad atsakovė yra sumokėjusi 10 000 Eur pagal 2018 m. sausio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nėra nuginčyti, sandorį tvirtinusios notarės V. M. paaiškinimus, ieškovo nesąžiningumą tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir anksčiau, ieškovo prieštaringus, besikeičiančius parodymus dėl esminių sandorio aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra sumokėjusi 10 000,00 Eur pagal 2018 m. sausio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

6.3.       Ieškovas nurodo, jog UAB „Pastatų statyba ir diagnostika“ parengti rašytiniai įrodymai yra niekiniai, tačiau pats bylos nagrinėjimo metu nepateikė objektyvių ir nešališkų kitų statybų specialistų sąmatų, kurios leistų abejoti UAB „Pastatų statyba ir diagnostika“ parengtų sąmatų objektyvumu.

6.4.       Pirmosios instancijos teismas šalių santykius kvalifikavo kaip kilusius tarp vartotojo ir verslininko, todėl pagrįstai 2017 m. spalio 15 d. preliminariosios būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas aiškino ieškovo nenaudai, atsižvelgdamas į kitus byloje esančius įrodymus dėl tikrosios šalių valios sudarant sutartį. Ieškovas nurodo, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl lauko inžinerinių tinklų įrengimo, tačiau tai, kad šalys susitarė dėl vandentiekio ir kanalizacijos prijungimo prie lauko tinklų, šildymo sistemos prijungimo prie kolektorinės spintos, elektros instaliacijos prijungimo prie lauko tinklų, patvirtina, kad lauko inžineriniai tinklai turėjo būti įrengti, kitaip jų nebūtų galima prijungti prie name įrengtų vandentiekio ir kanalizacijos, šildymo, elektros sistemų. Taigi nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Bavista“ sąmatomis, kadangi ieškovas nebuvo įsipareigojęs įrengti įvadų bei pagrindinių trasų (lauko inžinerinių tinklų).

6.5.       Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovas nuo pat sutartinių santykių pradžios buvo nesąžiningas, taip pat nesąžiningai elgėsi tiek kreipimosi į teismą metu, nuo teismo nuslėpdamas esmines sutartinių santykių aplinkybes, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jo parodymai, paaiškinimai ir apeliacinio skundo argumentai turėtų būti vertinami kritiškai, kaip siekis, pasinaudojant jo paties nekokybiškai parengta sutartimi, išvengti civilinės atsakomybės.

7.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, jame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovo 17 000 Eur permoką ir 20 850 Eur atliktų darbų trūkumams šalinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

7.1.       Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš jos skolą ne tik pagal 2019 m. sausio 24 d. Darbų aktą Nr. 6B-01, bet ir pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. darbų aktą ir 2018 m. spalio 31 d. darbų aktą, nors joks reikalavimas byloje pagal šiuos du aktus pareikštas nebuvo, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darbai pagal šiuos du aktus buvo perduoti.

7.2.       Pirmosios instancijos teismas ieškovo 2018 m. rugpjūčio 20 d. laišką, kuriame yra išvardyti atlikti darbai už 18 000 Eur ir išreikštas reikalavimas sumokėti už atliktus darbus, traktavo kaip atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir jo pagrindu priteisė iš atsakovės skolą, tačiau šio laiško negalima laikyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu ne tik todėl, kad jis nėra atsakovės pasirašytas, bet ir dėl to, kad nebuvo atlikta atliktų darbų priėmimo–perdavimo procedūra, numatyta Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.662 straipsnyje, o pats laiškas savo forma ir turiniu neatitinka priėmimo–perdavimo aktui keliamų reikalavimų.

7.3.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atliktų darbų apimties ir jų vertės, rėmėsi ir 2018 m. spalio 31 d. atliktų darbų aktu, konstatuodamas, kad šiame akte nurodyti darbai buvo atlikti ir perduoti atsakovei, tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Ieškovas nei ieškinyje, nei atsiliepime į prieštaravimus nesirėmė šiuo 2018 m. spalio 31 d. atliktų darbų aktu ir neprašė jo pagrindu priteisti skolą.

7.4.       Taigi pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti tik 36 800 Eur, nurodytų 2018 m. sausio 18 d.–2019 m. sausio 24 d. Darbų akte Nr. 6B-01, priteisimo klausimą. Ieškovas nurodo, kad atliko darbų už 36 000 Eur, atsakovė yra sumokėjusi 53 000 Eur (taip pat dar 10 000 Eur už žemės sklypą), todėl nėra skolinga ieškovui, o yra permokėjusi 17 000 Eur; ši suma atsakovei turėjo būti priteisti iš ieškovo.

7.5.       Pirmosios instancijos teismas, nesant byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas nėra PVM mokėtojas, nepagrįstai iš ieškovo priteistiną sumą sumažino PVM suma (2 670,01 Eur).

7.6.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė remtis atsakovės pateiktu apžiūros aktu ir defektų šalinimo darbų sąmatomis, įžvelgęs juose netikslumų, tačiau nesiėmė jokių priemonių šiems netikslumams pašalinti. Atsakovės pateiktas Apžiūros aktas Nr. PDS 02/07 surašytas 2019 m. vasario 7 d., t. y. praėjus keturiolikai dienų nuo 2018 m. sausio 18 d.–2019 m. sausio 24 d. Darbų akto Nr. 6B-01 surašymo. Ieškovo pateiktas aktas Nr. SAA2020/01-001 surašytas ir objekto apžiūra atlikta 2020 m. sausio 6 d., t. y. praėjus vieneriems metams nuo Darbų akto Nr. 6B-01 surašymo, ir po to, kai atsakovė per šį laikotarpį atliko statybos ir remonto darbų, dėl to ieškovo pateiktame akte užfiksuoti defektai neatitinka statinio būklės, buvusios 2019 m. sausio 24 d. Atsakovės pateiktame Apžiūros akte Nr. PDS 02/07 nurodyti tiek namo išorės, tiek vidaus darbų defektai; ieškovo pateiktame akte nurodyti tik namo išorės darbų defektai. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad buvo pateikusi ir antstolės V. D. 2019 m. gegužės 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0004/19/F-1102, kuriame užfiksuoti nekokybiškai atlikti darbai, ir šis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas atitinka Apžiūros akte Nr. PDS 02/07 užfiksuotus duomenis. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Statinio apžiūros aktu Nr. SAA2020/01-001 ir pagal jį sudaryta lokaline sąmata dėl 1 403,17 Eur sumos (be PVM), kuria įvertinti statybos darbų defektai, ir nepagrįstai atmetė atsakovės T. U. pateiktus įrodymus dėl defektų šalinimo darbų vertės.

7.7.       Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, preliminarus sprendimas turėtų būti panaikintas, ieškinys atmestas, o atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteista 17 000 Eur permoka, 20 850 Eur atliktų darbų trūkumams šalinti ir visos bylinėjimosi išlaidos.

7.8.       Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar 2018 m. sausio 18 d. Statybos rangos darbų sutarties nuostatos nepažeidžia vartotojo teisių. 2018 m. sausio 18 d. Statybos rangos darbų sutartis buvo parengta ieškovo, bendrosios sutarties nuostatos nebuvo individualiai aptartos, be to, jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir vartotojo teises ir interesus, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, todėl, kaip prieštaraujančios sąžiningumo kriterijams, pagal CK 6.188 straipsnį turėjo būti teismo pripažintos negaliojančiomis, o reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestas.

8.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės skundą atmesti; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1.       Ieškovas pažymi, jog teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovės skolą, rėmėsi 2018 m. sausio 18 d. Statybos darbų rangos sutartimi ir jos priedais, kurių pagrindu ieškovas ir reiškė reikalavimą priteisti skolą. Atliktų darbų aktai buvo įvertinti kaip įrodymai, patvirtinantys darbų atsakovei perdavimą. Byloje nebuvo ginčo, kad ieškovas neperdavė atsakovei rangos sutartyje nurodytų statybos darbų. Atsakovė suabsoliutina dvišalio darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmę. Rašytinių įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovė ieškovo atliktus rangos darbus faktiškai priėmė ir priimdama šiuos darbus jokių pretenzijų dėl ieškovo atliktų darbų kokybės nereiškė.

8.2.       Atsakovė nereiškė byloje priešieškinio dėl 17 000 Eur permokos priteisimo iš ieškovo. Todėl atsakovės reikalavimas dėl permokos priteisimo, reiškiamas apeliaciniame skunde, yra ne tik nepagrįstas byloje teismo nustatytomis aplinkybėmis, bet ir reiškiamas pažeidžiant proceso teisės normas.

8.3.       Atsakovės apeliaciniame nurodomos prielaidos dėl ieškovo prievolės registruotis PVM mokėtoju, kai faktiškai šalys buvo sutarusios, jog už rangos darbus atsakovė atsiskaitys, nepriskaičiuojant PVM, nesudaro pagrindo vertinant ieškovo neatliktų darbų kainas taikyti PVM.

8.4.       Ieškovas pažymi, jog, nors atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktu statinio apžiūros aktu bei su juo pateikta M. L. sąmata, ji neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatytų aplinkybių, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu savo lėšomis darbų trūkumų netaisė, dalis atsakovės Apžiūros akte Nr. PDS 02/07 nurodytų defektų yra priskirti prie nebaigtų darbų, dalis nurodytų defektų ieškovo yra ištaisyti.

8.5.       Ieškovas nesutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovo pateiktame apžiūros akte yra užfiksuoti tik išorės defektai, o atsakovės pateiktame akte – ir išorės, ir vidaus defektai. Ieškovo nuomone, atsakovės pateiktame apžiūros akte yra užfiksuoti smulkūs vidaus įrengimo neatitikimai: pavieniai vidaus sienų nelygumai, elektros laidai sumontuoti ne stačiais kampais. Šie menkaverčiai nukrypimai nesudaro pagrindo remtis atsakovės pateiktomis UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ lokalinėmis sąmatomis, kurios parengtos ne pagal „Sistela“ programą, neaiškiais įkainiais ir nekvalifikuotų specialistų.

8.6.       Atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį dėl delspinigių priteisimo. Ieškovas pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo išvadų, kad laiku nevykdė prievolės atsiskaityti už atliktus darbus, todėl nėra pagrindo naikinti šios teismo sprendimo dalies.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

11.       Tiek ieškovas su apeliaciniu skundu, tiek atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, susijusius su asmenimis, sudariusiais sąmatas dėl neatliktų darbų, ir darbų defektų kvalifikacija, taip pat ieškovas pateikė sąmatą dėl neatliktų darbų kiekio ir kainų. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį bei jų reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką, tai, jog ieškovas apeliaciniame skunde pripažįsta didesnę neatliktų darbų vertę, kurią grindžia naujai pateikta sąmata, nenustatęs šalių procesiniame elgesyje piktnaudžiavimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas visapusiško bylos išnagrinėjimo ir užtikrinti rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimą, priima ir prideda prie bylos ieškovo kartu su apeliaciniu skundu ir atsakovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą naujai pateiktus įrodymus.

12.       2021 m. sausio 21 d. atsakovė pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo, prašo pridėti prie bylos Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10361-676/2020, internete paskelbtą FNTT pranešimą dėl ieškovo veiklos tyrimo, internete pateiktus komentarus dėl ieškovo veiklos, taip pat prašo teismų informacinėje sistemoje patikrinti duomenis dėl ieškovui iškeltų ir teismuose nagrinėjamų civilinių ir baudžiamųjų bylų ir pridėti šių bylų medžiagą prie bylos. Kolegija, įvertinusi prašomų pridėti bei išreikalauti ir pridėti įrodymų turinį, jų ryšį su nagrinėjama byla, įrodymų leistinumą, prašymo pateikimo datą, atsakovės prašymą atmeta.

13.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos toliau nurodomos faktinės aplinkybės. 2017 m. spalio 15 d. šalys sudarė Preliminariąją būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pastatyti namą ūkio būdu ir po to parduoti namą ir žemės sklypą, o atsakovė įsipareigojo nupirkti šį turtą už 80 000 Eur. 2018 m. sausio 18 d. šalys sudarė Statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2018 m. spalio 31 d. už 40 000 Eur pastatyti (duomenys neskelbtini), 80 kv. m ploto namą ūkio būdu su savo technika ir medžiagomis pagal statybos projektą ir perduoti jį užsakovui, t. y. atsakovei, o užsakovė įsipareigojo priimti ir sumokėti už suteiktas paslaugas (darbus), t. y. pastatytą namą sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. 2018 m. sausio 19 d. atsakovė ir ieškovas pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovė nusipirko 578/1157 dalis (449 kv. m bendro ploto dalį, UAB „Gistamos Projektai“ parengtame žemės sklypo plane (M 1:500) pažymėtą raide B, ir 129 kv. m ploto dalį iš 259 kv. m bendro ploto dalies, UAB „Gistamos Projektai“ parengtame žemės sklypo plane (M 1:500) pažymėtą raide S) žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).

14.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusių santykių pagal statybos darbų rangos sutartį požymius, ginčo statybos rangos sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį. Šios teismo išvados šalys neginčija.

Dėl atsiskaitymo pagal sutartį

15.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vartojimo rangos sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo ir atsakomybės už sutarties pažeidimus. Ieškovas (rangovas) teigia, kad užsakovė už atliktus darbus su juo neatsiskaitė, o atsakovė (užsakovė) nurodo, kad rangovas pažeidė sutarties nuostatas dėl atlikto darbo kokybės, todėl ji neprivalo sumokėti už netinkamai atliktus darbus, be to, rangovas turi jai atlyginti nuostolius už darbų trūkumų šalinimą.

16.       Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 23 800 Eur skolos pagal 2018 m. sausio 18 d. Statybos darbų rangos sutartį. Laikėsi pozicijos, jog pagal rangos sutartį neatliktų darbų vertė sudaro 3 200 Eur, taigi priteistiną sumą sudaro pagal sutartį atliktų darbų vertės ir atsakovės pagal šią sutartį sumokėtos sumos skirtumas. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės T. U. 22 279,15 Eur skolos, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Ieškovo apeliaciniame skunde prašoma priteisti suma sumažinta jo naujai įrodinėjama neatliktų darbų verte: pagal naujai pateiktą sąmatą ieškovas įrodinėja neatlikęs darbų už 4 720,85 Eur (be PVM).

17.       CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

18.       Kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014).

19.       Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).

20.       Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, jog šalys 2017 m. spalio 15 d. sudarė Preliminariąją būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pastatyti namą ūkio būdu ir po to parduoti namą ir žemės sklypą, o atsakovė įsipareigojo nupirkti šį turtą už 80 000 Eur. 2018 m. sausio 18 d. šalys sudarė Statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2018 m. spalio 31 d. už 40 000 Eur pastatyti namą ūkio būdu su savo technika ir medžiagomis pagal statybos projektą ir perduoti jį užsakovei, t. y. atsakovei, o užsakovė įsipareigojo priimti ir sumokėti už suteiktas paslaugas (darbus). Ieškovas teismui paaiškino, kad 2018 m. sausio 18 d. rangos sutartimi įsipareigojo atlikti tik likusią statybos rangos darbų dalį, kuri buvo numatyta 2017 m. spalio 15 d. preliminariojoje sutartyje. Nurodė, jog iki 2018 m. sausio 18 d. Statybos darbų rangos sutarties pasirašymo ieškovas jau buvo atlikęs namo projekto parengimo, statybvietės parengimo, pamatų įrengimo ir išorinių namo sienų mūro darbus, kurių bendra vertė siekė 30 000 Eur, o paties sklypo kaina buvo 10 000 Eur; rangos sutartimi šalys susitarė, jog bendra likusių statybos rangos darbų kaina yra 40 000 Eur. Taigi atsakovė ieškovui tiek pagal 2017 m. spalio 15 d. Preliminariąją būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, tiek pagal 2018 m. sausio 18 d. Statybos darbų rangos sutartį turėjo sumokėti iš viso 80 000 Eur. Pažymėtina, jog ieškovo pozicija dėl sutarčių kainos atitinka preliminariosios sutarties 3.1 punktą, kuriame numatyta, jog šalių susitarimu turto kaina yra 80 000 Eur, sumokant už turtą etapais; ši kaina yra galutinė ir pagrindinėje sutartyje negali būti keičiama. Kaip nurodė teismas, atsakovė aplinkybės, kad pagal abi sutartis turėjo sumokėti ieškovui 80 000 Eur, neginčijo. Teismas nustatė, jog, atsakovei vėluojant atsiskaityti su ieškovu pagal preliminariąją sutartį, ieškovas iš atsakovės gautus pinigus pirmiausia įskaitydavo kaip skolą pagal preliminariąją sutartį, nors jau buvo sudaryta rangos sutartis. Todėl pagal 2018 m. sausio 18 d. rangos sutartį ieškovui, kaip jis teigia, buvo sumokėta tik 13 000 Eur, o pagal abi sutartis – iš viso 53 000 Eur. Atsakovė laikėsi pozicijos, jog yra sumokėjusi ieškovui iš viso 63 000 Eur.

21.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 53 000 Eur suma, kurią atsakovė yra sumokėjusi ieškovui už atliktus darbus, tiek pagal mokėjimo datas, tiek pagal mokėtinas sumas sutampa, tačiau atsakovė teigia, kad papildomai yra sumokėjusi 10 000 Eur už žemės sklypą.

22.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2018 m. sausio 19 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje numatyta, jog daikto pardavimo kaina – 10 000 Eur – sumokėta pardavėjui prieš šios sutarties pasirašymą, o sutartis taip pat yra ir pakvitavimas, patvirtinantis, kad pardavėjas 10 000 Eur iš pirkėjo gavo, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė ieškovui yra sumokėjusi 10 000 Eur už žemės sklypą. Taigi teismas nusprendė, kad atsakovė ieškovui iš viso yra sumokėjusi 63 000 Eur. Kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ji padaryta suabsoliutinant vieną iš įrodymų ir nevertinant jo kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

23.       Nagrinėjamu atveju ieškovas laikosi pozicijos, jog atsakovė už žemės sklypą atsiskaitė vienu iš 2018 m. sausio 18 d. pasirašytų vekselių. Pagal ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktą detalizaciją dėl atsakovės atliktų mokėjimų pagal sutartis atsiskaitymai vyko tokia tvarka ir terminais: 2017 m. spalio 15 d. atsakovė sumokėjo 10 000 Eur; 2018 m. sausio 18 d. – 5 000 Eur; 2018 m. vasario 15 d. – 15 000 Eur pagal 2018 m. sausio 18 d. vekselį; 2018 m. kovo 26 d. – 3 000 Eur; 2018 m. balandžio 27 d. – 5 000 Eur pagal 2018 m. sausio 18 d. vekselį (iš dalies, nes vekselis išduotas dėl 10 000 Eur sumos); 2018 m. liepos 26 d. – 10 000 Eur;               2018 m. rugsėjo 19 d. – 5 000 Eur (visiškai apmokėtas 2018 m. sausio 18 d. vekselis), iš viso 53 000 Eur. Atsakovė šių mokėjimų datų ir sumų neginčijo. Taigi, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, atsakovė 2018 m. spalio 18 d. išdavė ieškovui su vekselius: vieną dėl 15 000 Eur sumos, kitą – dėl 10 000 Eur sumos. Vekseliai išduoti dieną prieš notarinės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą. Tą pačią dieną, kai išduoti vekseliai, pasirašyta statybos darbų rangos sutartis, kurios kaina 40 000 Eur. Kaip jau minėta, visa šalių pasirašytų sutarčių kaina sudarė 80 000 Eur. Taigi, turint omenyje statybos rangos sutartyje numatytą kainos likutį – 40 000 Eur, tai, jog atsakovė rangos sutarties pasirašymo dieną buvo sumokėjusi ieškovui tik 15 000 Eur, darytina išvada, jog vekseliais, išrašytais iš viso dėl 25 000 Eur sumos, atsakovė garantavo savo atsiskaitymą pagal sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir preliminariąją sutartį. Tokia išvada atitinka ieškovo paaiškinimus, jog iki 2018 m. sausio 18 d. Statybos darbų rangos sutarties pasirašymo ieškovas jau buvo atlikęs namo projekto parengimo, statybvietės parengimo, pamatų įrengimo ir išorinių namo sienų mūro darbus, kurių bendra vertė siekė 30 000 Eur, o paties sklypo kaina buvo 10 000 Eur; rangos sutartimi šalys susitarė, jog bendra likusių statybos rangos darbų kaina yra 40 000 Eur. Atsižvelgiant į vekselių datas, 2018 m. sausio 18 d. Statybos darbų rangos sutarties 1 priede numatytą atsiskaitymo pagal sutartį terminą (priede numatyta, jog atsakovė pagal sutartį turi atsiskaityti iki 2018 m. gegužės 31 d.), būtų nelogiška teigti, jog išrašydama vekselius atsakovė garantavo dalies sumos sumokėjimą pagal rangos sutartį: akivaizdu, jog vekselių išrašymo dieną atsiskaitymo pagal rangos sutartį terminas dar nebuvo suėjęs.

24.       Be to, 23 punkte nurodytas apeliacinės instancijos teismo išvadas patvirtina ir ieškovo pateiktas 2018 m. spalio 30 d. elektroninis laiškas, kuriame atsakovė rašo: „<...> Norisi jau padaryti paskutinį vertinimą ir paskutinius 27 000 sumokėti<...>.“ Paskutinis atsakovės mokėjimas atliktas 2018 m. rugsėjo 19 d. 2018 m. spalio 30 d. laiške ji pripažįsta 27 000 Eur skolą. Po laiško išsiuntimo datos jokie mokėjimai nebuvo atlikti. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė atsakovui iš viso pagal sutartis sumokėjo 53 000 Eur, t. y. atsakovo nurodomą sumą. Pažymėtina, jog toks atsiskaitymo pagal sutartis aplinkybių vertinimas neprieštarauja notarinės 2018 m. sausio 19 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatai, jog daikto pardavimo kaina – 10 000 Eur – sumokėta pardavėjui prieš šios sutarties pasirašymą, nepaneigia notarinės sutarties, kaip vieno iš įrodymų byloje reikšmės, taip pat ir vekselio, kaip vertybinio popieriaus, universalumo. Vekselis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti), piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti), taip pat prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymui užtikrinti, suteikiant kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015).

25.       Nurodytais argumentais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė ieškovui iš viso yra sumokėjusi 63 000 Eur, nepagrįsta. Kolegija, ištyrusi bylos įrodymus, įvertinusi juos kompleksiškai ir taikydama logikos dėsnius, daro labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė ieškovui iš viso yra sumokėjusi 53 000 Eur.

Dėl atsakovės reiškiamo reikalavimo priteisti permoką

26.       Įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Atsikirtimais į ieškinį atsakovas pateikia argumentus, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Atsikirtimai gali būti materialiojo ar procesinio teisinio pobūdžio. Materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimais atsakovas nurodo faktines aplinkybes, argumentus, paaiškinimus, kuriais siekia paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą.

27.       Įstatyme nenurodyta, nei kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, nei kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visų pirma nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai.

28.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė nuo ieškovo reikalavimo gynėsi prieštaravimais dėl preliminaraus sprendimo, be kita ko, nurodydama tokias aplinkybes: ieškovas netinkamai įvykdė rangos sutartį – dalies darbų neatliko, dalį darbų atliko nekokybiškai.

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

30.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

31.       CK 6.658 straipsnio 5 dalis nustato specialią užsakovo teisę (kartu ir jo teisių gynimo būdą) atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai.

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

33.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad aplinkybė dėl rangovo nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).

34.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 26–33 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nusprendžia, kad tais atvejais, kai pagal tarp šalių atsiradusį teisinį santykį abi šalių prievolės yra tarpusavyje susijusios ir vienos šalies prievolės vykdymas priklauso nuo kitos šalies prievolės vykdymo ir kai šalys taiko savo teisių gynimo būdus, nustatytus CK 6.58 arba 6.207 straipsniuose, arba specialius teisių gynimo būdus, apibrėžtus atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose taisyklėse, tokius kaip nurodytasis CK 6.658 straipsnio 5 dalyje, vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus. Bylą nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus, nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma.

35.       Nagrinėjamu atveju atsakovė proceso pirmosios instancijos teisme metu nuo ieškovo reikalavimo priteisti už atliktus darbus priklausančią sumą gynėsi įrodinėdama, jog darbai atlikti nekokybiškai, taip pat jog dalis sutartyje numatytų darbų atlikta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šiuos atsakovės prieštaravimų forma pateiktus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus. Apeliaciniame skunde atsakovė reiškia reikalavimą priteisti iš ieškovo 17 000 Eur permoką, motyvuodama tuo, jog ieškovas nurodo, kad atliko darbų už 36 000 Eur, atsakovė yra sumokėjusi 53 000 Eur (taip pat dar 10 000 Eur už žemės sklypą), todėl nėra skolinga ieškovui, o yra permokėjusi ieškovui 17 000 Eur, ir ši suma atsakovei turėjo būti priteista iš ieškovo. Kolegija konstatuoja, jog reikalavimas priteisti permoką, atsižvelgiant į jo pobūdį, yra savarankiškas materialinis reikalavimas, skirtingai nei reikalavimas mažinti darbų kainą dėl to, jog darbai neatlikti ar nekokybiškai atlikti, todėl turėjo būti pareikštas tinkama forma (konkrečiai – priešieškiniu), ir pagal savo prasmę laikytinas nauju apeliaciniame procese pareikštu reikalavimu, o tai apeliaciniame procese yra draudžiama (CPK 312 straipsnis). Taigi kolegija šio reikalavimo ir jį pagrindžiančių argumentų nevertins.

Dėl neatliktų darbų kainos

36.       Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, konstatavo, jog byloje kilo ginčas dėl pagal statybos rangos sutartį neatliktų darbų kainos. Ieškovas neginčijo, jog jis neatliko dalies statybos darbų rangos sutartyje numatytų darbų. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė skaičiavimus, jog jis neatliko darbų už 3 200 Eur, t. y. 100 Eur už vandentiekio prijungimą prie lauko tinklų; 100 Eur už kanalizacijos prijungimą prie lauko tinklų, 200 Eur už kolektorinės spintos sumontavimą; 950 Eur už išorės (fasado) apdailą; 150 Eur už skardinių palangių įrengimą; 400 Eur už vidaus sienų išglaistymą; 700 Eur už sklypo aptvėrimą segmentine metaline tvora; 500 Eur už 30 kv. m grindinio trinkelių įrengimą; 100 Eur už sklypo išlyginimą.

37.       Atsakovė pateikė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ Lokalinę sąmatą Nr. S002, kurioje nurodyta, jog fasadinių sienų apdaila kainuotų 1 821,71 Eur; lauko palangių įrengimas – 258,05 Eur; vidaus sienų glaistymas – 1 435,13 Eur; tvoros įrengimas – 1 928,08 Eur; trinkelių grindinio įrengimas – 1 017,36 Eur; sklypo išlyginimas – 109,08 Eur. Taip pat atsakovė pateikė UAB „Bavista“ 2019 m. kovo 5 d. statybos montavimo darbų sąmatas dėl įvadų įrengimo darbų už 3 781,64 Eur sumą ir pagrindinių trasų nutiesimo darbų už 3 653,69 Eur sumą. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Bavista“ sąmatoje dėl pagrindinių trasų nutiesimo nurodyta bendra darbų kaina dviem sklypams: atsakovės ir jos kaimynų sklypui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovės sklypui numatytų darbų kainos dalis šiuo atveju sudaro pusę sąmatoje nurodytos kainos, t. y. 3 653,69 Eur. Taigi, pagal atsakovės pateiktas sąmatas, neatliktų darbų kaina sudaro 15 384,33 Eur sumą (su PVM).

38.       Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neatliktų darbų vertę, vadovavosi atsakovės pateikta sąmata, netaikydamas PVM mokesčio, konstatavęs, jog ieškovo pateikti skaičiavimai apie neatliktus darbus nepagrįsti jokiais įrodymais, o atsakovė pateikė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ Lokalinę sąmatą Nr. S002, kuri sudaryta pagal UAB „Sistela“ kainų nustatymo sistemą, taip pat UAB „Bavista“ sąmatas. Pirmosios instancijos teismas posėdyje apklausė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ darbuotojus ir padarė išvadą, jog ieškovo skaičiavimai kelia abejonių dėl jų teisingumo, o atsakovės pateikti įrodymai yra objektyvūs, patikimi ir labiau atitinkantys realią darbų ir medžiagų kainą. Kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu bylos įrodymų vertinimu.

39.       Ieškovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl neatliktų darbų kainos, apeliacinės instancijos teismui pateikė 2020 m. spalio 20 d. M. L. sudarytą lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, jog neatliktų darbų vertė sudaro 4 720,85 Eur (be PVM) (5 712,34 Eur su PVM). Kolegija šį ieškovo pateiktą įrodymą atmeta kaip nepaneigiantį pirmosios instancijos išvadų teisingumo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo pateikta sąmata sudaryta pagal 2020 m. balandžio mėnesio kainas. 2019 m. sausio 24 d. ieškovo surašytame 2018 m. sausio 18 d.–2019 m. sausio 24 d. Darbų akte Nr. 6B-01 nurodytas pagal sutartį atliktų darbų pobūdis, kiekis ir jų kaina, neatliktus darbus ieškovas įvardijo ir įkainojo raštelyje, rašytame ranka akto surašymo dieną. Atsakovės pateikta Lokalinė sąmata Nr. S002, sudaryta 2018 m. spalio mėnesio kainomis ir pateikta kartu su UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2019 m. vasario 7 d. surašytu vieno buto gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), Apžiūros aktu Nr. PDS 02/07, aktualesnė, nes savo data artimesnė atliktų darbų perdavimo ir neatliktų darbų fakto užfiksavimo momentui nei ieškovo pateikta sąmata.

40.       Dėl atsakovės pateiktos sąmatos buvo apklausti UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ darbuotojai. Ieškovas kritikuoja liudytojų L. G. ir G. B. parodymus kaip niekinius: šių specialistų kvalifikacija, pasak ieškovo, abejotina, nes L. G. neturi jokio kvalifikacijos atestato, o G. B. turi teisę eiti tik specialiųjų statybos darbų vadovo ir specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, kaip juridinis asmuo, vykdė atsakovei ieškovo statomo objekto techninę priežiūrą 2018 m. liepos 11 d. Statybos darbų techninės priežiūros sutarties pagrindu. Ieškovo ginčijamą atsakovės pateiktą sąmatą Nr. 0002 pasirašė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ vadovas G. B.. Kolegijos nuomone, įvertinus tai, kad statinio techninę priežiūrą vykdė juridinis asmuo, tas faktas jog, kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, G. B. suteikta teisė eiti ypatingo statinio specialiųjų darbų vadovo ir specialiųjų darbų techninės priežiūros vadovo pareigas, nepaneigia sąmatos turinio teisingumo ir nesumažina šio įrodymo įrodomosios vertės.

41.       Atkreiptinas dėmesys, jog paties ieškovo pozicija dėl neatliktų darbų vertės nenuosekli: proceso pirmosios instancijos teisme metu ieškovas įrodinėjo, kad neatliktų darbų vertė sudaro 3 200 Eur, apeliacinės instancijos teismui pateiktoje sąmatoje nurodoma didesnė neatliktų darbų vertė – 4 720,85 Eur (be PVM). Tai kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovo pateiktos sąmatos objektyvumo. Sąmata kritikuotina dar ir dėl joje nurodomų inžinerinių tinklų prijungimo prie lauko tinklų įkainių. Dėl šios neatliktų darbų pozicijos tarp šalių kilo ginčas, nes šalys skirtingai vertina ieškovo įsipareigojimus pagal sutartį. Pažymėtina, jog atsakovės įrodinėjamos neatliktų darbų vertės didelę dalį sudaro būtent neatlikti tinklų prijungimo prie lauko tinklų darbai. Dėl šių aspektų pasisakytina vėlesnėse nutarties dalyse.

42.       Ieškovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktomis UAB „Bavista“ 2019 m. kovo 5 d. statybos montavimo darbų sąmatomis, kuriose apskaičiuota, jog įvadų įrengimo darbų vertė yra 3 781,64 Eur, pagrindinių trasų nutiesimo darbų vertė – 3 653,69 Eur. Ieškovas teigia, jog jis nebuvo įsipareigojęs įrengti įvadų bei pagrindinių trasų (lauko inžinerinių tinklų), buvo įsipareigojęs tik prijungti vidaus tinklus prie lauko tinklų. Atsakovė mano, kad ieškovas sutartimi buvo įsipareigojęs ne tik prijungti vidaus tinklus prie išorės tinklų, bet ir įrengti lauko tinklus. Taigi šalys iš esmės skirtingai vertina sutarties nuostatas.

43.       Šalių sudarytos 2018 m. sausio 18 d. Statybos rangos darbų sutarties 1 priede numatyta, jog turi būti atlikti šie darbai: santechnikos darbai – išvedžiotas po patalpas vandentiekis ir kanalizacija su prijungimu prie lauko tinklų; patalpų šildymas – grindinis, išvedžiojamas grindinio šildymo „Henco“ vamzdynas, vamzdžiai prijungiami prie kolektorinės spintos; elektros instaliacijos įrengimas su prijungimu prie lauko tinklų iki šviestuvų pakabinimo.

44.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutarčių aiškinimui taikomi ir UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principai, kurių 4 skyrius yra skirtas išimtinai sutarčių aiškinimui. Skiriami du vyraujantys sutarčių aiškinimo metodai – subjektyvusis ir objektyvusis. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad, aiškinant sutartis, būtų nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvūs, šalių ketinimai. Objektyvusis metodas nurodo, kad, aiškinant sutartis, pabrėžiama gramatinė sutarties teksto išraiška, o ne šalių vidinių ketinimų nustatymas. Sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį. Tai ir įtvirtinta CK 6.193 straipsnio nuostatose, pagal kurias turi būti laikomasi šių principų: 1) sąžiningumas aiškinant sutartį; 2) pirmenybės teikimas tikriesiems šalių ketinimams, o ne vien rėmimasis pažodiniu sutarties tekstu; 3) atsižvelgimas į protingo žmogaus kriterijų, kai tikrųjų šalių ketinimų negalima nustatyti; 4) sutarties sąlygų aiškinimas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir sudarymo aplinkybes; 5) esant abejonių dėl sąvokų, atsižvelgiama į sutarties prigimtį, esmę ir jos dalyką; 6) abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai (contra proferentem taisyklė); 7) sutarties sąlygų aiškinimas vartotojo naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 8) atsižvelgimas į šalių derybas iki sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo, papročius. Sutarčių aiškinimo taisyklės nuosekliai išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 424/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).

45.       Vertinant pažodžiui nutarties 43 punkte aptartą susitarimą dėl inžinerinių tinklų prijungimo prie lauko tinklų, darytina išvada, jog šalių susitarimo turinys nėra aiškus, tačiau šiuo atveju būtina kontekstiškai aiškinti nurodytas sutarties nuostatas, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę šioms sąlygoms būtų suteikęs vidutinis atidus vartotojas, koks buvo vartotojo lūkestis, ir visas abejones dėl sąlygų reikšmės vertinti vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

46.       Kolegija pažymi, jog pagal 2017 m. spalio 15 d. Preliminariąją būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas įsipareigojo parengti 80,00 kv. m gyvenamojo namo projektą, gauti statybos leidimą ir pastatyti būsimą namą ūkio būdu, laikantis projektavimo ir statybos veiklą reglamentuojančių norminių aktų. Vieno buto gyvenamojo namo statybos projekte, parengtame UAB „Barsės projektai“, yra duomenys apie Ž. S. išduotas prisijungimo prie vandentiekio tinklų ir elektros skirstomųjų tinklų sąlygas. 2017 m. rugsėjo 19 d. ieškovas sudarė su S. L. susitarimą, jog S. L. už 1 500 Eur sumą leis ieškovui prisijungti prie S. L. priklausančių vandentiekio, nuotekų, lietaus drenažo tinklų, ieškovui įsigijus ir įregistravus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog vartotoja (atsakovė) galėjo turėti pagrįstą lūkestį, kad namas bus pastatytas laikantis projektavimo dokumentų, t. y. bus įrengti lauko inžineriniai tinklai, kuriems išduotos projektavimo sąlygos. Be to, priešingas šalių susitarimo aiškinimas būtų nelogiškas: akivaizdu, jog tuo atveju, jei nebūtų įrengti lauko tinklai, ieškovo įsipareigojimas prijungti vidaus tinklus prie lauko inžinerinių tinklų būtų neįgyvendinamas ir niekinis.

47.       Papildomai nurodytą išvadą patvirtina ir tas faktas, jog šalys susitarė dėl sklypo aptvėrimo segmentine metaline tvora ir grindinio trinkelių įrengimo. Tokių darbų atlikimas būtų beprasmis, jei nebūtų įrengti lauko inžineriniai tinklai. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kėlęs atsakovei klausimą, kada bus įrengti lauko tinklai, kad jis galėtų įgyvendinti savo susitarimo dalį – prijungti vidaus tinklus prie lauko tinklų.

48.       Ankstesniuose nutarties punktuose nurodytais argumentais, įvertinusi susitarimo dėl tinklų prijungimo nuostatas kompleksiškai su kitais įrodymais, šalių veiksmus, vykdant įsipareigojimus, pagrįstą vartotojos lūkestį įgyti namą, pastatytą laikantis projekto, tinkamą gyventi ir eksploatuoti, vertindama abejones vartotojas naudai, kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju šalių susitarimas dėl tinklų prijungimo apima ir lauko tinklų įrengimą, taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neatliktų darbų vertę, pagrįstai rėmėsi ir UAB „Bavista“ sąmatomis.

49.       Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nustatant neatliktų darbų ir defektų vertę, nepriskaičiuoti PVM. Konstatuotina, jog šalių susitarimas, kad ieškovas, nustatydamas darbų kainas, neskaičiuos PVM mokesčio, negali nepagrįstai apriboti atsakovės teisės reikalauti, kad ieškovo reikalaujama suma būtų mažinama realia rinkoje esančia neatliktų darbų ir atliktų darbų defektų verte.

50.       Šiame nutarties skyriuje nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktomis sąmatomis, pagrindžiančiomis pagal sutartį neatliktų darbų vertę, tačiau nepagrįstai nepriskaičiavo PVM mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta neatliktų darbų vertė didintina PVM mokesčio sumomis, t. y. iki 15 384,33 Eur sumos (UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ Lokalinė sąmata Nr. S002 dėl 7 949 Eur sumos, UAB „Bavista“ 2019 m. kovo 5 d. statybos montavimo darbų sąmata dėl įvadų įrengimo darbų už 3 781,64 Eur sumą ir pagrindinių trasų nutiesimo darbų už 3 653,69 Eur sumą).

51.       Taigi ieškovui priteistiną sumą sudaro skirtumas tarp priteistinos skolos už atliktus statybos darbus ir sumos už neatliktus darbus – 11 615,67 Eur (80 000 Eur (bendra suma) – 53 000 Eur (atsakovės sumokėta suma) – 15 384,33 Eur (neatlikti darbai) = 11 615,67 Eur).

Dėl atliktų darbų defektų

52.       CK XVIII(1) skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos nustato, kad vartotojams parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (CK 6.22813 straipsnio 1 dalis).

53.       CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei. Tačiau jos nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).

54.       CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Koks terminas yra protingas, įstatyme neapibrėžta, tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, dėl kurios teismas turi spręsti konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

55.       Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma (2 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (3 dalis).

56.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

57.       Atsakovė nuo ieškovo reikalavimo priteisti pagal sutartį nesumokėtas sumas gynėsi įrodinėdama, jog ieškovas darbus atliko nekokybiškai. Savo argumentams pagrįsti atsakovė pateikė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2019 m. vasario 7 d. vieno buto gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą Nr. PDS 02/07 (toliau – Apžiūros aktas Nr. PDS 02/07). Apžiūros akte Nr. PDS 02/07 nurodyti šie defektai: su trūkumais įrengtas putplasčio plokščių šiltinamasis sluoksnis; patalpose įrengtos 9 cm storio smulkiagrūdžio betono šildomos grindys; ant fasado plokščių pastebimos šarminės dėmės; netinkamai atliktas stogo pakalimas; naudotos medinės lentelės nudažytos netolygiai, išblukusios; lubų OCB plokščių danga pažeista drėgmės; nebaigta įrengti statinio pamatų drenažo sistema; neįrengti reviziniai šuliniai; netinkamai įrengti pastato langų ir durų angokraščiai; vietomis pastebimas fasado armavimo dangos mechaninis pažeidimas, pastebimas neįleistas armavimo tinklelis, neįrengta fasado ir cokolio mazge lašalinė; netinkamai įrengta stogo danga nuo vėjo; vidaus sienų tinkavimas su trūkumais; netinkamai įrengta elektros instaliacija; nebaigtas vandentiekio sistemos įrengimas; su trūkumais įrengtas pertvarų mūras; vidinių sienų, atitvarų tinkavimo darbai atlikti su trūkumais. Prie Apžiūros akto Nr. PDS 02/07 pateikta UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ Lokalinė sąmata Nr. 001 dėl 20 850,05 Eur sumos (su PVM). Sąmatoje nurodyti tokie darbai: vidaus sienų tvarkymas už 7 682,30 Eur sumą (be PVM) (tinko nudaužymas, šiukšlių išvežimas, vidinių paviršių gruntavimas, angokraščių sutvarkymas, tinkavimas), fasado sienų tvarkymas už 9 549,19 Eur sumą (be PVM) (pastolių įrengimas, lietvamzdžių demontavimas, izoliacinio sluoksnio nuardymas, šiukšlių išvežimas, šlaitinių stogų šoninių ir galinių apkalų ardymas, sienų paviršiaus valymas vandeniu, gruntavimas, sienų šiltinimas putų polistirolu, dvisluoksnis tinkavimas armuojant sintetiniais tinkleliais, vidinių sienų kampų ir angokraščių papildomas sutvirtinimas kampuočiais, pastatų tinkuojamų paviršių angokraščių papildomas sutvirtinimas armuojančio tinklelio juostomis, šlaitinių stogų karnizų pakalimas, karnizų paviršių padengimas „Pinoteksu“, lietvamzdžių montavimas). Taip pat atsakovė pateikė UAB „Standera“ Atliktų darbų aktą Nr. 008, serija STA, dėl 3 031,05 Eur sumos (su PVM). Akte nurodyti ir įkainoti tokie darbai: angokraščių taisymas, ardymas, tinkavimas; sienų nelygumų pašalinimas, sienų lyginimas, tinkavimas, grindų lyginimas išlyginamuoju sluoksniu.

58.       Atsakovė taip pat pateikė dvi UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, vykdžiusios statomo namo techninę priežiūrą, surašytas ataskaitas: 2018 m. gruodžio 6 d. ataskaitoje Nr. 1 nurodyta, jog fasado šiltinimo darbai atlikti su trūkumais, darbuotojai įspėti, trūkumai ištaisyti kitą dieną; išbetonuotos grindys, grindų storis 90 mm, turėjo būti 80 mm; vidinių sienų tinkavimas atliekamas nenugruntavus sienų paviršiaus; 2019 m. sausio 29 d. ataskaitoje Nr. 2 papildomai nurodyta, jog fasado armavimas įrengtas netinkamai, kai kur matyti armavimo tinklelis; stogo darbai nebaigti, krituliai pažeidžia stogo konstrukcijas; ištinkuotos sienos nelygios. Atsakovės pateiktame antstolės 2019 m. gegužės 20 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0004/19/F-1102 konstatuota, jog namo fasado apdaila neužbaigta, nesumontuotos langų palangės, stogo pakalimai nebaigti, lentos nevisiškai padengtos dažais, vidaus patalpų sienos ištinkuotos, tinkavimo darbai atlikti nekokybiškai, vonios santechnikos vamzdžiai matomi iš gyvenamųjų patalpų, elektros instaliacija nebaigta, nebaigta įrengti vonios santechnika, užfiksuoti langų apdailos nelygumai.

59.       Ieškovas pateikė MB „Statybų techninės priežiūros projektai“ 2020 m. sausio 6 d. vieno buto gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), Statinio apžiūros aktą Nr. SAA2020/01-001. Statinio apžiūros akte Nr. SAA2020/01-001 nurodyti šie defektai: lietvamzdžiai neprijungti prie drenažo sistemos; viso pastato perimetru neįrengta nuogrinda; įėjimui į pastatą neįrengta įėjimo laiptų aikštelė; nublukęs stogo pakalimo iš medinių lentelių paviršius; keliose vietose matyti neįleistas armavimo tinklelis, pastebėti mechaniniai paviršiaus pažeidimai. Prie Statinio apžiūros akto Nr. SAA2020/01-001 pateikta lokalinė sąmata dėl 1 697,84 Eur sumos (su PVM). Sąmatoje nurodyti šie darbai: cokolio gruntavimas ir tinkavimas, fasado gruntavimas ir tinkavimas, šlaitinių stogų karnizų apkalimas dailylentėmis ir padengimas „Pinoteksu“. Ieškovas taip pat pateikė antstolės surašytą 2020 m. sausio 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 05/20/01, kuriame užfiksuota ginčo namo išorės būklė. Protokole nurodyta, jog buvo leista apžiūrėti ir užfiksuoti tik namo išorę.

60.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dalis atsakovės pateiktame Apžiūros akte Nr. PDS 02/07 nurodytų defektų, t. y. nebaigta įrengti statinio pamatų drenažo sistema, neįrengti reviziniai šuliniai; nebaigtas vandentiekio sistemos įrengimas, jau yra priskirti prie nebaigtų darbų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šie darbai ir nebuvo įtraukti į atsakovės pateiktą sąmatą, kurioje buvo apskaičiuota defektų šalinimo kaina. Vertinant atsakovės pateiktoje UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ Lokalinėje sąmatoje Nr. 001 nurodytus defektus, susijusius su namo fasado sienomis, matyti, jog į sąmatą įtraukti fasado šiltinimo putų polistirolu darbai, prieš tai nuardant sienų, apšiltintų izoliacinėmis plokštėmis, izoliacinį sluoksnį, išvežant šiukšles, nuplaunant sienas, jas iš naujo gruntuojant ir tinkuojant. Tačiau tiek UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ ataskaitoje Nr. 1, tiek ataskaitoje Nr. 2 nurodyta, kad fasado šiltinimo darbai atlikti su trūkumais, trūkumai ištaisyti kitą dieną. Dėl šios priežasties kyla pagrįstų abejonių, jog atsakovės pateiktoje sąmatoje nurodyti defektų šalinimo darbai, susiję su fasado sienomis, yra pertekliniai ir nebūtini atsižvelgiant į defektų pobūdį. Kaip posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paaiškino liudytojai L. G., Ž. P., defektai nebuvo esminiai, jie buvo susiję su tuo, kad nebaigta statyba. Ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai, susiję su išorės sienų defektų taisymu, yra realesnių apimčių ir labiau atitinkantys defektų pobūdį. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas fasado defektų šalinimo kainas, pagrįstai vadovavosi su Statinio apžiūros aktu Nr. SAA2020/01-001 ieškovo pateikta lokaline sąmata, nepagrįstai ją sumažindamas PVM suma (nutarties 49 punktas). Taigi darytina išvada, jog namo fasado defektų šalinimo kaina sudaro 1 697,84 Eur sumą.

61.       Kita vertus, kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, turėdamas duomenų, kad nekokybiškai buvo atlikti ir namo vidaus darbai, nepagrįstai nevertino šių defektų apimties ir jų šalinimo kaštų ir nepagrįstai vadovavosi vien tik ieškovo pateikta lokaline sąmata, kurioje buvo įvertinti tik namo fasado defektai.

62.       Pirmosios instancijos teismui abejonių sukėlė atsakovės pateikto UAB „Standera“ Atliktų darbų akto Nr. 008, serija STA, ir UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ Lokalinės sąmatos Nr. 001 santykis. Teismas nurodė, jog neaišku, kokių sienų (vidinių ar išorinių) nelygumų pašalinimas, lyginimas bei tinkavimas nurodytas UAB „Standera“ pateiktame akte, ir pažymėjo, jog ir UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ Lokalinėje sąmatoje Nr. 001 yra nurodytas vidaus sienų tvarkymas, todėl neaišku, ar tai nėra dvigubas apskaičiavimas. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pateiktos sąmatose yra neaiškumų, įskaičiuoti atlikti darbai, teismas vadovavosi ieškovo pateikta lokaline sąmata.

63.       Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl UAB „Standera“ atliktų darbų akto ir UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ Lokalinės sąmatos Nr. 001 santykio, nurodė atsakovei pateikti paaiškinimus dėl šių jos pateiktų įrodymų turinio. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui paaiškino, jog UAB „Standera“ atliktų darbų aktas patvirtina, kad atsakovė jau yra atlikusi dalį defektų šalinimo darbų, nurodytų UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ Lokalinės sąmatoje Nr. 001. Atlikti darbai yra susiję su vidaus sienų defektų šalinimu, už juos yra sumokėta, tai patvirtina atsakovės pateikta UAB „Standera“ surašyta pažyma. Taip pat atsakovė pažymi, jog, kadangi atlikta tik nedidelė dalis defektų šalinimo darbų, likusios dalies negalėjo atlikti dėl to, jog nagrinėjant bylą buvo areštuotos jos piniginės lėšos, ji remiasi UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ Lokalinėje sąmatoje Nr. 001 nurodyta defektų šalinimo kaina, t. y. tikėtinu nuostolių dydžiu.

64.       Kolegija, įvertinusi Apžiūros akte Nr. PDS 02/07 užfiksuotus namo vidaus sienų darbų trūkumus (vidaus sienos ištinkuotos su trūkumais, plokštumos nelygios, mūro pertvaros nėra armuotos, rekomenduojama iš naujo tinkuoti vidaus sienas ir iš naujo atlikti sienų atitvarų armavimą), sugretinusi juos su prie Apžiūros akto Nr. PDS 02/07 pateiktoje UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ Lokalinėje sąmatoje Nr. 001 nurodytais namo vidaus darbų trūkumų šalinimo darbais (sąmatoje numatyta, jog vidaus sienų tvarkymo suma sudaro 7 682,30 Eur (be PVM), reikalingi atlikti darbai: tinko nudaužymas, šiukšlių išvežimas, vidinių paviršių gruntavimas, angokraščių sutvarkymas, tinkavimas), taip pat su UAB „Standera“ akte nurodytais atliktais namo vidaus trūkumų taisymo darbais (angokraščių taisymas, ardymas, tinkavimas, sienų nelygumų pašalinimas, sienų lyginimas, tinkavimas), daro išvadą, jog pagal atsakovės pateiktus duomenis galima spręsti, jog iš esmės vidaus sienų trūkumai buvo pašalinti už daug mažesnę kainą nei ta, kuri nurodyta Lokalinėje sąmatoje Nr. 001. Tai kelia abejonių dėl sąmatos turinio patikimumo. Manytina, jog dalis sąmatoje nurodytų darbų buvo pertekliniai (pavyzdžiui, tinko nudaužymas, šiukšlių išvežimas). Kolegija nepagrįsta laiko atsakovės poziciją, jog atlikta tik nedidelė dalis sąmatoje nurodytų trūkumų šalinimo darbų: sąmatoje kaip namo vidaus sienų trūkumų šalinimo darbai nurodyti darbai, susiję su nekokybiškai atliktais sienų tinkavimo darbais ir angokraščių suformavimo darbais. Būtent tokio pobūdžio trūkumų šalinimo darbai nurodyti kaip atlikti UAB „Standera“ darbų akte. Atsakovei iš esmės ištaisius vidaus sienų trūkumus ir patyrus realių tokių trūkumų šalinimo sąnaudų, ji nepagrįstai reikalavimą dėl skolos už darbus mažinimo atliktų darbų defektų verte, kiek tai susiję su vidaus sienų defektais, grindžia tikėtinu nuostoliu dydžiu. Remdamasi nurodytais argumentais, kolegija daro išvadą, jog protinga, teisinga ir sąžininga būtų ieškovui priteistiną skolą už atliktus darbus sumą sumažinti atsakovės realiai patirta vidaus sienų defektų šalinimo kaštų suma. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Standera“ akte, be kitų darbų, nurodytas ir grindų išlyginimas išlyginamuoju sluoksniu. Turint omenyje tą faktą, jog Apžiūros akte Nr. PDS 02/07 toks trūkumas nebuvo užfiksuotas – tik nurodyta, jog grindų storis pagal projektą turėjo būti 8 cm, o name įrengtų grindų storis sudaro 9 cm, ir nerekomenduoti jokie tokio pobūdžio trūkumo šalinimo darbai, už nurodytą darbą UAB „Standera“ akte apskaičiuota suma išminusuotina iš bendros darbų kainos, nurodytos UAB „Standera“ akte. Taigi konstatuotina, jog namo vidaus defektų šalinimo kaina sudaro 2 510,75 Eur sumą (su PVM).

65.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už atliktus darbus sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2011). CK 6.658 straipsnio 5 dalis nustato specialią užsakovo teisę (kartu ir jo teisių gynimo būdą) atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai. Taigi ieškovui priteistinas skirtumas tarp darbų vertės ir trūkumų šalinimo išlaidų – 7 407,08 Eur (11 615,67 Eur - 1 697,84 Eur (su PVM) – 2 510,75 Eur (su PVM) = 7 407,08 Eur).

Dėl sutarties sąlygos, pagal kurią skaičiuotini delspinigiai, nesąžiningumo

66.       Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal  CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

67.       Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

68.       Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.2284 straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

69.       Minėta, jog CK 6.2284 straipsnio 2 dalis nustato, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taip pat minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.2284 straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

70.       CK 6.2284 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.

71.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

72.       Atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovui sutarties pagrindu priteista 344 Eur delspinigių.

73.       Nagrinėjamu atveju šalys 2018 m. sausio 18 d. Statybos rangos darbų sutarties 7.1 punkte susitarė, jog, jeigu užsakovas be teisinio pagrindo nesumoka rangovui 1 priede prie šios sutarties sutartų sumų nustatytais terminais, tai užsakovas už kiekvieną uždelstą dieną moka rangovui 0,02 procento delspinigius nuo visos šios sutarties kainos.

74.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti.

75.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog nagrinėjamu atveju sutartyje numatyta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo visos sutarties, nepriklausomai nuo užsakovės pagal sutartį jau sumokėtos sumos, daro išvadą, jog nurodyta sąlyga nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę, dėl to yra nesąžininga ir negaliojanti. Taikant nurodytą sąlygą hipotetiškai galėtų susiklostyti situacija, kai užsakovė būtų nesumokėjusi tik labai mažos sutarties kainos dalies, o delspinigiai būtų skaičiuojami nuo visos pagal sutartį mokėtinos sumos. Tokia situacija iškreipia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nustato vartotojui neproporcingai didelę atsakomybę, nepriklausančią nuo įsipareigojimų neįvykdymo masto. Konstatavus sąlygos nesąžiningumą, ji pripažintina negaliojančia ab initio (nuo pradžių) ir netaikytina, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti šios sutarties pagrindu ieškovui iš atsakovės 344 Eur delspinigių naikintina.

        Dėl bylos procesinės baigties

76.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ankstesnėse nutarties dalyse, konstatuotina, kad, tenkindamas dalį ieškovo ieškinio, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė tenkintinų reikalavimų dalį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovui iš atsakovės priteistiną skolos dalį padidinant iki 7 407,08 Eur, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 344 Eur delspinigių priteisimo ir pripažįstant negaliojančiu ab initio (nuo pradžių) 2018 m. sausio 18 d. Statybos rangos darbų sutarties 7.1 punktą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

77.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

78.       Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismui patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo išlaidas proceso pirmosios instancijos teisme metu sudarė 292 Eur žyminis mokestis bei 2 700 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismui keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinant ieškovo patenkintų reikalavimų dalį iki 29 proc. (ieškovas reiškė 25 952 Eur dydžio turtinį reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas priteistinos sumos dydį padidino iki 7 407,08 Eur), ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma padidintina iki 867,68 Eur (84,68 Eur žyminis mokestis ir 783 Eur teisinės pagalbos išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme) (CPK 93, 98 straipsniai).

79.       Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovės teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidas sudarė 2 100 Eur už advokato pagalbą bei 120 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą. Netenkinus 71 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1 576,20 Eur (CPK 98 straipsnis).

80.       Ieškovas ir atsakovė taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinio proceso metu. Ieškovas pateikė įrodymus, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 202 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė pateikė įrodymus, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 101 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 800 Eur teisinės pagalbos, rengiant apeliacinį skundą, 500 Eur teisinės pagalbos, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, 150 Eur teisinės pagalbos, parengiant rašytinį paaiškinimą, išlaidų.

81.       Ieškovas apeliaciniame skunde reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 22 279,15 Eur skolos. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui buvo priteista 2882,51 Eur, taigi ieškovas ginčijo teismo sprendimo dalį dėl 19 396,64 Eur sumos. Apeliacinės instancijos teismui ieškovui priteistiną sumą padidinus iki 7 407,08 Eur, konstatuotina, jog buvo patenkinta 23 proc. ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų, taigi ieškovui iš atsakovės priteistina 46,46 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

82.       Atsakovė apeliaciniame skunde ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir prašė priteisti iš ieškovo 20 850 Eur atliktų darbų trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs, jog trūkumų šalinimo kaina sudaro 1 403,17 Eur. Vadinasi, atsakovė ginčijo teismo sprendimo dalį dėl 19 446,83 Eur sumos. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad darbų trūkumų šalinimo kaina sudaro iš viso 4 208,59 Eur (1 697,84 Eur (su PVM) + 2 510,75 Eur (su PVM)), t. y. padidinus pirmosios instancijos teismo nustatytą sumą 2 805,42 Eur suma, darytina išvada, jog buvo patenkinta 14 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų. Taigi atsakovei iš ieškovo priteistina 14 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 203 Eur advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

83.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo sprendimu iš atsakovės priteistą sumą, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažino iki 4 064,27 Eur. Apeliacinės instancijos teismui padidinus ieškovui iš atsakovės priteistiną sumą, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintinas iki 7 407,08 Eur (CPK 150 straipsnis).

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti nauja redakcija:

„Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 14 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Ž. S. iš atsakovės T. U. 7 407,08 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus septynis eurus 8 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 7 407,08 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 867,68 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovei T. U. iš ieškovo Ž. S. 1 576,20 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pradžių) 2018 m. sausio 18 d. Statybos rangos darbų sutarties, sudarytos tarp ieškovo Ž. S. ir atsakovės T. U., 7.1 punktą.

Sumažinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės T. U. turto arešto – mastą iki 7 407,08 Eur, paliekant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovui Ž. S. iš atsakovės T. U. 46,46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 46 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Priteisti atsakovei T. U. iš ieškovo Ž. S. 14 Eur (keturiolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 203 Eur (du šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjai                                                                                                             Aurimas Brazdeikis

                                                                                                                           Marius Dobrovolskis

                                                                                                                           Milda Skersienė