Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-498-468/2018
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00367-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMA S
N U T A R T I S
2018 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal J. N. atstovo advokato Tado Blažio (toliau tekste ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-10-04 nutarimo, kuriuo J. N. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 2500 eurų dydžio bauda,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. N. 2018-08-02 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1308-2018 už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu asmeniu, laikotarpiu nuo 2017-10-10 nuo 13.30 val. iki 2017-10-12 11.05 val. įmonės gamybinėse patalpose, adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams, leido Ukrainos Respublikos piliečiui S. K., kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams Ž. Z., K. G. dirbti pagalbinius darbus teisės aktų nustatyta tvarka, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, bei nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalis, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-10-04 nutarimu J. N. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2500 eurų dydžio bauda.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu J. N. atstovas advokatas Tadas Blažys prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-10-04 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas buvo atliktas neteisėtai. Tam, kad atliktų patikrinimą, pareiškėjo teigimu, protokolą surašiusios institucijos atstovams turėjo būti išduotas teisės aktų reikalavimus atitinkantis pavedimas atlikti UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą, tačiau nei viename iš pavedimų tikrinti nenurodoma, kad patikrinimas atliekamas dėl konkretaus anoniminio skundo, o atitinkamos motyvacijos iš viso nėra. Be to, pareiškėjo teigimu, 2017-10-04 pavedime nurodyta, kad pavedimas tikrinti atliekamas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, taip pat nurodyta, kad tikrinamos dvi bendrovės, tačiau nei viena iš jų nėra UAB (duomenys neskelbtini), todėl, anot pareiškėjo, VDI atstovas neturėjo jokio įgaliojimo tikrinti UAB (duomenys neskelbtini) (nei pagal teritoriją, nei pagal asmenų sąrašą), nes UAB (duomenys neskelbtini), veikia Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.
3.2. Atkreipia dėmesį į tai, jog pavedimas surašytas atgaline data, be to, 2017 m. spalio 12 d. pavedimo numeris sutampa su 2017-10-04 pavedimo numeriu, kas pareiškėjui kelia abejonių dėl šio dokumento išrašymo aplinkybių, juolab, anot pareiškėjo, teismo posėdžio metu VDI atstovas patvirtino, kad kiekvienam pavedimui suteikiamas atskiras, unikalus numeris.
3.3. Taip pat teigia, kad tyrimo aktas surašytas vadovaujantis teisės aktų tvarka nepaskelbtu vyriausiojo darbo inspektoriaus įsakymu, o jame nurodytos datos (2017-10-04 – 2018-08-02) neatitinka pavedimo tikrinti datų, nes pavedimo tikrinti laikotarpis jau buvo pasibaigęs ir nebuvo pratęstas.
3.4. Pareiškėjas taip pat nesutinka su skundžiamo nutarimo išvadomis, kad K. G., Ž. Z. ir S. K. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nelegaliai. Teigia, kad K. G. darbo santykių nutraukimo aplinkybės buvo absoliutus nesusipratimas ir techninė klaida, nes mokėjimo pavedimais šiam asmeniui toliau buvo mokamas darbo užmokestis, gi, po atlikto patikrinimo nedelsiant buvo pranešta apie šio asmens įdarbinimą VSDFV. Taip pat nurodo, kad 2017-10-12 patikrinimo metu nebuvo užfiksuota, kad Ž. Z. atlieka darbo funkcijas – tiek jis, tiek S. K. buvo UAB (duomenys neskelbtini) poilsio patalpų zonoje, ir jokių darbo funkcijų neatlikinėjo, nebuvo apsirengę bendrovės darbo drabužiais.
3.5. Pareiškėjo teigimu, teismas nevertino liudytojų A. B. ir K. K. paaiškinimų, kad tiek Ž. Z. (su kuriuo A. B. anksčiau dirbo kartu kitose įmonėse), tiek S. K. į bendrovę 2017-10-12 atvyko, tai suderinę su A. B., kuris J. N. neinformavo apie tai, kad ketina išbandyti šių asmenų galimybes dirbti bendrovėje, todėl, net jeigu atitinkamas išbandymas vyko, jis vyko be bendrovės įgalioto asmens (J. N.) žinios, todėl pareiškėjo manymu, už tai, kad atskiras bendrovės darbuotojas ėmėsi nepagrįstų ar neteisėtų iniciatyvų, negali būti baudžiamas niekuo dėtas J. N., kuris nežinojo apie šį galimai daromą nusižengimą ir nedavė leidimo atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus.
3.6. Pareiškėjo manymu, apylinkės teismas atitinkamų aplinkybių patikrinimą atliko formaliai, iš esmės vadovaudamasis tik Vilniaus apygardos teismo nutartimi (kurioje ne apeliantas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn), padarė nepagrįstą išvadą apie nelegalaus darbo buvimo faktą. Taip pat, pasak pareiškėjo, bet kokias abejones dėl apelianto kaltės (kiek tai susiję su nelegalaus darbo faktu) aiškindamas apelianto nenaudai, apylinkės teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją.
4. 2018-11-08 Vilniaus apygardos teisme gautas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinio skundo netenkinti, ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-10-04 nutarimą palikti nepakeistą.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
J. N. atstovo advokato Tado Blažio apeliacinis skundas netenkinamas
5. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, patikrino pareiškėjo ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. J. N. veika kvalifikuota tinkamai.
6.1. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pažymėtina, jog ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžti nelegalaus darbo požymiai.
6.2. Pagal veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (2017-06-06 įstatymo Nr. XIII-416 (nuo 2017-06-15)redakcija (TAR, 2017, Nr. 2017-10024) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ir kai dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
6.3. Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
6.4. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
6.5. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-10-10 13.30 val. iki 2017-10-12 11.05 val. įmonės gamybinėse patalpose, adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams, Ukrainos Respublikos pilietis S. K., kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, bei Lietuvos Respublikos piliečiai Ž. Z., K. G. dirbo pagalbinius darbus teisės aktų nustatyta tvarka, nesudarius rašytinių darbo sutarčių, bei nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
6.6. Pareiškėjo skundo argumentai, kad su K. G. darbo sutartis nebuvo nutraukta, o Ž. Z. ir S. K. nors ir buvo UAB (duomenys neskelbtini) poilsio patalpų zonoje, tačiau jokių darbo funkcijų neatlikinėjo ir nebuvo apsirengę bendrovės darbo drabužiais bei Ukrainos Respublikos piliečio S. K. paaiškinimai, kad jis abiejų (2017-10-10 ir 2017-10-12) UAB (duomenys neskelbtini) tikrinimų metu bendrovės patalpose buvo todėl, nes, neva, padėjo vežti atraižas privačiam asmeniui (2017-10-10 tikrinimo metu), o 2017-10-12 tikrinimo metu užsuko į bendrovės patalpas pakrauti akumuliatoriaus, teismas atmeta kaip nepagrįstus, juos paneigia Valstybinio socialinio draudimo Vilniaus skyriaus raštas, kuriuo informuojama, kad UAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas 111781626, draudėjo kodas 7069150) 2017-10-13 15.35 val. per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau tekste ir – EDAS) pateikė 1-SD pranešimą Nr. 32 apie apdraustųjų Ž. Z. valstybinio socialinio draudimo pradžią – 2017-10-13 ir K. G. valstybinio socialinio draudimo pradžią – 2017-10-16 (b.l. 51); VSDFV užklausos rezultatai, pagal kuriuos G. K. UAB (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo laikotarpis nuo 2014-10-10 iki 2017-08-31, ir po antrojo patikrinimo naujai apdraustas jau nuo 2017-10-16 (b.l. 22); taip pat A. B. paaiškinimas, kuriame jis pripažino, kad 2017 m. spalio 10 d. K. G. bendrovėje dirbo pagalbinio darbininko pareigose, o Ž. Z. buvo leista dažyti, siekiant įsitikinti jo tinkamumu darbui (b.l. 10, 11); Ž. Z. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad nuo 2017 m. spalio 12 d. dirbo be sutarties dažytojo pareigose (b. l. 7); taip pat įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018-06-25 nutartimi nustatytos ir prejudicinę galią turinčios faktinės bylos aplinkybės (b. l. 36-41).
6.7. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla butų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011).
6.8. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018-06-28 nutartimi nustatyta, jog pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2002-08-02 yra P. N.. Teismas taip pat konstatavo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojai A. B., Ž. Z. aiškino, kad nors jiems ir buvo žinoma, kad bendrovės direktorius yra P. N., tačiau pastarasis įmonėje nesilankė ir faktiškai įmonei vadovavo P. N. sūnus J. N., su juo ir buvo sudarytos darbo sutartys, tai, apygardos teismo teigimu, patvirtina ir pirmosios instancijos teismui pateiktos darbo sutartys Nr. 293, 310, 283, 292, 278, 282, 284, 290, 294, 296, iš kurių matyti, kad jas su UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojais įvairiais laikotarpiais nuo 2014-02-14 iki 2017-10-13 sudarė būtent darbdavio atstovas įgaliotas asmuo J. N.. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, jog J. N. nuo 2008-04-24 iki 2018-04-24 buvo įgaliotas atstovauti bendrovę atliekant visus įgaliojime nurodytus veiksmus, tarp jų sudaryti darbo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinamais asmenimis. Pažymėtina, jog šią apygardos teismo prejudicinę galią turinčią išvadą patvirtina byloje esantis UAB (duomenys neskelbtini) 2008-04-24 įgaliojimas, pasirašytas įmonės direktoriaus P. N., iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus P. N., įgalioja UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktorių J. N. atstovauti UAB (duomenys neskelbtini): santykiuose su trečiaisiais asmenimis, bendrovei vykdant savo veiklą – sudarant sandorius, perkant arba parduodant prekes ir paslaugas, pasirašant visus ir bet kokius dokumentus bendrovės vardu, atliekant visus ir bet kokius su šiame įgaliojime nurodytais pavedimais susijusius veiksmus, o taip pat veiksmus, reikalingus bendrovės įprastai veiklai koordinuoti ir organizuoti. Įgaliojimas galioja dešimt metų nuo jo išdavimo dienos (b.l. 16). Taip pat J. N. atstovo pateikta byloje esanti 2014-10-09 darbo sutartis, iš kurios matyti, kad darbo sutartį su K. G. pasirašė būtent darbdavio atstovas – įgaliotas asmuo J. N. (b.l. 52, 53), todėl apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad nelegalus darbas UAB (duomenys neskelbtini) vyko be bendrovės įgalioto asmens (J. N.) žinios, kad tiek Ž. Z. (su kuriuo A. B. anksčiau dirbo kartu kitose įmonėse), tiek S. K. į bendrovę 2017-10-12 atvyko, tai suderinę su A. B., kuris J. N. neinformavo apie tai, kad ketina išbandyti šių asmenų galimybių dirbti bendrovėje, kadangi šie argumentai nepaneigia, kad būtent J. N., būdamas įgaliotas atstovauti UAB (duomenys neskelbtini), su darbuotojais sudarydavo darbo sutartis bei buvo atsakingas už pranešimo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų įdarbinimą organizavimą.
6.9. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad nelegalaus darbo faktas nustatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o skundžiamas nutarimas priimtas remiantis neteisėtai surinktais bei gautais įrodymais, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų, pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-334 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“ (toliau Taisyklės) 20.2 punkte numatyta, kad neplaniniai ūkio subjektų patikrinimai gali būti atliekami vykdant nelegalaus darbo kontrolę pagal gautą informaciją, nepaisant jos rūšies, bei reaguojant į visuomenės informavimo priemonėse publikuotą ar kitaip paviešintą informaciją dėl viešojo intereso pažeidimo teisės aktų vykdymo klausimais. Tai reiškia, kad neplaninį patikrinimą Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai gali atlikti gavę bet kokio, net ir anoniminio pobūdžio, informaciją. Kartu teismas pažymėjo, kad Taisyklių 24 punkte aiškiai nurodyta, kad neplaninio patikrinimo trukmė priklauso nuo faktinių tyrimo eigos aplinkybių, todėl ta aplinkybė, kad Nelegalaus tyrimo aktas Nr. NDA 1015-0248 baigtas rašyti 2018 m. rugpjūčio 2 d. (vėliau, nei nurodyta pavedimuose atlikti patikrinimą), nesudaro pagrindo pripažinti, kad pats aktas ar negalaus darbo tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai (paimti asmenų paaiškinimai) yra atlikti neteisėtai, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus). Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, pavedimų atlikti patikrinimus (b.l. 17, 18) turinys atitinka Taisyklių 32 punkte įtvirtintus reikalavimus, jie surašyti įgaliojimus turinčių subjektų, todėl juos pripažinti neteisėtais taip pat nėra pagrindo. Nustatytos aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą pripažinti, kad Institucijos teismui pateikti faktiniai duomenys, gauti atliekant galimo nelegalaus darbo tyrimą, gauti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, jais vadovaujasi. Apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo išvadomis, spendžia, jog pareiškėjo skundo argumentai, kad UAB (duomenys neskelbtini) Institucijos 2017-10-04 pavedime nėra įtraukta į tikrinamų bendrovių sąrašą, nepaneigia vieno šiurkščiausių administracinių nusižengimų, darančio žalą ne tik valstybės ekonomikai, bet ir pažeidžiančio nelegaliai dirbusių asmenų teises, padarymo fakto, juolab, kad pakartotino UAB (duomenys neskelbtini) tikrinimo, vykusio jau pagal 2017-10-12 Institucijos skyriaus vedėjo pavedimą, metu pakartotinai nustatyta pirminio tikrinimo metu padaryta veika, kas rodo šios pavojingos uždraustos įstatymo veikos tęstinumą. Teismas pažymi ir tai, jog tik po atlikto 2017-10-12 pakartotinio patikrinimo 2017-10-13 buvo kreiptasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių dėl nelegaliai UAB (duomenys neskelbtini) dirbusių darbuotojų įregistravimo. Visos šios aplinkybės atsispindi 2018-08-02 Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1015-0248.
6.10. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, jog byloje esantys įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai įrodo, kad J. N., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu asmeniu, laikotarpiu nuo 2017-10-10 nuo 13.30 val. iki 2017-10-12 11.05 val. įmonės gamybinėse patalpose, adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams, leido Ukrainos Respublikos piliečiui S. K., kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, Lietuvos Respublikos piliečiams Ž. Z., K. G. dirbti pagalbinius darbus teisės aktų nustatyta tvarka, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, bei nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalis, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, todėl J. N. veiksmai atitinka visus būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-10-04 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodyti tyrimo metu padaryti pažeidimai nėra tiek reikšmingi, kad jų pagrindu būtų galima pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutarimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-10-04 nutarimą nepakeistą, ir J. N. atstovo advokato Tado Blažio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Aiva Survilienė