Civilinė byla Nr. e2A-189-866/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05287-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.27; 2.1.5.1.2.6
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Balcia Insurance SE, veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovei Balcia Insurance SE, veikiančiai per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 018,55 Eur, t. y. sumą, kurios nesutiko apmokėti atsakovė, kaip automobilio VW (USA) Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo (2021 m. liepos 25 d. eismo įvykio kaltininko) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikė.
2. Atsakovė nesutiko su ieškiniu. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė apskaičiavo per didelę žalos sumą remdamasi ne faktiniu remonto išlaidų apskaičiavimu, bet teoriniu, kuris skiriasi nuo realaus. Remonto ir dažymo darbų kainų skirtumai susidarė atsakovei gavus trijų remonto įmonių pasiūlymus dėl transporto priemonės realaus remonto ir jos atstatymo į prieš įvykį buvusią padėtį. Ieškovės ekspertas pasirinko klaidingą remontuojamą dalį (20082 D šon. Rėm. KPL remontas), dėl ko sistema nepagrįstai apskaičiavo papildomų išlaidų, susijusių su dažymo darbais. Ieškovės ekspertas nurodė, kad yra keičiamos naujos originalios dalys atėmus nusidėvėjimą, o Balcia pasitelktos įmonės sąmatose nurodė naudotų dalių kainas. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų, dažymo darbų, keičiamų dalių (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo) bei dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Kadangi ieškovė nesivadovavo ekonomišku žalos atlyginimo principu bei remiasi prieštaringa eksperto išvada, atsakovė prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu nusprendė: priimti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 163,83 Eur priteisimo ir bylą toje dalyje nutraukti; kitoje dalyje ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės Balcia Insurance SE, veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 304498010, 854,72 Eur, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (854,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. kovo 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Eur žyminio mokesčio ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, naudai; priteisti iš atsakovės Balcia Insurance SE, veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 304498010, 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybės naudai.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė buvo apdraudusi Kasko draudimu automobilį VW (USA) Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas 2021 m. liepos 25 d. įvyko eismo įvykio metu. Ieškovė įvykį pripažinus draudžiamuoju, remdamasi nepriklausomo vertintojo UAB „Asistavita“ ataskaita apskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiajai 2 636,22 Eur draudimo išmoką. Eismo įvykio metu įvykio kaltininko automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta Balcia Insurance SE, Balcia Insurance SE Lietuvos filiale, kurios ieškovė pareikalavo, kad kaltininko civilinės atsakomybės draudikė sumokėtų ieškovei draudimo išmoką, kompensuojančią įvykio metu padarytą žalą.
5. Atsakovė su ieškovės pretenzija sutiko iš dalies ir išmokėjo ieškovei 1 617,67 Eur dydžio draudimo išmoką, tačiau nesumokėjo likusios draudimo išmokos dalies, kurią sudaro 1 018,55 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė išmokėjo papildomą 163,83 Eur išmoką, todėl šia suma ieškinio reikalavimai buvo sumažinti.
6. Teismas vertindamas reikalavimo pagrįstumą ir byloje pateiktus įrodymus, t. y. transporto priemonės VW (USA) Golf savininko užsakymu UAB „Asistavita“ 2021 m. rugpjūčio 19 d. parengtą Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KK210260, bei atsakovės užsakymu parengtas sąmatas: UAB „Delondas“ 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarytą sąmatą, UAB „Žėrutis“ 2021 m. rugsėjo 3 d. parengtą sąmatą, bei UAB „Autida“ 2021 m. rugsėjo 6 d. sąmatą, nurodė, kad teismas neturi jokio pagrindo, leidžiančio atmesti atestuoto turto vertintojo Ataskaitoje nurodytus įkainius, dalių, medžiagų kainas.
7. Teismas pažymėjo, kadangi žalos dydis buvo apskaičiuojamas ne nustatinėjant transporto priemonės realaus remonto išlaidų pagrįstumą, o nustatant transporto atkuriamąją vertę, pripažintina pagrįsta UAB „Asistavita“ 2021 m. rugpjūčio 19 d. parengtoje Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. KK210260 nurodyta automobilio VW Golf atkuriamoji vertė, o atsakovės pateiktų trijų įmonių sudarytų remonto sąmatų vidurkio vertę pripažino labiau subjektyvia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų esmė
8. Apeliantė (atsakovė) Balcia Insurance SE, veikiančiai per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
9. Apeliantas teigia, kad teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas priteisdamas 854,72 Eur sumą, nes iki teismo posėdžio dienos, atsakovė išmokėjo ieškovei 1 781,50 Eur, o pagal ieškovės kartu su dubliku pateiktą transporto priemonės remonto sąmatą, apskaičiuotą remiantis „Audatex“ kompiuterinės duomenų sistemos pagalba, turėtų kainuoti 2 427,32 Eur, taigi, anot apeliantės galėjo būti priteisiama ne didesnė nei 645,84 Eur suma (2472,32-1781,50).
10. Apeliantė pažymi, kad nepriklausomas vertintojas skaičiavo automobilio detalės, kuri buvo sugadinta, vertę, o ne tos, kuri ateityje bus sumontuota į automobilį jo remonto metu, vertę. Tuo tarpu, iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad sugadintų detalių keitimas į naudotas, bet ne į naujas, yra visiškai normali praktika, todėl yra nesuprantama, kodėl teismas priėmė sprendimą ir žalą vertino nesivadovaujant ekonomišku žalos atlyginimo principu ir atmetė kaip nepagrįstus, remonto dirbtuvių, kurios nors ir neatliko realios transporto priemonės apžiūros, tačiau nustatė, kad už konkrečią sumą gali sutvarkyti apgadintą transporto priemonę.
11. Anot apeliantės, teismas neargumentavo ir visai nepasisakė, kodėl nesivadovavo atsakovės nurodyta teismų praktika, kurioje teismai sprendė, kad trijų autoservisų dirbtuvių apskaičiuotų kainų vidurkiai, gali būti vertinami kaip objektyvus nustatant realią transporto priemonės remonto kainą.
12. Ieškovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Dėl ieškinio reikalavimo dydžio pažymėjo, kad reikalavimo dydis nuo pat pradžių buvo grindžiamas UAB „Asistavita“ vertinimo ataskaita, kurios pagrindu ieškovė išmokėjo išmoką nukentėjusiajai. Tuo tarpu, kartu su dubliku pateikta remonto darbų sąmata 2 427,32 Eur sumai, pateikta tik kaip alternatyvi sąmata tam atvejui, jei pirmosios instancijos teismas manytų, jog Vertinimo ataskaitoje nurodytos dalių kainos nekompensuotinos pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir Vyriausybės nutarimu patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, tačiau šios sąmatos pateikimu nebuvo tikslinami ieškinio reikalavimai.
13. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų susijusių su šalių pateiktų įrodymų vertinimu, ieškovė pažymi, kad vertinimo ataskaitoje (joje esančioje remonto sąmatoje) nurodyti būtent vidutiniai remonto ir dažymo darbų valandiniai įkainiai bei vidutiniai dažymo medžiagų koeficientai (remonto – 29,74 EUR/val., dažymo – 30,30 EUR/val., dažymo medžiagų koeficientas – 89 proc.) ir būtent šiais įkainiais vadovautis, kaip imperatyviai nurodyta Taisyklių 15 punktu, privaloma skaičiuojant draudimo išmoką. Dėl šios priežasties, nėra pagrindo taikyti apelianto pateiktų remonto įmonių sąmatose nurodytų remonto, dažymo darbų įkainių bei dažymo medžiagų koeficiento, nes šie dydžiai nėra vidutiniai.
14. Ieškovės vertinimu, vadovautis apeliantės trijų servisų įkainiais nėra pagrindo dar ir dėl to, jog šie įkainiai, labiausiai tikėtina, yra nulemti to, jog apeliantė su minėtais servisais bendradarbiauja, t. y. užtikrina tam tikrą kiekį užsakymų (siųsdamas savo klientus ar nukentėjusiuosius remontuotis), todėl įkainiai yra gerokai mažesni nei vidutiniai. Be to, nukentėjusioji automobilio savininkė nepageidavo automobilio remontuotis, todėl jai kompensuotini vidutiniai dalių ir remonto kaštai, kad nusprendus remontuoti automobilį, draudimo išmokos tam pakaktų.
15. Atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentus dėl naujų/naudotų detalių panaudojimo, ieškovė pažymi, kad kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės dublike nurodytos UAB „GTV Trading“ ir UAB „MaksAuto“ taip pat naujų ir originalių dalių kainos reikšmingai nesiskiria nuo gamintojo VW nurodytų Vertinimo ataskaitoje kainų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ir sumą atitinkančią Vertinimo ataskaitoje nurodytų dalių kainą. Be to, apeliantė neįrodė, jog jos nurodytų autoservisų siūlomos naudotos dalys atitinka saugos reikalavimus. Anot ieškovės, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamos dalys yra durelės, t. y. dalys, kurios, neabejotinai, turi įtakos automobilio (jo viduje esančių žmonių) saugumui, t. y. veikia kaip tam tikras skydas apsaugai nuo išorinio poveikio (pvz., automobilių susidūrimo atveju). Vien jau dėl šios priežasties nerizikuotina montuoti naudotas, neaiškios kilmės ir kokybės dureles. Kita vertus, nukentėjusioji nusprendė neremontuoti automobilio, todėl jai turi būti kompensuojami vidutiniai darbų ir dalių įsigijimo kaštai, o apeliantės autoservisų siūlomi įkainiai nelaikytini vidutiniais.
16. Ieškovė nesutinka ir su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis apelianto procesiniuose dokumentuose nurodyta teismų praktika, nes šis privalomumas nėra detalizuotas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, bylose vertintų ataskaitų rengimo programas ir kt.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė Kasko draudimu apdraudė automobilį VW (USA) Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2021 m. liepos 25 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, todėl ieškovė, remdamasi nepriklausomo vertintojo UAB „Asistavita“ ataskaita apskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiajai 2 636,22 Eur draudimo išmoką.
19. Eismo įvykio kaltininko automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta Balcia Insurance SE, Balcia Insurance SE Lietuvos filiale, todėl ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką pareikalavo, kad kaltininko civilinės atsakomybės draudikė sumokėtų ieškovei draudimo išmoką, kompensuojančią įvykio metu padarytą žalą.
20. Atsakovė su ieškovės pretenzija sutiko iš dalies ir išmokėjo ieškovei 1 617,67 Eur dydžio draudimo išmoką, tačiau nesumokėjo likusios draudimo išmokos dalies, kurią sudaro 1 018,55 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė papildomą sprendimą Nr. IL19-12051/01-21-220923, ir 2022 m. rugsėjo 27 d. išmokėjo papildomą 163,83 Eur išmoką. Atsakovei sumokėjus papildomą 163,83 Eur išmoką, ieškovės atstovas 2022 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu atsisakė nuo 163,83 Eur reikalavimo sumos ir ginčas liko dėl 854,72 Eur sumos.
21. Transporto priemonės VW (USA) Golf savininko užsakymu UAB „Asistavita“ 2021 m. rugpjūčio 19 d. parengė Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KK210260, pagal kurią transporto priemonės VW (USA) Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bazinės vertė (VšĮ „Emprekis“ vidutinė TP kaina Lietuvoje) sudaro 11 780 Eur. Transporto priemonės atkuriamoji vertė (remonto kaštai) be PVM sudaro 2 640 Eur, o su PVM – 3 190 Eur. Ieškovė byloje taip pat pateikė jos sudarytą remonto sąmatą, pagal kurią remonto kainą sudaro 2 427,32 Eur suma.
22. Pagal atsakovės pateiktas į bylą trijų serviso įmonių parengtas sąmatas, nustatyti sekantys kaštai: 1) pagal UAB „Delondas“ 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarytą sąmatą, transporto priemonės VW (USA) Golf remonto kaina sudaro 1 546,74 Eur be PVM ir 1 871,56 Eur su PVM; 2) pagal autocentro UAB „Žėrutis“ 2021 m. rugsėjo 3 d. parengtą sąmatą transporto priemonės VW (USA) Golf remonto kaina sudaro 1 594,86 Eur be PVM ir 1 929,78 Eur su PVM; 3) pagal UAB „Autida“ 2021 m. rugsėjo 6 d. sudarytą sąmatą, transporto priemonės VW (USA) Golf remonto kaina sudaro 1 711,41 Eur be PVM ir 2 070,81 Eur su PVM.
Dėl ieškinio reikalavimų ribų peržengimo
23. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 29 punktas).
24. Kasacinio teismo praktikoje dėl dispozityvių bylų išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio (priešieškinio) pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio (priešieškinio) ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015; kt.). Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą).
25. Nagrinėjamu atveju, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas, nes priteisė didesnę sumą nei buvo prašoma pareikštais ieškinio reikalavimais. Šie apeliantės argumentai yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos medžiagai bei procesinių dokumentų turiniui.
26. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovė išmokėjo 2 636,22 Eur draudimo išmoką, remdamasi nepriklausomo vertintojo UAB „Asistavita“ ataskaita. Atsakovė išmokėjo ieškovei 1 617,67 Eur dydžio draudimo išmoką ir bylos nagrinėjimo metu 163,83 Eur reikalavimo sumos, taigi likusią reikalavimo sumą sudarė 854,72 Eur suma. Kaip teisingai atsiliepime pažymi ieškovė jos sudaryta remonto sąmata, pagal kurią remonto kaina sudaro 2 427,32 Eur sumą, yra rašytinis įrodymas, kuriuo buvo remiamasi grindžiant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, bet ne įrodymas grindžiantis ieškinio reikalavimo dydį. Todėl, šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai, laikytini visiškai nepagrįstais.
Dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo
27. Kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti, o pagal minėto straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui – nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala, o žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį, turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį.
28. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 13 punktą, nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.
29. Taisyklių 15 punktas numato, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.
30. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė vadovavosi naudotų dalių kainomis, o kaip paaiškino vertinimo ataskaitą sudaręs M. S., jis vadovavosi naujomis dalių kainomis, tačiau pritaikydamas nusidėvėjimo koeficientą. Dėl to teismas pažymėjo, kad atsakovei vadovaujantis naudotų kėbulo dalių kainomis nėra jokios garantijos, kad automobilis, tuo atveju jei būtų realiai remontuojamas naudojant naudotas dalis po atlikto remonto atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, t. y. teigtina, jog žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus taip, kaip ji buvo naudojama iki eismo įvykio.
31. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kadangi žalos dydis buvo apskaičiuojamas ne nustatinėjant transporto priemonės realaus remonto išlaidų pagrįstumą, o nustatant transporto atkuriamąją vertę, pripažintina pagrįsta UAB „Asistavita“ 2021 m. rugpjūčio 19 d. parengtoje Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. KK210260 nurodyta automobilio VW Golf atkuriamoji vertė, o atsakovės nurodyta trijų įmonių sudarytų remonto sąmatų vidurkio vertė pripažintina labiau subjektyvia.
32. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas detalizavo kodėl buvo remiamais ne naudotų automobilių detalių verte ir būtent ieškovės pateikta Ataskaita, be kita ko pažymėdamas, kad specialistas taikė remonto darbų įkainius, atitinkančius technologijos lygį ir vadovavosi gamyklų - gamintojų rekomenduojamais laiko normatyvais, vadovavosi EUROTAX, AUDATEX, DAT kompiuterinėmis duomenų bazėmis, kurios sudarytos imant gerokai gausesnius (nei trijų serviso įmonių) duomenis, kurie gaunami išvedant vidurkį iš, manytina gerokai didesnio kiekio įmonių rodiklių, darbų, medžiagų įkainių ir pan.
33. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 38 punktą).
34. Nors apeliantė šiuo atveju remiasi netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau pastarosios argumentai, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, prieštarauja teismo sprendimo turiniui ir teismo padarytų išvadų niekaip nepaneigia, be kita ko, atsižvelgiant ir į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi esminiai ginčo faktiniai ir teisiniai aspektai yra nuosekliai aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime, taip pat pasisakyta dėl visų aspektų, kurie yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui. Tuo tarpu tai, kad atitinkamos teismų išvados netenkina apeliantės, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti priimamus procesinius sprendimus ir/ar netinkamai įvertino įrodymus.
35. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su apeliantės argumentais, kad teismas neargumentavo ir visai nepasisakė, kodėl nesivadovavo atsakovės nurodyta teismų praktika, viena vertus dėl to, kad apeliaciniame skunde nėra detalizuota kokia konkrečia teismų praktika teismas turėjo vadovautis, kita vertus dėl to, kad teismas neturi pareigos pasisakyti dėl kiekvieno procesiniame dokumento nurodyto teismų praktikos atvejo (ne)taikymo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos tesimas sprendžia, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepatvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir/ar procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimo netenkintinas. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
atsakovės Balcia Insurance SE, veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Asta Pikelienė