Civilinė byla Nr. e2S-1588-480/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08769-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.2.7.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
Nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-15485-1160/2022 pagal pareiškėjo Š. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis R. S., antstolė R. G., antstolis V. Z., antstolė A. A., antstolė J. Ž., antstolis M. P., V. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė „MINERALINIAI VANDENYS“, uždaroji akcinė bendrovė LPB Capital, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „Kalnapilio-Tauro grupė“, uždaroji akcinė bendrovė GelvoraSergel, uždaroji akcinė bendrovė Liviko, akcinė bendrovė „Volfas Engelman“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Š. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) iškelti bankroto bylą, 2) bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Algsta“, 3) patvirtinti 400 Eur sumą, kurią administratorė turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, 4) patvirtinti 540 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti ir periodinėms išmokoms mokėti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; 5) sustabdyti piniginių lėšų pagal vykdomuosius dokumentus realizavimą ir išieškojimų per antstolių kontoras vykdymą iki bus priimta nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba atsisakyta ją iškelti; 6) nustatyti 4 mėnesių terminą nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti teisme.
2. Pareiškime nurodė, kad neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, visi skolų mokėjimo terminai yra suėję, antstolių kontorose užvestos vykdomosios bylos, kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 77 368,93 Eur. Sudėtingą finansinę situaciją lėmė verslo nesėkmė. 2014 m. birželio mėn. pareiškėjas įsteigė UAB (duomenys neskelbtini). Tai buvo šiuolaikinis naktinis klubas. Veikla buvo vykdoma nuomojamose patalpose, o išlaidos didėjo, todėl papildomai buvo vykdoma veikla picerijose, esančiose Kaune ir Jonavoje. Dėl rekonstrukcijos Kauno picerijoje abiejų picerijų veikla žlugo. Picerija Jonavoje tik pirmus metus baigė pelningai. 2017 m. spalio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla. Tiek picerijų, tiek naktinio klubo veikloje pareiškėjas buvo laidavęs asmeniškai, o įmonės bankroto byloje nepatenkinus finansinio reikalavimo, pradėtas taikyti išieškojimas iš pareiškėjo. Pareiškėjas, siekdamas gauti prekių įmonei, keletą kartų pasirašė neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos neatsiskaitė, buvo pradėtas išieškojimas per antstolius. UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje taip pat iš pareiškėjo buvo priteista žala laiku nesikreipus dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Šią reikalavimo teisę yra perėmęs V. P.. Šiuo metu dirba pagalbiniu darbininku, nes kito darbo nepavyko rasti.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui išnagrinėjus ir įvertinus pareiškime pateiktus faktus ir aplinkybes bei nustačius, kad yra visos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) numatytos sąlygos iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, VMI neprieštaraus pareiškimo tenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Volfas Engelman“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bankroto byla negali būti keliama, nes pareiškėjas tapo nemokiu elgdamasis nesąžiningai bei pateikė teismui ne visą informaciją. Pareiškėjo nesąžiningumas pasireiškė tuo, jog atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, darbinę patirtį, turimą išsilavinimą, sugebėjimus, nesat jokių duomenų apie sveikatos sutrikimus, pareiškėjas nedėjo pastangų susirasti darbą, o vėliau nedėjo pakankamai pastangų susirasti geriau apmokamą darbą bei gauti daugiau pajamų, kad grąžintų bent dalį skolų savo kreditoriams. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus, baigęs architektūros studijas, turi vadovavimo patirties, todėl pagrįsta teigti, jog gali susirasti geriau apmokamą darbą nei šiuo metu dirba. Pareiškėjo skolos kreditoriams atsirado jau 2015 m., tačiau nuo 2017 m. iki 2019 m. gruodžio mėn. (apytiksliai 2 metus) jis nedirbo, o su pareiškimu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu iš tiesų ieškojo darbo – buvo registruotas Užimtumo tarnyboje bei informacijos apie gautų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) išmokų dydį. Pareiškėjo nesąžiningumas pasireiškė ne tik pasyviu elgesiu, tai yra nedirbant, o vėliau neieškant geriau apmokamo darbo, bet ir savo iniciatyva mokant savo pasirinkto dydžio išlaikymą pilnamečiam sūnui, taip pažeidžiant kreditorių interesus.
5. Suinteresuotas asmuo UAB Liviko prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti vadovaujantis teisės aktais.
6. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi iškėlė Š. G. fizinio asmens bankroto bylą – bankroto administratore paskyrė UAB „Algsta“; laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtino administravimo išlaidų sąmatą bendrai 400 Eur sumai, reikalingai bankroto procedūroms atlikti; laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtino išlaidų sąmatą bendrai 540 Eur sumai kiekvieną mėnesį, reikalingą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti.
8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo turimus įsipareigojimus, turtą ir gaunamas pajamas, pripažino, kad per protingą terminą skolinių įsipareigojimų pareiškėjas negali padengti nei iš turto, nei iš gaunamų pajamų. Šias aplinkybes teismas vertino kaip pagrindą pripažinti, jog byloje egzistuoja FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiškėjo nemokumo sąlyga.
9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo veiksmai turėtų būti vertintini nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2022 m. birželio 17 d.
10. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių pareiškėjo sąžiningumą ar patvirtinančių vengimo atsiskaityti su kreditoriais, pasyvaus elgesio, pajamų šaltinių slėpimo ir pan. faktus.
11. Teismas priėmė išvadą, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ieško geriau apmokamo darbo bei deda realias pastangas atsiskaityti su kreditoriais, nesuponuoja pagrindo spręsti apie pareiškėjo ketinimą su kreditoriais atsiskaityti kuo mažesne apimtimi bei atitinkamai tokį pareiškėjo elgesį vertinti kaip nesąžiningą.
12. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų sudaręs ar siekęs sudaryti sandorius, kurie galėtų pažeisti kreditorių interesus, ir konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta sąlyga.
13. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas dėl priklausomybės ligų nesigydė, nėra priklausomas nuo azartinių lošimų ar kitų priklausomybių, būtų teistas už FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte išvardytas nusikalstamas veikas.
14. Teismas, nustatęs pareiškėjo nemokumą, nesant duomenų apie FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų buvimą, priėmė išvadą, kad pareiškėjo prašymas pagrįstas, todėl jį tenkino.
15. Teismas sprendė, kad 540 Eur išlaidos būtiniausiems poreikiams tenkinti laikytinos pagrįstomis, iš esmės atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo vykdoma įstatyme numatyta pareiga išlaikyti savo sūnų, sulaukusį pilnametystės nepadarys esminės žalos kreditorių teisėms ir interesams, kadangi pareiškėjas susimažino išlaidas būtinas savo poreikiams patenkinti, todėl tokie pareiškėjo veiksmai nevertintini kaip nesąžiningi.
16. Teismas, įvertinęs pateiktą bankroto administratorės lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, laikė, kad nurodyta 400 Eur suma yra protinga ir pagrįsta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
17. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo V. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pareiškėjo veiksmai per pastaruosius 3 metus iki pareiškimo pateikimo Kauno apylinkės teismui laikytini nesąžiningais, todėl reikalavimas jo atžvilgiu iškelti bankroto bylą negali būti tenkinamas remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu.
17.2. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus, baigęs architektūros studijas, turi ilgametę patirtį versle, vadovavimo įmonėms patirties, todėl pagrįsta teigti, jog gali susirasti geriau apmokamą darbą nei šiuo metu dirba pagalbiniu darbininku statybų sektoriuje. Nors pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje nurodė, kad bandė ieškotis ir ateityje ieškos geriau apmokamo darbo, tačiau nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų ir netgi konkrečiau negalėjo įvardinti, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi, kokio darbo ieškojosi, kodėl nesiėmė perkvalifikavimo veiksmų ir t. t. Pareiškėjas į bylą nepateikė nė vieno įrodymo apie darbo paieškas, apie įdėtas ar dedamas pastangas susirasti darbą ar geriau apmokamą darbą.
17.3. Pareiškėjas turi / turėjo ir kitų pajamų, kurių teismui ir kreditoriams nenurodo, kadangi išgyventi be išlaidų maistui, būstui ir kitiems būtiniesiems poreikiams yra neįmanoma, tačiau pareiškėjas tą sugebėjo padaryti. Nuo pareiškėjo įmonių bankroto bylų iškėlimo (2016–2018 m.) iki 2019 m. gruodžio mėn. pareiškėjas niekur nedirbo, posėdžio metu negalėjo paaiškinti, iš kokių pajamų gyveno, visas gautas išmokas antstoliai nurašydavo išieškojimui. Pradėjus dirbi UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gruodžio mėn. pareiškėjas gaunamo darbo užmokesčio taip pat nenaudojo savo būtiniesiems poreikiams. Visą pervedamą darbo užmokestį pareiškėjas nuo 2019 m. gruodžio mėn. pervesdavo kitiems asmenims (R. V., paskirtis – skola, ir E. G., paskirtis – vaikų alimentai). Pažymėtina, kad tik 2022 m. balandžio mėn. (nuo 2022 m. balandžio 4 d.), kai pradėjo ruoštis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui, pareiškėjas dirbtinai pradėjo naudoti gaunamą darbo užmokestį savo poreikiams, atlikdamas mokėjimus banko kortele ir / ar išsigrynindamas sąskaitoje esančius pinigus.
17.4. Pareiškėjas ignoravo visus likusius kreditorius, kurių mokėjimo terminai seniai yra suėję, ir dėl to toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas likusių kreditorių atžvilgiu. Jeigu pareiškėjas turi pakankamai lėšų atsiskaitymui su kreditore R. V., kurios reikalavimo teisė yra visiškai neaiški ir neapibrėžta, tai šios sumos turėjo būti mokamos proporcingai visiems kreditoriams, o ne išskirtinai vienai kreditorei.
17.5. Pareiškėjo nesąžiningumas pasireiškė iniciatyva mokant savo pasirinkto dydžio išlaikymą pilnamečiam sūnui, taip pažeidžiant kreditorių interesus. Pareiškėjui pareiga mokėti K. G. išlaikymui kas mėnesį periodines išmokas po 200 Eur buvo nustatyta tik iki K. G. pilnametystės (t. y. iki (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo teiginys, kad Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jam yra nustatyta pareiga mokėti 200 Eur dydžio periodines išmokas iki K. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), sueis 24 metai yra visiškai nepagrįsti. 2022 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad sūnus K. G. yra baigęs mokyklą, šiuo metu nestudijuojantis ir kol kas neketinantis studijuoti, o atliekantis tarnybą Lietuvos Respublikos kariuomenėje. Pareiškėjo sūnaus situacija neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.1921 straipsnio nuostatų dėl tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus, todėl pareiškėjo teikiamas išlaikymas sūnui yra savarankiškas pareiškėjo apsisprendimas, o ne imperatyvių reikalavimų vykdymas.
18. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Volfas Engelman“ prašo tenkinti atskirąjį skundą – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
18.1. Teismas turėjo atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, nes pareiškėjas tapo nemokiu elgdamasis nesąžiningai bei pateikė teismui ne visą informaciją. Šie aspektai teismo tinkamai įvertinti nebuvo.
18.2. Pareiškėjas su pareiškimu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2019 m. gruodžio mėn. iš tiesų ieškojo darbo – buvo registruotas Užimtumo tarnyboje bei informacijos apie gautų VSDFV išmokų dydį.
18.3. Pareiškėjui apie du metus nedirbant ir teismo posėdžio metu negalint nurodyti iš kokių pajamų jis gyveno, pagrįstai galima konstatuoti, kad pareiškėjas turi / turėjo ir kitų pajamų, kurių teismui ir kreditoriams nenurodo, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas jokių gaunamų išmokų nenaudojo savo poreikiams tenkinti, taip pat pareiškėjo skolos iš esmės yra atsiradę iš 2015–2017 m. laikotarpio, t. y. naujų skolų per 2018–2022 m. laikotarpį neatsirado, todėl pagrįsta teigti, kad jeigu pareiškėjas būtų neturėjęs pajamų 2017–2019 m. laikotarpiu ir negalėtų sumokėti už kasdieninius poreikius, būtų atsiradusios ir naujos skolos naujiems kreditoriams (būsto išlaikymo, komunalinės, vartojamojo kredito ir kt. skolos).
18.4. Pareiškėjas privalėjo teismui paaiškinti kokiu tikslu ir kokiu pagrindu pinigines lėšas pervedinėdavo R. V.. Iš mokėjimo paskirties, kurią pats nurodydavo pavedimuose, matyti, kad tai yra skolos dengimas (atsiskaitymas su kreditore R. V.), kas reiškia, kad pareiškėjas ignoravo visus likusius kreditorius, kurių mokėjimo terminai seniai yra suėję, ir dėl to toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas likusių kreditorių atžvilgiu.
18.5. Pareiškėjas buvo nesąžiningas dėl savo pasyvaus elgesio. Pareiškėjas teismui nepateikė jokios informacijos, išskyrus nurodytą, nepagrįstą teiginį, jog darbo negalėjo rasti dėl turimų skolų, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi, kokio darbo ieškojosi, kodėl nesiėmė perkvalifikavimo veiksmų ir t. t. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad pareiškėjas ieškojosi darbo.
18.6. Pareiškėjo nesąžiningumas pasireiškė ir savo iniciatyva mokant savo pasirinkto dydžio išlaikymą pilnamečiam sūnui bei atliekant pinigų pavedimus R. V., su tikslu juos nusiimti (išgryninti), kad antstoliai nenuskaičiuotų visų lėšų. Pareiškėjui pareiga mokėti K. G. išlaikymui kas mėnesį periodines išmokas po 200 Eur buvo nustatyta tik iki K. G. pilnametystės. Pareiškėjo sūnaus situacija neatitinka CK 3.1921 straipsnio nuostatų.
19. Pareiškėjas Š. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
19.1. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo veiksmai analizuotini už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2022 m. birželio 17 d. Per šį laikotarpį pareiškėjas nedirbo ne du metus, kaip tai nurodo suinteresuotas asmuo, o pusę metų. Tuo laikotarpiu pareiškėjas buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir gaudavo VSDFV išmokas, ieškojosi darbo savarankiškai ir padedant Užimtumo tarnybos specialistams. Pasiūlymas persikvalifikuoti nebuvo gautas. Tuo metu dar gyveno šeimoje, todėl gaunamos išmokos buvo atskaitinėjamos kreditoriams pagal vykdomąsias bylas.
19.2. Pareiškėjas teismui pagal įstatymą pateikė visą reikalingą informaciją, surinko reikiamas pažymas, nevengė atskleisti skolų susidarymo aplinkybių, šeimyninės padėties.
19.3. D. R. Vitkauskienei pervestų lėšų pareiškėjas paaiškino 2022 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog ji padėdavo jam apsipirkti, buityje, todėl lėšas pervesdavo į jo sąskaitą. Neturėdamas pakankamai finansinio raštingumo, neteisingai įvardino pervedimus kaip skolą, nors R. V. nėra pareiškėjo kreditorė. Be to, šių lėšų pervedimas, atsižvelgiant į pradelstų reikalavimų dydį kreditoriams (77 394,35 Eur), negali turėti reikšmingos įtakos pareiškėjo mokumui.
19.4. Pareiškėjas nuolat ieško geriau apmokamo darbo, nes darbas statybų sektoriuje pagal jo amžių darosi per sunkus. Pagal išsilavinimą pareiškėjas patirties neturi. Nors turi patirties maitinimo, restoranų veikloje, tačiau karantino metu šis sektorius vienas iš labiausiai nukentėjusių ir sunkiai atsigaunantis, ypač šiuo kainų kilimo laikotarpiu.
19.5. Pareiškimo pateikimo metu 2022 m. birželio 17 d. sūnus mokėsi bendro lavinimo mokyklos (duomenys neskelbtini) klasėje, todėl situacija atitiko CK 3.1921 straipsnio 1 dalį. Bankroto bylos iškėlimo dienai situacija pasikeitė. Sūnus pateko į moksleivių, neišlaikiusių matematikos egzamino, sąrašą, todėl kelias studijuoti norimą specialybę buvo užkirstas, išėjo savanoriauti 9 mėn. Grįžęs pavasarį, ruošiasi perlaikyti egzaminą ir stoti į Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademiją. Jei pasiseks, situacija vėl pasikeis. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įvertino tai, kad susimažinus išlaidas asmeniniams poreikiams tenkinti, tokie mano veiksmai nelaikytini nesąžiningais, nes jie nepadarys esminės žalos kreditoriams.
20. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
22. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Nustatyta, kad pareiškėjas Š. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratore paskirti UAB „Algsta“, patvirtinti kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingas lėšas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškimą tenkino ir Š. G. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, pripažinęs, jog byloje egzistuoja FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiškėjo nemokumo sąlyga, t. y. jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Teismas nenustatė kitų pagrindų, kuriems esant būtų pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, nes byloje nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių pareiškėjo sąžiningumą ar patvirtinančių vengimo atsiskaityti su kreditoriais, pasyvaus elgesio, pajamų šaltinių slėpimo ir pan. faktus.
24. Suinteresuotas asmuo (pareiškėjo kreditorius) V. P. (toliau ir – apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame kelia pareiškėjo nesąžiningumo, kaip fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo pagrindo, klausimą. Atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjo veiksmai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo pateikimo yra nesąžiningi, todėl pareiškimas negali būti tenkinamas, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu – pareiškėjas gali susirasti geriau apmokamą darbą ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie geresnio darbo paieškas; apelianto manymu, pareiškėjas turėjo ir turi kitų pajamų, apie kurias nei teismui, nei kreditoriams nenurodo; pareiškėjas, ignoruodamas kitus kreditorius, atlikinėjo pavedimus R. V., mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kai tai yra skolos dengimas; pareiškėjas savo iniciatyva moka išlaikymą pilnamečiam sūnui, kuris neatitinka CK 3.1921 nuostatų, taip mažindamas galimybę atsiskaityti su kreditoriais.
25. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).
26. Nusprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertintos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios.
27. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo įsipareigojimai yra pradelsti ir jie viršija įstatyme nustatytą sumą (25 MMA). Apeliantas atskirajame skunde šių aplinkybių neginčija, tačiau teigia, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, įrodinėja egzistuojant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinam atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindui.
28. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.
29. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: 1) ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją ir 2) ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).
30. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).
31. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020).
32. Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017). Nagrinėjamu atveju, apeliantas, teigdamas, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, neįrodinėja, jog būtent dėl pareiškėjo tam tikrų nesąžiningų veiksmų per trejus metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms ir / ar siekė savo turtinę padėtį dar labiau pabloginti, tikėdamasis turimų įsiskolinimų išvengti, t. y. apeliantas nenurodo nei konkrečių pareiškėjo sudarytų sandorių, nei konkrečių veiksmų, siekiant pabloginti savo turtinę padėtį, ir / ar jo sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, tačiau apsiriboja iš esmės abstrakčiais teiginiais. Pažymėtina, kad didžioji dalis įsiskolinimų kreditoriams yra susidarę anksčiau, negu prieš trejus metus iki pareiškėjo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo teisme dienos.
33. Nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, būtų nuslėpęs nuo kreditorių turimą turtą ir / ar būtų ėmęsis kitų veiksmų, kuriais būtų sumažinta pareiškėjo turimo turto masė ir pan. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats apeliantas. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad per trejus metus iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui buvo dengiamos pareiškėjo skolos kreditoriams, parduota 1/2 jam po santuokos nutraukimo atitekusio nekilnojamojo turto – buto – dalis ir iš gautų lėšų dengti kreditorių reikalavimai, pareiškėjo prašoma suma, reikalinga būtiniesiems poreikiams tenkinti, nelaikytina per didele. Taigi, apeliacinės instancijos teismas per laikotarpį nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2022 m. birželio 17 d. nenustatė tokių pareiškėjo nesąžiningų veiksmų (neveikimo), sąlygojusių pareiškėjo nemokumą ir / ar esmingai pabloginusį jo turtinę padėtį. Apelianto teiginiai apie pareiškėjo nesąžiningumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.
34. Atsižvelgiant į bylos įrodymų visumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, įrodančių pareiškėjo nesąžiningumą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Apeliantui neįrodinėjant, o apeliacinės instancijos teismui nenustačius, kitų fizinio asmens bankroto bylos atsisakymo iškelti pagrindų, įtvirtintų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje, egzistavimo, dėl to plačiau nepasisakytina (CPK 301 straipsnis, 320 straipsnis, 338 straipsnis).
35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų visų nepasisako.
36. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos baigtį, t. y. netenkinus atskirojo skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja suinteresuotas asmuo AB „Volfas Engelman“, pareiškęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikęs tai pagrindžiančius įrodymus.
38. Suinteresuotas asmuo AB „Volfas Engelman“ prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 532,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), ir nors AB „Volfas Engelman“ palaikė atskirojo skundo argumentus, tačiau prie atskirojo skundo neprisidėjo (CPK 309, 338 straipsniai), teikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl yra pagrindas iš apelianto suinteresuotam asmeniui AB „Volfas Engelman“ priteisti 532,40 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Volfas Engelman“, juridinio asmens kodas 133990589, 532,40 (penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų 40 ct) Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Albina Rimdeikaitė