Civilinė byla Nr. e3K-3-236-969/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01352-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.1.1; 2.7.1.2; 2.7.1.4

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. liepos 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas), 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ ir akcinės bendrovės „Telia Lietuva“, akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro, uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“,  uždarosios akcinės bendrovės „Splius“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos LATGA ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Telia Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Cgates“, uždarajai akcinei bendrovei „Init“, uždarajai akcinei bendrovei „Balticum TV“, uždarajai akcinei bendrovei „Splius“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ dėl uždraudimo teikti elektroninių ryšių tinklais prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net paslaugas.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

  

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis (specifinių) teisių subjektų teisės reikalauti uždrausti tarpininkui teikti elektroninių ryšių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises, įgyvendinimo sąlygų.       

2.       Ieškovė kreipėsi į teismą, reikalaudama uždrausti atsakovėms teikti elektroninių ryšių tinklais savo klientams prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net paslaugas.

3.       Ieškovė nurodė, jog ji yra Lietuvos ir užsienio autorių ir kitų autorių teisių turėtojų teisių kolektyvinio administravimo asociacija, turinti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 67 straipsnyje nustatytą teisę be atskiro įgaliojimo teisme ginti kolektyviai administruojamas autorių teises. Interneto svetainė, turinti domeno vardą linkomanija.net, yra dalijimosi rinkmenomis sistema, kurios naudotojams yra padaryti viešai prieinami įvairūs autorių teisių saugomi objektai: kino filmai, DVD ir HDTV vaizdo įrašai, muzikos kūriniai, muzikos kūrinių vaizdo klipai, žaidimai ir žaidimų atnaujinimai, kompiuterių programos, knygos ir pan. Didžioji rinkmenų su autorių teisių saugomu turiniu dalis registruotiems interneto svetainės linkomanija.net naudotojams yra padaryta viešai prieinama kompiuterių tinklais, neturint autorių ir (ar) kitų autorių teisių turėtojų sutikimų. Ieškinyje yra pateiktas pavyzdinis 50 tokių kūrinių (muzikos albumų, kino filmų, knygų) sąrašas.

4.       Ieškovė pažymėjo, kad nėra žinomas subjektas, administruojantis interneto svetainę linkomanija.net, todėl tokių tradicinių autorių teisių gynimo būdų kaip įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ar draudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti pažeistos autorių ir (ar) kitų autorių teisių subjektų teisės arba atsirasti žala, taikymas šiuo atveju yra labai apsunkintas. Ieškovės atstovaujamų autorių ir kitų autorių teisių gynimas veiksmingiausiai būtų užtikrintas taikant specialią autorių teisių apsaugos priemonę, skirtą būtent autorių teisių apsaugai nuo neteisėtos veiklos skaitmeninėje aplinkoje. Tokios priemonės taikymas Europos Sąjungos (toliau – ES) lygmeniu reglamentuojamas 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/EB dėl autorių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (toliau – Direktyva 2001/29/EB). Šioje direktyvoje įtvirtinta teisių turėtojų galimybė reikalauti priversti tarpininkus, tinkle perduodančius trečiųjų asmenų daromus autorių teisių saugomų objektų pažeidimus, nutraukti tokią autorių teisių turėtojų teises pažeidžiančią veiklą. Nacionalinio reglamentavimo lygmeniu analogiška savo turiniu teisė įtvirtinta ATGTĮ 78 straipsnyje. Vadovaujantis aptariamomis nuostatomis, ieškinys dėl prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net panaikinimo yra reiškiamas interneto prieigos paslaugų teikėjams, kurie yra su autorių teisių pažeidimais susijusių paslaugų teikimo tarpininkai ATGTĮ 78 straipsnio prasme ir kurie turi realias technines galimybes nutraukti autorių ir kitų autorių teisių subjektų teises pažeidžiančią veiklą, vykdomą interneto svetainėje linkomanija.net.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu patenkino ieškinį – įpareigojo atsakoves savo pačių pasirinktomis techninėmis priemonėmis ir ieškovės sąskaita uždrausti paslaugų gavėjams pasiekti svetainėje linkomanija.net sukurtą ir veikiančią dalijimosi rinkmenomis internete platformą; priteisė ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis 8811,17 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.  

6.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės teisės administruoti autorių viešo paskelbimo teises, darė išvadą, kad ieškovė pagrindė savo kolektyvinio administravimo teisę, suteikiančią savarankišką ieškinio pareiškimo teisę be atskiro teisių turėtojų įgaliojimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė neturėjo pareigos pateikti ir nepateikė visų autorių, kurių teises ji administruoja, sąrašo. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas atsitiktinai atrinktų autorių sąrašas, nors iš dalies ir ginčijamas atsakovių, yra pakankamas įrodymas konstatuoti, kad ieškovė turi teisinį interesą, būtiną ieškiniui pareikšti.

7.       Teismas pažymėjo, kad nei Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalis, nei ATGTĮ 78 straipsnis neįpareigoja teismo, sprendžiančio klausimą dėl draudimo tarpininkui teikti paslaugas, papildomai įtraukti į bylą kuriuos nors kitus (be pačių tarpininkų) asmenis. Be to, reikalavimas įtraukti į bylą svetainės linkomanija.net valdytoją ar valdytojus esamomis sąlygomis ir realiomis priemonėmis yra neįgyvendinamas, nes svetainės valdytojas ir jo buvimo vieta nėra žinomi, o ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ji išnaudojo protingas galimybes surasti tokį asmenį. Svetainėje Whois.com esanti informacija rodo, kad svetainės linkomanija.net valdytojo tapatybė, jo buvimo vieta ir elektroninio pašto adresas paslėpti whois guard protected priemonėmis, pačioje svetainėje linkomanija.net taip pat nėra pateikta informacija apie valdytojo asmenį. Teismo vertinimu, svetainės linkomanija.net valdytojo neįtraukimas į bylą nežinant ir nesant protingomis priemonėmis pasiekiamų galimybių sužinoti ne tik valdytojo buvimo vietą, bet ir valdytojo asmenį arba asmenis identifikuojančius duomenis, tokiam valdytojui ar valdytojams akivaizdžiai slepiant ir darant nepasiekiamus duomenis apie save, savaime negali būti kliūtis išnagrinėti ieškovės reikalavimą teisme. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovių paslaugų naudotojų įtraukimo į bylą, pažymėjo, kad nėra galimybės ir prasmės atlikti tokį procesinį veiksmą, nes jokie teismo sprendimu nustatyti įpareigojimai nebūtų taikomi konkrečiam naudotojui, nukreipiant vykdymą asmeniškai į tokį naudotoją.

8.       Teismas nurodė, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2017 m. birželio 14 d. sprendimu, priimtu byloje Stichting Brein prieš Ziggo BV, XS4ALL Internet BV, C-610/15 (toliau – The Pirate Bay byla), nusprendė, jog sąvoka „viešas paskelbimas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2001/29/EB 3 straipsnio 1 dalį, turi būti aiškinama taip, kad ji apima dalijimosi rinkmenomis internete platformos, kuri, naudojantis su saugomais kūriniais susijusių metaduomenų indeksavimu ir paieškos sistema, leidžia jos naudotojams surasti šiuos kūrinius ir dalytis jais peer-to-peer tinkle, pateikimą ir administravimą. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo tarp šios bylos šalių, jog interneto svetainė linkomanija.net yra dalijimosi rinkmenomis internete platforma, kuri, naudojantis su saugomais kūriniais susijusių metaduomenų indeksavimu ir paieškos sistema, leidžia jos naudotojams surasti šiuos kūrinius ir dalytis jais peer-to-peer tinkle. Teismas nurodė, jog ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad interneto svetainė linkomanija.net yra trisdešimta pagal apsilankymų skaičių Lietuvos interneto svetainė ir kad daugiau negu 71 procentas svetainės lankytojų jungiasi prie jos iš Lietuvoje registruotų IP adresų. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, priėjo prie išvados, kad pakankamai didelė atsakovių paslaugų naudotojų dalis aktyviai siunčiasi rinkmenas, kuriose yra autorių teisių saugomi kūriniai, naudodamiesi dalijimosi rinkmenomis internete platforma linkomanija.net ir atsakovių tinklais. Teismo vertinimu, tai susiję su neapibrėžtu potencialių adresatų skaičiumi ir apima didelį asmenų skaičių, kaip tai aiškina ESTT (pvz., 2013 m. kovo 7 d. sprendimo byloje ITV Broadcasting Ltd ir kt. prieš TVCatchup Ltd, C-607/11, 35 ir 36 punktai), ir yra reikšminga sprendžiant dėl viešo paskelbimo konstatavimo pagal Direktyvos 2001/29/EB 3 straipsnio 1 dalį. 

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovių paslaugų naudotojai, esantys peer-to-peer tinklo, administruojamo platformos linkomanija.net valdytojo, naudotojais savo kompiuteriuose įdiegdami ir paleisdami dalijimosi rinkmenomis programinę įrangą, pateikdami rinkmenų dalijimosi platformai linkomanija.net torentus (angl. torrent), leidžiančius susekti jų kompiuteriuose esančias rinkmenas, ir būdami aktyvūs tinkle, sąmoningai padaro turimus autorių teisėmis saugomus kūrinius prieinamus kitiems peer-to-peer tinklo naudotojams. Tokie veiksmai taip pat būtini, kad veiktų visa viešo kūrinių paskelbimo sistema, apimanti rinkmenų dalijimosi platformos administravimą ir jos naudotojų aktyvumą. Nesant aprašytų dalijimosi platformos administratoriaus arba jos naudotojų veiksmų, viešas kūrinių paskelbimas naudojantis rinkmenų dalijimosi internete platforma linkomanija.net nebūtų įmanomas. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatavo, kad viešas autorių teisių saugomų kūrinių paskelbimas naudojantis interneto svetainėje linkomanija.net veikiančia rinkmenų dalijimosi platforma yra vykdomas bendrais svetainės linkomanija.net valdytojo ir šios platformos naudotojų (atsakovių paslaugų gavėjų, sąmoningai padarančių turimus autorių teisėmis saugomus kūrinius prieinamus kitiems peer-to-peer tinklo naudotojams) veiksmais.

10.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovių, kaip tarpininkių, statuso, pažymėjo, kad ESTT 2014 m. kovo 27 d. sprendime, priimtame byloje UPC Telekabel Wien GmbH prieš Constantin Film Verleih GmbH, Wega Filmproduktionsgessellschaft GmbH, C-314/12 (toliau – Telekabel byla), nurodė, jog sąvoka „tarpininkas“ Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies prasme gali būti aiškinama kaip apimanti bet kurį asmenį, kuris perduoda trečiojo asmens daromą saugomo kūrinio ar kito objekto pažeidimą tinkle. Atsakovės suteikia savo klientams (paslaugų naudotojams) prieigą prie interneto tinklo ir savo valdomais tinklais perduoda viešai skelbiamus autorių teisėmis saugomus kūrinius be autorių sutikimo, t. y. atsakovės savo tinklais perduoda svetainės linkomanija.net valdytojo ir šios svetainės naudotojų bendrais veiksmais daromą saugomo kūrinio pažeidimą, vadinasi, jos yra su autorių teisių pažeidimais susijusių paslaugų teikimo tarpininkės Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies ir ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalies prasme. Teismo vertinimu, tokiai išvadai neturi reikšmės aplinkybė, kad svetainės linkomanija.net valdytojas naudojasi Švedijoje esančio serverio prieglobos (angl. hosting) paslaugomis, nes atsakovės, svetainės linkomanija.net naudotojams naudojantis jų tinklais, perduoda trečiojo asmens daromą saugomo kūrinio ar kito objekto pažeidimą tinkle. Trečiasis asmuo šiuo atveju yra linkomanija.net valdytojas ir dalijimosi platformos naudotojai tiek atskirai, tiek ir kartu.

11.       Teismas nesutiko su atsakovėmis, kad ieškovės nurodytų viešai skelbiamų pažeidžiant autorių teises kūrinių skaičius pats savaime gali nulemti ieškovės prašomo teisių gynybos būdo taikymą. Teismas nurodė, jog rinkmenų dalijimosi internete platforma linkomanija.net suteikia galimybę pateikti jos naudotojams dalytis neribotos apimties kūrinių skaičių, o šis skaičius tik didėja, didėjant naudotojų skaičiui ir bėgant laikui. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad interneto svetainėje linkomanija.net nėra įdiegta ne tik efektyvių, bet apskritai jokių priemonių, kuriomis būtų galima inicijuoti neteisėto kūrinių viešo paskelbimo nutraukimą platformoje. Teismas konstatavo, kad platformos linkomanija.net veikimo būdas savaime sukuria neteisėto dalijimosi, o todėl – ir viešo kūrinių paskelbimo be autorių sutikimo, mechanizmą, įtraukiantį į viešo paskelbimo procesą vis naujus kūrinius ir tik laikinai arba tik atsitiktinai pašalinantį anksčiau įtrauktų kūrinių dalį, o tokio mechanizmo veikimo sparta ir apimtis didėja, didėjant naudotojų ir persiųstų rinkmenų skaičiui. Interneto svetainė linkomanija.net sukurta kaip rinkmenų dalijimosi internetu platforma be autorių teisių pažeidimų kontrolės priemonių, yra skirta plačiai auditorijai, kurios dalyvavimas platformoje pagrįstas arba naudotojų reitingavimu, priklausomai nuo privalomo balanso tarp atsisiųstų duomenų ir išsiųstų duomenų palaikymo (taip skatinant ne tik parsisiųsti kūrinius, bet ir jais dalytis su kitais naudotojais), arba periodinio mokesčio už naudojimąsi platforma mokėjimu. Šis aspektas taip pat patvirtina, kad platforma linkomanija.net veikia komercinės naudos pagrindu, o komercinis veiklos pobūdis šiuo atveju taip pat yra reikšmingas (ESTT 2011 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Football Association Premier League Ltd ir kt. prieš QC Leisure ir kt., Karen Murphy prieš Media Protection Services Ltd, C-403/08 ir C-429/08, 204 punktas). Teismas, remdamasis tomis aplinkybėmis, kad interneto svetainė linkomanija.net yra trisdešimta pagal apsilankymų skaičių Lietuvos interneto svetainė, kad, ieškovės pateiktais duomenimis, viešai prieinamų aktyvių rinkmenų (kino filmų, televizijos programų, sporto varžybų įrašų, dokumentinių, muzikos kūrinių ir jų rinkinių, muzikos kūrinių vaizdo klipų, kompiuterinių žaidimų, kompiuterių programų, knygų ir kitų rinkmenų) skaičius ieškinio pareiškimo momentu svetainėje linkomanija.net viršijo 80 000 ir nėra pagrindo manyti, jog šis skaičius yra sumažėjęs, sprendė, kad platformoje linkomanija.net yra vykdomi labai didelio masto autorių teisių pažeidimai.

12.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovių atsikirtimo, kad, taikant ieškovės reikalaujamą draudimą, iš interneto naudotojų bus atimta galimybė teisėtu būdu gauti informaciją, nurodė, jog didžioji kūrinių, saugomų autorių teisėmis, dalis yra laisvai prieinama legaliose platinimo vietose – knygynuose, bibliotekose, interneto parduotuvėse, taip pat įvairiose interneto platformose, pvz., „Youtube“, „Spotify“, „Netflix“ ir kt. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad platforma linkomanija.net būtų naudojama dalytis pačių naudotojų sukurtais kūriniais ar asmeninio pobūdžio informacija. Tokiais duomenimis, teismo vertinimu, dažniausiai viešai dalijamasi socialiniuose tinkluose, asmeniniuose tinklaraščiuose ir pan.

13.       Teismas, nesutikdamas su atsakovių argumentu, kad pritaikytas draudimas būtų neveiksmingas, nurodė, jog naudotojų dalis, apribojus prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net, pasinaudotų galimybe apeiti ribojimą per VPN, tarpinius serverius (angl. proxy servers) ir kitais lengvai prieinamais būdais, tačiau visi naudotojai būtų įspėti apie naudojimosi dalijimosi rinkmenomis konkrečioje interneto platformoje neleistinumą ir to priežastis. Teismo vertinimu, didžioji interneto naudotojų dalis yra įstatymui paklusnūs asmenys, todėl, sužinoję apie taikomus ribojimus ir to priežastis, ne tik dėl techninio neišprusimo, bet ir sąmoningai nesieks apeiti prieigos ribojimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė tyrimų duomenis, kurie patvirtina, kad, pritaikius prieigos apribojimą, jo apeiti nebesiekė pakankama interneto naudotojų dalis. Vien tai, teismo vertinimu, yra pakankama sprendžiant, kad ieškovės prašoma taikyti priemonė turi realų efektą.

14.       Teismas nesutiko su ieškove, kad jos prašoma taikyti priemonė nėra ultima ratio (kraštutinė priemonė). Teismo vertinimu, Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies taikymas ir ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalies taikymas susijęs su atvejais, kai kitos ribojimo priemonės, paprastai taikomos tiesiogiai interneto svetainių valdytojams ar jų naudotojams (lankytojams), yra negalimos dėl neefektyvumo, neproporcingų sąnaudų arba sudėtingumo. Vis dėlto teismas pripažino, kad šiuo atveju dėl svetainės linkomanija.net valdytojų duomenų neprieinamumo, peer-to-peer tinklo, kuriame daromi autorių teisių pažeidimai, decentralizuotumo ir jo naudotojų sudėties kintamumo kitos įstatyme įtvirtintos priemonės negali būti protingai pritaikomos ir būti pakankamai efektyvios, kad atitiktų aukšto lygio apsaugos reikalavimą.

15.       Teismas nurodė, kad neteisėtos informacijos pašalinimas ją atrenkant šiuo atveju yra negalimas, nes nėra baigtinio šalintinos informacijos sąrašo ir nėra vienos konkrečios vietos, kurioje tokia informacija yra paskelbta. Informacijos perdavimo sustabdymas negalimas dėl tos priežasties, kad nėra baigtinio sustabdytinos informacijos sąrašo. Todėl teismas taikė ieškovės prašomą prieigos panaikinimą, kuris turi būti suprantamas kaip galimybės interneto svetainės linkomanija.net naudotojams pasiekti svetainėje sukurtą ir veikiančią dalijimosi rinkmenomis internete platformą panaikinimas, uždraudžiant tokią prieigą atsakovių valdomuose tinkluose.

16.       Teismas pažymėjo, kad jam nėra žinoma, kokios sąnaudos būtinos taikant ieškovės prašomus ribojimus, nes byloje nekilo ginčas dėl tokių aplinkybių ir jos nebuvo nustatomos. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovių neutralų santykį su ieškovės nurodomais teisių pažeidimais ir jų išskirtinai techninį vaidmenį vien tik teikiant fizines priemones, sprendė, kad prieigos ribojimai turi būti taikomi ieškovės sąskaita, t. y. ieškovė privalo apmokėti tiesiogines teismo sprendimo įvykdymo išlaidas. Teismas taip pat pažymėjo, kad nustatomi prieigos ribojimai turi būti taikomi privalomai vykdant teismo sprendimą nuo jo įsiteisėjimo dienos ir negali būti siejami su atsakovių reikalavimu iš anksto sumokėti už prieigos ribojimui įgyvendinti būtinų techninių priemonių pritaikymą.

17.       Teismas atmetė kaip nepriimtinus atsakovių argumentus dėl konkurencijos ribojimo ieškovei reiškiant ieškinį tik interneto paslaugų teikėjų daliai, pažymėdamas, kad nė viena atsakovė, kuriai pritaikytas ieškovės reikalaujamas įpareigojimas drausti prieigą dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų, negali pagrįstai tikėtis, kad jų, kaip interneto paslaugų teikėjų, verslas kurtų pajamas tokiais neteisėtais veiksmais.

18.       Teismas, atsižvelgdamas į proporcingumo reikalavimą ir siekdamas užtikrinti teisę į teisingą teismą, nurodė, jog svetainės linkomanija.net valdytojai po teismo sprendimo taikyti ribojimus priėmimo ir įvykdymo turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti peržiūrėti nustatytus draudimus, pateikdami argumentus ir įrodymus, kurių nepateikė ir neturėjo galimybės pateikti šiame procese, siekdami tokių ribojimų panaikinimo arba sumažinimo. Taip pat teisę atskirai kreiptis į teismą dėl jiems taikomų bendrų ribojimų individualių panaikinimų arba ribojimų apimties individualaus sumažinimo ar pobūdžio pakeitimo turi linkomanija.net naudotojai, kurie naudojosi dalijimosi platforma vien savo asmeniniams duomenims arba nesaugomiems autorių teisėmis duomenims paskelbti arba vien kitais teisėtais tikslais.

19.       Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 8532,17 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Teismas nurodė, jog 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (toliau – Direktyva 2004/48/EB) 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės narės užtikrina, jog laimėjusios šalies patirtas pagrįstas ir proporcingas teismo ir kitas išlaidas paprastai padengtų pralaimėjusioji šalis, jei tai neprieštarauja teisingumui. ESTT 2016 m. liepos 28 d. sprendime, priimtame byloje United Video Properties Inc. prieš Telenet NV, C-57/15, aiškindamas Direktyvą 2004/48/EB, nurodė, jog pagal šios direktyvos 14 straipsnį draudžiamos nacionalinės teisės normos, nustatančios fiksuotus tarifus, kuriais dėl to, kad nurodytos maksimalios sumos yra pernelyg mažos, neužtikrinama, jog bylą pralaimėjusi šalis padengtų bent pakankamai didelę ir tinkamą laimėjusiosios šalies faktiškai patirtų išlaidų dalį. ESTT šiame sprendime taip pat nurodė, jog 2004/48/EB 14 straipsnis aiškintinas taip, kad pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės normos, kuriose nustatyta, kad išlaidos techniniam konsultantui atlyginamos tik bylą pralaimėjusios šalies neteisėto elgesio atveju, jeigu šios išlaidos tiesiogiai ir glaudžiai susijusios su teisme pareikštu ieškiniu dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo. Teismo vertinimu, šie ESTT išaiškinimai patvirtina, kad iš pralaimėjusios šalies gali būti priteisiamas advokato pagalbos išlaidų atlyginimas, nepaisant pralaimėjusios šalies neteisėto elgesio nebuvimo. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, priteisė ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą, be to, ir 279 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.

20.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovių akcinės bendrovės „Telia Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“, akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro, uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“, uždarosios akcinės bendrovės „Init“, uždarosios akcinės bendrovės „Balticum TV“, uždarosios akcinės bendrovės „Splius“ apeliacinius skundus, 2019 m. sausio 15 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą – pašalino iš šio sprendimo rezoliucinės dalies nurodymą, kad prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net draudimas atsakovių valdomuose tinkluose turi būti įgyvendintas ieškovės sąskaita; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

21.       Kolegija nustatė, kad atsakovių apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl galimo teismingumo taisyklių pažeidimo, kita vertus, pažymėjo, jog teismingumo taisyklių pažeidimas, jeigu toks ir būtų nustatytas, nesudarytų savarankiško pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 1 dalis), todėl detalesnė argumentų, susijusių su šios bylos teismingumu, analizė neturi teisinės reikšmės.

22.       Kolegija atmetė atsakovių argumentus dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo neįtraukus į bylos nagrinėjimą svetainės linkomanija.net valdytojo. Kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant dėl būtinybės įtraukti į bylą atitinkamo interneto tinklalapio, prie kurio prašoma riboti prieigą, valdytoją, turi būti įvertintas ATGTĮ 78 straipsnyje (Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalyje) įtvirtintos priemonės tikslas. Direktyvos 2001/29/EB preambulės 59 punkte nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog ypač skaitmeninėje terpėje tretieji asmenys gali vis labiau naudoti tarpininkų paslaugas pažeidimams, daugeliu atvejų geriausia priversti tokius tarpininkus nutraukti tokią pažeidžiančią veiklą. Ši speciali teisinė priemonė nustatyta atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių interneto tinklalapių tikrieji valdytojai neretai yra sunkiai identifikuojami ar priklauso jurisdikcijai už ES ribų, todėl reikalavimų nukreipimas į tokius asmenis yra itin apsunkintas ir neveiksmingas. Draudimo tarpininkui nustatymas tokiu atveju kaip tik ir yra priemonė, užtikrinanti greitą intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų pašalinimą ir prevenciją.

23.       Kolegija nurodė, jog teisės doktrinoje pažymima, kad ES valstybių narių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad interneto tinklalapio, prie kurio prašoma riboti prieigą, valdytojai (operatoriai) neturėtų būti privalomai įtraukiami į tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo teisme procesą. Kitoks aiškinimas lemtų tai, kad savarankiška Direktyvoje 2001/29/EB įtvirtinta priemonė – draudimo taikymas tarpininkui – taptų beprasmė. Pati šioje direktyvoje nustatyto teisinio reglamentavimo esmė lemia tai, kad draudimas tarpininkui gali būti taikomas teismo procese, kurio šalis nėra arba bent nebūtinai turi būti tariamas pažeidėjas, nes viena iš priežasčių, lėmusių tokios priemonės įtvirtinimą, ir yra būtent ta, jog tam tikrais atvejais pareikšti reikalavimo tariamam pažeidėjui nėra galimybės, pvz., dėl to, kad jo tapatybė nėra žinoma. Net ir tais atvejais, kai tinklalapio valdytojas (operatorius) gali būti aiškiai identifikuotas ir pasiekiamas, ES valstybių narių teismuose nereikalaujama, kad jis būtų privalomai įtraukiamas į tokio pobūdžio teisminį procesą, nors, kai kurių autorių nuomone, pastaruoju atveju (nesant jokių didesnių kliūčių į bylą įtraukti ginčo tinklalapio valdytoją) tai vis dėlto turėtų būti daroma (Marsoof, Althaf. The Blocking Injunction: A Critical Review of Its Implementation in the United Kingdom, within the Legal Framework of the European Union (September 1, 2015). (2015) 46 International Review of Intellectual Property and Competition Law (IIC) 632).

24.       Kolegija aptariamu klausimu taip pat pažymėjo, kad įpareigojimas blokuoti prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net skundžiamu sprendimu nustatytas tik konkrečioms interneto prieigos paslaugų teikėjoms – atsakovėms. Jokie įpareigojimai linkomanija.net valdytojui (operatoriui) skundžiamu sprendimu nėra nustatyti, vadinasi, sprendimu nėra nuspręsta dėl šio asmens teisių ar pareigų. Kolegija sutiko su atsakovėmis, kad svetainės linkomanija.net valdytojas gali būti laikomas suinteresuotu asmeniu nagrinėjamos bylos baigtimi, nes prieigos prie šios svetainės blokavimas mažina jos pasiekiamumą, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama spręsti, kad skundžiamu sprendimu yra modifikuotos konkrečios svetainės linkomanija.net valdytojo materialiosios teisės ir pareigos. Be to, svetainės linkomanija.net valdytojo teisių apsauga šiuo aspektu užtikrinta, skundžiamame sprendime aiškiai nurodant jam galimybę kreiptis į teismą su savarankišku reikalavimu dėl nustatytų ribojimų peržiūros. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į jau aptartą ATGTĮ 78 straipsnyje (Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalyje) nustatytos priemonės tikslą ir pobūdį, toks ginčo tinklalapio valdytojo teisių apsaugos mechanizmas laikytinas tinkamu ir užtikrinančiu reikiamą pusiausvyrą tarp šia priemone siekiamos veiksmingos intelektinės nuosavybės apsaugos ir interneto tinklalapio valdytojo teisės būti išklausytam teisme bei ginti savo interesus.

25.       Kolegija papildomai nurodė, jog iš ieškovės, siekiančios ATGTĮ 78 straipsnyje įtvirtintos priemonės taikymo, negali būti reikalaujama imtis perteklinių, didelių laiko sąnaudų reikalaujančių procedūrų (pvz., kreipimosi į teisėsaugos institucijas) interneto svetainės valdytojui nustatyti. Kitoks aiškinimas lemtų ATGTĮ 78 straipsnyje nustatytos priemonės neefektyvumą, paneigtų įstatymo leidėjo tikslus, kurių buvo siekiama tokios priemonės įtvirtinimu, ir neatitiktų veiksmingos autorių teisių apsaugos principo. Kolegijos vertinimu, tais atvejais, kai bylos aplinkybių visetas leidžia spręsti, kad ginčo interneto svetainės valdytojas sąmoningai slepia duomenis apie save, nei iš ieškovės, nei iš bylą nagrinėjančio teismo neturi būti reikalaujama atlikti tokio valdytojo paieškos. Priešingai, interneto svetainės valdytojas, padaręs savo kontaktinius duomenis sunkiai pasiekiamus ar apskritai nepasiekiamus, turi pats prisiimti visą su tuo susijusią riziką, tarp jos ir tą, kad atitinkami draudimai tarpininkams teismo gali būti nustatyti, teismui neišklausius jo pozicijos šiuo klausimu. Kolegija šiame kontekste pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių visuma yra pakankama spręsti, jog svetainės linkomanija.net tikrasis valdytojas sąmoningai slepia duomenis apie save.

26.       Kolegija, pasisakydama dėl atsakovių argumentų, kad ieškovė nepagrindė savo materialiosios subjektinės teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinio reikalavimą, nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra Lietuvos ir užsienio autorių ir kitų autorių teisių turėtojų teisių kolektyvinio administravimo asociacija, be to, iš esmės nėra ginčijama ir ta aplinkybė, kad ieškovė turi teisę ginti kai kurių autorių, kurių kūriniai buvo viešai paskelbti interneto svetainėje linkomanija.net, atgaminimo ir viešo paskelbimo teises (nesutariama tik dėl konkretaus autorių skaičiaus). Kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo, kaip prielaidos pareikšti ieškinio reikalavimą teisme, buvimo, ieškovės atstovaujamų autorių skaičius nėra svarbus – ieškovė visiškai pagrįstai nurodo, jog vieno jos atstovaujamo autoriaus teisių pažeidimas šiuo aspektu yra pakankamas spręsti, kad ieškovė, gindama šio autoriaus teises, turi teisę pareikšti atitinkamą reikalavimą teisme. Kitaip tariant, ieškovė, atstovaudama net ir vienam autoriui, kurio teisės buvo pažeistos tinklalapyje linkomanija.net, gali kreiptis į teismą, prašydama taikyti ATGTĮ 78 straipsnyje nustatytą priemonę, ir įrodinėti, kad tinklalapio linkomanija.net turinys (įskaitant ir ieškovės neadministruojamų autorių kūrinius) yra neteisėtas. Tokia išvada darytina, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad kūrinio padarymas viešai prieinamo kompiuterių tinklais neturint autorių teisių turėtojų sutikimo netampa teisėtas vien todėl, kad konkretus autorių teisių turėtojas pats dėl to nesikreipė į teismą.

27.       Kolegija nesutiko su atsakovių teiginiais, kad ieškovei, siekiančiai kreiptis į teismą dėl savo atstovaujamų narių teisių gynimo, buvo būtina pateikti atskirą raštišką atitinkamų narių įgaliojimą. Pagal ATGTĮ 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą kolektyvinis administravimas apima kolektyviai administruojamų autorių teisių ir gretutinių teisių gynimą teisme pagal kolektyvinio administravimo organizacijų savarankišką ieškinio pareiškimo teisę ir kitose institucijose be atskiro teisių turėtojų įgaliojimo. Vadinasi, savarankiška (be atskiro teisių turėtojų įgaliojimo) ieškovės teisė pareikšti ieškinį yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme, todėl atsakovių akcentuojama ieškovės narystės sutarčių nuostata, kad teisminėse institucijose atstovauti savo nariams ieškovė gali pagal atskirą susitarimą, negali būti aiškinama kaip suteikianti pagrindą teismui reikalauti iš ieškovės jos narių įgaliojimo pareikšti ieškinį.

28.       Kolegija pažymėjo, kad ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai priemonei taikyti būtinos tokios sąlygos: 1) atsakovas turi būti tarpininkas, t. y. fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialą ar atstovybę, teikiantis elektroninių ryšių tinklais paslaugas, kurias sudaro trečiųjų asmenų pateiktos informacijos perdavimas elektroninių ryšių tinklais arba galimybės naudotis elektroninių ryšių tinklais suteikimas ir (arba) pateiktos informacijos saugojimas; 2) tarpininkas turi teikti paslaugas tretiesiems asmenims; 3) tretieji asmenys turi šiomis paslaugomis naudotis pažeisdami autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises.

29.       Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad: 1) interneto prieigos teikėjas, leidžiantis savo klientams naudotis saugomais objektais, kuriuos viešai prieinamus internete padarė trečiasis asmuo, yra tarpininkas, kurio paslaugomis naudojamasi pažeidžiant autorių teises ar gretutines teises; 2) interneto svetainių, kurių veikimas pagrįstas tokiu principu kaip svetainės linkomanija.net veikimas, atveju trečiaisiais asmenimis, pažeidžiančiais autorių teises, ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalies prasme laikytini tiek interneto svetainės administratoriai, tiek šios svetainės naudotojai, nes jie visi kartu ir kiekvienas atskirai atlieka kūrinio neteisėto viešo paskelbimo veiksmus.

30.       Kolegija atmetė atsakovių argumentus, kad ATGTĮ 78 straipsnio 1 daliai taikyti buvo būtina nustatyti, kad konkretūs atsakovių paslaugų naudotojai yra pažeidę autorių teises, naudodami svetainę linkomanija.net. ESTT šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad siekdami, jog interneto prieigos teikėjui būtų nustatytas draudimas, autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojai neturi įrodyti, kad tam tikri šio teikėjo klientai atitinkamoje interneto svetainėje iš tikrųjų prieina prie saugomų objektų, kurie padaryti viešai prieinami be teisių turėtojų sutikimo (Telekabel bylos sprendimas). Kolegija pažymėjo, jog nėra ginčo tarp šalių dėl aplinkybių, kad atsakovių paslaugų naudotojai turi galimybę pasiekti svetainę linkomanija.net, kad ši svetainė yra trisdešimta pagal apsilankymų skaičių Lietuvos interneto svetainė ir kad daugiau negu 71 procentas svetainės lankytojų jungiasi prie jos iš Lietuvoje registruotų IP adresų, kad atsakovių užimama interneto prieigos teikimo paslaugų rinkos dalis bendrai sudaro net 86,90 proc., todėl, kolegijos vertinimu, yra kur kas labiau tikėtina, kad tarp atsakovių klientų yra asmenų, kurie yra ir svetainės linkomanija.net naudotojai.

31.       Kolegija apibendrindama nurodė, jog egzistuoja visos pirmiau išskirtos sąlygos taikyti ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą.

32.       Kolegija pažymėjo, kad, net ir nustačius, jog egzistuoja visos ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, turi būti patikrinama, ar prašoma taikyti priemonė konkrečiu atveju atitinka proporcingumo principo reikalavimus. Kolegija nurodė, jog proporcingumo principas pagal ES teisę iš esmės apima tris pagrindinius elementus: 1) prašomos taikyti priemonės tinkamumą norint pasiekti siekiamą teisėtą tikslą (konkrečiu atveju priemonės tikslas turi būti nutraukti autorių teisių pažeidimą ir užkirsti jam kelią, be to, ji turi būti pakankamai veiksminga siekiant šio tikslo); 2) priemonės būtinumą, t. y. vertinimą, ar konkrečiu atveju nėra mažiau ribojančių priemonių, kuriomis galima pasiekti tą patį rezultatą; 3) įvertinimą, ar prašoma taikyti priemonė, nepaisant jos tinkamumo ir būtinumo, nesukelia neproporcingų padarinių (konkrečiu atveju neproporcingai neapriboja interneto paslaugų teikėjų teisės užsiimti verslu ir interneto naudotojų teisės gauti informaciją).

33.       Kolegija, pasisakydama dėl atsakovių argumentų, kad prašomas taikyti draudimas yra neveiksmingas, nes gali būti naudotojų nesunkiai apeinamas, atkreipė dėmesį į tą aspektą, kad  pagal ESTT praktiką nebūtina, jog intelektinės nuosavybės apsauga būtų užtikrinama absoliučiai, t. y. kad nustatyta priemone autorių teisių pažeidimai būtų visiškai nutraukti. Pakanka, kad ja interneto naudotojai būtų rimtai atgrasomi nuo šių pažeidimų darymo ir kad juos būtų sunku padaryti (žr., pvz., Telekabel bylos sprendimą).

34.       Kolegija nurodė, jog teisės doktrinoje pažymima, kad, atsižvelgiant į tai, jog interneto svetainių blokavimas visais atvejais gali būti apeinamas, ir į tai, kad vienos interneto svetainės blokavimas neužtikrina, jog autorių teises pažeidžiantis turinys netaps prieinamas kitur, „absoliutaus efektyvumo“ reikalavimas iš esmės reikštų, kad nurodymas blokuoti prieigą prie interneto svetainės jokiais atvejais negalėtų būti pateisinamas. ESTT Telekabel byloje nustatytas „pakankamo efektyvumo“ standartas yra pragmatiško požiūrio, kad absoliutus efektyvumas yra neįmanomas, rezultatas. Kadangi vertinimas, ar draudimas yra efektyvus, negali tapti įstatymo leidėjo sprendimo nustatyti atitinkamas pareigas tarpininkams kvestionavimu, jis turėtų apsiriboti siauresniu klausimu, ar toks draudimas atgraso naudotojus (Lindsay, David F. Website Blocking Injunctions to Prevent Copyright Infringements: Proportionality and Effectiveness. UNSW Law Journal, 2017, Nr. 40 (4)).

35.       Kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovės prašoma taikyti priemonė negali būti vertinama kaip netinkama dėl jos nepakankamo efektyvumo. Kolegijos vertinimu, siekiant prašomą taikyti priemonę vertinti kaip efektyvią, negali būti reikalaujama, kad galimybė daryti pažeidimus būtų apsunkinta ar atimta iš didžiosios svetainės naudotojų dalies, nes net ir tuo atveju, jei prie autorių teisių pažeidimų nebegali prisidėti nedidelė naudotojų dalis, autorių teisių pažeidimo mastas yra sumažinamas, t. y. tokia priemone bent iš dalies pasiekiamas autorių teisių pažeidimų pašalinimo ir prevencijos tikslas. Tokios pozicijos laikomasi ir kitų ES valstybių narių teismų praktikoje, pažymint, kad autorių teises pažeidžiančios interneto svetainės blokavimas gali būti pripažintas proporcingu net ir tuo atveju, jei juo užkertamas kelias pasiekti šią svetainę mažumai naudotojų (žr., pvz., Jungtinės Karalystės Aukštojo Teisingumo Teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimo byloje Nr. HC10C04385 198 punktą).

36.       Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašoma taikyti priemonė yra ultima ratio, kuri teismo turėtų būti taikoma tik nustačius, jog reikalavimo pareiškimas tiesiogiai interneto svetainės, kurioje pažeidžiamos autorių teisės, valdytojams konkrečiu atveju yra negalimas ar apsunkintas. Kartu kolegija sutiko su atsakovių argumentu, kad tuo atveju, jei autorių teisių pažeidimą būtų įpareigotas nutraukti svetainės linkomanija.net valdytojas ir toks įpareigojimas galėtų būti veiksmingai įvykdomas, tokia priemonė būtų efektyvesnė ir mažiau ribotų kitas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija) saugomas teises, todėl tokia priemonė turėtų būti laikoma prioritetine proporcingumo principo atžvilgiu. Kita vertus, atsižvelgiant į jau aptartus teisinio reglamentavimo, įtvirtinančio galimybę reikalauti taikyti draudimą tarpininkui, tikslus ir Direktyvos 2001/29/EB preambulės 59 punkte įtvirtintą nuostatą, iš ieškovo, siekiančio pagrįsti prašomos taikyti priemonės proporcingumą, negali būti reikalaujama imtis perteklinių, didelių išlaidų ir laiko sąnaudų reikalaujančių procedūrų siekiant nustatyti interneto svetainės, kurioje pažeidžiamos teisės, valdytoją ir pareikšti jam reikalavimą – tuo atveju, jei interneto svetainės, kurioje pažeidžiamos teisės, valdytojas nebendradarbiauja, yra sunkiai pasiekiamas (yra už ES jurisdikcijos ribų) ar identifikuojamas, iš ieškovo negali būti atimta teisė tiesiogiai pasinaudoti ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu jo teisių gynimo būdu, prieš tai nepareiškus reikalavimų interneto svetainės, kurioje pažeidžiamos teisės, valdytojui.

37.       Kolegija šiame kontekste dar kartą pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių visuma yra pakankama spręsti, jog tikrasis svetainės linkomanija.net valdytojas sąmoningai slepia duomenis apie save ir nebendradarbiauja su ieškove. Be to, bendrovė „Vitality International Investment Ltd.“, kuri pagal esamus duomenis galimai valdo domeną linkomanija.net, registruota Seišelių Respublikoje, o tai neabejotinai sukeltų ieškovei sunkumų siekiant pareikšti reikalavimus šiai bendrovei ir prireikus priverstiniu būdu įvykdyti prieš ją priimtą teismo sprendimą. Kolegija nurodė, jog ieškovės teiginiai, kad ji bandė pasiekti svetainės linkomanija.net valdytoją, tačiau nesėkmingai, yra nepaneigti. Kolegijos vertinimu, turint omenyje šios bylos sukeltą atgarsį viešojoje erdvėje, yra mažai tikėtina, kad svetainės linkomanija.net valdytojai galėjo nežinoti apie vykstantį teismo procesą, tačiau jie nepasinaudojo teise prašyti pirmosios instancijos teismo įtraukti juos į bylą ir leisti išdėstyti savo poziciją. Kolegija, remdamasi šiomis aplinkybėmis, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ji išnaudojo protingas galimybes nukreipti savo reikalavimus į svetainės linkomanija.net valdytoją ir kad bandymas siekti autorių teisių pažeidimo pašalinimo tokiu būdu, tikėtina, būtų nerezultatyvus ir susijęs su didelėmis išlaidomis ir laiko sąnaudomis.

38.       Kolegija, pasisakydama dėl atsakovių argumento, kad ieškovė, prieš pareikšdama ieškinį joms, turėjo pareikšti reikalavimus Švedijos bendrovei „PRQ AB“, teikiančiai svetainės linkomanija.net prieglobos paslaugas, pažymėjo, jog proporcingumo principas reikalauja rinktis mažiau varžančią priemonę iš kelių priemonių, leidžiančių pasiekti tą patį rezultatą, tačiau neįpareigoja rinktis mažiau teises varžančios priemonės, jei ji nėra pakankamai efektyvi. Kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai nurodo, jog, interneto svetainės linkomanija.net valdytojams pakeitus prieglobos paslaugų teikėją (tą padaryti nėra jokių kliūčių), Lietuvos interneto paslaugų naudotojai turėtų neribojamas galimybes ir toliau naudotis ginčo interneto svetaine, todėl šios atsakovių siūlomos priemonės efektyvumas yra mažesnis nei draudimo atsakovėms taikymas.

39.       Kolegija atmetė atsakovių argumentus, kad, siekiant įvertinti prašomos taikyti priemonės proporcingumą, kiekvienu atveju turi būti nustatyta konkreti prašomoje blokuoti interneto svetainėje esančios neteisėtos informacijos procentinė dalis. Toks reikalavimas (nustatyti konkretų neteisėto turinio procentą), priešingai nei teigia atsakovės, neišplaukia iš generalinio advokato išvados The Pirate Bay byloje, kuria, pasisakant šiuo klausimu, tiesiog apibendrinta prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio nacionalinio teismo pateikta informacija (aptariamos išvados 75 punktas). Kolegijos vertinimu, siekiant pripažinimo, kad autorių teisių turėtojo teisių apsaugos poreikis konkrečiu atveju nusveria teisę į informaciją ir saviraiškos laisvę, teismui turi būti pateikta pakankamai įrodymų, kurių visuma leistų teismui spręsti esant labiau tikėtina, jog prašomoje blokuoti interneto svetainėje daromų autorių pažeidimų mastas yra pakankamai didelis, kad pateisintų blokavimą. Šiuo aspektu gali būti reikšmingos tokios aplinkybės kaip informacijos, kuria dalijamasi ginčo interneto svetainėje, pobūdis, interneto svetainės veikimo principai, šios svetainės operatorių požiūris ir kt.

40.       Kolegija pažymėjo, kad nėra ginčo, jog interneto svetainėje linkomanija.net dalijamasi tik rinkmenomis, kurias sudaro autorių teisėmis saugomi kūriniai, t. y. filmai, muzikos kūriniai, kompiuterių programos, knygos ir kt. Byloje nėra duomenų, kad svetainėje linkomanija.net būtų dalijamasi kitokio pobūdžio informacija, kuriai netaikoma autorių teisių apsauga. Pagal ieškovės pateiktus duomenis viešai prieinamų aktyvių rinkmenų skaičius svetainėje linkomanija.net ieškinio pareiškimo momentu viršijo 80 000. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad didžioji šių kūrinių dalis padaryta viešai prieinama turint autorių teisių turėtojų sutikimą ar kad didžiosios šių kūrinių dalies apsaugos laikotarpis yra pasibaigęs. Kolegija sutiko, kad kai kurie autoriai, siekdami populiarinti savo kūrybą, gali nemokamai skelbti savo kūrinius tokio pobūdžio svetainėse, atsižvelgdami į didelį jų naudotojų skaičių, tačiau tokia praktika nėra tiek plačiai paplitusi, kad leistų preziumuoti tokio didelio skaičiaus kūrinių paskelbimą su jų autorių teisių turėtojų sutikimu.

41.       Kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog ji nėra išdavusi svetainės linkomanija.net valdytojams jokių licencijų, leidžiančių viešai skelbti jos atstovaujamų autorių teisių saugomus kūrinius, ir pateiktais įrodymais, įskaitant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atliktą demonstraciją, įrodė, kad jos administruojamų autorių kūriniai šioje svetainėje yra viešai skelbiami be autorių teisių turėtojų leidimo. Kolegijos vertinimu, tokie įrodymai yra pakankami svetainės linkomanija.net turinio neteisėtumui pagrįsti vadovaujantis ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu atrankinių faktų visumos vertinimo principu.

42.       Kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, kartu pritardama tiems pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais pagrįsta šio teismo išvada, kad svetainės linkomanija.net veikimo būdas yra neišvengiamai susijęs su dideliu pažeidimų mastu (šios nutarties 11 punktas), atmetė atsakovių argumentus, jog autorių teisių pažeidimų mastas, reikalingas ieškovės prašomos taikyti priemonės proporcingumui pagrįsti, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas. Kolegijos vertinimu, priešingai negu teigia atsakovės, byloje surinktų įrodymų visuma sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, kad svetainė linkomanija.net, nepaisant dalies joje esančios teisėtos informacijos, iš esmės yra piratinė svetainė, skirta dalytis autorių teises pažeidžiančia informacija, todėl, vertinant ieškovės prašomos taikyti priemonės proporcingumą, autorių teisių apsaugos poreikis nusveria svetainės linkomanija.net naudotojų teisę į informaciją.

43.       Kolegija, pasisakydama dėl atsakovių argumentų, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytas draudimas yra neproporcingas, nes jis yra neapibrėžtas, neterminuotas ir susijęs su papildomomis atsakovių išlaidomis, atkreipė dėmesį į Telekabel bylos sprendimą, kuriame ESTT nurodė, jog pačios interneto prieigos teikėjo teisės į laisvę užsiimti verslu esmės nepažeidžia ir ES teisei neprieštarauja į rezultatą orientuotas draudimas tarpininkui, kai teismo sprendime konkrečiai nenurodoma priemonė, kurios tarpininkas turi imtis siekdamas uždrausti prieigą prie ginčo interneto svetainės, kai tarpininkui leidžiama pasirinkti priemones, kurios geriausiai atitinka jo išteklius ir galimybes ir yra suderinamos su kitomis pareigomis ir sunkumais, su kuriais jis susiduria vykdydamas veiklą, taip pat leidžia tarpininkui išvengti atsakomybės už sprendimo nevykdymą, pateikus įrodymų, jog jis ėmėsi visų įmanomų priemonių. Kolegija pažymėjo, kad ESTT šiame sprendime taip pat nurodė, jog įpareigojimas tarpininkams įgyvendinti Direktyvos 2001/29 8 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą savo lėšomis pats savaime neprieštarauja ES teisei ir nepažeidžia interneto prieigos teikėjo laisvės užsiimti verslu esmės, nebent būtų įrodyta, kad konkrečiu atveju tokios priemonės įgyvendinimo išlaidos yra perteklinės ir neproporcingos. Kolegija nurodė, jog šioje byloje nėra ginčo dėl tos aplinkybės, kad skundžiamu sprendimu nustatytą draudimą galima įgyvendinti skirtingomis techninėmis priemonėmis, kurių pasirinkimas paliktas atsakovėms. Kolegija taip pat pažymėjo, kad atsakovės neįrodinėjo, jog bet kuris iš galimų pasirinkti būdų yra susijęs su itin didelių investicijų poreikiu, be to, atkreipė dėmesį į tą aspektą, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus atsakovės jau turi pareigą drausti prieigą prie tam tikrų interneto svetainių (pvz., nelegalių nuotolinių lošimų svetainių), todėl akivaizdu, kad jos turi turėti reikalingą techninę įrangą.

44.       Kolegija nurodė, jog ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo taikymas pagal jo paskirtį teismo negali būti a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų) susietas su konkrečiu terminu, nes bylos nagrinėjimo metu nėra aišku, kada ir ar apskritai bus nutrauktas svetainėje linkomanija.net daromas autorių teisių pažeidimas. Kita vertus, kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad neterminuoto draudimo tarpininkui nustatymas teismo sprendimu nereiškia, jog šis draudimas ateityje, pasikeitus aplinkybėms, sudariusioms pagrindą taikyti atitinkamą draudimą, negalės būti teismo peržiūrėtas pagal suinteresuotų asmenų reikalavimą.

45.       Kolegija, pasisakydama dėl atsakovių argumentų, kad, skundžiamu sprendimu atitinkamą draudimą pritaikius tik daliai Lietuvoje veikiančių interneto prieigos paslaugų teikėjų, yra pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė, pirmiausia pažymėjo, jog pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą asmenį ar asmenis, kuriems reiškiamas ieškinio reikalavimas, pasirenka ieškovas. Teismas neturi teisės savo iniciatyva, be ieškovo sutikimo, patraukti byloje dalyvauti kaip atsakovus kitus asmenis, išskyrus įstatyme griežtai apibrėžtus atvejus. Kolegijos vertinimu, pagal šioje byloje kilusio ginčo pobūdį nėra pagrindo teigti, kad teismas turėjo galimybę savo iniciatyva įtraukti į bylą kitus, ieškovės nenurodytus, interneto prieigos paslaugų teikėjus. Kolegija nurodė, jog šiuo aspektu turi būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad kitų interneto prieigos paslaugų teikėjų kartu užimama rinkos dalis yra nedidelė, o pačių interneto prieigos paslaugų teikėjų skaičius yra didelis, todėl ieškovė galėjo pareikšti reikalavimą tik daliai interneto prieigos paslaugų teikėjų, siekdama išvengti neproporcingų su bylos nagrinėjimu susijusių didelių išlaidų ir laiko sąnaudų (ieškovė iš esmės tuo ir remiasi, aiškindama savo procesinį elgesį). Tai, kad interneto prieigos paslaugų teikėjų užimama rinkos dalis ateityje gali kisti, nesudaro pagrindo kitaip vertinti ieškovės pareikštą reikalavimą jo efektyvumo požiūriu, nes iš ieškovės neatimama teisė bet kuriuo metu pareikšti reikalavimą bet kuriam kitam interneto prieigos paslaugų teikėjui. Be to, kolegijos vertinimu, tikėtina, kad kiti interneto prieigos paslaugų teikėjai, įsiteisėjus šioje byloje priimtam teismo sprendimui, savanoriškai imsis prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net ribojimo priemonių, siekdami išvengti galimo teismo proceso prieš juos ir įvertindami tokio teismo proceso, jei jis būtų pradėtas, perspektyvas. Būtent tokį interneto paslaugų teikėjų elgesį patvirtina ir kitų Europos valstybių patirtis.

46.       Kolegija sutiko su atsakovėmis, kad jos pačios savo veikla nepažeidžia autorių teisių, tačiau, suteikdamos prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net, sudaro sąlygas trečiųjų asmenų vykdomam autorių teisių pažeidimui. Pagal ES teisę atsakovės turi pareigą bendradarbiauti kovojant su autorių teisių pažeidimais ir šios pareigos negali išvengti remdamosi ta aplinkybe, kad kiti interneto paslaugų teikėjai nevykdo tokios pareigos ir todėl atsiduria konkurencijos požiūriu palankesnėje situacijoje.

47.       Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad atsakovių argumentas, susijęs su sąžiningos konkurencijos ribojimu jų požiūriu, yra nekorektiškas, nes juo iš esmės teigiama, jog atsakovių teisė gauti pajamų turėtų būti saugoma pagal sąžiningos konkurencijos laisvę ginančias teisės nuostatas ir tuo atveju, jei ji pagrįsta atsakovėms tenkančios bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, t. y. atitinkamų teisės aktų reikalavimų nesilaikymu.

48.       Kolegija, pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme tinkamumo, nurodė, jog, vertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, akivaizdu, kad ieškovė negalėjo pasiekti ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo taikymo kitu būdu nei pareikšdama reikalavimą teisme. Kolegija pažymėjo, kad kai kurios atsakovės akcentuoja, jog ieškovė, prieš pareikšdama ieškinį, nesikreipė į jas dėl kilusio ginčo sprendimo ne teismo tvarka, tačiau visos atsakovės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aktyviai ginčijo ieškovės pareikštą reikalavimą, todėl akivaizdu, kad nebūtų geruoju tenkinusios ieškovės reikalavimo. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju susidarė dėl pačios ieškovės kaltės, jai be pakankamo pagrindo pareiškus teisme ieškinį. Be to, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju susidarė dėl nuo atsakovių valios visiškai nepriklausančių priežasčių. Kolegijos vertinimu, atsakovių nurodoma aplinkybė, kad jos nėra atlikusios jokių neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių autorių teises (t. y. atsakovių veiksmai nėra neteisėti materialiosios teisės požiūriu), nėra reikšminga sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios laikytinos ieškovės nuostoliais, susijusiais su tuo, jog jos pareikštas reikalavimas nebuvo geruoju patenkintas (procesinio pobūdžio aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovės reikalavimo ginčijimu), atlyginimo.

49.       Kolegija, pasisakydama dėl ieškovės argumentų, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl ribojimų taikymo ieškovės sąskaita yra siurprizinė, sutiko su ja, jog klausimas, ar tokios išlaidos, esant palankiam teismo sprendimui, turėtų tekti pačiai ieškovei, tiesiogiai nebuvo keliamas, todėl skundžiamas sprendimas šiuo aspektu turi tam tikrą netikėtumo elementą, kita vertus, kolegijos vertinimu, šis klausimas (dėl to, kas turėtų prisiimti ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo taikymo išlaidas) tiek, kiek jis susijęs su proporcingumo principo tinkamu įgyvendinimu, yra labiau teisės nei fakto klausimas.

50.       Kolegija nurodė, jog Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta draudimo taikymo tarpininkui galimybė, neatsako į klausimą, kieno lėšomis turėtų būti įgyvendintas toks draudimas. Direktyvos preambulės 59 punktas patvirtina, kad tokio draudimo įgyvendinimo sąlygos paliktos valstybių narių nacionalinei teisei. Kolegija pažymėjo, kad pagal ESTT praktiką įpareigojimas tarpininkams įgyvendinti Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą savo lėšomis pats savaime neprieštarauja ES teisei su sąlyga, kad konkrečiu atveju tokiam draudimui įgyvendinti reikalingos išlaidos nebus neproporcingai didelės (žr., pvz., Telekabel bylos sprendimą). Vadinasi, ES teisės požiūriu galimos tiek tokios nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis įtvirtintas draudimo įgyvendinimo išlaidų perkėlimas tarpininkui, tiek tokios nuostatos, kuriomis šios išlaidos priskiriamos teisių turėtojui, o nacionalinis teismas, kilus ginčui, šių išlaidų paskirstymą yra įpareigotas įvertinti proporcingumo principo aspektu.

51.       Kolegija pažymėjo, kad nei ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalis, nei kitos šio įstatymo nuostatos nereglamentuoja, kieno lėšomis turėtų būti įgyvendinamas tarpininkui nustatytas draudimas. Skundžiamo sprendimo argumentai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priskyrė ieškovei pareigą dengti su tarpininkui nustatyto draudimo įgyvendinimu susijusias išlaidas, atsižvelgdamas į atsakovių neutralų santykį su ieškovės nurodomais teisių pažeidimais ir jų išskirtinai techninį vaidmenį vien tik teikiant fizines priemones. Kitaip tariant, skundžiamas sprendimas paremtas tuo argumentu, kad atsakovės nėra pažeidusios jokių materialiosios teisės normų reikalavimų, todėl joms neturėtų būti taikoma bendroji civiliniame procese galiojanti taisyklė, pagal kurią atsakovas turėtų dengti tokio pobūdžio išlaidas. Kolegija šiame kontekste pažymėjo, jog tokiais pačiais argumentais rėmėsi ir Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas, kurio 2018 m. birželio 13 d. sprendimu remiasi atsakovės, savo išvadą dėl išlaidų priskyrimo pagrįsdamas nacionalinių teismų jau sukurtais precedentais, pagal kuriuos tais atvejais, kai teismo procesas vyksta tarp dviejų nekaltų šalių (ieškovo ir asmens, kuris pats nėra padaręs jokio pažeidimo, tačiau turi pareigą talkinti ieškovui siekiant jo teisių pažeidimo pašalinimo), pripažįstama esant labiau neteisinga įpareigoti nekaltą trečiąjį asmenį prisiimti su tuo susijusias išlaidas, nei įpareigoti jas dengti ieškovą, kuris pradėjo teismo procesą siekdamas savo teisių apsaugos, t. y. naudos sau. Kartu Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendime pažymėta, kad tokia taisyklė turėtų būti taikoma ne visiems tarpininkams, o tik tiems, kurie atlieka „paprastą informacijos perdavimą“ Direktyvos 2000/31/EB 12 straipsnio prasme, nes jie neturi priemonių, leidžiančių nustatyti, kokio pobūdžio informacija yra perduodama jų tinklais, ir, net ir būdami informuoti apie pažeidimą, neturi tokio pobūdžio pareigos prisidėti prie neteisėtos informacijos, kuri direktyvomis yra priskirta spartinimo (angl. caching) ir prieglobos paslaugų teikėjams, pašalinimo. Be to, atleidžiant tarpininkus nuo draudimo įgyvendinimo išlaidų, turi būti laikomasi ES direktyvose nustatytų ribų, t. y. neturėtų būti sukuriamos prielaidos, kad teisių turėtojų teisių gynybos galimybės dėl to būtų paneigtos.

52.       Kolegija nurodė, jog Prancūzijos ir kitų kontinentinės Europos valstybių teismai įpareigojimą tarpininkams dengti su antipiratinėmis priemonėmis susijusias išlaidas kildina iš Direktyvoje 2001/29/EB įtvirtintos tarpininkų pareigos prisidėti prie kovos su autorių teisių pažeidimais tiek, kiek tai nereikalauja iš jų nepakeliamos naštos (proporcingumo principo neviršijančios antipiratinių priemonių įgyvendinimo išlaidos pripažįstamos natūraliomis tarpininkų verslo išlaidomis). Ši teismų pozicija iš esmės grindžiama Telekabel bylos sprendime suformuluotais principais, pagal kuriuos tarpininkas pripažįstamas esančiu iš dalies apsaugotu nuo neproporcingų draudimo įgyvendinimo išlaidų, jei jam paliekama galimybė pačiam pasirinkti konkrečią draudimo įgyvendinimo priemonę. Kontinentinės Europos valstybių teismai taip pat laikosi pozicijos, kad būtent tarpininkui tenka procesinė pareiga įrodyti, jog konkrečiu atveju draudimo įgyvendinimas jiems būtų nepakeliama našta.

53.       Kolegija, apibendrindama aptariamas skirtingas Europos valstybių teismų pozicijas, išskyrė tokius bendrus aspektus: pirma, neginčijama, kad tarpininkai pagal Direktyvą 2001/29/EB turi pareigą prisidėti prie kovos su autorių teisių pažeidimais, antra, turi būti ieškoma tinkamos susijusių interesų pusiausvyros, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad tarpininkai, kuriems taikomas draudimas, nėra autorių teises pažeidžiantys subjektai, todėl tokiais draudimais neturėtų būti neproporcingai ribojama jų verslo laisvė, taip pat į tai, kad autorių teisių subjektams negali būti užkertama ar labai apsunkinama galimybė ginti savo pažeistas teises Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu būdu.

54.       Kolegija papildomai akcentavo tą aspektą, kad, kitaip negu daugumoje kontinentinės Europos valstybių, kuriose teismai paprastai taiko abstraktų ir į rezultatą orientuotą draudimą tarpininkui, nenurodydami konkrečių priemonių, kurių tarpininkas turi imtis, Jungtinėje Karalystėje tokia praktika pripažįstama prieštaraujančia nacionalinei teisei, todėl teismai kiekvienu atveju taiko konkrečią blokavimo priemonę. Dėl šios priežasties teismui jau bylos nagrinėjimo metu yra žinomos konkretaus draudimo įgyvendinimo išlaidos ir teismas jas gali įvertinti teisių turėtojo ir tarpininko interesų derinimo aspektu (tas, be kita ko, padaryta ir į bylą pateikto Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimo 36 punkte). Kolegija taip pat pažymėjo, kad aptariamas Jungtinės Karalystės teismo sprendimas priimtas byloje, pradėtoje ne pagal autorių teisių turėtojo, o pagal prekių ženklų savininkų ieškinį. Sprendime pateikti argumentai yra daugiausia apibendrinti, tačiau vienas iš teismo sprendimo motyvų yra tas, kad blokavimo siekiama dėl ieškovų komercinio intereso ir kad su tuo susijusios išlaidos yra natūrali ieškovų verslo išlaidų dalis. Kolegijos vertinimu, tokia išvada ne visais atvejais ir ne visa apimtimi gali būti taikoma bylose pagal autorių teisių turėtojų, kurie neretai yra ne komercinės įmonės, o fiziniai asmenys, ieškinį.

55.       Kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą Europos valstybių teismų praktiką ir Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog prieigos prie svetainės linkomanija.net ribojimai turi būti taikomi ieškovės sąskaita, yra nepagrįsta.

56.       Kolegija, detalizuodama savo nesutikimą su pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, pažymėjo, kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai nenustato jokių išimčių iš bendrųjų vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalies taikymo atveju. Tokių išimčių nėra pagrindo kildinti ir iš atitinkamų ES direktyvų nuostatų, nebent konkrečioje byloje teismas nustatytų, kad draudimo įgyvendinimo išlaidų perkėlimas teisių turėtojui yra būtinas siekiant užtikrinti tarpininkui nustatyto draudimo proporcingumą. Kolegija šiuo aspektu pakartojo, kad atsakovės neįrodinėjo, jog su prieigos prie svetainės linkomanija.net ribojimu susijusios išlaidos yra itin didelės ir ypač neigiamai paveiktų jų komercinę veiklą. Be to, atsakovės turi pareigą blokuoti prieigą prie tam tikrų interneto svetainių pagal kitus galiojančius teisės aktus, todėl neabejotinai turi ar privalo turėti reikalingas technines priemones. Vadinasi, nėra pagrindo spręsti, kad draudimo įgyvendinimo išlaidų perkėlimas ieškovei šiuo atveju yra būtinas, kad nebūtų paneigta ar labai apribota atsakovių teisė į verslą.

57.       Kolegijos vertinimu, tai, kad įstatymų leidėjas neturėjo ketinimų perkelti atitinkamas išlaidas autorių teisių turėtojams, iš dalies patvirtina 2018 m. lapkričio 8 d. priimti ATGTĮ 78 straipsnio pakeitimai, įsigalioję nuo 2019 m. balandžio 1 d., pagal kuriuos teisę duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, tol, kol nepašalinamas autorių teisių saugomo turinio pažeidimas, turės ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija pagal autorių teisių subjektų kreipimąsi. Įstatyme, įtvirtinant tokį alternatyvų teisminiam autorių teisių turėtojų teisių gynimo mechanizmą, nenustatyta, kad privalomojo nurodymo davimas ar vykdymas būtų siejamas su autorių teisių turėtojo pareiga padengti šio nurodymo vykdymo išlaidas. Kolegija pažymėjo, kad panašaus pobūdžio procedūra jau įtvirtinta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnyje, pagal kurį Lietuvos radijo ir televizijos komisija gali duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-634 patvirtintoje Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarkoje nenustatyta, kad tinklo paslaugų teikėjas galėtų reikalauti padengti tokio privalomo nurodymo vykdymo išlaidas, nepaisant to, kad tinklo paslaugų teikėjas šiuo atveju taip pat atlieka tik techninį vaidmenį. Kolegijos vertinimu, aptariamos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad Lietuvos įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, jog interneto prieigos paslaugų teikėjų pareiga prisidėti prie teisės pažeidimų interneto tinkle pašalinimo apima ir jų pareigą prisiimti su tuo susijusias proporcingas išlaidas.

58.       Kolegija taip pat pažymėjo, kad atsakovėms skundžiamu sprendimu suteikta galimybė pasirinkti priemones, kurios geriausiai atitinka jų išteklius ir galimybes, t. y. atsakovių verslo laisvė yra apsaugota nuo perteklinių ribojimų, susijusių su neproporcingomis draudimo įgyvendinimo išlaidomis. Kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovėms būtų suteikta galimybė pasirinkti priemones, o ieškovė būtų įpareigota padengti šių priemonių įgyvendinimo išlaidas, galėtų susidaryti tokia situacija, kad atsakovės pasirinktų taikyti pačią brangiausią prieigos blokavimo priemonę, o ieškovė neturėtų galimybės prieštarauti tokiam pasirinkimui, atsižvelgiant į aiškiai suformuluotą teismo įpareigojimą priemonę taikyti būtent atsakovių, o ne ieškovės pasirinkimu.

59.       Be to, kolegijos vertinimu, svarbus ir tas aspektas, kad ieškovė yra ne verslo subjektas, o autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, nesiekianti komercinių tikslų, todėl jos dėl teismo sprendimo įgyvendinimo patirtinų išlaidų, kitaip nei prekių ženklų savininkų teisių gynimo atveju, negalima priskirti natūralioms verslo išlaidoms.

 

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

 

60.       Atsakovė UAB „Bitė Lietuva“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį – arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

60.1.                      Teismai netinkamai aiškino ir taikė ATGTĮ 78 straipsnio ir Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies nuostatas:

60.1.1.                      Teismų išvada, kad ieškovės prašoma taikyti priemonė negali būti vertinama kaip netinkama dėl jos nepakankamo efektyvumo, yra nepagrįsta. Telekabel bylos sprendimo 62 punkte nurodyta, jog priemonės turi būti pakankamai efektyvios, kad būtų veiksmingai apsaugota aptariama pagrindinė teisė, t. y. jomis turi būti užkirstas kelias arba jau labai apsunkinta galimybė neleistinu būdu prieiti prie saugomų objektų, o interneto naudotojai turi būti realiai atgrasomi nuo prieigos prie šių objektų, kurie padaryti jiems prieinami pažeidžiant minėtą pagrindinę teisę. Vadinasi, bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, ar taikomas draudimas yra tiek efektyvus, kad veiksmingai apsaugotų intelektinės nuosavybės teises, visiškai užkertant kelią arba labai apsunkinant galimybę prieiti prie intelektinės nuosavybės objektų, o svetainės naudotojai būtų realiai atgrasomi. Direktyvos 2001/29/EB preambulės 9 punktas reikalauja, kad autorių teisių ir gretutinių teisių derinimas būtų grindžiamas aukšto lygio apsauga. Šis reikalavimas tiesiogiai susijęs su taikomų priemonių veiksmingumu, tai reiškia, kad ne priemonės griežtumas, o jos veiksmingumas turi realų indėlį aukšto lygio apsaugai garantuoti. Pažymėtina, kad teismai nurodė, jog egzistuoja įvairios priemonės, leidžiančios lengvai apeiti taikomą draudimą, vadinasi, jie patys pripažįsta, kad, pritaikius prieigos prie svetainės draudimą, ne tik nebus užtikrinta reikalaujama reali ir veiksminga apsauga, bet kartu nebus pašalintos ir tos priežastys, kurios suponavo ieškinio pareiškimą teisme.

60.1.2.                      Teismų išvada, jog kitos įstatyme įtvirtintos autorių teisių gynimo priemonės negali būti protingai pritaikomos ir pakankamai veiksmingos, kad būtų užtikrintas aukšto lygio apsaugos reikalavimas, yra nepagrįsta:

60.1.2.1.                      Kolegija be pagrindo konstatavo, kad ieškovė ėmėsi priemonių, siekdama nustatyti svetainės linkomanija.net valdytoją. Atsakovių paruošiamuosiuose dokumentuose buvo pateikta labai konkreti informacija apie svetainės linkomanija.net valdytoją ir jo buvimo vietą. Ieškovė tiek asmeniškai, tiek ir per teismą nebandė įteikti procesinių dokumentų aiškiai identifikuotam svetainės valdytojui. Pažymėtina, kad ieškovės pateiktų raštų UAB „Paysera LT“ ir Švedijos bendrovei, teikiančiai prieglobos paslaugas, išsiuntimas negali būti vertinamas kaip ieškovės protingos pastangos surasti svetainės valdytoją.

60.1.2.2.                      Kolegijos išvada, kad reikalavimų reiškimas Švedijos bendrovei „PRQ AB“, teikiančiai prieglobos paslaugas, vertintinas kaip mažiau veiksmingas teisių gynimo būdas negu draudimo atsakovėms taikymas, yra nepagrįsta. Ši kolegijos išvada paremta bendro pobūdžio hipotetiniais pasvarstymais, o ne faktais ir teisiniais argumentais.

60.1.2.3.                      Pažymėtina, kad ieškovė net nebandė ne teismo tvarka išspręsti ginčo. Atsakovė nesutiko su ieškovės teisme pareikštu reikalavimu ir aktyviai gynėsi, tačiau tai nereiškia, kad ji nebūtų bandžiusi kitais įmanomais būdais spręsti ginčo, jeigu ieškovė būtų kreipusis į ją, iki buvo inicijuota ši byla.

60.1.3.                      Kolegijos išvada, kad ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje (atitinkamai ir Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalyje) įtvirtintam draudimui taikyti nereikia nustatyti, jog atsakovės paslaugų konkretūs naudotojai yra pažeidę autorių teises, naudodamiesi svetaine linkomanija.net, yra nepagrįsta. ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalies nuostatų analizė sudaro pagrindą teigti, kad būtinieji aptariamo draudimo taikymo kriterijai, be kitų, yra tiek faktas, jog skleidžiama informacija pažeidžia teises, tiek proporcingo teisių derinimo, t. y. būtinos pusiausvyros tarp pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos, užtikrinimas. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, ieškovė privalėjo įrodyti, kad, be kitų, egzistuoja ir pirmiau įvardytos sąlygos, t. y. kad, pirma, egzistuoja konkretūs teisės pažeidimai, antra, ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo taikymas atitiks proporcingumo kriterijų. Pirmosios sąlygos nustatymo būtinybę patvirtina ir Telekabel bylos sprendimo 56 punktas, kuriame nurodyta, jog priemonės, kurių imasi interneto prieigos teikėjas, turi būti labai tikslingos tuo požiūriu, kad jos turi būti skirtos trečiojo asmens daromam autorių teisių ar gretutinių teisių pažeidimui nutraukti, nepakenkiant interneto naudotojams, kurie naudojasi šio teikėjo paslaugomis norėdami gauti teisėtą informaciją; priešingu atveju minėto teikėjo kišimasis į šių naudotojų informacijos laisvę būtų nepateisinamas atsižvelgiant į siekiamą tikslą.

60.1.4.                      Konstatavus teisių pažeidimo faktą, būtina nustatyti, kokią visos informacijos dalį, vertinant proporcingumo kriterijaus aspektu, sudaro autorių teises pažeidžianti informacija. Tą patvirtina ir generalinio advokato išvada The Pirate Bay byloje, kurią palaikė ir ESTT. Pastarojoje išvadoje pažymėta, kad tais atvejais, kai neteisėtos rinkmenos sudaro daugiau negu 90 proc. visų reikmenų, turėtų būti laikoma proporcinga blokuoti prieigą prie tokios svetainės. Ieškovės prašomas taikyti draudimas šiuo atveju yra akivaizdžiai neproporcingas. Teismai nustatė, kad prieinamų aktyvių rinkmenų skaičius ieškinio pareiškimo momentu viršijo 80 000, o ieškovė nurodė tik 50 kūrinių, į kuriuos turimos autorių teisės yra tariamai pažeidžiamos. Akivaizdu, kad, esant tokiai ieškinyje nurodytų kūrinių ir visų rinkmenų skaičių disproporcijai, ieškovės prašoma taikyti priemonė yra absoliučiai neproporcinga siekiamam tikslui.

60.1.5.                      Kolegija be pagrindo sprendė, kad atsakovė turi prisiimti sprendimo įgyvendinimo išlaidas:

60.1.5.1.                      Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nuolat kėlė klausimą dėl ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo taikymo neproporcingumo jį vertinant įvairiais teisiniais aspektais, įskaitant ir atsakovės verslo laisvės varžymo patiriant neplanuotas išlaidas aspektą, todėl kolegijos išvada, kad atsakovė neįrodinėjo, jog draudimo taikymas neigiamai paveiks jos verslą, yra nepagrįstas.

60.1.5.2.                      Kolegijos išvada, kad įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, jog interneto prieigos paslaugų teikėjų pareiga prisidėti prie teisės pažeidimų interneto tinkle pašalinimo apima ir jų pareigą prisiimti su tuo susijusias proporcingas išlaidas, yra nepagrįsta. Tokia išvada niekaip neišplaukia iš kolegijos pacituotų teisės aktų nuostatų.

60.1.5.3.                      Sutiktina su kolegija, kad Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalyje nėra nurodyta, kieno lėšomis turėtų būti įgyvendintas draudimas, tačiau šio draudimo įgyvendinimo išlaidos negali būti priskiriamos tarpininkams. Pažymėtina, kad atsakovė, būdama neutrali tarpininkė, neatlieka jokių teises pažeidžiančių veiksmų, jos vaidmuo yra tik techninis. Be to, net ir pripažįstant, kad tarpininkai pagal nustatytą teisinį reguliavimą bendriausia prasme turi pareigą prisidėti prie autorių teisių pažeidimų internete mažinimo, nesutiktina su kolegijos pozicija, kad prisidėjimas reiškia ir draudimo įgyvendinimo išlaidų prisiėmimą. Toks aiškinimas reikštų neproporcingos naštos perkėlimą teisės pažeidimo veiksmų neatliekančiam subjektui, o kartu ir neigiamų verslo (komercinių) padarinių atsiradimą.

60.2.                      Priešingai negu konstatavo kolegija, egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Abu teismai pripažįsta, kad svetainės linkomanija.net valdytojas yra vienas iš ieškovės kolektyviai administruojamų teisių pažeidėjų, kitaip tariant, laikosi nuomonės, jog svetainės valdytojo veiksmai yra neteisėti. Tokia teismų pozicija reiškia, kad jų procesiniais sprendimais yra išspręsti klausimai dėl domeno vardo ir interneto svetainės linkomanija.net valdytojo teisių ir pareigų, padarant įtaką jo teisinei padėčiai.

60.3.                      Teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, saugančias sąžiningos konkurencijos laisvę. Kolegijos argumentas, kad tik pats ieškovas sprendžia, ką įtraukti į bylą, nėra reikšmingas, nes jis niekaip nepateisina sąžiningos konkurencijos laisvės ribojimo. Teismai, vadovaudamiesi CPK įtvirtintomis taisyklėmis, turėjo pareigą nustatyti, jog ir kitų interneto paslaugų teikėjų dalyvavimas byloje yra būtinas. Pažymėtina, kad draudimas, nustatytas tik 9 iš 98 interneto paslaugų teikėjų, suponuos vartotojų paslaugų teikimo sutarčių nutraukimą ir atitinkamai pasirinkimą tų interneto paslaugų teikėjų, kuriems nebus taikomas aptariamas draudimas. Tai reiškia, kad teismų procesiniais sprendimais yra keičiamos ir nustatomos nevienodos konkurencinės sąlygos ir aplinka, kartu ribojama sąžiningos konkurencijos laisvė. Be to, nebus užtikrinti ir tie tikslai, kurių siekia ieškovė, nes ir toliau, naudojantis kitų teikėjų paslaugomis, bus galimai pažeidinėjamos autorių teisės platformoje linkomanija.net.

60.4.                      Kolegija be pagrindo nepasisakė dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismingumo taisyklių pirmosios instancijos teisme pažeidimu. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas yra neturtinio pobūdžio reikalavimas, kuris nėra susijęs su autorių neturtinių teisių pažeidimu. Ieškinio reikalavimas yra susijęs su neteisėtu autorių teisėmis saugomų kūrinių padarymu viešai prieinamų kompiuterių tinklais bei jų kopijų neteisėtu atgaminimu naudotojų kompiuteriuose, t. y. su trečiųjų asmenų daromais autorių turtinių teisių atgaminti ir viešai paskelbti kūrinį pažeidimais. Vadinasi, šios bylos atveju buvo pažeistos teismingumo taisyklės, nes byla pagal reikalavimo pobūdį nagrinėtina apylinkės teisme.

60.5.                      Teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pažymėtina, kad, pirma, ieškinyje nėra reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl teismai apskritai neturėjo spręsti šio klausimo. Antra, visiškai nepagrįsta teismų pozicija, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė ir dėl priežasčių, priklausančių nuo atsakovės valios. Tokia teismų pozicija prieštarauja konstituciniam teisingumo ir CPK įtvirtintam teisinės gynybos principui, nes skatina šalį, nepadariusią teisės pažeidimų, neginčyti nepagrįstų reikalavimų, o su jais tiesiog sutikti, siekiant išvengti galimo pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsiradimo. Trečia, teismai CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme nesiaiškino nukrypimo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių įtakos atsakovei sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant ir į sudėtingą bylos kontekstą bei atsakovės neutralų vaidmenį galimų teisės pažeidimų kontekste. Pažymėtina, kad papildomas įpareigojimas atlyginti dar ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nesant atsakovės neteisėtų veiksmų prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

61.       Atsakovė UAB „Init“ prisidėjo prie atsakovės UAB „Bitė Lietuva“ kasacinio skundo.

62.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovės UAB „Bitė Lietuva“ kasacinį skundą. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:

62.1.                      Bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ATGTĮ 78 straipsnio ir Direktyvos 8 straipsnio 3 dalies nuostatas:

62.1.1.                      Pagal ESTT praktiką nėra būtina, kad intelektinės nuosavybės apsauga būtų užtikrinama absoliučiai, t. y. kad nustatyta priemone autorių teisių pažeidimai būtų visiškai nutraukti. Iš tiesų pakanka, kad ja interneto naudotojai būtų rimtai atgrasomi nuo šių pažeidimų darymo ir kad juos būtų sunku padaryti (pvz., Telekabel bylos sprendimas). Pažymėtina, kad galimybė, jog interneto svetainės valdytojai padarė ją prieinamą identiškos formos kitu IP adresu ir kitu domeno vardu, savaime nereiškia, kad prašomas taikyti draudimas yra netinkamas autorių teisių gynybos būdas. Pirmiausia ir tokiu atveju naudotojai, dėl panaikintos prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net sužinoję apie turinio neteisėtumą, gali atsisakyti lankytis svetainėje. Tada, norėdami surasti svetainę, jie turėtų naudotis tam tikromis paieškos sistemomis, tačiau ne visi naudotojai turi specifinių žinių, kad galėtų naudotis tokiais paieškos būdais. Akivaizdu, kad aptariamas draudimas turi atgrasantį pobūdį. Naudotojų dalis dėl atsiradusių apsunkinimų neabejotinai nebesinaudos interneto svetaine linkomanija.net, o, įvertinant autorių teisių pažeidimų mastą Lietuvoje, net ir mažiausia naudotojų dalis, kuri bus atgrasyta nuo naudojimosi aptariama svetaine, yra reikšmingas pasiekimas.

62.1.2.                      Pažymėtina, kad ATGTĮ 78 straipsnyje įtvirtinta teisių gynimo priemonė yra alternatyvi, o ne subsidiari kitoms teisių gynimo priemonėms. Tai yra speciali ir specifinė teisių gynimo priemonė, kurios taikymo efektyvumą pripažįsta tiek ESTT, tiek ir Direktyva 2001/29/EB. Šios bylos aplinkybių kontekste, siekiant kuo greitesnio sistemingai ir dideliu mastu pažeidžiamų autorių teisių gynimo, pasirinktas teisių gynimo būdas yra proporcingas daromiems pažeidimams. Atsakovės kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog ieškovė nedėjo protingų pastangų išspręsti ginčo situaciją kitomis – švelnesnėmis, proporcingesnėmis ir efektyvesnėmis – priemonėmis. Byloje nepaneigti faktai, kad ieškovė iki ieškinio pareiškimo bandė ieškoti kitų būdų savo atstovaujamųjų teisių turėtojų teisėms apginti: ieškovė kreipėsi į interneto svetainės linkomanija.net valdytoją, reikalaudama panaikinti nuorodas į neteisėtai paskelbtus kūrinius, tačiau negavo jokio atsakymo; ieškovė kreipėsi į Švedijos bendrovę „PRQ AB“, teikiančią prieglobos paslaugas, tačiau taip pat negavo jokio atsakymo ir kt.

62.1.3.                      ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalies įtvirtintas autorių teisių gynimo būdas yra proporcingas, byloje pateikti įrodymai ir jais grindžiamos aplinkybės yra pakankamos siekiant konstatuoti, kad interneto svetainės linkomanija.net turinys negali būti laikomas teisėtu. Proporcingumo, kaip būtinosios ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, vertinimas, priešingai negu savo kasaciniame skunde nurodo atsakovė, neturi būti siejamas su ginčo svetainėje esančio teisėtai ir neteisėtai paskelbto turinio santykiu. Pirma, bylos duomenys patvirtina, kad interneto svetainė linkomanija.net yra trisdešimta pagal apsilankymų skaičių Lietuvos interneto svetainė. Antra, aptariama interneto svetainė buvo sukurta siekiant sistemingai ir ilgą laiką pažeidinėti autorių ir gretutines teises, taip pat ir svetainės naudotojus skatinti jas pažeidinėti. Trečia, viešai prieinamų aktyvių rinkmenų skaičius ieškinio pareiškimo momentu svetainėje viršijo 80 000. Ketvirta, svetainė linkomanija.net suteikia galimybę savo naudotojams pateikti dalytis neribotos apimties kūrinių skaičių, kuris auga, didėjant naudotojų skaičiui ir bėgant laikui. Remiantis šiomis aplinkybėmis, nėra pagrįsta vadovautis teisėtumo prezumpcija, kurios pagrindu galėtų būti teigiama, kad ginčo interneto svetainėje jos turinys yra teisėtai padaromas viešai prieinamas. Pažymėtina, kad nei ginčui spręsti aktualūs teisės aktai, nei teismų praktika neįtvirtina ieškovei pareigos nustatyti tikslią neteisėto turinio dalį ir įrodyti, jog būtent ieškovė administruoja pakankamai didelę pažeidžiamų autorių turtinių teisių dalį.

62.1.4.                      Prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimas tarpininko lėšomis yra proporcingas ir adekvatus. Šiam atsiliepimo į kasacinį skundą teiginiui pagrįsti nurodyti iš esmės tie paties argumentai, kuriais apeliacinės instancijos teismas pagrindė savo išvadą dėl prieigos blokavimo tarpininkų lėšomis, todėl nekartojami.

62.2.                      Teismai pagrįstai neįtraukė į bylą svetainės linkomanija.net valdytojo, jo neįtraukimas nereiškia absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo. Tokią išvadą patvirtina tas aspektas, kad įpareigojimas blokuoti prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net sprendimu nustatytas tik konkrečioms interneto prieigos paslaugų teikėjoms – atsakovėms. Jokie įpareigojimai sprendimu nėra nustatyti svetainės linkomanija.net valdytojui, vadinasi, sprendimu nėra nuspręsta dėl šio asmens teisių ar pareigų. Be to, svetainės linkomanija.net valdytojo teisių apsauga šiuo aspektu užtikrinta, sprendime aiškiai nurodant jam galimybę kreiptis į teismą su savarankišku reikalavimu dėl nustatytų ribojimų peržiūros. Prevencinį pobūdį turinti Direktyvos 2001/29/EB nuostata reiškia, kad autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojai gali veikti, neprivalėdami įrodyti konkretaus interneto svetainės valdytojo tapatybės ir neprivalėdami įtraukti šį asmenį į bylą. Priešingas šios nuostatos aiškinimas reikštų, kad autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojams nėra užtikrinamos galimybės prašyti teismo taikyti tarpininkams draudimą.

62.3.                      Kasacinio skundo argumentai dėl sąžiningos konkurencijos laisvės ribojimo yra nepagrįsti. Visų atsakovių užimama interneto prieigos teikimo paslaugų rinkos dalis bendrai sudaro beveik 90 procentų, todėl mažai tikėtina, kad jų galimybėms konkuruoti turės įtakos prieigos prie vienos interneto svetainės ribojimas. Be to, atsakovės ir nepateikė tokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos, apribojus prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net, patirtų realią žalą ar būtų sukuriamos realios kliūtys, trukdančios konkuruoti jų veiklos rinkoje. Pažymėtina, kad ir ESTT yra pažymėjęs, jog toks draudimas, koks yra įtvirtintas ATGTĮ 78 straipsnyje, negali pažeisti interneto prieigos teikėjos teisės į laisvę užsiimti verslu esmės (Telekabel bylos sprendimas). Net jeigu ir būtų nuspręsta, kad prieigos prie vienos interneto svetainės ribojimas galėtų kokiu nors būdu realiai apsunkinti atsakovės galimybę konkuruoti, tokia situacija turėtų būti vertinama ne kaip sąžiningos konkurencijos laisvės ribojimas, o kaip atitinkamo verslo vykdymo rizikos prisiėmimas.

62.4.                      Teismingumo taisyklių pažeidimas, net jeigu toks ir būtų nustatytas, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus. Bylą išnagrinėjus aukštesnės pakopos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, nėra pagrįsta konstatuoti esminį CPK normose įtvirtinto rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą.  

63.       Atsakovės AB „Telia Lietuva“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, UAB „Cgates“ ir UAB „Splius“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį – arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas yra grindžiamas tokiais argumentais:

63.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ATGTĮ nuostatas, susijusias su kolektyvinio administravimo subjektų teisėmis ginti jų administruojamų autorių teises teisme. Sutiktina su teismo pozicija, kad, siekiant pagrįsti materialųjį teisinį suinteresuotumą pateikiant ieškinį, pakanka įrodyti bent vieno kolektyvinio administravimo asociacijos administruojamų autoriaus teisių pažeidimo faktą, tačiau nesutiktina su ta pozicija, jog nėra pagrindo reikalauti iš ieškovės, kad ši pateiktų administravimo (narystės) sutartis, įrodančias jos teisę ginti visų tų autorių, kurie nurodyti ieškinyje, teises. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad kolektyvinio administravimo asociacija ieškiniu gali ginti teisme teises, jeigu konkretūs autoriai yra perdavę administruoti savo teises konkrečiai kolektyvinio administravimo asociacijai ar kad kolektyvinio administravimo asociacija yra pasirašiusi sutartis su kitomis kolektyvinio administravimo asociacijomis, kurių pagrindu įgyja teisę ginti nurodytų autorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2012). Bylą nagrinėję teismai neanalizavo, kokių konkrečių autorių teises ieškovė turi teisę ginti, t. y. tinkamai nenustatė ieškovės administruojamų autorių teisių apimties, nors atsakovės ginčijo administruojamų teisių apimtį, taip teismai pažeidė ATGTĮ 65 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos.

63.2.                      Pirmosios instancijos teismas, sprendimu nuspręsdamas dėl svetainės linkomanija.net valdytojo teisių ir pareigų, pažeidė proceso teisės normas, o apeliacinės instancijos teismas nepašalino šio teisės pažeidimo padarinių. Šis atsakovių kasacinio skundo argumentas yra grindžiamas iš esmės tais pačiais teiginiais, kuriais grindžiamas analogiškas atsakovės UAB „Bitė Lietuva“ kasacinio skundo argumentas, todėl šie teiginiai nekartojami (žr. šios nutarties 60.2 punktą).

63.3.                      Teismai netinkamai aiškino ir taikė ATGTĮ 78 straipsnio nuostatas:

63.3.1.                      Ieškovė, reikšdama ieškinį šiuo pagrindu, privalo įrodyti, kad tretieji asmenys naudojasi atsakovių teikiamomis paslaugomis pažeisdami autorių teises. Pažymėtina, kad atsakovės yra ne teisę pažeidžiančius veiksmus atliekantys, o tik techninę (neutralią) funkciją vykdantys subjektai, kurie savo klientams teikia prieigos prie interneto paslaugas ir neturi jokios pareigos stebėti, kontroliuoti, filtruoti ar kitaip prižiūrėti savo klientų interneto naudojimo srautą. Ši specifinė atsakovių pozicija lemia, kad jų įrodinėjimo, įskaitant kitų asmenų galimai daromų pažeidimų faktų buvimą ar nebuvimą, galimybės tokio pobūdžio bylose yra itin ribotos. Atsakovės neturi objektyvių galimybių teikti įrodymus, susijusius su interneto svetainėje linkomanija.net esančios informacijos pobūdžiu, kiekiu ar jos teisėtumu. Atitinkamai atsakovės neturi galimybių ginčyti ieškovės teiginių ar teikiamų įrodymų, o teismai atsisakė įtraukti į bylą Švedijos bendrovę, teikiančią prieglobos paslaugas, ir svetainės linkomanija.net valdytoją, kurie faktiškai galėtų pateikti paaiškinimus ir (ar) kitus įrodymus, susijusius būtent su interneto svetainėje linkomanija.net esančios informacijos pobūdžiu, kiekiu ar jos teisėtumu. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu atrankiniu faktų visumos vertinimo principu, sprendė dėl svetainės turinio teisėtumo. Pažymėtina, kad šio straipsnio nuostatos yra perkeltos iš Direktyvos 2004/48/EB 6 straipsnio. Atsižvelgiant į šios direktyvos preambulę (21 ir 22 konstatuojamosios dalys) ir į direktyvos komentarą, darytina išvada, kad jos 6 straipsnis taikomas, nustatant pagrįstumą teikti ieškinį ir pagrįsti įrodymų išreikalavimą ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Šio direktyvos straipsnio nuostatos nėra skirtos autorių teisių pažeidimo faktui nagrinėjant bylą iš esmės nustatyti. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas be pagrindo taikė ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalį ir taip pažeidė įrodymų pakankamumo taisyklę. Teismai vis dėlto turėtų vadovautis teisėtumo, o ne neteisėtumo prezumpcija.

63.3.2.                      Proporcingumas yra būtinoji ieškovės prašomo taikyti teisių gynimo būdo sąlyga, todėl būtent ieškovė turi įrodyti, kad prašomas taikyti teisių gynimo būdas atitinka šią sąlygą. Vienas iš pagrindinių proporcingumo kriterijaus aspektų yra tas, ar dėl taikomų gynimo priemonių interneto naudotojai nepagrįstai neteks galimybės teisėtai gauti prieinamą informaciją, t. y. turėtų būti vertinama, kokia interneto svetainėje linkomanija.net pasiekiamo turinio dalis apskritai yra neteisėta. Vis dėlto abu bylą nagrinėję teismai nesiaiškino, kokia informacija apskritai yra viešinama interneto svetainėje linkomanija.net. Teismai išimtinai rėmėsi tik ieškovės pateiktais įrodymais, pagal kuriuos interneto svetainę sudaro tik dalijimosi rinkmenomis platforma. Atitinkamai teismai, nenagrinėdami kitos informacijos, esančios aptariamoje interneto svetainėje, neužtikrino tinkamos Chartijos 11 straipsnyje įtvirtintos laisvės gauti ar skleisti informaciją apsaugos. Atkreiptinas dėmesys į generalinio advokato išvadą, pateiktą The Pirate Bay byloje, kurioje nurodyta, jog, interneto svetainėje esant daugiau negu 90 proc. neteisėtų rinkmenų, būtų proporcinga taikyti interneto svetainės blokavimo priemonę. Akivaizdu, kad, sprendžiant dėl šios priemonės taikymo, turi būti nustatyta didelė neteisėtos informacijos dalis. Pažymėtina, kad vos kelių autorių subjektinės teisės į intelektinės nuosavybės apsaugą, kai intelektinės nuosavybės objektai sudaro tik itin mažą viso svetainės turinio dalį, negali būti viršesnės už dešimčių tūkstančių interneto naudotojų teises į saviraiškos laisvę ir teises gauti ar skleisti teisėtą informaciją.

63.3.3.                      Veiksmingumas yra dar vienas proporcingumo kriterijaus aspektas, o teismų procesiniais sprendimais nustatytas draudimas yra visiškai neveiksmingas. Interneto svetainė linkomanija.net yra saugoma Švedijos bendrovės, teikiančios interneto prieigos ir prieglobos paslaugas, serveriuose. Būtent ši bendrovė turi tiek fizinę prieigą prie interneto svetainėje saugomų duomenų, tiek ir techninę galimybę visiškai užblokuoti interneto svetainę. Todėl būtent per ją ir būtų ekonomiškiausia, tikslingiausia, proporcingiausia ir techniškai paprasčiausia pasiekti ieškovės siekiamą tikslą – panaikinti prieigą prie svetainės linkomanija.net ir (ar) atskirų jos dalių, kurios galimai pažeidžia ieškovės kolektyviai administruojamas teises. Ieškovės prašoma taikyti priemonė yra ultima ratio, vadinasi, ji turėjo įrodyti, kad pagrįstai išnaudojo išsėmė galimybes pasinaudoti mažiau ribojančiomis priemonėmis, tačiau tas nebuvo padaryta šios bylos procese.

63.4.                      Teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sąžiningos konkurencijos laisvę. Šis atsakovių kasacinio skundo argumentas yra grindžiamas iš esmės tais pačiais teiginiais, kuriais grindžiamas analogiškas atsakovės UAB „Bitė Lietuva“ kasacinio skundo argumentas, todėl šie teiginiai nekartojami (žr. šios nutarties 60.3 punktą).

63.5.                      Teismai netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Argumentavimas šiuo aspektu taip pat panašus į atsakovės UAB „Bitė Lietuva“ kasaciniame skunde pateiktą argumentavimą, todėl nekartojamas (žr. šios nutarties 60.5 punktą).

63.6.                      Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl prieigos prie svetainės linkomanija.net blokavimo išlaidų priskyrimo atsakovėms yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad nei Direktyva 2001/29/EB, nei Direktyva 2004/48/EB neįtvirtina pareigos asmeniui, prieš kurį yra nukreiptas aptariamas teisių gynimo būdas, pačiam prisiimti tokio teisių gynimo būdo įgyvendinimo išlaidas. Be to, šių direktyvų nuostatos taip pat nenustato, kad išlaidos negali būti priskiriamos asmeniui, besinaudojančiam tokių teisių gynimo būdu, ar kad jų priskyrimas šiam asmeniui būtų nesuderinamas su šiose direktyvose įtvirtintais tikslais ar jiems prieštarautų. Tas pats pasakytina ir apie ATGTĮ 78 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Direktyvoje 2001/29/EB nustatyta pareiga prisidėti prie kovos su autorių teisių pažeidimais negali būti traktuojama kaip faktinis išimtinai atsakovių (turint omenyje, kad jos nėra asmenys, atliekantys teises pažeidžiančius veiksmus) prisiėmimas išlaidų, skirtų ieškovės prašomam taikyti teisių gynimo būdui įgyvendinti. Atsakovės atlieka išimtinai tik neutralią techninio pobūdžio funkciją – teikia interneto prieigos paslaugas, todėl bet kokių išlaidų patyrimas yra nesuderinamas su bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Vis dėlto ieškovė yra profesionalus kolektyvinio teisių administravimo subjektas, todėl teisių administravimas ir gynimas gali nulemti tam tikrų sąnaudų, kurios yra sudėtinė veiklos dalis, susidarymą.  

64.       Atsakovė UAB „Init“ prisidėjo prie atsakovių AB „Telia Lietuva“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centro, UAB „Cgates“ ir UAB „Splius“ kasacinio skundo.

65.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovių AB „Telia Lietuva“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centro, UAB „Cgates“ ir UAB „Splius“ kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 15 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:

65.1.                      Ieškovė pagrindė savo kolektyvinio administravimo teisę, suteikiančią savarankišką teisę reikšti ieškinį. Šios bylos procese neginčijama, kad ieškovė yra Lietuvos ir užsienio autorių ir kitų autorių teisių turėtojų teisių kolektyvinio administravimo asociacija, kad ji turi teisę ginti autorių, kurių kūriniai buvo viešai paskelbti interneto svetainėje linkomanija.net, atgaminimo ir viešo paskelbimo teises. Pritartina apeliacinės instancijos teismo vertinimui, kad, sprendžiant dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo, kaip prielaidos pareikšti ieškinio reikalavimą teisme, buvimo, ieškovės atstovaujamų autorių skaičius nėra svarbus – vieno jos atstovaujamo autoriaus teisių pažeidimas šiuo aspektu yra pakankamas spręsti, kad ieškovė, gindama šio autoriaus teises, turi teisę pareikšti atitinkamą reikalavimą teisme. Ieškovė, atstovaudama net ir vienam autoriui, kurio teisės buvo pažeistos tinklalapyje linkomanija.net, gali kreiptis į teismą, prašydama taikyti ATGTĮ 78 straipsnyje nustatytą priemonę, ir įrodinėti, kad tinklalapio linkomanija.net turinys (įskaitant ir ieškovės neadministruojamų autorių kūrinius) yra neteisėtas.

65.2.                      Ieškovė, atsikirsdama į kitus kasacinio skundo argumentus, palaiko tuos argumentus, kurie išdėstyti jos atsiliepime į atsakovės UAB „Bitė Lietuva“ kasacinį skundą (žr. nutarties 62 punktą).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimo, kaip autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonės, veiksmingumo

 

66.       Bet kuri subjektinių teisių gynimo priemonė gali būti taikoma tik tais atvejais, jeigu ji sukelia realius ir veiksmingus materialiuosius teisinius padarinius, t. y. suponuoja materialiosios subjektinės teisės, kuriai užtikrinti ir buvo pareikalauta jos taikymo, apgynimą. Bet kurios subjektinių teisių gynimo priemonės taikymas paprastai lemia subjekto, kuriam ji taikoma, teisinės padėties suvaržymus, todėl tokios priemonės, kuria nebūtų pasiektas pirmiau nurodytas tikslas, taikymas būtų neteisėtas ir nepagrįstas.

67.       Atsakovės savo kasaciniuose skunduose akcentuoja, kad prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimas nėra veiksminga autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonė, nes, ką pripažino ir bylą nagrinėję teismai, ji gali būti apeinama. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais šiuos argumentus.

68.       Direktyvos 2004/48/EB preambulės 23 konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, kad, nepažeidžiant jokių kitų egzistuojančių priemonių, procedūrų ir gynimo būdų, teisių turėtojams turėtų būti suteikta galimybė prašyti teismą uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami teisių turėtojo pramoninės nuosavybės teises. Tokio draudimo sąlygas ir procedūras turėtų nustatyti valstybių narių nacionaliniai teisės aktai. Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimų srityje visapusiškas suderinimas jau yra įtvirtintas Direktyvoje 2001/29/EB. Todėl ši direktyva nepažeidžia Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies nuostatų.

69.       Direktyvos 2004/48/EB 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės nustato priemones, procedūras ir gynybos būdus, būtinus užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių, kurioms taikoma ši direktyva, vykdymą. Tos priemonės, procedūros ir gynybos būdai turi būti sąžiningi, teisingi, neturi būti komplikuoti ar brangūs, ar sukelti nepagrįstą vėlavimą ar delsimą. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tos priemonės, procedūros ir gynybos būdai taip pat turi būti veiksmingi, proporcingi ir atgrasantys. Jie turi būti taikomi tokiu būdu, kad nebūtų sukuriamos kliūtys teisėtai prekybai ir nustatytų apsaugos priemones nuo piktnaudžiavimo jomis.

70.       Direktyvos 2001/29/EB preambulės 58 konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodyta, jog valstybės narės už šioje direktyvoje nustatytų teisių ir pareigų pažeidimus turėtų nustatyti veiksmingas nuobaudas ir teisių gynimo būdus. Jos turėtų imtis visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad tos nuobaudos ir teisių gynimo būdai būtų taikomi. Taip nustatytos nuobaudos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Tokios nuostatos yra įtvirtintos šios direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje.

71.       Pirmiau išdėstytos nuostatos patvirtina, kad autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių gynimo būdams keliami, inter alia (be kita ko), veiksmingumo ir prevenciškumo reikalavimai. Vadinasi, konkretaus teisių gynimo būdo taikymas turi ne tik nutraukti autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, bet ir atgrasyti nuo tolesnio tokių pažeidimų darymo.

72.       Atsakovės pagrįstai nurodo, jog prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimo priemonei nėra būdingas absoliutus veiksmingumas – prieiga prie šios svetainės, kaip yra nurodyta ir teismų procesiniuose sprendimuose, gali būti užsitikrinta kitais būdais, t. y. apeinant taikomus draudimus. Pažymėtina, kad ši problema yra identifikuota bei pripažįstama ir ESTT praktikos lygmeniu. ESTT yra nurodęs, jog neatmetama galimybė, kad techniniu požiūriu neįmanoma visiškai nutraukti intelektinės nuosavybės teisės pažeidimų arba praktiškai tai neįgyvendinama, o tai reiškia, kad tam tikros nustatytos priemonės prireikus gali būti vienu ar kitu būdu apeinamos (žr. Telekabel bylos sprendimo 60 punktą). Kita vertus, pažymėtina, kad autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių apsaugai nėra keliamas absoliutumo reikalavimas (žr., pvz., ESTT 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo byloje Scarlet Extended SA prieš Société belge des auteurs, compositeurs et éditeurs SCRL (SABAM), C-70/10, 43 punktą), todėl galimybių apeiti prieigos prie interneto svetainės ribojimus egzistavimas pats savaime nereiškia, kad prieigos blokavimas neatitinka veiksmingumo reikalavimo ir todėl negali būti taikomas.

73.       ESTT savo praktikoje suformulavo dvi sąlygas, keliamas prieigos blokavimo priemonei, kad ši atitiktų veiksmingumo reikalavimą: pirma, tokia priemone turi būti užkirstas kelias ar bent jau labai apsunkinta galimybė neleistinu būdu prieiti prie saugomų objektų; antra, interneto naudotojai, kurie naudojasi asmens, kuriam skirtas šis draudimas, paslaugomis, turi būti realiai atgrasomi nuo prieigos prie šių objektų, kurie padaryti jiems prieinami pažeidžiant minėtą pagrindinę teisę (Telekabel bylos sprendimo 62 punktas).

74.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar galimybių apeiti blokavimo priemonę egzistavimas neeliminuoja tokiai priemonei keliamo veiksmingumo laipsnio, kaip jis aiškintinas pagal ESTT praktikoje suformuluotas sąlygas, vadovavosi įvairiais teisės šaltiniais, inter alia, teisės doktrina, kitų ES valstybių narių teismų praktika (žr. šios kasacinio teismo nutarties 34–35 punktus) ir, teisėjų kolegijos vertinimu, priėjo prie pagrįstos išvados, kad prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimas nėra netinkama (veiksmingumo aspektu) autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonė.

75.       Teisėjų kolegija, nekartodama visų apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime išsamiai aprašytų motyvų, kuriais paremta pirmiau įvardyta išvada, atkreipia dėmesį į generalinio advokato 2017 m. vasario 8 d. išvadą, pateiktą The Pirate Bay byloje. Generalinis advokatas šioje išvadoje, be kita ko, argumentavo, kad, atsižvelgiant į tokių interneto svetainių vaidmenį peer-to-peer tinklų veikimo srityje, nepaneigiama, jog prieigos prie tokios interneto svetainės blokavimas daugumai naudotojų sukliudytų surasti kūrinius, kurie padaromi prieinami tokiame tinkle, arba jiems būtų labai sunku juos rasti ir atsisiųsti pažeidžiant autorių teises (generalinio advokato išvados 80 punktas). Generalinis advokatas taip pat pažymėjo, kad ESTT jau yra įvertinęs veiksmingesnę priemonę – nurodyti blokuoti visą interneto srautą, susijusį su kūriniais, kuriais neteisėtai dalijamasi peer-to-peer tinkluose, ir atmetė tokią priemonę, pripažindamas, kad ji pernelyg varžo prieigos prie interneto teikėjus ir pernelyg riboja interneto naudotojų teises. Todėl, generalinio advokato nuomone, atmetus ir priemonę, kuri mažiau varžo paslaugų teikėjus ir mažiau riboja naudotojų teises, remiantis tuo, kad ji nepakankamai veiksminga, interneto prieigos teikėjai būtų galutinai faktiškai atleisti nuo pareigos bendradarbiauti kovojant su autorių teisių pažeidimais, o 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (toliau – Direktyva 2000/31/EB) įtvirtintos nuostatos, susijusios su tarpinių paslaugų teikėjų atsakomybe, yra vienas iš šia direktyva įtvirtintų įvairių iškylančių interesų pusiausvyros elementų, kaip nurodyta jos 41 konstatuojamojoje dalyje. Norint taikyti šias leidžiančias nukrypti nuostatas, kad būtų užtikrinta minėta pusiausvyra, tarpinių paslaugų teikėjai turi ne tik nebendrininkauti darant teisės pažeidimus, bet ir bendradarbiauti siekiant išvengti šių pažeidimų arba užkirsti jiems kelią. Jie negali išvengti šio įpareigojimo, pagal aplinkybes remdamiesi pernelyg varžančiu priemonių pobūdžiu ar jų neveiksmingumu (generalinio advokato išvados 82–83 punktai).

76.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio draudimo tarpininkams, kokio reikalauja ieškovė, taikymas atitinka sąlygas, kurios yra būtinos, kad tokia autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonė būtų pripažinta tinkama veiksmingumo aspektu.

77.       Sprendžiamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į pirmosios instancijos teismo sprendime  (sprendimo 63 punktas) nurodytą faktinę aplinkybę, kuri nebuvo paneigta apeliacinės instancijos teismo ir nėra ginčijama kasaciniuose skunduose, kad, ieškovės pateiktais tyrimo duomenimis, pritaikius prieigos apribojimą, jo apeiti nebesiekė reikšminga interneto naudotojų dalis. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje yra ne tik teisiniais argumentais pagrįstas prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimo priemonės tinkamumas, bet ir faktiškai nustatytas realus šios teisių gynimo priemonės veiksmingumas.

78.       Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytų argumentų grupę, konstatuoja, kad vien galimybių apeiti prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimo priemonę egzistavimas savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog tokia autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonė yra netinkama veiksmingumo aspektu.

 

 

Dėl prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimo, kaip autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonės, proporcingumo

 

79.       Proporcingumo principas, kaip bendrasis ES teisės principas, ESTT praktikoje aiškinamas taip, kad valstybių narių taikomos priemonės negali viršyti to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti, atsižvelgiant į tai, kad, jei galima pasirinkti tarp kelių tinkamų priemonių, reikia pasirinkti mažiausiai ribojančią ir kad sukelti nepatogumai nebūtų per dideli siekiamų tikslų atžvilgiu (žr., pvz., 2011 m. liepos 21 d. sprendimo byloje Azienda Agro‑Zootecnica Franchini Sarl, Eolica di Altamura Srl prieš Regione Puglia, C‑2/10, 73 punktą). Iš esmės toks aiškinimas atitinka Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, pagal kurią apribojimai turi būti būtini ir tikrai atitikti ES pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti (generalinio advokato 2013 m. lapkričio 26 d. išvados, pateiktos Telekabel byloje, 98 punktas). Vadinasi, proporcingumo kriterijus reikalauja patikrinti, ar autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių turėtojų teisės negali būti veiksmingai apgintos mažiau varžančio pobūdžio priemonėmis.

80.       Kasaciniuose skunduose, be kitų, keliamas klausimas dėl prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimo, kaip autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonės, proporcingumo. Atsakovės argumentuoja, kad, kitaip negu sprendė bylą nagrinėję teismai, egzistuoja galimybės užtikrinti veiksmingą autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių apsaugą paprastesnėmis ir ekonomiškesnėmis (varžymų prasme) priemonėmis, t. y. reiškiant reikalavimus tiesiogiai interneto svetainės linkomanija.net valdytojui (ar valdytojams) ar bendrovei, teikiančiai šios svetainės prieglobos paslaugas.

81.       Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovės reikalaujamai taikyti autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonei, nors pati ieškovė interpretuoja kitaip, būdingas kraštutinumas, t. y. ši teisių gynimo priemonė įprastai turėtų būti taikoma tais atvejais, jeigu autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių turėtojų teisės negali būti apgintos, pareiškiant reikalavimus tiesiogiai tiems asmenims, kurie daro autorių teisių ir kitų saugomų teisių pažeidimus, inter alia, interneto svetainės, kurioje daromi tokie pažeidimai, valdytojui. Ieškovės reikalaujamos taikyti teisių gynimo priemonės kraštutinumas bendriausia prasme paaiškintinas tais argumentais, kad pačios atsakovės tiesiogiai neatlieka veiksmų, pažeidžiančių autorių teises ir kitas intelektinės nuosavybės teises, – atsakovių vaidmuo iš esmės yra neutralus autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių turėtojų teisių pažeidimų prasme, jos atlieka išskirtinai techninį vaidmenį, vien tik suteikdamos fizines priemones, kurios yra naudojamos darant teisių pažeidimus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teisiškai protinga, logiška ir pagrįsta reikalauti, kad materialieji teisiniai padariniai, atsirandantys užtikrinant autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių turėtojų teisių apsaugą, pirmiausia būtent ir tektų tiems subjektams, kurie pažeidžia tokias teises (jeigu, kaip vėliau bus argumentuota, tai yra objektyviai pasiekiama protingomis ir racionaliomis priemonėmis).

82.       Kartu pažymėtina, kad tiek Direktyvos 2001/29/EB (pvz., 4, 9 ir 11 konstatuojamosios dalys), tiek ESTT praktikos (žr., pvz., The Pirate Bay bylos sprendimo 22 punktą) lygmeniu yra akcentuojamas aukšto lygio autorių apsaugos užtikrinimo tikslas. Teisėjų kolegijos vertinimu, su būtinybe užtikrinti aukšto lygio autorių apsaugą nebūtų suderinamas reikalavimas, kad autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių turėtojas ar jam atstovaujantis kolektyvinio administravimo subjektas visais atvejais būtų įpareigotas imtis visų įmanomų priemonių (neatsižvelgiant į prieinamumo prie tokių priemonių sudėtingumą, laiko ir materialines sąnaudas, reikalingas tokioms priemonėms įgyvendinti, jų potencialų veiksmingumą ir pan.), siekdamas identifikuoti interneto svetainės, kurioje daromi teisių pažeidimai, valdytoją ir tiesiogiai pareikšti jam materialųjį subjektinį reikalavimą dėl pažeidimų nutraukimo. Tokio turinio įpareigojimo teisių turėtojui ar jam atstovaujančiam kolektyvinio administravimo subjektui nustatymas tam tikrais atvejais (pvz., kai interneto svetainės valdytojas sąmoningai slepia savo duomenis) būtų realiai neįgyvendinamas arba suponuotų esmingą autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių subjektų teisių ir pareigų disproporciją, galinčią pasireikšti tuo aspektu, kad materialinės ir laiko sąnaudos, patirtinos vykdant aptariamo turinio įpareigojimą, būtų didesnės negu satisfakcija, kurią teisių subjektai gautų taikius pažeistų teisių gynimo priemonę (jeigu tokia satisfakcija apskritai būtų pasiekta dėl pirmiau pavyzdžiu nurodytų valdytojo veiksmų), ir taip būtų esmingai paneigtas reikalavimas užtikrinti aukštą apsaugos lygį. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tą aspektą, kad viena iš pagrindinių priežasčių, nulėmusių ieškovės reikalaujamos taikyti teisių gynimo priemonės atsiradimą ir reglamentavimą tiek ES teisės aktų, tiek nacionalinės teisės aktų lygmeniu, ir buvo ta, jog, vystantis technikos raidai, tokio pobūdžio interneto svetainė (kaip interneto svetainė linkomanija.net) ir jos valdytojai dažnai yra nepasiekiami, todėl tinkamas asmuo, į kurį galima pirmiausia kreiptis, lieka tarpininkas (žr., pvz., generalinio advokato 2013 m. lapkričio 26 d. išvados, pateiktos Telekabel byloje, 57 punktą).

83.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, pripažįsta pagrįsta bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad ieškovei, kaip autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių kolektyvinio administravimo subjektui, negali būti keliamas reikalavimas imtis perteklinių, didelių išlaidų ir laiko sąnaudų reikalaujančių priemonių, siekiant identifikuoti interneto svetainės linkomanija.net valdytoją (ar jų daugetą) ir pareikšti jam (jiems) materialųjį subjektinį reikalavimą dėl veiksmų, pažeidžiančių jos administruojamas teises, nutraukimo.

84.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog interneto svetainės linkomanija.net valdytojas ir jo buvimo vieta nėra žinomi: interneto svetainėje whois.com esanti informacija rodo, kad valdytojo tapatybė, jo buvimo vieta ir elektroninio pašto adresas paslėpti whoisguardprotected priemonėmis, pačioje interneto svetainėje linkomanija.net taip pat nėra informacijos apie šios svetainės valdytojo asmenį. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ji išnaudojo protingas galimybes surasti interneto svetainės linkomanija.net valdytoją. Apeliacinės instancijos teismas pritarė šioms išvadoms, papildomai argumentavo, kad interneto svetainės linkomanija.net tikrasis valdytojas sąmoningai slepia duomenis apie save ir nebendradarbiauja su ieškove, o bendrovė „Vitality International Investment Ltd.“, kuri pagal esamus duomenis galimai valdo domeną linkomanija.net, yra registruota Seišelių Respublikoje, todėl ši aplinkybė neabejotinai sukeltų ieškovei sunkumų, siekiant pareikšti šiai bendrovei reikalavimus ir prireikus priverstiniu būdu įvykdyti teismo sprendimą.

85.       Kaip žinoma, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pritarti teismų išvadai, kad ieškovė išnaudojo protingas ir racionalias priemones interneto svetainės linkomanija.net valdytojui identifikuoti ir kartu tolesniems veiksmams, susijusiems su materialiojo subjektinio reikalavimo dėl daromų pažeidimų nutraukimo jam pareiškimu, imtis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareigos imtis papildomų priemonių šiems tikslams įgyvendinti priskyrimas šios bylos faktinėmis aplinkybėmis prieštarautų šios nutarties 82 punkte išdėstytiems teisiniams argumentams ir kartu būtų neteisėtas bei nepagrįstas.   

86.       Atsakovių kasaciniuose skunduose aptariamu klausimu taip pat argumentuojama, kad ieškovė, prieš reikšdama ieškinį, pagal kurį buvo pradėta ši kasacine tvarka peržiūrima civilinė byla, turėjo nukreipti reikalavimą į Švedijos bendrovę, teikiančią interneto svetainės linkomanija.net prieglobos paslaugas. Kaip jau buvo minėta, proporcingumo principas reikalauja užtikrinti, kad pažeistoms teisėms apginti būtų parinkta mažiausius varžymus sukelianti priemonė, kita vertus, šiuo aspektu būtina pažymėti, jog šis reikalavimas keliamas tik tais atvejais, jeigu egzistuoja kelios priemonės, kurių taikymas leidžia pasiekti tą patį (teisių apgynimo prasme) rezultatą, tačiau būtinumo kriterijus negali būti aiškinamas taip, kad įpareigotų rinktis mažiau varžančią priemonę, neužtikrinančią pakankamo veiksmingumo laipsnio. Pažymėtina, kad atsakovių kasacinių skundų argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados, jog jų siūlomos priemonės efektyvumas yra mažesnis už ieškovės reikalaujamos taikyti priemonės efektyvumą. Be to, šis apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvas yra papildomai pagrįstas ir kitų ES valstybių narių teismų praktikoje nurodomais argumentais, kad vos tik intelektinės nuosavybės teises pažeidžianti interneto svetainė bus uždaryta vieno prieglobos paslaugos teikėjo, beveik neišvengiama operatoriaus reakcija bus pakeisti prieglobos paslaugų teikėją. Maža to, tikėtina, kad anksčiau ar vėliau interneto svetainės priegloba bus perkelta į lengvatinio apmokestinimo ar ne vakarų jurisdikcijos valstybę, kurioje esantys prieglobos paslaugų teikėjai nereaguos į teisių turėtojo pretenzijas. Taip atsitikus, teisių turėtojas susidurs su akivaizdžiais sunkumais dėl jurisdikcijos ir vykdymo, siekdamas priversti prieglobos paslaugų teikėją uždaryti teises pažeidžiančią interneto svetainę. Dėl šios priežasties yra mažai tikėtina, kad kreipimasis į prieglobos paslaugų teikėją leistų pasiekti daugiau nei laikiną ginčo interneto puslapių veiklos sutrikdymą (apeliacinės instancijos teismo nutarties 97 punktas). Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime taip pat nurodė teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog ieškovė kreipėsi į šio nutarties punkto pradžioje įvardytą bendrovę, tačiau šis kreipimasis nebuvo rezultatyvus.

87.       Direktyvos 2001/29/EB preambulėje, be kita ko, nurodyta, jog suderinta teisinė autorių teisių ir gretutinių teisių sistema, padidindama teisinį aiškumą ir nustatydama aukštą intelektinės nuosavybės apsaugos lygį, skatins esmines investicijas į kūrybingumą ir novatoriškumą, įskaitant tinklų infrastruktūrą, ir savo ruožtu padės Europos pramonės augimui ir padidėjusiam konkurencingumui tiek turinio rengimo, tiek informacinės technologijos srityje, ir apskritai įvairiose pramonės ir kultūros srityse. Tai užtikrins užimtumą ir skatins kurti naujas darbo vietas (4 konstatuojamoji dalis); kiekvienas autorių teisių ir gretutinių teisių derinimas turi būti grindžiamas aukšto lygio apsauga, nes tokios teisės yra labai svarbios intelektinei kūrybai. Jų apsauga padeda užtikrinti kūrybingumo palaikymą ir plėtojimą autorių, atlikėjų, prodiuserių, vartotojų, kultūros, pramonės ir apskritai visuomenės labui. Dėl to intelektinė nuosavybė yra pripažinta sudedamąja nuosavybės dalimi (9 konstatuojamoji dalis); griežta, veiksminga autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos sistema yra vienas iš pagrindinių būdų užtikrinti, kad Europos kultūra gautų būtinų lėšų kūrybai ir gamybai, o meno kūrėjai ir atlikėjai išlaikytų nepriklausomumą ir orumą (11 konstatuojamoji dalis); taikant tam tikras išimtis ar apribojimus teisių turėtojai turėtų gauti teisingą atlyginimą, kad jiems būtų deramai kompensuota už naudojimąsi jų saugomais kūriniais ar kitais objektais (35 konstatuojamoji dalis).

88.       Pirmiau išdėstytos direktyvos preambulės nuostatos patvirtina šioje nutartyje jau minėtą ES teisės aktų leidėjo tikslą užtikrinti aukšto lygio autorių apsaugą.

89.       Vis dėlto ESTT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad intelektinės nuosavybės teisė nėra absoliuti ir jos apsaugos užtikrinimas nėra besąlygiškas. ESTT yra nurodęs, jog, įgyvendindami autorių teisių turėtojams apsaugoti skirtas priemones, nacionalinės valdžios institucijos ir nacionaliniai teismai privalo užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp šios teisės apsaugos ir asmenų, kuriems tokios priemonės daro poveikį, pagrindinių teisių apsaugos (pvz., 2012 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Belgische Vereniging van Auteurs, Componisten en Uitgevers CVBA (SABAM) prieš Netlog NV, C‑360/10, 41 ir 43 punktai). 

90.       Pažymėtina, kad teisė į intelektinės nuosavybės apsaugą (Chartijos 17 straipsnio 2 dalis) šios bylos procese konkuruoja su atsakovių – interneto prieigos teikėjų – laisve užsiimti verslu (Chartijos 16 straipsnis) ir interneto naudotojų teise į saviraiškos ir informacijos laisvę (Chartijos 11 straipsnis) (žr. Telekabel bylos sprendimo 47 punktą).

91.       ESTT, pasisakydamas dėl teisės į intelektinės nuosavybės apsaugą ir interneto prieigos teikėjų laisvės užsiimti verslu konkurencijos, išaiškino, kad interneto prieigos teikėjo teisės į laisvę užsiimti verslu esmės nepažeidžia ir ES teisei neprieštarauja į rezultatą orientuotas draudimas tarpininkui, kai teismo sprendime konkrečiai nenurodoma priemonė, kurios tarpininkas turi imtis siekdamas uždrausti prieigą prie ginčo interneto svetainės, kai tarpininkui leidžiama pasirinkti priemones, kurios geriausiai atitinka jo išteklius ir galimybes ir yra suderinamos su kitomis pareigomis ir iššūkiais, su kuriais jis susiduria vykdydamas veiklą, taip pat leidžia tarpininkui išvengti atsakomybės už sprendimo nevykdymą, pateikus įrodymų, jog jis ėmėsi visų įmanomų priemonių (žr. Telekabel bylos sprendimo 64 punktą).

92.       Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakoves, kaip tarpininkes, savo valdomuose tinkluose uždrausti interneto naudotojams prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net, nenustatė konkrečių priemonių, kuriomis turėtų būti vykdomas šis įpareigojimas. Priešingai, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, tiek ir jo rezoliucinėje dalyje aiškiai įvardyta, kad prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimas vykdytinas pačių prieigos teikėjų pasirinktomis techninėmis priemonėmis. Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad interneto paslaugų teikėjų veiklos vykdymas yra neatskiriamas nuo prieigos prie tam tikros informacijos, esančios interneto svetainėse, ribojimų įgyvendinimo (pvz., Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 207 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai), vadinasi, tokio įpareigojimo, koks nustatytas pirmosios instancijos teismo sprendimu ir patvirtintas apeliacinės instancijos teismo nutartimi, vykdymas ESTT praktikos prasme nėra iššūkis, nesuderinamas su atsakovių veikla. Kartu tokių įpareigojimų riboti prieigą prie atitinkamos informacijos neatsiejamumas nuo atsakovių vykdomos interneto paslaugų teikimo veiklos reiškia, kad joms yra arba turi būti žinomos priemonės, kurių taikymas įgyvendinant tokius įpareigojimus geriausiai atitiktų jų išteklius ir galimybes. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad draudimo atsakovėms, kaip tarpininkėms, taikymas tiek, kiek pirmosios instancijos teismo sprendimu joms suteikta galimybė pasirinkti technines priemones prieigai prie interneto svetainės linkomanija.net blokuoti, nepaneigia jų laisvės užsiimti verslu.

93.       Dar vienas aspektas, svarbus santykiui tarp teisės į intelektinės nuosavybės apsaugą ieškovės reikalaujamu būdu užtikrinimo ir atsakovių laisvės užsiimti verslu įvertinti, yra tas, kieno lėšomis turi būti įgyvendintas prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimas. Bylą nagrinėję teismai skirtingai sprendė šį klausimą: pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ši teisių gynimo priemonė turi būti įgyvendinama ieškovės lėšomis, o apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, jog užtikrinti šios priemonės taikymą turi atsakovės savo lėšomis.

94.       Atsakovės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimas turi būti įgyvendintas atsakovių lėšomis, akcentuoja, inter alia, savo neutralų vaidmenį autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių turėtojų teisių pažeidimų prasme.

95.       Vertinant šiuos kasacinio skundo argumentus pirmiausia būtina akcentuoti, kad valstybių narių nustatomų draudimų pagal Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalį sąlygos ir tvarka, išankstiniai reikalavimai ir taikytinos procedūros yra valstybių narių nacionalinės teisės dalykas (žr., pvz., generalinio advokato 2013 m. lapkričio 26 d. išvados, pateiktos Telekabel byloje, 72 punktą; Telekabel bylos sprendimo 43 punktą). Kita vertus, valstybių narių kompetencija nustatyti draudimą nėra absoliuti. ESTT savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad valstybės narės, perkeldamos direktyvas, privalo užtikrinti, kad bus vadovaujamasi tokiu jų aiškinimu, kuris leistų užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp įvairių ES teisės sistemos saugomų pagrindinių teisių. Be to, įgyvendindamos direktyvas perkeliančias priemones, valstybių narių valdžios institucijos ir teismai privalo ne tik aiškinti savo nacionalinę teisę taip, kad ji atitiktų ES teisę, bet ir užtikrinti, kad nebūtų vadovaujamasi tokiu jų aiškinimu, kuris pažeistų minėtas pagrindines teises arba kitus bendruosius ES teisės principus, kaip antai proporcingumo principas (žr., pvz., 2008 m. sausio 29 d. sprendimo byloje Productores de M?sica de Espa?a (Promusicae) prieš Telefónica de Espa?a SAU, C‑275/06, 68 punktą).

96.       Šioje nutartyje jau buvo pažymėta, kad atsakovės iš tikrųjų neatlieka veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos ieškovės atstovaujamų autorių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių turėtojų teisės, kad jos atlieka išskirtinai techninį vaidmenį, vien tik suteikdamos fizines priemones, kurios yra naudojamos darant teisių pažeidimus (žr. šios nutarties 81 punktą). Kita vertus, tiek Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies, tiek kitų šios direktyvos nuostatų formuluotės nesudaro pagrindo spręsti, jog būtų reikalaujama, kad egzistuotų ypatingi santykiai tarp autorių teises ar gretutines teises pažeidžiančio asmens ir tarpininko (žr. Telekabel bylos sprendimo 35 punktą). Be to, kaip jau buvo minėta, tarpinių paslaugų teikėjai turi pareigą bendradarbiauti siekiant išvengti teisių pažeidimų arba užkirsti jiems kelią. Jie negali išvengti šio įpareigojimo, pagal aplinkybes remdamiesi pernelyg varžančiu priemonių pobūdžiu ar jų neveiksmingumu (šios nutarties 75 punktas).

97.       Atsakovės taip pat akcentuoja, jog toks aiškinimas, kokį pateikė apeliacinės instancijos teismas, t. y. kad prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimas turi būti vykdomas atsakovių lėšomis, neišplaukia tiek iš Direktyvos 2001/29/EB, tiek ir iš ATGTĮ 78 straipsnio nuostatų. Šis atsakovių argumentas yra pagrįstas, kita vertus, pažymėtina, kad iš šių nuostatų neišplaukia ir priešingas pirmiau įvardytam aiškinimas. Kaip minėta, Direktyvos 2001/29/EB nuostatos apskritai nereglamentuoja sąlygų, kuriomis turėtų būti taikomas draudimas, o tarp ATGTĮ 78 straipsnio, įgyvendinančio Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalį, nuostatų nėra tokių nuostatų, kurios nurodytų, kieno lėšomis turėtų būti taikoma ieškovės reikalaujama teisių gynimo priemonė. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad ES teisės požiūriu galimos tiek tokios nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias draudimo įgyvendinimo išlaidos būtų priskirtos tarpininkams, įpareigotiems taikyti draudimą, tiek tokios nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias patys teisių turėtojai turėtų prisiimti šias išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbiausia, kad bet kuriuo atveju būtų užtikrinta protinga pusiausvyra tarp autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybių teisių turėtojų teisės į aukšto lygio apsaugą, pripažįstamą Direktyvos 2001/29/EB nuostatomis, ir prieigos teikėjų laisvės užsiimti verslu, kad jiems, viena vertus, neatliekantiems teises pažeidžiančių veiksmų, kita vertus, turintiems pareigą bendradarbiauti kovojant su autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, netektų nepakeliama (neproporcingai didelė) ir jų veiklai nebūdinga finansinė našta.

98.        Atsakovė UAB „Bitė Lietuva“ savo kasaciniame skunde teigia, kad draudimo įgyvendinimo išlaidų priskyrimas reikštų neproporcingos naštos jai perkėlimą ir kartu neigiamų finansinių padarinių atsiradimą. Kitų atsakovių kasaciniame skunde nurodyta, jog draudimo įgyvendinimo išlaidų joms priskyrimas yra nesuderinamas su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Atmetant šiuos atsakovių teiginius, pirmiausia akcentuotina, kad, kaip jau buvo konstatuota, atsakovių, kaip interneto paslaugų teikėjų, veiklos vykdymas yra neatskiriamas nuo prieigos prie tam tikros informacijos, esančios interneto svetainėse, ribojimų įgyvendinimo. Antra, kasaciniuose skunduose nėra argumentų, kurie įtikintų kasacinį teismą, jog draudimui įgyvendinti (pripažinus atsakovėms teisę pačioms pasirinkti technines priemones, kuriomis gali būti įgyvendinamas draudimas) reikia itin didelių finansinių resursų, nors, kaip jau buvo pirmiau minėta, atsakovėms yra arba turi būti žinomos techninės draudimo įgyvendinimo priemonės, o kartu (bent jau preliminariai) ir finansiniai resursai, reikalingi joms įgyvendinti. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad, kaip yra nurodyta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, atsakovės nagrinėjamos bylos procese apskritai neįrodinėjo, jog išlaidos, susijusios su prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net ribojimu, yra itin didelės ir ypač neigiamai paveiktų jų komercinę veiklą.

99.       Teisėjų kolegijos vertinimu, dar vienas teisinis saugiklis, kuris pažymėtas ir apeliacinės instancijos teismo, potencialiai apsaugantis atsakoves nuo pernelyg didelės finansinės naštos prisiėmimo įgyvendinant prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimo įpareigojimą, yra tas, kad, kaip jau buvo kelis kartus akcentuota šioje kasacinio teismo nutartyje, joms pačioms suteikta teisė pasirinkti technines priemones, kuriomis bus įgyvendintas aptariamas draudimas. Šis argumentas yra svarbus ir finansiniu aspektu, nes atsakovės galėtų, esant kelioms tapataus veiksmingumo priemonėms, pasirinkti ekonomiškiausią priemonę ir taip kartu išvengti neproporcingai didelės finansinės naštos prisiėmimo galimybės.  

100.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net ribojimo išlaidų priskyrimas atsakovėms šios bylos faktinėmis aplinkybėmis nereiškia nepakeliamos (neproporcingai didelės) ir jų veiklai nebūdingos finansinės naštos, ir kartu, sutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvada, sprendžia, jog atsakovių, kaip interneto prieigos teikėjų, pareiga bendradarbiauti kovojant su autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais ir taip prisidėti prie aukšto šių teisių apsaugos lygio užtikrinimo apima jų pareigą savo lėšomis įgyvendinti prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net draudimą.

101.       Apibendrinant konstatuotina, kad įpareigojimas atsakovių lėšomis, tačiau suteikiant joms teisę pasirinkti taikytinas technines priemones, uždrausti jų valdomuose tinkluose prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net nepaneigia jų teisės užsiimti verslu esmės.

102.       Pasisakant dėl santykio tarp teisės į intelektinės nuosavybės apsaugą ir interneto naudotojų teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę, pažymėtina, jog būtinoji interneto naudotojų teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę ribojimo (prieigos prie interneto svetainės blokavimu) sąlyga yra ta, kad iš interneto naudotojų nebūtų be reikalo atimta galimybė teisėtai gauti esamą informaciją. Toks aiškinimas atsispindi Telekabel bylos sprendime. ESTT šiame sprendime išskyrė dar dvi papildomas pirmiau nurodytos interneto naudotojų teisės ribojimo sąlygas, tačiau jos jau buvo aptartos pasisakant dėl prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimo veiksmingumo (žr. šios nutarties 73 punktą), todėl nebekartojamos.

103.       Atsakovės savo kasaciniuose skunduose argumentuoja, kad, sprendžiant, ar prieigos prie interneto svetainės blokavimu nebus paneigta interneto naudotojų galimybė teisėtai gauti esamą informaciją, būtina išsiaiškinti, kokia yra neteisėtų rinkmenų dalis, ir tik tada, jeigu neteisėtų rinkmenų dalis sudaro didžiąją visų rinkmenų dalį, galima konstatuoti, kad, blokavus prieigą, nebus paneigta interneto naudotojų teisė į informaciją. Abiejuose skunduose akcentuojama generalinio advokato 2017 m. vasario 8 d. išvada, pateikta The Pirate Bay byloje, kurioje, kaip teigia atsakovės, nurodyta, jog prieigos prie interneto svetainės blokavimas būtų pateisinamas, jeigu neteisėtų rinkmenų dalis viršytų 90 procentų.

104.       Nagrinėjamoje byloje teismų procesiniuose sprendimuose pažymėta, kad ieškovė savo ieškinyje įvardijo 50 kūrinių, kurie, naudojantis interneto svetaine linkomanija.net, yra padaryti viešai prieinami be šių kūrinių autorių sutikimo, o visų rinkmenų skaičius, prieinamas per šią interneto svetainę, ieškinio pareiškimo momentu viršijo 80 000. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovėmis, kad neteisėtų rinkmenų, įvardytų ieškinyje, skaičius nėra didelis lyginant jį su visų rinkmenų, kurios buvo prieinamos ieškinio pareiškimo momentu, skaičiumi. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovių aiškinimu, kad neteisėto turinio dalis, išreikšta konkrečiais skaičiais ar procentine išraiška, yra visa lemiantis kriterijus sprendžiant apie interneto svetainėje linkomanija.net daromų pažeidimų mastą.  

105.       Sprendžiamo klausimo kontekste dar kartą atkreiptinas dėmesys į generalinio advokato 2017 m. vasario 8 d. išvadą, pateiktą The Pirate Bay byloje. Generalinis advokatas šioje išvadoje argumentavo, kad, jo nuomone, tokios priemonės, kokios taikymo klausimas yra sprendžiamas nagrinėjamos bylos procese, teisėtumą reikėtų vertinti atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, analizuojant, viena vertus, priemonės ir jos nulemtos galimybės naudotis informacija atėmimo ir, kita vertus, naudojant šią interneto svetainę padarytų autorių teisių pažeidimų reikšmingumo ir sunkumo proporcingumą. Be to, generalinis advokatas pateikė savo nuomonę, kad tokiomis aplinkybėmis (aplinkybės bus konkretizuotos vėliau) interneto naudotojų galimybės gauti informaciją atėmimas pritaikius atitinkamos interneto svetainės blokavimo priemonę būtų proporcingas šioje interneto svetainėje padarytų autorių teisių pažeidimų reikšmingumui ir sunkumui. Generalinio advokato vertinimas, kaip jis pats nurodė, grindžiamas ir neteisėto turinio dalimi, ir šios interneto svetainės operatorių požiūriu. Taip yra dar ir todėl, kad, nors kūriniais teisėtai dalijamasi peer-to-peer tinkle, labai tikėtina, kad jie bus taip pat nesunkiai ir nemokamai prieinami kitais būdais arba jie galės būti nesunkiai padaromi prieinami. Būtų visai kitaip, jei interneto svetainėje neteisėto turinio būtų labai nedaug ir jos operatoriai sąžiningai bendradarbiautų siekdami jį pašalinti (generalinio advokato išvados 74 ir 76 punktai). Šie argumentai suformuluoti, generaliniam advokatui turint informaciją, kad, pirma, daugiau nei 90 procentų rinkmenų, prie kurių per atitinkamą interneto svetainę suteikiama prieiga, esantys kūriniai padaromi viešai prieinami be autorių teisių turėtojų sutikimo (šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į generalinio advokato pastabą, pateiktą toje pačioje išvadoje, kad, atrodo, jog tokie skaičiai tinka daugumai populiarių peer-to-peer tinklų; taip yra todėl, kad teisėtam turiniui platinti yra tam skirti kanalai (generalinio advokato išvados 23 punktas)), antra, atitinkamos svetainės operatoriai jau buvo ne kartą įspėti apie neteisėtą jų interneto svetainės turinio pobūdį ir paprašyti jį pašalinti, tačiau jie aiškiai atsisakė tą padaryti.

106.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad neteisėtų rinkmenų dalis nėra vienintelis ir visa lemiantis veiksnys sprendžiant dėl prieigos prie interneto svetainės blokavimo, kaip autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonės, proporcingumo interneto naudotojų teisės į informaciją atžvilgiu. Kitas ne mažiau svarbus veiksnys yra interneto svetainės valdytojo požiūris į svetainėje daromus autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus. Taikytinos priemonės proporcingumas vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, o tokį vertinimą atliekančiam teismui pirmiau nurodyti kriterijai (neteisėto turinio dalis ir svetainės valdytojo požiūris) nesudaro baigtinio kriterijų sąrašo.

107.       Pažymėtina, kad ieškovė, reikalaudama blokuoti prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę privalo pagrįsti sąlygas, kurios yra būtinos šiai teisių gynimo priemonei taikyti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigos aspektu būtina pažymėti, kad ši pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą. 

108.       Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nustatyta, kad ieškovė, 2017 m. kovo 27 d. duomenimis, atstovavo 4830 Lietuvos autorių ir virš 4 milijonų užsienio autorių, yra sudariusi sutartis dėl abipusio atstovavimo su 140 užsienio kolektyvinio administravimo subjektų, taip pat kad interneto svetainės linkomanija.net turinys nuolat kinta. Kaip pirmiau jau buvo nurodyta, visų rinkmenų, prieinamų per interneto svetainę linkomanija.net, skaičius ieškinio pareiškimo momentu viršijo 80 000.

109.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytomis šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad reikalavimo, jog ieškovė įrodytų, kad, pvz., kaip nurodo atsakovės, 90 procentų (vadinasi, virš 72 000 rinkmenų) ar net 50 procentų (vadinasi, virš 40 000 rinkmenų), 20 procentų (vadinasi, virš 16 000 rinkmenų) viso svetainės turinio dalis yra neteisėta, vykdymas pareikalautų didelių laiko sąnaudų ir išlaidų, jeigu apskritai dėl nuolatinio svetainės turinio kintamumo egzistuotų objektyvi galimybė surinkti tokį duomenų kiekį, ir neatmestina galimybė, kad tokių resursų išnaudojimas įvardytam duomenų kiekiui surinkti iš esmės paneigtų tą rezultatą (satisfakciją), kuris būtų pasiektas taikius prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimo priemonę. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokios įrodinėjimo naštos ieškovei priskyrimas, turint omenyje ir tą teismų nustatytą faktinę aplinkybę, kad interneto svetainės linkomanija.net valdytojas (ar jų daugetas) visiškai nebendradarbiauja kovojant su šioje svetainėje daromais autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais (kaip bus vėliau nurodyta, priešingai, netgi skatina juos daryti), nebūtų suderinamas su teise į teisingą teismą ir kartu reikalavimu užtikrinti aukštą intelektinės nuosavybės teisių apsaugos lygį.

110.       Teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog atsakovės klaidingai interpretuoja generalinio advokato 2017 m. vasario 8 d. išvadą, pateiktą The Pirate Bay byloje. Generalinis advokatas šioje savo išvadoje, ką pagrįstai nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, tiesiog pacitavo informaciją, kurią pateikė nacionalinis teismas, prašydamas priimti prejudicinį sprendimą, o ne konstatavo, kad 90–95 procentai yra ta riba, kurios nustatymas sudaro pagrindą pripažinti didelį pažeidimų mastą (šiuo aspektu dar kartą primintina generalinio advokato pastabą, išreikšta minėtoje išvadoje, kad tokie skaičiai, kokie yra pirmiau nurodyti, tinka daugumai populiarių peer-to-peer tinklų). Kaip jau buvo minėta, toks vertinimas yra nacionalinio teismo kompetencijos dalykas, be to, neteisėto turinio dalis, išreikšta konkrečiais skaičiais ar procentine išraiška, nėra vienintelis ir visa lemiantis kriterijus sprendžiant apie daromų pažeidimų mastą.

111.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad naudojimasis interneto svetaine linkomanija.net yra pagrįstas reitingavimo sistema, pagal kurią naudotojas, siekdamas įgyti galimybę atsisiųsti tam tikrus kūrinius, turi jais ir dalytis (santykis tarp naudotojo atsisiųstų ir paskleistų kūrinių vadinamas reitingu). Naudotojo reitingas turi siekti tam tikrą ribą, kad jis galėtų atsisiųsti kūrinius. Interneto svetainės linkomanija.net taisyklėse nurodyta, jog neaktyvūs naudotojai bus pašalinti iš svetainės po devyniasdešimties dienų, naujai sukurta paskyra neišsiuntus duomenų bus ištrinta po dvidešimt aštuonių dienų. Vadinasi, interneto naudotojai, norėdami būti interneto svetainės linkomanija.net naudotojų bendruomenės nariai ir taip turėti galimybę atsisiųsti kūrinius, privalo dalytis kūriniais, vadinasi, šiai interneto svetainei, ką pagrįstai konstatavo ir bylą nagrinėję teismai, būdingas toks veikimo principas, kad jos naudotojai yra skatinami dalytis kūriniais. Tokia interneto svetainės linkomanija.net veikimo sistema lemia, kad šioje svetainėje gali būti pateiktas dalytis neribotos apimties kūrinių skaičius, o bent vieno kūrinio neteisėtas paskelbimas sudaro sąlygas autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų grandinei, t. y. suponuoja pažeidimų masto nuolatinį didėjimą, svetainės naudotojams dalijantis šį kūrinį. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pritaria teismų išvadai, kad toks interneto svetainės linkomanija.net veikimo būdas pats savaime sukuria neteisėto dalijimosi, o todėl – ir viešo kūrinių paskelbimo be autorių sutikimo, mechanizmą. 

112.       Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nustatyta, kad interneto svetainė linkomanija.net yra trisdešimta pagal apsilankymų skaičių Lietuvos interneto svetainė. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20, 201, 65, 78 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlikto rinkos tyrimo duomenimis, interneto svetainė linkomanija.net sulaukia iki 102 000 lankytojų per dieną. Teisėjų kolegija, pritardama bylą nagrinėjusių teismų vertinimui, konstatuoja, kad tokie duomenys atspindi pakankamai didelį interneto svetainės linkomanija.net naudotojų skaičių, kuris, atsižvelgiant į kūrinių dalijimosi sistemą, atliekamą per šią interneto svetainę, neišvengiamai suponuoja didelį autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo mastą.

113.       Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl interneto svetainėje linkomanija.net daromų autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų masto, pagrįstai nesuabsoliutino tos aplinkybės, kad ieškinyje įvardytų neteisėtų rinkmenų skaičius nėra didelis lyginant jį su visų rinkmenų, kurios buvo prieinamos ieškinio pareiškimo momentu, skaičiumi. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai tinkamai teisiškai kvalifikavo faktines aplinkybes, susijusias su interneto svetainės linkomanija.net veikimo principu, kūrinių dalijimosi naudojantis šia interneto svetaine sistema, svetainės naudotojų skaičiumi ir jo įtaka pažeidimų mastui, ir kartu priėjo prie pagrįstos išvados, kad interneto svetainės linkomanija.net naudojimas suponuoja pakankamai didelį teisių pažeidimų mastą.

114.        Apeliacinės instancijos teismas savo išvadai dėl daromų teisių pažeidimų masto pakankamumo prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimo priemonei taikyti pagrįsti papildomai pasitelkė atrankinių faktų visumos vertinimo principą, reglamentuotą ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalyje.

115.       Pažymėtina, kad ATGTĮ 80 straipsnio nuostatos įtvirtintos, įgyvendinant Direktyvos 2004/48/EB 6 straipsnio nuostatas. ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas šalies, kuri pateikė visus pagrįstai turimus ir jos reikalavimus pakankamai pagrindžiančius įrodymus ir kuri nurodė priešingos šalies turimus ir jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, prašymu CPK nustatyta tvarka gali iš priešingos šalies išreikalauti šios turimus prašomus įrodymus, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas.

116.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas nuostatas, konstatuoja, kad atrankinių faktų visumos vertinimo principas, išplaukiantis iš ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalies, nėra tas procesinis įrankis, kuris galėtų būti taikomas sprendžiant dėl galutiniam teismo sprendimui priimti reikšmingų faktinių aplinkybių egzistavimo arba neegzistavimo, t. y. CPK 185 straipsnio prasme atliekant įrodymų vertinimą. Šis principas yra skirtas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) teisių pažeidimo faktui įvertinti ir tik tiek, kiek toks vertinimas yra reikalingas aptariamo straipsnio nuostatomis reglamentuojamam tarpiniam procesiniam veiksmui atlikti, t. y. įrodymams iš priešingos šalies išreikalauti. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad netinkamas šio principo pritaikymas nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl didelio teisių pažeidimų masto.

117.       Kaip minėta, dar vienas kriterijus, kuris yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl prieigos prie interneto svetainės blokavimo priemonės proporcingumo, – interneto svetainės valdytojo požiūris į svetainėje daromus autorių teisių ir kitų teisių pažeidimus.

118.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad interneto svetainėje linkomanija.net nėra įdiegtų ne tik veiksmingų, bet ir apskritai jokių priemonių, kuriomis būtų galima inicijuoti neteisėto kūrinių viešo paskelbimo nutraukimą. Be to, kaip jau buvo kelis kartus akcentuota, interneto svetainės linkomanija.net valdytojas (ar valdytojai) sąmoningai slepia savo duomenis, taip tik patvirtindamas (ar patvirtindami) savo nenorą bendradarbiauti kovojant su šioje svetainėje daromais autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais. Negana to, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad interneto svetainėje linkomanija.net yra pateikta informacija, kaip apeiti prieigos prie svetainės blokavimą Italijoje. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad interneto svetainės linkomanija.net valdytojas tokiais savo veiksmais skatina šios svetainės naudotojus nesilaikyti nustatytų prieigos ribojimų. Aptariamu aspektu taip pat primintina pagrindinė priklausymo interneto svetainės linkomanija.net naudotojų bendruomenei taisyklė, kad šios interneto svetainės naudotojas turi išlaikyti tam tikrą atsisiųstų ir išsiųstų duomenų reitingą, priešingu atveju jis gali būti pašalintas iš naudotojų bendruomenės, vadinasi, interneto svetainės linkomanija.net valdytojas, palaikydamas ir administruodamas tokią dalijimosi rinkmenomis sistemą, skatina dalytis neteisėtai padarytais viešai prieinamais kūriniais (a priori neatmetant ir teisėtai prieinamų kūrinių galimybės), taip sudarant sąlygas autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų grandinei. Dar viena reikšminga teismų nustatyta aplinkybė, atspindinti interneto svetainės linkomanija.net valdytojo (ar jų daugeto) požiūrį į šioje svetainėje daromus autorių teisių ir kitų teisių pažeidimus, yra ta, kad svetainės valdytojas (valdytojai) veikia siekdami komercinės naudos – svetainės naudotojas gali nusipirkti VIP narystę, kuri suteikia papildomų paslaugų, tiesiogiai susijusių su neteisėtu kūrinių platinimu. Vadinasi, autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai, daromi naudojantis interneto svetaine linkomanija.net, yra ir šios svetainės valdytojo (valdytojų) komercinės naudos gavimo šaltinis.  

119.       Teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad interneto svetainės linkomanija.net valdytojas (valdytojai) ne tik nebendradarbiauja kovojant su autorių teisių ir kitų ieškovės administruojamų teisių pažeidimais, bet netgi skatina juos daryti, kartu tokių pažeidimų forma gaudamas (gaudami) ir atitinkamą komercinę naudą.

120.       Kaip minėta, ESTT požiūriu prieigos prie interneto svetainės blokavimo priemonė gali būti taikoma tik tada, jeigu iš interneto naudotojų nebus be reikalo atimta galimybė teisėtai gauti esamą informaciją (šios nutarties 102 punktas).

121.       Teisėjų kolegijos vertinimu, iš tikrųjų neatmestina galimybė, kad tam tikri kūriniai pačių autorių ar jų sutikimu yra padaryti viešai prieinami per interneto svetainę linkomanija.net. Vis dėlto, pritariant apeliacinės instancijos teismui, konstatuotina, kad kūrinių padarymo viešai prieinamų per tokio pobūdžio interneto svetaines praktika nėra tiek paplitusi, jog egzistuotų pagrindas preziumuoti, kad didelis kūrinių skaičius yra padarytas viešai prieinamas turint autorių sutikimą. Šiuo aspektu papildomai nurodytina ir generalinio advokato pastaba, užfiksuota 2017 m. vasario 8 d. išvadoje, pateiktoje The Pirate Bay byloje, kad didžiąją populiarių peer-to-peer tinklų rinkmenų dalį sudaro saugomi kūriniai, platinami be teisių turėtojo sutikimo. Taip yra todėl, kad teisėtam turiniui platinti yra tam skirti kanalai, nesvarbu, ar jie sukurti profesionalų ar mėgėjų (klasikinės interneto svetainės, interneto žurnalai, socialiniai tinklai ir pan.), o peer-to-peer tinklai labai dažnai yra naudojami siekiant dalytis turiniu, kuris priešingu atveju nebūtų nemokamai prieinamas visuomenei (generalinio advokato išvados 23 punktas). Vadinasi, ir generalinio advokato požiūriu tokia kūrinių padarymo viešai prieinamų autorių ar jų sutikimu per interneto svetaines, kurių veikimas paremtas peer-to-peer principu, praktika nėra įprasta. Be to, taip pat pažymėtina, kad ir atsakovės nagrinėjamos bylos procese nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog interneto svetainėje linkomanija.net esančios rinkmenos (ar didžioji jų dalis) yra padarytos prieinamomis turint teisių turėtojo sutikimą (t. y. teisėtai).

122.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į autorių teisių ir kitų teisių pažeidimų, daromų interneto svetainėje linkomanija.net, mastą, į šios svetainės valdytojo (valdytojų) požiūrį į joje daromus teisių pažeidimus, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai priėjo prie pagrįstos išvados, jog teisė į intelektinės nuosavybės apsaugą nusveria interneto naudotojų teisę į informacijos, teisėtai prieinamos per aptariamą interneto svetainę, gavimą.

123.       Apibendrinant visus pirmiau išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimas šios bylos faktinėmis aplinkybėmis yra proporcinga ieškovės atstovaujamų autorių teisių ir kitų teisių turėtojų pažeistų teisių gynimo priemonė tiek autorių teisių pažeidimų reikšmingumo ir sunkumo, tiek atsakovių laisvės užsiimti verslu, tiek interneto naudotojų teisės skleisti ir gauti informaciją aspektais.

 

Dėl kitų kasacinių skundų argumentų

 

124.       Kiti kasacinių skundų argumentai neturi reikšmės vienodai teismų praktikai formuoti ir šiai bylai teisingai išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

 

Dėl prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo

 

125.       Atsakovės AB „Telia Lietuva“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, UAB „Cgates“ ir UAB „Splius“ iki šios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pradžios pateikė kasaciniam teismui prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo tokiais klausimais:

125.1.                      Ar gali būti taikomi tokie bendro pobūdžio neterminuoti draudimai, kaip kad pagrindinėje byloje įpareigojimai blokuoti prieigą prie interneto svetainės, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalį ir Direktyvos 2004/48/EB 11 straipsnį, tarpininkams, kurių paslaugas naudoja trečioji šalis, pažeisdama intelektinės nuosavybės teises, ir ar jie suderinami su Direktyvos 2004/48/EB 3 straipsnio 2 dalies įtvirtintais gynybos būdų proporcingumo reikalavimais bei Chartijos 11 ir 16 straipsniuose nustatytomis pagrindinėmis teisėmis, kai: 1) tarpininkas teikia informacinės visuomenės paslaugą, kurią, kaip įtvirtinta Direktyvos 2000/31/EB 12 straipsnio 1 dalyje, sudaro paslaugos gavėjo pateiktos informacijos perdavimas ryšio tinklu arba prieigos prie ryšių tinklo suteikimas; 2) tarpininkas neinicijuoja perdavimo, neparenka perduodamos informacijos gavėjo ir neparenka ir nekeičia perduodamos informacijos; 3) prieš tai nebuvo kreiptasi į tarpininką, kuris interneto svetainei, prie kurios prašoma blokuoti prieigą, teikia prieglobos paslaugas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/31/EB 14 straipsnį, kad šis pašalintų teises pažeidžiančią informaciją iš serverio ar blokuotų prieigą prie tokio serverio, t. y. nebuvo pasinaudota mažiau varžančiu draudimu.

125.2.                      Kokia interneto svetainės, prie kurios prašoma blokuoti prieigą, turinio dalis, kaip pažeidžianti ieškovo teises, turi būti įrodyta, kad būtų užtikrinamas Direktyvos 2004/48/EB 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas gynybos būdų proporcingumo reikalavimas ir Chartijos 11 bei 16 straipsnyje nustatytos pagrindinės teisės.

125.3.                      Ar suderinama su Direktyvos 2004/48/EB 3 straipsnio 1 dalyje nurodytais intelektinės nuosavybės teisių gynimo procedūroms ir gynybos būdams keliamais sąžiningumo ir teisingumo reikalavimais ir Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtinta teise į teisingą bylos nagrinėjimą, kai yra nustatoma aktyvi įrodinėjimo pareiga pirmajame klausime minimiems tarpininkams, teismui atsisakius į bylą įtraukti svetainės, prie kurios prašoma blokuoti prieigą, administratorių.

125.4.                      Jeigu atsakymas į trečiąjį klausimą būtų teigiamas, ar yra užtikrinami Direktyvos 2004/48/EB 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti intelektinės nuosavybės teisių gynimo procedūroms ir gynybos būdams keliami sąžiningumo ir teisingumo reikalavimai, taip pat Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą bei Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, kai: 1) interneto svetainei prašomas taikyti draudimas būtų taikomas remiantis tik teisių turėtojo pateiktais įrodymais dėl tariamo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo; 2) teismas atsisakė įtraukti svetainės, kuriai prašoma taikyti draudimą, administratorių; 3) tarpininkai, kaip jie apibrėžti pirmajame klausime, neturi objektyvių galimybių teikti paaiškinimus, prieštaravimus ar atsikirtimus dėl trečiosios šalies galimai daromų kokių nors teisių pažeidimų, ypač atsižvelgiant į tą aspektą, kad jiems pagal galiojančią ES ir nacionalinę teisę nėra nustatytos kokios nors bendro pobūdžio stebėjimo ar informacijos filtravimo pareigos.

126.       CPK 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, taiko ES teisės normas ir vadovaujasi ES teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais ES teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Teismas, kuriam taikant ES teisės normas iškilo ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą ES teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant ES teisės normas iškilo ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos ES teisminės institucijos preliminaraus nutarimo ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

127.       Pirmiau išdėstytos proceso įstatymo nuostatos patvirtina, kad kasacinis teismas, kaip galutinės instancijos teismas, netgi turi pareigą ex officio (savo iniciatyva) prašyti kompetentingos ES teisminės institucijos preliminaraus nutarimo ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu, (žinoma, toks kreipimasis gali būti inicijuotas ir bylos šalies ar šalių), kita vertus, nereiškia, kad toks kreipimasis yra būtinas visais ES teisės normų taikymo atvejais – kasacinis teismas turi pareigą prašyti ES teisminės institucijos preliminaraus nutarimo, jeigu jam, nagrinėjant bylą, iškyla klausimų (neaiškumų), susijusių su konkrečių – atitinkamos civilinės bylos procese taikytinų – ES teisės aktų aiškinimu ar galiojimu, ir tokie klausimai nėra išspręsti jau priimtais ES teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais.  

128.       Pažymėtina, kad atsakymas į pirmąjį atsakovių prašymo klausimą yra iš esmės pateiktas Telekabel bylos sprendime, kuriuo ne vieną kartą buvo remtasi šioje nutartyje, o tiek, kiek šiame ESTT sprendime neatsispindi atsakymai į atskiras šio klausimo dalis, teisėjų kolegijos vertinimu, nekyla tokių neaiškumų, susijusių su atitinkamų direktyvų aiškinimu, kuriems išspręsti reikėtų kreiptis į ESTT.

129.       Tiek, kiek susiję su likusiais atsakovių prašymo klausimais, dar kartą primintina, kad valstybių narių nustatomų draudimų pagal Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalį sąlygos ir tvarka, išankstiniai reikalavimai ir taikytinos procedūros yra valstybių narių nacionalinės teisės dalykas (žr. šios nutarties 95 punktą). Atsakovių prašymo 2–4 klausimai yra susiję su šios bylos faktinių aplinkybių vertinimu sprendžiant dėl prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimo, kaip autorių teisių ir kitų teisių gynimo priemonės, proporcingumo atsakovių laisvės užsiimti verslu ir interneto naudotojų teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę atžvilgiu, o individualių bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo klausimas nesudaro kreipimosi į ESTT pagrindo. Pažymėtina, kad šioje kasacinio teismo nutartyje yra pateiktas išsamus klausimuose minimų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas atsižvelgiant į ESTT pateiktus išaiškinimus bei generalinių advokatų nuomones. Primintina, kad generalinio advokato 2017 m. vasario 8 d. išvadoje, pateiktoje The Pirate Bay byloje, nurodyta, jog tokios priemonės (t. y. prieigos prie interneto svetainės blokavimo) teisėtumą reikėtų vertinti atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, analizuojant, viena vertus, priemonės ir jos nulemtos galimybės naudotis informacija atėmimo ir, kita vertus, naudojant šią interneto svetainę padarytų autorių teisių pažeidimų reikšmingumo ir sunkumo proporcingumą (minėtos generalinio advokato išvados 74 punktas), o dėl šių aplinkybių vertinimo jau yra pasisakyta šioje kasacinio teismo nutartyje. Be to, pažymėtina, kad atsakovės savo prašyme ne visai tinkamai interpretuoja teismų nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas (nurodo, kad joms buvo nustatyta aktyvi įrodinėjimo pareiga, nors tas nebuvo padaryta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kad teismai atsisakė įtraukti į šios bylos procesą interneto svetainės linkomanija.net valdytoją, nors, kas šioje nutartyje buvo ne kartą akcentuota, yra apsunkintos galimybės nustatyti tikrąjį šios svetainės valdytoją). 

130.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo atsakovių prašyme išdėstytais klausimais.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

131.       Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuoja, kad atsakovių kasacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ši paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

132.       Atsakovių kasaciniai skundai yra atmesti, vadinasi, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Kita vertus, ieškovė nepateikė faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji kasaciniame teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pateiktas abiejuose atsiliepimuose į kasacinius skundus, atmetamas.

133.       Kasaciniame teisme susidarė 4 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos pagal bylos kasacine tvarka išsprendimo rezultatą turėtų būti paskirstytos lygiomis dalimis atsakovėms, pateikusioms kasacinius skundus, tačiau kiekvienai šiai atsakovei tokiu būdu tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis yra mažesnė, negu sudaro minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl aptariamų išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 361 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Alė Bukavinienė                

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        

Algis Norkūnas

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        

Gediminas Sagatys