Civilinė byla Nr. 3K-3-345-248/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12721-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.1
(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RS Logistic“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės Eoltas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RS Logistic“ dėl pirkėjo teisės atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto, reglamentuojančio pirkėjo teisę atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties ir pirkėjo reikalavimo grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, aiškinimo ir taikymo.
- Ieškovė UAB „Marijampolės Eoltas“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „RS Logistic“ 3010,15 Eur sumokėtos kainos pagal pirkimo–pardavimo sutartį grąžinimą ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
- Ieškovė nurodė, kad ji iš atsakovės UAB „RS Logistic“ įsigijo „VW Transporter 2,5 TDI-BNZ“ variklį. Atsakovė tariantis dėl variklio pardavimo patikino ieškovę, kad variklis yra tinkamas naudoti ir buvo naudojamas atsakovės iki buvo išimtas iš automobilio. Variklis buvo nupirktas jau išimtas iš automobilio, todėl nebuvo galimybės patikrinti jo kompresijos. Ieškovės teigimu, variklis buvo su trūkumais, būtent jo kompresija per maža, apie tai atsakovė neinformavo sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, variklio nebuvo galima naudoti tinkamai pagal paskirtį. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės sumokėtą variklio kainą ir lėšas, susijusias su automobilio variklio keitimu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės UAB „RS Logistic“ ieškovei UAB „Marijampolės Eoltas“ 3010,15 Eur už variklį, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. balandžio 17 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
- Teismas nustatė, kad parduotas variklis turėjo kokybės trūkumų, dėl jų padidėjo automobilio degalų sąnaudos ir sumažėjo variklio galia, šių trūkumų negalima laikyti mažareikšmiais, todėl pripažino, kad reikalavimai, nustatyti daikto kokybei, iš esmės yra pažeisti. Atsakovės parduotas variklis buvo naudotas, apie tai ieškovė buvo informuota, tačiau tai nepaneigia atsakovės pareigos pateikti tinkamos kokybės daiktą, kurį galima naudoti pagal jo paskirtį, o atsakovė, parduodama variklį ieškovei, neinformavo apie variklio trūkumus. Parduodama variklį atsakovė tik patikino, kad variklis geros būklės ir ji pati juo naudojosi, o variklis turėjo problemą dėl tepalų.
- Ieškovės 2015 m. vasario 17 d. įsigytas naudotas „VW Transporter 2,5 TDI-BNZ“ variklis 2015 m. vasario 28 d. buvo įmontuotas į VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties automobilį „VW Transporter“. Praėjus 2 savaitėms (2015 m. kovo 16 d.), VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotis atsiuntė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, kad po remonto padidėjo automobilio degalų sąnaudos (vidutinės degalų sąnaudos 100 km pakilo 5,08 litro, t. y. 46,06 proc.) ir sumažėjo variklio galia. Ieškovė, atlikdama VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties automobilio kompiuterinę diagnostiką, nustatė, kad automobilio variklio 4 cilindras blogai dirba, jame yra nepakankama 10 barų kompresija, lyginant su kitais cilindrais, kuriuose nustatyta 15 barų kompresija. Remiantis duomenų bazės „Autodata“ duomenimis, „VW Transporter“ variklyje „2,5 TDI-BNZ“ kompresijos norma yra 19–31 baras su ne didesniu negu 1 baro skirtumu tarp cilindrų. Atlikdama techninę apžiūrą ieškovė taip pat nustatė, kad pagal gamintojo reikalavimus į variklį įmontuotas dujų skirstytuvo velenėlis netinkamas UAB „RS Logistic“ parduotam varikliui pagal gamintojo reikalavimus. Tie patys variklio trūkumai nustatyti A. P., pagal verslo liudijimą užsiimančio variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, 2015 m. balandžio 8 d. defektų akte, apie juos nurodė liudytojas M. D. teismo posėdžio metu. Todėl variklio negalima tinkamai naudoti pagal paskirtį.
- CK 6.333 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsakomybė už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį galima būtų naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).
- Pareiga įrodyti CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, atleidžiančias daikto pardavėją nuo atsakomybės, tenka pardavėjui. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog variklio trūkumai atsirado variklį jau perdavus ieškovei, o dėl to, kad ieškovė pažeidė daikto naudojimo taisykles, atsakovė jokių patikimų įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, nepateikė. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, t. y. kai juo negalima naudotis pagal įprastinę paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis), pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
- Nustačius esminį sutarties pažeidimą dėl daikto kokybės trūkumų, pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakovė turi grąžinti ieškovei šios sumokėtą 3010,15 Eur kainą už variklį. Pardavėjos reikalavimu pirkėja turėtų grąžinti prekę – variklį, o atsakovė turėtų būti įpareigojama pasiimti variklį iš ieškovės savo sąskaita (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).
- Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos 6 proc. procesinės palūkanos nuo priteistos 3010,15 Eur sumos.
- Teismas sumažino iki 700 Eur ieškovės turėtų ir prašomų priteisti 1125,30 Eur teisinės pagalbos išlaidų (už ieškinio parengimą, dubliko parengimą ir atstovavimą teisme) atlyginimo priteisimą, nes ieškovės advokatas konsultavo klientę, rengė nesudėtingą iš esmės savo turiniu ieškinį ir dubliką, dalyvavo viename teismo posėdyje, per kurį byla buvo išnagrinėta.
- Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės UAB „RS Logistic“ apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą.
- Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į pirkimo objekto specifiškumą, t. y. įgydamas naudotą daiktą – automobilio variklį – jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio variklio pirkėjas, kadangi naudojami mechanizmai natūraliai dėvisi. Tačiau visais atvejais turi realiai egzistuoti galimybė daiktą normaliai naudoti pagal įprastinę paskirtį (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnio 2, 4, 6 dalys).
- Nepakankamas variklio kompresijos dydis, leistinų normų neatitinkantis purkštukų balansas lėmė dideles variklio sąnaudas, sumažėjusį galingumą, variklio traukos trūkumą. Šie variklio nukrypimai nuo normų ir yra esminiai prekės trūkumai, neleidžiantys jo naudoti tinkamai pagal paskirtį.
- Atsakovė prašymo skirti ekspertizę pirmosios instancijos teismui nepateikė ir konkrečiai nenurodė, kokiam klausimui išsiaiškinti būtina tokia ekspertizė. Todėl teismas savo iniciatyva skirti ekspertizę dispozityvioje byloje neprivalėjo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
- Kasaciniu skundu atsakovė UAB „RS Logistic“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį bei ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sudarant sutartį pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Nagrinėjamu atveju šalys rašytinės sutarties nebuvo sudariusios. Žemesnės instancijos teismai pripažino, kad nagrinėjamu atveju ieškovei perkant naudotą daiktą – automobilio variklį – negalima buvo tikėtis tokių pačių garantijų, kaip perkant visiškai naują.
- Ieškovės įmonė profesionaliai užsiima automobilių remontu, tai jos verslo veikla, o atsakovės įmonė užsiima tik logistika ir automobilių remontas ar prekyba automobilių dalimis nėra atsakovės profesinė komercinė veikla. Atsakovė variklį ieškovei pardavė kaip eilinė daikto savininkė. Teismai nustatė, kad atsakovė apie parduodamą variklį viešai pateikė informaciją, visų pirma nurodydama, kad variklis yra ne naujas, o naudotas, jokių duomenų apie variklio kompresiją skelbime nebuvo. Byloje nenustatyta, ar ieškovė, įmontuodama į savo klientės (Greitosios medicinos pagalbos stoties) automobilį naudotą variklį, suteikė kokias nors garantijas klientei dėl to, kad įmontavo naudotą variklį. Šie duomenys yra reikšmingi byloje tuo, kad tik turint šiuos duomenis galima atskleisti ginčo esmę ir įvertinti ginčo šalies veiksmus rūpestingumo aspektu. Ieškovė, veikdama kaip automobilių remonto verslo subjektas, privalėjo būti apdairi ir rūpestinga bei turėjo aiškiai suvokti galimas rizikas, kurios kyla perkant naudotą ir iš automobilio išmontuotą, o ne naują dyzelinį variklį.
- Vien variklio kompresijos trūkumas ir didesnės degalų sąnaudos eksploatuojant naudotą variklį neturėtų būti pripažįstami kaip daikto trūkumas CK 6.333 straipsnio 4 dalies nuostatų prasme, nes byloje nėra jokių duomenų, kad variklis apskritai neužsivestų. Atsakovė, nebūdama automobilių remonto verslo subjektas, negali prisiimti atsakomybės už jai nežinomus naudoto daikto galimus vidinius trūkumus, kurie negali būti vizualiai matomi perduodant daiktą pirkėjui. Teismų konstatavimas, kad naudotas variklis, nors yra nenaujas, bet vis vien privalo atitikti naujam varikliui keliamus reikalavimus, neatitinka protingumo kriterijų.
- Teismai neišsprendė pirkėjos įpareigojimo grąžinti daiktą pardavėjai, o kai pirkėjai buvo priteistos lėšos, ši nepagrįstai praturtėjo pardavėjos sąskaita. Teismai, tenkindami ieškovės reikalavimą ex officio (pagal pareigas), privalėjo įpareigoti ieškovę perduoti (grąžinti) daiktą atsakovei (pardavėjai), kitaip tariant, tokiu atveju turi atsirasti analogiškos teisinės pasekmės, kaip ir taikant restituciją pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį.
- Nors apeliacinės instancijos teismas teigė, kad ši byla yra dispozityvi ir šalys neprašė skirti techninės ekspertizės, vis dėlto tai neatleidžia teismo nuo pareigos specialiųjų žinių reikalaujančius techninius klausimus pavesti analizuoti atitinkamą profesinę kvalifikaciją turintiems ekspertams, nes įrodymų vertinimas sprendžiant tokius klausimus vien vidiniu teismo įsitikinimu negali užtikrinti teisingo bylos išnagrinėjimo. Teismai, vertindami A. P. surašytą defektų aktą, sprendė, kad asmuo, turintis verslo liudijimą, turi pakankamą profesinę kvalifikaciją spręsti specifinius techninius klausimus surašydamas defektų aktą. Tačiau verslo liudijimas negali būti dokumentas, patvirtinantis asmens profesinę kvalifikaciją, nes to nenustato įstatymai.
- Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB „Marijampolės Eoltas“ prašo atmesti atsakovės UAB „RS Logistic“ kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
- Atsakovė nevykdė CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos perduoti daiktus tokios kokybės, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, t. y. atsakovė perdavė ieškovei variklį su trūkumais, dėl kurių variklio negalima naudoti pagal paskirtį. Dėl kokių priežasčių variklis nebuvo tinkamas naudoti, ieškovė įrodinėti neprivalo, nes esminiai dalykai dėl pareigos perduoti daiktus tokios kokybės, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, įtvirtinti CK 6.333 straipsnio 1 dalyje – tai pardavėjo pareiga perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsakomybė už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo; ir CK 6.333 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir neturi paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tuo tikslu, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.
- Atsakovė jokių patikimų įrodymų, paneigiančių variklio trūkumų faktą, nepateikė. Tai, kad parduotas variklis buvo naudotas, apie ką buvo informuota ieškovė, nepaneigia atsakovės pareigos pateikti tinkamos kokybės daiktą, kurį galima naudoti pagal jo paskirtį (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), nes atsakovė, parduodama variklį ieškovei, neinformavo šios apie variklio trūkumus, priešingai, iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad pardavėja garantavo, jog variklis geros būklės ir ji pati juo naudojosi. Tai, kad variklio trūkumai atsirado variklį jau pardavus, atsakovė įrodymų nepateikė. Neatsižvelgiant į tai, kokios priežastys lėmė netinkamą variklio veikimą, taip pat į tai, ar jis parduotas naujas ar naudotas, variklio ieškovė negalėjo naudoti pagal paskirtį dėl priežasčių, atsiradusių iki jo perdavimo.
- Ieškovė 2015 m. kovo 16 d. pretenzijoje nurodė, kad variklį pristatys atsakovei, kai ši grąžins sumokėtą kainą. Nebuvo šalių ginčo dėl daikto grąžinimo, šio restitucijos klausimo atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nekėlė, todėl teismai pagrįstai restitucijos klausimo nesprendė.
- Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad A. P. užsiima variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu pagal verslo liudijimą. 2015 m. balandžio 8 d. defektų aktas buvo surašytas pagal manometro rodmenis, todėl, teismo vertinimu, A. P. profesinė kvalifikacija buvo pakankama tam, kad jis pamatuotų variklio kompresiją ir remdamasis manometro rodmenimis surašytų defektų aktą. Defektų akto duomenų nepaneigia kiti bylos įrodymai. Atsakovė teismo skirti techninę ekspertizę neprašė, todėl teismas, turėdamas teisę, o ne pareigą skirti ekspertizę, įvertinęs ginčo techninio pobūdžio klausimų sudėtingumą bei vadovaudamasis pateiktais išsamiais ir aiškiais įrodymais, ekspertizės pagrįstai neskyrė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl parduodamo nenaujo daikto kokybės reikalavimų
- Byloje sprendžiamas ginčas dėl parduoto nenaujo kilnojamojo daikto kokybės trūkumų esmingumo, kai tuo remiasi pirkėjas, pareiškęs teisme reikalavimą, kad pardavėjas grąžintų pirkėjui šio sumokėtą kainą už daiktą.
- Įstatyme įtvirtinta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).
- Parduodamų daiktų kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 4 dalis).
- Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, o pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Aptariama galimybė nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016, 24 punktas).
- Tai, ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnyje nurodytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus, t. y. pirmiausia atsižvelgiant į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).
- Byloje nustatyta, kad šalys rašytinės sutarties dėl variklio pirkimo–pardavimo nebuvo sudariusios, o atsakovės kasaciniame skunde nurodyta, kad pirkėja, pirkdama naudotą daiktą, negalėjo tikėtis tokių pačių garantijų, kaip tuo atveju, jei pirktų visiškai naują. Vertindama šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.), savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Taigi ir parduodamas nenaujas automobilio variklis, skirtas sumontuoti ir jį eksploatuoti kitame automobilyje, turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, smarkiai neviršyti įprastinių to daikto eksploatavimo sąnaudų ir ženkliai nepabloginti automobilio eksploatacinių savybių.
- Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė variklio kokybės trūkumų faktą, ištyrę ir įvertinę bylos įrodymus: parduodamo variklio skelbimą internete, Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties dokumentus apie žymiai padidėjusį automobilio degalų suvartojimą (46,06 proc. padidėjimas), UAB „Marijampolės Eoltas“ serviso patikrinimo aktą, „Volkswagen“ įgaliotų atstovų (UAB „Autojuta“, oficialaus „Volkswagen AG“ atstovo Kauno regione, 2015 m. birželio 8 d. atsakymą, UAB „Rimtoma“, oficialaus „Volkswagen AG“ serviso atstovo, 2015 m. rugsėjo 17 d. atsakymą ir UAB „Moller Auto“, oficialaus „Volkswagen AG“ koncerno atstovo Lietuvoje, 2015 m. lapkričio 17 d. raštą) pateiktus duomenis, šalių susirašinėjimo medžiagą, pagal verslo liudijimą dirbančio A. P. defektų aktą – jame patvirtinta, kad dėl skirtingų variklio cilindrų slėgio rodiklių bei per mažo slėgio cilindruose variklis pagal paskirtį eksploatuoti netinkamas. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad defektų aktą surašęs asmuo, turintis verslo liudijimą, neturi profesinės kvalifikacijos vertinti automobilio variklio techninę būklę. Pažymėtina, kad defektų aktą surašė asmuo, kuriam automobilių remontas yra jo profesinė veikla, dėl to teismai pagrįstai vertino šio akto duomenis kartu su kitais bylos įrodymais, teismo išvados nelėmė tik šis aktas. Defektų akto duomenys neprieštarauja kitiems bylos įrodymams. Teismai vertino aptartų įrodymų visumą, lygino jų informaciją, išsamiai ištyrė jų duomenis, todėl nėra pagrindo spręsti apie netinkamą įrodymų vertinimą (CPK 178–185 straipsniai). Bylos šalys neprašė teismo skirti techninės ekspertizės, pirmosios instancijos teismas iš byloje surinktų įrodymų sprendė, kad netinkamos kokybės daikto faktas yra įrodytas, todėl, nesant abejonių dėl šio fakto ir pakakus jį patvirtinančiuose įrodymuose esančių duomenų, teismui nebuvo teisinio pagrindo skirti ekspertizę savo iniciatyva.
- Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pirkėjai įsigijus automobilio variklį ir jį sumontavus paaiškėjo tokių variklio trūkumų, dėl kurių jo iš esmės nebuvo galima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Pardavėjai buvo žinomas pirkėjos įsigijimo tikslas – tolesnis variklio naudojimas kitame automobilyje. Variklio kokybės neatitiktis jo įprastinei naudojimo paskirčiai buvo didelė, automobilio eksploatavimas su įsigytuoju varikliu tapo komplikuotas.
- Dėl kasacinio skundo argumento, kad pirkėja (ieškovė), veikdama kaip automobilių remonto verslo subjektas, privalėjo būti apdairi ir rūpestinga bei turėjo aiškiai suvokti galimas rizikas, kurios kyla perkant naudotą ir iš automobilio išmontuotą, o ne naują variklį, pažymėtina tai, kad pirkėjos buvimas profesionaliu subjektu nepanaikina pardavėjos pareigos parduoti tinkamos kokybės daiktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Abi ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kurie veikdami rinkoje ir sudarydami sandorius turėtų rūpestingai atlikti jiems, kaip pirkimo–pardavimo sutarties šalims, tenkančias pareigas.
- Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nenagrinėjo, kokias garantijas ieškovė suteikė savo klientei (Greitosios medicinos pagalbos stočiai), įmontuodama į automobilį naudotą variklį, ar ši buvo apie tai išsamiai informuota. Teisėjų kolegija atmeta šį kasacinio skundo argumentą, nes Greitosios medicinos pagalbos stotis, kurios automobilyje buvo sumontuotas ieškovės nupirktas variklis, nėra pirkimo–pardavimo sutarties, iš kurios kilo ginčas, šalis, t. y. jai ši sutartis teisių ir pareigų nesukūrė. Parduodama variklį atsakovė dėl jo kokybės atskleidė informaciją ieškovei, kad variklis geros būklės ir ji pati juo naudojosi. Taip pardavėja iš esmės patvirtino, kad variklis yra tinkamas naudoti pagal savo paskirtį, suklaidindama pirkėją.
- Pirkėja iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėja pirkimo–pardavimo sutarties, šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą bylą nagrinėjusiems teismams pripažinti sutarties pažeidimą esminiu (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai) ir priteisti pirkėjai jos sumokėtos kainos sumos grąžinimą iš pardavėjos (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
- Teismai, priteisdami grąžinti ieškovei šios sumokėtą kainą už nupirktą netinkamos kokybės daiktą, kaip tai nustato CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, nesprendė dėl ieškovės įpareigojimo grąžinti tą daiktą atsakovei. Ieškovė 2015 m. kovo 16 d. pretenzijoje atsakovei, atsiliepimuose į apeliacinį ir kasacinį skundus nuolat tvirtino, kad variklį pristatys atsakovei, kai ši grąžins pinigus. Byloje nebuvo ginčo dėl šio daikto grąžinimo, abi šalys sutiko su jo grąžinimu. Teismai išsprendė byloje ginčą pagal pareikštus šalių reikalavimus atkurdami teisinę taiką (CPK 2 straipsnis). Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nenurodymas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl daikto grąžinimo pardavėjai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus teismų sprendimus (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
- Nustatę daikto kokybės trūkumo faktą, dėl kurio tai buvo esminis sutarties pažeidimas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai taikė pagal pirkėjo reikalavimą teisių gynimo būdą, išdėstytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, – pirkėjo teisę reikalauti iš pardavėjos kainos už sumokėtą netinkamos kokybės daiktą grąžinimo. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad pagrindo ją naikinti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
- Kasacinio skundo netenkinant atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
- Ieškovė, pateikusi atsiliepimą į kasacinį skundą ir jame suformulavusi prašymą priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė PVM sąskaitos faktūros ir banko mokėjimo nurodymą, kad sumokėjo 350 Eur advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, iš jos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei. Ieškovės advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių.
- Kasaciniame teisme patirta 3,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RS Logistic“ (j. a. k. 302800531) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės Eoltas“ (j. a. k. 301806741) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt Eur) ir valstybei 3,42 Eur (tris Eur 42 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Birutė Janavičiūtė
Egidijus Laužikas