Civilinė byla Nr. 3K-3-135/2014

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00232-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 52.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Wolf System“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl statybos rangos ir techninio projekto parengimo sutarčių aiškinimo ir jų netinkamo vykdymo teisinių padarinių.

Ieškovė D. M. (toliau – ieškovė, kasatorė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Wolf System“ (toliau – atsakovas) 116 000 Lt sumokėto avanso, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2009 m. birželio 11 d. sudarė rangos sutartį Nr. 20090610 (toliau – Rangos sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo iki 2009 m. lapkričio 1 d. pastatyti karvidę ir rezervuarą su įranga, o ieškovė – atliktus darbus priimti ir sumokėti nustatytą kainą. 2009 m. gegužės 21 d. ieškovė ir UAB „Tatmedos prekyba“ sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 100103 (toliau – Projektavimo sutartis), pagal kurią UAB „Tatmedos prekyba“ įsipareigojo iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. parengti 70 vietų karvidės (duomenys neskelbtini), techninį projektą. Ieškinyje teigiama, kad atsakovas ir UAB „Tatmedos prekyba“ yra susiję asmenys (UAB „Tatmedos prekyba“ vadovas – atsakovo direktorius K. Š.); ieškovė siekė turėti statinį, kurio statybos projektavimą, projektinių dokumentų parengimą, reikiamų leidimų gavimą ir statybą patikėjo su K. Š. susijusiems asmenims (atsakovui ir UAB „Tatmedos prekyba“), tačiau nė vienas jų savo įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovė nurodo, kad nustatytu terminu techninis projektas nebuvo parengtas (kitoje byloje jai priteistas UAB „Tatmedos prekyba“ sumokėtas avansas), o atsakovas nepradėjo vykdyti darbų pagal Rangos sutartį, jis pateikė pranešimą, jog ši sutartis nutraukiama dėl ieškovės kaltės. Kadangi, atsakovui ją nutraukus, Rangos sutartis yra pasibaigusi, tai, ieškovės manymu, jai turi būti grąžinta 116 000 Lt sumokėto avanso (4000 Lt avanso dalį atsakovas jau yra grąžinęs).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 116 000 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad atsakovas neatliko darbų pagal Rangos sutartį, atmesdamas šio argumentus, jog ieškovė nepateikė statyboms reikalingų dokumentų, bei pažymėdamas, kad UAB „Wolf System“ ir UAB „Tatmedos prekyba“ vadovas direktorius K. Š. nevykdė nei pagal Rangos, nei pagal Projektavimo sutartis savo vadovaujamų įmonių prisiimtų įsipareigojimų. Nevykdydamas įsipareigojimų, atsakovas pažeidė bendruosius sutarčių vykdymo principus, įpareigojančius šalis vykdyti sutartis sąžiningai, tinkamai ir laiku (CK 6.200 straipsnis), todėl teismas jį laikė pažeidusiu prievolę (CK 6.205 straipsnis). Kadangi Rangos sutarties 10.2 punkte nustatyta, kad tik užsakovas (ieškovė) turi teisę nutraukti sutartį, tai atsakovas negalėjo nutraukti sutarties ir reikalauti iš ieškovės sumokėti 150 000 Lt baudą. Teismas laikė nepagrįstais atsakovo motyvus, kad jis įskaitė ieškovės sumokėtą avansą kaip baudą, nes atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis turėjo priešpriešinį reikalavimą ieškovei (įskaitytas gali būti tik galiojantis reikalavimas), jog ieškovė nutraukė Rangos sutartį ir dėl to privalo mokėti atsakovui 150 000 Lt baudą. Nustatęs, kad Rangos sutartį nutraukė atsakovas, neturintis galiojančio reikalavimo ieškovei, nurodęs, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 116 000 Lt sumokėto avanso yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas (CK 6.38, 6.200, 6.205, 6.130 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinį pareiškė kaip fizinis asmuo, duomenų, jog ji yra privatusis juridinis asmuo, nepateikė, todėl, remdamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Wolf System“ apeliacinį skundą, 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 4680 Lt avanso ir 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2011 m. gegužės 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad statybos darbams buvo būtinas techninis projektas ir statybos leidimas; nors Rangos sutartyje nenurodyta, kam tenka pareiga parengti techninį projektą ir gauti statybos leidimą, atsižvelgęs į Projektavimo sutartį bei įstatymų nuostatas (CK 6.888 straipsnio 2 dalis, Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas), konstatavo, jog tokia pareiga teko ieškovei (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 2 punktą rangovas gali pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino atsakovą ir UAB „Tatmedos statyba“ bei šių asmenų įsipareigojimų pagal skirtingas su ieškove sudarytas sutartis vykdymą; ta aplinkybė, kad abiem juridiniams asmenims vadovauja tas pats fizinis asmuo, nepaneigia šių juridinių asmenų subjektiškumo ir savarankiško dalyvavimo teisiniuose santykiuose (CK 2.33 straipsnio 1 dalis); įrodymų, jog šie asmenys būtų iš anksto susitarę ir veikia nesąžiningai, nėra. Dėl to ieškovė, manydama, kad ji patyrė nuostolių dėl UAB „Tatmedos statyba“ netinkamo įsipareigojimų pagal Projektavimo sutartį vykdymo, reikalavimus turėtų reikšti būtent šiam kontrahentui. Konstatavusi, kad pagal Rangos sutartį pareiga pateikti atsakovui techninį projektą ir statybos leidimą teko ieškovei, kuri šios pareigos neįvykdė, teisėjų kolegija nusprendė, jog atsakovas pagrįstai nutraukė sutartį (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.661 straipsnis). Nustačiusi, kad atsakovas, vykdydamas Rangos sutartį, perdavė ieškovei karvidės konstrukcijas, o ši jas priėmė, pasirašė perdavimo–priėmimo aktą, nereiškė jokių pretenzijų dėl konstrukcijų kokybės ir kainos (taip pat ir bylos nagrinėjimo metu), neįrodinėjo, jog pateiktos konstrukcijos jai nereikalingos ir negali būti panaudotos, teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė turi už konstrukcijas sumokėti, todėl, įvertinusi ieškovės prašomą priteisti negrąžintą avanso dalį, priteisė jai 4680 Lt avanso. Kadangi gramatinis Rangos sutarties 10.2 punkto aiškinimas neleidžia padaryti vienareikšmės išvados, kad atsakovas nutraukdamas sutartį kartu įgyja teisę reikalauti iš ieškovės baudos, atsakovas nepaneigė ieškovės teiginių, jog būtent jis parengė sutarties tekstą, tai kilusį neaiškumą teisėjų kolegija aiškino ieškovės naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), pažymėdama, kad tai neatima iš atsakovo teisės reikalauti, jog ieškovė atlygintų įrodytus nuostolius.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė D. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Kasatorės teigimu, teisėjų kolegija netyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nevertino įrodymų viseto, ir dėl to padarė neteisingas išvadas dėl faktinių aplinkybių bei materialiosios teisės normų taikymo – nevertino atsakovo veiksmų (ar atsakovas turėjo teisę pradėti vykdyti Rangos sutartį, t. y. be su juo susijusios įmonės parengto statinio techninio projekto ir statybą leidžiančio dokumento pradėti darbus, užsakyti karvidės konstrukcijas, statybines medžiagas), neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą (ne kasatorė turėjo įrodyti, kad konstrukcijos jai nereikalingos, o atsakovas – kad konstrukcijos parengtos pagal kasatorės užsakymą, būtent jai skirtos), neatsižvelgė į reikšmingą aplinkybę dėl atsakovą ir UAB „Tatmedos prekyba“ siejusių santykių, nevertino ginčo šalių elgesio sąžiningumo aspektu, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
2. Kasatorė nurodo, kad, spręsdama dėl kasatorės atsakomybės už Rangos sutarties neįvykdymą ir pareigos sumokėti už jai perduotas statinio konstrukcijas, kolegija neįvertino atsakovui, kaip statybos rangovui, CK 6.684 straipsnio 1 dalyje, Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 2 punkte keliamų imperatyviųjų reikalavimų, pagal kuriuos rangovas gali pradėti vykdyti sutartinius įsipareigojimus tik tuomet, kai savo prievolę pateikti rangovui reikalingą dokumentaciją įvykdė užsakovas. Teisėjų kolegija nesiaiškino, ar atsakovas tinkamai atliko teisės aktuose nustatytas rangovo pareigas, ar galėjo pateikti užsakovui statybines medžiagas, nesant projektinės dokumentacijos (pasak kasatorės, to padaryti negalėjo ir kartu neturėjo teisės pateikti konstrukcijų, nes neaišku, kokiam statiniui jos skirtos). Kadangi statinio techninis projektas atsakovui nebuvo perduotas, tai, kasatorės vertinimu, visi tolimesni jo veiksmai apeliacinės instancijos teismo turėjo būti įvertinti kaip netinkamas Rangos sutarties vykdymas (atsakovo įgytos ir kasatorei perduotos statybinės medžiagos (konstrukcijos) nepatvirtina tinkamo jo pareigų pagal Rangos sutartį vykdymo, nes neaišku, kam šios konstrukcijos skirtos, ar jos tinkamos ir pan.), veikimas nerūpestingai bei prisiimant riziką dėl nuostolių atsiradimo, jeigu įgytos medžiagos negalėtų būti panaudotos statinio statyboms ar projektas nebūtų parengtas ir (ar) suderintas su užsakovu, negautas statybos leidimas.
3. Kasatorė laikosi pozicijos, kad šalys sudarė statybos rangos sutartį, kurios dalykas – pastatyti karvidę ir rezervuarą su įranga; šalių nesieja pirkimo–pardavimo santykiai (kurių dalykas būtų buvęs konstrukcijų pirkimas), todėl kasatorei nekilo pareigos sumokėti už atsakovo statybines medžiagas.
4. Skunde nurodoma, kad, vykdydamas Rangos sutartį, atsakovas nebendradarbiavo nei su kasatore, nei su projektuotoju UAB „Tatmedos prekyba“, kuriam vadovauja tas pats asmuo, kaip ir atsakovui; atsakovas prieš įgydamas statyboms reikalingas konstrukcijas žinojo (negalėjo nežinoti) techninio projekto rengimo eigą, kad šis neparengtas (nėra jo sprendinių), aplinkybes, galbūt kliudančias projektuotojui įvykdyti savo įsipareigojimus, faktą, jog techninio projekto UAB „Tatmedos prekyba“ neparengs, todėl turėjo suprasti riziką, kad įgytos medžiagos liks nepanaudotos, o Rangos sutartis – neįvykdyta.
5. Kasatorė įsitikinusi, kad atsakovas privalėjo ją informuoti apie bet kokias kliūtis įvykdyti Rangos sutartį ir nepradėti darbų, kol techninis statinio projektas nebus parengtas, suderintas ir gautas statybos leidimas. Įvertinusi atsakovo ir UAB „Tatmedos prekyba“ ryšius (sutampa valdymo organas, akcininkas), kasatorė tvirtina, kad rangovas, vykdydamas sutartį, veikė nesąžiningai, nesilaikė rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, todėl jos reikalavimas priteisti lėšas (avansą) iš atsakovo yra pagrįstas. Kasatorės manymu, atsakovas nesielgė sąžiningai, nes, turėdamas galimybę ir siekdamas užtikrinti teisėtus ieškovės interesus, nekontroliavo su juo susijusio juridinio asmens UAB „Tatmedos prekyba“ įsipareigojimų pagal Projektavimo sutartį vykdymo, nevertino, ar projektas bus parengtas, ar Rangos sutartis galės būti įvykdyta, taigi pats rangovas savo veiksmais prisiėmė riziką bei atsakomybę dėl Rangos sutarties neįvykdymo. Siekdamas išvengti savo atsakomybės, rangovas negali remtis kasatorės pareigų pagal Rangos sutartį nevykdymu (CK 6.206 straipsnis).

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Wolf System“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą; skirti kasatorei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dydį parenkant teismo nuožiūra ir 50 proc. baudos sumos skiriant atsakovui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Nesutikdamas su kasacinio skundo argumentais dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, atsakovas teigia, kad, ginčą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose, kasatorė neįrodinėjo, jog ji karvidžių konstrukcijų neužsakinėjo, jog jos yra netinkamos, nereikalingos ir negali būti panaudotos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės svarstyti tokių argumentų; priešingai, teismas nustatė, kad kasatorė nereiškė pretenzijų dėl konstrukcijų kokybės ir kainos nei jas priimdama, nei ginčą nagrinėjant teisme. Apeliacinės instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą – Rangos sutarties 1 punktas patvirtina, kad sutartimi buvo akceptuotas atsakovo komercinis pasiūlymas dėl karvidės konstrukcijos pardavimo, tai reiškia, jog kasatorė karvidės konstrukcijas užsakė; be to, 2009 m. rugsėjo 21 d. perdavimo–priėmimo aktu jas priėmė. Atsakovo vertinimu, paneigti šias byloje nustatytas aplinkybes turėjo kasatorė (CPK 178 straipsnis), tačiau priešingų aplinkybių žemesnės instancijos teismuose ji nedėstė ir jų neįrodinėjo (CPK 135, 178, 312, 320, straipsniai 347 straipsnio 2 dalis).
2. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad kasatorė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nekėlė klausimų dėl atsakovo netinkamo Rangos sutarties įvykdymo, karvidės konstrukcijų netinkamumo, nereikalingumo ar pan., darydamas išvadą, jog kasaciniame skunde keliami nauji fakto klausimai, kurie negali būti kasacijos dalykas (CPK 346 straipsnis), išeina už kasacijos ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis); atsakovas, nežinodamas tokių kasatorės argumentų, negalėjo nuo jų gintis žemesnės instancijos teismuose (CPK 12, 13 straipsniai).
3. Atsakovo manymu, kasaciniame skunde klaidingai remiamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis, todėl, vertindamas kasatorės argumentus, teismas turėtų atsižvelgti į kitoje civilinėje byloje Nr. 2-337-210/2012 (kurioje tarp tų pačių šalių spręstas projektavimo darbų atlikimo klausimas) nustatytas aplinkybes, iš kurių akivaizdu, kad pagal 2009 m. rugsėjo 2 d. trišalę D. M., S. N. individualios projektavimo įmonės ir UAB „Tatmedos prekyba“ sutartį Nr. 2009/6 teisiniai santykiai iš esmės atsirado tarp užsakovės D. M. ir projektuotojo S. N. individualios projektavimo įmonės, turėjusios parengti visą techninę dokumentaciją; toks techninis projektas buvo parengtas ir perduotas kasatorei.
4. Atsakovas pažymi, kad Projektavimo sutartyje susitarta, jog UAB „Tatmedos prekyba“ parengs techninį projektą pagal Wolfsystem gaminamas ir parduodamas statinių sistemas, tai reiškia, kad kasatorė karvides užsakė; taip pat pagal šią sutarties nuostatą būtent techninis projektas turėjo būti parengtas pagal konkrečias statinių sistemas, o ne karvidės konstrukcijos renkamos pagal techninį projektą, kaip įrodinėja kasatorė. Kadangi kasatorė nei šios, nei kitų Projektavimo sutarties sąlygų neginčija, tai nėra teisinio pagrindo jas aiškinti kitaip, nei nurodyta; taip pat neginčijamas ir perdavimo–priėmimo aktas.
5. Atsakovo įsitikinimu, kasacinio skundo argumentai dėl jo ir UAB „Tatmedos prekyba“ nesąžiningumo, žinojimo ar privalėjimo žinoti, kad UAB „Tatmedos prekyba“ neparengė techninio projekto, nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės, nes aplinkybė, jog abiem juridiniams asmenims vadovauja tas pats fizinis asmuo, nepaneigia šių subjektiškumo ir savarankiško dalyvavimo teisiniuose santykiuose (CK 2.33 straipsnio 1 dalis.); UAB „Tatmedos prekyba“ neturėjo rengti techninio projekto kasatorei, nes pagal 2009 m. rugsėjo 2 d. trišalę sutartį Nr. 2009/6 tai padaryti privalėjo projektuotojo S. N. individuali projektavimo įmonė.
6. Atsakovas teigia, kad kasaciniame skunde nurodomos akivaizdžiai klaidingos faktinės aplinkybės – kad techninį projektą turėjo parengti UAB „Tatmedos prekyba“ (nors šį projektą pagal naujai sudarytą dvišalę sutartį parengė ir jos sudarymo dieną perdavė S. N. individuali projektavimo įmonė), kad kasatorė karvidės konstrukcijų neužsakinėjo ir šios jai nereikalingos. Anot atsakovo, kasatorė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jai skirtina bauda (CPK 95 straipsnis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Šios nuostatos reiškia, kad kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis aplinkybėmis ir tikrina, ar pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai taikytos ir aiškintos materialiosios bei proceso teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį. CPK 353 straipsnio 2 dalis teismui suteikia teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus kasacinio skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas šiuo atveju nenustatyta, todėl byla bus nagrinėjama neišeinant už kasacinio skundo ribų.

Dėl rangos sutartį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

Byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 11 d. Rangos sutarties pagrindu tarp ginčo šalių susiklostė statybos rangos santykiai. Šios sutarties titulinėje (įvadinėje) dalyje kasatorė ūkininkė D. M. įvardijama kaip užsakovė, o atsakovas UAB „Wolf System“ – kaip rangovas. Sutarties 2.1 punkte rangovas įsipareigojo atlikti darbus pagal pateiktas sąmatas, o užsakovė 2.2 punkte įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos pagal sutarties nuostatas. Šalių įsipareigojimai atitinka CK 6.681 straipsnyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus trečiasis skirsnis „Statybos ranga“ detaliai reglamentuoja esmines statybos rangos nuostatas. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Aiškindamas rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą įtvirtinančias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine–komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyme nustatytą statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-396/2008). Pažymėtina, kad statybos rangos prievoliniams santykiams taip pat taikomos prievolių teisės bendrosiose nuostatose įtvirtintos prievolės šalių pareigos. CK 6.38 straipsnyje reglamentuota, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Tai įtvirtinta ir CK 6.200 straipsnyje.

Byloje nustatyta, kad, prieš sudarydama Rangos sutartį, kasatorė 2009 m. gegužės 21 d. su UAB „Tatmedos prekyba“ sudarė projektavimo darbų rangos sutartį, pagal kurią UAB „Tatmedos prekyba“ įsipareigojo atlikti bei perduoti kasatorei 70 vietų karvidės techninį projektą, o kasatorė įsipareigojo suderinti projektą Klaipėdos rajono savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje ir gauti statybos leidimą. Projektavimo sutarties 4 punkte nustatyta, kad karvidės techninį projektą vykdytojas parengs iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. Bylos duomenimis, šis techninis projektas laiku nebuvo parengtas, todėl 2009 m. rugsėjo 2 d. sudaryta nauja trišalė projektavimo darbų sutartis, kurioje užsakovas buvo kasatorė D. M., rangovas – UAB „Tatmedos prekyba“, o projektuotojas – S. N. individuali projektavimo įmonė. Iš Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 3-337-210/2012 medžiagos matyti, kad trišalė projektavimo darbų sutartis 2010 m. vasario 11 d. buvo nutraukta, kasatorė ir S. N. individuali projektavimo įmonė 2011 m. rugsėjo 12 d. sudarė naują projektavimo rangos darbų sutartį dėl ginčo karvidės su skysto mėšlo rezervuaru architektūrinės–statybinės dalies techninio projekto parengimo. Šis projektas 2011 m. rugsėjo 26 d. perdavimo–priėmimo aktu perduotas kasatorei. Taigi byloje nustatyta, kad karvidės techninis projektas parengtas ir kasatorės priimtas tik 2011 m. rugsėjo 26 d., o karvidės pastato konstrukcijos ieškovei perdavimo–priėmimo aktu perduotos 2009 m. rugsėjo 12 d. Atsižvelgdama į tokias bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nevertino įrodymų viseto, ir dėl to padarė neteisingas (nepagrįstas) išvadas bei netinkamai taikė materialiosios teisės normas.

Kasatorė pagrįstai nurodo, kad, spręsdamas dėl jos atsakomybės už Rangos sutarties nevykdymą ir pareigos sumokėti už priimtas statinio konstrukcijas, apeliacinės instancijos teismas neįvertino atsakovui, kaip statybos rangovui, CK 6.684 straipsnio 1 dalyje ir Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 2 punkte keliamų imperatyviųjų reikalavimų. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, rangovas privalėjo vadovautis Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, kur nurodyta, kad rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą ir statinio projektą bei pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė). Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad karvidės techninis projektas parengtas 2011 m. rugsėjo 26 d., o karvidės pastato konstrukcijos ieškovei perduotos 2009 m. rugsėjo 12 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad rangovas statybos rangos sutartį pradėjo vykdyti nesant įstatymuose reglamentuotų sąlygų – be statinio projekto ir teisės aktų nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo. Rangovui negalėjo būti nežinoma, kad nėra parengtas karvidės techninis projektas, nes rangovui ir techninio projekto rengėjui vadovavo tas pats vadovas (asmuo), todėl sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad, vykdydamas rangos sutartį be statinio projekto ir teisės aktų nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, atsakovas veikė nerūpestingai, nesilaikė atidumo reikalavimų.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo byloje taikė CK 6.671 straipsnį. Kadangi atsakovas veikė savo rizika, tai jis neturi teisės į žalos už pateiktas konstrukcijas atlyginimą (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Išdėstytų motyvų pagrindu skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Priėmus procesinį sprendimą, kuriuo paliktas galioti teismo sprendimas patenkinti kasatorės ieškinį, nėra pagrindo sutikti su atsakovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad ieškovė (kasatorė) piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir todėl jai skirtina CPK 95 straipsnyje nustatyta bauda.

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Panaikinus apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti perskirstomos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą kasatorė prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat nėra duomenų apie kasatorės patirtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme.

Pateikdama kasacinį skundą, ieškovė sumokėjo 3320 Lt žyminio mokesčio, kuris jai priteistinas iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 46,17 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo UAB „Wolf System“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą.

Priteisti D. M. (a. k. duomenys neskelbtini) iš UAB „Wolf System“ (j. a. k. 300654540) 3320 (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt) Lt žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš UAB „Wolf System“ (j. a. k. 300654540) 46,17 Lt (keturiasdešimt šešis Lt 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Sigitas Gurevičius

                                                                      Janina Januškienė

                                                                      Gintaras Kryževičius