Administracinė byla Nr. eA-397-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01992-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 24.4

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“, kooperatinės bendrovės „Katos grupė“, uždarosios akcinės bendrovės „Gijota“, uždarosios akcinės bendrovės „LT ADVERT“ ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“, kooperatinės bendrovės „Katos grupė“, uždarosios akcinės bendrovės „Gijota“ bei uždarosios akcinės bendrovės „LT ADVERT“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir teisinių padarinių pripažinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Katos studija“, kooperatinė bendrovė (toliau – ir KB) „Katos grupė“, UAB „Gijota“ bei UAB „LT ADVERT“ (toliau visi kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (toliau – ir skundas), prašydami:

1.1.                      panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2022 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (33.200.E) R-2019 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“, 2022 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (33.200.E) R-2020 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“, 2022 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (33.200.E) R-2021 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“, 2022 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (33.200.E) R-2018 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ (toliau visi kartu – ir Sprendimai);

1.2.                      pripažinti, kad Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytu terminu atsakovas nepateikė motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą pagal KB „Katos grupė“ paraiškas Nr. 29-29-1594 ir Nr. 29-29-1595 ir todėl laikoma, kad leidimai išorinei reklamai įrengti KB „Katos grupė“ išduoti pagal paraiškas Nr. 29-29-1594 ir Nr. 29-29-1595;

1.3.                      pripažinti, kad Reklamos įstatyme nustatytu terminu atsakovas nepateikė motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą pagal UAB „Katos studija“ paraiškas Nr. 29-29-1602, Nr. 29-29-1605, Nr. 29-29-1612, Nr. 29-29-1613, Nr. 29-29-1630, Nr. 29-29-1640, Nr. 29-29-1651 ir todėl laikoma, kad leidimai išorinei reklamai įrengti UAB „Katos studija“ išduoti pagal paraiškas Nr. 29-29-1602, Nr. 29-29-1605, Nr. 29-29-1612, Nr. 29-29-1613, Nr. 29-29-1630, Nr. 29-29-1640, Nr. 29-29-1651;

1.4.                      pripažinti, kad Reklamos įstatyme nustatytu terminu atsakovas nepateikė motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą pagal UAB „Gijota“ paraišką Nr. 29-29-1701 ir todėl laikoma, kad leidimas išorinei reklamai įrengti UAB „Gijota“ išduotas pagal paraišką Nr. 29-29-1701;

1.5.                      pripažinti, kad Reklamos įstatyme nustatytu terminu atsakovas nepateikė motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą pagal UAB „LT Advert“ paraišką Nr. 29-29-1659 ir todėl laikoma, kad leidimas išorinei reklamai įrengti UAB „LT Advert“ išduotas pagal paraišką Nr. 29-29-1659.

2.       Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:

2.1.                      Ginčo santykius reglamentuoja Reklamos įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (2018 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 4-371 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) ir Administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1282 (2018 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. A-4370 redakcija) patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalis aiškiai numato, kad savivaldybių vykdomosios institucijos privalo laikytis Reklamos įstatyme ir Taisyklėse įtvirtintų materialiosios teisės normų, kurios reglamentuoja leidimų (ne)išdavimo pagrindus. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 dalis ir Taisyklių 31 punktas taip pat numato supaprastintą leidimų išdavimo tvarką tuo atveju, jeigu toje pačioje vietoje leidimą jau turintis reklaminės veiklos subjektas ketina tęsti veiklą toje vietoje ir po turimo leidimo galiojimo pabaigos nori gauti naują leidimą. Tokiu atveju savivaldybių vykdomosios institucijos atsisakyti išduoti naują leidimą išorinei reklamai įrengti lygiai taip pat gali tik esant Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje numatytiems pagrindams.

2.2.                      Atsakovas 2022 m. birželio 14 d. paskelbė viešąjį konkursą dėl rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo (toliau – ir Konkursas). Atsižvelgiant į tai, kad Konkursas apėmė ir vietas, kuriose galiojančių leidimų pagrindu vis dar stovi pareiškėjų reklamos įrenginiai, pareiškėjai ketino dalyvauti Konkurse ir siekti laimėti teisę išorinės reklamos paslaugas teikti ir toliau. Konkurso pabaiga buvo numatoma 2022 m. liepos 15 d., o pareiškėjų leidimai baigė galioti 2022 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas 2022 m. liepos 8 d. savo interneto svetainėje www.kaunas.lt pranešė, kad Konkursas yra sustabdytas teismo sprendimu. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir Konkurso procedūras visa apimtimi sustabdė iki bylos išnagrinėjimo. Esant tokiai situacijai, pareiškėjai kreipėsi į atsakovą su paraiškomis išduoti naujus leidimus išorinei reklamai įrengti (toliau – ir Leidimai) Konkurso vietose tikslu laikinai sureguliuoti susidariusią situaciją iki Konkurso atnaujinimo ar naujo konkurso paskelbimo (jeigu esamas Konkursas būtų pripažintas neteisėtu). Atsakovas neišdavė Leidimų ir Sprendimais atmetė pareiškėjų paraiškas.

2.3.                      Atsakovas nurodė tik tai, kad dėl teisės įrengti išorinę reklamą šiose vietose yra paskelbtas Konkursas (nors jo teisėtumas ginčijamas, o pačios Konkurso procedūros – sustabdytos), todėl Leidimų neišduoda. Tokio pagrindo atsisakyti išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą nenumato nei Reklamos įstatymas (ar bet koks kitas įstatymas), nei Taisyklės, nei Administracijos teisės aktai, o Sprendimai yra neteisėti ir nemotyvuoti, neatitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtinto išsamumo principo, 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų. Atsakovas privalėjo aiškiai pagrįsti kokių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų neatitiko pareiškėjų pateiktos paraiškos, kas sudarytų teisėtą pagrindą atsakovui neišduoti Leidimų pagal šias paraiškas. Sprendimuose atsakovas ne tik kad nepateikė nė vieno motyvo dėl kurio nors iš Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje įtvirtintų pagrindų taikymo, bet net ir necitavo šių nuostatų. Dėl šios priežasties, atsakovo Sprendimai naikintini Lietuvos Respublikos administracinių bylų tesenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

2.4.                      Sprendimai naikintini ir kaip neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Vienintelis atsakovo motyvas – Konkurso paskelbimas, šio motyvo teisinis pagrindas – Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. T-6 ,,Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. T-45 ,,Dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Tarybos 2022 m. vasario 1 d. sprendimas) 2.1 punktas. Taryba šia nuostata nustatė tik tai, ką Taryba teisės aktų nustatyta tvarka šioje srityje ir yra įgaliota nustatyti – taikomos vietinės rinkliavos dydį atitinkamu Tarybos nurodytu laikotarpiu. Atsakovas išduoti leidimus atsisakė ne tik pagrindais, kurių nenumato įstatymas (Reklamos įstatymo 12 str. 12 d.), bet net ir teisės norma, į kurią nuorodą pateikė atsakovas, iš tiesų nenumato jokio pagrindo atsisakyti išduoti ar kitaip apriboti leidimų išdavimą. Savivaldybių institucijos neturi jokios įstatymais suteiktos kompetencijos Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje numatytą baigtinį sąrašą išplėsti bet kokiais kitais (papildomais) pagrindais. Net jeigu savivaldybių institucijos savo aktais neteisėtai ir įtvirtintų papildomus – Reklamos įstatyme nenumatytus – atsisakymo išduoti Leidimus pagrindus, konstatuotina tai, kad Leidimai buvo neišduoti pagrindais, kurie nėra įtvirtinti įstatyme, o jais pagrįsti administraciniai sprendimai – neteisėti ir savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

2.5.                      Reklamos įstatymas numato, kad jeigu per nustatytus terminus leidimą išduodanti institucija (šiuo atveju – atsakovas) neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas yra išduotas (Reklamos įstatymo 12 str. 10 d.). Kadangi atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka motyvuoto atsisakymo išduoti Leidimus nepateikė, todėl pareiškėjai prašė teismo pripažinti, kad nustatytu terminu atsakovas nepateikė motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti Leidimą ir todėl laikoma, kad leidimas išorinei reklamai įrengti pagal paraišką išduotas. Tokiu būdu atsakovo diskrecija išorinės reklamos leidimų išdavimo srityje niekaip nebūtų perimama ar apribota, kadangi tokio pobūdžio padarinius aiškiai įtvirtina įstatymas, o pareiškėjai prašė tik šių padarinių pripažinimo teismo sprendimu.

3.       Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1.                      Sprendimais pareiškėjai informuoti, kad leidimai įrengti išorinę reklamą paraiškose nurodytose vietose nebus išduoti. Sprendimuose vadovautasi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 12 straipsnio 2 dalimi, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 1 d. sprendimu, kuriuo pakeisti Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) ir nustatyta Vietinės rinkliavos dydžio nustatymo viešo konkurso būdu tvarka. Pagal Nuostatų 7 punktą, vietinės rinkliavos dydis įrengti ant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų arba valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, pritarus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam skyriui reklaminius įrenginius, išskyrus iškabas ir nuorodas, nustatomas viešojo konkurso, organizuojamo Nuostatų III skyriuje nustatyta tvarka, būdu. Administracija 2022 m. birželio 14 d. paskelbė Konkursą. Vietos, kuriose pareiškėjai prašo išduoti Leidimus, yra įtrauktos į paskelbto Konkurso vietų sąrašą. Vykdant Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį Nr. e2-l200-657/2022 Konkursas yra sustabdytas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Tarybos 2022 m. vasario 1 d. sprendimo 2.1 punktu ant savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų įrengtiems reklaminiams įrenginiams (išskyrus iškabas ir nuorodas), dėl kurių numatoma organizuoti viešąjį konkursą leidimams įrengti išorinę reklamą, leidimai išduodami iki konkurso paskelbimo, bet ne ilgiau kaip 3 mėn., Administracija negali tenkinti pareiškėjų paraiškų gauti Leidimus.

3.2.                      Iš Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 7 dalies, Taisyklių 34 punkto, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 12 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, kad asmuo, siekiantis įrengti išorinę reklamą, privalo sumokėti vietinę rinkliavą pagal savivaldybės tarybos nustatytą leidimų išdavimo viešojo konkurso organizavimo tvarką, jei tokia yra patvirtinta. Teismui nutartimi sustabdžius Konkurso procedūras, atsižvelgdama į teismo sprendimų visuotinio privalomumo principą, Administracija nagrinėjamo ginčo atveju neturėjo pagrindo priimti kitokio sprendimo dėl leidimų tose vietose, kuriose už leidimo išdavimą savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka imama vietinė rinkliava, kuri nustatoma organizuojant viešąjį konkursą, ir, kurios įtrauktos į paskelbto konkurso vietų sąrašą. Iš Sprendimų turinio yra aiškus atsisakymo pareiškėjams išduoti Leidimus teisinis pagrindas, t. y. pritaikytos laikinosios priemonės 2022 m. birželio 14 d. paskelbtoms Konkurso procedūroms.

3.3.                      Pareiškėjų teiginiai, kad Taryba 2022 m. vasario 1 d. sprendimo 2.1 punktu nustatė tik taikomos vietinės rinkliavos dydį prieštarauja tiek pačiam teisės akto turiniui, kuriame aiškiai išreikšta savivaldybės tarybos valia ant savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų įrengtiems reklaminiams įrenginiams (išskyrus iškabas ir nuorodas), dėl kurių numatoma organizuoti viešąjį konkursą, leidimus įrengti išorinę reklamą išduoti iki konkurso paskelbimo, bet ne ilgiau kaip 3 mėn., tiek įstatymu suteiktai teisei nustatyti ne vien vietinės rinkliavos dydį, bet leidimų išdavimo viešojo konkurso organizavimo tvarką.

3.4.                      Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu per nurodytus terminus leidimą išduodanti institucija neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas. Administracija teisės aktų nustatytais terminais pateikė pareiškėjams motyvuotus rašytinius atsisakymus išduoti leidimus. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai nesutinka su priimtais Sprendimais, savaime nereiškia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalį. Pripažinimas, kad Leidimai pagal pareiškėjų paraiškas yra išduoti prieštarautų Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalies, Taisyklių 34 punkto, Rinkliavos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies ir Nuostatų reikalavimams, kurie imperatyviai numato, kad už Leidimo išdavimą imama vietinė rinkliava, kuri nustatoma organizuojant viešąjį konkursą.

 

II.

 

4.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Administracijos 2022 m. liepos 26 d. Sprendimus, tačiau atmetė skundo reikalavimus dėl pripažinimo, kad leidimas įrengti išorinę reklamą pareiškėjams buvo išduotas. Teismas priteisė pareiškėjams KB „Katos grupė“ UAB „Gijota“ UAB „LT ADVERT“ po 540,60 Eur, o pareiškėjui UAB „Katos studija“ 551,25 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.

5.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

5.1.                      Pareiškėjas KB „Katos grupė“ 2022 m. liepos 8 d. pateikė paraiškas gauti leidimus įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. 29-29-1594 ir Nr. 29-29-1595).

5.2.                      Pareiškėjas UAB „Katos studija“ 2022 m. liepos 8 d. pateikė paraiškas gauti leidimus įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. 29-29-1602, Nr. 29-29-1605, Nr. 29-29-1612, Nr. 29-29-1613, Nr. 29-29-1630, Nr. 29-29-1640 ir Nr. 29-29-1651).

5.3.                      Pareiškėjas UAB „Gijota“ 2022 m. liepos 15 d. pateikė paraišką gauti leidimus įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. 29-29-1701).

5.4.                      Pareiškėjas UAB „LT Advert“ 2022 m. liepos 11 d. pateikė paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. 29-29-1659).

5.5.                      Administracija 2022 m. liepos 26 d. Sprendimais nusprendė, kad negali tenkinti paraiškų gauti Leidimus dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 1 d. sprendimo 2.1 punktu ant savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų įrengtiems reklaminiams įrenginiams (išskyrus iškabas ir nuorodas), dėl kurių numatoma organizuoti viešąjį konkursą leidimams įrengti išorinę reklamą, leidimai išduodami iki konkurso paskelbimo, bet ne ilgiau kaip 3 mėn.

6.       Teismas, spręsdamas dėl atsisakymo išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą teisėtumo ir pagrįstumo, vadovavosi VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika VAĮ 10 straipsnio taikymo, administracinio akto motyvavimo (pačiame akte, o ne teismo proceso metu) aspektais, Reklamos įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, 12 dalimi ir pažymėjo, kad Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nurodytas atsisakymo išduoti leidimą pagrindų sąrašas yra baigtinis, o pats įstatymas kitiems teisėkūros subjektams nedelegavo teisės įstatymus įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti kitus atsisakymo išduoti Leidimą pagrindus. Teismas vadovavosi Taisyklių 1, 33 punktais ir nustatė, kad Taisyklės nenumato ir negali numatyti jokių kitų Leidimo neišdavimo pagrindų. Tai reiškia, kad atsisakymas išduoti Leidimą, tiek pagal Reklamos įstatymą, tiek pagal Taisykles, turi būti grindžiamas tik vienu iš trijų Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nurodytų pagrindų. Teismas nustatė ir tai, kad Aprašas dar kartą įtvirtina tuos pačius leidimo neišdavimo pagrindus, kurie nurodyti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje, tik papildomai šį sąrašą išplečia vienu pagrindu – leidimas neišduodamas įrengti išorinę reklamą ant pastatų, įrašytų į Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

7.       Teismas nurodė, kad Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalis yra imperatyvi ir reiškia tai, kad atsakovo atsisakymas išduoti Leidimus pagal pareiškėjų paraiškas privalo būti pagrįstas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nurodytais pagrindais, į kuriuos taip pat nukreipia tiek Taisyklės, tiek Aprašas. Tačiau Sprendimuose nėra nurodytas nei vienas iš Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nurodytų pagrindų. Atsakovas didžiąją dalį Sprendimų turinio grindžia Rinkliavų įstatymo normomis ir Tarybos 2022 m. vasario 1 d. sprendimu patvirtintų Nuostatų normomis, tačiau, teismas vertino, jog šiais teisiniais argumentais pagrindžiama tik atsakovo teisė nustatyti vietines rinkliavas ir teisė vietinės rinkliavos dydį nustatyti viešo konkurso būdu, bet šios teisės normos nereguliuoja Leidimo neišdavimo pagrindų. Todėl šie Sprendimų teisiniai argumentai, be išsamesnių ir aiškių atsakovo motyvų, niekaip nepatvirtina Leidimo neišdavimo teisinio pagrindo, įtvirtinto Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje.

8.       Teismas nurodė, kad tiesioginis ir vienintelis teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimti Sprendimai, Sprendimuose nurodytas Tarybos 2022 m. vasario 1 d. sprendimo 2.1 punktas ir faktinė aplinkybė, kad dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo paskelbtas Konkursas rinkliavos dydžiui nustatyti buvo sustabdytas. Teismas sprendė, kad atsakovo Sprendimai prieštarauja Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje įtvirtintai normai. Atsisakymas išduoti Leidimus buvo priimtas vadovaujantis ne tais teisės aktais, kuriais įpareigoja vadovautis tiek Reklamos įstatymas, tiek Taisyklės, tiek atsakovo patvirtintas Aprašas, o teisės aktais, reguliuojančiais kitus teisinius santykius.

9.       Teismas vadovavosi Nuostatų 2 punktu ir priėjo prie išvados, kad šis teisės aktas nereguliuoja leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos, jo neišdavimo pagrindų. Todėl teismas sprendė, kad Nuostatai, kuriais remiantis buvo atsisakyta išduoti Leidimus, nėra tas teisės aktas ir teisinis pagrindas, kuris reguliuoja Leidimo išdavimą, o tokiu teisiniu pagrindu pagrįsti Sprendimai yra neteisėti, nes jie prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, įpareigojantiems vadovautis kitais teisės aktais ir atsisakymą išduoti leidimą pagrįsti tik Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nurodytais pagrindais.

10.       Teismas vertino, jog Sprendimuose nurodytas Tarybos 2022 m. vasario 1 d. sprendimo 2.1 punktas net ir pagal savo turinį atsakovo neteisingai traktuojamas kaip pagrindas neišduoti Leidimo, nes ši teisės norma skirta visai ne šiam klausimui reguliuoti. Teismas priėjo prie išvados, kad Tarybos 2022 m. vasario 1 d. sprendimo 2.1 punkte įtvirtintas tik vietinės rinkliavos dydis tam tikru laikotarpiu (iki konkurso paskelbimo), bet ne atsisakymo išduoti Leidimą pagrindas. Todėl teismas pripažino, kad atsakovas Leidimus išduoti atsisakė ne tik nenurodydamas pagrindų, kurie numatyti Reklamos įstatyme, kuriems esant leidimas gali būti neišduodamas, bet dar ir remiantis teisės norma, kuri nereglamentuoja ir nėra skirta reglamentuoti pagrindus, suteikiančius teisę atsisakyti išduoti leidimą.

11.       Teismas sprendė, kad Sprendimų pagrindimas tokiu teisiniu pagrindu, kuris nėra įtvirtintas Reklamos įstatyme, Taisyklėse ir Apraše, ir kuris iš viso nereglamentuoja Leidimo neišdavimo pagrindo, nėra pakankamas ir tinkamas individualaus administracinio akto motyvavimas, kuris privalomas pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, o tokiu teisiniu pagrindu pagrįsti Sprendimai yra neteisėti ir savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintini (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

12.       Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo pripažinti, kad leidimai įrengti išorinę reklamą yra išduoti, vadovavosi Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalimi ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjų nurodytas motyvuoto atsisakymo išduoti leidimą traktavimas neatitinka šios įstatymo normos esmės ir tikslo. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalis skirta apsaugoti suinteresuotus asmenis nuo leidimą išduodančios institucijos neteisėto neveikimo, kad nesusidarytų situacija kai dėl nepriimamo jokio sprendimo ūkio subjektas negali pradėti ūkinės veiklos. Tačiau kai leidimą išduodanti institucija savo atsisakymą išduoti leidimą grindžia tokiais motyvais ir argumentais, su kuriais nesutinka leidimo prašantis ūkio subjektas, ginčas kyla ne dėl neveikimo, o dėl nepagrįsto individualaus administracinio akto. Teismas nurodė, jog atsisakymas priimti sprendimą iš esmės (atlikti veiksmus) ir vilkinimas priimti sprendimą (atlikti veiksmus) nėra tapačios teisinės sąvokos.

13.       Teismas nustatė, jog atsakovas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatytais terminais pateikė pareiškėjams savo motyvais grindžiamus Sprendimus atsisakyti išduoti leidimus, o tai, kad kilo ginčas dėl šių Sprendimų motyvų tinkamumo ir pakankamumo nereiškia, kad nebuvo pateiktas motyvuotas rašytinis atsisakymas išduoti leidimą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai žino atsakovo motyvus, kurie nurodyti Sprendimuose, ir juos ginčija teisme, todėl nėra sąlygų pripažinti, kad atsirado Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje numatytos pasekmės, prilygstančios leidimo išdavimui. Teismas atmetė pareiškėjų reikalavimus pripažinti, kad leidimai įrengti išorinę reklamą yra išduoti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje numatytu pagrindu.

14.       Teismas nusprendė, kad panaikinus Sprendimus kaip neteisėtus ir nepagrįstus dėl tinkamų motyvų nebuvimo, naujus administracinius sprendimus turi priimti atsakovas pagal savo kompetenciją, įvertinęs teismo nustatytus pažeidimus ir pateikdamas aiškius motyvus. Teismas negali ir neturi administracinio sprendimo motyvų nurodyti vietoj viešojo administravimo subjekto, o kilus ginčui turi tik patikrinti administraciniame sprendime nurodytų motyvų pagrįstumą.

15.       Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, atsižvelgė į maksimalią galimą priteisti sumą už skundo parengimą ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pareiškėjams priteisė 50 procentų nurodytos 4 324,75 Eur sumos, t. y. 2 162,38 Eur. Kadangi pareiškėjai už skundo parengimą sumokėjo lygiomis dalimis, tai kiekvienam pareiškėjui iš atsakovo priteisė po ¼ dalį nurodytos 2 162,38 Eur sumos, t. y. po 540,60 Eur (2 162,38 / 4) kiekvienam pareiškėjui. Pareiškėjui UAB „Katos studija“ taip pat priteisė 50 procentų jo sumokėto žyminio mokesčio, t. y. – 11,25 Eur (22,50 Eur x 50 proc.).

 

III.

 

16.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjų skundas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

17.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir teigia, kad:

17.1.                      Egzistavo visos Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatytos sąlygos pareiškėjų skundo reikalavimus tenkinti visa apimtimi. Šios nuostatos taikymas neturėtų būti siejamas vien tik su absoliučiu viešojo administravimo institucijos neveikimu, nes įstatymų leidėjas aptariamos normos teisinius padarinius (Leidimų išdavimą) susiejo būtent su sąlyga, kad leidimą išduodantis viešojo administravimo subjektas nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo. Teismui panaikinus Sprendimus kaip neteisėtus, turėtų būti konstatuota bent jau tai, kad į Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje numatytų teisinių padarinių taikymo apimtį patenka laikotarpis iki pakartotinio pareiškėjų pateiktų paraiškų išnagrinėjimo. Teismui panaikinus Sprendimus, paraiška pakartotinai būtų išnagrinėta ženkliai praleidus įstatyme numatytą 20 darbo dienų terminą. Atitinkamai, nuo pareiškėjų paraiškų pateikimo iki naujo institucijos sprendimo, kuris būtų priimtas pakartotinai išnagrinėjus pateiktas paraiškas, iš esmės neegzistuotų joks viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl pateiktos paraiškos išnagrinėjimo. Vien tik įpareigojimas atsakovui iš naujo spręsti pareiškėjų pateiktas paraiškas, kuriose nurodytas Leidimo galiojimo terminas tokio pakartotinio nagrinėjimo metu jau yra pasibaigęs, netenka jokios prasmės ir neužtikrina jokios realios pareiškėjų teisių gynybos.

17.2.                      Atsakovo atsisakymai išduoti Leidimus iš esmės neturi jokio objektyvaus ir teisėto pagrindimo, tai tėra piktnaudžiavimo suteiktais įgaliojimais rezultatas. Teisme atsakovas aiškino, jog Leidimai pareiškėjams neišduoti dėl tos priežasties, kad Konkurso procedūros dėl vietų suteikimo neva jau buvo pradėtos, o pagal Tarybos 2022 m. vasario 1 d. sprendimo 2.1 punktą tokioje situacijoje Leidimai nebegali būti išduoti (garso įrašo 23 min., 29 min., 34 min.). Procesiniuose dokumentuose atsakovas dėstė, kad kitiems ūkio subjektams atsakovas Leidimus 3 mėn. terminui išduoda dėl tos priežasties, kad dėl kitų vietų viešo konkurso procedūros dar nėra paskelbtos. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė naują motyvą – Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdytos Konkurso procedūros. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-114-516/2023 Konkurso sąlygos buvo pripažintos neteisėtomis, Konkursas – nutrauktas. Pareiškėjai kreipėsi į atsakovą su paraiškomis išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti 3 mėnesių terminui pagal Tarybos 2022 m. vasario 1 d. sprendimo 2.1 punktą, visgi, nors paraiškų pateikimo ir nagrinėjimo metu nebuvo paskelbti, vykdomi ar užbaigti jokie vieši konkursai, atsakovas 2023 m. kovo 27 d. pareiškėjų paraiškas atmetė, o kitiems ūkio subjektams vykdyti ekonominę veiklą leido.

18.       Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjų skundas, palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo neprijungti prie bylos pareiškėjų pateiktų naujų įrodymų. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos teisinių (Reklamos įstatymo 12 str. 10 d.) ir faktinių aplinkybių (atsakovas teisės aktų nustatytas terminais pateikė motyvuotus rašytinius atsisakymus išduoti Leidimus) vertinimu, pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus teisinius argumentus (Reklamos įstatymo 12 str. 7 d., Taisyklių 34 p.) ir papildomai nurodo, kad:

18.1.                      Kilus ginčui dėl Sprendimų teisėtumo teismas turi patikrinti tik administraciniame sprendime nurodytų motyvų pagrįstumą, o ne konstatuoti, ko savo reikalavimais siekia pareiškėjai, tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus. Nesant Administracijos vilkinimo atlikti pareiškėjų pageidaujamus veiksmus, teismas pagrįstai atmetė jų skundo reikalavimus pripažinti, kad leidimai įrengti išorinę reklamą pareiškėjams buvo išduoti.

18.2.                      Tai, jog Sprendimuose nenurodomas nei vienas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje numatytas pagrindas leidimui neišduoti, nėra pagrindas pripažinti, kad Administracijos atsisakymai išduoti Leidimus iš esmės neturi jokio objektyvaus ir teisėto pagrindimo bei yra piktnaudžiavimo jai suteiktais įgaliojimais rezultatas.

18.3.                      Lietuvos Respublikos Konstitucijoje aiškiai atskleistas valdžių padalinimo principo turinys. ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis numato, kad teismai nevertina administracinio akto jo politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjketas neviršijo savo kompetencijos. Todėl atmestini pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad teismui panaikinus Sprendimus ir klausimo nagrinėjimą perdavus šiam subjektui spręsti iš naujo, teisminiai procesai iš esmės tampa betiksliais ir besikreipiančiųjų asmenų teisių realiai neapgina.

18.4.                      Šios bylos ribas apibrėžia Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikra, kuriai jokios teisinės reikšmės neturi pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyti leidimai skleisti išorinę reklamą išduoti kitiems ūkio subjektams, kitų ūkio subjektų leidimo išdavimo procedūros ar vėliau dėl pareiškėjų priimti administraciniai sprendimai.

19.       Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjų skundas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

20.       Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus teisinius argumentus (Reklamos įstatymo 12 str. 1 d. 5 p., 7 d., Taisyklių 34 p., Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 3 p., 12 str. 2 d., Nuostatų 7 p.) ir papildomai nurodo, kad:

20.1.                      Byloje nėra ginčo dėl paskelbto Konkurso, vietų, kuriose pareiškėjai prašė išduoti Leidimus, įtraukimo į Konkurso vietų sąrašą, Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau teismas nevertino šių reikšmingų aplinkybių, formaliai nagrinėjo ginčą, nors skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai. Byloje susiklosčiusią situaciją reikia vertinti sistemiškai ir Sprendimų teisėtumas neturėtų būti vertinamas atskirai nuo nagrinėjamos situacijos aplinkybių visumos.

20.2.                      Sprendimuose nurodytas jų priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas, išdėstyti motyvai, o motyvacijos apimtis suteikė galimybę pareiškėjams tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Iš Sprendimo turinio yra galimybė suvokti, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu atsisakyta išduoti Leidimus. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Leidimai negalėjo būti išduoti, nes priešingu atveju būtų buvę pažeisti Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 12 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

20.3.                      Tai, kad Sprendimuose nenurodomas nei vienas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje numatytas pagrindas Leidimui neišduoti, kai vietinės rinkliavos nepateikimas pagal savivaldybės tarybos patvirtintų vietinės rinkliavos nuostatų nustatytą tvarką, reiškia, kad nėra visų būtinų teisinių prielaidų Leidimui išduoti, šiai administracinei bylai reikšmingų aplinkybių kontekste, nėra pagrindas pripažinti, kad Administracija neteisėtai atsisakė išduoti Leidimus ir nesudaro pagrindo Sprendimus pripažinti visiškai neargumentuotais dėl ko jie turėtų būti panaikinti.

21.       Pareiškėjai atsiliepime į Administracijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o taip pat priteisti pareiškėjų naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo atliktu bylos teisinių (Reklamos įstatymo 12 str. 12 d.) ir faktinių aplinkybių vertinimu ir papildomai nurodo, jog:

21.1.                      Atsakovas siekia neteisėtai pakeisti Sprendimuose išdėstytų motyvų esmę, apeliaciniame skunde nurodydamas, jog kertinis atsisakymo išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti motyvas buvo Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1200-657/2022 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdytos Konkurso procedūros. Tokia pozicija aiškiai prieštarauja Sprendimų turiniui, kuriuose akcentavo ne teisminį procesą, o Tarybos 2022 m. vasario 1 d. sprendimo 2.1 punktą ir su juo susijusius kitus teisės aktus, atsakovo paaiškinimams žodinio bylos nagrinėjimo metu.

21.2.                      Sprendimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (ypač apeliaciniame procese) negali būti vertinamas ir nedaro jokios įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimti sprendimo teisėtumui.

21.3.                      Atsakovo teisė laikinai išduoti leidimus ne konkurso būdu tose vietose, kuriose iki tol teisėtai buvo įrengti pareiškėjų valdomi išorinės reklamos įrenginiai, niekaip nebuvo apribota, o laikinas Leidimų išdavimas nebūtų pažeidęs civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

 

IV.

 

22.       Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 26 d. Sprendimų, kuriais netenkintos pareiškėjų paraiškos gauti leidimą įrengti išorinę reklamą, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjai taip pat prašė pripažinti, kad Reklamos įstatyme nustatytu terminu atsakovui nepateikus motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą pagal pareiškėjų paraiškas, laikytina, kad Leidimai pagal paraiškas išduoti.

23.       Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, panaikino atsakovo Sprendimus priėjęs prie išvados, kad Sprendimai, kurie grindžiami teisės aktais, nereglamentuojančiais Leidimo neišdavimo pagrindo, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų reikalavimus pripažinti, kad Leidimai yra išduoti, nes nenustatė sąlygų konstatuoti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje numatytoms pasekmėms.

24.       Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė pareiškėjai ir atsakovas. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalies norma negali būti aiškinama kaip reiškianti vien tik tai, kad leidimo išdavimo teisiniai padariniai egzistuoja viešojo administravimo subjektui apskritai nepateikus jokio atsakymo. Kadangi viešojo administravimo subjektų sprendimai piktnaudžiaujant jiems suteiktais įgaliojimais sukelia itin neigiamus padarinius ūkio subjektų veiklos galimybėms, Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje numatyti teisiniai padariniai, panaikinus viešojo administravimo subjekto atsisakymą išduoti leidimą, taip pat turėtų būti taikomi bent jau laikotarpiu nuo paraiškose nurodyto leidimo galiojimo termino pradžios iki pakartotinio pareiškėjų paraiškų išnagrinėjimo. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius.

25.       Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26.       Pareiškėjai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus dokumentus – atsakovo 2023 m. kovo 27 d. sprendimus, kuriais pareiškėjams atsisakyta išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti ir Administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. A-1041 „Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo“ su priedu. Pareiškėjai teigia, jog šie įrodymai buvo priimti po pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau turi esminę reikšmę vertinant tiek šioje byloje ginčijamų Sprendimų teisėtumą, tiek ir sprendžiant dėl pareiškėjų teisių gynybos priemonių taikymo. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2341-415/2023). Atsižvelgdama į tai, kad byloje nagrinėjamas Administracijos Sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, pareiškėjų teikiami nauji dokumentai sukurti 2023 m. kovo 27 d., t. y. jau po Sprendimų ir po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl Sprendimų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas neprijungia šių įrodymų prie bylos.

27.       Byloje nustatyta, kad KB „Katos grupė“ 2022 m. liepos 8 d. pateikė paraiškas gauti leidimus įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. 29-29-1594 ir Nr. 29-29-1595). UAB „Katos studija“ 2022 m. liepos 8 d. pateikė paraiškas gauti Leidimus adresu (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. 29-29-1602, Nr. 29-29-1605, Nr. 29-29-1612, Nr. 29-29-1613, Nr. 29-29-1630, Nr. 29-29-1640 ir Nr. 29-29-1651). UAB „Gijota“ 2022 m. liepos 15 d. pateikė paraišką gauti Leidimus įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. 29-29-1701). UAB „LT Advert“ 2022 m. liepos 11 d. pateikė paraišką gauti Leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. 29-29-1659). Paraiškų pateikimo tikslas – gauti naują leidimą, kai baigiasi turimo leidimo galiojimas. Administracija 2022 m. liepos 26 d. Sprendimais paraiškų netenkino, motyvuodama Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. T-6 ,,Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. T-45 ,,Dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.1 punktu.

28.       Išorinės reklamos įrengimo reikalavimus reglamentuoja Reklamos įstatymo 12 straipsnis. Šio straipsnio 7 dalyje (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.) įtvirtinta, kad leidimus išduoda, apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą įspėja, leidimų galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija (toliau – leidimą išduodanti institucija), vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis. Leidimą išduodanti institucija patvirtina tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektus ir šios išorinės reklamos įrengimo reikalavimus.

29.       Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, jog jeigu leidimą turintis reklaminės veiklos subjektas (toliau – leidimo turėtojas) nori gauti naują leidimą, jis leidimą išduodančiai institucijai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos turi pateikti dokumentus leidimui išduoti, išskyrus dokumentus, kuriuos reklaminės veiklos subjektas jau yra pateikęs leidimą išduodančiai institucijai turimam leidimui gauti ir juose pateikti duomenys ir (ar) informacija nepasikeitė. Naujas leidimas išduodamas šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.

30.       Leidimo neišdavimo pagrindai įtvirtinti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje, kurioje nustatyta, kad leidimas neišduodamas, jeigu: 1) pateikiami ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo per jos nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus; 2) numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų; 3) reklaminės veiklos subjektas nesumoka savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos, jeigu vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą turi būti sumokėta prieš išduodant leidimą. Taisyklių 33 punktas numato, jog leidimas neišduodamas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Aprašo 19 punkte.

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei atsakovo Sprendimus aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsisakymas išduoti leidimą tiek pagal Reklamos įstatymą, tiek pagal Taisykles, turi būti grindžiamas tik vienu iš trijų Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nurodytų pagrindų. Kadangi atsakovo Sprendimuose nėra remiamasi nei Reklamos įstatymu, nei Taisyklėmis, nei Aprašu, Sprendimai savo turiniu prieštarauja nurodytiems aukštesnės galios teisės aktams, todėl negali būti pripažįstami teisėtais ir pagrįstais.

32.       Įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad visos viešojo administravimo institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 10 straipsnio 5 dalies imperatyvais. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 p.), administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 6 p.). Vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu materialiosios teisės normų taikymu ir aiškinimu.

33.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu įrodymų vertinimo aspektu (ABTĮ 56 str. 7 d.), taip pat atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų ir reikšmingų aplinkybių, iškeliant formalų teisės aktų taikymą prieš nagrinėjamos situacijos aplinkybių visumą. Byloje nėra ginčo dėl paskelbto Konkurso, vietų, kuriose pareiškėjai prašė išduoti Leidimus, įtraukimo į Konkurso vietų sąrašą, Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas Sprendimuose citavo su ginču nesusijusių teisės aktų nuostatas, nesivadovavo Reklamos įstatymo 12 straipsniu, reglamentuojančiu leidimo neišdavimo pagrindus, o procesiniuose dokumentuose išdėstė papildomas aplinkybes, kurių nėra Sprendimuose (pvz., jog nėra visų būtinų teisinių prielaidų Leidimams išduoti). Šiuo aspektu LVAT yra nurodęs, kad individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (žr., pvz., LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-602/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-85-556/2024). Taigi atsakovo Sprendimai pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti neatitinkančiais VAĮ reikalavimų.

34.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos taikyti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje numatytus teisinius padarinius. 

35.       Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog „leidimas išduodamas arba reklaminės veiklos subjektui pateikiamas rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, o kai reklama įrengiama pagal leidimą išduodančios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – per 10 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų leidimui išduoti gavimo. Jeigu per nurodytus terminus leidimą išduodanti institucija neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas“.

36.       Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aiškinant Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalį, darytina išvada, kad pagal joje įtvirtintą teisinį reglamentavimą tam, jog galima būtų pripažinti leidimą išduotu paminėtu pagrindu, turi būti nustatyta, kad per Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nurodytus terminus leidimą išduodanti institucija (t. y. viešojo administravimo subjektas) neveikė įstatyme nustatytu būdu, t. y. neišdavė leidimo ir nepriėmė individualaus administracinio akto – atsisakymo išduoti leidimą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje numatytų teisinių padarinių taikymą susiejo su neteisėtu viešojo administravimo sistemos subjekto neveikimu (t. y. situacija, kai viešojo administravimo subjektas nepriima jokio sprendimo prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą), dėl kurio ūkio subjektas negali pradėti ūkinės veiklos.

37.       Vien tai, jog leidimą išduodančios institucijos (t. y. viešojo administravimo subjekto) per Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nurodytus terminus priimtą individualų administracinį aktą, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą, vėliau teismas įstatymų nustatyta tvarka panaikina, kaip neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų (motyvų pakankamumo), per se (savaime) nereiškia, kad per Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nurodytus terminus leidimą išduodanti institucija (t. y. viešojo administravimo subjektas) neveikė šioje paminėto straipsnio dalyje nustatytu būdu, t. y. nepriėmė individualaus administracinio akto – atsisakymo išduoti leidimą.

38.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs atsakovo Sprendimus, pagrįstai atmetė pareiškėjų reikalavimus pripažinti, kad Leidimai yra išduoti pagal paraiškas Reklamos 12 straipsnio 10 dalyje numatytu pagrindu. 

39.       Teismui nėra priskirta kompetencija spręsti dėl leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo, naujus administracinius aktus pagal savo kompetenciją turi priimti atsakovas. Kartu pažymėtina, jog pareiškėjai yra verslo subjektai, kurie prašydami ir sutikdami gauti terminuotus leidimus su konkrečia jo galiojimo pabaigos data, žinojo, jog pasibaigus Leidimų galiojimo terminui, turės išmontuoti reklaminius įrenginius tokiu būdu ir tvarka, kaip yra numatyta Leidimuose. Todėl atmestini pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, susiję su Reklamos 12 straipsnio 10 dalyje numatytų teisinių padarinių taikymo apimtimi (t. y., jog turėtų patekti laikotarpis iki pakartotinio pareiškėjų pateiktų paraiškų išnagrinėjimo, paraiška pakartotinai būtų išnagrinėta ženkliai praleidus Reklamos įstatyme nustatytą terminą, iki naujo institucijos sprendimo neegzistuos joks viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl paraiškos, realiai neapginamos pareiškėjų teisės ir t. t.).

40.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

41.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei teisiškai įvertino visas reikšmingas teisines ir faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami. Nagrinėjamu atveju atmetus tiek pareiškėjų, tiek ir atsakovo apeliacinius skundus, pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“, kooperatinės bendrovės „Katos grupė“, uždarosios akcinės bendrovės „Gijota“, uždarosios akcinės bendrovės „LT ADVERT“ ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                Rytis Krasauskas

 

 

Beata Martišienė

 

 

Egidijus Šileikis