Bylos Nr. e2-5986-905/2019
Proceso Nr. 2-68-3-01072-2019-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.8; 2.6.20.4; 3.1.7.6
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M AS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,
teismo posėdžio sekretorė Arūnė Bernatonytė,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui,
atsakovo atstovams advokatui Vidmantui Baumilai ir darbuotojui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tik darbas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 405 Eur turtinės ir 1195 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Anot ieškovo, susirašinėjimo su atsakovu metu šalys susitarė, kad (atsakovui suteikus tarpininkavimo įsidarbinant paslaugas) ieškovas išvyks į Norvegiją dirbti elektronikos sandėlyje, tačiau pervedęs pinigus už atsakovo paslaugas, ieškovas netikėtai buvo nukreiptas vykti darbui į Olandiją. Ieškovo teigimu, atsakovas veikė nesąžiningai, neinformavo ieškovo apie veiksmus vykdant sutartį, jo teiktos paslaugos neatitiko ieškovo interesų, juolab kad atsakovas pasiūlė visiškai kitokio pobūdžio darbą ir visiškai kitoje valstybėje. Ieškovas pažymėjo, kad viso šalių susirašinėjimo metu jis mėgino susitarti dėl vieno darbo Norvegijos elektronikos sandėlyje. Ieškovo nuomone, atsakovas suprato, kad ieškovas nevažiuos dirbti į Olandiją, nes ten prieš tai dirbo ir, be to, darbą Olandijoje galėtų susirasti pats be atsakovo pagalbos. Ieškovas nurodė, kad jis dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė turtinės ir neturtinės žalos, sugaišo laiko ir pinigų rengdamasis kelionei į Norvegiją.
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, jis tinkamai atliko savo darbą ir suteikė ieškovui visas nemokamas (tarpininkavimo įdarbinant) paslaugas, nurodytas šalių sutartyse. Atsakovas pabrėžė, kad šalys bendravo tik raštu (el. laiškais), todėl nebuvo jokių žodinių pokalbių ar juolab žodinių susitarimų (dėl ieškovo darbo vietos lūkesčių), be to, kliento pageidavimas (dėl konkrečios darbo vietos) nėra atsakovo sutartinė pareiga. Atsakovas pažymėjo, kad galutinis sutarties tikslas – pelninga ieškovo darbo vieta Norvegijoje ar bet kurioje ES šalyje – ir šis tikslas buvo pasiektas, tačiau ieškovas atsisakė jam siūlomų darbo vietų, todėl prarado galimybę atgauti sumokėtą užstatą ir turėjo sumokėti baudą. Atsakovo teigimu, ieškovas neteikė atsakovui jokių išskirtinių prašymų ar reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad ieškovas nesuprato sutarčių sąlygų ar su jomis nesutiko. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė patirtos žalos ir kitų atsakovo atsakomybės sąlygų.
Nustatytos aplinkybės ir teisinis jų įvertinimas
2018 m. kovo 9 d. el. laišku atsakovas išsiuntė ieškovui pasirašyti grąžinamo užstato administravimo ir nemokamų paslaugų sutartis, kurias ieškovas pasirašė nurodydamas sutarčių datas „2018 04 09“ (t. 1, p. 13-16, 17-21; t. 2, p. 102, 120). Tarp šalių nėra ginčo, kad šalys sudarė būtent šias dvi nurodomas sutartis.
Nemokamų paslaugų sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad vykdytojas (atsakovas) įsipareigoja teikti klientui (ieškovui) nemokamas tarpininkavimo ieškant bei pasiūlant darbdavį Norvegijos Karalystėje ar kitoje ES šalyje paslaugas, pateikiant darbo pasiūlymus pagal šios sutarties priedą Nr. 1. Sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad klientas parašu patvirtina, jog buvo tinkamai supažindintas, susipažino bei suprato punkte 1.1 pateiktą informaciją ir įsipareigoja priimti jam pateiktus pasiūlymus, jeigu jie atitinka šios sutarties sąlygas. Sutarties 3.1.1, 3.1.2 punktais vykdytojas (atsakovas) įsipareigojo raštu konsultuoti klientą (ieškovą) darbo ir karjeros Norvegijoje ar kitoje ES šalyje klausimais, atsakant į raštu užduodamus klausimus; ieškoti ir pasiūlyti klientui darbdavį Norvegijoje ar kitoje ES šalyje ne vėliau kaip per 30 d. nuo sutarties pasirašymo. Sutarties 3.2.5 punkte įtvirtinta kliento (ieškovo) pareiga priimti vykdytojo pateiktus pasiūlymus, jeigu pasiūlymai pateikti per šios sutarties 3.1.2 punkte nurodytą laikotarpį ir atitinka pasiūlymus pagal šią sutartį ir šios sutarties priedą Nr. 1. Atsisakius priimti pateiktus pasiūlymus be rimtų priežasčių, besąlygiškai sumokėti 100 Eur baudą, jeigu pateikti pasiūlymai atitinka darbo pobūdį pagal sutarties priedą Nr. 1 ir šalies, į kurią pateikiamas pasiūlymas, valstybės nustatytą minimalų atlyginimą pasiūlymo pateikimo dieną. Nemokamų paslaugų sutarties priede Nr. 1 nurodyti darbo pasiūlymai Norvegijoje, taip pat Olandijoje ir Vokietijoje (t. 1, p. 22).
Ieškovas 2018 m. kovo 10 d. sumokėjo atsakovui 255 Eur užstatą, o 2018 m. kovo 20 d. – 120 Eur už kelionės organizavimą (t. 1, p. 27, 28). Atsakovas 2018 m. kovo 20 d. el. laišku nurodė ieškovui, kad į laisvas darbo vietas (Norvegijoje) pasirinkti kiti kandidatai. Tuo pačiu laišku atsakovas pateikė ieškovui darbo pasiūlymą Olandijoje (t. 1, p. 29-30). Ieškovas šio pasiūlymo 2018 m. kovo 20 d. el. laiškais nepriėmė ir paprašė atsakovo grąžinti sumokėtus pinigus (t. 1, p. 30). 2018 m. kovo 21 d. el. laišku atsakovas pateikė papildomus darbo Olandijoje pasiūlymus (t. 1, p. 62), kurių ieškovas 2018 m. kovo 21 d. el. laiškais taip pat nepriėmė (t. 2, p. 108, 109, 114).
Nagrinėdamas šalių ginčą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas 2018 m. kovo 8 d. el. laiške atsakovui pateikė klausimus tik dėl darbo sąlygų Norvegijoje (t. 1, p. 8-9). Atsakydamas į nurodytus ieškovo klausimus, atsakovas 2018 m. kovo 8 d. el. laiškais taip pat nurodė duomenis (tik) apie darbo sąlygas Norvegijoje (t. 1, p. 5-8). Nė viena iš šalių laikotarpiu iki sutarčių sudarymo nesiteiravo ir nenurodė apie darbo pasiūlymų galimybę kitokiose šalyse negu Norvegija. Iš tokio šalių bendravimo iki sutarčių sudarymo, teismo vertinimu, pakankamai akivaizdu, kad ieškovas turėjo lūkestį įsidarbinti būtent Norvegijoje (teiravosi pas atsakovą informacijos apie darbą Norvegijoje ir nieko neklausė apie darbą kitose valstybėse). Šiuo aspektu atsakovas nurodė ieškovui, kad darbo vietos gali negauti tik: teisti asmenys, turintys sveikatos problemų, piktybiškai pažeidinėjantys sutartis asmenys (t. 2, p. 117). Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalimi, t. y. įvertindamas tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remdamasis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, teismas sutinka su ieškovo advokato argumentais, kad ieškovas sutartį sudarė tikėdamasis gauti darbo pasiūlymą (tik) Norvegijoje. Šiame kontekste teismas sutinka su ieškovo advokato argumentais, kuriais apeliuojama į Civilinio kodekso 6.718 straipsnyje įtvirtintą kliento interesų prioritetą, be kita ko, reiškiantį, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, taip pat teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 1, 3 dalys). Nors atsakovo parengtoje ir (paties atsakovo teigimu) standartinėmis sąlygomis (t. 2, p. 101) sudarytoje nemokamų paslaugų sutartyje ir įtrauktos nuostatos apie galimybę darbo pasiūlymus teikti ir kitose valstybėse, tačiau, teismo vertinimu, atsakovui buvo (galėjo ir turėjo būti) pakankamai aiškus kliento (ieškovo) interesas-lūkestis gauti darbo pasiūlymą būtent Norvegijoje. Tokią išvadą teismas grindžia, be kita ko, jau nurodytomis šalių ikisutartinių santykių aplinkybėmis, taip pat sutarties vykdymo aplinkybėmis – paties atsakovo teigimu, dėl ieškovo įdarbinimo buvo kreiptasi, pirmiausiai, į Norvegijos darbdavius ir tik nepavykus gauti pasiūlymų Norvegijoje, atsakovas ėmė siūlyti darbus kitose šalyse. Be to, dar 2018 m. kovo 19 d. (t. y. iki ieškovui sumokant 120 Eur už kelionės organizavimą) el. laiške atsakovui pridėti el. laiško priedai (sprendžiant iš šių priedų-failų pavadinimų) susiję su darbu būtent Norvegijoje (t. 2, p. 104).
Padarius išvadą, kad šalys sutartį sudarė tik dėl darbo pasiūlymų Norvegijoje, darytina išvada, kad ieškovas (klientas), negavęs tokių pasiūlymų iš atsakovo (vykdytojo), nepažeidė nemokamų paslaugų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Kadangi šalių pasirašytos grąžinamo užstato administravimo sutarties 4.6 punkte nustatyta, kad užstatas gali būti grąžintas tik jei vykdytojas (atsakovas) iš esmės neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią sutartį ir pagal su ja susijusias sutartis, tai konstatuotina ieškovo teisė į 2018 m. kovo 10 d. sumokėto 255 Eur (t. 1, p. 27) užstato grąžinimą. Remiantis iš esmės tais pačiais motyvais, t. y. atsakovui nesuteikus sutartimi sulygtų paslaugų, kurių suteikimo tikslais ieškovas 2018 m. kovo 20 d. atliko 120 Eur įmoką už kelionės organizavimą (t. 1, p. 28; t. 2, p. 104), konstatuotina ir ieškovo teisė į sumokėtų 120 Eur priteisimą.
Reikšdamas ieškinio reikalavimus dėl 10 Eur už sveikatos pažymą ir 20 Eur už fotografo paslaugas priteisimo, ieškovas, visų pirma, nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų (kvitų, sąskaitų ar pan.). Be to, ieškovas nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, kad šios išlaidos patirtos būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Priešingai, bylos duomenys (tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių kontekstas), teismo vertinimu, leidžia teigti, kad šias išlaidas ieškovas patyrė abiems šalims vis dar sąžiningai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, be kita ko, atsakovui dar 2018 m. kovo 12 d. kreipiantis būtent į Norvegijos darbdavius dėl ieškovo įdarbinimo (pvz., t. 2, p. 84-93). Taigi nėra pagrindo teigti, kad šias išlaidas ieškovas patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir (arba) kad šios išlaidos nepriskirtinos sutarties vykdymo išlaidoms-sąnaudoms.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė (ir iš esmės nepateikinėjo) patirtos neturtinės žalos įrodymų, t. y. nedalyvavo teismo posėdžiuose, neteikė žodinių paaiškinimų (CPK 12,178 straipsniai). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė patirtos neturtinės žalos (žalos fakto), juolab prašomo atlyginti neturtinės žalos dydžio, todėl šis ieškinio reikalavimas atmetamas.
Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas nusprendžia ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. priteisti ieškovui iš atsakovo 255 Eur sumokėto užstato ir 120 Eur už kelionės organizavimą, iš viso 375 Eur, o kitą ieškinio dalį atmesti. Kitus šalių argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja-neaptaria (CPK 265 straipsnis).
Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 23 proc. (priteisiama 375 Eur iš 1600 Eur). Nors teismo posėdžiai ir buvo atidedami ieškovo atstovo prašymais, tačiau tokiais posėdžio atidėjimais naudojosi ir atsakovas, kuris 2019 m. rugsėjo 19 d. pateikė papildomų įrodymų. Atsižvelgdamas į tai, kad bylos teisminio nagrinėjimo atidėjimas iš esmės atitiko abiejų šalių procesinius interesus, teismas nekonstatuoja pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų.
Ieškovas sumokėjo 68 Eur žyminio mokesčio (t. 1, p. 12), todėl jam iš atsakovo priteisiama 16 Eur (68 Eur / 100 proc. X 23 proc.) šių bylinėjimosi išlaidų. Teikiant ieškovui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, patirta iš viso 473,48 Eur išlaidų (t. 2, p. 95), todėl valstybei iš atsakovo priteisiama 109 Eur (473,48 Eur / 100 proc. X 23 proc.) šių išlaidų. Nurodyta suma įmokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas patyrė iš viso 335,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 2, p. 124-130), todėl atsakovui iš ieškovo priteisiama 258Eur (335,35 Eur / 100 proc. X 77 proc.) šių išlaidų (CPK 93 straipsnio, 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Valstybei nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šių išlaidų dydis, tenkantis kiekvienai šaliai, mažesnis, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismo išvada
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tik darbas“, j. a. k. 304245548, 375 (tris šimtus septyniasdešimt penkis) Eur.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tik darbas“, j. a. k. 304245548, 16 (šešiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tik darbas“, j. a. k. 304245548, 109 (šimtą devynis) Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tik darbas“, j. a. k. 304245548, iš ieškovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 258 (du šimtus penkiasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vitalijus Abramovičius