Civilinė byla Nr. e2A-407-392/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00615-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.; 3.3.1.18.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos priteisimo.

Teismas             

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 77,69 Eur skolos, 7,77 Eur baudos, 138,32 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės D. K. ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai 77,69 Eur skolos, 7 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nustatė, kad atsakovė 2006 m. liepos 6 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 607478276 ir pagal sutartį liko skolinga 77,69 Eur. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškovei perleido reikalavimo teisę į atsakovę D. K..
4. Teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, pažeidė savo prievolę, todėl tenkino ieškovės reikalavimą iš atsakovės priteisti 77,69 Eur skolos. Atsižvelgęs į tai, jog sutartis sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens – silpnesnės šalies – vartotojo, taip pat, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog atsakovė būtų pažeidusi savo pareigą, netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 7,77 Eur baudą.
5. Teismas nustatė, jog sutarties 11.1 punkte numatyta, kad pažeidus mokėjimų grafiką vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ieškovė sumažino delspinigius iki 0,05 proc. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovės skolą 2009 m. kovo 4 d., dėl skolos išieškojimo į teismą kreipėsi tik po aštuonerių metų, t. y. tik 2017 m. sausio 4 d. sprendė, kad tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną (iš viso už 180 dienų), kurie sudarytų 7 Eur.
6. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė turi mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (84,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. vasario 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat, tenkinus ieškinį 37,64 proc., iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 5,65 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Ieškovė (apeliantė) UAB „Kapitalo valda“ apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 0,05 proc. dydžio delspinigius, apskaičiuotus nuo 77,69 Eur skolos sumos už visas pradelstas 3 561 dienas, t. y. 138,32 Eur; priteisti 7,77 Eur dydžio baudą; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kitas bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovės ieškovės naudai 5 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva pritaikė sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Teismas ieškinio senatį taiko tik tada, kai šalis paprašo. Šiuo atveju atsakovė tokio prašymo nepareiškė. Tai, kad buvo priimtas sprendimas už akių, neturi jokios įtakos kilusio klausimo išsprendimui, nes pati atsakovė nesirūpino proceso eiga, nebendradarbiavo, nors atsakovei siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka.
2. Nesutinka su teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę dienų skaičių. Pažymi, kad nuo pat reikalavimo į atsakovę atsiradimo, ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą ikiteisminiu būdu, abiem šalims patiriant kuo mažiau išlaidų. Ieškovės nuomone, būtent atsakovė nesirūpino skolos grąžinimu ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdama įvykdyti prievolę.
3. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovės naudai iš atsakovės 7,77 Eur dydžio baudos, nes atsakovė akivaizdžiai pažeidė sutarties 5.2 ir 5.5 punktus, t. y. atsakovei siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, atsakovė nepateikė duomenų apie savo finansinę būklę, darbovietės pakeitimą ir pan., nevykdė įsipareigojimų ir padarė kreditorei nuostolius.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
9. Byloje nustatyta, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė D. K. 2006 m. liepos 6 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 607478276, pagal kurią atsakovė įsipareigojo per 12 mėnesių pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką ir sąlygas sumokėti visas sutartyje numatytas įmokas. Atsakovė įsipareigojimų nevykdė ir liko skolinga 77,69 Eur. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškovei perleido reikalavimo teisę į atsakovę D. K.. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 77,69 Eur skolos, 7,77 Eur baudos, 138,32 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 77,69 Eur skolos, 7 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas prašomas priteisti palūkanas sumažino nuo 138,22 Eur iki 7 Eur sumos, pritaikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir netenkino ieškovės reikalavimo dėl 7,77 Eur dydžio baudos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamų teismo sprendimo už akių dalių teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).
12. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei neprašant nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį ir sumažino prašomą priteisti delspinigių sumą. Apeliantės teigimu, teismo sumažinti ir priteisti 7 Eur dydžio delspinigiai yra neadekvatūs ir neproporcingi atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteisiamų netesybų dydį, atsižvelgė į tai, kad sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens – silpnesnės šalies – vartotojo, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovę perėmė 2009 m. kovo 4 d., tačiau į teismą dėl skolos išieškojimo kreipėsi tik 2017 m. sausio 4 d., t. y. net po aštuonerių metų. Pažymėtina, kad jau Reikalavimo perleidimo metu buvo akivaizdu, kad atsakovė prievolės nevykdo tam tikrą laiką, nebuvo jokių duomenų apie ketinimą vykdyti prievolę bei grąžinti skolą. Ieškovė nenurodė priežasčių kodėl taip ilgai buvo delsiama ir nesikreipiama į teismą, kas reiškia, jog ieškovė iš esmės sąmoningai leido didėti atsakovės įsiskolinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriaus pasyvus elgesys, siekiant išieškoti skolą (savalaikis į teismą nesikreipimas) negali nepagrįstai apsunkinti atsakovės padėties. Net ir apeliantei savanoriškai sumažinus sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc., prašoma priteisti delspinigių suma (138,32 Eur) palyginus su pagrindine skola (77,69 Eur) yra akivaizdžiai per didelė ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes ir sprendė, jog iš atsakovės turi būti priteisti sumažinti 7 Eur dydžio delspinigiai.
13. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, netenkinti ieškovės prašymo dėl 7,77 Eur dydžio baudos priteisimo už sutarties 5.2 ir 5.5 punktų pažeidimą, kadangi ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog atsakovė pažeidė savo pareigą informuoti apie finansinę būklę, darbovietės pasikeitimą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 
15. Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir prašė jį priteisti iš atsakovės. Apeliacinį skundą atmetus žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                              Virginijus Kairevičius