Civilinė byla Nr. 3K-3-486-690/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13544-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.21.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą dėl antstolės Santos Selezniovienės veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, K. K. ir J. K. .

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje sąskaitoje (sąskaitose), aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja prašė teismo panaikinti antstolės 2016 m. rugsėjo 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų. Pareiškėja nurodė, kad antstolė 2016 m. rugsėjo 14 d. nurodymu įpareigojo AB „Swedbank“ priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į K. K. banko sąskaitą. Pareiškėja kreipėsi į antstolę, prašydama panaikinti 2016 m. rugsėjo 14 d. nurodymą, savo prašymą motyvavo tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 689 straipsnio 1 dalį antstolis nurodymus nurašyti pinigines lėšas turi teikti ne tiesiogiai kredito įstaigai, o per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – ir PLAIS). Šiuo atveju antstolės nurodymas buvo pateiktas tiesiogiai bankui. PLAIS funkcionalumas lemia tai, kad nurodymas nurašyti pinigines lėšas turi būti pateikiamas nurodant konkrečią sumą, kadangi PLAIS nėra pritaikyta priimti nurodymus, suformuotus procentine išraiška, ir pan. Tai reiškia, kad antstolė, siekdama nukreipti išieškojimą į 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių sutuoktinio sąskaitose, turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, atitinkančią 1/2 dalį areštuojamų lėšų, ir pateikti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas arba nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas PLAIS vykdymui.
3. Antstolė netenkino pareiškėjos skundo, nurodė, kad PLAIS nėra galimybės pateikti nurodymą nurašyti 1/2 dalį skolininko piniginių lėšų, esančių bendraturčio sąskaitoje. Antstolė pažymėjo, kad pareiškėjos skunde siūlomas būdas užklausti įstaigą, kurioje yra skolininko sąskaita, ir gavus informaciją pateikti nurodymą per PLAIS yra neekonomiškas, neefektyvus ir praktiškai neįgyvendinamas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi patenkino pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų – panaikino antstolės 2016 m. rugsėjo 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.
5. Teismas nustatė, kad antstolė S. Selezniovienė vykdo vykdomąją bylą pagal Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarės 2016 m. kovo 17 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 333,28 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojos UAB „4finance“ naudai. 2016 m. gegužės 9 d. turto arešto aktu antstolė areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias ir (ar) patenkančias į skolininko sutuoktinės K. K. AB „Swedbank“ sąskaitą. Šilalės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi nustatė, kad J. K. sutuoktinės vardu atidarytose sąskaitose esantis ir (ar) į jas patenkantis turtas – piniginės lėšos – yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 procentų šių pajamų priklauso skolininkui. Antstolė 2016 m. rugsėjo 14 d. nurodymu įpareigojo AB „Swedbank“ priverstinai nurašyti 1/2 dalį K. K. sąskaitoje esančių ir (ar) į ją patenkančių piniginių lėšų.
6. Vadovaudamasis CPK 689 straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1R-222 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 bei 72 punktais, teismas nurodė, kad antstolės pateiktas reikalavimas objektyviai gali būti įgyvendintas tik tam tikru būdu, t. y. siekdama nukreipti išieškojimą į 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių sutuoktinio sąskaitose, antstolė turi pateikti ne nurodymą bankui dėl 1/2 dalies piniginių lėšų nurašymo, tačiau, gavusi informaciją iš banko apie minėtoje sąskaitoje esantį piniginių lėšų likutį, turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, atitinkančią 1/2 areštuojamų lėšų dalį, ir pateikti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas arba nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas PLAIS vykdymui.
7. Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintuose Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatuose (toliau – ir PLAIS nuostatai) nurodytus PLAIS sukūrimo ir įdiegimo tikslus bei uždavinius – kad informacija apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus būtų tvarkoma centralizuotai, o reikalavimai priverstinai nurašyti pinigines lėšas teikiami automatizuotai, teismas padarė išvadą, kad įdiegus PLAIS informacinės sistemos naudotojai, tarp jų ir antstoliai bei kredito įstaigos, reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas privalo teikti bei vykdyti per PLAIS. Tai reiškia, kad antstolių teikiami reikalavimai priverstinai nurašyti pinigines lėšas turi atitikti PLAIS funkcionalumą, o jei jie pateikia nustatytų sistemos tvarkytojo reikalavimų neatitinkantį nurodymą, šis turi būti tikslinamas. Atitinkamai kredito įstaigos minėtus reikalavimus vykdo būtent per PLAIS.
8. Remdamasis teisės aktų nustatytu reglamentavimu, teismas sprendė, kad kredito įstaigos yra įpareigotos įsidiegti ir naudoti PLAIS, todėl, kredito įstaigai neturint papildomų vidinių priemonių, įstatymas neįtvirtina jai pareigos vykdyti reikalavimus nurašyti pinigines lėšas ne per PLAIS.
9. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas antstolės nurodymas, kuris pateiktas tiesiogiai pareiškėjai, pažeidžia CPK 689 straipsnio 2–6 dalyse nustatytus reikalavimus ir teisėtus interesus kitų institucijų ar pareigūnų, kurie turi teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos ir kurie atitinkamus nurodymus nurašyti pinigines lėšas pateikia per PLAIS. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra pagrįstas, todėl jį tenkino.
10. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės S. Selezniovienės atskirąjį skundą, 2017 m. kovo 2 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.
11. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad vykdomojoje byloje susiklostė situacija, kai teisės aktai nustato piniginių lėšų nurašymo per PLAIS tvarką, tačiau nėra galimybės faktiškai per šią sistemą priverstinai nurašyti ne konkrečią pinigų sumą, o 1/2 dalį lėšų. Teismas nurodė, kad antstolės veiksmus ribojo ir juos, priimant skundžiamą patvarkymą, faktiškai nulėmė įstatyme įtvirtintos sistemos techninės galimybės.
12. Teismas pažymėjo, kad įstatymų nuostatos įtvirtina antstoliui, vykdančiam vykdomuosius dokumentus, pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs tai, kad, atliekant veiksmus pareiškėjos siūlomu būdu, praeitų laiko, kol antstolė pateiktų užklausą kredito įstaigai apie banko sąskaitoje esančias pinigų sumas ir nustatytų skolininko turto dalies konkrečią pinigų sumą bei pateiktų vykdyti per PLAIS, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad yra reali galimybė, jog per šį laiką gali pasikeisti sąskaitoje esanti pinigų suma (banko sąskaitos savininkas galėtų realizuoti savo lėšas, jas nurašytų kitas antstolis ir pan.). Dėl tokio būdo neekonomiškumo ir neefektyvumo būtų pažeisti išieškotojo interesai.
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad antstolė pagrįstai ėmėsi priemonių vykdymo proceso operatyvumui užtikrinti ir pagrįstai išsprendė susidariusią situaciją priimdama nurodymą priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų, o AB „Swedbank“ privalėjo šį patvarkymą vykdyti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė CPK 689 straipsnį, neatsižvelgė į šios normos turinį ir paskirtį. PLAIS centralizuotai tvarko duomenis apie skolininko piniginių lėšų apribojimo procesą, perduoda bankams apribojimo, konkrečios sumos apribojimo ir nurašymo nurodymus ir proporcingai paskirsto skolininko pinigines lėšas. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo šį aspektą, pavesdamas tai atlikti pareiškėjai, nors teisės aktai nustato, kad šią funkciją vykdo PLAIS.
2. Skundžiamas nurodymas prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Nuo 2014 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. Xll-1452 įsigaliojimo (t. y. 2015 m. rugpjūčio 1 d.) kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos privalo vykdyti tik per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą elektroniniu būdu pateiktus nurodymus. Kadangi skundžiamas nurodymas buvo priimtas ir pateiktas po nurodyto įstatymo įsigaliojimo, pareiškėja neturi nei pareigos, nei teisės vykdyti skundžiamo nurodymo. Nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. antstolis neturi teisės pateikti nurodymo nurašyti pinigines lėšas tiesiogiai įstaigai, kurioje yra skolininko sąskaita, nes tokį nurodymą privalo pateikti per PLAIS. Bet kokie „popieriniai“ antstolių patvarkymai, nurodymai ir pan., teikiami kredito įstaigoms, reiškia didelį papildomą administracinį darbą, papildomus žmogiškuosius resursus ir tiesioginius nuostolius išieškojimo procese nedalyvaujantiems subjektams.
3. PLAIS funkcionalumas yra specifinis, todėl antstolis, norėdamas pateikti nurodymą per PLAIS nurašyti lėšas iš skolininko sąskaitos, turi nurodyti skaitmenimis išreikštą sumą, t. y. turi būti nurodyta konkreti suma, o ne procentinė jos išraiška. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šį techninį PLAIS aspektą vertino kaip esminį ir neteisingai sprendė, kad dėl šio nepatogumo papildomos išieškojimo sąnaudos tenka pareiškėjai, nepagrįstai nutarė, kad dėl tokio techninio aspekto yra pagrindas nesilaikyti įstatymo nurodymų.
4. Neteisėtas nurodymas suponavo papildomas pareigas pareiškėjai nurašant lėšas laikytis kitų įstatymo, t. y. CPK 754 straipsnio, reikalavimų ir šios teisės normos pagrindu „rankiniu“ būdu nustatyti lėšų nurašymo eiliškumą, be to, nurodymas galioja iki visiško jo įvykdymo, todėl pareiškėjos darbuotojai turi nuolat stebėti skolininko sutuoktinio sąskaitos apyvartą, o tokio veiksmo sąnaudos yra didesnės nei antstolio išieškotina suma.
5. Pažeistas specialiųjų ir bendrųjų teisės normų konkurencijos principas – apeliacinės instancijos teismas vadovavosi bendru principu, kad antstolis turi pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tačiau ignoravo specialiąsias normas – CPK 689 straipsnio ir 2014 m. gruodžio 16 d. CPK 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1452 9 straipsnio 3 dalį.
15. Suinteresuotas asmuo antstolė S. Selezniovienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pareiškėjos kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad antstolė negalėjo priimti ir pateikti nurodymo nurašyti pinigines lėšas tiesiogiai įstaigai, kurioje yra skolininko sąskaita, nes tokį nurodymą privalėjo pateikti per PLAIS. Pagal šią dieną funkcionuojančią PLAIS to padaryti yra neįmanoma. Priešingai nei teigia pareiškėja, jos siūlomas sprendimo būdas yra neekonomiškas ir reikalaujantis neadekvačiai didelių sąnaudų tiek iš antstolio (kiekvieną dieną teikiant užklausas), tiek ir iš pačios pareiškėjos (teikiant antstoliui atsakymus).
2. Nepagrįsta pareiškėjos pozicija, kad bankas neturi teisės vykdyti skundžiamo nurodymo, nes jis prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Niekur nėra nurodyta, kad antstolis pagal savo kompetenciją nebeturi teisės priimti rašytinių patvarkymų ir nurodymų. CPK 634 straipsnyje įtvirtinta antstolio teisė ir pareiga imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas. Antstolė stengiasi sąžiningai atlikti savo profesines pareigas, siekdama tinkamai įvykdyti įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus. Dėl minėtų priežasčių netinkamai veikiant PLAIS ir siekiant įvykdyti procesinį teismo sprendimą, antstolė 2016 m. rugsėjo 14 d. nurodymą pateikė ne per PLAIS, o tokia tvarka, kuri buvo taikoma iki PLAIS įdiegimo. Minėtas antstolės nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, be to, efektyviausias ir ekonomiškiausias susiklosčiusioje situacijoje. Pareiškėja turi visas galimybes priimti ginčijamą antstolio nurodymą ir operatyviai įgyvendinti procesinį teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje sąskaitoje (sąskaitose), tvarkos

16. CPK 689 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
17. CPK 689 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia atitinkamai įstaigai nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas nurodyti priverstinai nurašytinų piniginių lėšų sumą išplaukia ir iš PLAIS nuostatų 4.9 punkto, kuriame apibrėžta, kad nurašymo nurodymas – nurašymo nurodymų teikėjų elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas ir informacinės sistemos suformuotas besąlygiškas nurodymas nurašyti konkrečią sumą iš skolininko sąskaitų kredito įstaigose ir pervesti į nurašymo nurodymo teikėjo nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje.
18. Pirmiau išdėstytos proceso įstatymo nuostatos patvirtina, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS.
19. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad antstolė 2016 m. rugsėjo 14 d. nurodymu įpareigojo AB „Swedbank“ priverstinai nurašyti 1/2 dalį skolininko sutuoktinės vardu atidarytoje sąskaitoje esančių ir (ar) į ją patenkančių piniginių lėšų, papildomai nurodydama, kad piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 procentų šių pajamų priklauso skolininkui. Šis nurodymas dėl priverstinio lėšų nurašymo pateiktas vykdyti tiesiogiai pareiškėjai (ne per PLAIS). 
20. Minėta, kad antstolio nurodyme priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas, be kitų privalomų duomenų, turi būti nurodyta piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma (nutarties 17 punktas). CPK 689 straipsnyje ir šį straipsnį įgyvendinančiuose teisės aktuose nėra išlygų dėl kitokio nurodymo suformavimo negu nurodant konkretų piniginį ekvivalentą, kuris priverstinai nurašytinas pagal pateiktąjį nurodymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir negali būti tokių išlygų, nes, ką yra patvirtinusi ir PLAIS tvarkytoja, t. y. valstybės įmonė Registrų centras (PLAIS nuostatų 13 punktas), šioje sistemoje nėra įdiegtos funkcijos, kuri leistų pateikti ir vykdyti tokius nurodymus, pagal kuriuos priverstinai nurašytinos lėšos galėtų būti apibrėžtos procentine išraiška ar atitinkama dalimi. Kitaip tariant, tiesiog nėra techninių galimybių pateikti ir vykdyti tokius nurodymus per PLAIS.
21. Pirmiau nurodytų techninių galimybių nebuvimas apsunkina išieškojimo procesą tais atvejais, kai išieškojimas turi būti nukreiptas į piniginių lėšų, esančių trečiojo asmens (pvz., skolininko sutuoktinio) sąskaitoje, dalį, priklausančią skolininkui (CPK 667 straipsnis). Antstolė ir pareiškėja, t. y. nurodymų teikėja ir gavėja, siūlo skirtingus išeities iš aptariamos situacijos variantus: antstolės siūlymu, kurį ji, beje, ir įgyvendino, nurodymas priverstinai nurašyti lėšų, esančių trečiojo asmens sąskaitoje, dalį, priklausančią skolininkui, turi būti vykdomas senąja, t. y. iki PLAIS sukūrimo ir įdiegimo egzistavusia, tvarka, pateikiant tokį nurodymą vykdyti tiesiogiai įstaigai, kurioje yra trečiojo asmens vardu atidaryta sąskaita; pareiškėja laikosi pozicijos, kad toks nurodymas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais; t. y. skolininkui priklausančią lėšų dalį įvardijus konkrečia pinigų suma) turi būti pateiktas ir vykdomas bendra tvarka, t. y. per PLAIS. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas antstolės pozicijai, konstatavo, kad skundžiamas antstolės patvarkymas pagrįstai pateiktas vykdyti tiesiogiai pareiškėjai, kaip kredito įstaigai, kurioje yra skolininko sutuoktinės sąskaita.
22. CPK 689 straipsnis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neišskiria atvejų, kuriais egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS (nutarties 18 punktas). Tokios išlygos nėra nustatytos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, PLAIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, kurie įgyvendina pirmiau nurodytas proceso įstatymo normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant atsakyti į klausimą, ar, nepaisant tiesioginių nuorodų į galimybę pateikti nurodymą vykdyti ne per PLAIS nebuvimo, yra galimas kitokio pateikimo būdo parinkimas, svarbu atskleisti ir įvertinti pačios PLAIS įdiegimo tikslus, uždavinius ir pagrindines funkcijas.
23. PLAIS tikslas – centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų (PLAIS nuostatų 8 punktas). Be kitų uždavinių, išskiriami tokie PLAIS uždaviniai: automatizuoti piniginių lėšų apribojimo, nurašymo procesus (PLAIS nuostatų 9.2 punktas); automatizuoti piniginių lėšų apribojimų procesų kontrolę (PLAIS nuostatų 9.3 punktas); centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš sąskaitų kredito įstaigose (PLAIS nuostatų 9.5 punktas). Be kitų šios sistemos funkcijų, išskiriama funkcija proporcingai paskirstyti iš skolininko išieškomas pinigines lėšas (PLAIS nuostatų 10.4 punktas).
24. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus PLAIS uždavinius ir funkcijas, konstatuoja, kad ši sistema sukurta ir įdiegta, siekiant užtikrinti centralizuotą ir automatizuotą apribojimų ir nurašymų procesų valdymą, tvarkymą ir kontrolę, taip sudarant sąlygas garantuoti proporcingą visų išieškotojų teisių apsaugą, skolininkui neturint reikiamų finansinių išteklių visiems įsipareigojimams padengti (CPK 754 straipsnio 5 dalis). Šiems tikslams pasiekti, ką patvirtina travaux préparatoires (parengiamoji medžiaga) – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.927 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 63, 102 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 21 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas, ir buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1452 redakcija).
25. Pirmiau išdėstytais argumentais paaiškintinas ir išlygų dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, kitu negu per PLAIS būdu nebuvimas, kitaip tariant, taisyklės dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS absoliutumas (nutarties 22 punktas): išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje.
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir išaiškinimus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 689 straipsnio, reglamentuojančio disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą ir išieškojimą iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų, nuostatas. Antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias sąskaitoje, nepriklausomai nuo tos aplinkybės, ar skolininkui priklauso visos lėšos ar dalis, turi būti pateiktas vykdyti ir vykdomas per PLAIS.
27. Antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, be kitų funkcijų, suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas šios funkcijos tinkamam vykdymui užtikrinti yra suteikęs antstoliui teisę į neatlygintinį informacijos gavimą (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Todėl antstolis, kuris pirmiausia ex officio (pagal pareigas) privalo užtikrinti efektyvų išieškojimo proceso įgyvendinimą, turi imtis veiksmų, kurių, nesant įdiegtos pirmiau aptartos PLAIS funkcijos (nutarties 20 punktas), reikia nurodymui priverstinai nurašyti pinigines lėšas įstatymo nustatyta tvarka pateikti.
28. Kasacinis teismas, apeliacinės instancijos teismui netinkamai aiškinus ir taikius CPK 689 straipsnio nuostatas ir todėl netinkamai išsprendus pareiškėjos iškeltą klausimą dėl antstolės veiksmų – skundžiamo nurodymo – teisėtumo, naikina apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palieka galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų faktą ir jų dydį, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
30. Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 9,62 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus pareiškėjos kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš antstolės (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį, kuria panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis ir klausimas išspręstas iš esmės – pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestas, ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį.

Priteisti valstybei iš antstolės Santos Selezniovienės 9,62 Eur (devynių eurų, 62 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Egidijus Laužikas

Algis Norkūnas

Gediminas Sagatys