Baudžiamoji byla Nr. e1-1174-1208/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46956-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 12 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agneta Bulakė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, nuo (duomenys neskelbtini) registruotas Užimtumo tarnyboje, buvęs teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

K. K. (toliau – ir K. K.) (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,67 promilės neblaivumas.

Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nes prieš tai su draugais visą naktį gėrė alkoholį, vežė į (duomenys neskelbtini) draugo brolį. K. K. vairavo jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nusprendė sustoti prie parduotuvės ir nusipirkti alkoholio. Tik stabtelėjus, jį sustabdė policijos pareigūnai. Pateikė vairuotojo pažymėjimą, iš karto pripažino, jog vartojo alkoholio. Alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas neblaivumas. Automobilis (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jį nusipirko gal prieš 3 savaites, mokėjo 450 Eur, tačiau nesusitvarkė iki galo mašinos dokumentų. Teisę vairuoti jis yra įgijęs labai seniai, gal kai jam suėjo (duomenys neskelbtini) metai. Per visą šį laikotarpį teisę vairuoti buvo praradęs 3 kartus: 1 kartą (duomenys neskelbtini) už greitį (labai seniai), o 2 kartus (duomenys neskelbtini) už vairavimą išgėrus (jei gerai atsimena, 2011 ir 2013 m.). Vairuotojo pažymėjimą turi tik (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas baigė galioti (duomenys neskelbtini) (b. l. 81-84).

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini), vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę, (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. K.. Bendraujant su vairuotoju, pajautė iš jo burnos sklindantį alkoholio kvapą, todėl vairuotoją patikrino bekontakčiu alkoholio kiekio detektoriumi, kuris parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio. Paklaustas, ar yra vartojęs alkoholio, vairuotojas atsakė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, baigė vartoti prieš 10 valandų. Patikrinus K. K. alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0169, patiktos Nr. 2198970, (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,67 promilės ir (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,67 promilės neblaivumas. Vairuotojas su parodymais sutiko (b. l. 36-37).

(duomenys neskelbtini) neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti K. K. neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir bendros būklės vertinimas, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0169, patikros Nr. 2198970 jam (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,67 promilės neblaivumas, (duomenys neskelbtini) nustatytas taip pat 1,67 promilės neblaivumas (b. l. 38).

(duomenys neskelbtini) įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini); gatvėje stovi pilkos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)(b. l. 13-24).

(duomenys neskelbtini) apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje užfiksuoti vaizdo įrašai. Apžiūrint nustatyta, kad vaizdo įraše "PSS-20241201-095253UTC+0200.mp4" užfiksuota, jog pareigūnė, paaiškinusi blaivumo tikrinimo tvarką, alkoholio matuokliu du kartus patikrina K. K. blaivumą, abu kartus jam nustatomas 1,67 promilės neblaivumas; pareigūnas pasako, jog nuo K. K. jaučiasi alkoholio kvapas, paaiškina, kad pagal alkoholio matuoklio duomenis turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas; pareigūno paprašytas, K. K. eina tiesia linija, stovėdamas (atsimerkęs ir užsimerkęs) pirštu pataiko į nosies galą. K. K. pareigūno nurodymus vykdo. Jis pareigūno teigimu eiti tiesia linija gali, paliesti pirštu nosies galą taip pat gali; vaizdo įraše "PSS-20241201-095249UTC+0200.mp4" užfiksuotas iš pilkos spalvos automobilio, stovinčio prie pastato su iškaba (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos išlipantis K. K. ir pareigūnė patikrina jį alkoholio matuokliu, K. K. nustatomas 1,67 promilės neblaivumas; vaizdo įraše "PSS-20241201-101759UTC+0200.mp4" užfiksuotas antrasis K. K. blaivumo patikrinimas ir jo rezultatas - 1,67 promilės neblaivumas (b. l. 25-27).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad K. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, kurioje nurodyta, jog pirkėjas K. K. iš M. D. už 450 Eur nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-32, 33-34).

Informacijoje apie kelių transporto priemones, pateiktoje iš VĮ "Regitra" duomenų bazės, nurodyta, kad yra deklaruotas automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi M. D. (b. l. 35).

III.        Byloje surinktų įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvai

BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis K. K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį kaltinamajam, būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,67 promilės neblaivumas. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad dėl savo elgesio labai gailisi. Jis pripažino, kad naktį vartojo alkoholį ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kuomet buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir patikrintas jo neblaivumas. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – tarnybinis pranešimas dėl kaltinamojo sustabdymo ir neblaivumo patikrinimo, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų kūno kamerų, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys įrodymai. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi K. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilės, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlo K. K. skirti BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, o jos vykdymą atidėti, paskiriant intensyvią priežiūrą ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančią aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia, kad K. K. padarė nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, dėl jo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia, jog K. K. nedirba, anksčiau buvo teistas užsienio valstybėje už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą ((duomenys neskelbtini)), paskutinį kartą teistas užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini) už dokumentų klastojimą, baudą sumokėjęs (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad teistumas yra išnykęs. Iš asmeniui registruotų administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per penkerius metus K. K. anksčiau baustas vieną kartą, paskirtą baudą yra sumokėjęs. Baudžiamasis įstatymas numato, kad švelniausia su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė bauda įprastai skiriama pirmą kartą nusikaltimą padariusiam asmeniui. K. K. laikoma anksčiau neteistu, tačiau kartu pažymėtina, jog bauda yra ekonominio pobūdžio bausmė, kurią skiriant, privalu įvertinti ir realias galimybes paskirtą baudą sumokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nedirba, todėl baudos paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kadangi jos atlikimo galimybės nagrinėjamu atveju būtų itin menkos.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta K. K. paskyrus prokurorės siūlomą BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatomas artimas arešto bausmės vidurkiui. Pagrindo mažinti arešto bausmės trukmę teismas neįžvelgia. Kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas yra didelis, jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, dienos metu. Iš pažymos apie asmens teistumus matyti, kad anksčiau K. K. jau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą užsienio valstybėje ir, nors šie teistumai yra išnykę, tačiau tai neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį šiurkščiai pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad prokurorės prašoma skirti arešto bausmė nėra neproporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, yra adekvati padarytos veikos pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo principui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę (BK 641 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo (arešto) bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo. Teismo nuomone, K. K. nesiekia tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Svarbu ir tai, kad jei K. K. nesilaikys arešto bausmės atidėjimo pareigų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo kaltinamajam.  

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių terminui, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą ir pareigas - registruotis Užimtumo tarnyboje ar dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, tai, kad nusikaltimas padarytas šviesiu paros (dienos) metu, kuomet tiek transporto priemonių, tiek pėsčiųjų eismas intensyvesnis, esant vidutiniam kaltinamojo neblaivumo laipsniui, kaltinamojo asmenybę apibūdinantiems duomenimis, taip pat įvertinus tai, kad kaltinamasis neturi galiojančių nuobaudų, nustatytinas 3 (trijų) metų draudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (2024 m. gruodžio 2 d.).

K. K. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios K. K. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Automobilis, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso K. K.. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl K. K. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini),  konfiskuotinas.

V.        Kiti klausimai

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas.

Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (nuo (duomenys neskelbtini)) apribota K. K. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas K. K. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

K. K. pripažinti kaltų padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 (penkiasdešimt keturių) parų areštą. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 36 (trisdešimt šešių) parų areštą.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, K. K. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu, bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant K. K. bausmės atidėjimo laikotarpiu registruotis Užimtumo tarnyboje arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo ((duomenys neskelbtini)).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti K. K. nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną K. K. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones K. K. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėtiną Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Išaiškinti K. K., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

Taip pat, išaiškinti K. K., kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                           Agneta Bulakė