Baudžiamoji byla Nr. 1-1579-1034/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06898-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:  1.2.22.9.2; 1.2.4.4.2.8

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,

sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, Ilonai Okunevičienei,

dalyvaujant prokurorams Gedvydui Vaivadai, Agnei Stankevičiūtei,

kaltinamajam A. S.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas:  

1. Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 3 metams;

2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

3. Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

4. Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 40 parų;

5. Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio bauda;

6. Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį areštu 36 paroms;

7. Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 3 metams;

8. Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 258 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė :

A. S. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: jis 2020 m. vasario 16 d., apie 18.00 val., viešoje vietoje, visuomeninio transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,1 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be pateisinamos priežasties, iš chuliganiškų paskatų, tyčia ne mažiau vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam V. Š. į dešinę ranką, padarydamas nukentėjusiajam V. Š. durtinį-pjautinį-kiaurinį dešinio dilbio sužalojimą su V piršto sausgyslės pažeidimu ir alkūninio nervo jutiminės šakelės pažeidimu, tuo sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

A. S. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku neteisėtai įgijo ir iki 2020 m. vasario 16 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, laikydamas prie savęs, nešiojo pramoninės gamybos turistinį peilį, kuris atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus – turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm ir vadovaujantis minėtu įstatymu priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta, jog pažeidė viešąją tvarką, tai, jog turėjo peilį, tačiau nepripažįsta, jog sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam. Paaiškino, kad buvo bare (duomenys neskelbtini). Nepasakys, kiek buvo valandų, kai išėjo ir ėjo į (duomenys neskelbtini). Atėjo link stotelės, autobusas stovėjo ir iš karto lipo į (duomenys neskelbtini) troleibusą važiuoti į (duomenys neskelbtini). Lipant į autobusą su 3-4 jaunuoliais gavosi trintis. Lipant į autobusą gavosi trintis ir įlipęs į autobusą telefono jau nerado. Tiems jaunuoliams pasakė, kad grąžintų telefoną, jie tik pasišaipė ir pasiūlė išlipti iš autobuso. Jų buvo 3-4, išlipo 2-3, neskaičiavo jų. Išlipus iš autobuso, įvyko konfliktas. Sutinka, kad pažeidė viešąją tvarką, tačiau dėl smūgiavimo peiliu nesutinka, kitą dieną po įvykio apklausoje dar nebuvo visiškai išsiblaivęs, todėl negalėjo nieko pasakyti. Dabar gerai pagalvojo ir viską apmastė, todėl gerai prisimena, kad tas peilis pas jį buvo rankoje, bet kai trenkė, smūgiavo, peilis buvo striukės išorinėje kišenėje, kairėje pusėje. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis kaltinamojo A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 92). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis A. S. parodė, kad parodymai iš dalies teisingi, teisingi toje dalyje, kad turėjo peilį, tačiau negali pasakyti, ar naudojo jį, ar ne. Šiai dienai nėra aplinkybių, kurių neprisimintų dėl alkoholio. Po savaitės, gerai pagalvojęs, jau galėjo pasakyti, kad peilis buvo kišenėje. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, taip pat perskaityta dalis kaltinamojo A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 113). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis A. S. parodė, kad parodymai yra teisingi, ranką turbūt susižalojo peiliu, nes ji buvo įpjauta. Susižalojęs peiliu save turbūt jį numetė, nes peilio prie jo nebuvo. Tiksliai negali pasakyti, kaip persipjovė sau pirštą, gal tuo momentu net nejautė, kad susižalojo, tik vėliau pamatė. Negali atsakyti, kodėl nukentėjusysis ir liudytojai nurodė, jog tai jis smūgiavo su peiliu. Prisimena, kad trenkė su ranka, bet peilio tuo momentu rankoje nebuvo. Peilį pirko seniai, kažkur parduotuvėje, gal prieš 1,5-2 metus, peilis reikalingas pasipjaustyti maistui. Alkoholis veiksmams įtakos neturėjo, dažnai negeria, jeigu ir išgeria, tai nekonfliktuoja. Su nukentėjusiuoju po įvykio nebendravo. Jeigu teismas priteis civilinius ieškinius, juos sumokės. Su ligonių kasos civiliniu ieškiniu nesutinka. Neturtinę žalą pripažįsta, nes konfliktavo, gal trenkė nukentėjusiajam su ranka, gal užgavo, o dėl turtinės žalos nesutinka. Gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. 

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Š. parodė, kad važiavo iki „(duomenys neskelbtini)“, atėjo į (duomenys neskelbtini) ir matė, kad jaunuolis konfliktuoja su trimis ar keturiais jaunuoliais. Atvažiavo (duomenys neskelbtini) autobusas, įlipo per galines duris ir stovėjo, nes jam reikėjo tik kelias stoteles pavažiuoti. Kaltinamasis įšoko per priekines duris, pradėjo rėkti vairuotojui, blaškytis autobuso priekyje. Nuvažiavus iki (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) stotelės, išlipo, traukė cigaretes iš kišenės, susiruošė eiti per pėsčiųjų perėją, bet kaltinamasis pradėjo jam rėkti į nugarą, šoko su kumščiais. Jis tada pasiruošė gintis nuo kaltinamojo ir pajautė smūgį į ranką. Buvo suduotas vienas smūgis į dešinę ranką, iš pradžių net nesuprato, kad perpjovė ranką. Kaltinamasis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, sakyti, kad jį papjaus ir švaistėsi peiliu prieš nosį. Vėliau kaltinamasis atsisėdo ant gatvės, pareigūnai jį surakino, tada surado peilį. Peilį matė tik tada, kai pareigūnai jį surakino ir pradėjo ieškoti, kaltinamasis buvo numetęs peilį ant šalia esančio kalniuko. Negali pasakyti, kas kvietė policiją, nieko iš stotelėje buvusių asmenų nepažįsta. Neturi priežasčių apkalbėti kaltinamąjį, matė jį pirmą kartą gyvenime. Po įvykio du su pusę mėnesio buvo nedarbingas, buvo atlikta operacija, kuri truko 4,5 val., liko liekamieji reiškiniai. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku, būna, kad pirštai užsikerta ir tenka su kita ranka juos atlenkti. Neturtinę žalą sudaro taip pat sudaro tai, kad negalėjo su vaiku pažaisti, vis dar tirpsta pirštai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad patruliavo, turėjo vieną sulaikytą asmenį, kurį vežė į komisariatą ir netoli (duomenys neskelbtini) gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) peiliu sužalotas žmogus. Jie buvo arčiausiai, todėl atvyko. Pastebėjo du asmenis, abu buvo kraujuoti, nurodė kuris užpuolikas, kuris nukentėjusysis. Gatvėje buvo liudininkai, kurių duomenis užsirašė. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir kitas policijos ekipažas, kuris lydėjo įtariamąjį į ligoninę. Bendravo su sulaikytu asmeniu, bet neprisimena, ką šis aiškino. Peilis buvo rastas numestas šalikelėje, juodos spalvos. Iš liudytojų parodymų sužinojo, kuris asmuo yra nukentėjęs, o kuris – užpuolikas. Anksčiau kaltinamojo nepažinojo, neturi pagrindo jį apkalbėti.  

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. (A. G.) parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, jog ėjo iš (duomenys neskelbtini) ir iš kaltinamojo buvo atimtas telefonas, atėmė du jaunuoliai. Kaltinamasis susinervino, nes tie jaunuoliai, kurie paėmė telefoną paspruko. Ėjo (duomenys neskelbtini), pakilo į (duomenys neskelbtini) ir autobuse kaltinamasis pradėjo konfliktuoti su keleiviu, kuris buvo ne prie ko, jis savo reikalais važiavo namo, o kaltinamasis išsitraukė peilį. Keleivis išlipo iš autobuso ir kaltinamasis jam perpjovė ranką. Matė smūgį su peiliu. Kai kaltinamasis išlipo iš autobuso, jis davė smūgį nukentėjusiajam, smūgis peiliu buvo vienas. Peilis juodas su rankena. Pirmas skambino pareigūnams, bet 112 nurodė tikslią vietą pasakyti, pradėjo nervintis ir T. B. iškvietė pareigūnus. Pats nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiu nekonfliktavo, tiesiog važiavo į stotį. Iš kitų asmenų grasinimų negirdėjo, nežino, kodėl kaltinamasis ranką perpjovė, kaip suprato buvo susinervinęs, nes buvo paimtas telefonas. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, perskaityta dalis liudytojo A. G. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Perskaičius parodymus, liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti teisingi parodymai. Asmenys, kurie iš kaltinamojo atėmė telefoną (duomenys neskelbtini), du jaunuoliai. Su T. B. nesikišo, kai iš kaltinamojo buvo paimtas telefonas. Nukentėjusysis buvo paguldytas ant žemės po smūgio peiliu, to momento nematė, tai matė T. B.. Kaltinamasis nežinojo ant ko šokti su peiliu, todėl šoko ant keleivio. Kaltinamasis buvo išgėręs, matė, kad jau autobuse jis buvo girtas. Iki vasario 16 d. su kaltinamuoju nebendravo, po įvykio irgi ne, nes pareigūnai kaltinamąjį paėmė ir jo daugiau nematė. Tą dieną, įvykio metu, jį matė pirma kartą. Konfliktų su kaltinamuoju nėra turėjęs. Nepagrįstai apkalbėti negalėtų kaltinamojo, nėra priežasčių. 

Teismui nepavyko įteikti šaukimo bei atvesdinti į teismo posėdį liudytojo T. B. Todėl teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo T. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 64-65).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. vasario 16 d., dienos metu, tiksliai laiko negali nurodyti, buvo bare, kurio pavadinimo ir adreso nežino, jis yra (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kitapus parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Bare buvo apie kelias valandas, nes jam išėjus, jau pradėjo temti. Išėjęs iš baro nuėjo į viešojo transporto stotelę „(duomenys neskelbtini)“ ir laukė autobuso ar troleibuso, reikėjo nuvažiuoti iki „(duomenys neskelbtini)“. Atvažiavus autobusui, nepažiūrėjo kokio maršruto, galėjo bute 2G, pradėjo lipti per duris, neprisimena, kurioje salono vietoje, ir lipant į autobusą susidarė trintis, susistumdymas tarp jo bei 3-4 jaunuolių, jų amžius nuo 22 iki 28 m., kurie taip pat lipo į autobusą. Įlipęs į autobusą aptiko, kad nėra mobiliojo ryšio telefono „Huawei P20 lite“, kuris prieš tai buvo striukės kišenėje. Laukiant autobuso, telefonas tikrai buvo kišenėje, nes girdėjo, kad jis suvibravo. Aptikęs, kad nėra telefono, atsisuko į tuos vaikinus, su kuriais susistumdė lipdamas į autobusą, nes pamanė, kad jie galėjo ištraukti telefoną iš kišenės. Pasakė vaikinams, kad jeigu jie paėmė telefoną, tai tegul atiduoda. Tačiau jį pasiuntė ir pasiūlė išlipti iš autobuso. Su juo kalbėjo vaikinas, vilkintis šviesią striukę, jo požymių negali nurodyti, atpažinti negalėtų. Taip pat negali apibūdinti, atpažinti kitų vaikinų. Iš autobuso išlipo su tais vaikinais, sekančioje stotelėje, galėjo būti „(duomenys neskelbtini)“ stotelė. Toliau negali atpasakoti, kaip klostėsi įvykiai, nes neprisimena. Nežino, ar įvyko muštynės tarp jų, nežino, ar buvo sumuštas. Kaip ir kuriuo momentu išsitraukė peilį ir prieš ką jį panaudojo, neprisimena. Peilis tikrai buvo jo striukės kišenėje, jis yra neatlenkiamas, o geležtė išsispaudžia paspaudžiant mygtuką, peilis yra juodos spalvos. Peilį su savimi turėjo, jei reikėtų papjaustyti maisto. Tuo momento, kaip išsitraukė peilį ir kaip jį panaudojo, neatsimena. Šiuo metu jaučia skausmą galvos srityje ir apčiuopiant galvą keliose vietose yra guzai, o taip pat yra paraudusi dešinė ranka alkūnės srityje, taip pat jaučia skausmą dešinės kojos viršutinėje dalyje. Nežino, ar tai yra nuo sumušimo ir kokiomis aplinkybėmis atsirado išvardinti sužalojimai (1 t., b. l. 92-94). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis A. S. iš dalies pripažino savo kaltę, apie bylos aplinkybes davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir pirmos apklausos metu. Papildomai nurodė, kad su juo kalbėjo vaikinas, vilkintis šviesią striukę, jo požymių negali nurodyti, atpažinti negalėtų. Negali apibūdinti, atpažinti kitų vaikinų. Iš troleibuso  išlipo su tais vaikinais sekančioje stotelėje, galėjo būti „(duomenys neskelbtini)“ stotelė. Toliau negali atpasakoti, kaip klostėsi įvykiai, nes neprisimena. Pamena, kad įvyko konfliktas. Jis turėjo striukės kišenėje peilį, jis yra neatlenkiamas, o geležtė išsispaudžia paspaudžiant mygtuką, peilis yra juodos spalvos. Kaip ir kuriuo momentu  išsitraukė peilį ir prieš ką jį panaudojo,  neprisimena. Tuo momento, kaip  išsitraukė peilį ir kaip jį panaudojo,  neatsimena. Tačiau tikrai buvo išsitraukęs peilį, nes pats susižalojo ranką. Dar pamena, kad tikrai kažkam sudavė smūgį, bet nežino, ar tuo metu rankoje laikė peilį (1 t., b. l. 113-115). 

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Š. parodė, kad 2020 m. vasario 16 d., apie 18.00 val., atėjo į visuomeninio transporto stotelę „(duomenys neskelbtini)“, važiuojant stoties kryptimi, norėdamas nuvažiuoti iki stotelės „(duomenys neskelbtini)“ ir nueiti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Stotelėje jis laukė (duomenys neskelbtini) maršruto troleibuso arba (duomenys neskelbtini) maršruto autobuso. Belaukiant, stotelėje grupė jaunuolių tarpusavyje stumdėsi, konfliktavo bei atiminėjo vienas iš kito daiktus. Į konfliktą jis neįsitraukė, dėl kokių priežasčių jis įvyko, nežino. Autobuso ar troleibuso laukė apie 3-4 min. Stotelėje sustojus (duomenys neskelbtini) maršruto autobusui, jis įlipo per galines duris. Matė, kad iš stotelėje besistumdžiusių jaunuolių keli taip pat įlipo į autobusą per kitas duris. Autobuso salono viduje pradėjo lakstyti vienas iš toje kompanijoje buvusių vyriškių, kuris šūkavo, bet dėl kokių priežasčių, neaišku. Jam išlipus stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, nurodytas vyriškis išlipo jam iš paskos, priėjo prie jo ir pasakė, kad jis iš jo kažką pavogė. V. Š. atsakius, jog jis nieko nevogė, minėtas vyriškis išsitraukė iš kišenės peilį ir vieną kartą dūrė jam į dešinę ranką. Po to jis perbėgo į kitą gatvės pusę, vyriškis jį vijosi, bet į įvykio vietą jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Minėto vyriškio jis nepažįsta, matė pirmą sykį (1 t., b. l. 40).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. vasario 16 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju  patruliu N. P. ir vyriausiuoju  patruliu E. P. apie 18.10 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad  (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), prie sustojimo  „(duomenys neskelbtini)“  važiuojant link stoties yra  peiliu sužalotas žmogus. Vykstant į įvykio vietą buvo gautas budėtojo informacijos patikslinimas apie įvykį, kur buvo nurodyta, kad užpuolikas yra vietoje bei nurodė jo požymius. Budėtojas nurodė, kad užpuolikas yra normalaus kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos striuke. Atvykus į vietą, tai yra prie viešojo sustojimo „(duomenys neskelbtini)“ stotelės važiuojant link stoties, stotelėje nieko nebuvo, tačiau kitoje kelio važiuojamosios dalies pusėje, prie pastato, kurio adresas (duomenys neskelbtini), buvo pastebėti du vyriškiai, vienas iš jų atitiko užpuoliko požymius, kitas asmuo buvo su pilkos spalvos striuke, kaip vėliau buvo nustatyta, tai buvo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Pribėgus prie anksčiau minėtų vyriškių, buvo pastebėta, kad jie abu yra sužaloti, pas asmenį, kuris atitiko užpuoliko požymius, buvo sužalota kairė ranka, pas V. Š. buvo sužalota dešinė ranka. Paklausus asmens, kas nutiko, V. Š. nurodė, kad jį be jokios priežasties užpuolė vyriškis, kuris buvo šalia jo bei sužalojo jo ranką peiliu. Vyriškiui, kuris buvo priešais V. Š., buvo nurodyta atsitraukti nuo jo ir atsigulti ant žemės, ką jis ir padarė. Šis vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, paprašius jo prisistatyti ir  paaiškinti įvykio aplinkybes, jis neprisistatė ir nieko neaiškino, tačiau tik nuolat kartojo, kad jis nėra kaltas, kad jį kažkas tai užpuolė ir atėmė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną. Tačiau nenurodė kada tai įvyko bei nenurodė, kurioje vietoje tai įvyko, nuolat kartojo, kad nėra kaltas ir nesakė savo asmens duomenų.  Apžiūrėjus asmenį, įtariamą sužalojimu, prie jo nebuvo rasta peilio. Paklausus asmens, kur yra peilis, jis neatsakė ir vėl pradėjo kartoti, kad jis nėra kaltas dėl šio įvykio. Būnant įvykio vietoje, buvo nustatyti galimi įvykio liudytojai:  T. B., gim. (duomenys neskelbtini), N. P., D. D. (kurie yra nepilnamečiai) ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini). T. B. paaiškino, kad jam važiuojant maršrutiniu transportu, autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), vyras, kuris buvo apsirengęs juodos spalvos striuke (nurodė į sulaikytą įtariamąją asmenį) pradėjo kabinėtis prie aplinkinių žmonių. Autobusui sustojus „(duomenys neskelbtini)“ sustojime, minėtas vyras išlipo, taip pat iš autobuso išlipo ir daugiau žmonių, tarp šių žmonių buvo ir vyriškis su pilka striuke (nurodė į V. Š.). Taip pat T. B. nurodė, kad išlipęs iš autobuso, įtariamasis išsitraukė juodos spalvos peilį ir puolė V. Š., įtariamasis dūrė V. Š., tačiau kur dūrė – nenurodė, nes liudytojas nurodė, kad jis pradėjo skambinti pagalbos telefonu, o įtariamasis ir nukentėjusysis asmuo nubėgo į kitą kelio pusę. Bendraujant su nepilnamečiais liudytojais, jie nurodė, kad įtariamasis asmuo, su juodos spalvos striuke ir nurodė į sulaikytąjį asmenį, iš galimai striukės kairės rankovės esančios kišenės ištraukė juodos spalvos peilį bei juo dūrė kitam asmeniui, kuris buvo su pilka striuke ir nurodė į V. Š.. Po šio įvykio vyrai nubėgo į kitą kelio pusę. Įvykio vietoje, kur buvo sulaikytas įtariamasis asmuo,  buvo apžiūrėta teritorija ir (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), ties parduotuve „(duomenys neskelbtini)“, netoli šaligatvio ant žolės buvo pastebėtas  juodos spalvos sulankstomas peilis, kuris buvo užlenktas. Įvykio vietoje nebuvo nustatyta įtariamojo asmenybė, nes jis atsisakė prisistatyti (1 t., b. l. 54-56).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. K. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos faktinės aplinkybės kaip ir liudytojo D. K. apklausoje (1 t., b. l. 13).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, kad 2020 m. vasario 16 d., apie 17.50 val., kartu su T. B. ir S. K. vyko į nakvynės namus. Iš pradžių važiavo autobusu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), prie esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, stotelėje „(duomenys neskelbtini)“ išlipo bei planavo važiuoti autobusu Nr. (duomenys neskelbtini). Laukiant autobuso, stotelėje „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo  jauną vaikiną su juodos spalvos striuke, normalaus kūno sudėjimo, apie 165 cm ūgio, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, šis vaikinas buvo kartu su dar trimis vaikinais, jie tarpusavyje konfliktavo. Vaikinas reikalavo kažkokį tai telefoną, klausė su juo buvusių vaikinų, kas iš jų paėmė jo telefoną, jis taip pat šaukė girdint aplinkiniams necenzūrinius žodžius ir buvo ištraukęs peilį, kurį iš jo atėmė su juo esantys vaikinai. Šie vaikinai buvo nuėję link (duomenys neskelbtini), o vaikinas su juodos spalvos striuke atsisėdo į autobusą Nr. „(duomenys neskelbtini)“, į tą autobusą taip pat atsisėdo ir liudytojas su draugais. Visa tai buvo apie 17.55 val. Vaikinas su juodos spalvos striuke agresyviai elgėsi ir autobuso viduje, kabinėjosi prie aplinkinių, reikalavo visų grąžinti jo telefoną. Matė, kad šis vaikinas buvo ištraukęs iš kairės striukės kišenės juodos spalvos sulankstomą peilį, kuriuo grasino autobuso keleiviams bei jo pažįstamam S. K.. Jis paprašė T. B. jo mobilaus ryšio telefono ir apie įvykį pranešė telefonu Nr. 112, tai įvyko apie 18.03 val. Išlipus „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, iš autobuso išlipo ir vaikinas su juoda striuke bei kiti asmenys. Tik išlipus iš autobuso vaikinas su juodos spalvos striuke puolė peiliu vaikiną, kuris buvo su pilkos spalvos striuke ir buvo išlipęs iš autobuso Nr. (duomenys neskelbtini). Vaikinas su pilkos spalvos striuke buvo sužalotas į kairę ranką. Išlipus iš autobuso, dar kalbėjo telefonu su pareigūnais ir pastebėjus, kad yra sužalotas vaikinas, apie tai pranešė. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė asmenį, kuris puolė su peiliu vaikiną su pilkos spalvos striukė. Policijos pareigūnams nurodė asmenį, kuris buvo su peiliu ir sužalojo kitą asmenį. Kalbant telefonu, policijos pareigūnams nurodė vaikino, kuris puolė peiliu, požymius (1 t., b. l. 59-61). 

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. B. parodė, kad 2020 m. vasario 16 d., apie 17.50 val., kartu su A. G. ir S. K. vyko į nakvynės namus, kur šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), prie esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės laukiant autobuso, stotelėje „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo jauną vaikiną su juodos spalvos  striuke, normalaus kūno sudėjimo, apie 165 cm ūgio, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Šis vaikinas buvo kartu su dar trimis vaikinais, jie  tarpusavyje konfliktavo. Girdėjo, kad vaikinas su juodos spalvos striuke klausė su juo buvusių vaikinų „kas paėmė mano telefoną“, jis taip pat šaukė necenzūrinius žodžius ir buvo ištraukęs nesulankstomą peilį, kurį iš jo atėmė su juo buvę vaikinai. Atvykus autobusui, jie nuėjo, o vaikinas su juodos spalvos striuke atsisėdo į autobusą Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kuris apie 17.55 val. atvyko prie stotelės. Vaikinas su juodos spalvos striuke agresyviai elgėsi ir autobuso viduje, kabinėjosi prie aplinkinių, reikalavo visų grąžinti jo telefoną. Matė, kad šis vaikinas buvo išsitraukęs iš striukės kišenės juodos spalvos, sulankstomą peilį, kuriuo grasino autobuso keleiviams. A. G. pasiėmė iš liudytojo telefoną ir skambino pagalbos telefonu, tai vyko apie 18.03 val. Išlipus „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, iš autobuso išlipo ir vaikinas su juoda striuke bei kiti asmenys. Tik išlipus iš autobuso, vaikinas su juodos spalvos striuke puolė peiliu vaikiną, kuris buvo su pilkos spalvos striuke ir buvo išlipęs iš autobuso Nr. (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė asmenį, kuris puolė su peiliu vaikiną su pilkos spalvos striuke. Jis ir A. priėjo prie policijos pareigūnų ir nurodė asmenį, kuris buvo su peiliu ir sužalojo kitą asmenį. A. kalbant telefonu policijos pareigūnams nurodė vaikino, kuris puolė peiliu, požymius

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio M. K. (M. K.) tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. vasario 16 d., apie 21.30 val., perkėlus pristatytą A. S., gim. (duomenys neskelbtini) į pristatytų asmenų patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), jis pradėjo galvą daužyti į suoliuką, dėl ko buvo nuspręsta vyrui dėl jo paties saugumo uždėti spec. priemonę – surišimo diržą (taip suvaržant jo judesius). Vyrą nuvedus į  sulaikymo patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo agresyviai nusiteikęs, pareikalavus atsigulti ant čiužinio jis stangrino raumenis, taip stengdamasis neleisti uždėti spec. priemonės (1 t., b. l. 76).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. vasario 16 d., 21.26 val., A. S. nustatytas 1,10 prom. girtumas (1 t., b. l. 78).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros atlikimo metu buvo užfiksuotos dėmės, panašios į kraujo pėdsakus (1 t., b. l. 14-20).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad atliekant savanorišką daiktų pateikimą paimtas peilis (1 t., b. l. 27-28).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas peilis atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus (turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm) ir yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams (1 t., b. l. 32-33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 575/2020(01) nurodyta, kad V. Š. nustatytas durtinis-pjautinis-kiaurinis dešinio dilbio sužalojimas su V piršto tiesėjo sausgyslės pažeidimu ir alkūniniu nervo jutiminės šakelės pažeidimu, kvalifikuojamas dėl sausgyslės ir nervo pažeidimo nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas savęs žalojimui nebūdingas. Sužalojimas padarytas duriančių – pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, tikėtina vienu (1 t., b. l. 46-48).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl atliekamo tyrimo nurodyta, kad specialisto išvada buvo patikslinta, jog nustatytas  durtinis-pjautinis-kiaurinis dešinio dilbio sužalojimas su V piršto sausgyslės pažeidimu ir alkūninio nervo jutiminės šakelės pažeidimu (1 t., b. l. 49).

A. S. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados, įrodymų vertinimas

Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių

Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos iš esmės teisingai. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. 

Nukentėjusysis V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis įšoko į autobusą per priekines duris, pradėjo rėkti, blaškytis autobuso priekyje. Nuvažiavus iki (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) stotelės, išlipo, traukė cigaretes iš kišenės, susiruošė eiti per pėsčiųjų perėją, bet kaltinamasis pradėjo rėkti, šoko su kumščiais, pasiruošė gintis nuo jo ir jautė smūgį į ranką. Buvo suduotas vienas smūgis į dešinę ranką, iš pradžių net nesuprato, kad perpjovė ranką. Kaltinamasis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, sakyti, kad jį papjaus ir švaistėsi peiliu prieš nosį. Pradėjo bėgti per gatvę, jau kraujavo, kai tik perbėgo gatvę, atvažiavo policijos pareigūnai. Kaltinamasis atsisėdo ant gatvės, pareigūnai jį surakino, tada surado peilį. Peilį matė tik tada, kai pareigūnai jį surakino ir pradėjo ieškoti, kaltinamasis buvo numetęs peilį ant šalimais esančio kalniuko. Nieko iš stotelėje buvusių asmenų nepažįsta, neturi priežasčių apkalbėti kaltinamąjį, pirmą kartą gyvenime jį matė. Tokie nukentėjusiojo parodymai iš esmės buvo nuoseklūs ir atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 40).

Be to, nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina liudytojų T. B., A. G., D. K. parodymai, specialisto išvada. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. G. parodė, kad autobuse kaltinamasis pradėjo konfliktuoti su keleiviu, kuris išlipo iš autobuso ir kaltinamasis jam perpjovė ranką. Kai kaltinamasis išlipo iš autobuso, jis davė smūgį nukentėjusiajam, smūgis peiliu buvo vienas. Kaltinamasis buvo išgėręs, matė, kad jau autobuse jis buvo girtas. Iki vasario 16 d. su kaltinamuoju nebendravo, po įvykio irgi ne, nes pareigūnai kaltinamąjį paėmė ir jo daugiau nematė. Tą dieną, įvykio metu, jį matė pirma kartą. Konfliktų su kaltinamuoju nėra turėjęs. Negalėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamojo, tam nėra priežasčių. Teisiamajame posėdyje liudytojas D. K. parodė, kad patruliavo, turėjo vieną sulaikytą asmenį, kurį vežė į komisariatą ir netoli (duomenys neskelbtini) gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) peiliu sužalotas žmogus. Jie buvo arčiausiai, todėl atvyko. Pastebėjo du asmenis, abu buvo kraujuoti, nurodė kuris užpuolikas, kuris nukentėjusysis. Gatvėje buvo liudininkai, kurių duomenis užsirašė. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir kitas policijos ekipažas, kuris lydėjo įtariamąjį į ligoninę. Bendravo su sulaikytu asmeniu, bet neprisimena, ką šis aiškino. Peilis buvo rastas numestas šalikelėje, juodos spalvos. Iš liudytojų parodymų sužinojo, kuris asmuo yra nukentėjęs, o kuris – užpuolikas. Anksčiau kaltinamojo nepažinojo, neturi pagrindo jį apkalbėti. Byloje nenustatytas joks liudytojų suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, jų parodymai atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 59-61, 54-56). Be to, pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo T. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 64-65). Nors šie parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, jie naudojami tik kitiems bylos įrodymams patikrinti, pastebėtina, kad liudytojo T. B. parodymai esminėse detalėse atitinka tiek nukentėjusiojo V. Š., tiek liudytojų A. G., D. K. parodymus toje dalyje, kurioje liudytojas parodė, jog vaikinas su juodos spalvos striuke puolė peiliu vaikiną, kuris buvo su pilkos spalvos striuke ir buvo išlipęs iš autobuso Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai ir sulaikė asmenį, kuris puolė su peiliu vaikiną su pilkos spalvos striuke. Tai, kad A. S. sulaikymo metu atitiko liudytojų nurodytus požymius, matyti tiek iš nukentėjusiojo V. Š., tiek iš liudytojų A. G., T. B. parodymų, tiek ir iš policijos pareigūno vyr. patrulio D. K. iškart po įvykio surašyto tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 13).

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad lipant į autobusą gavosi trintis ir įlipęs į autobusą telefono jau nerado. Jaunuoliams, buvusiems autobuse, pasakė, kad grąžintų telefoną, jie tik pasišaipė ir pasiūlė išlipti iš autobuso. Išlipus įvyko konfliktas, pradėjo aiškintis, prisimena, kad tas peilis pas jį buvo rankoje, bet kai trenkė, smūgiavo, tas peilis buvo striukės išorinėje kišenėje, kairėje pusėje. Ranką turbūt susižalojo peiliu, nes ji buvo įpjauta. Susižalojęs peiliu save turbūt jį numetė, nes peilio prie jo nebuvo. Tiksliai negali pasakyti kaip sau pirštą persipjovė, gal tuo momentu net nejautė, kad susižalojo, tik vėliau pamatė. Negali atsakyti, kodėl nukentėjusysis ir liudytojai sako, kad jis smūgiavo su peiliu, galbūt liudytojai pažįsta nukentėjusįjį ir todėl taip sako, nes nukentėjusysis buvo ne vienas. Prisimena, kad trenkė su ranka, bet peilio tuo momentu rankoje nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S. parodė, kad neprisimena, kaip ir kuriuo momentu išsitraukė peilį ir prieš ką jį panaudojo. Peilis tikrai buvo jo striukės kišenėje, jis yra neatlenkiamas, o geležtė išsispaudžia paspaudžiant mygtuką, peilis yra juodos spalvos. Tikrai buvo išsitraukęs peilį, nes pats susižalojo ranką. Dar pamena, kad tikrai kažkam sudavė smūgį, bet nežino, ar tuo metu rankoje laikė peilį (1 t., b. l. 92-94, 113-115). Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip neįtikinančius, nelogiškus, negyvenimiškus ir neatitinkančius kitų byloje esančių įrodymų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. S. iš esmės pripažįsta sudavęs smūgį, tačiau teigia, kad tuo momentu peilio rankoje neturėjo, peilis buvo kišenėje, tačiau niekaip negalėjo paaiškinti, kokiu būdu susižalojo pats. Kaip minėta aukščiau, specialisto išvada nukentėjusiajam V. Š. nustatytas durtinis-pjautinis-kiaurinis dešinio dilbio sužalojimas su V piršto tiesėjo sausgyslės pažeidimu ir alkūniniu nervo jutiminės šakelės pažeidimu, kvalifikuojamas dėl sausgyslės ir nervo pažeidimo nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas savęs žalojimui nebūdingas. Sužalojimas padarytas duriančių – pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, tikėtina vienu. Byloje nenustatyta, kad V. Š. būtų sužalotas iki konflikto su kaltinamuoju ar jam konstatuotus sužalojimus būtų galimai padarę kiti asmenys. Be to, tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas aukščiau nurodytoje vietoje ir laiku, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis (1 t., b. l. 14-20).

Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. Š. parodymais, kad smūgį peiliu jam sudavė būtent A. S.. Ne mažiau svarbi aplinkybė yra ir tai, kaip kaltinamasis elgėsi iš karto po nusikaltimo padarymo, t. y. būdamas sulaikytas atsisakė prisistatyti, be to, perkeltas į sulaikytų asmenų patalpą galvą daužė į suoliuką, dėl ko buvo panaudota speciali priemonė – surišimo diržas. Įvertintina tai, kad A. S. sulaikymo metu nustatytas nesunkus neblaivumo laipsnis – 1,10 prom. (1 t., b. l. 78), tačiau teisiamajame posėdyje A. S. nurodė ikiteisminio tyrimo metu neprisiminęs, ar naudojo peilį, o dabar geriau apmąstė, apgalvojo ir prisimena, kad smūgio momentu peilis buvo kišenėje. Tokia kaltinamojo pozicija vertintina kaip jo gynybinė versija, paneigtina aukščiau byloje surinktų ir aptartų įrodymų visuma.  Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo dūrio peiliu nukentėjusiajam padarytas durtinis-pjautinis-kiaurinis dešinio dilbio sužalojimas su V piršto sausgyslės pažeidimu ir alkūninio nervo jutiminės šakelės pažeidimu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, A. S. veiksmai pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jis V. Š. dūrė peiliu be jokios pagrįstos priežasties, matant kitiems žmonėms, t. y. iš chuliganiškų paskatų. Teismas laiko, kad kaltinamasis A. S. veikė tiesiogine tyčia.   

Pažymėtina, jog tiek specialisto išvada, tiek nukentėjusiojo V. Š., liudytojų T. B., A. G. parodymais nustatyta, kad A. S. peiliu dūrė nukentėjusiajam vieną, o ne du kartus, todėl teismas šią aplinkybę kaltinamajame akte patikslina, nurodant, jog A. S. ne mažiau vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam V. Š.. Tai neturi reikšmės nei veikos kvalifikavimui, nei kaltinamojo padėčiai.  

Dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį

BK 258 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formalioji. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo nešiojimo ne namų sąlygomis pradžios, o pasekmės nėra būtinasis veikos požymis. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei objektyviąją pusę ir nori veikti.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. S. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, t. y. neteisėtai įgijo ir iki 2020 m. vasario 16 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, laikydamas prie savęs, nešiojo pramoninės gamybos turistinį peilį, kuris priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl šios veikos pripažino ir parodė, kad peilį pirko seniai, kažkur parduotuvėje, gal prieš 1,5-2 metus. Į darbą išvažiuoja 7 val. ryto, grįžta 9 val. vakare, tai peilis reikalingas pasipjaustyti maistui.  Tokie jo parodymai atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 113). Kaltinamojo veika pasireiškė tyčine kaltės forma. Peilio su automatiškai atsilenkiančia geležte laikymas su savimi ne namų sąlygomis ir viešoje vietoje Vilniaus mieste, panaudotas nukentėjusiojo V. Š. sužalojimui aiškiai atspindi kaltinamojo tiesioginės tyčios turinį. Kaltinamojo A. S. parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo, liudytojų  A. G., T. B., D. K. parodymais, apie tai, kad minėtas peilis priklauso būtent A. S., taip pat ir objektyviais bylos duomenimis – specialisto išvada dėl ginklo pobūdžio, kita rašytine bylos medžiaga.  

Pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 258 straipsnio 2 dalį kaip neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu. 

Bausmės skyrimas

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta vienintelė bausmės rūšis: laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. 

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors kaltinamasis nepripažino, kad jo veiksmams turėjo įtakos tą dieną vartotas alkoholis, su šiais argumentais nesutiktina. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami ir tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatoma ir tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ar girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą; taigi būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2009, 2K-465/2011, 2K-504/2013, 2K-492/2014).

Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis A. S. iš anksto būtų planavęs prieš nukentėjusįjį V. Š. naudoti fizinį smurtą ir tam būtų ruošęsis, – jo veiksmai buvo spontaniški, t. y. buvo išgėręs, važiavo autobusu ir nukentėjusiajam išlipus iš autobusu dūrė jam peiliu. Viso proceso metu kaltinamasis A. S. nurodė, jog ne viską atsimena, be to, jam buvo nustatytas 1,10 prom. neblaivumo laipsnis, kas patvirtina, kad kaltinamasis buvo pakankamai apsvaigęs. Taigi teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje esančių ištirtų ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų įvertintų įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamasis A. S. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui, tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).  

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas ir vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo asmenybę: vedęs, dirbantis pagal individualią veiklą (1 t., b. l. 149), anksčiau teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 142-146), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kaltinamojo atžvilgiu kituose teismuose šiuo metu nagrinėjamos 4 baudžiamosios bylos.  Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad A. S. antivisuomeninės nuostatos susiformavusios ir įsišaknijusios, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, ankstesni teistumai jam teigiamos įtakos nedaro, jis ir toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas, yra daug kartų teistas nepaisant gan jauno amžiaus, todėl bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. S. tik BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmių dydį nustatant artimą sankcijoje numatytiems bausmės vidurkiams. Šiuo nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingos nusikalstamų veikų rūšims, todėl paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, tarpusavyje subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Teismas nenustatė pagrindų skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ar paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2020 m. vasario 16 d., 18.15 val. iki 2020 m. vasario 18 d., 15.21 val. (1 t., b. l. 85, 107). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios (1 t., b. l. 108).

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 657,30 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo (1 t., b. l. 69-72). Nors kaltinamasis A. S. nei kaltės dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, nei civilinių ieškinių nepripažino, pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu jis pripažintinas kaltu. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais, todėl priteistinas visa apimtimi.   

Nukentėjusysis V. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1271,77 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 51). Ieškinyje nurodyta, kad turtinė žala susidarė, nes buvo nedarbingas nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. balandžio 25 d., dėl to prarado darbo užmokesčio pajamas, t. y. apie 1625 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skirtos ligos išmokos per minėtą laikotarpį sudarė 353,23 Eur. Neturtinė žala susidarė dėl to, kad sužalojimo metu patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol, tai trukdo dirbti, užsiimti kasdiene veikla, rankoje matomi randai, todėl patiria nepatogumus, patyrė stresą, nerimą, dvasinius išgyvenimus. 

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. Š. paaiškino, kad po įvykio du su puse mėnesio buvo nedarbingas, buvo atlikta operacija, yra liekamųjų reiškinių. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku, būna, kad užsikerta pirštai ir tenka su kita ranka juos atlenkti. Neturtinę žalą taip pat sudaro tai, kad negalėjo su vaiku pažaisti, o iki dabar tirpsta rankos pirštai.   

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nuostolius asmens sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Be abejonės, esant tokiam kūno sužalojimui – durtiniam-pjautiniam-kiauriniam dešinio dilbio sužalojimui su V piršto sausgyslės pažeidimu ir alkūninio nervo jutiminės šakelės pažeidimu, nukentėjusysis V. Š. negalėjo eiti į darbą, be to, negalėjo dirbti santechniku, nors tuos du mėnesius butų gavęs darbo užmokestį, t. y. dėl minėto sužalojimo nukentėjusysis neteko pajamų, todėl turi teisę į tokio pobūdžio turtinės žalos atlyginimą. Byloje esantys medicininiai dokumentai, išrašas iš Teismų informacinės sistemos LITEKO apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas (1 t., b. l. 176), paties nukentėjusiojo V. Š. paaiškinimai patvirtina, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas, per laikotarpį nuo 2020 m. vasario 22 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. gavo išmokas iš „Sodros“.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. Š. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai ir jam priteistina 1271,77 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010).

A. S. kaltais tyčiniais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas V. Š. – durtinis-pjautinis-kiaurinis dešinio dilbio sužalojimas su V piršto tiesėjo sausgyslės pažeidimu ir alkūniniu nervo jutiminės šakelės pažeidimu, nukentėjusysis buvo nedarbingas du mėnesius. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų laikinai buvo apribota nukentėjusiojo galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą. Be to, nėra jokių abejonių, kad nukentėjusysis dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Be abejonės, tokia situacija turi pasekmių žmogaus gyvenimui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad V. Š. visiškai nepasveiko, kad yra likę traumos padariniai ir pan., todėl jo prašoma pinigų suma neturtinei žalai atlyginti (1000 Eur) yra protinga ir priteistina pilna apimtimi.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, 2020 m. vasario 16 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis bei 1 nuoplova su galimais kraujo pėdsakais nuo šaligatvio, o taip pat 2020 m. vasario 17 d. paimti A. S. biologiniai (DNR) pavyzdžiai, 2020 m. gegužės 7 d. nutarimu priduoti saugoti į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (1 t., b. l. 34-35), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areštą 30 parų.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti A. S. subendrintą bausmę – 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 16 d., 18.15 val. iki 2020 m. vasario 18 d., 15.21 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Nukentėjusiojo V. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš A. S. 1271,33 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir trisdešimt tris euro centus) nukentėjusiajam V. Š. turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. S. 657,30 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir trisdešimt euro centų) Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo V. Š. gydymo išlaidų atlyginimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2020 m. vasario 16 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą peilį bei 1 nuoplovą su galimais kraujo pėdsakais nuo šaligatvio, o taip pat 2020 m. vasario 17 d. paimtus A. S. biologinius (DNR) pavyzdžius, 2020 m. gegužės 7 d. nutarimu priduotus saugoti į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                   Ramūnas Keidūnas