Civilinė byla Nr. e2A-171-343/2021
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01159-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.17; 3.3.1.13; 3.3.1.18.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės asociacijos „Alytaus aeroklubas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 14d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos „Alytaus aeroklubas“ prevencinį ieškinį atsakovėms Alytaus miesto savivaldybei ir Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl uždraudimo perimti ieškovės panaudos pagrindais naudojamą turtą ir uždraudimo nutraukti panaudos sutartį.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė asociacija „Alytaus aeroklubas“ (toliau – ir ieškovė) prevenciniame ieškinyje prašo: 1) uždrausti Alytaus miesto savivaldybei ir Alytaus miesto savivaldybės administracijai (toliau ir atsakovės) perimti 2016 01 13 Turto panaudos sutartimi ieškovei perduotą turtą iki šios panaudos sutarties galiojimo termino pabaigos 2026 01 13 (teismo posėdžio metu ieškovės atstovas tikslino reikalavimą ir nurodė - uždrausti atsakovėms riboti ieškovės turto valdymo ir naudojimosi turtu teises); 2) uždrausti atsakovėms nutraukti 2016 01 13 Turto panaudos sutartį prieš galiojimo termino pabaigą 2026 01 13, išskyrus įstatymo ir Turto panaudos sutartyje numatytais pagrindais.
2. Nurodė, jog 2016 01 13 tarp Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (dabar - Lietuvos sporto centras) ir ieškovės buvo sudaryta Turto panaudos sutartis, kurios pagrindu ieškovei aviacijos sporto šakos plėtrai vystyti vienerių metų laikotarpiui buvo perduotas neatlygintinai valdyti ir naudotis ilgalaikis materialusis valstybei priklausantis ir panaudos davėjo patikėjimo teise valdomas turtas – 8 pastatai, esantys (duomenys neskelbtini); ir 15 orlaivių. Ieškovė, prieš baigiantis Turto panaudos sutarties galiojimo terminui, 2017 01 10 kreipėsi į tuometinį Kūno kultūros ir sporto departamentą (panaudos davėją) dėl panaudos sutarties pratęsimo, tačiau į šį kreipimąsi niekada nebuvo atsakyta, o panaudos davėjas turto niekada nepareikalavo grąžinti, todėl ieškovė iki šiol naudojasi panaudos pagrindais jai perduotu turtu. Ieškovė sprendžia, kad tokiu būdu Turto panaudos sutartis jos galiojimo laiku nepasibaigė, ji yra galiojanti, nes, panaudos davėjui neišsprendus pateikto prašymo dėl sutarties pratęsimo, sutartis liko galioti dešimčiai metų iki maksimalaus teisės aktuose numatyto termino ribos. Toks terminas sueis 2026 01 13. Ieškovė netrukdomai perduotu turtu faktiškai naudojosi iki 2020 pavasario, kuomet Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 04 22 priėmė Nutarimą Nr. 415 perduoti ie6kovės naudojamą turtą Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn. 2020 04 30 Alytaus miesto savivaldybė ir Lietuvos sporto centras pasirašė Turto perdavimo- priėmimo aktą ir tokiu būdu Alytaus miesto savivaldybė įgijo ieškovės naudojamą turtą nuosavybėn. Alytaus miesto savivaldybės administracija 2020 05 13 iškėlė reikalavimą perduoti raktus nuo patalpų ir atlaisvinti patalpas. Atsakovės ieškovės teisėtais pagrindais naudojamą turtą bando perimti drastišku ir grubiu būdu, net nenutraukę galiojančios Turto panaudos sutarties. Ieškovė sprendžia, kad taip atsakovės siekia politinių tikslų – išstumti ieškovę iš užimamų patalpų ir žemės sklypo ir taip atlaisvinti erdvę LEZ kūrimui. Prevenciniu ieškiniu ieškovė siekia išvengti neteisėto turto perėmimo, kai ribojamos ieškovės turto valdymo ir naudojimosi turtu teisės, t. y. siekia apginti savo teises nuo žalos padarymo ateityje.
3. Atsakovės Alytaus miesto savivaldybė ir Alytaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2016 01 13 Valstybės turto panaudos sutartimi tuometinis Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės panaudos gavėjai ieškovei perdavė valstybės turtą: 8 pastatus ir 15 orlaivių laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis vienerių metų laikotarpiui. Šis terminas yra pasibaigęs, sutarties galiojimo terminas nėra pratęstas, todėl ieškovė asociacija „Alytaus aeroklubas“ turtą valdo be teisėto pagrindo. 2020 04 22 Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė Nutarimą Nr.415 dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), perdavimo savivaldybės nuosavybėn, šiuo nutarimu perdavė Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausiusį, Lietuvos sporto centro patikėjimo teise valdytą turtą, kurį panaudos pagrindais naudojo ieškovė. Alytaus miesto savivaldybė, perėmusi turtą, jį įgijo nuosavybėn ir teisėtai iš ieškovės pareikalavo turtą jai perduoti. Kadangi prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, o ieškovė neįrodė atsakovių būsimų neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėtų atsirasti žala, prevencinis ieškinys negali būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu previencinį ieškinį atmetė; panaikino laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Alytaus miesto savivaldybei ir Alytaus miesto savivaldybės administracijai atlikti nutartyje nurodytus veiksmus.
5. Nustatė faktines aplinkybes – 2016 01 13 tarp ieškovės ir tuometinio Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (dabar – Lietuvos sporto centras) sudaryta Turto panaudos sutartis Nr. SP-2 (toliau – Turto panaudos sutartis), kurios pagrindu valstybės turto patikėtinis Kūno kultūros ir sporto departamentas perdavė ieškovei laikinai vieneriems metams neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybei priklausantį turtą, kurį sudaro 8 pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), 15 orlaivių ir 2 sklandytuvinės priekabos (toliau – Turtas) aviacijos sporto šakos plėtrai. Prieš baigiantis Turto panaudos sutarties galiojimo terminui ieškovė, siekdama tęsti veiklą, 2017 01 10 raštu kreipėsi į valstybės turto patikėtinį dėl Turto panaudos sutarties pratęsimo. Atsakymas nebuvo gautas. 2018 04 25 ieškovė su tapačiu prašymu dar kartą kreipėsi į Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 2018 05 30 Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikė atsakymą Nr. S-701, kuriame informavo ieškovę atsisakantis sutartį pratęsti. Ieškovė, turto patikėtiniui neprieštaraujant, toliau netrukdomai naudojosi jai valstybės perduotu turtu. 2020 04 22 Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė Nutarimą Nr. 415. Šio nutarimo pagrindu ieškovės panaudos pagrindais naudojamas valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas – 8 pastatai (duomenys neskelbtini) ir 15 orlaivių, perduoti Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Įgyvendindami minėtą nutarimą Alytaus miesto savivaldybė ir Lietuvos sporto centras (Kūno kultūros ir sporto departamento teisių perėmėjas) 2020 04 30 pasirašė Turto priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)). 2020 05 14 atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ieškovę, reikalaudama ją nedelsiant perduoti pastatų ir kitus raktus, o iki raktų perdavimo momento iš pastatų pašalinti jai priklausantį turtą ir užtikrinti savivaldybės turto saugumą. Ieškovė, laikydamasi pozicijos, jog panaudos santykiai tęsiasi iki maksimalaus teisės aktuose numatyto 10 metų laikotarpio, kadangi Turto panaudos sutartis yra nepasibaigusi, nes jos pratęsimo procedūra Vyriausybėje nėra užbaigta, sprendžia, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimas dėl jos valdomo ir naudojamo turto perdavimo yra neteisėtas, galintis sukelti ateityje ieškovei materialios žalos, todėl kreipėsi į teismą prevenciniu ieškiniu, reikalaudama netrukdyti jai naudotis teisėtai panaudos pagrindais perduotu turtu.
6. Teismas sprendė, jog santykiams dėl ginčo Turto taikytinas valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje reglamentuojantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – VSTVNDĮ), nustatantis esminius valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principus, bei turintis viršenybę prieš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, reglamentuojančias iš panaudos sutarties atsirandančius santykius. VSTVNDĮ 14 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojusi ieškovės kreipimosi į panaudos davėją Kūno kultūros ir sporto departamentą dėl Turo panaudos sutarties pratęsimo 2017 01 10, numatė, jog sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį priima Vyriausybė arba įgalioti turto valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka. To paties straipsnio 1 dalies 4-8 punktuose nurodytiems subjektams numatyta, kad valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
7. Ieškovės kreipimosi dėl Turto panaudos sutarties pratęsimo metu galiojusi 2002 12 03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1890 patvirtinta Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) redakcija numatė, kad sprendimą dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo panaudos pagrindais asociacijoms priima Vyriausybė (Aprašo 6.1 punktas). Pagal aprašo 6.2.2 punktą dėl nematerialiojo, ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto (išskyrus valstybės nekilnojamąjį turtą) perdavimo asociacijoms sprendimą priima valstybės turto valdytojas. Kai turtą ketinama perduoti asociacijai, Vyriausybės nutarimo ar turto valdytojo sprendimo dėl turto perdavimo projektą rengiantis turto valdytojas šį projektą turi suderinti su: 1) institucija, įgyvendinančia valstybės, kaip juridinio asmens, perduodančio ir priimančio valstybės turtą, dalyvio teises ir pareigas (išskyrus atvejus, kai juridinio asmens dalyvio teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė); 2) Konkurencijos taryba, kai valstybės turtas panaudos pagrindais perduodamas Aprašo 4.2-4.4 ir 4.6 papunkčiuose nurodytiems subjektams; 3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju, kai panaudos pagrindais perduodamas valstybės nekilnojamasis turtas (Aprašo 8.1, 8.3, 8.4 punktai). Aprašo 9 punkte buvo detalizuota sprendimų dėl turto suteikimo panaudai projektų derinimo tvarka. Pagal šią tvarką, jeigu aprašo 8 punkte nurodytos institucijos motyvuotai nepritaria turto valdytojo, ketinančio perduoti valstybės turtą panaudos pagrindais, pateiktam sprendimo projektui, o turto valdytojas su tuo nesutinka, galutinį sprendimą dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais priima Vyriausybė. Panaudos davėjas Kūno kultūros ir sporto departamentas 2016 01 13 valstybės turto panaudos sutartį Nr. SP-2 dėl neatlygintino patikėjimo teise valdomo turto perdavimo ieškovei sudarė vienerių metų laikotarpiui (sutarties 2 punktas). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė pirmą kartą dėl Turto panaudos sutarties pratęsimo į Kūno kultūros ir sporto departamentą kreipėsi 2017 01 10. Ieškovė pakartotinai dėl Turto panaudos sutarties pratęsimo kreipėsi į valstybės turto patikėtinį 2018 04 25 raštu Nr. 04/25-01, tai patvirtina 2018 05 30 Kūno kultūros ir sporto departamento raštas Nr. S-707, kuriame išdėstytas atsakymas dėl sutarties pratęsimo negalimumo, nes sutarties pratęsimo projektas nebuvo suderintas su privalančia derinimo procesą atlikti institucija - Konkurencijos taryba, o su Konkurencijos tarybos išvada turto valdytojas sutiko. Aprašo 9 punktas numato, kad jeigu Aprašo 8 punkte nurodytos institucijos (šios bylos atveju Konkurencijos taryba) motyvuotai nepritaria turto valdytojo (šios bylos atveju Kūno kultūros ir sporto departamento), ketinančio perduoti valstybės turtą panaudos pagrindais, pateiktam sprendimo projektui, o turto valdytojas su tuo nesutinka, galutinį sprendimą dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
8. Teismas sprendė, kad Valstybės turto valdytojui jo paruošto projekto nesuderinus su privalančia derinti projektą institucija, tolimesnė procedūra dėl turto perdavimo panaudos pagrindais nebevyksta, į Vyriausybę toks projektas nebeteikiamas, kas reiškia, jog tolimesni panaudos teisiniai santykiai nesusiklosto, o panaudos sutartis nėra pratęsiama. Tokia tvarka atitinka Aprašo 9 punkto nuostatas. Darė išvadą, kad ieškovė 2018 05 30 Kūno kultūros ir sporto departamento raštu buvo tinkamai informuota apie valstybės turto panaudos sutarties Nr. SP-2 pratęsimo negalimumą, kas rodo, kad Turto panaudos sutartis yra pasibaigusi.
9. Teismas padarė išvadą, kad Alytaus miesto savivaldybė 2020 04 22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 415 pagrindu perėmusi valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą – 8 pastatus (duomenys neskelbtini) ir 15 orlaivių, tapo šio turto savininke, turtas perimtas be apsunkinimų panaudos sutartiniais įsipareigojimais, o tai jai suteikia teisę savarankiškai, savo nuožiūra spręsti dėl turto naudojimo, disponavimo, valdymo atitinkamai pagal savivaldybėms priklausančio turto valdymo teisinį reglamentavimą. Ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį, tačiau atsakovių veiksmai, kuriais bandoma perimti ieškovės panaudos pagrindais iki šiol naudotą turtą, negali būti laikomi neteisėtais, ankstesni turto panaudos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir valstybės yra pasibaigę. Teisėtai atliekami veiksmai negali būti prevencinio ieškinio objektu, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą ir prevencinį ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad su pirmos instancijos teismo pozicija nesutinka iš esmės, mano, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas.
11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Reikia vadovautis prejudiciniu Vilniaus apylinkės teismo 2018 10 16 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2019 11 04 nutartimi Vilniaus apygardos teismui palikus minėtą sprendimą nepakeistu (Prejudicinė Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2A-1207-912/2019 (šios bylos prejudicialumą pirmosios instancijos teismas pripažino skundžiamame sprendime). Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl valstybinės žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo Turtas, panaudos sutarties. Šioje nutartyje Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad: (i) apeliantei valstybės pastatai ir kitas ilgalaikis turtas perduoti naudotis pagal 2008 11 19 panaudos sutartį (ir vėlesniais sutarties variantais, papildymais, pratęsimais). Vėliau 2010 06 17 su apeliante sudaryta valstybinės žemės sklypo, reikalingo tiems pastatams ir turtui eksploatuoti, panaudos sutartis; (ii) apeliantei pateikus prašymą pratęsti Turto panaudos sutartį, šios sutarties termino pratęsimo procedūra liko neužbaigta ir įstatyme nustatyta tvarka nepriimtas nei teigiamas, nei neigiamas sprendimas. Todėl, Vilniaus apygardos teismas konstatavo kad Turto panaudos sutartis tampa ne neterminuota, o galioja iki Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytos ribos (t. y. dešimt metų), todėl Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės panaudos davėja, neturėjo teisės nutraukti su apeliante 2010 06 17 sudarytos valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties. Pažymi, kad, išnagrinėjus bylą, Kūno kultūros ir sporto departamentas nesiėmė jokių veiksmų atsakyti į apeliantės prašymą dėl Turto panaudos sutarties pratęsimo.
11.2. Teismas iš esmės ignoravo esminį faktą, kad 2018 05 30 KKSD raštas, kuris buvo esminė argumentacijos ašis skundžiamame sprendime, buvo surašytas dar iki galutinio procesinio teismo sprendimo prejudicinėje civilinėje byloje priėmimo. Galutinis procesinis sprendimas prejudicinėje byloje buvo priimtas 2019 11 04. Galutines išvadas prejudicinėje byloje teismas priėmė žinant ir byloje esant 2018 05 30 KKSD rašto turiniui bei byloje dalyvaujant: pirmos instancijos teisme trečiuoju asmeniu dalyvavo KKSD, su kuria ir buvo sudaryta Panaudos sutartis; o apeliacinėje instancijoje - Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (KKSD teisių perėmėja), kurios niekaip neprieštaravo Panaudos sutarties pratęsimui ir tolesniam galiojimui. KKSD prejudicinėje byloje sutiko su apeliantės ieškiniu, neginčijo nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismų priimtų sprendimų. Atvirkščiai, trečiasis asmuo teismui nurodė ir patvirtino, kad Panaudos sutartis yra galiojanti jau po 2018 05 30 KKSD rašto surašymo.
11.3. Vilniaus apygardos teismas Prejudicinėje byloje padarė išvadą, kad panaudos davėjui laiku neišsprendus pateikto apeliantės prašymo dėl Sutarties pratęsimo, Sutartis nepasibaigė, o liko galioti iki maksimalaus teisės aktuose numatyto termino ribos. Galutiniame procesiniame sprendime konstatuota, kad, pasikeitus reglamentavimui, Turto valdymo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje nustatytas maksimalus valstybės ar savivaldybių turto perdavimo terminas, yra imperatyvioji teisės norma. Ji įtvirtinta specialiame įstatyme, kuriame reglamentuojama valstybės nuosavybė. Dėl to nurodytas terminas taikytinas trečiojo asmens ir apeliantės 2016 01 13 sudarytai valstybės turto panaudos sutarčiai (CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.479 straipsnio 3 dalis). Dėl Turto valdymo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyto maksimalaus 10 metų panaudos termino terminuotai valstybinio turto panaudos sutarčiai netaikytina CK 6.481 straipsnio taisyklė (jeigu pasibaigus sutarties terminui panaudos gavėjas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir panaudos davėjas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota). Byloje reikšminga tai, kad, pasibaigus 2016 01 13 valstybinio turto panaudos sutarties terminui, nėra suėjęs maksimalus 10 metų valstybinio turto panaudos terminas, nustatytas Turto valdymo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje.
11.4. Pirmosios instancijos teismas ignoravo, kad Lietuvos sporto centrui ginčo Turtą perdavus atsakovei Alytaus miesto savivaldybei, kartu su Turtu perėjo ir galiojanti Turto Panaudos sutartis. CK 6.629 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481 straipsnių, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos. CK 6.643 straipsnio 1 dalis nustato, kad panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui. Tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymu nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti.
11.5. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatuodamas faktą, kad Panaudos sutartis nebegalioja, iš esmės pažeidė res judicata principą. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas - teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti.
11.6. Palikus skundžiamą sprendimą galioti, susidarytų situacija, kuomet teismai dviejose skirtingose bylose, kuriose buvo nagrinėjami iš esmės tie patys klausimai (panaudos sutarties galiojimas), priėmė skirtingus ir vienas kitam prieštaraujančius sprendimus dėl to paties dalyko, tuo labiau, kad šioje byloje atsakovės nereikalavo teismo pripažinti sudarytą Panaudos sutartį negaliojančia.
11.7. Nutartimi Prejudicinėje byloje teismas nustatė, kad „Trečiasis asmuo nurodė, kad nepratęsė turto panaudos sutarties termino, nes nesuderino atitinkamo sprendimo projekto su Konkurencijos taryba (pastaroji nepritarė sprendimo projektui). Vėliau valstybės turto perdavimo asociacijoms, taip pat ir ieškovei, klausimas pateiktas svarstyti Vyriausybei, bet sprendimas nepriimtas. Nustačius, kad dėl panaudos sutarties termino pratęsimo apeliantė (valstybės turto panaudos gavėjas) kreipėsi tuo metu, kai dar valstybės turto panaudos sutarties terminas buvo nepasibaigęs (t. y. iki 2017 m. sausio 13 d.), o valstybės turto patikėtinis iki šiol nėra priėmęs sprendimo dėl Panaudos sutarties termino pratęsimo arba atsisakymo jį pratęsti. Atsakovės sutiko su aplinkybe, kad visgi Vyriausybei galutiniam sprendimui priimti buvo perduotas projektas.
11.8. Pažymi, kad tarp šalių byloje nekilo ginčo, kad tiek Vyriausybė, tiek KKSD yra laikomi viešojo administravimo subjektais, kurių teisėms ir pareigoms yra taikomas Viešojo administravimo įstatymas (toliau ir VAĮ). Apeliantė pagrįstai mano, kad šiuo atveju jai turėjo būti pateiktas motyvuotas individualus administracinis aktas, nurodantis, ar Panaudos sutartis pratęsiama, ar nepratęsiama, o ne bendro pobūdžio KKSD 2018 05 30 pranešimas. Apeliantė į KKSD su prašymu dėl Panaudos sutarties pratęsimo kreipėsi 2017 01 10. Į šį prašymą / kreipimąsi niekada nebuvo atsakyta, Turto panaudos sutartis niekada nebuvo nutraukta ir Turtas niekada nebuvo grąžintas. KKSD 2018 05 30 raštas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, kadangi jis neatitinka pagrindinių individualaus administracinio akto požymių, nes pagal teismų praktiką individualiam administraciniam aktui būdingi tokie požymiai: 1) akte yra išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), t. y. jis sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą; 2) aktas priimamas viešojo administravimo subjekto, turinčio įstatymo nustatyta tvarka jam suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus; 3) aktu nustatomos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams; 4) akto galiojimas nėra tęstinis, tai vienkartinio taikymo aktas; 5) aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei ir konkrečiai situacijai; 6) aktas privalomas konkrečiam suinteresuotam asmeniui arba jų grupei; 7) akto paskelbimui ir įsigaliojimui nėra taikoma norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka. Akivaizdu, kad KKSD 2018 05 30 raštas gali būti laikomas tik tarpiniu/informaciniu pranešimu, tačiau negali patvirtinti sprendimo dėl Panaudos sutarties nepratęsimo įgyvendinimo, tuo labiau, kad Panaudos sutartis tapo neterminuota (tiksliau - pratęsta iki maksimalaus 10 m. termino, kuris baigiasi 2026 01 13). Šiuos argumentus patvirtina ir tai, kad viešojo administravimo subjektai įprastai priima individualius administracinius aktus ne tik dėl tam tikro termino pratęsimo, tačiau ir dėl jo nepratęsimo. Jokioje Lietuvos teismų praktikoje niekada nebuvo konstatuota, kad viešojo administravimo subjekto neveikimas būtų traktuojamas kaip aiškus ir neabejotinas valios išreiškimas, kurį savo turiniu būtų galima prilyginti individualiam administraciniam aktui, atitinkančiam pagrįstumo, objektyvumo kriterijus (VAĮ 8 straipsnis).
11.9. Šiuo atveju viešosios teisės normose nesant tikslios panaudos sutarties pratęsimo procedūros, taip pat nesant reglamentuotu to, kas įvyksta tuo atveju, jei viešojo administravimo subjektas nepriima nei teigiamo, nei neigiamo sprendimo atitinkamu klausimu, tokiems teisiniams santykiams CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Taigi, Panaudos sutarties pratęsimui yra taikomos privatinės teisės normos, o būtent CK nuostatos, reglamentuojančios panaudos teisinius santykius, tiek, kiek to nereglamentuoja viešosios teisės normos. Savo sutikimą dėl tolesnio patalpų naudojimo pasibaigus Panaudos sutarčiai apeliantė aiškiai išreiškė KKSD dar iki sutarties galiojimo termino siųsdama 2017 01 10 prašymą pratęsti panaudos sutartį 5 arba 10 metų. Panaudos davėjas savo sutikimą išreiškė absoliučiu neveikimu, t. y. KKSD neatsakė į minėtą prašymą, jį ignoravo, nesiėmė jokių veiksmų apeliantės iškraustymui iš patalpų ar sutarties galiojimo pabaigos įtvirtinimui. Galiausiai Prejudicinėje byloje Vilniaus apygardos teismo 2019 11 07 nutartyje pakartotinai yra nurodyta akivaizdi ir aiški KKSD (panaudos davėjo) pozicija, kad „Pasibaigus nurodytam terminui, ieškovė turto negrąžino, o trečiasis asmuo nesiėmė aktyvių veiksmų, kad šis turtas būtų grąžintas, todėl laikytina, jog sutartis yra galiojanti“. Akivaizdu, kad iki pat 2019 11 07 nutarties priėmimo panaudos davėjas sutiko su apeliantės šiame ieškinyje dėstomomis aplinkybėmis dėl Panaudos sutarties galiojimo.
11.10. KKSD 2018 05 30 rašte išdėstyti motyvai netrukdė ir iki šiol netrukdo pratęsti Panaudos sutarties. KKSD 2018 05 30 rašte remiamasi VSTVNDĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, kuri iš esmės nedraudžia pratęsti panaudos sutarties. Pagal apeliantės įstatų 1 punktą Alytaus aeroklubas yra visuomeninė organizacija, vienijanti savanoriškai praktikuojančius aviacijos sportą, o taip pat aviacija besidominčius asmenis ir tenkinanti jų bei visuomenės viešuosius interesus, kuri tęsia 1959 metais įkurto Alytaus aviacijos techninio sporto klubo veiklą ir tradicijas. Jokių realių kliūčių pratęsti ginčo Panaudos sutartį nebuvo ir vis dar nėra, todėl laikyti pagrįstu KKSD 2018 05 30 raštą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsakovės savo veiksmais iš esmės pažeidžia apeliantės turimas teises, kurios įtvirtintos Konstitucijos 23 straipsnyje, bei Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmo protokolo pirmame straipsnyje. Atsakovės grubiai pažeidžia ir peržengia joms įstatymais suteiktų teisių ribas. Būtent šis ribų peržengimas pasireiškia atsakovių siekiu vienašališkai perimti nuosavybę, kuri yra apeliantės teisėtai valdoma pagal galiojančias ir nenuginčytas panaudos sutartis.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Alytaus miesto savivaldybė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto sudaromi remiantis viešosios teisės principu. Panaudos sutartyje, kurios forma yra patvirtinta Vyriausybės 2002 12 03 nutarimu Nr. 1890 „Dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis”, turto panaudos sutarties pratęsimas nenumatytas. Nagrinėjamos bylos kontekste aktuali ir turi būti taikoma bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos taisyklė, pagal kurią specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. VSTVNDJĮ yra specialusis teisės aktas, turintis pirmenybę prieš CK, o šio įstatymo nuostatos nukreipia į teisinį reglamentavimą, nustatantį valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto panaudos tvarką ir sąlygas.
12.2. Perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys (CK 6.632 straipsnis). Šiuo atveju tuometis KKSD buvo ginčo turto patikėtinis, o ne jo savininkas, todėl jis neturėjo teisės vienašališkai priimti sprendimo dėl panaudos sutarties. Specialioji teisės norma - Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnis, kuriame reglamentuojama valstybės ir savivaldybės turto panauda, nenustato, kad panaudos sutarties terminas gali būti pratęstas, jeigu, pasibaigus sutarties terminui, panaudos gavėjas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu. Todėl, atsižvelgiant į viešojoje teisėje taikomą principą – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, Panaudos sutarties terminas net negalėjo būti pratęstas, nes to neleido VSTVNDJĮ.
12.3. 2019 11 04 Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1207-9128/2019 nustatytas prejudicinę galią šioje byloje turintis faktas: - kad ieškovė 2017 m. sausio 10 d. raštu pranešė trečiajam asmeniui, kad 2017 m. sausio 13d. baigiasi 2016 m. sausio 13 d. turto panaudos sutartis ir prašė ją pratęsti. Trečiasis asmuo nurodė, kad nepratęsė turto panaudos sutarties termino, nes nesuderino atitinkamo sprendimo projekto su Konkurencijos taryba (pastaroji nepritarė sprendimo projektui). Vėliau valstybės turto perdavimo asociacijoms, taip pat ir ieškovei, klausimas pateiktas svarstyti Vyriausybei, bet sprendimas nepriimtas.<...>. Pažymi tai, kad apie Konkurencijos tarybos nepritarimą Panaudos sutarties pratęsimui ieškovė turėjo žinoti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-18125-960/2018, tačiau ieškovė Konkurencijos tarybos nepritarimo panaudos sutarties pratęsimui teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.
12.4. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 11 04 nutartyje konstatuota, jog „sutartis nepasibaigė, o liko galioti iki maksimalios teisės aktuose numatyto termino ribos“. Pažymi tai, kad šio fakto minėtoje byloje nėra konstatuota. Vilniaus apygardos teismas nutarties 36 ir 37 punktuose konstatavo tik tiek, kad, pasikeitus reglamentavimui, Turto valdymo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje nustatytas maksimalus valstybės ar savivaldybių turto perdavimo terminas, yra imperatyvioji teisės norma. Ji įtvirtinta specialiame įstatyme, kuriame reglamentuojama valstybės nuosavybė. Dėl to nurodytas terminas taikytinas trečiojo asmens ir Apeliantės 2016 01 13 sudarytai valstybės turto panaudos sutarčiai (CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.479 straipsnio 3 dalis). Dėl Turto valdymo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyto maksimalaus 10 metų panaudos termino terminuotai valstybinio turto panaudos sutarčiai netaikytina CK 6.481 straipsnio taisyklė (jeigu pasibaigus sutarties terminui panaudos gavėjas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir panaudos davėjas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota).<...> Nutarties 42 punkte paneigta, jog sutartis liko galioti. Šioje pastraipoje konstatuota, kad „Ieškovui kreipusis į pastatų ir kito ilgalaikio turto patikėtinį ir pateikus prašymą pratęsti valstybės turto panaudos sutartį, šios sutarties pratęsimo procedūra liko neužbaigta ir įstatyme nustatyta tvarka nepriimtas nei teigiamas, nei neigiamas sprendimas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tol, kol nepriimtas nurodytas sprendimas, atsakovė neturėjo teisės nutraukti žemės sklypo panaudos sutarties”. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatuodamas faktą, kad panaudos sutartis nebegalioja, res judicata principo nepažeidė.
12.5. Ši Vilniaus apygardos teismo konstatuota aplinkybė tik patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nepriimdama sprendimo pratęsti panaudos sutarties terminą, tokiu būdu prieštaravo panaudos sutarties termino su ieškove pratęsimui, todėl panaudos sutartis pasibaigė 2017 01 13. Ši aplinkybė apie sutarties galiojimą metų terminui nurodyta ir Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše (išrašo 7 punktas).
12.6. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas ignoravo tai, kad, turtą perdavus atsakovei, kartu su turtu perėjo ir galiojanti sutartis. Šis argumentas yra nepagrįstas, nes Panaudos sutartis turto perdavimo metu nebuvo galiojanti. Be to, VSTVNDJĮ 16 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis registruotinas turtas, su šiuo turtu, daiktinėmis teisėmis į jį ir su šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai teisės aktų nustatyta tvarka registruojami viešuosiuose registruose. Savivaldybei perimant nuosavybės teise ginčo turtą, viešajame registre – Valstybės įmonėje Registrų centras nebuvo įregistruotas juridinis faktas, jog Panaudos sutartis turto perdavimo metu yra galiojanti ir jos terminas „yra prasitęsęs“. Panaudos sutarties „prasitęsimo 10 metų laikotarpiui“ juridinio fakto neįregistravimas viešajame registre naujajai nekilnojamojo daikto savininkei – savivaldybei negali sukelti jokių teisių ir pareigų, nes ji šiai negalioja. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosios kitais įrodymais (CK 1.75 straipsnio 2 dalis).
12.7. Valstybės turto panaudos sutarties forma yra patvirtinta 2002 12 03 Vyriausybės nutarimu Nr. 1890 „Dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis”. Panašios nuostatos dėl panaudos sutarties pabaigos bei panaudos gavėjo pareigų, pasibaigus panaudos sutarčiai, nustatytos ir ieškovės sudarytoje panaudos sutartyje. Pastebi dar ir tai, kad 2016 01 13 Panaudos sutartimi Nr. SP-2 panaudos gavėjas Alytaus aeroklubas buvo įsipareigojęs: 1) likus vienam mėnesiui iki sutarties termino pabaigos, raštu pranešti Panaudos davėjui apie grąžinamą daiktą (panaudos sutarties 9.6 punktas); apeliantė šį sutartyje numatytą įsipareigojimą pažeidė, nes į tuometinį KKSD kreipėsi 2017 01 10 raštu, t. y. likus tik 3 dienoms iki sutarties pabaigos prašydama panaudos sutartį pratęsti; 2) Panaudos sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus prieš terminą, grąžinti daiktą (panaudos sutarties 9.7 punktas); 3) panaudos sutarties 6 punkte nustatyta, jog, pasibaigus panaudos sutarties terminui, panaudos gavėjas sutartį išregistruoja iš Nekilnojamojo turto registro. Ieškovė, baigiantis sutarties terminui, neįvykdė sutartinių prievolių, nustatytų panaudos sutarties 6, 9.6, 9.7 punktuose, todėl nepagrįstai gina savo tariamai pažeistas teises teisme (CK 1.138 straipsnis).
12.8. Sprendžiant panaudos sutarties pratęsimo klausimą, apeliantė mano, kad šiuo atveju turėjo būti pateiktas motyvuotas individualus administracinis aktas, nurodantis ar sutartis pratęsiama, ar nepratęsiama, o ne bendro pobūdžio KKSD 2018 05 30 pranešimas. Apeliantė, nesutikdama su KKSD 2018 05 30 pranešimu, jo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Apeliantė tuometinių valstybės institucijų neveikimo, sprendžiant panaudos sutarties pratęsimą, teisės aktų nustatyta tvarka teismui neskundė.
12.9. Apeliantė nepateikė įrodymų apie jos nuosavybės teise valdomą turtą, kuriam būtų padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės veiksmai negali būti laikomi neteisėtais, nes atsakovė Alytaus miesto savivaldybė, Vyriausybei nusprendus jai perduoti valstybės turtą, tapo teisėta perimto turto savininke, o ankstesni turto panaudos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir valstybės yra pasibaigę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės prevencinis ieškinys dėl uždraudimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina, nes ieškinys reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų; 5) prevencinis ieškinys gali būti reiškiamas tol, kol egzistuoja grėsmė padaryti žalą, todėl ieškinio senaties terminas grėsmės egzistavimo metu nuolat atsinaujina. Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019). Taigi, ieškovas turi įrodyti, kad veiksmai, kuriuos atlieka atsakovas, yra neteisėti.
17. Ieškovė prašė uždrausti Alytaus miesto savivaldybei ir Alytaus miesto savivaldybės administracijai perimti 2016 01 13 Turto panaudos sutartimi ieškovei perduotą turtą iki šios panaudos sutarties galiojimo termino pabaigos 2026 01 13 (teismo posėdžio metu ieškovės atstovas tikslino reikalavimą ir nurodė - uždrausti atsakovėms riboti ieškovės turto valdymo ir naudojimosi turtu teises); uždrausti atsakovėms nutraukti 2016 01 13 Turto panaudos sutartį prieš galiojimo termino pabaigą 2026 01 13, išskyrus įstatymo ir Turto panaudos sutartyje numatytais pagrindais. Nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija 2020 05 13 iškėlė reikalavimą perduoti raktus nuo patalpų ir atlaisvinti patalpas, atsakovės ieškovės teisėtais pagrindais naudojamą turtą bando perimti drastišku ir grubiu būdu, net nenutraukę galiojančios Turto panaudos sutarties. Ieškovė laikosi pozicijos, kad 2016 01 13 Panaudos sutarties terminas, panaudos davėjai nereikalaujant sugrąžinti panaudos pagrindu perduotą turtą ir ieškovei jį valdant daugiau kaip 10 dienų vadovaujantis Civilinio kodekso 6.481 straipsniu tapo panaudos sutartimi 10 metų, t.y. ji galioja iki 2026 01 13. Tai konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2019m. lapkričio 4 d. nutartyje prejudicinėje byloje. Prevenciniu ieškiniu ieškovė siekia išvengti neteisėto turto perėmimo, kai ribojamos ieškovės turto valdymo ir naudojimosi turtu teisės, t. y. siekia apginti savo teises nuo žalos padarymo ateityje.
18. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino. Atmesdamas ieškinį, konstatavo, kad 2016 01 13 Turto panaudos sutarties Nr. SP-2 pagrindu ieškovei laikinai vieneriems metams neatlygintinai valdyti ir naudotis buvo perduotas valstybei priklausantis turtas, kurį sudaro 8 pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), 15 orlaivių ir 2 sklandytuvinės priekabos aviacijos sporto šakos plėtrai. Šiuo turtu ieškovė naudojasi iki šiol. 2020 04 22 Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė Nutarimą Nr. 415, kurio pagrindu ieškovės panaudos pagrindais naudojamas valstybei priklausantis turtas perduotas Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Įgyvendindami minėtą nutarimą Alytaus miesto savivaldybė ir Lietuvos sporto centras (Kūno kultūros ir sporto departamento teisių perėmėjas) 2020 04 30 pasirašė Turto priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 05 14 atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ieškovę reikalaudama, kad ji nedelsdama perduotų pastatų ir kitus raktus, o iki raktų perdavimo momento iš pastatų pašalintų jai priklausantį turtą ir užtikrintų savivaldybės turto saugumą. Ieškovė, laikydamasi pozicijos, jog panaudos santykiai tęsiasi iki maksimalaus teisės aktuose numatyto 10 metų laikotarpio, kadangi Turto panaudos sutartis yra nepasibaigusi, nes jos pratęsimo (dėl sutarties termino pratęsimo ji kreipėsi į KKSD du kartus) procedūra Vyriausybėje nėra užbaigta; sprendė, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimas yra neteisėtas, galintis sukelti ateityje ieškovei materialios žalos, todėl kreipėsi į teismą prevenciniu ieškiniu, reikalaudama netrukdyti jai naudotis teisėtai panaudos pagrindais perduotu turtu. Teismas sprendė, jog 2016 01 13 valstybės turto panaudos sutartis Nr. SP-2 dėl neatlygintino patikėjimo teise valdomo turto perdavimo ieškovei buvo sudaryta vienerių metų laikotarpiui, jos galiojimas yra pasibaigęs. Tai patvirtina ir 2018 05 30 Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės raštas Nr. S-707, kuriame išdėstytas atsakymas dėl sutarties pratęsimo negalimumo, nes sutarties pratęsimo projektas nebuvo suderintas su privalančia derinimo procesą atlikti institucija - Konkurencijos taryba, o su Konkurencijos tarybos išvada turto valdytojas (ieškovė) sutiko. Alytaus miesto savivaldybė 2020 04 22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 415 pagrindu perėmusi valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą – 8 pastatus (duomenys neskelbtini) ir 15 orlaivių, tapo šio turto savininke, turtas perimtas be apsunkinimų panaudos sutartiniais įsipareigojimais, o tai jai suteikia teisę savarankiškai, savo nuožiūra spręsti dėl turto naudojimo, disponavimo, valdymo atitinkamai pagal savivaldybėms priklausančio turto valdymo teisinį reglamentavimą. Atsakovių veiksmai, kuriais bandoma perimti ieškovės panaudos pagrindais iki šiol naudotą turtą, negali būti laikomi neteisėtais, ankstesni turto panaudos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir valstybės yra pasibaigę, teisėtai atliekami veiksmai negali būti prevencinio ieškinio objektu, todėl ieškinį atmetė.
19. Ieškovė nesutinka su sprendimu. Nurodo, kad 2016 01 13 Turto panaudos sutartis galioja iki 2026 01 13, todėl reikalavimas perduoti raktus, o iki raktų perdavimo iš pastatų pašalinti jai priklausančius daiktus pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, gali padaryti žalos ateityje. Kad Turto panaudos sutartis yra galiojanti patvirtina sprendimas prejudicinėje byloje, kurioje Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad panaudos davėjui laiku neišsprendus pateikto apeliantės prašymo dėl Sutarties pratęsimo, Sutartis nepasibaigė, o liko galioti iki maksimalaus teisės aktuose numatyto termino ribos; teismas nevertino aplinkybės, kad nepriimtas individualus administracinis aktas dėl Panaudos sutarties termino pratęsimo/nepratęsimo, Alytaus miesto savivaldybei su turtu perėjo galiojanti panaudos sutartis.
20. Minėta, prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus.
21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2016 01 13 Turto panaudos sutarties Nr. SP-2 pagrindu ieškovei laikinai vieneriems metams neatlygintinai valdyti ir naudotis buvo perduotas valstybei priklausantis turtas, kurį sudaro 8 pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), 15 orlaivių ir 2 sklandytuvinės priekabos. 2020 04 22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo Nr. 415 pagrindu ieškovės panaudos pagrindais naudojamas valstybei priklausantis turtas perduotas Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Įgyvendindami minėtą nutarimą Alytaus miesto savivaldybė ir Lietuvos sporto centras 2020 04 30 pasirašė Turto priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 05 14 atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ieškovę, reikalaudama ją nedelsiant perduoti pastatų ir kitus raktus, o iki raktų perdavimo momento iš pastatų pašalinti jai priklausantį turtą ir užtikrinti savivaldybės turto saugumą. Ieškovė, reaguodama į šį raštą teismo prašė uždrausti Alytaus miesto savivaldybei ir Alytaus miesto savivaldybės administracijai riboti ieškovės turto valdymo ir naudojimosi turtu teises, nutraukti 2016 01 13 Turto panaudos sutartį prieš galiojimo termino pabaigą 2026 01 13, išskyrus įstatymo ir Turto panaudos sutartyje numatytais pagrindais. Ieškovė įrodinėdama ieškinį, o atsakovės atsikirsdamos į ieškinį įrodinėjo atitinkamai, kad 2016 01 13 Turto panaudos sutartis galioja iki 2026 01 13, kita šalis – atsakovės, kad panaudos sutartis pasibaigė 2017 01 13.
22. Sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto sudaromi vadovaujantis viešosios teisės principu, t. y. tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, tokiems teisiniams santykiams CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis nustato bendrus tiek valstybės, tiek savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo principus: visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose. Jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privaloma laikytis. Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, sutarties laisvės principas turi būti derinamas su VSTVNDJĮ 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015). Disponavimo valstybės ir (ar) savivaldybių turtu reglamentavimas yra imperatyvus ir reiškia, kad valstybės (savivaldybių) turto tvarkymo teisiniuose santykiuose teisėta yra tik tai, kas leista įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-219/2020 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Nagrinėjamu atveju yra taikoma bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos taisyklė, pagal kurią specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad materialiosios teisės bendrųjų ir specialiųjų normų prieštaravimas sprendžiamas vadovaujantis principu lex specialis derogat legi generali (specialioji norma turi viršenybę prieš bendrąją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2005). Teismų praktikoje tais atvejais, kai tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lex specialis derogat legi generali) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).
24. Vilniaus apylinkės teismas 2018 metais nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės asociacijos „Alytaus aeroklubas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl įsakymo, kuriuo nutraukta žemės panaudos sutartis panaikinimo ir sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (Kūno kultūros ir sporto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisių perėmėja). Ginčas byloje buvo, ar teisėtai ir pagrįstai 2018 03 22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališkai buvo nutraukta 2010 06 17 valstybinės žemės panaudos sutartis, pagal kurią 68 metams asociacijai „Alytaus aeroklubas“ perduotas neatlygintinai naudotis 102,5 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (šiame žemės sklype randasi turtas, dėl kurio vyksta ginčas šioje byloje). Sutartis buvo nutraukta dėl to, kad pasibaigė 2016 01 13 turto panaudos sutartis. Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą.
25. Tuo metu, kai atsakovė nutraukė su asociacija „Alytaus aeroklubas“ sudarytą valstybinės žemės panaudos sutartį (2018 m. kovo 22 d.), galiojusios redakcijos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3d. nutarimu Nr. 1890 patvirtinto Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6.1 punkte buvo įtvirtinta, kad sprendimą dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo panaudos pagrindais asociacijoms priima Vyriausybė. Pagal aprašo 6.2.2 punktą dėl nematerialiojo, ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto (išskyrus valstybės nekilnojamąjį turtą) perdavimo asociacijoms sprendimą priima valstybės turto valdytojas. Kai turtą ketinama perduoti asociacijai, Vyriausybės nutarimo ar turto valdytojo sprendimo dėl turto perdavimo projektą rengiantis turto valdytojas šį projektą turi suderinti su: 1) institucija, įgyvendinančia valstybės, kaip juridinio asmens, perduodančio ir priimančio valstybės turtą, dalyvio teises ir pareigas (išskyrus atvejus, kai juridinio asmens dalyvio teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė); 2) Konkurencijos taryba, kai valstybės turtas panaudos pagrindais perduodamas Aprašo 4.2–4.4 ir 4.6 papunkčiuose nurodytiems subjektams; 3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju, kai panaudos pagrindais perduodamas valstybės nekilnojamasis turtas (Aprašo 8.1, 8.3, 8.4 punktai). Aprašo 9 punkte detalizuota sprendimų dėl turto suteikimo panaudai projektų derinimo tvarka. Pagal nurodytą tvarką, jeigu Aprašo 8 punkte nurodytos institucijos motyvuotai nepritaria turto valdytojo, ketinančio perduoti valstybės turtą panaudos pagrindais, pateiktam sprendimo projektui, o turto valdytojas su tuo nesutinka, galutinį sprendimą dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais priima Vyriausybė. Specialioji teisės norma - Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnis, kuriame reglamentuojama valstybės ir savivaldybės turto panauda, nenustato, kad panaudos sutarties terminas gali būti pratęstas, jeigu, pasibaigus sutarties terminui, panaudos gavėjas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu. Viešojoje teisėje taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, todėl panaudos sutarties terminas net negalėjo būti pratęstas (to neleido VSTVNDJĮ).
26. Nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė tokius argumentus: trečiasis asmuo nepratęsė pastatų ir kito turto panaudos sutarties termino, remdamasis tuo, kad ieškovė valdo ir naudojasi valstybinės žemės sklypu, skirtu tiems pastatams naudoti, vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktu, kuris nustato: tam, kad asociacijai būtų suteiktas valstybės nekilnojamasis turtas, asociacija turi neturėti nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panaudos pagrindais suteikti nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad minėtas įstatymas neapima valstybinės žemės, skirtos statiniams, patalpoms ar jų dalims aptarnauti. Taip pat teisėjų kolegija padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, 2016 01 13 Panaudos sutarčiai taikęs CK 6.481 straipsnyje įtvirtintą terminuotos panaudos sutarties transformacijos taisyklę, neatsižvelgė į specifinį panaudos sutarties objektą – valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą bei valstybinio turto panaudai taikomą specialų teisinį režimą. Pažymėjo, jog reikšminga yra ta aplinkybė, kad 2016 01 13 panaudos sutarčiai nėra suėjęs maksimalus 10 metų terminas, kurį nustatė VVTVNDĮ 14 straipsnio 14 straipsnio 4 dalis. Sprendė, jog 2016 01 13 Panaudos sutarčiai netaikytina CK 6.481 straipsnio taisyklė – jeigu pasibaigus sutarties terminui panaudos gavėjas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi daiktu ir panaudos davėjas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Kadangi, teismo vertinimu, nebuvo priimtas vyriausybės sprendimas dėl panaudos sutarties termino pratęsimo, arba atsisakymo jį pratęsti, tai, nutraukus žemės sklypo panaudos sutartį, bus pažeidžiamas teisėtas lūkestis ir interesai vykdyti įstatuose nustatytą aviacijos sporto veiklą. Šiais motyvais sprendimą paliko nepakeistą.
27. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2017 m. sausio 10 d. raštu ieškovė kreipėsi į Kūno kultūros ir sporto departamentą (valstybinio turto valdytoją) nurodydama, jog 2017 m. sausio 13 d. baigiasi Turto panaudos sutarties galiojimas ir prašoma ją pratęsti 5 ar 10 metų laikotarpiui. Trečiasis asmuo (Kūno kultūros ir sporto departamentas) 2018 m. gegužės 30 d. raštu informavo ieškovę, jog dėl teisės aktų reikalavimų negali pratęsti Turto panaudos sutarties. Šios aplinkybės įrodo, jog, pasibaigus Turto panaudos sutarties terminui ir ieškovei pateikus pasiūlymą pratęsti šią sutartį, Kūno kultūros ir sporto departamentas aiškiai nurodė savo poziciją, jog negali pratęsti sutarties. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu pabrėžti tą aplinkybę, jog ieškovė, tvirtindama, kad 2016 01 13 Turto panaudos sutartis galioja, nurodo skirtingus pagrindus: 1) kad jos terminas prasitęsė vadovaujantis CK 6.481 straipsnio taisykle – jeigu pasibaigus sutarties terminui panaudos gavėjas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi daiktu ir panaudos davėjas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. 2) Kad 2016 01 13 panaudos sutarčiai nėra suėjęs maksimalus 10 metų terminas, kurį nustatė VVTVNDĮ 14 straipsnio 14 straipsnio 4 dalis. Terminas sueis 2026 01 13. 3) Kad Turto panaudos sutartis galioja iki 2026 01 13 konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje prejudicinėje byloje. Kaip nurodyta aukščiau, nei vienas šių pagrindų 2016 01 13 Turto panaudos sutarties galiojimo nepatvirtina. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, jog ji ir valstybė, atstovaujama turto valdytojo Kūno kultūros ir sporto departamento, būtų sudarę rašytinę Turto panaudos sutartį nuo 2017 m. sausio 14 d. arba susitarimą dėl Turto panaudos sutarties pratęsimo, arba rašytinę turto panaudos sutartį, galiojančią bylos nagrinėjimo metu.
28. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, t.y. ieškovės panaudos pagrindu naudojamas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas buvo perduotas Alytaus savivaldybės nuosavybėn. Todėl vyriausybė negali spręsti dėl šio turto panaudos sutarties pratęsimo/nepratęsimo. Priešingai, negu interpretuoja ieškovė, prejudicinėje byloje nebuvo konstatuota, kad Turto panaudos sutarties terminas prasitęsė iki 2026 01 13, o buvo konstatuota, kad vyriausybė turi priimti sprendimą dėl sutarties pratęsimo/nepratęsimo, nes įstatyme nustatytas maksimalus terminas nėra pasibaigęs. Vyriausybė klausimą išsprendė, ginčo turtą perduodama nuosavybėn Alytaus miesto savivaldybei. Naujoji turto savininkė, pateikdama ieškovei 2020 05 14 raštą, išreiškė savo poziciją, jog ji turto panaudos sutarties nepratęs, reikalavo grąžinti raktus, iki raktų perdavimo momento iš pastatų pašalinti jai priklausantį turtą ir užtikrinti savivaldybės turto saugumą. Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, jog dėl ginčo turto panaudos gali spręsti tik turto savininkas – atsakovė Alytaus miesto savivaldybė, kuri turi teisę reikalauti, kad ieškovė jai sugrąžintų be teisinio pagrindo valdomą turtą. Akivaizdu, jog tokiu būdu turto savininkė klausimą norėjo išspręsti tarpusavio sutarimo būdu, Savivaldybės raštas nesukelia ieškovei teisinių pasekmių, nėra privalomai vykdomas dokumentas.
29. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovių būsimų neteisėtų veiksmų ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
33. Ieškovė (apeliantė) suformulavo prašymą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinis skundas atmetamas. Įvertinus šią aplinkybę, jai bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Algimantas Kukalis
Edvardas Paliokas
Rūta Palubinskaitė