Baudžiamoji byla Nr. M1-52-316/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-28156-21
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.4.; 1.1.4.2.; 1.2.3.1.2.1.; 2.10.9; 2.10.11.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 7 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus,
sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,
dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei,
gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,
asmeniui, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, G. P.,
mažametės nukentėjusiosios E. L. įgaliotai atstovei advokatei Vidai Povilaitienei,
Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,
teismo psichiatrei ekspertei J. D.,
specialistei R. B.,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio dalimi 6 dalimi, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį,
įtariama padariusi įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
G. P. pasikėsino nužudyti buvusią bejėgiškoje būklėje mažametę (duomenys neskelbtini), o būtent: ji, 2021 m. rugpjūčio 17 d., apie 00:00 val. (duomenys neskelbtini) D. B. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), savo kūnu užgulusi miegančią mažametę (duomenys neskelbtini) E. L., gimusią (duomenys neskelbtini), kėsindamasi nužudyti, be jokios priežasties tyčia du kartus peiliu dūrė mažametei (duomenys neskelbtini) E. L. į kairę krūtinės ląstos pusę, taip padarydama E. L. sužalojimus – dvi kiaurymines durtines-pjautines krūtinės kairės pusės priekinio paviršiaus žaizdas su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir kairiojo plaučio pažeidimu, krūtinės ląstos poodines kraujosruvas, kas dėl kiauryminių krūtinės ląstos žaizdų atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, tuo sukeldama pavojų E. L. gyvybei pasikėsino nužudyti dėl miego bejėgiškos būklės buvusią (duomenys neskelbtini) E. L., gimusią (duomenys neskelbtini), tačiau baudžiamojo įstatymo uždraustų veiksmų nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nes kitame kambaryje buvusi D. B. išgirdo E. L. pagalbos šauksmą ir, atbėgusi į kambarį, nustūmė G. P. nuo E. L., taip nutraukdama šios veiksmus.
apklausta teisme parodė, kad šiuo metu G. P. labai išreikštų psichozės simptomų nėra, ji laikosi taisyklių, nėra jokių dienotvarkės pažeidimų, gana saikingai bendrauja su kitomis ligonėmis. Gydymas vyksta jau ketvirtas mėnuo ir neblogai veikia G. P.. Tai yra chroninė liga, ligonė yra seniai serganti, gydymą ji gauna pakankamą ir tinkamą jos ligai. G. P. gydymo perspektyva yra siekti pilnavertės remisijos ir toliau tęsti gydymą, tačiau tolesnis gyvenimas be vaistų vartojimo, kažin, ar bus įmanomas. Tai yra chroninė liga, vaistai turės bus vartojami nuolat, visą jos likusį gyvenimą. Nežiūrint gydymo, liga gali bet kada paūmėti, jeigu G. P. nevartos vaistų, liga tikrai paūmės. Kokio režimo sąlygomis G. P. gydyti, nuspręs teismas, o tada bus žiūrima, kaip su laiku keisis jos būsena. Pagal jos būklę bus rekomenduojama teismui, kokį gydymą taikyti toliau. Šiuo metu ji yra gydoma sustiprinto režimo sąlygomis. Ūmūs psichoziniai reiškiniai, pseudohaliucinacijos galimai yra išnykę ir pacientė dabar jų neišsako. Ji papasakojo apie savo būseną nusikaltimo padarymo metu ir paskirtas gydymas ją veikia teigiamai, tačiau apie remisiją kalbėti dar ankstoka. Per tą laiką, kiek G. P. yra medicinos įstaigoje, agresijos protrūkių ar destruktyvaus elgesio nebuvo stebėta. Specialistė parodė, kad ji yra tik gydanti gydytoja, o rekomendacijas dėl gydymo pateikia ekspertai, o jas tvirtina teismas. Specialistė parodė, kad negali teikti jokių rekomendacijų dėl asmens gydymo, nes tai neįeina į jos pareigas. Ji, kaip gydanti gydytoja, stebi G. P. 4 mėnesius ir gali pasakyti, kad jos būsena yra pagerėjusi, tačiau pilnos remisijos nėra ir niekas nežino, kaip bus rytoj. Dabar jai yra taikomas intensyvus gydymas. Niekas negali pasakyti, kiek gali tęstis G. P. gydymas, bet matosi, kad organizmas, psichika į taikomą gydymą, psichoterapiją reaguoja. Taip pat G. P. būklė priklausys nuo to, kokia bus aplinka jai išėjus iš ligoninės. Dabar yra tik medikamentinio gydymo pradžia, o jis turi būti taikomas ilgokai, nes ji yra gydoma pirmą kartą. Pagal esamą simptomatiką, liga tikrai nėra ką tik prasidėjusi, G. P. nebuvo gydyta, todėl tų simptomų yra daugiau. Viskas prasidėjo 2021 m. rugpjūčio 16 d. Būdama namuose pas mamą (duomenys neskelbtini), jautėsi labai sutrikusi, todėl panoro išgerti alkoholio ir parūkyti. To nebuvo dariusi daugiau kaip 2 metus. Nusipirko šampano, bet paskui nutarė jo negerti ir paliko prie konteinerio. Tą dieną ji suvaldė save, bet labai nustebo, kodėl atsirado toks potraukis. Atsibudusi 2021 m. rugpjūčio 17 d. ryte, jautėsi labai blogai, ją pradėjo pykinti. Ji paskambino į darbą ir pasakė, kad negali ateiti dėl sveikatos. Taip pat paskambino šeimos gydytojui ir prisiregistravo, kad gydytojas jai paskambintų ir pakonsultuotų nuotoliniu būdu. Tuo metu motinos namuose nebuvo. Tada ji atsistojo prieš veidrodį ir ieškojo savo širdies. Buvo skaičiusi anatomijos atlasą ir ieškojo, kur yra širdis, nes norėjo nusidurti. Supratusi, kad to nepadarys, nustūmė tas mintis į šalį. Maždaug už pusvalandžio iš kaimo grįžo mama ir paklausė, kodėl ji neišėjo į darbą. Mamai paaiškino, kad labai blogai jaučiasi, kad ją pykina ir kalba tuo pasibaigė. Tą dieną jautėsi sutrikusi ir daug meldėsi. Dieną prieš tai, kad atsikratytų tos būsenos, bėgo krosą, prausėsi šaltu dušu, nes norėjo, kad pagerėtų jos būsena, nes nesuprato, kas vyksta ir kodėl jai taip blogai. Vėliau atsikėlė (duomenys neskelbtini) E. L.. Buvo graži diena ir jos abi išvedė už pavadėlio katę į lauką. G. P. parodė, kad ji bandė kažkuo užsiimti, bandė nutolinti tas mintis, bet neįtarė ir nesuprato, kad tai yra labai nenormalu. Ji kažką veikė, darė, bet negalėjo suprasti, kas ir kodėl vyksta, nes paprastai taip nebūna, tai jau yra nesveika. Išvedusios katę pasivaikščioti, abi su (duomenys neskelbtini) nuėjo į piceriją ir suvalgė picą. Paskui nuėjo į žaidimų parduotuvę ir ji nupirko (duomenys neskelbtini) Lego žaidimą. G. P. parodė, kad, grįžus namo, mama dar bandė klausti apie sveikatą, bet ji neatviravo, apramino mamą ir pasakė, kad jaučiasi geriau. Apie 17 valandą išėjo į lauką. (duomenys neskelbtini) liko namuose dėlioti Lego žaidimą. Ji nuėjo į parduotuvę, nusipirko nedidelį kiekį alkoholio ir viena išgėrė jį nuošalioje vietoje atsisėdusi po medžiu. Pamena, kad tuo metu labai stipriai lijo lietus. Ji ilgai sėdėjo po tuo medžiu ir apie viską galvojo iki 22 valandos. Ji norėjo dar nusipirkti alkoholio, bet jau nebedirbo parduotuvės. Vienoje kavinėje nusipirko šampano ir grįžo į namus. Šampano į namus nesinešė, pasidėjo jį kitoje vietoje. Namuose niekas net nepastebėjo, kad ji yra šiek tiek išgėrusi, pati apsvaigusi nesijautė. Ji padėjo (duomenys neskelbtini) nusiprausti, išlygino jos pižamą ir pradėjo ją migdyti. Kaip visada, padainavo lopšinę ir (duomenys neskelbtini) gana greitai užmigo. Dar prieš tai jai skambino jos tėvas ir pasakė, kad žino apie jos keistą savijautą. Tėvas nurodė vieno psichiatro vardą, pavardę ir pasakė, kad ji kitą dieną būtinai kreiptųsi į jį pagalbos. Ji niekada nebuvo turėjusi reikalų su psichiatrais, bet tuo metu nejautė dėl šito jokios atmetimo reakcijos. Pakalbėjusi su tėvu ir užmigdžiusi (duomenys neskelbtini), nespėjo net pagalvoti kaip tai padarė. Buvo toks jausmas, kad kažkas valdė jos kūną. Supranta, jog toks paaiškinimas yra labai toli nuo realybės, tačiau ji negali paaiškinti, kas įvyko. Tai buvo lyg jos kūnas, bet kažkas jį valdė. Dar prieš užmigdant (duomenys neskelbtini), ji pasiėmė peilį iš dėžutės, kurioje buvo sudėti visi stalo įrankiai, ir pasidėjo jį ant fotelio. Po įvykio ji tą peilį nuplovė ir padėjo atgal į jo vietą. G. P. parodė, kad iš kito kambario greitai atbėgo jos motina, o ji pati čiupo liemenę, išbėgo iš namų ir daugiau nebegrįžo. G. P. parodė, kad ji nesuprato savo veiksmų. Tai darydama, ji net nespėjo nieko pagalvoti. Ji supranta, jog yra labai nenormalu, kad (duomenys neskelbtini) taip padarytų (duomenys neskelbtini), pačiam svarbiausiam ir mylimiausiam žmogui, bet ji nežino ir neturi paaiškinimo, kodėl ji taip pasielgė. Dar dieną prieš įvykį, 2021 m. rugpjūčio 16 d., ji mokė (duomenys neskelbtini), kad įskridusį uodą reikia ne mušti, o išprašyti jį iš namų pro langą, o kitą dieną pati nuskriaudė (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini)jos net nesipykdavo ir dėl visko gražiai susitardavo. Kaip išsivystė ta liga, neturi atsakymo. Jai pačiai tai buvo didelis sukrėtimas ir šokas. Bando su ta liga susigyventi ir su tuo susitaikyti. Supranta, jog iš dalies tai yra prarastas gyvenimas, kad viskas apsivertė aukštyn kojomis. Iš 2021 m. spalio 19 – lapkričio 3 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidinę šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu G. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su G. P. dėl jos psichikos būsenos negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų. Jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo ji nebus pilnavertė teismo proceso dalyvė ir tai gali pabloginti jos psichikos būseną. G. P. dėl savo psichikos būsenos negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl ji negali būti apklausiama, jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje. G. P. parodymai gali būti įtakoti lėtinio psichikos sutrikimo. G. P. dėl savo psichikos būsenos yra socialiai pavojinga. G. P. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL) ( t. 3, b. l. 22–27).
Įrodymų vertinimas
Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.
2021 m. spalio 19 – lapkričio 3 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje atliktos teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės metu nustatyta, kad G. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu G. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. G. P. dėl savo psichikos būsenos negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl ji negali būti apklausiama, jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje. G. P. dėl savo psichikos būsenos yra socialiai pavojinga.
Teismo psichiatrė ekspertė J. D. teisiamajame posėdyje patvirtino komisijos pateiktą išvadą, jog G. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, todėl negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės atlikimo metu G. P. taip pat sirgo ir šiuo metu serga šiuo lėtiniu psichikos sutrikimu, ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jai buvo rekomenduotos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, tai yra Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės specialistė R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji, kaip gydanti gydytoja, stebi G. P. 4 mėnesius ir gali pasakyti, kad jos būsena yra pagerėjusi, tačiau pilnos remisijos nėra ir niekas nežino, kaip bus rytoj. Dabar jai yra taikomas intensyvus gydymas. Niekas negali pasakyti, kiek gali tęstis G. P. gydymas, bet matosi, kad organizmas ir psichika reaguoja į taikomą gydymą ir psichoterapiją. Ateityje G. P. būklė priklausys nuo to, kokia bus aplinka jai išėjus iš ligoninės. Dabar yra tik medikamentinio gydymo pradžia, o jis turi būti taikomas ilgokai, nes ji yra gydoma pirmą kartą. Pagal esamą simptomatiką, liga tikrai nėra ką tik prasidėjusi, G. P. nebuvo gydyta, todėl tų simptomų yra daugiau.
Pati G. P. teismo posėdyje parodė, kad parodė, kad tikrai nesuvokė savo veiksmų ir nesuprato, ką ji tuo momentu darė.
Teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad G. P., (duomenys neskelbtini), padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tai yra ji, 2021 m. rugpjūčio 17 d., apie 00:00 valandą, pasikėsino nužudyti dėl miego buvusią bejėgiškos būklės (duomenys neskelbtini) E. L., gimusią (duomenys neskelbtini), tačiau baudžiamojo įstatymo uždraustų veiksmų nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nes kitame kambaryje buvusi D. B. išgirdo E. L. pagalbos šauksmą ir, atbėgusi į kambarį, nustūmė G. P. nuo E. L. ir taip nutraukė šios veiksmus. Tokia G. P. veika yra visuomenei pavojinga ir atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytas veikas.
Atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas ir ekspertų rekomendacijas, G. P. taikytinas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).
Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų
Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriame nurodo, kad iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas E. L. sumokėjo 1330,11 eurų ir šią sumą prašo priteisti iš G. P. (t. 1, b. l. 145–149).
Nepilnametė nukentėjusioji E. L., atstovaujama Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto A. B. ir nukentėjusiosios įgaliotos atstovės advokatės Vidos Povilaitienės, pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš G. P. (t. 3, b. l. 129–130).
Pagal baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį nagrinėjant baudžiamąją išsprendžiamas tik žalos, kurią padarė kaltinamasis nusikalstamais veiksmais, atlyginimo klausimas. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių (nepakaltinamas asmuo nėra nusikaltimo subjektas). G. P. nėra kaltinamoji, ir jos atžvilgiu nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal BPK 115 straipsnio nuostatas, teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius tik priimdamas nuosprendį. Dėl nurodytų priežasčių Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir nukentėjusiosios E. L. civilinis ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliekami nenagrinėti. Pažymėtina, jog tai nereiškia, kad nukentėjusioji ir ją atstovaujantys asmenys, civilinis ieškovas – Šiaulių teritorinė ligonių kasa, šioje byloje neturi teisės pareikšti ieškinių G. P.. Šiuo atveju civiliniai ieškiniai G. P. gali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Kreiptis dėl žalos atlyginimo į teismą civilinio proceso kodekso tvarka yra nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teisė.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2022 m. kovo 2 d. pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog už suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. L. sumokėta 323 eurų (t. 3, b. l. 153–127). Kadangi baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės priteisti atstovavimo išlaidas iš asmens, kuris įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmestinas.
Dėl daiktų
Byloje yra daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas dėl jų saugojimo išspręstinas priimant šią nutartį.
Nuoplovų 5 vienetai, 2 užvalkalai ir peilis, kurie saugomi Šiaulių AVPK, vadovaujantis BPK sunaikintini. Kompaktinės plokštelės su įrašais (2 vienetai), nutarčiai įsiteisėjus, paliktinos prie bylos (Paketas Nr. 1 prisegtas prie 1 tomo viršelio).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3-5 punktais, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 404 straipsniu
n u t a r i a :
pripažinti, kad G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, būdama nepakaltinama.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, G. P. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą – stacionarinį stebėjimą – specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis.
G. P. taikomą procesinę prievartos priemonę – atidavimą priverstinai gydyti sustiprinto stebėjimo sąlygomis į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę palikti galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir mažametės nukentėjusiosios E. L. civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš G. P. palikti nenagrinėtais, prašymą dėl 323 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti: 5 vienetus nuoplovų, 2 užvalkalus ir peilį, saugomus Šiaulių AVPK, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti; kompaktines plokšteles su įrašais (2 vienetai), nutarčiai įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.
Teisėjai Boleslovas Kalainis
Nijolė Matuzevičienė
Gražvydas Poškus