Baudžiamoji byla Nr. M1-52-316/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-28156-21

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.4.; 1.1.4.2.; 1.2.3.1.2.1.; 2.10.9; 2.10.11.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,

dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei,

gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

asmeniui, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, G. P.,

mažametės nukentėjusiosios E. L. įgaliotai atstovei advokatei Vidai Povilaitienei,

Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

teismo psichiatrei ekspertei J. D.,

specialistei R. B.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio dalimi 6 dalimi, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, 

įtariama padariusi įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

G. P. pasikėsino nužudyti buvusią bejėgiškoje būklėje mažametę (duomenys neskelbtini), o būtent: ji, 2021 m. rugpjūčio 17 d., apie 00:00 val. (duomenys neskelbtini) D. B. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), savo kūnu užgulusi miegančią mažametę (duomenys neskelbtini) E. L., gimusią (duomenys neskelbtini), kėsindamasi nužudyti, be jokios priežasties tyčia du kartus peiliu dūrė mažametei (duomenys neskelbtini) E. L. į kairę krūtinės ląstos pusę, taip padarydama E. L. sužalojimus – dvi kiaurymines durtines-pjautines krūtinės kairės pusės priekinio paviršiaus žaizdas su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir kairiojo plaučio pažeidimu, krūtinės ląstos poodines kraujosruvas, kas dėl kiauryminių krūtinės ląstos žaizdų atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, tuo sukeldama pavojų E. L. gyvybei pasikėsino nužudyti dėl miego bejėgiškos būklės buvusią (duomenys neskelbtini) E. L., gimusią (duomenys neskelbtini), tačiau baudžiamojo įstatymo uždraustų veiksmų nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nes kitame kambaryje buvusi D. B. išgirdo E. L. pagalbos šauksmą ir, atbėgusi į kambarį, nustūmė G. P. nuo E. L., taip nutraukdama šios veiksmus.        

Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai

Teismo psichiatrė ekspertė J. D. teisiamajame posėdyje patvirtino komisijos pateiktą išvadą, jog G. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, todėl negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės atlikimo metu G. P. taip pat sirgo ir šiuo metu serga šiuo lėtiniu psichikos sutrikimu, ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jai buvo rekomenduotos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, tai yra Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Ekspertė paaiškino, kad, esant lėtiniam psichikos sutrikimui, galimos ilgesnės ar trumpesnės remisijos, bet paprastai jos tęsiasi metais, o ne mėnesiais. Tokia G. P. būklė buvo ekspertizės atlikimo metu spalio-lapkričio mėnesiais, kai ji buvo stebėta ir tirta ekspertiniame skyriuje, kai testų pagalba buvo atlikti psichologiniai vertinimai, buvo atliktas klinikinis stebėjimas bei įvertinti visi pateikti bylos ir medicininės dokumentacijos duomenys. Tuo metu ekspertai įvertino G. P. socialinį pavojingumą, įvertino ir tai, kad įtarimai pareikšti dėl sunkaus nusikaltimo – (duomenys neskelbtini) sužalojimo, įvertino visą psichozę, psichopatologiją, kurią matė skyriuje, todėl rekomendavo gydymą būtent sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kad ji kuo ilgesnį laiką būtų psichiatrų akiratyje, kuo ilgesnį laiką būtų stebima ir gydoma. Ligos dinamiką parodys ateitis – kaip viskas vystysis, kaip keisis G. P. būsena, kokia bus reakcija į gydymą ir kada atsiras pilna kritika. Ekspertizės metu ekspertai taip pat stebėjo disimuliaciją, tai reiškia kad, ekspertai negalėjo pilnai išsiaiškinti visos psichopatologijos ta prasme, kad G. P. vien dėl šitos liguistos savo būsenos pilnai neišsikalbėjo, nebuvo atvira, buvo įtari ir jai kažkas neleido tuo metu pasakoti viską, kaip ji būtent tuo metu jautėsi. Buvo įvertinta ir tai, kad G. P. anksčiau buvo gydyta tik 2018 m. dėl alkoholio vartojimo, po to ilgą laiką nebuvo stebėta ir gydyta. Buvo įvertinti liudytojų parodymai ir bylos medžiaga, kad jau kurį laiką dar prieš veikos padarymą buvo stebėtas jos psichikos būsenos pasikeitimas. Įvykio dieną ji taip pat buvo įtempta, nerimastinga ir sunkiai kontaktuojanti. Pati G. P. aiškino, kad ji negalėjo prašnekėti, nors mama klausė, kas jai yra. Taip pat ekspertai konstatavo ir katatonijos pasireiškimus. Buvo labai išreikšta psichopatologija ir, įvertinus visa tai, buvo rekomenduotas gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Šiuo metu ekspertai G. P. nematė ir jos būsenos nesekė. Jeigu gydantis gydytojas sako, kad G. P. gali duoti parodymus, matyt, šiuo metu nėra psichozės reiškinių ir gali būti, kad ji tikrai gali duoti parodymus. Tik teismui lieka spręsti, kaip jis tuos parodymus vertins. Kai asmeniui yra taikomas gydymas, savaime suprantama, kad jo būklė po kurio laiko gali būti pagerėjusi. Jeigu gydantis gydytojas leidžia jai dalyvauti teismo posėdyje, vadinasi, jis asmenį stebėjo, matė ir viską įvertino. Ekspertizės išvadoje teisingai nurodyta, kad G. P. nusikaltimo padarymo metu nesuvokė savo veiksmų. Ji negalėjo suvokti įstatymo uždraustos veikos padarymo pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų, nes tuo metu ji buvo psichozės būsenos, buvo kliedesinė įvykių ir aplinkos interpretacija, pseudohaliucinacijos, kritikos stoka. Tada ji negalėjo valdyti savo veiksmų. Kiekvienu konkrečiu atveju yra sunku prognozuoti, kaip liga pasiduos gydymui, kokia bus ligos dinamika ir kiek laiko truks gydymas. Tik gydantis gydytojas galėtų atsakyti konkrečiau. Pagal Psichikos sveikatos įstatymą kas pusę metų priverstinai gydomi asmenys yra peržiūrimi gydytojų konsultacinės komisijos ir kreipiamasi į teismą su teikimu dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo termino pratęsimo arba pakeitimo. Ją stebės ir visa tai vertins ją gydantis gydytojas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Ekspertė pakartotinai parodė, kad tvirtina komisijos pateiktą išvadą ir nerekomenduoja švelninti G. P. gydymo sąlygų. Šios išvados yra rekomendacinio pobūdžio teismui. 

VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinės ligoninės specialistė R. B.

Asmuo, kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, G. P., teisiamajame posėdyje parodė, kad gali papasakoti viską, kas yra susiję su tuo įvykiu ir ką ji prisimena. Ji parodė, kad tikrai nesuvokė savo veiksmų ir nesuprato, ką ji tuo momentu darė.

Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) G. P. 2020 m. lapkričio mėnesio pasiprašė gyventi pas ją. Ji gyvena viena (duomenys neskelbtini). Su G. tėvu yra labai seniai išsituokusi. (duomenys neskelbtini) anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, jos santuoka taip pat yra nutraukta, o (duomenys neskelbtini) E. L., (duomenys neskelbtini), ši augina viena. Liudytoja parodė, kad G. su E. L. susituokė jam būnant kalėjime ir jiems gimė dukra E.. Kai E. išėjo iš kalėjimo, jie abu gyveno bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po santuokos nutraukimo, dukra grįžo pas ją, (duomenys neskelbtini) tada buvo (duomenys neskelbtini). Tarp G. ir jos vyro kildavo barniai, vykdavo policija. Kai G. gyveno pas ją, liudytoja (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir augino ją kaip (duomenys neskelbtini), nes tuo metu G. buvo priklausoma nuo alkoholio. Kai dukra gyveno su vyru, liudytoja nežinojo, kad ši turi bėdų su alkoholiu. Pas dukrą lankydavosi svečiuose savaitgaliais, todėl nežino, kada buvo ta pradžia, bet buvęs žentas kviesdavo, kai G. būdavo girta. Žentas nespręsdavo problemų: skambindavo jai, o pats išeidavo iš namų. Buvo kviečiama policija, buvo dužę langai. G. po skyrybų gyveno pas ją ir buvo gydoma nuo alkoholio. Ji gerdavo viena. Gydėsi (duomenys neskelbtini) pagal Minesotos programą. Kol dukra buvo gydoma, ji prižiūrėjo ir augino (duomenys neskelbtini). E. tėvas po santuokos nutraukimo bandė bendrauti su (duomenys neskelbtini), bet G. nelabai prileisdavo buvusio vyro ir stengėsi, kad jie nesimatytų. Bet buvo, kad (duomenys neskelbtini) epizodiškai susitikdavo ir bendravo su tėvu. Kiek jai žinoma, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) su tėvu bendravo gal prieš 2 metus. G. buvęs vyras moka jai pinigus vaiko išlaikymui. G. po santuokos nutraukimo nusipirko butą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir jame apsigyveno. Po kiek laiko ji sugalvojo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). G. išvykus, (duomenys neskelbtini) priežiūra vėl liko jai. G. (duomenys neskelbtini) praleido 3–4 mėnesius ir grįžo. Už dukros kelionę į (duomenys neskelbtini) sumokėjo ji. G. grįžusi vėl gydėsi nuo alkoholio. Prieš tris metus ji susirado sugyventinį Š. R.. Liudytoja parodė, jog mano, kad tas Š. prijaukino dukrą prie narkotikų ir dukra pradėjo vartoti ne tik narkotikus, bet ir alkoholį. Ji nėra mačiusi, kad dukra vartotų narkotikus, bet taip galvoja. Ji Š. yra mačiusi du kartus. Jie gyvendavo tai kartu, tai atskirai. Š. palikdavo G. ir gyvendavo viešbutyje, o po to vėl grįždavo. (duomenys neskelbtini) tuo metu gyveno su G.. G. bandė ir stengėsi pradėti naują gyvenimo etapą, tada viskas buvo gražu, jos pagalbos G. nereikėjo. Š. G. nupirko mašiną, bet ji važiavo girta ir prarado teises. Greta su Š. išsiskyrė prieš 3 metus. Nežino, kas ten buvo nutikę, bet G. pradėjo lipti iš duobės, nebevartojo alkoholio, narkotikų, labai gražiai bendravo su savo (duomenys neskelbtini). G. 2021 m. vasario 8 dieną susirado darbą, pati išmoko (duomenys neskelbtini). Kai dukra su (duomenys neskelbtini) apsigyveno pas ją, savo butą (duomenys neskelbtini) išnuomojo. Nežino dėl ko, bet dukra buto nuomos sutartį nutraukė. Tada dukra gyveno pas ją, buvo doros kelyje, o ir (duomenys neskelbtini) buvo smagiau. Ji ir G. buvo buto (duomenys neskelbtini) gatvėje bendrasavininkės, bet G. nutarė, kad nori tą butą parduoti ir 2021 m. liepos 22 d. jį pardavė. Ji pardavimui neprieštaravo, matyt, buvo jau pavargusi nuo to viso sukimosi tarp savo šeimos ir dukters šeimos. Buto pirkėjas dalį pinigų sumokėjo bankui, o kitą sumą padalino jai ir dukrai. G. 2021 m. liepos mėnesį gavo apie 13000 eurų už parduotą butą. Liudytoja parodė, kad ji rūpinosi (duomenys neskelbtini) ir Greta, pirko joms rūbus bei kitus daiktus. Šiuo metu ji yra atostogose, nes yra pedagogė ir turi daug atostogų dienų. 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo tėviškėje, grįžo į namus 8 val. 30 min. Buvo sutarusi su G., jog grįš prižiūrėti E.. Grįžusi rado G. namuose ir paklausė, kodėl ši ne darbe. G. pasakė, kad jai yra blogai. Matėsi, kad ji išbalusi, bėgiojo į tualetą ir vėmė. Iš dukros elgesio matėsi, kad jai blogai. Ji liepė skambinti gydytojai. Dukra sakė, kad skambino gydytojai ir gavo nedarbingumo pažymėjimą. Pokalbio su gydytoja negirdėjo. Dukra namuose buvo iki pietų. G. pasakė: „Aš padariau klaidą“, tačiau, bandant pasiaiškinti, ką tai reiškia, daugiau nieko nepasakė. Dukra absoliučiai su niekuo nebendravo, ji neturėjo jokių draugų ar draugių. Pokalbis su dukra jai buvo labai keistas, todėl ji paskambino G. tėvui. G. taip pat bendravo su savo tėvu, kuris bendrauja ir su (duomenys neskelbtini). Dieną prieš tai G. buvo su (duomenys neskelbtini) išvažiavusios į parduotuvę. G. ir (duomenys neskelbtini) bendravimas jokių abejonių nekėlė, jos bendravo gražiai ir draugiškai. Tą vakarą ji buvo kitame kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Dukra su (duomenys neskelbtini) nuėjo miegoti vakare apie 22 valandą. Kadangi dukra turėjo nedarbingumo pažymėjimą, anūkei buvo atostogos, tai jos tikrai neskubėdamos ruošėsi miegoti. Ji dar buvo atėjusi iki G. kambario, matė, kad (duomenys neskelbtini) miega, o G. dar nemiegojo. G. ir (duomenys neskelbtini) miegodavo vienoje lovoje. Ji tuomet kalbėjo su G. tėčiu, siūlė ir G. pakalbėti, bet ji tuomet nenorėjo, bet vėliau pati jam paskambino. Apie ką jie kalbėjo, nežino. Prieš tai, vakare, panašiai nuo 18 valandos 30 minučių iki 20 valandos 30 minučių, G. buvo kažkur išėjusi. Ji G. skambino du kartus, po to ji grįžo ir jos abi ėjo miegoti. Ji buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių, prisidarė duris, kad nepažadintų (duomenys neskelbtini). Nežino, kiek tiksliai buvo laiko, bet gali būti apie 12 valandą nakties, ji dar nemiegojo, kai, būdama savo kambaryje, ji išgirdo E. šauksmą. Tai nebuvo verksmas, nes E. šaukė: „Skauda“. Ji šoko iš lovos, įbėgo į jų kambarį ir pamatė G. virš vaiko. G. tiesiog buvo apžergusi (duomenys neskelbtini). Ji atplėšė G. nuo (duomenys neskelbtini) ir pamatė jos rankoje peilį. Liudytoja parodė, kad labai sutriko, pradėjo šaukti, klausdama, koks pagalbos numeris, nes neprisiminė to numerio. Kai ji atplėšė G. nuo (duomenys neskelbtini), girdėjo kaip G. nuėjo į virtuvę. Ji liko prie (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kaip virtuvėje bėgo vanduo ir girdėjo, kaip G. kažką padėjo į įrankių stalčių. Matė, kad G. buvo apsirengusi tik kelnaitėmis ir maikute, pasiėmė nuo pakabos jos liemenę, užsidėjo basutes, paėmė kuprinytę, pasakė: „Laiminu tave“ ir išbėgo iš namų. Tuos žodžius G. skyrė (duomenys neskelbtini). E. pasivertė šiek tiek ant dešinio šono ir pasakė telefono numerį – 112. Liudytoja matė (duomenys neskelbtini) krūtinės dešinėje pusėje durtinę žaizdą, matė kraują. (duomenys neskelbtini) buvo su maikute. Kol atvyko medikai, (duomenys neskelbtini) buvo sąmoninga, klausė, kur mama. Ji (duomenys neskelbtini) sakė, kad mama kažkur išbėgo, ramino ir prašė jos, kad ši nejudėtų. Paskambino pagalbos telefonu numeriu 112. Greitai atvyko medikai ir policija. Medikai išsivežė (duomenys neskelbtini). Jai neleido vykti kartu ir liepė likti su pareigūnais. Ji du kartus naktį važiavo į ligoninę, (duomenys neskelbtini) buvo operuojama. Vėliau dar kartą vyko pas (duomenys neskelbtini). Medikai nuramino, kad (duomenys neskelbtini) buvo pažeistas plautis, bet gyvybei pavojaus nėra. Kada ir kuriuo momentu dukra pasiėmė peilį, nežino. Ji gyvena 2 kambarių bute. Dukters ir (duomenys neskelbtini) kambarys yra arčiau virtuvės, o jos toliau. Dar nori paminėti, kad dukra susitikdavo su bioenergetike G. iš (duomenys neskelbtini), G. jai yra sakiusi, kad ją išgelbėjo G. iš (duomenys neskelbtini), tačiau ji tos moters nepažįsta ir jos duomenų neturi. Suprato, kad G. tikrai daug kartų bendravo su G.. Pati G. skambino ir jai, tai buvo rugpjūčio 13–14 dienomis, ir paminėjo, jog G. yra psichinė negalia. G. pasakė, kad ji psichinių ligų negydo ir rekomenduoja dukrą nukreipti pas psichiatrą. Ji padėkojo G. ir pažadėjo pasikalbėti su dukra. G. tėvas V. pokalbio metu rekomendavo G. kreiptis pas nervų gydytoją A. L.. Ji tai užrašė ant lapelio ir padavė G., bet G. pas jį nesiregistravo (t. 1, b. l. 172–177).

Papildomos apklausos metu liudytoja D. B. parodė, jog dabar jai žinoma, kad moteris iš (duomenys neskelbtini), su kuria bendravo dukra – G. D.. Kaip dažnai G. ir G. susitikdavo, nežino. Jai paskambino G., tai buvo 2021 rugpjūčio 15 dieną, ji tada buvo tėviškėje (duomenys neskelbtini). Telefonu G. papasakojo, kad gavo iš G. registruotą laišką, kuriame buvo pinigai. G. pasakė, kad ji neuždarbiauja, pinigų neprašė ir pasakė, kad nori grąžinti pinigus. Suprato, kad G. laiško neatplėšė. G. klausė, kaip jai pasielgti. Ji pasiūlė pasidėti tą laišką ir užmiršti, kol sugalvos, ką daryti toliau. Tuo metu atsitiko įvykis, kurio metu G. sužalojo (duomenys neskelbtini). Po to įvykio ji vis prisimindavo pokalbį su G. ir 2021 m. spalio 16 d. sutarė su G., kad ji atvyks į (duomenys neskelbtini). Nuvykus į (duomenys neskelbtini) pas G., ši pakvietė liudininkę ir parodė voką. Matė, kad vokas pagamintas iš storesnio popieriaus, yra nepažeistas ir nepraplėštas. Mano, kad G. jį padarė pati. Ji pačiupinėjo voką, juto, kad jame kažkas yra, manė, gal atvirukas. Kai su G. atidarė voką, jame buvo trumpas padėkos laiškas už pagalbą. Taip pat laiške buvo pinigų – 4000 eurų (40 kupiūrų po 100 eurų). G. pasakė, jog ji numanė, kad tai pinigai. Liudytoja parodė, kad G. surašė lapelį, jog perduoda liudytojai 4000 eurų, ji pasirašė po šiuo lapu. Laišką ir voką G. pasiliko sau. Už ką G. siuntė G. pinigus, nežino, bet laiške buvo įvardinta padėka, kad G. padėjo gyventi be kvaišalų. Kokiu būdu ta pagalba buvo teikiama, nežino. Atgavusi pinigus, grįžo į namus ir pinigus padėjo į banką. (duomenys neskelbtini) šiuo meta gyvena pas ją. (duomenys neskelbtini) jaučiasi gerai, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Kartais pas (duomenys neskelbtini) ateina jos tėvas E. L. (t. 1, b. l. 180–183).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vieną dieną jam paskambino D. B. ir pasakė, jog blogai jaučiasi jo dukra G.. Jis tada paskambino gydytojui neurologui A. L.. Pasiskambino kitu numeriu, įjungė garsiakalbį pasakė, kad kalba su buvusia žmona ir, kad ji girdi jų pokalbį. Kalbėdamas su A. L., paklausė, ar šis galėtų priimti jo dukrą. A. L. atsakė, kad šiuo metu nedirba, bet nurodė, kad reikia registruotis ir bus priimta privačiai jo klinikoje kitą dieną. Tuo pokalbis ir baigėsi. Kitą dieną jam D. pasakė, kad G. lankėsi pas kažkokią G., kuri yra (duomenys neskelbtini) ar kažkas panašaus. D. pasakė, jog ta G. skambino jai ir pasakė, kad reikia stebėti dukrą, nes jai kažkas su galvele blogai. Smulkiau nieko nežino ir paaiškinti negali. Dar buvo toks atvejis, kad jam skambino pažįstama S. P. ir pasakė, kad G. priklauso „(duomenys neskelbtini)“. Kodėl ji taip sakė, nežino ir smulkiau nieko paaiškinti negali. To reiktų klausti pačios S., ką ji žino apie jo dukrą ir ar jos bendrauja. Daugiau jokių parodymų byloje neduos (t. 1, b. l. 194–197).

Iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VRS vyresniojo tyrėjo M. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio17 dieną, 00:00 val., bute adresu: (duomenys neskelbtini), G. P., gimusi (duomenys neskelbtini), dėl nežinomų motyvų, užlipusi (užsėdusi) lovoje miegančią savo (duomenys neskelbtini) E. L., (duomenys neskelbtini), kad ši negalėtų priešintis, turėdama tikslą ją nužudyti, du kartus peiliu dūrė šiai į krūtinės sritį, taip perdurdama kairės pusės krūtinės ląstą, kairįjį plautį, savo veiksmus (duomenys neskelbtini) paaiškindama, jog: „Dabar tau bus geriau, aš tave išlaisvinau“. Tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, nes kitame kambaryje buvusi G. P. mama D. B., gimusi (duomenys neskelbtini), išgirdusi (duomenys neskelbtini) klyksmą, atbėgo į kambarį ir nustūmė savo dukrą G. P. nuo (duomenys neskelbtini) E. L.. Padarytais dviem dūriais E. L. buvo sukeltas realus pavojus gyvybei, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl to ji buvo nedelsiant pristatyta į medicinos įstaigą ir operuota, iš plaučių pleuros pašalintas kraujas (t. 1, b. l. 6–14).

Iš 2021 m. rugpjūčio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Butas tvarkingas. Įvykio vietos apžiūros metu visame bute įvairiose vietose pastebėtos kraujo dėmės: ant lauko durų rankenos vidinės pusės, svetainėje ant grindų, lovoje ant patalynės ir kt., virtuvėje medinėje lentynoje plastikinėje dėžutėje surastas drėgnas peilis. Peilis paimtas ir supakuotas į popierinę dėžę su plomba ir aiškinamaisiais užrašais, taip pat paimtos nuoplovos su biologiniais pėdsakais (5 vnt.), užvalkalai su biologiniais pėdsakais ir mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele ir dėklu. Įvykio vietoje fotografuota, sudaryta foto lentelė (t. 1, b. l. 26–39).

2021 m. rugsėjo 2 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ su SIM kortele ir dėklu apžiūra. Apžiūros metu, peržiūrėjus išsaugotą informaciją, tyrimui reikšmingų duomenų nestebėta, nusikalstamos veikos pėdsakų ant telefono nestebima. Daiktas apžiūrėtas, aprašytas ir nufotografuotas, informacija išsaugota ir perkelta į priedus (t. 1, b. l. 43–52).

Iš 2021 m. gruodžio 21 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti G. P. pateikti rūbai. Nusikalstamos veikos pėdsakų ant rūbų nestebima. Daiktai apžiūrėti, aprašyti ir nufotografuoti(t. 1, b. l. 63–70).

Iš 2021 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad, ištyrus įvykio vietoje surastą ir paimtą peilį, nustatyta, jog tirti pateiktas peilis prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės-buitinės paskirties, pramoniniu būdu pagamintas virtuvinis peilis (t. 1, b. l. 76–9).

Iš 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimo matyti, jog mobiliojo ryšio telefonas ir G. P. rūbai pripažinti daiktais, neturinčiais reikšmės tyrimui, ir jie pagal 2021 m. gruodžio 23 d. pakvitavimą grąžinti G. P. mamai D. B. (t. 1, b. l. 80–81, 82).

Įvykio vietoje paimtos nuoplovos ir patalynė su biologiniais pėdsakais bei peilis yra saugomi Šiaulių AVPK daiktų saugykloje. 2021 m. gruodžio 21 d. Kvitas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 83–85).

2021 m. rugsėjo 27 d. objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC pateikto garso įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog apie įvykį telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (D. B.) pranešta 2021 m. rugpjūčio 16 d., 23 valandą 57 minutės. Telefonu operatoriui pranešama, kad būtina skubi pagalba, yra perdurtas (duomenys neskelbtini), nurodomas adresas (duomenys neskelbtini). Pranešama, kad (duomenys neskelbtini) perdūrė motina ir pabėgo (t. 1, b. l. 89–91).

Iš 2021 m. rugpjūčio 19 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo gauta informacija apie G. P. šeimą ir mažametę nukentėjusiąją E. L.. Pranešime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) motina anksčiau nėra smurtavusi prieš (duomenys neskelbtini), rūpinosi (duomenys neskelbtini) tinkamai, šeima nebuvo stebima ir jai pagalba nebuvo teikiama (t. 1, b. l. 94–99).

Iš 2021 m. rugsėjo 6 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. L. padaryti sužalojimai: dvi kiauryminės durtinės-pjautinės krūtinės kairės pusės priekinio paviršiaus žaizdos su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir kairiojo plaučio pažeidimu, krūtinės ląstos poodinės kraujosruvos, klubų poodinės kraujosruvos (geltonos spalvos, t. y. padarytas 5–14 parų laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje ir su užduotyje nurodytu įvykiu nesusijusios; šios kraujosruvos atskirai kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu). Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Durtiniai sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais, duriančių-pjaunančių savybių daiktais paveikus krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairę pusę netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje. Koks krūtinės ląstos poodinių kraujosruvų padarymo mechanizmas nėra galimybės atsakyti, kadangi neaprašytos jų makromorfologinės savybės. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginiais trauminiais poveikiais. E. L. dėl kiauryminių krūtinės ląstos žaizdų, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 137–138).

Iš 2021 m. spalio 19 – lapkričio 3 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidinę šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu G. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su G. P. dėl jos psichikos būsenos negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų. Jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo ji nebus pilnavertė teismo proceso dalyvė ir tai gali pabloginti jos psichikos būseną. G. P. dėl savo psichikos būsenos negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl ji negali būti apklausiama, jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje. G. P. parodymai gali būti įtakoti lėtinio psichikos sutrikimo. G. P. dėl savo psichikos būsenos yra socialiai pavojinga. G. P. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL) ( t. 3, b. l. 22–27).        

Įrodymų vertinimas

Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

2021 m. spalio 19 – lapkričio 3 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje atliktos teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės metu nustatyta, kad G. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu G. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. G. P. dėl savo psichikos būsenos negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl ji negali būti apklausiama, jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje. G. P. dėl savo psichikos būsenos yra socialiai pavojinga.

Teismo psichiatrė ekspertė J. D. teisiamajame posėdyje patvirtino komisijos pateiktą išvadą, jog G. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, todėl negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės atlikimo metu G. P. taip pat sirgo ir šiuo metu serga šiuo lėtiniu psichikos sutrikimu, ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jai buvo rekomenduotos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, tai yra Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės specialistė R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji, kaip gydanti gydytoja, stebi G. P. 4 mėnesius ir gali pasakyti, kad jos būsena yra pagerėjusi, tačiau pilnos remisijos nėra ir niekas nežino, kaip bus rytoj. Dabar jai yra taikomas intensyvus gydymas. Niekas negali pasakyti, kiek gali tęstis G. P. gydymas, bet matosi, kad organizmas ir psichika reaguoja į taikomą gydymą ir psichoterapiją. Ateityje G. P. būklė priklausys nuo to, kokia bus aplinka jai išėjus iš ligoninės. Dabar yra tik medikamentinio gydymo pradžia, o jis turi būti taikomas ilgokai, nes ji yra gydoma pirmą kartą. Pagal esamą simptomatiką, liga tikrai nėra ką tik prasidėjusi, G. P. nebuvo gydyta, todėl tų simptomų yra daugiau.

Pati G. P. teismo posėdyje parodė, kad parodė, kad tikrai nesuvokė savo veiksmų ir nesuprato, ką ji tuo momentu darė.

Teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad G. P., (duomenys neskelbtini), padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tai yra ji, 2021 m. rugpjūčio 17 d., apie 00:00 valandą, pasikėsino nužudyti dėl miego buvusią bejėgiškos būklės (duomenys neskelbtini) E. L., gimusią (duomenys neskelbtini), tačiau baudžiamojo įstatymo uždraustų veiksmų nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nes kitame kambaryje buvusi D. B. išgirdo E. L. pagalbos šauksmą ir, atbėgusi į kambarį, nustūmė G. P. nuo E. L. ir taip nutraukė šios veiksmus. Tokia G. P. veika yra visuomenei pavojinga ir atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytas veikas.

Atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas ir ekspertų rekomendacijas, G. P. taikytinas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriame nurodo, kad iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas E. L. sumokėjo 1330,11 eurų ir šią sumą prašo priteisti iš G. P. (t. 1, b. l. 145–149).

Nepilnametė nukentėjusioji E. L., atstovaujama Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto A. B. ir nukentėjusiosios įgaliotos atstovės advokatės Vidos Povilaitienės, pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš G. P. (t. 3, b. l. 129–130). 

Pagal baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį nagrinėjant baudžiamąją išsprendžiamas tik žalos, kurią padarė kaltinamasis nusikalstamais veiksmais, atlyginimo klausimas. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių (nepakaltinamas asmuo nėra nusikaltimo subjektas). G. P. nėra kaltinamoji, ir jos atžvilgiu nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal BPK 115 straipsnio nuostatas, teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius tik priimdamas nuosprendį. Dėl nurodytų priežasčių Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir nukentėjusiosios E. L. civilinis ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliekami nenagrinėti. Pažymėtina, jog tai nereiškia, kad nukentėjusioji ir ją atstovaujantys asmenys, civilinis ieškovas – Šiaulių teritorinė ligonių kasa, šioje byloje neturi teisės pareikšti ieškinių G. P.. Šiuo atveju civiliniai ieškiniai G. P. gali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Kreiptis dėl žalos atlyginimo į teismą civilinio proceso kodekso tvarka yra nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų  teisė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2022 m. kovo 2 d. pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog už suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. L. sumokėta 323 eurų (t. 3, b. l. 153–127). Kadangi baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės priteisti atstovavimo išlaidas iš asmens, kuris įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmestinas.

Dėl daiktų

Byloje yra daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas dėl jų saugojimo išspręstinas priimant šią nutartį.

Nuoplovų 5 vienetai, 2 užvalkalai ir peilis, kurie saugomi Šiaulių AVPK, vadovaujantis BPK  sunaikintini. Kompaktinės plokštelės su įrašais (2 vienetai), nutarčiai įsiteisėjus, paliktinos prie bylos (Paketas Nr. 1 prisegtas prie 1 tomo viršelio).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3-5 punktais, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 404 straipsniu

n u t a r i a :

pripažinti, kad G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, būdama nepakaltinama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, G. P. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą – stacionarinį stebėjimą – specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

G. P. taikomą procesinę prievartos priemonę – atidavimą priverstinai gydyti sustiprinto stebėjimo sąlygomis į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę palikti galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir mažametės nukentėjusiosios E. L. civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš G. P. palikti nenagrinėtais, prašymą dėl 323 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti: 5 vienetus nuoplovų, 2 užvalkalus ir peilį, saugomus Šiaulių AVPK, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti; kompaktines plokšteles su įrašais (2 vienetai), nutarčiai įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą. 

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.

Teisėjai                              Boleslovas Kalainis

                                                                                                                                           Nijolė Matuzevičienė

                                                                       Gražvydas Poškus