Civilinė byla Nr. 3K-3-9-313/2019

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03123-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.1.2.4; 3.1.4.8; 3.2.8.3; 3.4.2.8.3.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Birutės Janavičiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens bankrutuojančios V. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Karaliaučiaus grupė“ prašymą dėl leidimo realizuoti paskutinį bankrutuojančio fizinio asmens gyvenamąjį būstą išdavimo; suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė SEB bankas, bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ procesinių teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė „SEB lizingas“, S. A., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Meffert Baltica“, akcinė bendrovė DnB bankas, antstoliai Rimantas Gaidelis, Rimantas Vižainiškis, Ingrida Karalienė, Aleksandras Selezniovas, Brigita Palavinskienė, valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „ZIP24“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių fizinio asmens bankroto byloje patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo priemonę – turto pardavimą, t. y. teismo leidimo realizuoti paskutinį bankrutuojančio fizinio asmens, gyvenančio kartu su nepilnamečiais vaikais, gyvenamąjį būstą išdavimo, aiškinimo ir taikymo.

2.       Bankrutuojančio fizinio asmens V. S. (ankstesnė pavardė – K.) bankroto administratorė UAB „Karaliaučiaus grupė“ prašė Palangos miesto apylinkės teismo leisti realizuoti paskutinį bankrutuojančiam fiziniam asmeniui priklausantį gyvenamąjį būstą – butą (duomenys neskelbtini) ir 1/4 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

3.       Pareiškėja nurodė, kad mokumo atkūrimo plane nustatytas turto pardavimo laikino sustabdymo vienerių metų terminas praėjo, o pagal galiojančius bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimų nutarimus, priimtus 2016 m. spalio 7 d. ir 2017 m. balandžio 14 d., bei mokumo atkūrimo planą bankroto administratorė turi pareigą tęsti turto pardavimo procedūrą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

4.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymas netenkintas, atsisakyta išduoti leidimą parduoti bankrutuojančio asmens V. S. gyvenamąjį būstą ir žemės sklypą.

5.       Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi V. S. iškėlė bankroto bylą, jos bankroto administratore paskirta UAB „Karaliaučiaus grupė“, o 2015 m. spalio 27 d. teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančios V. S. patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano projektas, patvirtintas 2015 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkime.

6.       Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad V. S. priklausantis turtas – butas bei 1/4 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame pastaroji gyvena kartu su savo penkiais nepilnamečiais vaikais, bus parduodamas kaip atskiri vienetai kreditorių nustatyta tvarka ir kainomis ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme dienos.

7.       2016 m. spalio 7 d. įvykusiame penktajame bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu vienbalsiai kreditorių nuspręsta pritarti patikslintai nekilnojamojo turto – buto (patalpų) ir 1/4 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūrai, konkrečiai, butą ir dalį žemės sklypo pardavinėti kaip vieną turtinį vienetą tokia tvarka ir kainomis: pirmose varžytynėse – už 281 250 Eur (buto vertė – 231 250 Eur, 1/4 dalies žemės sklypo vertė – 50 000 Eur) kainą; antrose varžytynėse – už 259 690 Eur (buto vertė – 219 690 Eur, 1/4 dalies žemės sklypo vertė – 40 000 Eur) kainą; turtą pradėti pardavinėti ne anksčiau kaip po dvylikos mėnesių nuo bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme dienos, t. y. ne anksčiau kaip 2016 m. spalio 27 d. Šio turto nepardavus varžytynėse ir neperėmus hipotekos kreditoriui, turtą pardavinėti laisvu pardavimu ne ilgiau kaip šešis mėnesius (į šį laikotarpį įskaitant varžytynių laiką) už ne mažesnę kaip 248 700 Eur (buto vertė – 208 700 Eur, dalies žemės sklypo vertė – 40 000 Eur) kainą. Turto nerealizavus per 6 mėnesių laikotarpį, šaukti naują kreditorių susirinkimą dėl naujos šio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.

8.       Bankrutuojantis fizinis asmuo V. S. nesutiko su tokiu kreditorių susirinkimo sprendimu (nutarimu) ir pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui skundą dėl jo pripažinimo negaliojančiu. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-5167-860/2016 bankrutuojančio fizinio asmens skundas buvo atmestas.

9.       Bankroto administratorei pradėjus nurodyto turto pardavimo procedūrą kreditorių nustatyta tvarka ir kaina, buvo gauti kreditoriaus BAB banko „Snoras“ įgalioto asmens ir bankrutuojančio fizinio asmens prašymai stabdyti šio turto pardavimo procedūras, nes yra pradėtos šių asmenų derybos dėl kreditoriui BAB bankui „Snoras“ įkeisto buto išsaugojimo, o 2017 m. kovo 16 d. bankroto administratorei buvo pateiktas kreditoriaus BAB banko „Snoras“ įgalioto asmens prašymas į šaukiamo kito kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimą dėl bankrutuojančio fizinio asmens turto – buto ir žemės sklypo realizavimo laikino (iki 2017 m. gegužės 1 d.) sustabdymo. 2017 m. balandžio 14 d. įvyko šeštasis bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimas, jame dalyvavę ir atitinkamai balsavę kreditoriai balsų dauguma pritarė hipotekos kreditoriaus BAB banko „Snoras“ įgalioto asmens 2017 m. kovo 16 d. pasiūlytam nutarimo projektui laikinai, t. y. iki 2017 m. gegužės 1 d., sustabdyti turto pardavimą kreditorių nustatyta tvarka ir kaina.

10.       Bankroto administratorė, vykdydama Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį, įpareigojančią pateikti įrodymus apie BAB banko „Snoras“ ir bankrutuojančios V. S. derybų dėl paskutinio gyvenamojo būsto pardavimo rezultatus, pateikė V. S. pranešimą, kad susitarimas dėl paskutinio būsto išsaugojimo su hipotekos kreditoriumi BAB banku „Snoras“ dar nėra pasiektas, ji negali dėl nepakankamų finansų susirasti būsto įsigyti ar išsinuomoti, todėl, bankrutuojančio asmens nuomone, būtų tikslinga pirmiausia patikslinti mokumo atkūrimo planą, jame numatant reikiamą finansavimą šiam tikslui ir tuomet būtų galima faktiškai įgyvendinti vaikų interesų užtikrinimą.

11.       V. S. nurodė, kad jos pajamas sudaro 600 Eur gaunama socialinio draudimo našlaičių pensija, taip pat išmoka asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų. Ji šiuo metu dirbti negali, nes augina vienerių metų vaiką. Turėdama 5 nepilnamečius vaikus ir vidurinį išsilavinimą, ji turi ribotas galimybes įsidarbinti. Būsto nuomos galimybės taip pat yra ribotos, nes niekas nesutinka tokiai didelei šeimai nuomoti būsto. Jos sutuoktinis dirba Lietuvos Biblijos draugijoje, veiklą vykdo pagal verslo liudijimą, veikla – tekstų vertimai, mokslinis darbas, todėl jo pajamos nėra stabilios. Kitų artimųjų, galinčių priimti visą šeimą gyventi, nėra. Ji taip pat nurodė, kad, jei bus parduotas paskutinis gyvenamasis būstas, nežino, kur gyvens su šeima.

12.       Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl leidimo parduoti būstą, joje pažymėjo, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į teisėtus vaikų interesus, nė vienas vaikas negali būti paliktas be paskutinio gyvenamojo būsto. Teismo posėdžio metu Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė netenkinti bankroto administratorės prašymo, nes, pardavus bankrutuojančios V. S. paskutinį būstą, vaikai liktų be gyvenamojo būsto, taip būtų pažeistos vaikų teisės ir interesai, mažamečių ir nepilnamečių atskyrimas nuo tėvų, apgyvendinant juos vaikų globos institucijoje, taip pat neatitiktų vaikų interesų.

13.       Bankrutuojančio fizinio asmens turto pardavimo tvarką ir terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 27 straipsnis, jo 1 dalis nustato, kad turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į plane nustatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą.

14.       FABĮ 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Šis teismo sprendimas prilyginamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytam teismo leidimui.

15.       Taigi vienintelis gyvenamasis būstas, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, gali būti parduodamas ne anksčiau kaip po šešių mėnesių, kai asmuo pasirūpins nauju būstu. Ši nuostata taikoma ir įkeistam turtui, ko nėra nustatyta kitame vykdymo procese, tačiau FABĮ taip pat nustato, jog gyvenamasis būstas nėra išbraukiamas iš galimo išieškoti objektų sąrašo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vaiko teises į būstą privalo užtikrinti pirmiausia vaiko tėvai, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju nėra aišku, iš kokių lėšų galėtų būti įsigytas ar išsinuomotas bankrutuojančio asmens naujas būstas, jeigu gaunamos pajamos yra menkos. Klausimus dėl įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo fizinių asmenų bankroto procese sprendžia kreditoriai (FABĮ 8 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnis), jiems suteikiama galimybė daryti nuolaidas bankrutuojančiam asmeniui (FABĮ 24 straipsnio 4 dalis), todėl būtent nuo jų valios priklauso, kokia apimtimi pasireikštų FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta apsauga, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus didžiausia apimtimi.

16.       Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 dalis nustato, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis šių nuostatų bei principų: visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (1 punktas), nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos (5 punktas), sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus (vaiką paliekant be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų, globos, rūpybos), kiti aktai, ribojantys ar kitaip varžantys įstatymų nustatytas vaiko asmenines, turtines, kitas teises bei laisves, pripažįstami negaliojančiais (6 punktas). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

17.       Bankrutuojanti V. S. augina penkis nepilnamečius vaikus – R. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. B. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir pilnametį J. K., gim. (duomenys neskelbtini). V. S. šiuo metu yra vaiko iki trejų metų auginimo atostogose, augina mažametį sūnų. Taigi, bankrutuojantis asmuo turi penkis nepilnamečius vaikus, kuriems reikalinga priežiūra, ir vieną pilnametį sūnų, kuris ką tik baigė gimnaziją ir kuriam vis dar reikalinga tėvų parama. Byloje nustatyta, kad V. S. ir jos šeimos materialinė padėtis šiuo metu yra itin sunki.

18.       Teismas šiuo nagrinėjamu atveju atsižvelgė į bankrutuojančio asmens V. S. bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytas aplinkybes dėl galimybės V. S. susirasti būstą įsigyti ar nuomotis, kad jame ji galėtų gyventi su vaikais, ir darė išvadą, kad šios galimybės, atsižvelgiant į V. S. dabartinę socialinę ir finansinę padėtį, yra itin ribotos.

19.       Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių V. S. elgesys šioje nagrinėjamoje situacijoje galėtų būti vertintinas kaip nesąžiningas siekis ginti vien tik savo teises, neįvertinus kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Iš byloje esančio bankrutuojančio asmens ir hipotekos kreditoriaus įgalioto atstovo susirašinėjimo matyti, kad V. S. ir jos sutuoktinis teikė hipotekos kreditoriui savo pasiūlymą, siekdami išsaugoti paskutinį gyvenamąjį būstą, ir, nors kreditoriaus įgaliotas atstovas su pateiktu pasiūlymu nesutiko, iš jo rašytinio paaiškinimo turinio galima spręsti, jog jis yra vis dar pasirengęs geranoriškai apsvarstyti galimybę dėl turto, kuris yra paskutinis V. S. šeimos gyvenamasis būstas, išsaugojimo.

20.       Hipotekos kreditoriaus reikalavimo suma sudaro 458 044,70 Eur, o įkeisto turto reali vertė pagal kreditoriaus 2017 m. gegužės 26 d. rašte pateiktą UAB „InReal“ vertinimą yra tik 198 000 Eur. Todėl, net ir pardavus būstą, kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti tik iš dalies, t. y. apie 43 proc. kreditoriaus reikalavimo, o nepilnamečių vaikų interesai būtų pažeisti, nes nepilnamečiai vaikai liktų be gyvenamojo būsto. Todėl teismas atsisakė išduoti leidimą parduoti paskutinį gyvenamąjį būstą (CK 3.85 straipsnis, FABĮ 28 straipsnio 1 dalis).

21.       Kadangi nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo išdavimo, prilyginamo CK 3.85 straipsnio 2 dalyje, todėl teismas neanalizavo bankrutuojančio asmens ir jo atstovo iškeltų klausimų, susijusių su mokumo atkūrimo plano patikslinimu, ir dėl jų nepasisakė. Bankrutuojantis fizinis asmuo turi teisę teikti pasiūlymus bankroto administratoriui ir kreditoriams dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patikslinimo FABĮ 8 straipsnio 1 dalies pagrindu.

22.       Apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens BAB „Snoras“ atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.

23.       Dėl V. S. argumentų, kad jos šeimą siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai su advokatų profesine bendrija „Judickienė ir partneriai JUREX“ kaip šeimos teisinių reikalų tvarkytoja, ši advokatų profesinė bendrija padėjo parengti dokumentus bankroto bylai inicijuoti, tačiau šiuo metu ši kontora atstovauja kreditoriams BAB „Snoras“ ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“, dėl to teismas turėtų nušalinti šios kontoros advokatus nuo atstovavimo prieš V. S. interesus, – apeliacinės instancijos teismas nesutiko su nurodytais argumentais ir pažymėjo, kad advokatų profesinė bendrija „Judickienė ir partneriai JUREX“ 2010 m. birželio 15 d. teisinių paslaugų sutarties pagrindu atstovavo atsakovės V. S. (K.) sutuoktiniui A. K., kuris bylos nagrinėjimo metu jau buvo miręs. Nors V. S. teigė, kad advokatų kontora buvo šeimos teisinių reikalų tvarkytoja, tačiau į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų tokius jos argumentus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nėra nustatyta galimybė nušalinti suinteresuoto asmens atstovą nuo civilinės bylos nagrinėjimo, nes tokių klausimų nagrinėjimo kompetencija priskiriama Advokatų garbės teismui. Todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog atskirąjį skundą pateikė asmuo, kuris neturėjo teisės atstovauti suinteresuotajam asmeniui BAB „Snoras“.

24.       FABĮ 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Šis teismo sprendimas prilyginamas CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytam teismo leidimui.

25.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bankroto administratorė, teikdama teismui tvirtinti 2015 m. spalio 1 d. bankrutuojančio fizinio asmens V. S. (K.) kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planų projektą, 18 ir 19 punktuose nurodė, kad ginčo turtas gali būti pradėtas pardavinėti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo plano patvirtinimo teisme dienos (FABĮ 28 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, 2015 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtinęs bankrutuojančio fizinio asmens V. S. (K.) kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą, nurodė, kad „atsižvelgiant į faktinę bankrutuojančio asmens šeimos sudėtį (turi penkis nepilnamečius vaikus) bei jos pačios sveikatos būklę (laukiasi kūdikio, gimsiančio 2015 m. spalio mėn.) mokumo atkūrimo planas yra realiai įgyvendinamas“. Tiek teikiant mokumo atkūrimo plano projektą, tiek teismo nutartimi šį projektą patvirtinant, buvo įvertinta bankrutuojančio asmens šeiminė padėtis. Todėl apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad šiuo atveju papildomas sprendimas parduoti paskutinį bankrutuojančio asmens gyvenamąjį būstą nebuvo reikalingas, nes toks sprendimas buvo priimtas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtinant mokumo atkūrimo planą, kuris atitiko FABĮ nuostatas. Negalėjo būti sprendžiama dėl teismo leidimo išdavimo CK 3.85 straipsnio 2 dalyje, CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, nes šis teismo sprendimas pagal FABĮ nuostatas prilyginamas CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytam teismo leidimui.

26.       Sprendžiant klausimą dėl vienintelio gyvenamojo būsto pardavimo, vaikų interesams užtikrinti yra skirta FABĮ 28 straipsnio 1 dalis, joje nustatytos garantijos, kad turi būti suteikiamas tam tikras laiko tarpas, per kurį bankrutuojantis asmuo galėtų susirasti kitą gyvenamąją vietą, į kurią galėtų persikelti kartu su nepilnamečiais vaikais. Nors įstatymas nustato minimalų 6 mėnesių terminą, po kurio gali būti pardavinėjamas skolininko būstas, tačiau šiuo atveju bankrutuojantis asmuo turi 5 nepilnamečius vaikus, todėl buvo nustatytas dvigubai ilgesnis terminas, t. y. 12 mėnesių, per kurį bankrutuojantis asmuo privalėjo pasirūpinti kita gyvenamąja vieta. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas mokumo atkūrimo planą, iš esmės jau įvertino tą aplinkybę, kad minėtas turtas bus laikomas vieninteliu pareiškėjos gyvenamuoju būstu, kad bankrutuojantis asmuo turi 5 nepilnamečius vaikus, planas yra realiai įgyvendinamas, o nustatymas pardavinėti vienintelį gyvenamąjį būstą ne anksčiau negu po 12 mėnesių nuo plano patvirtinimo iš esmės atitinka FABĮ 28 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

27.       Bankrutuojantis asmuo turi teisę kreiptis dėl kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų sumos perskaičiavimo įtraukiant pinigų sumą, reikalingą būstui įsigyti arba nuomotis. Mokumo atkūrimo plane buvo nustatyta, kad kiekvieną mėnesį bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 600 Eur suma. Į šią sumą yra įskaičiuotos ir būsto išlaikymo išlaidos. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad tvirtinant mokumo atkūrimo planą nebuvo svarstoma, iš kokių lėšų bankrutuojantis asmuo pirks ar išsinuomos būstą, bei įvertinus tai, jog yra nustatyta 150 Eur suma, skirta būstui išlaikyti, nėra esminė neleisti parduoti skolininkės vienintelio gyvenamojo būsto, nes esant objektyvioms aplinkybėms, jog bankrutuojančiam asmeniui nepakanka skiriamų lėšų būtiniesiems poreikiams patenkinti, šios išlaidos gali būti perskaičiuojamos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

28.       Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo bankrutuojanti V. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1.                      2015 m. gruodžio 22 d. FABĮ pakeitimo įstatymo nuostatos praplečia nepilnamečių vaikų interesų apsaugą. FABĮ 17 straipsnio 11 dalyje nustatyta: fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę išsaugoti turtą (taip pat ir įkeistą, jeigu jis susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu ir tai nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų), kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti arba reikalingas fizinio asmens individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti. 

28.2.                      FABĮ 7 straipsnio 13 dalis nustato plane reikalavimą nurodyti nenumatomo parduoti fizinio asmens turimą turtą (taip pat ir įkeisto), būtiną fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti bei pagal 17 straipsnio 10 dalį fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę naudoti gaunamas lėšas būtiniesiems poreikiams tenkinti ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti nustatyta tvarka.

28.3.                      Gaunamos lėšos turi apimti ir tas, kurios gaunamos realizavus turtą, todėl, parduodant paskutinį gyvenamąjį būstą, lėšų dalis turi būti skirta bent minimaliam turtui įsigyti ar jo nuomai. Vaikų teisių apsauga yra numanoma ir FABĮ 24 straipsnio 4 dalyje, kurioje kalbama apie kreditorių teisę suteikti pagalbą dėl skolinių įsipareigojimų, atidedant reikalavimų vykdymo terminus, atsisakant dalies ar visų reikalavimų. Pažymėtina, kad FABĮ nuostatų pasikeitimas, nustatant fizinio asmens teisę išlaikyti paskutinį gyvenamąjį būstą, aiškintinas kartu su nuostata, kad plane turi būti nustatytas pakankamas finansavimas būstui įsigyti, kai yra parduodamas paskutinis gyvenamasis būstas. Šiuo atveju negali būti blogesnėje padėtyje bankrutuojantis asmuo, kurio būstas įkeistas, lyginant su tuo, kuris turi neįkeisto turto. Todėl turėtų būti parduodamas paskutinis gyvenamasis būstas taip, kad prieš pardavimą plane jau turi būti nustatytos lėšos (įskaitant ir lėšas gautas už to būsto pardavimą), kurios bus skirtos kitam būstui įsigyti ar išsinuomoti, o vaikų interesų kontrolę turi užtikrinti teismas, įvertinęs realią bankrutuojančio asmens situaciją, įsitikinęs, kad plane nustatytų lėšų pakaks kitam būstui įsigyti ar nuomotis.

28.4.                      FABĮ 28 straipsnio 1 punkto nuostatos turi būti suprantamos kaip reiškiančios tai, kad vienintelis bankrutuojančio asmens gyvenamasis būstas, kuriame jis gyvena su nepilnamečiais vaikais, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių, kai fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane bus nustatyta atitinkama finansinė galimybė nusipirkti ar išsinuomoti kitą būstą.

28.5.                      Fizinių asmenų bankroto institutas – tai teisinė priemonė, iš esmės sudaranti sąlygas išspręsti minėtą problemą skolininkui, kuris buvo ir yra sąžiningas. Būtent sąžiningam asmeniui, kurį slegia nebepakeliama skolų našta, valstybė turi sudaryti teisinį mechanizmą siekdama individą, turintį ilgalaikių finansinių sunkumų, grąžinti į ekonominę apyvartą ir tokiu būdu suteikti galimybę pasinaudoti vadinamąja fresh start (naujos pradžios) doktrina. Fizinis asmuo turi teisę išsaugoti neįkeistą paskutinį gyvenamąjį būstą arba susitarti su hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto būsto išsaugojimo. Šis turtas turi specialią apsaugą, net ir įkeitimo atveju. Dėl šios priežasties, kai numatoma realizuoti įkeistą paskutinį gyvenamąjį būstą, turi būti nustatytas pakankamas finansavimas kitam būstui įsigyti ar išsinuomoti. Net tuo atveju, kai bankrutuojančio asmens pajamos leidžia išsinuomoti ar net nusipirkti kitą būstą, tai turi atsispindėti plane, nes visos bankrutuojančio asmens gaunamos pajamos yra įtraukiamos į planą. 

28.6.                      FABĮ 28 straipsnio 1 dalis leidžia teismo sprendimu parduoti vienintelį gyvenamąjį būstą, taip pat ir įkeistą, kuriame kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai, tačiau kartu įpareigoja fizinį asmenį per 6 mėnesių laikotarpį susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Neteisinga remtis nuostata, leidžiančia realizuoti būstą, ignoruojant toje pačioje įstatymo dalyje esančią kitą nuostatą, įpareigojančią susirasti kitą būstą, šios nuostatos įgyvendinimo galimybę. Fizinis asmuo gali susirasti kitą gyvenamąjį būstą tik tuo atveju, jeigu tokia galimybė yra plane. Tačiau jeigu tokios galimybės plane nėra nustatyta, teismas negali priimti sprendimo, leidžiančio realizuoti paskutinį gyvenamąjį būstą. Taigi, kol plane nėra nustatyta kito būsto pirkimo ar nuomos galimybė, tam tikslui skiriant reikiamą pinigų sumą, paskutinis būstas, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, negali būti parduodamas. 

28.7.                      Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilid); Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nereikalauja neracionalių dalykų (2007 m. birželio 27 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai). Nėra racionalu reikalauti, kad minimalias pajamas gaunantis asmuo įsigytų būstą arba sudarytų ilgalaikės nuomos sutartį iki vaikai taps pilnamečiai. Akivaizdu, kad toks reikalavimas neįgyvendinamas. 

28.8.                      V. S. atveju bankrutuojančio asmens pajamas sudaro tik gaunama našlaičių vaikų pensija, iš kurios ir yra tenkinami visi bankrutuojančio asmens būtinieji poreikiai. Šių pajamų nepakanka kitam būstui pirkti ar išsinuomoti, tačiau iš bankrutuojančio asmens reikalaujama įsigyti arba išsinuomoti kitą būstą. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje tik lakoniškai užsimenama apie bankrutuojančio asmens teisę finansuoti būsto įsigijimą ar nuomą, tačiau nesprendžiamas klausimas, kad pagal esamą planą bankrutuojančiam asmeniui nėra realios faktinės galimybės gauti lėšų kitam būstui pirkti ar išsinuomoti. Šiuo metu tokių interesų užtikrinimas plane nenustatytas, todėl kito būsto pirkimas ar nuoma yra neįmanomi. Plane nustatyta 600 Eur suma nėra pakankama būtiniesiems poreikiams tenkinti. Be to, 150 Eur suma yra skirta ne kitam būstui pirkti ar nuomoti, o būstui, kuriame 8 asmenų šeima gyvena, išlaikyti, t. y. mokėjimams už suvartotą vandenį, elektrą, dujas bei šiukšlių išvežimą. 

28.9.                      Negali būti vykdomas paskutinio gyvenamojo būsto pardavimas, nenustačius, kur gyvens nepilnamečiai vaikai po būsto pardavimo. Šiuo metu teismui tvirtinti yra pateiktas patikslintas plano projektas, kuriame nustatytas reikiamas finansavimas kitam būstui įsigyti ar nuomoti. V. S. 2018 m. liepos 23 d. kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį Plungės apylinkės teismą su prašymu tvirtinti patikslintą plano projektą. 

28.10.                      Bankroto procese, prieš realizuojant paskutinį gyvenamąjį būstą, yra būtina gauti teismo leidimą, o plano patvirtinimas gali būti prilygintas teismo leidimui tik tuo atveju, jeigu, tvirtinant planą, teismas vertino vaikų teises, teismui buvo pateikta Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada ir spręsta, kur, pardavus būstą, gyvens nepilnamečiai vaikai. Šiuo konkrečiu atveju, teismui tvirtinant planą, nebuvo sprendžiami jos vaikų interesų užtikrinimo klausimai, o esant nespręstiems vaikų teisių apsaugos klausimams, yra būtinas savarankiškas teismo leidimas. 

28.11.                      Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Todėl priimant įstatymo aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, jog jie nebūtų pažeisti. 

28.12.                      Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentais, esą bankrutuojančio asmens nepilnamečių vaikų teisėmis į gyvenamąją vietą buvo pasirūpinta, suteikiant ne 6, o 12 mėnesių terminą, per kurį V. S. privalėjo pasirūpinti kita gyvenamąja vieta. Įstatyme nustatyto termino prailginimas šešiais mėnesiais nepakeitė faktinių aplinkybių, t. y. V. S. negavo papildomų lėšų, už kurias galėtų pasirūpinti alternatyvia gyvenamąja vieta. Vaikų teisė į gyvenamąją vietą užtikrinama iki pilnametystės, o ne papildomiems šešiems mėnesiams. 

28.13.                      Kai skundą pateikia neturintis teisės asmuo, įskaitant ir šalies advokatą, kuriam atstovauti draudžia advokato etika, byla turi būti nutraukta ir skundas paliktas nenagrinėtas. 2010 m. teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp skolininkės sutuoktinio, kuris yra miręs, ir advokatų profesinės bendrijos „Judickienė ir partneriai JUREX“, pagrindu šeimos naudai buvo teikiamos teisinės paslaugos. Interesų konflikto vengimo principus reguliuoja tiek atstovavimo teisė, tiek ir profesinė etika. Etikos normų neatitinkantis atstovavimas nelaikytinas tikru atstovavimu, tokiu atveju asmuo laikytinas praradęs teisę į advokatą, o teismui tam neužkirtus kelio, bylą būtina nagrinėti iš naujo, kad būtų pašalintas minėtas pažeidimas. Lietuvos advokatų etikos kodekso, patvirtinto 2016 m. balandžio 15 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu, 12, 13 straipsniai nustato interesų konfliktų vengimo taisykles, kad advokato lojalumas klientui yra profesionalaus advokato ir kliento bendradarbiavimo ir tinkamo advokato funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, taip pat lemianti advokato pareigą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Toje pačioje bankroto byloje skolininko ir kreditoriaus atstovavimas gali būti laikomas interesų konfliktu. Šiuo metu advokatų profesinė bendrija „Judickienė ir partneriai JUREX“ atstovauja priešingai pusei – kreditoriui BAB bankui „Snoras“, veikiančiam per atstovę UAB „Baltijos kredito sprendimai“, kuri ir pateikė atskirąjį skundą. Toks atstovavimas yra neleistinas ir apeliacinės instancijos teismas turėjo nušalinti šios kontoros advokatus nuo atstovavimo prieš V. S. interesus bei nepripažinti procesinių veiksmų, atliktų esant draustinam atstovavimui. Dėl šios priežasties nelaikytina, kad skundas pateiktas įgalioto asmens, jį buvo būtina palikti nenagrinėtą, todėl Klaipėdos apygardos teismo nutartis naikintina. Advokatų garbės teismas gali vertinti tokį atstovavimą per profesinės etikos discipliniškumą, tačiau ar leisti ar drausti asmeniui atstovauti, turi nuspręsti bylą nagrinėjantis teismas. Toks draudimas nelaikytinas sankcija, todėl nėra Advokatų garbės teismo kompetencijos dubliavimas. Bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti asmenų tinkamumą atstovauti ir tinkamumą veikti teisme, todėl šis klausimas buvo priskirtas Klaipėdos apygardos teismo kompetencijai, tačiau šis jo nenagrinėjo.

29.       Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo BAB bankas „Snoras“ prašo atmesti kasacinį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:

29.1.                      Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo interpretacijomis, kad FABĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti aiškinamos plačiau ir terminas, kuriam suėjus gali būti parduodamas paskutinis bankrutuojančio asmens būstas, turi būti siejamas su atitinkamų galimybių susirasti kitą gyvenamąją vietą nustatymu mokumo atkūrimo plane. Kasaciniame skunde pateikiamas FABĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatos interpretavimas sudaro galimybę bankrutuojančiam asmeniui piktnaudžiauti savo teisėmis ir vilkinti paskutinio būsto pardavimo procesą. Visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs, t. y. imtis aktyvių veiksmų siekdami maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, sąžiningai naudotis jiems įstatymo suteiktomis teisėmis bei tinkamai vykdyti savo pareigas. Bankrutuojantis asmuo turi ir pareigą savo mokumo atkūrimo plane sąžiningai nurodyti visas išlaidas, skirtas jo būtiniesiems poreikiams tenkinti. 

29.2.                      FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytas ne trumpesnis kaip 6 mėnesių terminas, kuriam suėjus gali būti parduodamas bankrutuojančio asmens vienintelis gyvenamasis būstas, siejamas tik su mokumo atkūrimo plano patvirtinimu, o ne galimybe susirasti kitą gyvenamąjį būstą. 6 mėnesių terminas, per kurį negali būti vykdomas vienintelio būsto pardavimas, skaičiuojamas nuo mokumo atkūrimo plano ar pakeisto plano, kuriame nustatyta šį turtą parduoti, patvirtinimo, o per šį terminą fizinis asmuo turi susirasti kitą gyvenamąją vietą. Šios pareigos bankrutuojantis asmuo negali perkelti nei kreditoriams, nei bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

29.3.                      Kreditoriai su plane nurodyta 12 mėnesių buto pardavimo atidėjimo tvarka sutiko būtent įvertindami tai, kad skolininkei, turinčiai penkis nepilnamečius vaikus, gali būti reikalingas ilgesnis terminas naujam būstui susirasti. Suinteresuotas asmuo BAB bankas „Snoras“ visą bankroto proceso laikotarpį elgėsi itin geranoriškai tiek pačios skolininkės, tiek jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Būtent lėšų fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatymas mokumo atkūrimo plane ir užtikrina bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų balansą, t. y., patenkinus būtinuosius fizinio asmens poreikius, visos kitos bankroto procese gautos lėšos skiriamos kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti plane nustatyta tvarka.

29.4.                      Bankrutuojantis asmuo, būdamas atsakingas ir veikdamas sąžiningai, plano rengimo metu turi nurodyti išlaidas savo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Atitinkamai plane numatydamas, kad bus parduodamas ir paskutinis gyvenamasis būstas, bankrutuojantis asmuo turėtų įvertinti, kokią įtaką šis faktas galės daryti jo būtiniesiems poreikiams reikalingų išlaidų dydžiui. Taigi bankrutuojantis asmuo, žinodamas, kad, realizavus paskutinį gyvenamąjį būstą, jam reikės nuomotis kitą būstą, iš anksto plane (dalyje dėl išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti), turėtų numatyti, kad nurodyta būtinųjų išlaidų suma galimai kis (didės) realizavus turtą, nes reikės lėšų būsto nuomai. Nei kreditoriams, nei teismui nesuteikiama teisė už patį bankrutuojantį asmenį plane nurodyti papildomus jo poreikius, kuriems būtų skiriamos lėšos. Todėl ne kreditoriai, bet pati skolininkė turėtų prisiimti neigiamas pasekmes dėl to, kad netinkamai įvertino būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą išlaidų sumą ar laiku jos nekoregavo. Dėl tokio jos elgesio vienintelio gyvenamojo būsto pardavimo procedūros neturi ir negali būti atidedamos.

29.5.                      FABĮ nereikalauja numatyti, kad realizuojant paskutinį asmens gyvenamąjį būstą plane visada turi būti nustatoma lėšų suma naujam būstui pirkti ar išsinuomoti. Skolininkė jau iškėlus jos kaip fizinio asmens bankroto bylą sudarė naują santuoką, jos sutuoktinis nėra bankrutuojantis asmuo, ji gali tiek būstu naudotis panaudos pagrindais ar galiausiai gauti socialinį būstą. Bet kuriuo atveju pats bankrutuojantis asmuo dar plano rengimo ir teikimo kreditoriams metu turi visas šias aplinkybes įvertinti ir nurodyti plane. 

29.6.                      Suėjus plane nustatytam terminui bei dar papildomam terminui, kuriam suinteresuotas asmuo (hipotekos kreditorius) gera valia (siekdamas sudaryti skolininkei galimybę susirasti kitą būstą sau ir savo nepilnamečiams vaikams arba susitarti su kreditoriumi dėl buto išsaugojimo) sutiko atidėti buto pardavimo procedūras iki 2017 m. liepos 1 d., 2018 m. vasarą (t. y. jau baigiantis plano įgyvendinimo terminui) skolininkė pradėjo reikalauti keisti planą, įtraukiant būtinas lėšas naujam būstui įsigyti (kurios turėtų sudaryti net 70 proc. iš buto bei žemės sklypo pardavimo gautų lėšų). Nurodyta situacija nėra suderinama su fizinio asmens bankroto tikslais ir įstatyme nustatytais terminais. Termino, kuriam suėjus būtų galima pardavinėti paskutinio bankrutuojančio asmens gyvenamąjį būstą, siejimas su išlaidų, reikalingų naujam būstui įsigyti, nustatymu mokumo atkūrimo plane, būtų neobjektyvus ir išimtinai priklausantis nuo bankrutuojančio asmens valios. 

29.7.                      FABĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatoms aiškinti ir taikyti tiesioginės įtakos FABĮ 7 straipsnio 13 dalis bei 17 straipsnio 11 dalies nuostatos neturi. Bankrutuojantis asmuo visų pirma turi įvertinti galimybes pasinaudojant FABĮ 7 straipsnio 13 dalyje bei 17 straipsnio 11 dalyje nustatyta galimybe bankroto procese išsaugoti ir neparduoti gyvenamojo būsto, o jei minėta galimybe pasinaudoti nenori ar tam nėra sąlygų – bankrutuojančio asmens paskutinis gyvenamasis būstas parduodamas, laikantis FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyto 6 mėnesių termino naujai gyvenamajai vietai susirasti. Jei savo parengtame mokumo atkūrimo plane bankrutuojantis asmuo nurodė, kad paskutinis gyvenamasis būstas bus parduodamas, tai atitinkamai toliau taikomos FABĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatos ir plano sąlygos dėl turto pardavimo. 

29.8.                      FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, tačiau aktualumo sąžiningumo aspektas nepraranda ir viso bankroto proceso metu. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas negali būti rezultatyvus, nėra užtikrinamas kreditorių interesų gynimas, kartu pažeidžiama skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

29.9.                      Nagrinėjamu atveju skolininkė elgiasi nesąžiningai, nes tik plano įgyvendinimo pabaigoje (nagrinėjamu atveju plano įgyvendinimo terminas baigiasi 2018 m. spalio 27 d.), ir kai pagal planą paskutinis gyvenamasis būstas jau seniai (dar 2016 m. pabaigoje) turėjo būti parduotas, pradeda kelti klausimą dėl lėšų, būtinų naujam gyvenamajam būstui susirasti, ir reikalauti keisti planą. Skolininkė teismui tvirtinti pateiktame patikslintame plane prašo kreditorių pardavus butą bei žemės sklypą išmokėti vienkartinę išmoką kitam gyvenamajam būstui įsigyti (ar ilgalaikei nuomai sudaryti), lygią 70 proc. varžytynėse parduoto buto bei žemės sklypo kainos, bet ne mažesnę kaip 150 000 Eur (o tuo atveju, jei turtą pavyktų parduoti brangiau, ir didesnę). Toks skolininkės reikalavimas prieštarauja fizinių asmenų bankroto esmei ir paskirčiai, taip pat negali būti vertinamas kaip protingas, racionalus ar užtikrinantis skolininko bei kreditorių interesų pusiausvyrą. Skolininkė, prašydama kreditorių sudaryti finansines galimybes nusipirkti ar išsinuomoti kitą būstą, faktiškai prašo, kad pasibaigus bankroto procesui ne tik būtų nurašyti itin dideli (daugiau nei 2 mln. Eur siekiantys) jos įsiskolinimai kreditoriams, bet kreditoriai dar turėtų užtikrinti, kad iki jauniausiojo vaiko pilnametystės (t. y. dar penkiolika metų) ji ir jos sutuoktinis (kuris yra darbingas ir mokus asmuo) turėtų gyvenamąjį būstą, už kurį jiems nereikėtų mokėti. Ji nesvarsto galimybės apie paprastesnio (pigesnio) gyvenamojo būsto įsigijimą ar socialinį būstą Palangos miesto savivaldybėje, į kurį ji neabejotinai galėtų pretenduoti. Skolininkė, nedėjusi pastangų savo mokumui atkurti, prašo, kad kreditoriai prisiimtų atsakomybę už jos neveikimą, kad būtų atkurtas jos pačios mokumas. Toks jos elgesys vienareikšmiškai negali būti vertinamas kaip sąžiningas ar užtikrinantis kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą.

29.10.                      Teismo nutartis, kuria patvirtinamas bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, laikytina FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodytu teismo leidimu realizuoti vienintelį bankrutuojančio asmens gyvenamąjį būstą, kuriame jis gyvena su savo nepilnamečiais vaikais, ir joks papildomas teismo leidimas nėra reikalingas. Iš FABĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatos akivaizdu, kad gyvenamojo būsto, kuriame bankrutuojantis asmuo gyvena su savo nepilnamečiais vaikais, pardavimas bankroto proceso metu yra specifinis, todėl ir sprendžiamas taip, kaip nustato FABĮ 28 straipsnio 1 dalis, o ne CK 3.85 straipsnis. Reikalavimas, kad bankroto administratorius, siekdamas realizuoti paskutinį bankrutuojančio asmens gyvenamąjį būstą, kuriame jis gyvena su nepilnamečiais vaikais, dar kartą kreiptųsi į teismą dėl leidimo, ne tik reikštų CPK 18 straipsnyje įtvirtinto įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtintas planas su jame nustatytomis skolininko būsto pardavimo sąlygomis, privalomumo principo pažeidimą, bet ir sudarytų galimybę piktnaudžiauti bei pažeisti kreditorių teises ir teisėtus interesus. Tokiu atveju kreditoriai būtų paliekami visiškai neapibrėžtoje situacijoje, nežinodami, kada bus galima realizuoti paskutinį gyvenamąjį būstą, nors tvirtinant planą jame ir būtų aiškiai nurodyta, kada būstas galės būti pardavinėjamas ir tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai.

29.11.                      Aiškinant FABĮ nuostatas, susijusias su bankrutuojančių tėvų nepilnamečių vaikų interesų apsauga, atsižvelgtina į šiuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus: aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam, turint galvoje ir vaikų interesus. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

29.12.                      Skolininkė suabsoliutino savo vaikų interesus, siekdama, kad ne ji pati, jos sutuoktinis (kuris yra mokus ir darbingas) ar valstybė, bet būtent kreditoriai užtikrintų jos nepilnamečių vaikų interesus, kol jauniausias vaikas sulauks pilnametystės (t. y. dar penkiolika metų po bankroto bylos pabaigos). Toks atsakomybės rūpintis nepilnamečių vaikų gyvenamuoju būstu, kol vaikai bus pilnamečiai perkėlimas suinteresuotam asmeniui BAB bankui „Snoras“ bei kitiems kreditoriams yra nepateisinamas ir neteisėtas.

29.13.                      Nagrinėjamu atveju skolininkė kartu su sutuoktiniu, kuris yra miręs, vykdė verslą ir abu prisiėmė didžiulius įsipareigojimus kredito įstaigoms, nepakankamai objektyviai įvertindami savo galimybes šiuos įsipareigojimus įvykdyti ir nepakankamai galvodami apie tai, kokias pasekmes tai gali sukelti jų vaikams. Tačiau šiuo metu ji, nepaisydama esamų skolinių įsipareigojimų apimties bei fakto, kad didžioji dalis skolų bus paprasčiausiai nurašyta pasibaigus bankroto procesui, be kita ko, dar siekia kreditoriams perkelti jos vaikų aprūpinimo gyvenamuoju būstu naštą ir po bankroto procedūrų pabaigos. Per 12 mėnesių nuo plano patvirtinimo teisme dienos atsakingi tėvai, veikdami savo vaikų interesais, turėjo pasirūpinti kitu šeimos būstu, nebūtinai nuosavybės pagrindu, skolininkė turėjo galimybes ir kreiptis dėl socialinio būsto.

29.14.                      CPK nėra nustatyta nei byloje dalyvaujančio asmens atstovo (ar visos advokatų bendrijos (kontoros), kurioje jis veikia) pagal pavedimą nušalinimo, nei tokio atstovo atliktų procesinių veiksmų anuliavimo. Byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę pasirinkti tokį atstovą pagal pavedimą, kokiu pasitiki, o bet kokios interesų konfliktų situacijos sprendžiamos ne teismui nušalinant atstovą nuo bylos, o per advokatų savivaldos instituciją – Lietuvos advokatūrą. Jokio interesų konflikto šioje situacijoje apskritai nebuvo ir nėra. Advokatų profesinė bendrija „Judickienė ir partneriai JUREX“ teisines paslaugas 2010 m. birželio 15 d. sudarytos sutarties pagrindu teikė tik skolininkės sutuoktiniui, kuris mirė tais pačiais metais (duomenys neskelbtini). Taigi, klientui mirus, teisinių paslaugų sutartis nutrūko, o skolininkei ši advokatų kontora neteikė teisinių paslaugų, todėl nekyla interesų konflikto šioje byloje atstovaujant suinteresuotam asmeniui BAB bankui „Snoras“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl advokatų profesinės bendrijos interesų konflikto

30.       Kasaciniame skunde suinteresuotas asmuo bankrutuojanti V. S. nurodė, kad buvus gyvam jos sutuoktiniui A. K., mirusiam (duomenys neskelbtini), advokatų profesinė bendrija „Judickienė ir partneriai JUREX“ teikė teisines paslaugas. Šiuo metu advokatų profesinė bendrija „Judickienė ir partneriai JUREX“ atstovauja kreditoriui BAB bankui „Snoras“, veikiančiam per atstovę UAB „Baltijos kredito sprendimai“, pateikus atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties byloje dėl teismo leidimo parduoti bankrutuojančio fizinio asmens būstą išdavimo.

31.       Atstovo interesų konfliktą reglamentuojančiuose CK 2.134, 2.135 straipsniuose nustatytas draudimas atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su pačiu savimi ar savo artimaisiais giminaičiais, interesų konfliktu įvardytos situacijos, kai atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, kai asmuo tuo pačiu metu yra abiejų sandorio šalių atstovas.

32.       Vertindama aptartą padėtį teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad advokatų profesinė bendrija neatstovavo tiesiogiai V. S. interesams jos bankroto byloje, nes bankroto byla iškelta praėjus keleriems metams nuo jos sutuoktinio, kuris yra miręs, ir advokatų profesinės bendrijos atstovavimo santykių pasibaigimo. Atstovaudama kreditoriui nurodyta advokatų profesinė bendrija pateikė atskirąjį skundą praėjus septyneriems metams po atstovavimo A. K. pasibaigimo. Advokatų profesinė bendrija neatstovavo nei bankrutuojančiam fiziniam asmeniui, nei jos sutuoktiniui vykstant bankroto procedūroms.

33.       Advokatų profesinės bendrijos „Judickienė ir partneriai JUREX“ atstovavimą kreditoriui BAB bankui „Snoras“, veikiančiam per atstovę UAB „Baltijos kredito sprendimai“, pateikus atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, teisėjų kolegija neįžvelgia teisinio pagrindo vertinti kaip neteisėtą, dėl kurio apeliacinis procesas turėjo būti nutrauktas ir atskirasis skundas paliktas nenagrinėtas, vien dėl tos priežasties, kad ta pati advokatų profesinė bendrija prieš septynerius metus baigė teikti teisines paslaugas šiuo metu bankrutuojančio fizinio asmens sutuoktiniui. Pareiškimas (skundas) paliekamas nenagrinėtas, jei pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pateikusi atskirąjį skundą kreditoriaus atstovė advokatų profesinės bendrijos „Judickienė ir partneriai JUREX“ apeliacinės instancijos teismui kartu pateikė 2016 m. lapkričio 2 d. atstovavimo sutartį atstovauti kreditoriaus BAB banko „Snoras“ atstovei UAB „Baltijos kredito sprendimai“, todėl atskirąjį skundą pateikus atstovui pagal sutartį, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nenagrinėti bylos pagal paduotą atskirąjį skundą.

34.       Šiuo metu bankroto byloje neliko pradinio kreditoriaus BAB banko „Snoras“, nes šis kreditorius finansinį reikalavimą perleido 2018 m. lapkričio 13 d. notaro patvirtintu perdavimo aktu UAB „Baltijos kredito sprendimai“, pastaroji įmonė perleido finansinį reikalavimą 2018 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ir 2018 m. lapkričio 13 d. hipotekos teisių perleidimo sutartimi naujajai kreditorei UAB „Intrum Lietuva“. Bankroto bylą nagrinėjantis Plungės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 22 d. pakeitė pradinį kreditorių BAB banką „Snoras“ ir įtraukė į bylą procesinių teisių perėmėją UAB „Intrum Lietuva“, patvirtindamas hipotekos kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ 458 044,70 Eur finansinį reikalavimą ir pašalindamas iš kreditorių sąrašo pradinį kreditorių BAB banką „Snoras“.

Dėl bylos nutraukimo, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 3 punktas)

35.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teismo leidimo realizuoti bankrutuojančio fizinio asmens, gyvenančio kartu su nepilnamečiais vaikais, gyvenamąjį būstą išdavimo klausimas.

36.       FABĮ 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Šis teismo sprendimas prilyginamas CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytam teismo leidimui.

37.       Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi V. S. iškėlė bankroto bylą, o 2015 m. spalio 27 d. teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančios V. S. patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano projektas, kuriam pritarta 2015 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkime. Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad V. S. priklausantis turtas – butas bei 1/4 dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), kuriame pastaroji gyvena kartu su savo penkiais nepilnamečiais vaikais, bus parduodamas kaip atskiri vienetai kreditorių nustatyta tvarka ir kainomis ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme dienos.

38.       Taigi, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtinus bankrutuojančio fizinio asmens pateiktą mokumo atkūrimo planą, teismas kartu patvirtino (leido) ir šiame plane nurodytą bankrutuojančio fizinio asmens būsto pardavimą ne anksčiau kaip po vienerių metų. Tvirtindamas mokumo atkūrimo planą teismas įvertino priemones, nurodytas mokumo atkūrimo plane ir turto pardavimo tvarką, atsižvelgdamas ir į skolininkės asmeninę padėtį, nes ji augina penkis nepilnamečius vaikus, o sutuoktinis vaikų tėvas yra miręs. Mokumo atkūrimo plane atidėtas skolininkės būsto pardavimas siekiant skirti laiko jai susirasti kitas gyvenamąsias patalpas, jas įsigyti nuosavybėn ar išsinuomoti. Teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartyje įvertino bankrutuojančio fizinio asmens nepilnamečių vaikų, kreditorių interesus, patvirtintu mokumo atkūrimo planu atidėdamas fizinio asmens būsto pardavimą vieneriems metams. Teismo nutartyje įvertinta, kad mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnyje keliamus šio plano turinio reikalavimus, jis yra realus, įgyvendinamas, užtikrina skolininkės ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

39.       2017 m. balandžio 14 d. bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkime kreditoriai balsų dauguma pritarė hipotekos kreditoriaus BAB banko „Snoras“ įgalioto asmens pasiūlytam nutarimo projektui laikinai, t. y. iki 2017 m. gegužės 1 d., sustabdyti turto pardavimą. Kaip nurodė atsiliepime į kasacinį skundą įkeisto turto kreditorius BAB bankas „Snoras“, suėjus plane nustatytam terminui bei dar papildomam terminui, kuriam suinteresuotas asmuo (hipotekos kreditorius) gera valia (siekdamas sudaryti skolininkei galimybę susirasti kitą būstą sau ir savo nepilnamečiams vaikams arba susitarti su kreditoriumi dėl buto išsaugojimo) sutiko atidėti buto pardavimo procedūras iki 2017 m. liepos 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi nustatytas trejų metų patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas baigėsi 2018 m. spalio 27 d.

40.       Teismo nutartis patvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriame yra nustatyta bankrutuojančio skolininko turto pardavimo tvarka ir nustatytas atidėjimo terminas parduoti gyvenamąjį būstą, kai bankrutuoja fizinis asmuo, gyvenantis kartu su nepilnamečiais vaikais, yra prilyginama pagal CK 3.85 straipsnio 2 dalį teismo leidimui sudaryti nekilnojamojo daikto sandorius sutuoktiniams, turintiems nepilnamečių vaikų. Per mokumo atkūrimo plane nurodytą turto pardavimo atidėjimo laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą.

41.       Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nebuvo reikalinga spręsti dėl teismo leidimo CK 3.85 straipsnio 2 dalyje, CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka išdavimo parduoti bankrutuojančio fizinio asmens nekilnojamuosius daiktus, nes CK 3.85 straipsnio 2 dalyje prilyginamas teismo leidimas parduoti nekilnojamuosius daiktus jau buvo priimtas teismui 2015 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtinus mokumo atkūrimo planą pagal FABĮ 7 straipsnį ir 28 straipsnio 1 dalį.

42.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nutartimis sprendė dėl leidimo parduoti bankrutuojančio fizinio asmens nekilnojamuosius daiktus, kai šis klausimas jau buvo išnagrinėtas ir išspręstas ankstesne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinti mokumo atkūrimo planą, jame nustatant bankrutuojančio asmens nekilnojamųjų daiktų pardavimo sąlygas ir nustačius ne mažesnį kaip vienerių metų pardavimo atidėjimo terminą nuo mokumo plano patvirtinimo.

43.       Tam, kad vienoje byloje nebūtų priimta to paties teismo kelių sprendimų tuo pačiu ginčo klausimu ir taip būtų išvengta prieštaraujančių vienas kitam teismo sprendimų, kai jau ginčas yra išspręstas priimtu teismo procesiniu sprendimu, teismas negali nagrinėti byloje to paties klausimo, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs ir dėl to vykdytinas teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. CPK 279 straipsnio 4 dalis nustato, kad, teismo procesiniam sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja teisinę galią ir yra nukreipiamas vykdyti (CPK 281 straipsnis).

44.       Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl kasacine tvarka skundžiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys panaikintinos ir byla nutrauktina (CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5 dalis).

45.       Nors klausimas dėl teismo leidimo parduoti bankrutuojančio asmens būstą, kuriame šis asmuo gyvena su nepilnamečiais vaikais, yra išnagrinėtas ir iš naujo tas pats klausimas nenagrinėtinas, dėl to byla turi būti nutraukta, kartu teisėjų kolegija pasisako dėl kylančių teisinių pasekmių nutraukus bylą, atsižvelgdama į pasikeitusį bankrutuojančio fizinio asmens būsto, kuriame jis gyvena kartu nepilnamečiais vaikais, pardavimo teisinį reglamentavimą.

Dėl bankrutuojančio fizinio asmens, gyvenančio su nepilnamečiais vaikais, būsto pardavimo

46.       FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 13 punkte (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2235 redakcija (įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d.)) nustatytas naujas mokumo atkūrimo plano reikalavimas plane sudaryti nenumatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), būtino fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, sąrašą.

47.       Pakeistu įstatymu 17 straipsnis papildytas nauju 11 punktu: fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę išsaugoti turtą (taip pat ir įkeistą, jeigu jis susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu ir tai nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų), kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti arba reikalingas fizinio asmens individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti. FABĮ 8 straipsnis papildytas nauja 9 dalimi: jeigu fizinis asmuo susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, teismas, tvirtindamas planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Gali būti laikoma, kad šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, jeigu išsaugomas įkeistas turtas, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos yra mažesnės negu kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju arba jeigu pardavus įkeistą turtą fizinis asmuo negalėtų vykdyti pelningos individualios ir (ar) ūkininko veiklos.

48.       Pagal pakeistą FABĮ 19 straipsnį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Kai fizinis asmuo ir įkaito turėtojai ir (ar) hipotekos kreditoriai susitaria dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, šių fizinio asmens skolų, dėl kurių atsirado įkaito turėtojų ir (ar) hipotekos kreditorių reikalavimai, mokėjimo terminai nėra laikomi pasibaigusiais.

49.       Pagal pakeistą FABĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu plane nenumatyta parduoti įkeisto turto, mokėjimai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui atliekami kiekvieną mėnesį, kaip nustatyta šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame nustatyta, kad kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų nustatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus susitarimą dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu skiriamos lėšos).

50.       Pakeisto FABĮ 13 straipsnio 4–6 dalyse nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-2235 įsigaliojimo dienos (2016 m. sausio 1 d.) iškeltos fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis FABĮ nuostatomis, išskyrus šias išimtis: FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos taikomos neatsižvelgiant į tai, kada pradėtas fizinio asmens bankroto procesas; fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki įstatymo Nr. XII-2235 įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas.

51.       Po FABĮ pakeitimų įsigaliojimo nuo 2016 m. sausio 1 d. pateiktų plano patikslinimų tvirtinimas vyksta laikantis pakeistame įstatyme nustatytos tvarkos. Teisėjų kolegija išaiškina FABĮ pakitusio reglamentavimo nuostatas, atsižvelgdama į įstatymo nuostatas, kuriomis apsaugomi socialiai pažeidžiamų asmenų, auginančių nepilnamečius vaikus, teisės į būstą interesai.

52.       FABĮ 17 straipsnio 1 punktas nustato, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą, susidarius aplinkybėms, kurioms esant galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą arba kurios sunkina plano įgyvendinimą. FABĮ 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad mokumo atkūrimo planas gali būti tikslinamas; patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas pateikiamas kreditorių susirinkimui, tuomet teismui tvirtinti. Įstatyme reglamentuojama fizinio asmens teisė teikti mokumo atkūrimo plano patikslinimą. Plano tikslinimą turi teisę inicijuoti ir bankroto administratorius pagal FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 11 punktą jis tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

53.       FABĮ 2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2235 redakcijos pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Europos Sąjungos Komisija rekomenduoja nustatyti teisinį reguliavimą, kuris leistų užtikrinti verslininko ir jo šeimos pragyvenimo šaltinį, paliekant jam tam tikrą turtą bankroto proceso metu (2014 m. kovo 12 d. Komisijos rekomendacijos dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (2014/135/ES) 32 punkto c papunktis). Komisijos rekomendacijos 15 konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, pažymėta, kad nors per didelis vartotojų įsiskolinimas ir vartotojų nemokumas nepatenka į šios rekomendacijos taikymo sritį, valstybės narės raginamos paieškoti galimybių rekomendacijas taikyti ir vartotojams, nes kai kurie šioje rekomendacijoje taikomi principai gali būti svarbūs ir jiems. FABĮ pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte pažymėta, kad taikant įstatymą praktikoje gali kilti klausimų dėl fizinio asmens (kuris nevykdo individualios veiklos (vartotojo)) turto išsaugojimo bankroto proceso metu, todėl siūloma nustatyti, kad neparduodamo turto, būtino fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, sąrašas turėtų būti nurodomas plane.

54.       FABĮ pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, be kita ko, atskleista, kad, atsižvelgiant į Tarptautinio valiutos fondo rekomendaciją ir kitų šalių fizinių asmenų nemokumo teisinio reguliavimo praktiką (pvz., Latvija), siūloma sudaryti galimybę fizinio asmens bankroto metu, fiziniam asmeniui ir įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui susitariant, jeigu toks susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų, neparduoti ir įkeisto turto, kuris būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti ar reikalingas individualiai veiklai vykdyti. Tam tikrais atvejais įkeistą turtą parduoti fizinio asmens bankroto proceso metu kreditorių atžvilgiu būtų mažiau naudinga nei jį išsaugoti, pvz. įkeisto turto kainos nuvertėjimo atvejais. Taip teigiama ir Pasaulio banko Ataskaitoje dėl fizinių asmenų nemokumo procedūrų (Report on the Treatment of the Insolvency of Natural Persons, The World Bank, 2013, 196. P. 113), joje nurodoma, kad kai kurios nemokumo teisinio reguliavimo sistemos sudaro galimybę teismams leisti skolininkams pasilikti jų būstą, jeigu ši alternatyva nėra ekonomiškai mažiau naudinga kreditoriams nei būsto pardavimas. Tokia situacija gali susidaryti, jeigu būstas yra nuvertėjęs ir pragyvenimo jame išlaidos yra mažos.

55.       Fiziniam asmeniui ir įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui susitarus neparduoti įkeisto turto, šis susitarimas turėtų būti teikiamas teismui, kuris, vertindamas fizinio asmens nemokumą, turėtų atsižvelgti ir į įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus reikalavimus, kurie po fizinio asmens bankroto bylos pabaigos neturėtų būti nurašomi. Pagal FABĮ 8 straipsnio 9 dalį gali būti laikoma, kad skolininko ir įkaito turėtojo susitarimas dėl neparduodamo turto nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, jeigu išsaugomas įkeistas turtas, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos yra mažesnės nei kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju. Sudarius susitarimą dėl neparduodamo turto, fizinio asmens skolų, dėl kurių atsirado įkaito turėtojų ir (ar) hipotekos kreditorių reikalavimai, mokėjimo terminai nėra laikomi pasibaigusiais (FABĮ 19 straipsnis).

56.       Pagal aiškinamąjį raštą, galimybė bankrutuojančiam fiziniam asmeniui susitarti su įkeisto turto kreditoriais ir taip išsaugoti tam tikrą įkeistą turtą bankroto proceso metu leistų išvengti visiško fizinio asmens nuskurdinimo, kas atitiktų ir jo kreditorių interesus, nes gaunamos lėšos būtų skiriamos kreditorių reikalavimams tenkinti. Jeigu plane nenustatyta parduoti įkeisto turto, mokėjimai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui turėtų būti atliekami kiekvieną mėnesį pagal sudarytą susitarimą iš fizinio asmens būtiniesiems poreikiams skiriamų lėšų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Dėl bylos procesinės baigties

57.       Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė dėl teismo leidimo parduoti bankrutuojančio fizinio asmens turtą išdavimo, kai turto pardavimas buvo nustatytas dar ankstesne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinus bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas, neatsižvelgė ir neįvertino, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl yra pagrindas naikinti skundžiamas teismų nutartis ir bylą dėl teismo leidimo išdavimo nutraukti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas ir bankroto administratorė, atlikdami tolesnes bankroto procedūras, turėtų atsižvelgti į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus, ir (tuo atveju, jei būtų kreiptasi su mokumo atkūrimo plano patikslinimu) jais vadovaudamiesi galutinai spręsti dėl turto pardavimo. Esant galutinai neišspręstam turto pardavimo sąlygų klausimui, teisėjų kolegija nenaikina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – bankrutuojančio fizinio asmens buto ir ¼ dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo sustabdymą – dėl jų spręs bankroto bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58.       CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ši civilinė byla iškelta, teismui priėmus ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nors pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį. Taigi, byla nutraukiama ir baigiama ne dėl pareiškėjos bankroto administratorės ir ne dėl bankrutuojančio fizinio asmens kaltės nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

59.       Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktą, tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą atleidžiamas fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus; pagal nurodyto straipsnio 1 dalies 9 punktą atleidžiami nuo žyminio mokesčio ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose.

60.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad yra pagrindas atleisti bylos šalis nuo bylinėjimosi išlaidų, išieškotinų į valstybės biudžetą, mokėjimo.

61.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 18,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau bylos šalys atleistinos nuo bylinėjimosi išlaidų, išieškotinų į valstybės biudžetą, mokėjimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 5 dalimi, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.

Atleisti bylos šalis nuo bylinėjimosi išlaidų, išieškotinų į valstybės biudžetą, mokėjimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                Alė Bukavinienė 

                                        Virgilijus Grabinskas 

                                        Birutė Janavičiūtė