Civilinė byla Nr. e2-22263-1064/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17032-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.5; 3.2.6.6.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova,
sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei,
dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Vytautui Budnikui,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudiko biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grelida“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise“,
n u s t a t ė :
ieškovas pateiktu teismui patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 4074 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2020 m. gegužės 24 d. Lenkijoje dėl atsakovei priklausančios transporto priemonės DAF FT XF, valst. Nr. KNV015 (toliau – transporto priemonė DAF), vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonės Mercedes-Benz priekaba SCHMITZ CARGOBULL, valst. Nr. HL366 (toliau – ir transporto priemonė Mercedes-Benz). Kadangi šio eismo įvykio metu transporto priemonė DAF nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AAS „BTA Baltic insurance company“ filialas Lietuvoje, veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6 1.1 punktas), atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 4074 Eur dydžio draudimo išmoką.
Ieškovas, vykdydamas pirmiau nurodytos sutarties 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo AAS „BTA Baltic insurance company“ filialui Lietuvoje jo išmokėtą 4074 Eur draudimo išmoką, tada, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką.
Ieškovo teigimu, iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė nesumokėjo reikalaujamos sumos, todėl yra skolinga ieškovui 4074 Eur, kuriuos prašo priteisti.
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Ji atsiliepime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 38 punkto nuostatas ieškovas turi priimti sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, įrodančius draudžiamojo įvykio faktą, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybes, eismo įvykio dalyvių atsakomybę.
Nagrinėjamu atveju, atsakovės teigimu, vairuotojui, vairavusiam atsakovei priklausančią neapdraustą transporto priemonę, buvo paskirta bauda už saugaus atstumo tarp transporto priemonių nesilaikymą, tačiau šis pažeidimas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykiu, dėl kurio ieškovas reikalauja priteisti 4074 Eur išmokėtą draudimo išmoką. Atsakovės teigimu, jai priklausančią transporto priemonę vairavęs asmuo nurodė, jog eismo įvykis dėl UAB „Vlantana“ priklausančios transporto priemonės Mercedes-Benz apgadinimų įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl transporto priemonės „Scania“ vairuotojo kaltės. Tai yra, atsakovės teigimu, aptariamas eismo įvykis kilo tokiomis aplinkybėmis: transporto priemonės „Scania“ vairuotojas atsitrenkė į priekyje važiavusios UAB „Vlantana“ priklausančios transporto priemonės Mercedes-Benz priekabos galinę dalį, o tada praėjus kelioms minutėms atsakovei priklausančios transporto priemonės DAF vairuotojas, nespėjęs sustabdyti, atsitrenkė į priekyje buvusią transporto priemonę „Scania“. Dėl šios priežasties, atsakovės vertinimu, UAB „Vlantana“ padarytą žalą turi atlyginti ne atsakovė, o transporto priemonės „Scania“ valdytojas.
Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovo į bylą pateikti duomenys yra prieštaringi, nes kartu su ieškiniu pateiktoje 2020 m. rugpjūčio 5 d. informacijoje dėl žalos administravimo proceso yra nurodyta, kad eismo įvykyje dalyvavo trys transporto priemonės, tačiau ieškinio priede – Pranešime apie eismo įvykį – pretenzijoje nurodoma, kad eismo įvykyje dalyvavo tik dvi transporto priemonės. Šios aplinkybės, atsakovės vertinimu, parodo, kad ieškovas neišsamiai ir selektyviai vertino byloje surinktą medžiagą, netyrė duomenų dėl transporto priemonės „Scania“ vairuotojo kaltės bei priežastinio ryšio tarp šio automobilio vairuotojo neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiojo asmens UAB „Vlantana“ patirtos žalos.
Atsakovė nurodė, kad Taisyklių 39 punkte nustatyta, kad mokėtinos draudimo išmokos dydį apskaičiuoja atsakingas draudikas ar ieškovas, atsižvelgdamas į eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos dydį, o 40 punkte nustatyta, kad ieškovas moka eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio draudimo išmoką. Atsakovės teigimu, transporto priemonės remonto darbų apskaičiavimas yra sudaryta pačios nukentėjusios UAB „Vlantana, todėl tai nėra tinkamas būdas pagrįsti patirtos žalos dydį. Be to, iš pateikto ieškinio ir jo priedų nėra aišku, ar žala buvo atlyginta būtent už UAB „Vlantana“ priklausančios transporto priemonės patirtą žalą.
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodomą įvykių eigą, o ieškovas, vertindamas atsakingus asmenis sukėlusius nagrinėjamą eismo įvykį vadovavosi Lenkijos policijos BK KPP Sokolka, byloje Nr. TR.535.194.2020.K 2020-06-26 pateiktu informaciniu pranešimu apie kelių eismo įvykį, kuriame konstatuojama, kad kaltininku pripažintas vilkiko DAF, valst. Nr. KNV015 ir priekabos valst. Nr. MM232 vairuotojas, nes jis nesilaikė saugaus atstumo tarp transporto priemonių, trenkėsi į transporto priemonę Scania, o ši dėl to trenkėsi į prieš ją stovinčią transporto priemonę Mercedes-Benz.
TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti Biurui, priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant, tačiau, ieškovo teigimu, atsakovė šios pareigos nevykdė ir į ieškovo pranešimus nereagavo.
Ieškovė nurodė, kad žalą dėl sugadintos puspriekabės Schmitz, valst. Nr. HL366 administravo Biuro narys-draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, turintis teisę administruoti žalas Biuro vardu. Draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje specialistai apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę, įvertino nukentėjusio asmens pateiktus žalą įrodančius dokumentus, įskaitant UAB „Schmitz Cargobull Baltic” atsarginių (remontui reikalingų, keičiamų) dalių sąmatą (suma 2213 Eur) bei bendrą remonto darbų apskaičiavimą ir, vadovaujantis gauta informacija, apskaičiavo žalą bei Biuro vardu išmokėjo išmoką. Atsakovės reikalavimas dėl nepriklausomo turto vertintojo yra perteklinis ir neatitinka TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalies nuostatų, o kiti atsiliepimo teiginiai deklaratyvūs.
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad Lenkijos policijos BK KPP Sokolka, byloje Nr. TR.535.194.2020.K 2020-06-26 pateikto informacinio pranešimo autentiškumas nėra aiškus, jos nepasirašytas, nėra aišku, kas ir kokiais duomenimis vadovaudamasis sudarė šį pranešimą, įvykio dalyvių paaiškinimai nėra pridedami.
Atsakovė iškėlė abejones tuo, kad išmokėta draudimo išmoka nėra pagrįsta įrodymais, tačiau dublike ieškovas tik atsikirto, kad draudimo kompanija turi teisę administruoti žalos bylą ir apskaičiuoti mokėtiną draudimo išmoką. Atsakovės nuomone, žalos mastą ir apimtį nustato ne ieškovas ar draudimo bendrovė, o kvalifikuoti ir kompetentingi specialistai – transporto priemonių servisai, turto vertės nustatymo ekspertai ar vertintojai. Byloje net nėra duomenų iš Lietuvoje įteisintos kompiuterinės duomenų bazės „Audatex“, kurios pagalba galima apskaičiuoti vidutinius remonto darbų įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis gamyklų - gamintojų rekomenduojamais laiko normatyvais, nors tokią prieigą prie šios informacinės sistemos draudimo bendrovės, ieškovas ar jų samdomi specialistai neabejotinai turi. Vienintelis dokumentas, patvirtinantis galimos žalos dydį, yra nepriklausomo trečiojo asmens UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ atsarginių dalių sąmata 2677,73 Eur sumai (su PVM), kurios pagrindu yra parengta paties nukentėjusiojo asmens UAB „Vlantana” transporto priemonės remonto darbų kalkuliacija 4929,54 Eur sumai (su PVM), tačiau transporto priemonės remonto darbų kalkuliacija yra sudaryta pačios nukentėjusios UAB „Vlantana“, kuri yra suinteresuota gauti kuo didesnę draudimo išmoką, todėl toks dokumentas turėtų būti vertintinas kritiškai.
Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį žalos dydis nustatomas vadovaujantis ieškovo įgaliotų asmenų (ekspertų) ir turto vertintojų ataskaitomis, o tokio dokumento byloje nėra.
Ieškovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomų procesinių prašymų neturėjo, papildomų įrodymų teikti nepageidavo, taip pat nurodė nereiškiantis prašymo dėl ekspertizės byloje skyrimo. Advokatas pažymėjo, kad atsakovė su juo susisiekė tik gavusi ieškovo pretenziją, todėl apie ieškovo ir atsakovės (ne)bendradarbiavimą dėl eismo įvykio jam asmeniškai nėra žinoma, tačiau atsakovės direktorė jam nurodžiusi, kad prašomą informaciją teikė. Atstovas negalėjo nurodyti, kokie įrodymai byloje patvirtina atsakovės nurodomą įvykių versiją (eiliškumą). Jis patikino atsakovę tinkamai informavęs apie pareigą aktyviai rinkti įrodymus.
k o n s t a t u o j a :
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikoje registruota atsakovei priklausanti transporto priemonė DAF FT XF, valst. Nr. KNV015 nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai nustatyta TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje ir 41 straipsnio 3 ir 8 dalyse.
Šalys taip pat neginčija, kad Lenkijos Respublikoje 2020 m. gegužės 24 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė trys transporto priemonės: atsakovei priklausanti transporto priemonė DAF, transporto priemonė Scania ir bendrovei „Vlantana“ priklausanti transporto priemonė „Mercedes Benz“.
AAS „BTA Baltic insurance company“ filialas Lietuvoje atlygino eismo įvykio metu transporto priemonei Mercedes-Benz padarytą žalą bei pateikė 4074 Eur reikalavimą ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, pastarasis atliko mokėjimą ir pateikė pretenziją atsakovei.
Dėl atsakovės atsakomybės
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema remiasi privalomumo principu (TPVCAPDĮ 4 straipsnis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam įvykiui. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).
Transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininko atsakomybė Draudikų biurui atsiranda dėl to, kad neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008).
Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5 dalį nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam draudimo biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens išmokėtos pinigų sumos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė yra transporto priemonės DAF savininkė. Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, kad ji neįvykdė pareigos sudaryti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Taigi, nustatyta, kad atsakovė pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio reikalavimus.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Biuras, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovų, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. pirmiau nurodytų sąlygų egzistavimą. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Biuro draudikų biurų regresinio ieškinio pagrindą. Todėl tai, kad išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 51–52 punktai).
Tokio pobūdžio bylose ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo prievolės apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 36 punktas).
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017). Todėl tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (Biurui), siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017).
Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką vien deklaratyvūs atsakovės teiginiai ar abejonės nėra pakankamos ieškovo teiginiams paneigti ir (ar) ieškiniui atmesti. Pažymėtina, kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).
Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, tarp šalių nėra ginčo dėl trijų transporto priemonių susidūrimo, tačiau šalys nesutaria dėl įvykių eigos. Ieškovas teigia, kad atsakovei priklausanti transporto priemonė DAF trenkėsi į transporto priemonę Scania ir būtent dėl to pastaroji trenkėsi į transporto priemonę Mercedes-Benz. Atsakovė nurodo, kad transporto priemonė Scania jau buvo atsitrenkusi į transporto priemonę Mercedes-Benz ir tik po to į transporto priemonę Scania atsitrenkė jai priklausanti transporto priemonė DAF.
Ieškovas, savo įvykių eiliškumui pagristi į bylą pateikė faksu atsiųstą Lenkijos Respublikos inspektorės A. D. (A. D.) pasirašytą raštą kartu su priedu – Pranešimu apie eismo įvykį. Rašte nurodoma, kad DAF vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į Scania, o šis atsitrenkė į Mercedes, kuris stovėjo prieš jį. Pranešime nurodoma, kad NN transporto priemonė sankryžoje suko į Grymiaczkos vietovės pusę, dci kitos transporto priemonės, t. y. Mercedes su priekaba ir Scania su priekaba, laikydamosi atitinkamo atstumo tarp transporto priemonių, sustojo prieš NN transporto priemonę, o transporto priemonė DAF nesilaikė tinkamo atstumo, todėl trenkėsi į transporto priemonės Scania priekabos galą, o ši dėl trenkėsi į prieš ją stovinčią transporto priemonę Mercedes.
Atsakovė jokių savo įvykio eigą patvirtinančių įrodymų nepateikė, jos atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad tokių įrodymų byloje nėra. Atsakovė taip pat neprašė byloje apklausti eismo įvykyje dalyvavusio ir jai priklausiusią transporto priemonę vairavusio asmens.
Atsižvelgdamas į tai teismas sprendžia, kad labiau tikėtina byloje yra ieškovo nurodyta eismo įvykio eiga, kai atsakovei priklausantis automobilis DAF trenkėsi į transporto priemonę Scania, o ši – į transporto priemonę Mercedes-Benz. Dėl šios priežasties laikytina, kad ieškovei priklausančią transporto priemonę DAF vairavusio asmens veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su transporto priemonei UAB „Vlantana“ priklausančiai transporto priemonei padaryta žala. Pažymėtina, kad atsakovė pripažino, jog nei ji, nei jai priklausančią transporto priemonę vairavęs asmuo neginčijo jam paskirtos nuobaudos dėl saugaus atstumo nesilaikymo, tačiau ginčydami šiuo pažeidimu padarytos žalos faktą nepateikė jokių su pažeidimu susijusių dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad šis pažeidimas su aptariamu žalos faktu priežastiniu ryšiu susijęs nebuvo.
Dėl padarytos žalos dydžio
Ieškovas į bylą pateikė du dokumentus, kuriais grindė apskaičiuotos žalos dydį.
Pirmasis dokumentas yra UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ parengta atsarginių dalių sąmata (2213 Eur be PVM). Šio dokumento duomenų atsakovė neginčijo, todėl teismas laiko, kad dėl jame nurodytų detalių reikalingumo ir jų kainų ginčo byloje nėra.
Antrasis dokumentas yra žalų vertintojo A. M. pasirašyta transporto priemonės remonto darbų kalkuliacija, į kurią, be jau pirmiau nurodytos detalių kainos taip pat yra įtraukti remonto (detalių pakeitimo) darbai su įkainiais bei papildomos medžiagos. Bendra sąmata yra 4074 Eur (be PVM) sumai, kurią ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovės.
Nors atsakovė ginčijo šioje sąmatoje esančią sumos dalį, kuri lieka atėmus UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ nurodytą detalių kainą (2213 Eur), tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, jog sąmatoje esantys darbai nebuvo būtini arba kad jų įkainiai neatitinka rinkos kainų. Atsakovė taip pat neprašė skirti ekspertizės darbų reikalingumui ar jų kainai nustatyti, pati nepateikė net ir teorinių savo skaičiavimų dėl jos nuomone pagrįstos remonto darbų kainos.
Kadangi ši sąmata pasirašyta žalų vertintojo A. M., teismas, nesant atsakovės papildomų įrodymų, o tik deklaratyviai su ja nesutinkant, neturi pagrindo abejoti joje nurodytos informacijos teisingumu ir pagrįstumu.
Civiliniame procese, kaip jau minėta, šalys turi pagrįsti savo teiginius ir atsikirtimus, o teismas vadovaujasi tikėtinumo taisykle. Dėl šios priežasties atsakovei nepateikus jokių konkrečių įrodymų ar argumentų, kuri aptariamos sąmatos eilutė (dėl joje nurodyto darbo ar jo įkainio) yra nepagrįsta, teismas daro išvadą, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl žalos dydžio nėra nuginčyti,
Pažymėtina ir tai, kad byloje atsakovė neginčijo aplinkybės, jog jai buvo žinoma apie eismo įvykį ir dėl jo vykdytą tyrimą, todėl ji kaip eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės savininkė ir tiesiogiai atsakinga už įvykusio eismo įvykio pasekmes, turėjo teisę teikti paaiškinimus, įrodymus ir kitą informaciją susijusią su eismo įvykio tyrimu ir jo administravimu, susipažinti su tyrimo byloje renkamais įrodymais ir dėl jų pasisakyti. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės direktorė teigė teikusi prašomą informaciją, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų apie atsakovės bendradarbiavimą su ieškovu ar žalą administravusiu AAS „BTA Baltic insurance company“ filialu Lietuvoje, teismas daro išvadą, kad atsakovė elgėsi pasyviai, net būdama informuota, nesidomėjo žalos administravimo procesu, nepasinaudojo teise dalyvauti vykusiame procese, kurio metu buvo nustatyta sugadinimų ir žalos apimtis, o įvykio aplinkybes pradėjo ginčyti tik po to, kai ieškovas pareiškė regresinį reikalavimą (pretenziją). Tokio atsakovės neveiklumo žalos tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu neigiamos procesinės pasekmės tenka atsakovei, todėl byloje nesant įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodomą žalos dydį ar jo apskaičiavimą, ieškinio reikalavimas dėl 4074 Eur priteisimo yra tenkintinas visiškai.
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4074 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 92 Eur žyminis mokestis bei 20,67 Eur išlaidų už dokumentų išvertimą į proceso kalbą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje nepriteistinos, nes neviršija minimalios 5 Eur sumos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grelida“, juridinio asmens kodas 303079956, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai 4074 Eur (keturis tūkstančius septyniasdešimt keturis eurus), 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4074 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 112,67 Eur (vieno šimto dvylikos eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Sigita Fomičiova