Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1; 2.6.8.5; 2.6.8.7; 2.6.11.1; 2.6.18.1;
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 28 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė,
sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aknera“ atstovams – advokatui Giedriui Baziuliui ir Andriui Kneziauskui,
atsakovės V. Kananavičiaus individualios įmonės „Nestrėvaitis“ atstovui advokatui Viktorui Onačko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aknera“ patikslintą ieškinį atsakovei V. Kananavičiaus individualiai įmonei „Nestrėvaitis“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) taikyti senaties terminą reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų; 2) priteisti ieškovės UAB „Aknera“ naudai iš atsakovės V. Kananavičiaus individualios įmonės „Nestrėvaitis“ 1 854,81 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 166,78 Eur palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 40 Eur išieškojimo išlaidas, taip pat ieškovės šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad šalys bendradarbiauja nuo 2014 metų, ieškovė 2014 metais įrenginėjo atsakovei visas kameras objekte – (duomenys neskelbtini), teritorijoje ir gamybos cechuose. 2017 metų birželio mėnesį atsakovė vėl kreipėsi į ieškovę, prašydama papildomai pastatyti kameras, patobulinti 2014 metais ieškovės įrengtą sistemą. 2017 m. birželio 30 d. ieškovė nusiuntė atsakovei komercinį pasiūlymą – darbų sąmatą: gaisro jutiklis, IP valdoma kamera su IR pašvietimas iki 150 m (3 megapikselių), IP valdoma kamera su IR pašvietimas iki 150 m (2 megapikselių), kamerų perkėlimo ir reguliavimo darbai, apsaugos sistemos ir gaisro remontas zonų sutvarkymas, kietas diskas 4TB, skirtas DVR/NVR įrenginiams, „Switcho“ maitinimo šaltinio keitimas, nepertraukiamo maitinimo šaltinis UPS 600VA 19 U., instaliacinės medžiagos ir transporto išlaidos, viso už įrangą – 1 800,90 Eur, darbų vertė – 290 Eur, viso už darbus ir įrangą – 2 090,90 Eur (bendra suma su PVM – 2 529,99 Eur). Po 2017 m. birželio 30 d. siųsto elektroninio laiško atsakovė sutiko su minėtu ieškovės komerciniu pasiūlymu, ir apie tai pranešė žodžiu (telefonu), todėl 2017 m. rugsėjo mėnesį buvo sumontuotas įrenginys, nepertraukiamo maitinimo šaltiniai UPS, standieji diskai, gaisro jutikliai. Kaip buvo rašyta 2017 m. gruodžio 20 d. elektroniniame laiške, kadangi atsakovė neatsiskaitė su ieškove, liko nepastatyta kupolinė kamera, kuri buvo palikta atsakovės patalpose. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė atliko darbus ir sumontavo visą įrangą (išskyrus kupolinę kamerą). Ieškovė, siekdama kuo mažiau ginčų, vadovaudamasi protingumo, koncentruotumo principais, nereikalauja atsakovės atsiskaityti už atliktus darbus (kurių vertė pagal 2017 m. birželio 30 d. komercinį pasiūlymą ir 2017 m. rugsėjo 14 d. atliktų darbų aktą – 290 Eur), o reikalauja atsiskaityti tik už sumontuotus įrengimus.
3. 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. gruodžio 14 d. ieškovė nusiuntė atsakovei raginimą apmokėti skolas, konkrečiai – pateikė 2017 m. rugsėjo 14 d. atliktų darbų aktą: gaisro jutiklis, papildoma kamera, IP valdoma kamera su IR pašvietimas iki 150 m (2 megapikselių), 32 kanalų įrašymo įrenginys, kamerų perkėlimo ir reguliavimo darbai, apsaugos sistemos ir gaisro remontas, zonų sutvarkymas, kietas diskas 4TB, skirtas DVR/NVR įrenginiams, „Switcho“ maitinimo šaltinio keitimas, nepertraukiamo maitinimo šaltinis UPS 600VA 19 U, instaliacinės medžiagos ir transporto išlaidos, programavimo darbai, viso už įrangą – 2 277,90 Eur, darbų vertė – 290 Eur, viso už darbus ir įrangą – 2 567,90 Eur (bendra suma su PVM – 3 107,16 Eur), taip pat pateikė 2017 m. rugsėjo 14 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą ir atliktų darbų aktą bendrai 3 107,16 Eur sumai.
4. Ieškovė taip pat pateikė atsakovei apmokėti 2019 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 854,81 Eur sumai „Pagal medžiagų aktą Nr. 19/06-25“ ir perduotų medžiagų aktą Nr. 19/06-25 – gaisro jutiklis, IP valdoma kamera su IR pašvietimas iki 150 m (2 megapikselių), 32 kanalų įrašymo įrenginys, kietas diskas 4TB, skirtas DVR/NVR įrenginiams, nepertraukiamo maitinimo šaltinis. Minėta 2019 m. birželio 25 d. PVM sąskaita faktūra 1 854,81 Eur sumai yra deklaruota, apskaityta.
5. Įrodymai byloje patvirtina aplinkybes, kad ieškovė atliko rangos darbus, sumontavo įrengimus atsakovei, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus pagal 2019 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą medžiagų akto Nr. 19/06-25 pagrindu. Įrodymai byloje patvirtina aplinkybes, kad minėta PVM sąskaita faktūra, darbų aktas atsakovei buvo nusiųsti elektroniniu paštu. PVM sąskaita faktūra laikoma kliento priimta ir pasirašyta, jeigu per 5 kalendorines dienas nuo jos išsiuntimo nebuvo gautas raštiškas kliento atsisakymas priimti (pasirašyti) elektroninę sąskaitą faktūrą. Atsakovė pretenzijų dėl darbų ir įrengimų kokybės ieškovei nepateikė, taip pat nepateikė atsisakymo priimti elektroniniu būdu pateiktą 2019 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė su ieškove neatsiskaitė, atsakovės skola ieškovei šiai dienai sudaro 1 854,81 Eur sumą.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jei jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nustatytus terminus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino. Taigi, teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų šiuo atveju turėjo būti įgyvendinta iki 2019 m. gruodžio 14 d., tačiau atsakovė iki pat ieškinio pateikimo nereiškė ieškovei reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų (nereiškė todėl, kad jokių darbų trūkumų ieškovė nepadarė), todėl ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
7. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus CK nustatytas išimtis. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu pagal rangos sutartį darbų rezultatas buvo priimtas dalimis, ieškinio senaties terminas prasideda priėmus visą darbų rezultatą. Atsakovė niekada (iki ieškinio pateikimo dienos) nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį reiškia nepagrįstas ir išgalvotas pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų, tačiau ieškinio dėl atliktų darbų trūkumų nepateikė. Taigi, atsakovė praleido senaties terminą reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, reikšti – ieškinio senaties terminas tokiems reikalavimams suėjo 2018 m. gruodžio 14 d..
8. CK 210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovės pagal 2019 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą mokėtinos palūkanos sudaro 166,78 Eur.
9. Remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą.
10. Ieškovė (jos atstovai) teismo posėdžio metu palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2014 metais šalys susitarė atlikti įvairius darbus, buvo sumontuota tam tikra įranga aplinkai stebėti, įrašinėti, buvo montuojamos signalizacijos. Vėliau atsirado poreikis įrangą atnaujinti, atsakovė kreipėsi į ieškovę. Ieškovė išsiuntė komercinį pasiūlymą, kuris yra pateiktas su patikslintu ieškiniu. Ieškovė darbus atliko, sumontavo medžiagas, visa įranga veikia – dėl to nebuvo pareikšta jokių pretenzijų. Šiuo atveju buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. Pažymėtina, kad įstatymai nereikalauja, jog tokia sutartis būtų rašytinė. Šalys susitarė, kad būtų sumontuota įranga. Viena įranga buvo montuojama atsakovės savininko namuose, kita – įmonėje, tačiau įmonė yra individuali, jos turtas yra neatsiejamas. Ieškovai taip suprato ir nematė skirtumo, kur montuoti įrangą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas patvirtino, kad medžiagos buvo sumontuotos, išskyrus vieną kamerą, kuri nebuvo sumontuota dėl to, nes pats atsakovės savininkas ketino panaudoti kitą laikiklį, nei tas, kuris buvo prie kameros. Ieškovė nereikalauja atsiskaityti už darbus, tik už sumontuotą įrangą. Atsakovei ne kartą buvo rašyta, prašyta atsiskaityti už perduotą įrangą. Ieškovės atstovas buvo nuvykęs pas atsakovę, įranga, kuri buvo sumontuota, išmontuota, t. y. ji jau yra panaudota, pasenusi, ieškovė nesutinka su įrangos paėmimu. Ieškovė įrodė, kad buvo sudaryta rangos sutartis. Jeigu atsakovė neginčija akto, vadinasi ji medžiagas gavo, ką pati ir pripažįsta. Šiuo atveju ne ieškovė atvyko siūlyti medžiagų ir darbų, o pačiai atsakovei iškilo poreikis pasitobulinti turimą įrangą.
11. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį, tripliku prašo ieškovės ieškinį atmesti.
12. Nurodo, kad iš tiesų ieškovės darbuotojas A. Kneziauskas savo iniciatyva 2017 m. birželio mėnesį, sužinojęs, jog atsakovė naudoja teritorijos ir gamybinių patalpų vaizdo stebėjimo įrangą, atvyko į atsakovės įmonę ir pasiūlė jos vadovui patobulinti naudojamą įrangą. Vyko pokalbis apie tai, kaip pasikeis vaizdo stebėjimo kokybė įdiegus atvežtus įrangos komponentus. Tačiau atsakovės vadovui nebuvo aktualūs atitinkami vaizdo pasikeitimo parametrai, kurie turėjo atsirasti įdiegus ieškovės įrangą, todėl atitinkamos paslaugos buvo atsisakyta. Ieškovės atstovas pažadėjo atsakovei dar kažkokių patobulinimų vaizdo stebėjimo įrangoje, tačiau to nepadarė, o jo atvežti komponentai kaip buvo, taip ir liko sudėti dėžėje ir yra įmonės biure. Jie bet kuriuo metu gali būti grąžinti ieškovei. Ieškovė nepateikė įrodymų apie iš jos nupirktos įrangos perdavimą, ieškovės pateiktas aktas yra be priimančios šalies parašo. Nuo 2017 metų iki 2019 metų birželio mėnesio ieškovė nebuvo pateikusi atsakovei apmokėjimui jokių sąskaitų, tik kartą per metus paklausdavo dėl apmokėjimo, į tai atsakovės buhalterė 2018 metais nurodė, kad jokios sąskaitos nėra gautos. Ieškovė tik 2019 m. birželio 25 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei ieškinyje nurodytą sąskaitą ir aktą. Kadangi atsakovė nebuvo su ieškove sudariusi jokių sandorių, atsiųsta sąskaita nebuvo apskaityta atsakovės buhalterinėje apskaitoje. Atsakovė nėra apmokėjusi ieškovės pateiktos sąskaitos ir neketina jos apmokėti, tuo tarpu ieškovės paliktų daiktų atsiėmimas yra jos asmeninis reikalas. Pažymi, kad pati ieškovė daugiau nei metus laiko nerodė visiškai jokio suinteresuotumo savo paliktais daiktais. Šalių bendradarbiavimas truko vos vieną dieną 2017 metais, vėliau tik buvo pasikeista keliais elektroniniais laiškais.
13. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 11 punktą elektroninė PVM sąskaita faktūra gali būti naudojama tik tuo atveju, kai yra išankstinis pirkėjo sutikimas – atsakovė tokio sutikimo nebuvo davusi. Be to, pagal to paties straipsnio 2 dalį PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant pateikus prekes ar suteikus paslaugas – šiuo atveju PVM sąskaita faktūra išrašyta po dviejų metų nuo to momento (2017 m.), kai, pasak ieškovės, ji patiekė prekes. Vien minėta aplinkybė patvirtina, kad jokio susitarimo dėl įrangos tiekimo tarp šalių nebuvo.
14. Ieškovė nenurodo, kada ir kokiu būdu įvyko prekių pirkimo–pardavimo sandoris. Ieškovė tik nurodo, kad tarp šalių vyko bendradarbiavimas, dėl ko ieškovė perdavė prekes, o atsakovė įsipareigojo už jas sumokėti. Taigi, pati ieškovė nenurodo, kad sandoris, kaip juridines pasekmes sukeliantis šalių abipusis veiksmas, įvyko. Aplinkybės, kad ieškovė atsakovės biure paliko savo daiktus, nesuponuoja pirkimo–pardavimo teisinių santykių buvimo, tai taip pat nesukėlė šalims iš tokio sandorio atsirandančių teisinių pasekmių. Ieškovė nepateikia įrodymų, jog atsakovė įsipareigojo sumokėti už prekes.
15. Pažymėtina, kad patikslintame ieškinyje ir dublike detaliai aptariami su ieškiniui visiškai nesisiję įvykiai, vykę 2014 metai, taip pat pateikiami priedai, iš kurių nėra kildinami jokie reikalavimai.
16. Dėl įvykių, vykusių 2017–2019 metais, pažymėtina, kad ieškovė tik atvežė ir paliko atsakovės būstinėje kažkokius prietaisus, kuriuos ruošėsi montuoti atsakovės įmonėje. Joks šių prietaisų perdavimas nevyko, nes ieškovė žadėjo juos sumontuoti į vaizdo stebėjimo bei kitas įmonės elektronines sistemas. Tačiau, kaip minėta, jokie darbai nevyko ir niekas nebuvo sumontuota, ir tik 2019 metais ieškovė pradėjo reikalauti apmokėjimo už prietaisus. Kadangi prietaisai, jų nesumontavus į įrangą, yra niekur kitur nepanaudotini, be to, jie buvo ir yra pačios ieškovės nuosavybė, kuri nebuvo perduota atsakovės nuosavybėn, atsakovė atsisakė už juos mokėti.
17. Ieškovė ketino atlikti kažkokius rangos darbus, dėl ko ieškinyje minimi pirkimo–pardavimo santykiai yra tik pačios ieškovės prasimanymas ir vengimas pripažinti savo pačios pasiūlymo dėl darbų atlikimo neįvykdymą. Ieškovės pas atsakovę palikti prietaisai iki šiol yra atsakovės būstinėje, jie yra sudėti į dėžę (kaip ir buvo pristatymo metu), juos ieškovė, suderinusi laiką, gali pasiimti.
18. Atsakovė (jos atstovas) teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovės pozicija šioje byloje yra aiški – būtent ieškovė norėjo atlikti atitinkamus darbus. Tačiau joks susitarimas dėl darbų nebuvo pasiektas. Ieškovė mėgino įsiūlyti savo paslaugas, vėliau prasidėjo prašymai, sąskaitų siuntimas, reikalavimas apmokėti už paslaugas. Sąskaitoje nenurodyti jokie darbai, taip pat nėra jokių įrodymų, kad ji atsakovės buvo priimta ir akceptuota. Vien jau iš to, kad nebuvo apmokėta išankstinio apmokėjimo sąskaita, ieškovei turėjo būti aišku, kad jokių susitarimų su ja nenorima sudaryti. Įranga buvo palikta, su ja niekas nebuvo daroma, už ją nebuvo sumokėta, kadangi ji nebuvo atsakovei reikalinga. Ieškovei buvo žinoma, kad jokia įranga nesumontuota, viskas yra dėžėje. Ieškovė nepateikė nei susitarimo įrodymų, nei rašytinės sutarties, nors tai yra įprasta praktika tarp įmonių. Nors nurodoma, kad buvo siunčiama sąmata, tačiau ji nebuvo pateikta, sąmata nebuvo suderinta. Aplinkybė, kad įranga šiuo metu yra pasenusi, yra ne atsakovės problema, atsakovė visą laiką elgėsi sąžiningai, laikė įrangą, ją saugojo. Be to, paaiškėjo, kad viskas, kas nurodyta sąskaitoje, buvo sumontuota atsakovės vadovo namuose (nors to taip pat nebuvo, nes viskas yra dėžėse, atsakovės buveinėje). Byloje nėra jokių įrodymų nei kad įranga sumontuota, nei kad ji buvo priimta. Atsakovė neturi pareigos apmokėti už tai, ko ji neužsakė.
Nustatytos nagrinėjamam ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
19. 2017 m. birželio 30 d. ieškovės elektroniniame laiške, adresuotame atsakovei, nurodoma, kad siunčiama nauja darbų sąmata, laukiama pinigų ir „viską darome“.
20. 2017 m. rugsėjo 14 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita faktūra Nr. 3 2 423,51 Eur sumai, išrašyta pardavėjo UAB „Aknera“ pirkėjui V. Kananavičiaus individualiai įmonei „Nestrėvaitis“, sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad ji išrašyta už video stebėjimo komplektą, sąskaita faktūra pasirašyta tik jį išrašiusio asmens – UAB „Aknera“ direktorės R. K..
21. 2017 m. rugsėjo 14 d. UAB „Aknera“ parengta ir šios bendrovės komercijos direktoriaus Andriaus Kneziausko pasirašyta pilna sistemos patikrinimo, kamerų dastatymo sąmata (joje nurodytas užsakovas – V. K., objektas –(duomenys neskelbtini), joje nurodoma įrangos vertė – 2 277,90 Eur, darbų vertė – 290 Eur, bendra suma su PVM – 3 107,16 Eur.
22. 2017 m. gruodžio 20 d. elektroniniame laiške, ieškovės adresuotame atsakovei, nurodoma, kad reikia susitvarkyti apmokėjimus, kadangi įrenginys pateiktas, dalis darbų padaryta, kupolinė kamera yra pas atsakovę, o apmokėjimas nėra gautas.
23. 2018 m. gruodžio 14 d. elektroniniame laiške, ieškovės adresuotame atsakovei, nurodoma, kad iki šiol „kabo“ atiduotos ir neapmokėtos medžiagos, „neuždaryta“ sąskaita.
24. 2019 m. gegužės 3 d. elektroniniame laiške, ieškovės adresuotame atsakovei, nurodoma, kad yra neapmokėta išankstinė sąskaita, medžiagos seniai atiduotos, kai kurios ir buvo sumontuotos, tačiau joks apmokėjimas nėra gautas, nurodoma, kad reikia išspręsti šį klausimą, klausiama, kada galima būtų viską suderinti.
25. Ieškovė ieškiniu reiškiamiems reikalavimams pagrįsti taip pat pateikė į bylą 2019 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 8079 1 854,81 Eur sumai, išrašytą pardavėjo UAB „Aknera“ pirkėjui V. Kananavičiaus individualiai įmonei „Nestrėvaitis“, PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad ji išrašyta pagal medžiagų aktą Nr. 19/06-25, PVM sąskaita faktūra pasirašyta tik jį išrašiusio asmens – UAB „Aknera“ direktorės R. K.. Į bylą taip pat buvo pateikti duomenys iš išrašomų sąskaitų faktūrų registro, kuriame, be kitų, nurodoma ir 2019 m. birželio 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 8079, išrašyta V. Kananavičiaus individualiai įmonei „Nestrėvaitis“.
26. Ieškovė taip pat pateikė 2019 m. birželio 25 d. perduotų medžiagų (gaisro jutiklio, IP valdomos kameros su IR pašvietimais iki 150 m (2 megapikselių), 32 kanalų įrašymo įrenginio, kietojo disko 4TB, skirto DVR/NVR įrenginiams, nepertraukiamo maitinimo šaltinio UPS 600VA 19 U.) 1 854,81 Eur sumai aktą Nr. 19/06-25. Minėtas aktas pasirašytas UAB „Aknera“ komercijos direktoriaus Andriaus Kneziausko, jame nurodytas užsakovas – V. Kananavičiaus individuali įmonė „Nestrėvaitis“, objektas – (duomenys neskelbtini).
27. 2019 m. birželio 25 d. elektroniniu laišku ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad ne kartą atsakovei buvo siųsta išankstinio apmokėjimo sąskaita už padarytus darbus, perduotas medžiagas ir kameros sumontavimo darbus. Nesulaukus apmokėjimo laikoma, kad daugiau ieškovės paslaugų nebereikia, bei pažymima, kad sąskaita buvo išrašyta tik už perduotas medžiagas. Minėtame laiške taip pat pažymima, kad laukiama kuo skubesnio apmokėjimo, arba prašoma per dvi dienas grąžinti pagal medžiagų aktą perduotas medžiagas, nurodant, kad iki visiško atsiskaitymo jos priklauso ieškovei.
28. 2019 m. liepos 24 d. elektroniniu laišku ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad nesulaukia apmokėjimo už perduotas medžiagas, kad laukia atsakymo, kada bus apmokėtas susidaręs įsiskolinimas.
29. Kartu su patikslintu ieškiniu į bylą taip pat buvo pateiktos ankstesniu, t. y. ne šiam ginčui aktualiu, laikotarpiu (2014–2016 metais), ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, išankstinio apmokėjimo sąskaitos, sąmatos, pasiūlymai, tarp šalių elektroniniu paštu vykęs susirašinėjimas.
Dėl ginčo esmės ir patikslinto ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo
30. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016 16 punktą; 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2015). Taigi teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikant šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą.
31. Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga.
32. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sąlyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2012). Nepriklausomai nuo daikto nuosavybės formos pakeitimo būdo, civilinėje apyvartoje esanti prekė (daiktas) turi atitikti CK 6.306 straipsnio reikalavimus.
33. Vienas iš kriterijų, pagal kuriuos atribojamos pirkimo–pardavimo sutartys nuo rangos, įtvirtintas CK 6.645 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010). Nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodomų darbų vertė palyginti su nurodoma įrangos verte yra nedidelė, todėl, teismo vertinimu, ieškovės įrodinėjami šalių sutartiniai santykiai turi mišrios sutarties (rangos, pirkimo–pardavimo sutarčių) bruožų, iš kurių nagrinėjamam ginčui aktuali būtent pirkimo–pardavimo sutarties dalis, kadangi ieškiniu reiškiamas reikalavimas tik dėl pateiktos įrangos kainos sumokėjimo.
34. Pagal CK 6.154 straipsnio, įtvirtinančio sutarties sampratą, 1 dalies nuostatą, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę).
35. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo ir jos įsigaliojimas nesiejamas su daikto perdavimu pirkėjui. Daikto perdavimas pirkėjui jau yra sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas. CK normose nenustatyta pirkimo–pardavimo sutarčiai privaloma rašytinė forma, taigi, tokia sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais, kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija) arba žodžiu.
36. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui.
37. CK 6.162–6.187 straipsniuose reglamentuojama sutarties sudarymo procedūra. Jau minėta, kad paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), taip pat kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota, jog sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akceptanto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011). Nors galioja bendroji taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu, tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.162 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 41 punktą).
38. Sandorio sudarymo formos pasirinkimas lemia įrodinėjimo dalyką. Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), ieškovė, vykdydama savo įrodinėjimo pareigą, šioje byloje turėjo įrodyti, kad šalių sudarytas susitarimas dėl prekių (įrangos) tiekimo atitiko pirmiau apibrėžtą pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, t. y. kad ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei prekes (įrangą) nuosavybės teise, o atsakovė įsipareigojo jas (ją) priimti ir už jas (ją) sumokėti atitinkamą pinigų sumą (prekių (įrangos) kainą). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo įranga šiuo metu yra atsakovės žinioje, ginčas iš esmės kilęs dėl nuosavybės teisės į įrangą perleidimo ir įrangos apmokėjimo sąlygų, atsiskaitymo už ją.
39. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje dėl PVM sąskaitos faktūros reikšmės, įrodinėjant sutartinius santykius, yra išaiškinta, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nereglamentuoja civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti, tarp šalių kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra taip pat negalima nustatyti šalių sutartinių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Be to, elektroninė PVM sąskaita faktūra gali būti naudojama tik tuo atveju, kai yra išankstinis pirkėjo sutikimas (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 11 dalis) (byloje nėra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad nagrinėjamu atveju atsakovė buvo davusi tokį sutikimą). Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
40. Teismo vertinimu, byloje pateiktas ginčui aktualaus laikotarpio šalių susirašinėjimo turinys (iš esmės tai – tik ieškovės atsakovei siųsti laiškai, atsakovės atsakymai (patvirtinimai) į kuriuos teismui nėra pateikti, t. y. vienašalis susirašinėjimas) 2017 m. rugsėjo 14 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita faktūra, 2017 m. rugsėjo 14 d. UAB „Aknera“ parengta sąmata, 2019 m. birželio 25 d. PVM sąskaita faktūra, 2019 m. birželio 25 d. perduotų medžiagų aktas, juo labiau ankstesniais laikotarpiais (2014–2016 metais), ieškovės atsakovei išrašyti dokumentai, bei įrangos buvimo atsakovės žinioje faktas, nėra pakankami šalių sutartinių santykių egzistavimui (dėl ginčo įrangos) patvirtinti.
41. Atitinkamų, ieškovės byloje įrodinėtų, aplinkybių nepatvirtino ir byloje teismo posėdžio metu ieškovės prašymu apklaustas liudytojas D. K. (ieškovės darbuotojas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. birželio 25 d. perduotų medžiagų akte užsakove nurodyta – V. Kananavičiaus individuali įmonė „Nestrėvaitis“, taip pat minėtame akte aiškiai įvardintas objektas – duomenys neskelbtini. Tuo tarpu byloje teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. K. nurodė iš esmės kitas aplinkybes, nei yra užfiksuota aptariamame perduotų medžiagų akte, o būtent, kad 2017 metais darbai buvo vykdomi tik pas V. K., jo namuose, o ne lentpjūvėje, esančioje Aukštadvario g. 7, Trakuose, iš esmės visa įranga taip pat yra susijusi su pas V. K. namuose vykdytais darbais. Pastarąsias aplinkybes posėdžio metu patvirtino ir ieškovės atstovas Andrius Kneziauskas. Pažymėtina, kad taip pat ir 2017 m. rugsėjo 14 d. ieškovės parengtoje sąmatoje yra nurodytas kitas užsakovas, nei 2019 m. birželio 25 d. perduotų medžiagų akte, t. y. užsakovas V. K..
42. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis į bylą pateiktais duomenimis, 2019 m. birželio 25 d. PVM sąskaita faktūra, kaip ir 2019 m. birželio 25 d. perduotų medžiagų aktas buvo parengti ir atsakovei išsiųsti tik 2019 m. birželio 25 d., t. y. praėjus dvejiems metams nuo to momento, kai, kaip nurodo ieškovė, ji perdavė įrangą atsakovės nuosavybėn. Byloje nėra ne tik atsakovės teiktų užsakymų, bet taip pat ir jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės akceptą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, atsiskaitymo tvarkos ir terminų, taip pat patvirtinančių kitus atsakovės atliktus veiksmus (įrangos priėmimą savo nuosavybėn), įrodančius pirkimo–pardavimo santykių tarp šalių susiformavimą. Priešingai, iš į bylą pateiktų ieškovės laiškų, adresuotų atsakovei, matyti, jog iki pat 2019 m. birželio 25 d. ieškovė iš esmės nereikalavo atsakovės atsiskaityti už jos žinioje esančią ginčo įrangą, ieškovė tik abstrakčiai nurodydavo, kad: „reikia susitvarkyti apmokėjimus; apmokėjimas nėra gautas; „neuždaryta“ sąskaita; neapmokėta išankstinė sąskaita“, šiuo atveju iš ieškovės elektroninių laiškų net nėra galimybės identifikuoti, apie kokius konkrečiai apmokėjimus, už kokias prekes, ar paslaugas, yra kalbama (šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė į bylą yra pateikusi ir ankstesnių laikotarpių atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus, išankstinio apmokėjimo sąskaitas ir kt.). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati ieškovė 2019 m. birželio 25 d. elektroniniame laiške, kuriuo kreipėsi į atsakovę, kartu pateikdama ir 2019 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 8079 bei 2019 m. birželio 25 d. perduotų medžiagų aktą Nr. 19/06-25, nurodė, jog perduota įranga, iki visiško atsiskaitymo už ją, priklauso ieškovei (kitais žodžiais tariant, pati ieškovė nurodė, kad įrangos nuosavybės teisė išlieka jai iki visiško atsiskaitymo), tai iš esmės paneigia ieškovės poziciją byloje dėl nuosavybės teisės į įrangą perėjimo atsakovei, perdavus jos žinion įrangą.
43. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad įrodymai byloje nepatvirtina, jog ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti, kad sudarė susitarimą su atsakove dėl įrangos pirkimo–pardavimo ir kad atsakovė prisiėmė pareigą atsiskaityti už iš ieškovės gautą įrangą. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė išreiškė valią priimti jai perduotą įrangą nuosavybėn ir už ją atsiskaityti. Kadangi byloje nebuvo įrodyti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą patvirtinantys elementai, konstatuotina, jog bylos šalių nesiejo pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ieškovės ieškinys, kuriuo reikalauta priteisti įrangos kainą, atmetamas kaip nepagrįstas.
44. Pažymėtina, kad, atmetus ieškinį dėl prekių kainos sumokėjimo, ieškovei išlieka teisė reikalauti grąžinti jai nuosavybės teise priklausančią pas atsakovę esančią įrangą.
45. Ieškovė ieškinyje taip pat formulavo atskirą reikalavimą – taikyti senaties terminą reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų.
46. Pasisakydamas dėl šio ieškinio reikalavimo teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senatis yra materialinio teisinio santykio, dėl kurio kilęs ginčas, sudėtinis teisinis (įstatymu nustatytas) elementas (CK 1.124, 1.126 straipsniai, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys, 1.132 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-415/2016, 31 punktas).
47. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Ieškinio senatis taikoma tik dėl tų reikalavimų, kuriems ieškinio senatį taikyti yra prašoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016 22, 24 punktus).
48. Šiuo atveju atsakovė byloje nėra pareiškusi priešieškinio, t. y. nėra pareiškusi ieškovės atžvilgiu jokių materialiųjų teisinių reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo aptariamo ieškinio reikalavimo byloje tenkinimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus apie jos šioje byloje turėtas 600 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
50. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos šioje byloje turėtos ir pagrįstos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 91 straipsnio 3 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis), kurių dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatytų maksimalių dydžių. Iš ieškovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 7,23 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovės V. Kananavičiaus individualios įmonės „Nestrėvaitis“ (įmonės kodas 181242368) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aknera“ (įmonės kodas 301240880) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aknera“ (įmonės kodas 301240880), 7,23 Eur (septyni eurai dvidešimt trys euro centai) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja Rasa
Lapėnienė