Civilinė byla Nr. e2-1292-934/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00642-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Vakonda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria sumažintas uždarosios akcinės bendrovės „Vakonda“ kreditorinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medicina“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Medicina“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Pilkoji kopa“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 21 d.

2.       2022 m. rugsėjo 14 d. teisme gautas nemokumo administratorės prašymas dėl įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tvirtinimo.

3.       Nemokumo administratorė nurodė, kad savo kreditorinius reikalavimus pareiškė iš viso penki kreditoriai, tačiau su kreditorės UAB „Vakonda“ kreditoriniais reikalavimais sutinka tik iš dalies. Nemokumo administratorė paaiškino, kad minėta kreditorė pareiškė 6 389,19 Eur kreditorinį reikalavimą pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras. Nemokumo administratorė, patikrinusi ir palyginusi 2018 m. sausio 22 d. automobilio nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartys) su pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, nustatė, kad PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyta didesnė automobilių nuomos kaina, nei nustatyta sutartyse. Tai yra, sutartyse nustatyta, kad nuomos mokestis už vieną automobilį per mėnesį siekia 1 078,00 Eur (su PVM), o už du – 2 156,00 Eur (su PVM). Tuo tarpu pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad vieno automobilio nuomos kaina – 1 130,00 Eur (su PVM), o dviejų – 2 260,00 Eur (su PVM). Nemokumo administratorė nurodė, kad kreditorė nepateikė dokumentų, patvirtinančių didesnę nuomos kainą, todėl mano, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyta mokėtina suma yra padidinta po 104,00 Eur (iš viso – 312,00 Eur). Taigi, nemokumo administratorė neginčija UAB „Vakonda“ 6 077,19 Eur kreditorinio reikalavimo, o dėl 312,00 Eur sumos nesutinka.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi, kuri patikslinta 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi, tenkino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Medicina“ nemokumo administratorės prašymą. Patvirtino BUAB „Medicina“ kreditorinių reikalavimų sąrašą. Sumažino UAB „Vakonda“ pateiktą kreditorinį reikalavimą 312,00 Eur suma ir patvirtino 6 077,19 Eur dydžio UAB „Vakonda“ kreditorinį reikalavimą.

5.       Teismas nustatė, kad nemokumo administratorė sutiko su visų kreditorių pateiktais kreditoriniais reikalavimais, išskyrus UAB „Vakonda“ kreditorinį reikalavimą.

6.       Teismas, spręsdamas UAB „Vakonda“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, nustatė, kad kreditorės UAB „Vakonda“ pareikštas 6 389,19 Eur kreditorinis reikalavimas grindžiamas neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis: 1) 2021 m. birželio 4 d. Serija (duomenys neskelbtini) (1 869,19 Eur); 2) 2021 m. liepos 4 d. Serija (duomenys neskelbtini) (2 260,00 Eur); 3) 2021 m. rugpjūčio 3 d. Serija (duomenys neskelbtini) (2 260,00 Eur). PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos už automobilių nuomą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo nuomojami du automobiliai, todėl teismas sprendė, kad vieno automobilio nuomos kaina sudaro 1 130,00 Eur per mėnesį su PVM. Be to, teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 22 d. automobilio nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „Vakonda“ išnuomojo įmonei lengvąjį automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 078,00 Eur per mėnesį, įskaitant PVM. Tos pačios dienos automobilio nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) kreditorė įmonei išnuomojo automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 078,00 Eur per mėnesį. Remiantis nurodytais duomenimis, teismas sutiko su nemokumo administratorės argumentu, jog PVM sąskaitose faktūrose ir sutartyse nurodytos automobilių nuomos kainos nesutampa, t. y. PVM sąskaitose faktūrose nurodyta vieno automobilio nuomos kaina skiriasi 52,00 Eur. Taigi, bendra skirtumo suma – 312,00 Eur, kurią ir ginčija nemokumo administratorė.

7.       Teismas nurodė, kad nei įmonės vadovas, nei kreditorė nepaaiškino, kokiu konkrečiu pagrindu buvo išrašomos didesnės nuomos kainos, nepateikė duomenų, patvirtinančių tokią įprastą šalių praktiką. Teismas sprendė, kad 312,00 Eur suma yra neįrodyta ir nepagrįsta, neatitinka šalių sudarytos sutarties sąlygų, todėl UAB „Vakonda“ kreditorinį reikalavimą sumažino, tai yra patvirtino ne 6 389,19 Eur, o 6 077,19 Eur reikalavimas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Kreditorė UAB „Vakonda“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį dalyje dėl UAB „Vakonda“ pateikto kreditorinio reikalavimo sumažinimo 312,00 Eur suma ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti UAB „Vakonda“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       Nors šalių sudarytos nuomos sutartys buvo sudarytos ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui ir joms ir jų pakeitimams privaloma rašytinė forma, tačiau kreditorės vertinimu, vien rašytinės formos nesilaikymas nereiškia, jog sutartis ar jos pakeitimai yra negaliojantys. Šiuo atveju tiek tokios nuomos sutarties sudarymą, tiek jos pakeitimus, galima įrodyti rašytiniais įrodymais, o esant tam tikroms sąlygoms, ir liudytojų parodymais. Šalys sudarė rašytines automobilių nuomos sutartis, kuriose nurodyta nuomos kaina 1 078,00 Eur per mėnesį, įskaitant PVM. Vis dėl to, šalių santykiams tęsiantis, įprastinė praktika ir žodinis susitarimas buvo toks, kas šalys sutardavo dėl konkrečių nuomos kainų išrašant PVM sąskaitą faktūrą. PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos pagal faktą, tai yra kiekvieną kartą iš naujo suderinus nuomos mokesčio dydį, kurį pasirašydamos PVM sąskaitą faktūrą patvirtindavo šalys. Taigi, šalių sutartyse numatyta nuomos kaina kito, šalys dėl tokio pakeitimo buvo susiderinę žodžiu ir tą patvirtino savo veiksmais ir praktika;

8.2.       Pirmosios instancijos teismas bankroto bylose privalo būti aktyvus, todėl šiuo atveju, matydamas, kad teisingam bylos išnagrinėjimui yra reikalingi papildomi duomenys ir paaiškinimai, galėjo ir privalėjo siūlyti šalims teikti papildomus duomenis ir paaiškinimus. Kreditorės vertinimu, byloje buvo pateikta pakankamai duomenų ir paaiškinimų kreditorei palankiai nutarčiai priimti. Tiek kreditorė, tiek BUAB „Medicina“ vadovas paaiškino, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos pagal faktą kiekvieną kartą suderintam nuomos mokesčio dydžiui, kurį patvirtindavo PVM sąskaita faktūra. Kreditorė pažymėjo, kad tai, jog tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl atitinkamų sąskaitose nurodytų nuomos kainų, patvirtina tokios aplinkybės: 1) pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina tikruosius šalių santykius; 2) UAB „Vakonda“ niekada negavo pretenzijų dėl išrašytų PVM sąskaitų faktūrų iš UAB „Medicina; 3) buvęs BUAB „Medicina“ vadovas A. B. patvirtino, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos pagal faktą; 4) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad visos PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos VMI ir nėra nustatyta jokių neatitikimų su informacija, kurią VMI pateikė UAB „Medicina“;

8.3.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paneigė PVM sąskaitų faktūrų duomenų pateikimo VMI reikšmę. Pagal VMI pateiktus duomenis, tiek UAB „Vakonda“, tiek UAB „Medicina“ deklaravo ir išviešino tuos pačius sąskaitų duomenis, tarp kurių nėra neatitikimų, kas neginčijamai patvirtina, jog PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos atitiko tikrąją šalių valią.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Medicina“, atstovaujama nemokumo administratorės, prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

9.1.       Šalių tarpusavio santykius nustatė sudarytos dvi tokio paties turinio nuomos sutartys, todėl šalių susitarimą reikia vertinti pagal šalių sutartas nuomos sutarties sąlygas, o ne pagal PVM sąskaitas faktūras;

9.2.       Didesnėmis sumomis išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos didesnės negu sutarta sutartimis sumos nėra pagrįstos jokiais bendrovės apskaitos buhalteriniais dokumentais;

9.3.       Kreditorė nepagrįstai pirmenybę suteikia PVM sąskaitoms faktūroms, o ne sutarčiai. PVM sąskaitos faktūros išrašomos mokesčių apskaitos tikslais ir vien PVM sąskaita faktūra šalių santykių neatskleidžia, nepaaiškina;

9.4.       PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o tik nuomos santykius patvirtinantis dokumentas. Be pateiktų PVM sąskaitų faktūrų byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų sąskaitoje nurodytos paslaugos atlikimą;

9.5.       PVM sąskaitose faktūrose tėra nurodyta tik nuomos sutartis. PVM sąskaitose faktūrose nesant šalių sudarytos sutarties esminių sąlygų, toks dokumentas negali būti pripažintas pakankamu įrodymu apeliantės įrodinėjamiems sutartiniams santykiams pagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria sumažintas UAB „Vakonda“ pareikštas kreditorinis reikalavimas BUAB „Medicina“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12.       Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė papildomus rašytinius įrodymus – 9 sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. (1 t., b. l. 138–146). Pateikdama naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, apeliantė siekia įrodyti, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos nebuvo atsitiktinės, o sistemingos, šalių suderintos ir atitinkančios šalių valią.

13.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

14.       Teismų praktikoje pažymima, jog pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs apeliantės piktnaudžiavimo teise fakto bei įvertinęs tai, kad prie atskirojo skundo pridėti duomenys yra susiję su sprendžiamu klausimu, todėl gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, ir siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, nutaria apeliantės pateiktus duomenis, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau, priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo

16.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) su visais pakeitimais ir papildymais ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio, reglamentuojančio pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodytoms išimtims taikomi ĮBĮ arba ĮRĮ (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).

17.       Nagrinėjamu atveju UAB „Medicina“ bankroto byla iškelta 2022 m. liepos 13 d. (nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. liepos 21 d.). Kadangi UAB „Medicina“ nemokumo procesas buvo pradėtas jau galiojant JANĮ, todėl nagrinėjamos bylos ginčui taikytinos JANĮ nuostatos.

Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

18.       Kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis). Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 42 straipsnio 2 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis).

19.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Taigi, teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-435-910/2022).

20.       Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018, 39, 40 punktai). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). 

21.       Pirmosios instancijos teismas tenkino nemokumo administratorės prašymą: 1) sumažino UAB „Vakonda“ pateiktą kreditorinį reikalavimą 312,00 Eur suma ir patvirtino 6 077,19 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą; 2) patvirtino BUAB „Medicina“ kitų kreditorinių reikalavimų sąrašą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, nurodė, kad nei įmonės vadovas savo patvirtinimu, nei kreditorė nepaaiškino, kokiu konkrečiu pagrindu PVM sąskaitose faktūrose buvo išrašomos didesnės automobilių nuomos kainos nei, kad nustatyta nuomos sutarties sąlygose, tai yra kreditorė neįrodė ir nepagrindė 312,00 Eur kreditorinio reikalavimo sumos.

22.       Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo sumažintas jos pareikštas kreditorinis reikalavimas BUAB „Medicina“ bankroto byloje. Nurodė, kad tarp šalių egzistavo žodinis susitarimas ir įprastinė praktika, kad šalys žodžiu sutardavo dėl konkrečių nuomos kainų išrašant sąskaitą ir išrašydavo sąskaitas pagal faktą atitinkamai ne sutartiniam, o kiekvienam kartui suderintam nuomos mokesčio dydžiui, kurį patvirtindavo PVM sąskaita faktūra. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

23.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Vakonda“ ir UAB „Medicina“ 2018  m.  sausio 22 d. sudarė Automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Vakonda“ išnuomojo lengvąjį automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 078,00 Eur sumą, mokamą kiekvieną mėnesį. Sutartis galiojo iki 2022 m. sausio 22 d. (1 t., b. l. 93–94). UAB „Vakonda“ ir UAB „Medicina“ 2018 m. sausio 22 d. sudarė Automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Vakonda“ išnuomojo lengvąjį automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 078,00 Eur sumą, mokamą kiekvieną mėnesį. Sutartis galiojo iki 2022 m. sausio 22 d. (1 t., b. l. 95–96). UAB „Vakonda“ kreipėsi į BUAB „Medicina“ nemokumo administratorę prašydama įtraukti UAB „Vakonda“ į BUAB „Medicina“ kreditorių sąrašą (1 t., b. l. 75). UAB „Vakonda“ savo kreditorinį reikalavimą grindė trimis PVM sąskaitomis faktūromis: 1) 2021 m. birželio 4 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) (neapmokėta suma – 1 869,19 Eur); 2) 2021 m. liepos 4 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) (neapmokėta suma – 2 260,00 Eur); 3) 2021 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) (neapmokėta suma – 2 260,00 Eur) (1 t., b. l. 76–78).

24.       Sutarčių laisvės principas reiškia šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį sutarties pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus.

25.       Teismų praktikoje pažymima, jog vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). 

26.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad šalis siejo sutartiniai nuomos teisiniai santykiai, nėra. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien PVM sąskaitoje faktūroje mokėtinos sumos nurodymas savaime neįrodo fakto, jog šalys buvo susitarusios dėl sutarties kainos pakeitimo, o vien šalių, suinteresuotų bylos baigtimi, paaiškinimų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat nėra įtikinamų duomenų, kurie įrodytų, jog nuomos kainos keitimas buvo objektyviai būtinas ir logiškai paaiškinamas, juolab kad nuomos sutartyse nebuvo aptarta apelianto nurodyta sutarties kainos keitimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nei įmonės vadovas, nei kreditorė neįrodė, kokiu konkrečiu faktiniu pagrindu būtent tais mėnesiais buvo išrašomos didesnės nuomos kainos PVM sąskaitos faktūros.

27.       Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – PVMĮ) yra viešosios mokesčių teisės aktas, turintis specialią paskirtį – nustatantis apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu. PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad PVMĮ nereglamentuota civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad duomenų pateikimas VMI patvirtina, kad buvo pakeistos šalių sudarytų nuomos sutarčių kainos, nepaneigia teismo išvados, kad PVM sąskaitoje faktūroje mokėtinos sumos nurodymas savaime neįrodo sutarties kainos pakeitimo fakto, o kitų patikimų duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti patikimą išvadą, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

28.       Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, įskaitant ir apeliantės pateiktus papildomus duomenis (žr. šios nutarties 15 punktą), neturi pakankamo pagrindo sutikti su argumentais, kad pareiškėjos pateiktų PVM sąskaitų faktūrų pakanka pagrįsti pareiškėjos 312,00 Eur finansinio reikalavimo dalį, kadangi jos savaime neįrodo nuomos sutarties kainos pakeitimo fakto, o nesant kitų patikimų duomenų, nėra pagrindo pareiškėjos reikalavimą šioje dalyje (dėl 312,00 Eur) laikyti pagrįstu. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

29.       Apeliantės abstraktūs samprotavimai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir matydamas, kad teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui yra reikalingi papildomi duomenys, galėjo siūlyti juos pateikti, neįrodo, jog dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, juolab kad byloje nėra duomenų, jog apeliantui būtų nepagrįstai apribota galimybė įrodinėti. Iš dalies sutiktina su apeliante, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu, tačiau aktyvus teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Taigi teismas tokio pobūdžio bylose taip pat yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų.

Dėl procesinės bylos baigties

30.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirasis skundas atmestas, spręstinas BUAB „Medicina“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

33.       BUAB „Medicina“ pateikė prašymą priteisti 363,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į kreditorės UAB „Vakonda“ atskirąjį skundą surašymą (1 t., b. l. 155). Pateikė apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (1 t., b. l. 158).

34.       CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

35.       BUAB „Medicina“ už teisinę pagalbą sumokėjo 2022 m. gruodžio 2 d. mokėjimo nurodymu, todėl pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 712,20 Eur (0,4 × 1 780,50 Eur). Kadangi prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į atskirąjį skundą (363,00 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl iš apeliantės UAB „Vakonda“ BUAB „Medicina“ priteistina 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vakonda“, juridinio asmens kodas 186162285, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medicina“, juridinio asmens kodas 304607470, naudai 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                          Rasa Gudžiūnienė

                                                                          Antanas Rudzinskas

          Žilvinas Terebeiza