Civilinė byla Nr. e2A-1298-924/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11059-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 3.3.1.21

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 29 d.

Kaunas 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovams A. M. ir M. A. dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.                      Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir M. A. (toliau – ir atsakovai) 30 217,11 Eur dydžio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

2.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-202-1019/2024 (buvęs Nr. e2-15613-1019/2022) buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-188-288/2022 ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas.

3.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 22 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-202-1019/2024 (buvęs Nr. e2-741-1019/2023) nagrinėjimas atnaujintas, priimtas ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinio dalies dėl 9 102,25 Eur žalos priteisimo atsisakymas ir civilinės bylos Nr. e2-202-1019/2024 (buvęs Nr. e2-741-1019/2023) dalis dėl 9 102,25 Eur žalos priteisimo nutraukta.

4.                      Ieškovas nurodė, kad patikrinęs registro duomenų bazėje sukauptus draudėjos (duomenys neskelbtini) apdraustųjų duomenis ir draudėjos byloje esančius dokumentus, nustatė, kad nuo įsteigimo (2004 m. birželio 3 d.) (duomenys neskelbtini) apdraustųjų sąraše buvo 27 apdraustieji, iš jų 20 apdraustųjų atskirais ketvirčiais nurodytos ženkliai didesnės, nei kitų įmonės darbuotojų, draudžiamosios pajamos, 15 apdraustųjų iš VSDF biudžeto yra mokamos motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos. Viena iš (duomenys neskelbtini) apdraustųjų – atsakovė M. A. (toliau – ir atsakovė), (duomenys neskelbtini) įsidarbino 2006 m. rugsėjo 29 d. (2006 m. 3 ketvirtį). Atsakovei M. A. 2006 m. 4 ketvirtį buvo apskaičiuota 14 010 Lt draudžiamųjų pajamų. VSDFV Vilniaus skyriaus 2007 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 3 atsakovei paskirta 1 156,68 Lt motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2007 m. sausio 10 d. iki 2007 m. gegužės 15 d.; 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 6-24-3259 atsakovei paskirta 39 033,84 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 16 d. iki 2008 m. vasario 28 d. (iki vaikui sueis vieneri metai). VSDFV Vilniaus skyriaus 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 6-26-819 atsakovei perskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. vasario 28 d. ir papildomai priskaičiuota 1 379,08 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa; 2008 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 6-24-6965 atsakovei paskirta 47 848,38 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2009 m. vasario 28 d. (iki vaikui sueis dveji metai). VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 6-24-14711 atsakovei paskirta 16 093,05 Lt motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. rugpjūčio 17 d.; 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 6-24-5534 atsakovei paskirta 92 300,38 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už kito vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. iki 2010 m. birželio 1 d. Kilo įtarimai, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojams draudžiamosios pajamos atitinkamais laikotarpiais buvo padidintos ne su tikslu apmokėti už jų atliktą darbą, o turint tikslą gauti nepagrįstą naudą – iš VSDF biudžeto mokamas socialinio draudimo išmokas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš viso atsakovei išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apskaičiuotas pagal (duomenys neskelbtini) nepagrįstai apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, VSDF biudžetui padaryta 135 761,87 Lt (39 319,36 Eur) žala (iš jų 104 333,64 Lt (30 217,11 Eur) pervesta į atsakovės asmeninę sąskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. liepos 22 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. (4.4) 3-51300 baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00123-08 dėl VSDF biudžetui padarytos žalos, išmokėjus atsakovei motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 atsakovės atžvilgiu buvo nutrauktas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Teismas nustatė, kad atsakovas A. M. (toliau – ir atsakovas) savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą – VSDF biudžetui priklausančias lėšas, neteisėtai atliko finansines operacijas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, fiktyviai įdarbino nėščias moteris. Atsakovė sutiko su atsakovo planu. Atsakovė laikotarpiais nuo 2006 m. rugsėjo 29 d. iki 2008 m. rugsėjo 16 d. ir nuo 2006 m. rugsėjo 29 d. iki 2009 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikė bendrininkų grupėje su atsakovu. VSDFV Vilniaus skyrius, paskyręs atsakovei motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pervedė jas į atsakovės vardu atidarytą banko sąskaitą, po to atsakovas, tęsdamas nusikalstamą veiką, naudodamasis atsakovės vardu išduota debetine kortele, išgrynino pinigines sumas ir, kaip atlygį už netikrų dokumentų surašymą bei pateikimą pasilikęs ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų dalį, likusius išgrynintus pinigus atidavė atsakovei. Teismas konstatavo, kad atsakovo veikoje yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 215 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), 203 straipsnio 2 dalyje (2004 m. vasario 14 d. įstatymo redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija), požymiai, atsakovės veikoje yra nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), požymiai.

5.                      Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nesutinka su atsakovų argumentais, jog pareikšdamas teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos. Ieškinio senaties terminas dėl VSDF biudžetui padarytos žalos, susidariusios išmokėjus atsakovei motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, atlyginimo turi būti skaičiuojamas nuo VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. (8.31) 3-90101 „Dėl (duomenys neskelbtini) veiklos tyrimo“ dienos, kai VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą kilus įtarimams, kad duomenys VSDFV Vilniaus skyriui apie (duomenys neskelbtini) apdraustųjų labai dideles draudžiamąsias pajamas atitinkamais laikotarpiais buvo teikiami turint tikslą gauti nepagrįstai didesnes išmokas iš VSDF biudžeto, dėl ko VSDF biudžetui buvo padaryta žala. VSDFV Vilniaus skyrius ieškinį abiejų atsakovų atžvilgiu pateikė 2022 m. gegužės 9 d. (praėjus maždaug 19 mėnesių nuo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties ir iš viso – praėjus maždaug 26 mėnesiams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos), t. y. nepraleidęs ieškinio senaties termino.

6.                      Atsakovė M. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020, nutraukdamas bylą suėjus apkaltinamojo teismo nuosprendžio senačiai, teismas atsakovės atžvilgiu nepasisakė dėl pareikšto ieškinio išsprendimo ir nepaliko ieškovui teisės kreiptis su ieškiniu civilinio proceso tvarka, kadangi yra suėję kreipimosi senaties terminai. Atsakovės atžvilgiu yra suėjęs ne tik sutrumpintas 3 metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas, tačiau ir bendrasis 10 metų senaties terminas, kuris yra naikinamasis, todėl ieškovo ieškinys turi būti atmestas visa apimtimi. Teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 nutraukė baudžiamąją bylą atsakovės atžvilgiu, todėl ieškovas privalo įrodyti vieną svarbiausių civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – atsakovės kaltę. Atsakovė jokios naudos negavo, nei vieno cento iš VSDFV Vilniaus skyriaus pervestų išmokų negavo, todėl jai kilti civilinė atsakomybė negali. Atsakovė 2006 m. rugsėjo 29 d. buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini). Atsakovas paprašė jos asmens duomenų, atsakovė pateikė juos, tikėjosi dirbti. VSDFV Vilniaus skyrius paskyrė atsakovei motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pervedė jas į jos vardu atidarytą banko sąskaitą, esančią „Snoras“ banke. Šią banko sąskaitą įpareigojo atidaryti atsakovas, kuris iš karto banke paėmė jos vardu išduotą debetinę kortelę. Ieškovo jai skirtų pinigų nematė, jais nesinaudojo. Atsakovas, naudodamasis atsakovės vardu išduota debetine kortele, išgrynino visas ten buvusias pinigines sumas ir pasiėmė jas sau. Atsakovas yra aferistas. Nei šiame ieškinyje, nei baudžiamosios bylos Nr. 1-188-288/2022 medžiagoje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovas atidavė atsakovei dalį iš jos sąskaitos išgrynintų pinigų.

7.                      Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad niekas nedraudžia mokėti darbo užmokestį tokį, kokį tarpusavyje sutaria darbuotojas ir darbdavys. Jis jokių pinigų nematė ir nelietė. Atsakovės atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, o tai, jo nuomone, reiškia, kad ji nėra kalta. Ieškovas nenurodo ir nebando įrodyti solidariai atsakomybei atsirasti pagrindų. Ieškinyje nenurodo materialinės teisės normos, kurios pagrindu jo ir kitų atsakovų atžvilgiu taikytina solidarioji atsakomybė. Ieškinio senatis praleista virš dešimt metų.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė solidariai iš atsakovų A. M. ir M. A. 30 217,11 Eur žalos atlyginimą, lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei 758,84 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 379,42 Eur.

9.                      Teismas nurodė, kad atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį jų atžvilgiu atmesti, nes pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį ieškiniams dėl žalos atlyginimo yra taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismas pažymėjo, kad pirma motinystės ir motinystės (tėvystės) išmoka atsakovei buvo paskaičiuota 2007 m. sausio 26 d. ieškovo sprendimu, o ieškovo raštas Nr. (8.31)3-90101 „Dėl (duomenys neskelbtini) veiklos tyrimo“ ikiteisminio tyrimo institucijai apie galimai neteisėtus atsakovų veiksmus ir atitinkamai žalos fakto buvo pateiktas 2008 m. gruodžio 15 d. Šio pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo nusikalstamų veikų padarymo. Teismo vertinimu, 2008 m. gruodžio 15 d. yra data, kai ieškovas įvertino ir suprato apie galimai jam atsakovų veiksmais padarytą žalą, todėl teismas sutiko su ieškovo paaiškinimais, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2008 m. gruodžio 15 d., kuri laikytina teisės į ieškinį atsiradimo diena, kai ieškovo pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu ieškovas buvo pripažintas civiliniu ieškovu.

10.                      Teismas pažymėjo, kad 2009 m. liepos 22 d., t. y. praėjus maždaug 7 mėnesiams nuo 2008 m. gruodžio 15 d. kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, baudžiamojoje byloje, iškeltoje pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 15 d. prašymą, ieškovas pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos, susidariusios iš fondo biudžeto lėšų išmokėjus M. A. ir kitoms (duomenys neskelbtini) apdraustosioms motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, atlyginimo ir šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas civiliniu ieškovu.

11.                      Teismas sprendė, kad ieškovui ikiteisminio tyrimo metu pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, ieškinio senaties terminas nutrūko. Atsakovės atžvilgiu baudžiamasis procesas buvo nutrauktas Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, o atsakovo atžvilgiu – Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad baudžiamąjį procesą nutraukus ir teismui nepasisakius dėl ieškovo pareikšto civilinio ieškinio, laikė, kad ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu. Teismas pažymėjo, kad ieškovo ieškinys šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje teismui pateiktas 2022 m. gegužės 9 d., todėl darytina išvada, jog atsakovų nurodytu pagrindu ieškinys negali būti atmestas, kadangi ieškinys pareikštas nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino.

12.                      Teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu nutraukus baudžiamąjį procesą, ieškovas pagrįstai pateikė ieškinį teismui civilinio proceso tvarka, kad nebūtų praleistas ieškinio senaties terminas. Tuo tarpu baudžiamosios bylos Nr. 1-263-288/2020 nagrinėjimas toliau buvo tęsiamas kitų kaltinamųjų atžvilgiu.

13.                      Teismas nurodė, kad tarp kitų kaltinamųjų buvo ir atsakovas A. M., todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi buvo sustabdytas bylos nagrinėjamas iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-188-288/2022 ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi nutraukus baudžiamąją bylą ir atsakovo A. M. atžvilgiu, buvo atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas. Teismas pažymėjo, kad baudžiamoji byla Nr. 1-198-1129/2023 Kauno apylinkės teisme dar buvo toliau nagrinėjama dėl kaltinimų, pareikštų likusiems dviem kaltinamiesiems, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi, o VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Įvertinęs visumą faktinių aplinkybių, teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti, jog civilinėje byloje pareikštas tapatus ieškinys.

14.                      Teismo vertinimu, nors atsakovės teigimu, atsakovais šioje byloje turi būti (duomenys neskelbtini) ir A. M., tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamojoje byloje įtarimai bei kaltinimai (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikti, todėl nėra jokio pagrindo nagrinėjamoje byloje atsakove traukti (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva yra likviduota ir išregistruota nuo 2023 m. sausio 30 d.

15.                      Teismas nurodė, kad baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta ir dėl šių faktinių aplinkybių nėra ginčo, jog ieškovui duomenys apie asmens (darbuotojo) draudžiamąsias pajamas buvo pateikti iš (duomenys neskelbtini) atsakovo A. M. iniciatyva, šie duomenys apie darbuotojo draudžiamąsias pajamas buvo tokie, kokius nurodė ieškovas. Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, ieškovui pateikti duomenys buvo neteisingi (fiktyvūs) (atsakovė nedirbo nurodytoje bendrovėje). Ieškovui pateiktų neteisingų duomenų pagrindu buvo paskaičiuotos ir išmokėtos atsakovei motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokos už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 10 d. iki 2009 m. vasario 28 d. Bylos duomenimis, bendra išmokų suma atsakovei nurodytu laikotarpiu sudarė 104 333,64 Lt (30 217,11 Eur) motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų (31 428,23 Lt (9 102,24 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio).

16.                      Teismas konstatavo, kad atsakovai baudžiamojoje byloje pagrįstai buvo kaltinami jiems pareikštų kaltinimų padarymu, tačiau jų atžvilgiu apkaltinamieji nuosprendžiai nebuvo priimti dėl apkaltinamųjų nuosprendžių senaties taikymo ir jiems neprašant tęsti proceso. Tokiu būdu laikytina, kad atsakovų neteisėti veiksmai šiame civiliniame procese įrodyti.

17.                      Teismas nurodė, kad atsakovė, išskyrus jos nenuoseklius ir prieštaringus paaiškinimus, bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00123-08 dokumentuose užfiksuotas aplinkybes apie tai, kad atsakovė faktiškai (duomenys neskelbtini) nedirbo, o motinystės pašalpą gavo dėl A. M. neteisėtai sudarytų ir nepagrįstai ieškovui perduotų dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai apie atsakovės darbą ir apie jos gautas pajamas.

18.                      Teismas sprendė, kad (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdė, atsakovas A. M., fiktyviai įdarbinęs atsakovę, VSDFV Vilniaus skyriui pateikęs žinomai neteisingus pranešimus apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, apie apdraustąją už ataskaitinius laikotarpius ir apie apdraustosios gautas draudžiamąsias pajamas, siekė apgaule įgyti VSDF biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad apie šį nusikalstamos veikos planą papasakojus atsakovei, ir pasiūlius šį planą vykdyti, atsakovė sutiko su šiuo pasiūlymu ir gavo jai nepriklausančias sumas. Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių šias teismo nustatytas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis), ir jų veiksmuose yra visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos (kaltė, žala, priežastinis ryšys dėl veiksmų ir žalos).

19.                      Teismas darė išvadą, kad motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos atsakovei buvo išmokėtos dėl abiejų atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų, todėl pripažintina, kad ieškovas turi solidarią reikalavimo teisę atsakovų atžvilgiu. Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina visas būtinas sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei kilti, todėl teismas ieškovo patikslintą reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 30 217,11 Eur žalos atlyginimą laikė pagrįstu ir tenkino.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20.                      Apeliaciniu skundu atsakovė M. A. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų solidariai ieškovui priteistas 30 217,11 Eur žalos atlyginimas ir bylą apeliantės atžvilgiu nutraukti bei priimti naują sprendimą arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priteisti iš apeliantės ieškovui 15 108,55 Eur sumą. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Apeliantės nuomone, atsakovais nagrinėjamoje civilinėje byloje turi būti (duomenys neskelbtini) ir A. M. dėl kurių veiksmų VSDFV patyrė žalą.

20.2.                      Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi išnagrinėjo prokuroro prašymą dėl baudžiamojo proceso nutraukimo apeliantės atžvilgiu, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Apeliantė nereikalavo tęsti baudžiamąjį procesą, bet ir civilinis ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius irgi nereikalavo tęsti baudžiamąjį procesą, nors ir civilinio ieškinio klausimas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nebuvo išspręstas, nors civilinis ieškovas ir turėjo turėti suinteresuotumą bylos baigtimi. Kauno apylinkės teismas nepripažino civilinio ieškovo teisės į ieškinio patenkinimą, klausimo dėl civilinio ieškinio dydžio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka taip pat neišsprendė, todėl ieškovas neteko teisės ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Baudžiamasis procesas dar nebuvo užbaigtas. Nelaukiant galutinio teismo nuosprendžio ar nutarties, 2022 m. gegužės 3 d. ieškovas pateikė dar vieną ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tokiu būdu skirtinguose teismuose atsirado dvi bylos – Kauno apylinkės teisme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį ir neturėjo teisės šį ieškinį nagrinėti.

20.3.                      Apeliantė 2006 m. rugsėjo 29 d. įsidarbino į (duomenys neskelbtini) siuvėja ir buvo apdrausta, todėl negali atsakyti už draudėjo apskaitą ir veiksmus, kadangi neturėjo tam nei teisių, nei pareigų. Draudėjo veiklą ir pateikiamus dokumentus tikrina ir privalo tikrinti VSDFV darbuotojai. Kokį ryšį turėjo VSDFV darbuotojai su (duomenys neskelbtini) apeliantei nėra žinoma, todėl ji negali atsakyti už kitų asmenų veiklą. Tai, kad bankas išdavė debetinę kortelę ne apeliantei, o greičiausiai atsakovui, yra tik banko ir atsakovo kaltė. Tai, kad neaiškus asmuo, tikriausiai atsakovas, išgrynindavo apeliantės pinigus irgi yra tik banko ir atsakovo kaltė. Visa tai nurodyta baudžiamojoje byloje ir nei vienas dokumentas nepatvirtina apeliantės kaltės.

20.4.                      Apeliantei byla nutraukta, nes suėjo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, todėl priimta nutartis baudžiamojoje byloje neturi nei prejudicinės, nei įrodomosios reikšmės išnagrinėtoje civilinėje byloje apeliantės atžvilgiu. Ieškinio senaties termino sustabdymas vienam iš bendraskolių A. M., neturi įtakos kitiems bendraskoliams. Byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad apeliantė veikė bendrai su atsakovu, todėl solidariai atsakomybei atsirasti nėra teisinio pagrindo. Visa ieškinio suma turi būti priteista iš atsakovo A. M..

21.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1.                      Remiantis baudžiamosios bylos dokumentais, įtarimai, o vėliau ir kaltinimai dėl fondui priklausančių lėšų, t. y. apeliantei išmokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų įgijimo, pareikšti ne (duomenys neskelbtini), o būtent atsakovams, taigi, apeliantės teiginiai, kad civilinis ieškinys, o vėliau ir ieškinys civilinėje byloje turėjo būti reiškiamas (duomenys neskelbtini) yra visiškai nepagrįsti.

21.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė (duomenys neskelbtini) realiai darbo funkcijų nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad darbo santykiai tarp (duomenys neskelbtini) ir apeliantės buvo fiktyvūs, o iš ne teisės teisė neatsiranda, apeliantė negali būti laikoma (duomenys neskelbtini) apdraustąja, o (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas jos draudėju. (duomenys neskelbtini) nėra atsakingas už žalą, kuri atsirado dėl atsakovų nusikalstamų veikų.

21.3.                      Baudžiamasis procesas apeliantės atžvilgiu buvo baigtas Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi. Apeliantės nurodyta Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis priimta baudžiamojoje byloje likusių paskutinių dviejų kaltinamųjų atžvilgiu ir nėra susijusi su nei su apeliante M. A., nei su atsakovu A. M.. Minėta nutartis taip pat nėra susijusi ir su VSDFV Vilniaus skyriaus nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu dėl žalos fondui, kurią sudaro būtent apeliantei M. A. nepagrįstai išmokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų suma.

21.4.                      Priešingai, nei teigia apeliantė, byloje esantys įrodymai (kaltinamasis aktas ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla apeliantės atžvilgiu nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui ir jai neprašant tęsti proceso) patvirtina bendrus atsakovų neteisėtus veiksmus, t. y. atsakovai žinodami, kad M. A. yra nėščia, susitarė dėl fiktyvaus jos įdarbinimo, bendrais veiksmais klastojo VSDFV Vilniaus skyriui teikiamus dokumentus ir taip įgijo fondo lėšas, kurias nenustatytomis dalimis dalinosi. Kadangi fondo patirta žala yra susijusi su abiejų atsakovų veiksmais, o, remiantis CK 6.6 straipsnio nuostata, tokiu atveju solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, teismas pagrįstai visą fondui padarytą žalą priteisė solidariai iš abiejų atsakovų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.                      CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

23.                      Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovo ieškinį, pareikštą atsakovės M. A. atžvilgiu, dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

24.                      Apeliantė M. A., nenurodydama jokių argumentų, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25.                      CPK

26.                      Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aplinkybės yra išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso tvarka. Be to, šalys (ar jų atstovai) pirmosios instancijos teisme pateikė savo žodinius paaiškinimus teismo posėdžiuose, atsakovė nenurodo jokių aplinkybių dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Kadangi bylos esmė gali būti atskleista ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės

27.                      Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius 2008 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyrių su prašymu ištirti, ar (duomenys neskelbtini) veikloje nėra nusikalstamos veikos požymių. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 15 d. prašymą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį užbaigus baudžiamoji byla, kurioje A. M., M. A. ir kiti asmenys kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį ir kt., su 2014 m. vasario 10 d. kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui. Ieškovo civilinis ieškinys ikiteisminiam tyrime buvo pateiktas 2009 m. liepos 22 d., kuriame prokuroras ieškovą pripažino civiliniu ieškovu.

28.                      Byloje nustatyta, kad baudžiamasis procesas atsakovų A. M. ir M. A. atžvilgiu buvo nutrauktas suėjus apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimo senaties terminui: 1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi M. A. atžvilgiu (baudžiamoji byla Nr. 1-263-288/2020, teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4); 2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovo A. M. atžvilgiu (baudžiamoji byla Nr. 1-198-1129/2023, teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4).

29.                      Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius pateiktu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir M. A. 30 217,11 Eur žalos atlyginimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad bendrais atsakovų veiksmais, t. y. atsakovei M. A. įsidarbinus (duomenys neskelbtini), kurios vadovu buvo atsakovas A. M., atsakovei nepagrįstai išmokėjo: 1) paskirtą 1156,68 Lt motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2007-01-10 iki 2007-05-15, Fondo biudžetui padaryta 1156,68 Lt (335,00 Eur) žala (iš jų 1124,19 Lt (325,59 Eur) pervesta į M. A. asmeninę sąskaitą ir 32,49 Lt (9,41 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio); 2) paskirtą 39 033,84 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2007-05-16 iki 2008-02-28, Fondo biudžetui padaryta 39 033,84 Lt (11304,98 Eur) žala (iš jų 29 579,02 Lt (8566,68 Eur) pervesta į M. A. asmeninę sąskaitą ir 9454,82 Lt (2738,31 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio); 3) papildomai paskirtą 1379,08 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-02-28, Fondo biudžetui padaryta 1379,08 Lt (399,41 Eur) žala (iš jų 1076,65 Lt (311,82 Eur) pervesta į M. A. asmeninę sąskaitą ir 302,43 Lt (87,59 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio); 4) paskirtą 47 848,38 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-02-29 iki 2009-02-28, Fondo biudžetui padaryta 47 848,38 Lt (13857,85 Eur) žala (iš jų 37332,40 Lt (10812,21 Eur) pervesta į M. A. asmeninę sąskaitą ir 10515,98 Lt (3045,64 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio); 5) paskirtą 16 093,05 Lt motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-04-14 iki 2008-08-17, Fondo biudžetui padaryta 16 093,05 Lt (4660,87 Eur) žala (iš jų 12230,73 Lt (3542,26 Eur) pervesta į M. A. asmeninę sąskaitą ir 3862,32 Lt (1118,61 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio); 6) dalį paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos (už kito vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-08-18 iki 2009-02-28) – 30 250,84 Lt, Fondo biudžetui padaryta 30 250,84 Lt (8761,25 Eur) žala (iš jų 22 990,65 Lt (6658,55 Eur) pervesta į M. A. asmeninę sąskaitą ir 7260,19 Lt (2102,70 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio). Iš viso į atsakovės M. A. asmeninę sąskaitą iš Fondo biudžeto išmokėta 104 333,64 Lt (30 217,11 Eur) pašalpų.

30.                      Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį, taip pat teigė, kad nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė M. A. atsikirtimus į ieškinį taip pat grindė tuo, kad ieškovas inicijavo civilinę bylą tapačiu ieškiniu kaip ir baudžiamojoje byloje, be to, atsakovės teigimu, ji nėra tinkama atsakovė šioje civilinėje byloje, nes ji nėra atsakinga už ieškovo patirtą žalą.

31.                      Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, konstatavęs, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, todėl atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį yra nepagrįstas. Taip pat teismas nesutiko, kad civilinėje byloje atsakovės M. A. atžvilgiu buvo pareikštas tapatus ieškinys, ar, kad atsakovu vietoj jos turėtų būti nuo 2023 m. sausio 30 d. likviduota ir išregistruota (duomenys neskelbtini), ar, kad civilinė atsakomybė būtų taikoma tik A. M.. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė visas būtinas sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo patikslintą reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 30 217,11 Eur žalos atlyginimo tenkino visiškai.

32.                      Atsakovė (apeliantė) M. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais, t. y., apeliantės teigimu, dėl ieškovo ieškinio buvo priimti du skirtingi teismų sprendimai; apeliantė nėra tinkama atsakovė šioje civilinėje byloje, nes atsakove turi būti (duomenys neskelbtini) ir A. M. arba tik A. M.; ieškovas neįrodė būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti bei bendrų veiksmų, todėl ieškinys jos atžvilgiu turėjo būti atmestas arba taikoma ne solidarioji, o dalinė civilinė atsakomybė.

Dėl ieškinio tapatumo

33.                      Apeliantė teigia, kad teismuose buvo priimti du skirtingi teismų sprendimai dėl civilinio ieškinio, t. y. 2023 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-1129/2023 ir skundžiamas 2024 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-202-1019/2024. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

34.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 14 punktas).

35.                      CPK 137

36.                      Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punktas ir naujai iškelta byla nutraukiama. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 16 punktas).

37.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 9 d. pateiktą ieškinį atsakovams A. M. ir M. A. dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2022 m. gegužės 18 d. rezoliucija priėmė bei išnagrinėjęs bylą iš esmės 2024 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą ieškinį tenkinti visiškai. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės M. A. atžvilgiu baudžiamoji byla Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas. Taigi, baudžiamąją bylą kaltinamosios M. A. nutraukus suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, atsakovės M. A. atžvilgiu ieškinys pagrįstai buvo reiškiamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog BPK niekaip nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016).

38.                      Byloje nustatyta ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas, kurioje tarp kitų kaltinamųjų buvo ir solidarus atsakovas A. M.. Kauno apylinkės teismui 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi dėl senaties nutraukus baudžiamąją bylą ir atsakovo A. M. atžvilgiu, buvo atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi ši baudžiamoji byla buvo nutraukta ir paskutiniųjų dviejų kaltinamųjų atžvilgiu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, o VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija pažymi, jog toks sprendimas neužkerta galimybės spręsti klausimo dėl civilinio ieškovo reikalavimų patenkinimo civilinio proceso tvarka. Taigi, atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad civilinio proceso tvarka buvo išnagrinėtas tapatus ieškinys bei buvo priimti du skirtingi teismų sprendimai tuo pačiu klausimu. Kaip jau buvo minėta, baudžiamojoje byloje priimtomis nutartimis buvo tik nutrauktas baudžiamasis procesas atitinkamų kaltinamųjų atžvilgiu, be kita ko, ieškovo civilinis ieškinys Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas. Atitinkamai, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliante, kad reikalavimas 30 217,11 Eur žalos atlyginimo jau buvo išspręstas (išnagrinėtas) Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-1129/2023.

Dėl ieškinio senaties taikymo

39.                      Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškovas ieškiniu reikalavo iš atsakovų žalos atlyginimo, todėl pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį (po 2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-466 įsigaliojimo – 9 dalis) reikalavimui taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo 2008 m. gruodžio 15 d., kada pateikė prašymą FNTT dėl (duomenys neskelbtini) veiklos.

40.                      Pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu teismas palieka nenagrinėtą pareiškimą baudžiamojoje byloje, tai prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos (CK 1.130 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime pareiškė 2009 m. liepos 22 d. Taigi ieškinio senaties terminas nutrūko, o iki tol buvo praėję tik septyni mėnesiai nuo ieškovo sužinojo apie galimą jo teisių pažeidimą iki civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo.

41.                      Prieš atsakovę M. A. pradėtas baudžiamasis procesas buvo nutrauktas Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pagal BK 95 straipsnį, kuriame nustatyta, kad praėjus tam tikram laiko tarpui nuo nusikaltimo padarymo, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas. Pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio senatis yra reglamentuojama baudžiamosios teisės normų, o civilinė atsakomybė taikoma remiantis CK nuostatomis. Taigi aplinkybė, kad baudžiamasis procesas dėl atsakovės atliktų nusikalstamų veikų buvo nutrauktas, nereiškia, kad jai nebegali būti taikoma civilinė atsakomybė.

42.                      Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 (teisminio proceso Nr. 1-06-00123-2008-4) buvo išaiškinta, kad proceso nutraukimas dėl senaties nėra kaltininko išteisinimas, pažymėta, kad kaltinamieji nereikalavo tęsti baudžiamojo proceso, pareiškė prašymus nutraukti baudžiamąją bylą, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas. Atitinkamai ir Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-1129/2023 (teisminio proceso Nr. 1-06-00123-2008-4) nustatyta, kad kaltinamasis A. M. nereikalavo tęsti baudžiamojo proceso, pateikė prašymą nutraukti baudžiamąjį procesą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

43.                      Praėjus maždaug vieneriems metams ir septyniems mėnesiams nuo baudžiamojo proceso atsakovės M. A. atžvilgiu nutraukimo, ieškovas civilinio proceso tvarka ieškinį teismui pateikė 2022 m. gegužės 9 d., todėl akivaizdu, kad ieškovas nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino.

Dėl atsakovės tinkamumo ir jos civilinės atsakomybės

44.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ji nėra tinkama atsakovė, o atsakovais nagrinėjamoje byloje turi būti A. M. ir (duomenys neskelbtini) arba tik A. M..

45.                      Kauno apylinkės teismui pateiktame prokuroro 2014 m. vasario 10 d. kaltinamajame akte atsakovai M. A. ir A. M. buvo kaltinami tuo, kad:

45.1.                      M. A. laikotarpiu nuo 2006-09-29 iki 2008-09-16, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdama bendrininkų grupe su A. M., veikdama išankstine tiesiogine tyčia ir siekdama vieningo nusikalstamo sumanymo – pagaminti netikrus dokumentus, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo pašalpų mokėjime, savo ir A. M. naudai įgyti svetimą turtą – VSDF biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo bei apgaule savo ir A. M. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą 52 107,51 Lt Lietuvos Respublikos VSDF biudžetui priklausančių lėšų – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų: M. A. žinodama, kad yra nėščia, siekdama apgaule įgyti svetimą turtą – Lietuvos Respublikos VSDF biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje susitarė su A. M., kad šis už nenustatyto dydžio atlygį fiktyviai ją įdarbins į realiai jokios veiklos neatliekančią (duomenys neskelbtini), tačiau ji – M. A. realiai (duomenys neskelbtini) darbo funkcijų neatliks bei darbo užmokesčio negaus, ir pateikė A. M. savo asmens duomenis, nurodydama juos įrašyti į pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą ir pranešimus apie (duomenys neskelbtini) ataskaitinių laikotarpių apdraustuosius bei tokiu būdu melagingai nurodyti, kad ji priimta į darbą (duomenys neskelbtini), kur ji atliko darbo funkcijas bei gavo darbo užmokestį. A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad M. A. darbo funkcijų (duomenys neskelbtini) neatliko bei darbo užmokesčio negavo, į 2006-10-04 pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad M. A. 2006-09-29 priimta į darbą (duomenys neskelbtini), ant šio pranešimo įspaudė (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. Š. parašo spaudą ir 2006-10-04 pateikė šį pranešimą VSDF valdybos Vilniaus skyriui, į 2007-01-11 pranešimą Nr. 4 apie (duomenys neskelbtini) 2006 m. 4 ketvirčio apdraustuosius įrašė žinomai neteisingus duomenis, neva M. A. 2006 m. 4 ketvirtį gavo 14 010,00 Lt draudžiamųjų pajamų, ant šio pranešimo įspaudė (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. Š. parašo spaudą ir 2007-01-18 pateikė šį pranešimą VSDF valdybos Vilniaus skyriui, į 2007-04-11 pranešimą apie (duomenys neskelbtini) 2007 m. 1 ketvirčio apdraustuosius įrašė žinomai neteisingus duomenis, neva M. A. 2007 m. 1 ketvirtį gavo 220,00 Lt draudžiamųjų pajamų, ant šio pranešimo įspaudė (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. Š. parašo spaudą ir 2007-05-24 pateikė šį pranešimą VSDF valdybos Vilniaus skyriui. A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007-01-15 VSDF valdybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą ir 2007-01-10 nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0092557, kuriuose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys, kad M. A. dirba (duomenys neskelbtini). Šių dokumentų pagrindu VSDF valdybos Vilniaus skyrius 2007-01-26 sprendimo Nr. 3 pagrindu 2007-01-31 mokėjimo pavedimais Nr. 796984 į M. A. vardu atidarytą sąskaitą, esančią AB banke „Snoras“, pervedė 1124,19 Lt motinystės pašalpos, po to A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, naudodamasis M. A. vardu išduota debetine kortele, išgrynino minėtą pinigų sumą ir, kaip atlygį už netikrų dokumentų surašymą bei pateikimą pasilikęs ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą minėtų pinigų dalį, likusius išgrynintus pinigus atidavė M. A..

45.2.                      A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007-05-11 VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad M. A. dirba (duomenys neskelbtini), ir 2007-05-10 (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. Š. įsakymą Nr. 1 suteikti M. A. vaiko priežiūros atostogas nuo 2007-05-16 iki 2010-02-28. Šių dokumentų pagrindu VSDF valdybos Vilniaus skyrius 2007-05-28 sprendimo Nr. 6-24-3259, 2007-12-27 sprendimo Nr. 6-26-819 ir 2008-02-20 sprendimo Nr. 6-24-6965 pagrindu laikotarpiu nuo 2007-06-14 iki 2008-09-16 mokėjimo pavedimais į M. A. vardu atidarytą, esančią AB banke „Snoras“, pervedė 50 983,32 Lt motinystės pašalpos, po to A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, naudodamasis M. A. vardu išduota debetine kortele, išgrynino minėtą pinigų sumą ir, kaip atlygį už netikrų dokumentų surašymą bei pateikimą pasilikęs ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą minėtų pinigų dalį, likusius išgrynintus pinigus atidavė M. A..

45.3.                      Taip pat M. A., laikotarpiu nuo 2006-09-29 iki 2009-03-17, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdama bendrininkų grupe su A. M., veikdama išankstine tiesiogine tyčia ir siekdama vieningo nusikalstamo sumanymo pagaminti netikrus dokumentus, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo pašalpų mokėjime, savo ir A. M. naudai įgyti svetimą turtą – VSDF biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo bei apgaule savo ir A. M. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą 52 827,06 Lt Lietuvos Respublikos VSDF biudžetui priklausančių lėšų – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų: M. A. žinodama, kad yra nėščia, siekdama apgaule įgyti svetimą turtą- Lietuvos Respublikos VSDF biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pateikė A. M. savo asmens duomenis, nurodydama juos įrašyti į pranešimus apie (duomenys neskelbtini) ataskaitinių laikotarpių apdraustuosius bei tokiu būdu melagingai nurodyti, kad ji (duomenys neskelbtini) atliko darbo funkcijas bei gavo darbo užmokestį. A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad M. A. (duomenys neskelbtini) darbo funkcijų neatliko, darbo užmokesčio negavo ir neturi teisės gauti motinystės pašalpos, 2008-05-06 VSDF valdybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą ir 2008-04-14 nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0135517, kuriuose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys, kad M. A. dirba (duomenys neskelbtini). Šių dokumentų pagrindu VSDF valdybos Vilniaus skyrius 2008-05-12 sprendimo Nr. 6-24-14711 pagrindu 2008-05-19 mokėjimo pavedimais Nr. 796984 į M. A. vardu atidarytą sąskaitą, esančią AB banke „Snoras“, pervedė 12 230,73 Lt motinystės pašalpos, po to A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, naudodamasis M. A. vardu išduota debetine kortele, išgrynino minėtą pinigų sumą ir, kaip atlygį už netikrų dokumentų surašymą bei pateikimą pasilikęs ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą minėtų pinigų dalį, likusius išgrynintus pinigus atidavė M. A.. A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad M. A. (duomenys neskelbtini) darbo funkcijų neatliko, darbo užmokesčio negavo ir neturi teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos, 2008-08-20 VSDF valdybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad M. A. dirba (duomenys neskelbtini), ir 2008-08-18 (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. Š. įsakymą Nr. 6 suteikti M. A. vaiko priežiūros atostogas nuo 2008-08-18 iki 2010-06-01. Šių dokumentų pagrindu VSDF valdybos Vilniaus skyrius 2008-09-03 sprendimo Nr. 6-24-5534 pagrindu laikotarpiu nuo 2008-10-15 iki 2009-03-17 į M. A. vardu atidarytą sąskaitą, esančią AB banke „Snoras“, pervedė 40 596,33 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos, po to A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, naudodamasis M. A. vardu išduota debetine kortele, išgrynino minėtą pinigų sumą ir, kaip atlygį už netikrų dokumentų surašymą bei pateikimą pasilikęs ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą minėtų pinigų dalį, likusius išgrynintus pinigus atidavė M. A..

46.                      Kaltinimai buvo grindžiami ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00123-08 metu surinktais duomenimis.

47.                      Teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad civilinio ieškovo reikalavimams patenkinti turėtų būti nustatytos civilinių atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: padaryta žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė CK 6.246–6.248 straipsniai). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė neatsiranda; jeigu civilinės atsakomybės sąlygų negalima išnagrinėti baudžiamojoje byloje, galimas civilinio ieškinio išsprendimas civilinio proceso tvarka.

48.                      Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju buvo įrodytos atsakovų A. M. ir M. A. visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje esančių duomenų visetas patvirtina, jog atsakovė M. A. (duomenys neskelbtini) faktiškai nedirbo ir jos nesiejo su (duomenys neskelbtini) darbo teisiniai santykiai. Byloje pagrįstai nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) nevykdant jokios veiklos, atsakovas A. M. fiktyviai įdarbinęs atsakovę, VSDF valdybos Vilniaus skyriui pateikęs žinomai neteisingus pranešimus apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, apie apdraustąją už ataskaitinius laikotarpius ir apie apdraustosios gautas draudžiamąsias pajamas, apgaule įgijo VSDF biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apie šį nusikalstamos veikos planą papasakojus M. A., ir pasiūlius šį planą vykdyti, M. A. sutiko su šiuo pasiūlymu ir bendrai veikdama su A. M. sukūrė fiktyvius/apsimestinius darbo santykius, kurių sudarymo tikslas buvo gauti iš Fondo biudžeto lėšų mokamas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, kad M. A. dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, nereiškia, kad nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai, kurių pagrindu jai taikytina civilinė atsakomybė.

49.                      Iš 2009-04-22 Įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad apklausos metu atsakovė M. A. nurodė, jog darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais, direktorius sumokėdavo per mėnesį apie 1000 Lt, kartais per mėnesį susidarydavo apie 2000 Lt grynųjų pinigų, kuomet užsakymus pasiūdavo greičiau. Apklausos metu 2009-04-22 pas ikiteisminio tyrimo teisėją atsakovė teigė, kad direktorius jai mokėjo pirmus kelis mėnesius, kai kelis mėnesius nedirbo, nemokėjo, kai vėl pradėjo dirbti, tai ir vėl mokėjo; per mėnesį pasiūdavo apie tūkstantį vienetų produkcijos, už tai gaudavo apie tris tūkstančius litų. Iš 2009-05-05 Įtariamojo papildomos apklausos protokolo nustatyta, kad atsakovė, pakeisdama 2009-04-22 ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jokio darbo neatliko, t. y. niekuomet nesiuvo jokių drabužių, pagal darbo sutartį neva turėjo dirbti vadybininke. 2024 m. balandžio 16 d. teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad įsidarbino, dirbo apie 2 mėn., sąskaitą atsidarė, bet banko kortelės negavo ir ja nesinaudojo bei pinigų neišsigrynino. Banko kortelė, kaip sužinojo iš šios civilinė bylos, buvo išduota A. M.. Atsakovė taip pat nurodė, kad buvo susitarimas, kad už darbą mokės grynais, tačiau 2 kartus atvežė po 1000 Lt ir viskas. Darbo sutartis nebuvo nutraukta, nes pagimdė vieną, po to – kitą vaiką. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus, nes jai grasino/prašė pakeisti parodymus, kad dirbo fiktyviai. Atsakovė ir bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka teikė prieštaringus bei nenuoseklius paaiškinimus, vienu atveju, teigdama, kad tikėjosi dirbti (duomenys neskelbtini), kitu atveju, kad faktiškai dirbo ir pan. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, išskyrus jos nenuoseklius ir prieštaringus paaiškinimus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00123-08 dokumentuose užfiksuotas aplinkybes apie tai, kad atsakovė faktiškai (duomenys neskelbtini) nedirbo, o motinystės pašalpą gavo dėl A. M. neteisėtai sudarytų ir nepagrįstai ieškovui perduotų dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai apie atsakovės darbą ir apie jos gautas pajamas. Nors teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus, nes jai grasino, tačiau tokie jos deklaratyvūs teiginiai vertintini tik kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti civilinė atsakomybės.

50.                      Nagrinėjamu atveju, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia atsakovė, ieškovo patirta žala nėra grindžiama VSDF valdybos ir (duomenys neskelbtini) teisiniais santykiais, susijusiais su darbuotojų valstybiniu socialiniu draudimu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovė nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00123-08 dokumentuose užfiksuotas ir civilinio proceso metu ištirtas ir įvertintas aplinkybes apie tai, kad atsakovė M. A. susitarė su A. M. dėl fiktyvaus jos įdarbinimo, nors faktiškai (duomenys neskelbtini) nedirbo, o pašalpas iš VSDF biudžeto gavo (pašalpos iš VSDF biudžeto paskirtos būtent jai bei mokėtos į jos banke esančią asmeninę sąskaitą) dėl A. M. neteisėtai sudarytų ir nepagrįstai ieškovui perduotų dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai apie atsakovės darbą ir apie jos gautas pajamas.

51.                      Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Pabrėžtina, jog ir kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-677/2015, 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-1073/2018). Teismų praktikoje solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose paprastai taikoma esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) kai asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pavyzdžiui, sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

52.                      Nagrinėjamoje byloje civilinės bylos duomenys patvirtino abiejų atsakovų susitarimą bendrais veiksmais gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, aplinkybes, kad pagal atsakovų susitarimą iš atsakovės M. A. vardu atidarytos sąskaitos ieškovo pervestą pašalpą išgrynindavo A. M., dalį pinigų pasilikdamas sau, likusius perduodamas atsakovei M. A.. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiksliai nustatyta, kokią pinigų sumą sau pasilikdavo atsakovas A. M., o kokią perduodavo atsakovei M. A., tokios aplinkybės nebuvo nustatytos ir civilinėje byloje, o remtis vien tik apeliantės paaiškinimais dėl jų abejotinos reikšmės nėra pakankamo pagrindo. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2023 m. gegužės 23 d. nutartimis baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-06-1-000123-2008-4), nepaisant baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, konstatavo abiejų atsakovų bendrus neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, šias aplinkybes pripažino ir teismas išnagrinėjęs bylą civilinio proceso tvarka. Kaip jau minėta, jei grupė asmenų planuoja ir įvykdo neteisėtą veiklą, kurios pasekmės žalingos, nepriklausomai nuo to, koks konkretaus grupės nario indėlis į žalą sukėlusį veikimą, teisinis priežastinis ryšys tarp visų subjektyviųjų bendrininkų preziumuojamas. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje įrodymų, jog atsakovės veiksmai lėmė tik dalį žalos arba iš viso nebuvo susiję su žalos atsiradimu, nėra (CPK 178 straipsnis). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina bendrus atsakovų neteisėtus veiksmus, t. y. žinodami, kad M. A. yra nėščia, susitarė dėl fiktyvaus jos įdarbinimo, bendrais veiksmais klastojo VSDFV Vilniaus skyriui teikiamus dokumentus ir taip įgijo Fondo lėšas, kurias nenustatytomis dalimis dalinosi. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė atsakovams ne dalinę, o solidariąją atsakomybę.

53.                      Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl (duomenys neskelbtini) (ne)įtraukimo į procesą bei jos atsakomybės. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamojoje byloje įtarimai bei kaltinimai (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikti. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad už Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą yra atsakinga (duomenys neskelbtini). Byloje nustačius, kad darbo santykiai tarp (duomenys neskelbtini) ir M. A. buvo fiktyvūs, atsakovė negali būti laikoma (duomenys neskelbtini) apdraustąja, o (duomenys neskelbtini) negali būti laikoma jos draudėja. Taigi, (duomenys neskelbtini) nėra atsakinga už žalą, kuri atsirado dėl atsakovų nusikalstamų veikų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Procesinis dispozityvumo principo aspektas išreikštas ir CPK 45 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Visais atvejais šie proceso dalyviai gali būti pakeičiami tik esant ieškovo sutikimui, taigi, šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas (CPK 45 straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju, ieškovas aiškiai išreiškė savo valią dėl atsakovų pasirinkimo ir šios valios nekeitė. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva yra likviduota ir išregistruota nuo 2023 m. sausio 30 d. Taigi, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo spręsti, jog į procesą, o juo labiau atsakove, turėjo būti įtraukta ir (duomenys neskelbtini).

54.                      Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

55.                      Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56.                      Atmetus skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovas nei prašymo, nei turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl dėl jų paskirstymo nesprendžiama.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                     Evaldas Burzdikas 

                                                     Edvardas Paliokas

             Jurgita Sujetienė