Administracinė byla Nr. eA-728-822/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03880-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija, perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA, Agentūra) 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo pritaikyta 46 118,94 Eur finansinė pataisa (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jo naudai iš CPVA patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad įgyvendino projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Susisiekimo su Panevėžio LEZ gerinimas, modernizuojant (duomenys neskelbtini) sankryžą“ (toliau – ir Projektas). Įgyvendinant Projektą, vykdė supaprastintą viešąjį pirkimą „Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos rekonstravimo darbo projekto parengimas ir rangos darbai“ (Pirkimo Nr. 555665) (toliau – ir Pirkimas) atviro konkurso būdu. CPVA atliko Pirkimo procedūrų vertinimą ir 2022 m. liepos 14 d. pranešimu apie įtariamą pažeidimą Nr. 1 (toliau – ir Pranešimas) informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą. Pareiškėjas pateikė CPVA atsakymą dėl Pranešimo. Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą, priėmė Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad techniniame projekte „Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos rekonstravimas“ P/20235-TP, patvirtintame Panevėžio miesto savivaldybės direktoriaus 2021 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. A-262 „Dėl techninio projekto Nr. P/20235-TP „Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos rekonstravimas“ patvirtinimo” (toliau – ir Techninis projektas), kaip Pirkimo sąlygų dalyje, prie standartų nebuvo nurodyta galimybė siūlyti / naudoti lygiaverčius standartus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte, Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies, 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Sprendimo pagrindu CPVA nustatė, kad netinkamų finansuoti išlaidų sumą sudaro 46 118,94 Eur. Pareiškėjas vertino, kad CPVA Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio principų, nepagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir faktais, o grindžiamas teoriniais išvedžiojimais, su esama situacija nesusijusia teismų praktika.
3. Pareiškėjas paaiškino, jog Pirkimo sąlygų 2.1 punkte buvo įtvirtinta nuostata, leidžianti tiekėjams naudoti lygiaverčius standartus atitinkančias medžiagas, todėl, nors prie kiekvieno Pirkimo sąlygose nurodyto standarto nebuvo žodžių „arba lygiavertis“, tiekėjams turėjo būti suprantama, kad nedraudžiama pasiūlyti lygiaverčius sprendinius, o kaip tik leidžiama naudoti bet kokias lygiavertes medžiagas. Pirkimo dokumentai ir jų pavienės nuostatos negali būti aiškinamos izoliuotai. Viešųjų pirkimų tarnyba, atsakydama į paklausimą, taip pat nurodė, kad turi būti vertinama pirkimo dokumentų visuma, o ne pavienės jų nuostatos, todėl tais atvejais, kai bendrojoje pirkimo dokumentų dalyje aprašydama pirkimo objektą perkančioji organizacija nurodo, kad tiekėjai gali siūlyti lygiavertes (analogiškas, neprastesnes) medžiagas, dokumentų visuma atitinka VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad CPVA, atlikdama išankstinę Pirkimo sąlygų patikrą, jokių VPĮ 37 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto pažeidimų nenustatė, todėl nėra aišku, kodėl būtent dabar, kai pareiškėjas išlaidas jau patyrė, kvestionuojamas jau įvertintų Pirkimo sąlygų teisėtumas.
4. Pareiškėjas vadovavosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nesutiko su CPVA pateiktu VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto aiškinimu Pirkimo kontekste ir nurodė, kad, nors minėtoje VPĮ normoje nustatytas reikalavimas techninėse specifikacijose keliant reikalavimą dėl įrangos atitikties tam tikriems standartams, kiekvieną nuorodą pateikti kartu su žodžiais „arba lygiavertis“, praktikoje yra pasisakoma, jog vis dėlto galima situacija, kai net ir nesant tokios nuorodos, nebus pažeidimo, su sąlyga, kad tam tikras kriterijus bus suprantamas ne tik kaip prekės ženklas, bet ir kaip bendrojo pobūdžio kriterijus, apibūdinantis visą produktų rūšį arba tipą. Perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo tik tuo pagrindu, kad siūlomo pirkimo objekto savybės, parametrai ar sprendimai nėra identiški nurodytoms pirkimo sąlygoms (techninei specifikacijai), tačiau dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, jog jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai perkančiosios organizacijos siekiamam rezultatui ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus. Pareiškėjas teigė, jog CPVA žodžių „arba lygiavertis“ nurodymo Pirkimo dokumentuose sureikšminimas nedera su naujausia kasacinio teismo praktika, kad apskritai lygiavertiškumo, kaip tokio, nurodymas viešojo pirkimo sąlygose gali būti netgi pripažintas neteisėtu. Todėl Agentūros suformuotas pažeidimas vien dėl formalaus ir pažodinio VPĮ 37 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo neturi sudaryti pagrindo konstatuoti pažeidimo.
5. Pareiškėjas nurodė, kad CPVA Sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, o paskirta sankcija neturi teisinio pagrindo. CPVA niekaip nepagrindė, jog šiuo atveju buvo padarytas pažeidimas ir egzistuoja pagrindai taikyti finansinę pataisą (korekciją). Pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas) 2 straipsnio 36 punktą, pažeidimais laikomi tik tokie teisės aktų nesilaikymai, kuriais padaroma žala. Pagal Reglamento 85 straipsnio 2 dalį, kitas teisės normas bei Reglamento preambulės nuostatas, finansinės pataisos taikomos remiantis proporcingumo principu bei atsižvelgiant į teisės aktų nesilaikymo poveikį.
6. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio nustatymo aspektu, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT) 297 punktu ir nurodė, kad Sprendime nėra pagrįsta, jog pareiškėjo / perkančiosios organizacijos veiksmai Pirkime reiškia viešųjų pirkimų pažeidimus, kurie atitinka PAFT 297 punkto ir Reglamento 2 straipsnio 36 punkto požymius, nepateikta jokių aiškių motyvų dėl inkriminuoto pažeidimo objektyvaus poveikio ir įtakos konkurencijai, žalos fondams padarymo. Pirkime buvo pakankama ir reali konkurencija: gauti 4 tiekėjų pasiūlymai, nei vienas iš tiekėjų nereiškė nei klausimų, nei pretenzijų dėl Pirkimo sąlygų. CPVA Sprendime taikė Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 11 punkte aprašytą pažeidimą, tačiau šiuo atveju netenkinama nei viena finansinės pataisos taikymo sąlyga: „buvo taikomi ribojami kriterijai, sąlygos ar specifikacijos“.
7. Pareiškėjas pažymėjo, kad konkretaus standarto nurodymas Pirkimo dokumentuose lėmė produktų grupės, bet ne konkrečių medžiagų nurodymą, todėl tiekėjai galėjo rinktis iš daugybės pirkimo dokumentuose nurodytus standartus atitinkančių ir lygiaverčių medžiagų. Techninio projekto informacija niekaip neribojo tiekėjų galimybių dalyvauti Pirkime, nes pagal Pirkimo sąlygas tiekėjai su pasiūlymais neprivalėjo teikti jokios informacijos apie atitinkamas statybines medžiagas, o taip pat dėl to perkančioji organizacija negalėjo atmesti tiekėjų pasiūlymų. Dėl šių aplinkybių nėra esminės finansinės pataisos taikymo sąlygos – tiekėjų konkurencijos ribojimo. Pirkimo atveju buvo užtikrintas ne minimalus, o didesnis nei vidutinis konkurencijos lygis, remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis. Tai rodo, kad buvo nenurodyti žodžiai „arba lygiavertis“ neturėjo jokios įtakos konkurencijos lygiui. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pirkimo techninio projekto sąlygos teisine prasme kvalifikuotinos ne kaip atrankos „kriterijai, sąlygos ar specifikacija“ (pagal Gairių 2.1 lentelės 11 p.), o kaip „sutarties vykdymo sąlygos“, neribojančios tiekėjų galimybių dalyvauti pirkime. Tokiu būdu neaišku, kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu CPVA Sprendimą ir jame nurodytą finansinę korekciją grindė būtent Gairių 2.1 lentelės 11 punktu, nes pagal Gairių 1.1 punkto įvado nuostatas finansinė korekcija apskritai neturėjo ir negalėjo būti taikoma. Pareiškėjas vertino, kad Sprendimu skirtos sankcijos yra neproporcingos, nes CPVA nepagrįstai nustatyti pažeidimai nepadarė jokios žalos fondams, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.
8. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai plečiamai aiškina Pirkimo sąlygų 2.1 punkto nuostatas, nes iš jo turinio neįmanoma nustatyti, jog tiekėjai galėjo siūlyti lygiaverčius standartus, nurodytiems Techniniame projekte. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog šioje Pirkimo sąlygoje nėra nurodyta sąvoka „standartas“, kaip ji apibrėžta VPĮ 2 straipsnio 30 dalyje. Atitinkamai dėl to nėra tenkinama ir VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta imperatyvi sąlyga. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“. VPĮ nenumato jokių VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymo išimčių. Tokios pat pozicijos laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri savo viešoje konsultacijoje yra aiškiai nurodžiusi, kad teisinis reguliavimas „<...> nenumato jokių šio reikalavimo taikymo išimčių, taigi nepriklausomai nuo klausime nurodomų argumentų ar aplinkybių, atsakymas vienas – žodžius „arba lygiavertis“ nurodyti privaloma.“. Sistemiškai vertinant pareiškėjo nurodomą Pirkimo sąlygų 2.1 punktą, kaip siūloma daryti skunde, daroma išvada, kad jame leidžiamas lygiavertiškumas (galimybė siūlyti analogiškas (lygiavertes)) medžiagas ir įrangą) apima: konkretų gamintoją ir konkretų prekės ženklą.
10. Atsakovas aptarė standarto (angl. standard – norma, pavyzdys) sąvoką, pažymėjo, jog, kai jis vartojamas statybų procese, apibrėžia, kokias savybes privalo turėti konkrečios statybinės medžiagos arba produktai, t. y. standartų pagalba yra apibūdinama techninių reikalavimų visuma statybinėms medžiagoms ar produktams. Taigi Pirkimo sąlygų 2.1 punkto turinys neapima standartų, nes į minėtą punktą nėra perkelta standarto sąvoka arba standartą sudarantys požymiai, nes, pavyzdžiui, lygiavertę galima siūlyti tik konkrečios kilmės medžiagą, o ne konkrečiais parametrais (standartu) apibūdintą medžiagą ir pan.
11. Atsakovas paaiškino, kad pagal VPĮ 35 straipsnio 4 dalį perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi VPĮ nuostatomis (įskaitant VPĮ 37 str. 3 d. bei VPĮ 37 str. 4 d. 2 p.). Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Atsakovas nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, kad teismų praktikoje ir be papildomos nuorodos „arba lygiavertis“ tiekėjai gali pateikti pasiūlymą. Viešojo pirkimo sąlygose nenurodžius, kad gali būti pateikiamas lygiavertis objektas, potencialūs konkurso dalyviai negali suprasti konkurso specifikacijų kitaip – kaip draudžiančių lygiaverčio objekto pateikimą. Atsakovas vadovavosi ESTT, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodė, kad tai, jog po konkrečios prekės aprašymo specifikacijose nėra pridėti žodžiai „arba lygiavertis“, gali ne tik atgrasyti ūkio subjektus, tiekiančius panašias prekes, nuo dalyvavimo konkurse, bet ir trikdyti importą ES vidaus prekyboje, galimybę sudaryti sutartį paliekant tik konkurso dalyviams, ketinantiems naudoti konkrečiai nurodytą prekę. Pirkimo sąlygų 2.1 punkte nesant konkrečios nuorodos, jog gali būti siūlomi lygiaverčiai standartai, tiekėjai iš minėto punkto turinio objektyviai negalėjo nustatyti, jog jie turi tokią teisę. Faktiškai tokia tiekėjų teisė iš esmės yra grindžiama tik subjektyviu pareiškėjo aiškinimu skunde ir iš pačios sąlygos neišplaukia. Pirkimo sąlygų 2.1 punkte nesant konkrečios nuorodos, kad gali būti siūlomi lygiaverčiai standartai, perkančioji organizacija, Pirkimo metu gavusi pasiūlymą su lygiaverčiais standartais, nebūtų galėjusi jo priimti, kaip tinkamo, nes tokios galimybės Pirkimo sąlygos nenumatė, o tai padarius būtų pažeistos tiek Pirkimo sąlygos, tiek viešųjų pirkimų principai, nes pasiūlymai būtų pradėti vertinti ne pagal Pirkimo sąlygas.
12. CPVA rekomendacijose buvo aiškiai nurodyta, jog projekto vykdytojai turėtų vengti techninėse specifikacijose (techniniame projekte) nurodyti konkrečius standartus, o jeigu ir nurodo, tai būtinai turi būti numatyta galimybė taikyti lygiaverčius standartus. Tai, kad CPVA, atlikdama išankstinę Pirkimo sąlygų patikrą, jokių VPĮ pažeidimų nenustatė, atsakovas pabrėžė, kad pagal PAFT 464 punktą projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija, kuri atsako už VPĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Perkančioji organizacija yra laikoma viešųjų pirkimų teisinių santykių profesionalu, todėl jai yra keliami didesni atidumo reikalavimai vykdant viešuosius pirkimus ir ji negali savo (ne)tinkamo veikimo grįsti kitų institucijų veiksmais arba neveikimu. PAFT 463 punktas nenustato projektų vykdytojų pareigos privalomai atsižvelgti į CPVA, kaip įgyvendinančios institucijos, rekomendacijas dėl pirkimo sąlygų, ir pateiktos rekomendacijos niekaip neriboja projekto vykdytojų galimybės koreguoti pirkimo sąlygų, kurias jau buvo įvertinusi CPVA. Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, pati įtarusi pažeidimą, ar gavusi informaciją iš trečiųjų šalių apie įtariamą pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą atlikti įtariamo pažeidimo tyrimą ir, jei tyrimo metu paaiškėja, kad paramos lėšos (atitinkama jų dalis) projekto vykdytojui (galutiniam paramos gavėjui) buvo neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos, turi priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių lėšų susigrąžinimo ir atlikti teisės aktų numatytas lėšų susigrąžinimo procedūras, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo padarymo laikotarpį. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti.
13. Dėl pažeidimo esmės atsakovas nurodė, kad pirkimo sąlygose nurodant standartą, kuris taikomas savo nuožiūra, yra privaloma nurodyti žodžius „arba lygiavertis“. Išimtis taikoma tik tuomet, kai konkretaus standarto privalomas taikymas yra nustatytas teisės aktu ir tame teisės akte nėra numatytas lygiavertiškumas / alternatyvumas. Tokiu atveju prie standarto žodžiai „arba lygiavertis“ nėra nurodomas, nes lygiavertiškumas nėra galimas ir toks nurodymas būtų fiktyvus, nes to neleistų atitinkamas teisės aktas. Pareiškėjo Techniniame projekte nurodyti standartai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus nėra privalomi. Pareiškėjas nei teikdamas paaiškinimus pažeidimo tyrimo metu, nei skunde neįrodinėja, jog minėtieji standartai yra privalomi pagal teisės aktus. Šios aplinkybės nepaneigiamai patvirtina, jog buvo pažeistas VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimas kiekvieną nuorodą į neprivalomą standartą pateikti kartu su žodžiais „arba lygiavertis“. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų, jog Techniniame projekte nurodytais analizuojamais standartais nebuvo suvaržytos tiekėjų teisės dalyvauti Pirkime, tik deklaratyviai nurodė, kad Pirkime pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai, todėl Pirkime buvo pakankama ir reali konkurencija. Ši faktinė aplinkybė yra svarbi nustatant finansinės korekcijos dydį. Tačiau kvietimą dalyvauti Pirkime buvo priėmę 13 tiekėjų. Taigi, nagrinėjamu atveju vertinama ne tik faktinė situacija, bet ir potenciali galimybė, kad, esant tinkamai parengtoms Pirkimo sąlygoms, Pirkime galėjo būti ir daugiau dalyvių.
14. CPVA vertino, jog pareiškėjas, analizuojamas Techninio projekto sąlygas nepagrįstai kvalifikuoja ne kaip techninės specifikacijos sąlygas, o kaip sutarties vykdymo sąlygas, kurios, anot pareiškėjo, neribojo tiekėjų galimybės dalyvauti Pirkime. Sprendimu nustatytas pažeidimas yra susijęs su tiekėjų sąžiningą konkurenciją ribojančių Pirkimo sąlygų (Techninio projekto) nustatymu.
15. Dėl finansinės korekcijos pagrįstumo ir proporcingumo atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas atitinka pažeidimo požymius, nurodytus Reglamento 2 straipsnio 36 punkte. Pareiškėjas, rengdamas Pirkimo objekto techninę specifikaciją, pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies ir 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Taigi, pareiškėjas pažeidė VPĮ reguliavimą, kuriuo yra įgyvendinama 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – ir Direktyva). Todėl yra tenkinamas pirmasis pažeidimo požymis, nurodytas Reglamento 2 straipsnio 36 punkte, jog yra pažeistas nacionalinis teisės aktas, kuris įgyvendina ES reguliavimą. Antra, pažeidimas buvo padarytas netinkamu pareiškėjo veikimu rengiant Pirkimo sąlygas ir neužtikrinus jų atitikties viešųjų pirkimų reguliavimui. Pareiškėjo padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ES lėšų panaudojimui.
16. Atsakovas paaiškino, kad tiekėjai turi teisę, bet ne pareigą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, todėl vien tai, kad jie šia teise nepasinaudojo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčytina pirkimo sąlyga yra teisėta. Dėl Gairių 2.1 lentelės 11 punkto taikymo atsakovas vadovavosi PAFT 311 punktu, 7 priedo 6, 10 punktais ir pažymėjo, kad CPVA, spręsdama dėl 5 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymo, įvertino visas su Pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama 5 proc. dydžio finansinę korekciją rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis. Pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga padarytam pažeidimui. Kadangi pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus ar mažareikšmis, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos mažinti ar naikinti.
17. Atsakovas tvirtino, kad priimtas Sprendimas atitinka VAĮ nustatytus individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus: yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas.
II.
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos skundą.
19. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
19.1. Administracija, įgyvendindama projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Susisiekimo su Panevėžio LEZ gerinimas, modernizuojant (duomenys neskelbtini) sankryžą“, atviro konkurso būdu atliko supaprastintą pirkimą „Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos rekonstravimo darbo projekto parengimas ir rangos darbai“. Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbtas 2021 m. spalio 28 d., Pirkimo Nr. 555665. Pirkimas nebuvo skaidomas į dalis.
19.2. Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 13 tiekėjų, pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai. Nebuvo atmestų pasiūlymų.
19.3. Pareiškėjas su Pirkime laimėjusiu tiekėju uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „JK Ranga“ 2022 m. sausio 31 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 22-172 (toliau – ir Sutartis). Sutarties vertė – 1 155 474,99 Eur su PVM. Sutarties vertė, tenkanti Projektui – 1 105 269,86 Eur.
19.4. Pirkimui, remiantis jo paskelbimo data, taikomos VPĮ nuostatos, galiojusios nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.
19.5. Pareiškėjas 2022 m. birželio 15 d. per CVP IS pateikė CPVA Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai.
19.6. Atsakovas, atlikęs Pirkimo dokumentų patikrą, nustatė, kad pagal Pirkimo sąlygų 2.1 punkto nuostatas buvo perkami Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos rekonstravimo rangos darbai, atliekami vadovaujantis Techniniu projektu, kuris buvo Pirkimo dokumentų sudėtinė dalis. Įvertinusi Pirkimo dokumentus, CPVA nustatė, kad Techninio projekto dalyje „Susisiekimo dalis“ (žymuo: P/20235-TP-SMG-I-02, toliau – ir Susisiekimo dalis) yra nuorodų į konkrečius standartus: LST EN 12591:2002, LST EN 14023:2006, LST EN 10219-2, EN 124:2000, LST EN 1342 be prierašų „arba lygiavertis“, nors VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad nurodant standartą, kiekviena nuoroda turi būti pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“. Atsižvelgiant į tai, buvo įtarta, kad Pirkimo techninė specifikacija (Techninio projekto Susisiekimo dalis), kurioje nurodyti konkretūs standartai, bet nėra nuorodų „arba lygiavertis“ ir tai, kad Pirkimo sąlygose nėra numatytos galimybės naudoti lygiaverčius standartus, kai Techninio projekto Susisiekimo dalyje nurodyti standartai nėra privalomi Pirkimo objektui pagal teisės aktus, galimai pažeidžia VPĮ 37 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatas, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus.
19.7. Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir CPVA 2022 m. liepos 14 d. pranešimu Nr. PR001 informavo perkančiąją organizaciją apie pradėtą pažeidimo tyrimą.
19.8. Pareiškėjas 2022 m. liepos 29 d. pateikė CPVA paaiškinimus dėl įtariamo pažeidimo. Paaiškinimuose pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad „Viešojo supaprastinto pirkimo vykdomo atviro konkurso būdu „Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos rekonstravimo darbo projekto parengimas ir rangos darbai“ sąlygų II skyriaus „Pirkimo objektas“ 2.1. punkte nurodyta pastaba „Techninio projekto specifikacijose, aiškinamuosiuose raštuose, brėžiniuose ar kiekių žiniaraščiuose galimai nurodyti medžiagų / įrangos gamintojai ar prekės ženklai yra tik informacinio pobūdžio, ir rangovas nėra įpareigotas siūlyti ir / ar naudoti šių gamintojų produkciją. Rangovas parinkdamas medžiagas pagal pateiktus darbų sąnaudų žiniaraščius ir pateiktą techninį projektą, pasiūlymo teikimui, vietoje įvardintų medžiagų turi teisę parinkti lygiavertes medžiagas (pateikiant tai įrodančius dokumentus)“. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į VPĮ 37 straipsnio 6 dalį, kurioje nurodoma, kad „Kai perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas vadovaudamasi šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytais reikalavimais, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės ar paslaugos, ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis, įskaitant ir šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytas priemones, įrodo, kad jo pasiūlyti sprendiniai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus“. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas darė išvadą, kad net ir neįrašius žodžių „arba lygiavertis“ į technines specifikacijas perkančioji organizacija neturėtų teises atmesti lygiaverčio pasiūlymo bei pateikė CPVA informaciją apie kiekvieną Techniniame projekte nurodytą standartą.
19.9. Atlikusi pažeidimo tyrimą, CPVA 2022 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatas, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nes Techniniame projekte prie neprivalomai taikomų standartų nebuvo pateikta nuoroda „arba lygiavertis“. Nustačius pažeidimą, vadovaujantis PAFT 7 priedo 6 punktu, Gairių 2.1. lentelės 11 punkto nuostatomis, buvo pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija (55 263,49 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų (1 105 269,86 Eur).
19.10. Apie priimtą Sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2022 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu apie nustatytą pažeidimą projekte Nr. 1 per Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014–2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį, kartu pateikiant Sprendimą.
20. Teismas nustatė, kad Sprendimu pareiškėjui inkriminuoti VPĮ 37 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatų, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų reikalavimų pažeidimai, kurie pasireiškė tuo, kad Techninio projekto Susisiekimo dalyje (žymuo: P/20235-TP-SMG-I-02) yra nuorodų į konkrečius standartus: LST EN 12591:2002, LST EN 14023:2006, LST EN 10219-2, EN 124:2000, LSTEN 1342 be prierašų „arba lygiavertis“.
21. Teismas vadovavosi VPĮ 2 straipsnio 34 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 30 dalimi, 37 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2 punktu ir nustatė, kad pareiškėjas neginčija tyrimo metu nustatytos aplinkybės, jog Techniniame projekte prie konkrečių nurodytų standartų jis nedarė nuorodų „arba lygiavertis“, tačiau pareiškėjas šią nustatytą faktinę aplinkybę nelaikė viešųjų pirkimų pažeidimu, vadovaudamasis Pirkimo sąlygų 2.1 punkto pastaba bei Pirkimo sąlygų priedo Nr. 5 „Projektas. Statybos rangos sutartis“ (toliau – ir Sutarties projektas) 5.24 punktu. Teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymo leidėjas nėra nustatęs VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymo išimčių. Pagal šią teisės normą, nurodant standartą, kiekviena nuoroda turi būti pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“. Teismas priėjo prie išvados, kad Pirkimo sąlygų 2.1 punkte nurodytoje pastaboje ir Sutarties projekto 5.24 punkte nenumatyta galimybė naudoti lygiaverčius standartus. Teismas pažymėjo, kad Techniniame projekte nustatyta galimybė naudoti (parinkti) lygiavertes medžiagas negali būti aiškinama plačiąja prasme, t. y. kaip galimybė naudoti lygiaverčius standartus, nes standartas yra platesnė sąvoka.
22. Teismas iš Sprendimo turinio nustatė, kad, atlikdama pažeidimo tyrimą, įvertinusi statybos procesą reguliuojančius teisės aktus, Techninio projekto informaciją ir pareiškėjo paaiškinimus dėl konkrečių standartų, CPVA nustatė, kad dalis Techninio projekto Susisiekimo dalyje nurodytų standartų nebuvo privalomai taikomi pagal teisės aktų reikalavimus, todėl pagrįstai sprendė, kad prie tokių standartų buvo privalu nurodyti prierašą „arba lygiavertis“. Teismas priėjo prie išvados, kad Pirkimo sąlygų 2.1 punktą tiekėjai, nusprendę dalyvauti Pirkime, turėjo suprasti kaip perkančiosios organizacijos sąlygą naudoti medžiagas ar darbus, varijuojant tik perkančios organizacijos nurodytų standartų ribose. Tokią išvadą pagrindžia ir Sprendime paminėta kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Viešojo pirkimo sąlygose nenurodžius nuorodos, kad gali būti pateikiamas lygiavertis objektas, potencialūs konkurso dalyviai negali suprasti konkurso specifikacijų kitaip – kaip draudžiančių lygiaverčio objekto pateikimą (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015). Teismas, atsižvelgęs į statybų proceso dinamiškumą, sprendė, kad perkančiajai organizacijai techninėje specifikacijoje neįtvirtinus nuorodos „arba lygiavertis“, buvo pašalinta galimybė nagrinėti prekių lygiavertiškumą už nurodytų konkrečių standartų ribų, tai galėjo daryti įtaką tiekėjų apsisprendimui dalyvauti viešojo pirkimo konkurse. Reikalavimas, kad medžiagos (darbai) atitiktų konkrečius standartus, kurie pagal galiojančius teisės aktus nėra privalomi, nesant nuorodos į galimus taikyti lygiaverčius standartus, nagrinėjamu atveju galėjo padaryti atgrasantį poveikį daliai tiekėjų toliau domėtis Pirkimu ir daugiau nesekti Pirkimo, todėl negalima teigti, kad tiekėjų konkurencija Pirkime nebuvo apribota. Teismas nustatė, kad iš kvietimą dalyvauti Pirkime priėmusių 13 tiekėjų pasiūlymus pateikė tik 4, o aplinkybė, kad dėl Pirkimo sąlygų nebuvo nė vieno tiekėjo skundo ar prieštaravimo, nereiškia, kad pažeidimas apskritai nebuvo padarytas.
23. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog net jei perkančioji organizacija ir laikytų, kad tiekėjo pasiūlytos prekės lygiavertės, ji negalėtų jų vertinti kaip tinkamų, nes tokios galimybės nenustatytos ginčo Pirkimo sąlygoje, o priešingi veiksmai lemtų Pirkimo sąlygų faktinį pakeitimą ir tiekėjų lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimą.
24. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su ESTT praktika, nes pareiškėjas nepagrindė įrodymais, kad nagrinėjamu atveju egzistavo ESTT byloje analizuotas atvejis.
25. Teismas nustatė, kad tiek Techniniame projekte esančioje statinio projektavimo užduotyje, tiek pačiame Techniniame projekte nurodyta, kad statytojas yra Administracija. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalimi, 14 straipsnio 2 dalies 3 punktu, VPĮ 35 straipsnio 4 dalimi, PAFT 464 punktu ir priėjo prie išvados, kad apibūdindamas medžiagas ir statybos produktus panaudojant konkrečius standartus, pareiškėjas apribojo tiekėjų konkurenciją, nes tiekėjai vykdydami darbus privalėtų naudoti tas medžiagas ir statybos produktus, kurie atitinka Techniniame projekte nurodytus standartus, nenumatant jokio lygiavertiškumo, nors jie nėra privalomai taikomi, t. y. tiekėjai negalėjo siūlyti lygiaverčių medžiagų ir statybos produktų, nors pastarieji faktiškai atitiktų Projekto vykdytojo poreikius. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju CPVA pagrįstai konstatavo VPĮ 37 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatų, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimus. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad CPVA atliko išsamų ir visapusišką įtariamo pažeidimo tyrimą, vertindama ne tik konkrečias Pirkimo sąlygų normas, bet ir kitą Pirkimo dokumentaciją, perkančiosios organizacijos teiktus paaiškinimus, vadovavosi teismų praktika ir Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktais išaiškinimais. Teismas nenustatė pagrindo teigti, kad atliktas tyrimas buvo neobjektyvus, neatitinkantis VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų.
26. Dėl finansinės korekcijos ir jos dydžio teismas vadovavosi Reglamento 2 straipsnio 36 punktu, pažymėjo, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ, kuriuo yra įgyvendinama Direktyva, 37 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatas, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nurodyti pažeidimai buvo padaryti netinkamu pareiškėjo veikimu rengiant Pirkimo sąlygas ir neužtikrinus jų atitikties VPĮ reguliavimui, todėl atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad byloje konstatuotas pažeidimas yra formalus bei nesukėlė jokių neigiamų pasekmių (žalos). Teismas sprendė, jog tai, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkrečios padarytos žalos dydžio, nereiškia, kad žala apskritai nebuvo padaryta. Netinkamas, neaiškus Pirkimo sąlygų nurodymas, iš dalies ribojantis konkurenciją, galėjo lemti galimai neracionalų ES fondų lėšų panaudojimą, turėti neigiamos įtakos ES finansiniams interesams. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje konstatuoti VPĮ pažeidimai atitinka Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nurodytą pažeidimo sąvoką.
27. Dėl paskirtos 5 proc. dydžio sankcijos proporcingumo, teismas vadovavosi PAFT 407–408, 311 punktais, PAFT 7 priedo 6 punktu, 10 punktu, analizavo Sprendimo turinį, Gairių nuostatas ir nustatė, kad pareiškėjo vykdytame Pirkime nustatyti pažeidimai pagal savo pobūdį turi Gairių 2 skirsnio „Pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ lentelės 11 eilutėje, kuri taikoma, kai ribojamos ekonominės veiklos vykdytojų galimybės dalyvauti konkurse, nurodytų pažeidimų požymių. Gairių lentelės 11 eilutėje rekomenduojama finansinės pataisos norma už tokio pobūdžio pažeidimus – iki 25 proc. nuo pradinės pirkimo sutarties vertės. Gairių lentelės 11 eilutėje nurodyta, kad tais atvejais, „kai buvo taikyti ribojami kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus“, finansinės pataisos norma gali būti mažinama iki 5 proc. Teismas nurodė, kad CPVA atsižvelgė į tai, jog pasiūlymus dalyvauti konkurse pateikė 4 tiekėjai ir jie buvo priimti, todėl padarė išvadą, kad vykdant Pirkimą buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis ir netinkamomis finansuoti lėšomis pripažino 5 proc. nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 1 105 269,86 Eur (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 55 263,49 Eur).
28. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su didesniu nei vidutinis konkurencijos lygio užtikrinimu, nurodęs, kad Administracija, nustatydama Pirkimo tiekėjams neproporcingus reikalavimus, nepagrįstai apribojo konkurenciją (ką įrodo ir Pirkime dalyvavusių tiekėjų skaičius), o taip pat argumentus, susijusius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-3-28-381/2022 pateiktais išaiškinimais, nustatęs, kad joje keliami kiti nei nagrinėjamu atveju materialiosios teisės klausimai (vertinama tiekėjų pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė kitų argumentų, kodėl nepagrįstai taikytas Gairių 2.1 lentelės 11 punktas.
29. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padarytus VPĮ pažeidimus bei Gairėse įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką konstatavo, kad Sprendimu pareiškėjui skirta 5 proc. finansinė korekcija laikytina pagrįsta ir proporcinga jo padarytiems pažeidimams bei atitinka teisinį reglamentavimą, todėl atmetė skundo argumentus dėl finansinės korekcijos neatitikties proporcingumo principo reikalavimams. Teismas vertino, jog mažesnės korekcijos taikymas šiuo atveju neatitiktų finansinių korekcijų taikymo tikslų.
30. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, nusprendė, kad jis atitinka VAĮ reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis ir teismų praktika. Teismas nustatęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atmetė pareiškėjo skundą, o taip pat nepasisakė dėl kitų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, kurie nėra esminiai.
III.
31. Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
32. Pareiškėjas pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, ir laikosi pozicijos, jog Techninio projekto turinys niekaip neribojo jokių tiekėjų dalyvavimo Pirkime ir negalėjo turėti įtakos jų apsisprendimui dalyvauti Pirkime. Tiekėjai, pateikdami pasiūlymus, neturėjo parinkti jokių medžiagų ir Pirkimo dokumentai ir atitinkamai jų techninė specifikacija, nenustatė jokių reikalavimų medžiagų parinkimui ir pasiūlymų turiniui. Pareiškėjas kartoja skunde nurodytą ESTT, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir nurodo, kad CPVA suformuotas pažeidimas vien dėl formalaus ir pažodinio VPĮ 37 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo, neturi sudaryti pagrindo konstatuoti pažeidimo, tuo labiau sudarančio pagrindą taikyti finansinę korekciją.
33. Pareiškėjas nurodo, kad CPVA ir teismas visiškai ignoravo tai, jog Pirkime pateiktas profesionalaus ir Statybos įstatymo pagrindu veikiančio projektuotojo rengtas techninis projektas buvo rengiamas pagal Statybos įstatymą ir Statybos techninį reglamentą STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. CPVA visiškai nepagrįstai architektūrinę ir inžinerinę profesionalaus projektuotojo veiklą ir jo parengtą statybos Techninį projektą prilygino pareiškėjo veiklai ir jo parengtiems Pirkimo dokumentams. Pareiškėjas nerengia ir negali kištis į projektavimo veiklą ir nurodyti, kokius inžinerinius sprendimus, medžiagas turi naudoti rangovai. Projektuotojas rengė dokumentą, kurios tikslas gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti statybos darbus, o ne viešojo pirkimo dokumentus.
34. Pareiškėjas teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad Aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-601 yra patvirtintas Reglamentuojamų statybos produktų sąrašas (toliau – ir Sąrašas), kuriuo yra nustatoma, kad i) Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami statybos produktai, nurodyti Reglamentuojamų statybos produktų sąraše ir turintys darniąsias technines specifikacijas, turi turėti gamintojo išduotą eksploatacinių savybių deklaraciją (lietuvių kalba), parengtą kaip nustatyta produkto darniojoje techninėje specifikacijoje vadovaujantis 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 305/2011) (OL 2011 L 88, p. 5–43) nustatyta tvarka; ii) o taip pat patvirtintas konkretus produktų sąrašas su jame įtvirtintais standartais, atitinkančiais ir konkretaus ginčo Pirkimo Techniniame projekte nustatytus atitinkamų gaminių / medžiagų standartus. Nors CPVA motyvavo, jog tariamai jokie teisės aktai, susiję su projektavimu nenustatė konkrečių reikalavimų dėl Techninio projekto rengimo ir atitinkamų medžiagų naudojimo bei standartų jiems nustatymo, CPVA visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai administracinės procedūros metu netyrė ir nevertino, ar apskritai šiuo atveju į Lietuvos rinką galėjo būti tiekiami ir rangovų galėjo būti naudojami Techniniame projekte nurodytų ir minėtame Sąraše nurodytų reikalavimų (standartų) neatitinkantys statybos gaminiai. Šios aplinkybės ir minėto privalomo ir statybos produktus / medžiagas ir reikalavimus jiems nustatančio teisės akto taikymas Pirkime ir jo Techniniame projekte nurodytiems gaminiams apskritai nebuvo tirtas CPVA. Kadangi viešojo administravimo procedūra baigta ir jos metu CPVA nevertino privalomai taikomo teisės akto, šis administracinės procedūros trūkumas nebegali būti šalinamas bylos nagrinėjimo metu ir jau vien tai sudaro pagrindą naikinti priimtą CPVA Sprendimą.
35. Pareiškėjas teigia, jog Sprendime motyvuota, kad, atliekant pažeidimo tyrimą, įvertinus Techninį projektą, nustatyta, jog dalis Techninio projekto Susisiekimo dalyje nurodytų standartų nebuvo privalomai taikomi pagal teisės aktų reikalavimus, todėl buvo privalu nurodyti prierašą „arba lygiavertis“. Tačiau šiuo atveju, įvertinus Sąraše nurodytą informaciją, matyti, kad jame šiems produktams yra nustatyti reikalavimai ir nurodyta, kad į Lietuvos rinką gali būti tiekiami tik atitinkamus tuos pačius standartus atitinkantys gaminiai. Sąraše aiškiai yra įtvirtinti reikalavimai bitumui ir nurodyti standartai sutampa, o taip pat atitinkamai naudojami ir kiti standartai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog pažeidimą tyrė ir vertinimą atliko statybos ir projektavimo srities žinių neturintys teisininkai ar viešųjų pirkimų specialistai, neturintys statinio projekto ekspertizės atestacijos ir atitinkamų kompetencijų. Tuo tarpu, kaip nurodė ir su skundu pateikė įrodymus teismui, profesionalus ekspertas, atlikęs Techninio projekto ekspertizę, buvo nustatęs jos atitikimą teisės aktų reikalavimams.
36. Pareiškėjas pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus dėl paskirtos sankcijos ir nurodo, kad atsakovas niekaip nepagrindė, kad šiuo atveju buvo padarytas ES fondų pažeidimas ir egzistuoja pagrindai taikyti finansinę pataisą (korekciją), o išvedžiojimai dėl tariamai pažeistos korekcijos ar tiekėjų galimybės dalyvauti pirkime apribojimo yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pareiškėjas akcentuoja, kad Pirkime buvo pakankama ir reali konkurencija (gauti 4 pasiūlymai), nei vienas iš tiekėjų nereiškė nei klausimų dėl Pirkimo sąlygų, nei pretenzijų dėl jų. Šiuo atveju pagal Pirkimo sąlygas tiekėjai su pasiūlymais neprivalėjo teikti jokios informacijos apie atitinkamas statybines medžiagas, dėl to perkančioji organizacija negalėjo atmesti tiekėjų pasiūlymų. Pirkimo Techninio projekto sąlygos teisine prasme kvalifikuotinos ne kaip atrankos kriterijai ar specifikacija, o kaip sutarties vykdymo sąlygos, neribojančios tiekėjų galimybių dalyvauti Pirkime (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022). Neaišku, kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu CPVA Sprendimą ir jame nurodytą finansinę korekciją grindė būtent Gairių 2.1 lentelės 11 punktu, nes pagal Gairių 1.1 punkto įvado nuostatas (Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos) finansinė korekcija apskritai neturėjo ir negalėjo būti taikoma. Sprendimu skirtos sankcijos yra neproporcingos, nes CPVA nepagrįstai nustatyti pažeidimai nepadarė jokios žalos fondams, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.
37. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
38. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame pateikti teiginiai yra deklaratyvūs, neatitinkantys teisinio reglamentavimo bei teismų formuojamos praktikos viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose ir nustatytų pažeidimų. Atsakovas pakartoja atsiliepimo, teikto į skundą, argumentus ir papildomai nurodo, kad pareiškėjas bando įrodyti, kad VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatą reikėtų taikyti „protingai“, tarsi įstatymo leidėjas suteikia perkančiosioms organizacijoms diskreciją ją interpretuoti ir taikyti laisvai. Tokie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti, o ir teismų praktika šiuo klausimu yra griežta – įstatymo leidėjas nėra nustatęs VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymo išimčių.
39. Atsakovas teigia, jog pareiškėjas savo paaiškinimuose apskritai nenurodė jokių teisės aktų, kurie pagrįstų CPVA atrinktų standartų privalomą taikymą vykdant rangos darbus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė naujas aplinkybes, t. y. Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 ir Sąrašą, kurių neva netyrė atsakovas. Atsakovas teigia, kad, atlikdama pažeidimo tyrimą, CPVA, be kita ko, vertino ir nagrinėjo pareiškėjo pateiktą informaciją bei paaiškinimus dėl Techniniame projekte nurodytų analizuojamų standartų. Pareiškėjas jau Pirkimo dokumentų rengimo stadijoje turėjo įvertinti, ar jo nustatytos Pirkimo sąlygos, taigi ir Techniniame projekte nurodytas privalomas standartų taikymas, neprieštarauja VPĮ, ar nustatyti reikalavimai Pirkimo objektui yra pagrįsti, proporcingi ir nediskriminuojantys. Taigi, pareiškėjas dar Pirkimo dokumentų rengimo metu privalėjo identifikuoti, jog Techniniame projekte nurodyti analizuojami standartai yra privalomi pagal konkrečius teisės aktus ir kad nėra galimybės taikyti alternatyvių (lygiaverčių) standartų, ir pareigą pagrįsti, kad nustatydamas tokius reikalavimus, elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelia CPVA. Pareiškėjas, tiek rengdamas Pirkimo dokumentus, tiek vėliau teikdamas CPVA paaiškinimus, vadovavosi tik Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Direkcija) direktoriaus įsakymais, kurie taikomi valstybinės reikšmės kelių įrengimui / rekonstravimui, nors Pirkimu buvo perkami vietinės reikšmės kelių rekonstravimo darbai, todėl CPVA vertino, ar šiais teisės aktais pareiškėjui buvo suteikta teisė analizuojamus standartus Pirkimo dokumentuose nurodyti kaip privalomai taikomus. Įvertinęs pareiškėjo naujai nuodytus teisės aktus, t. y. Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 ir Sąrašą, atsakovas pažymėjo, kad juose CPVA Sprendime analizuojami standartai nėra nurodyti kaip privalomai taikomi. Sąraše yra standartai, kurie nustato produkto specifikaciją ir bandymų metodus, ir kuriuos produktai privalo atitikti, kad juos būtų galima tiekti Lietuvos Respublikos rinkai. Sąrašo 1 punkto „Pastabos ir paaiškinimai“ 1.2 punkte nurodyta, kad Sąraše nurodytas žymuo (D) reiškia darnųjį standartą. Data prie darniųjų standartų nurodo, nuo kada statybos produktui taikomas tik nurodytas darnusis standartas (bendro taikymo laikotarpio pabaigos data). Taigi trys Techniniame projekte nurodyti analizuojami standartai yra pasenusios redakcijos ir jau nebegali būti taikomi. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo aiškinimu, kad standartai, nepriklausomai nuo jų išleidimo metų, yra tie patys ir jų turinys sutampa. Sąraše yra aiškiai nurodyta, kokie standartai (standartų redakcijos) atitinka darnųjį standartą ir nuo kada statybos produktui taikomas tik Sąraše nurodytas darnusis standartas. Taigi, pareiškėjas, Pirkimo dokumentuose (Techniniame projekte) nurodęs analizuojamus standartus ir nenumatęs galimybės taikyti lygiaverčius standartus, ne tik nesudarė galimybės tiekėjams rinktis lygiaverčius standartus atitinkančias medžiagas ir statybos produktus, bet ir įpareigojo tiekėjus vadovautis jau nebegaliojančiais standartais.
40. Atsakovas vadovaujasi Statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-901 (toliau – ir STR 1.01.04:2015), 161 punktu ir teigia, kad statybos produktų, kurie nėra numatyti Sąraše ir kuriems nėra nustatytos privalomos specifikacijos, gamintojas pats pasirenka, kokią specifikaciją taikyti, t. y. gamintojas yra laisvas apibrėžti savo gaminio specifikaciją ir ji nebūtinai turi būti susieta su atitinkamais standartais. Perkančiajai organizacijai nustačius reikalavimus, kad medžiagos ir statybos produktai privalo atitikti neprivalomų standartų reikalavimus, tiekėjas norėdamas, naudoti atitinkamas medžiagas ir statybos produktus, būtų privalėjęs atlikti papildomus bandymus pagal Techniniame projekte nurodytus standartus ir įrodyti atitiktį jiems. Pirkimo objektas yra gatvių sankryžos, t. y. vietinės reikšmės kelių rekonstravimo dabai, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, jog CPVA Sprendime analizuojami standartai Techniniame projekte buvo pagrįstai nurodyti kaip privalomai taikomi, nes nei Direkcijos direktoriaus įsakymai, nei Sąrašas nenustato jų privalomo taikymo. Atsakovas laiko nepagrįstu pareiškėjo teiginį, kad Techninio projekto turinys niekaip neribojo jokių tiekėjų dalyvavimo pirkime ir negalėjo turėti įtakos jų apsisprendimui dalyvauti Pirkime.
41. Atsakovas taip pat laiko nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad Administracija nėra atsakinga už Techninio projekto turinį. Techniniame projekte nurodyta, kad statytojas yra Administracija (Statybų įstatymo 2 str. 99 d.). Techninis projektas buvo sudėtinė Pirkimo dokumentų dalis (3 priedas), o perkančioji organizacija, rengdama pirkimo dokumentus, privalo užtikrinti, kad jie būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia, už viešojo pirkimo dokumentų rengimą yra atsakinga perkančioji organizacija, kuri kaip statytojas, turi teisę pasirinkti statinio projektuotojus (Statybos įstatymo 14 str. 2 d. 3 p.), o ne statinio projektuotojas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 102 dalyje pateikiama techninės užduoties, kuri atitinka VPĮ nurodytą techninę specifikaciją, sąvoka. Taigi, perkančioji organizacija galėjo, ruošdama techninę užduotį projektuotojui, nustatyti reikalavimą, kad šis rengdamas Techninį projektą įvertintų ne tik sprendinių atitiktį statybos procesus reglamentuojančius teisės aktus, bet ir VPĮ reikalavimus, o to nepadariusi, Pirkimo dokumentų, pavyzdžiui, bendrojoje dalyje įtvirtinti nuostatą, kad tiekėjai gali vadovautis standartais, kurie yra lygiaverčiai nurodytiems Techniniame projekte. Būtent taip, kaip perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 2.1 punkte numatė galimybę tiekėjams naudoti lygiavertes medžiagas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 66 punktą techninio projekto ekspertize įvertinamas techninio projekto atitikimas statybos procesą ir procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau nevertinamas atitikimas viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Tai patvirtina ir pareiškėjo kartu su skundu pateiktame Projekto bendrosios ekspertizės akte nurodytos išvados.
42. Dėl Pirkimo dokumentų 2.1 punkto atsakovas laikosi pozicijos, išdėstytos atsiliepime į skundą, ir sutinka su teismo išvadomis, kad nustatyta galimybė naudoti (parinkti) lygiavertes medžiagas negali būti aiškinama plačiąja prasme, t. y. kaip galimybė naudoti lygiaverčius standartus, nes standartas yra platesnė sąvoka; nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai techninėje specifikacijoje neįtvirtinus nuorodos „arba lygiavertis“, buvo pašalinta galimybė nagrinėti prekių lygiavertiškumą už nurodytų konkrečių standartų ribų. Pirkimo sąlygų 2.1 punkte nesant konkrečios nuorodos, kad gali būti siūlomi lygiaverčiai standartai, tiekėjai iš minėto punkto turinio objektyviai negalėjo nustatyti, jog jie turi tokią teisę. Faktiškai tokia tiekėjų teisė iš esmės yra grindžiama tik subjektyviu pareiškėjo aiškinimu ir iš pačios Pirkimo sąlygos neišplaukia. Atsakovas akcentuoja, jog priimdamas Sprendimą, įvertino visus Pirkimo dokumentus, t. y. tiek bendrąsias Pirkimo sąlygas (tarp kurių ir 2.1 p.), tiek Techninį projektą ir apie tai pasisakė Sprendime.
43. Atsakovas teigia, kad apeliaciniame skunde kartojamos tos pačios kasacinio teismo nutartys, kurios nurodytos skunde. Atsakovas savo atsiliepime į skundą pažymėjo, kad pareiškėjas minėtas nutartis aiškina selektyviai, nevertindamas visų ginčo aplinkybių ir bylose sprendžiamų teisės klausimų, tokiu būdu bandydamas pateisinti pareiškėjo parengtas diskriminuojančias Pirkimo dokumentų (Techninio projekto) sąlygas.
44. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sankcijos paskyrimu, atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, ir akcentuoja, kad nagrinėjamo pažeidimo atveju yra tenkinami visi trys Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nurodyti pažeidimą kvalifikuojantys požymiai. Įvertinęs aplinkybes atsakovas sprendė, kad turi būti pritaikyta 5 proc. (minimali) pataisos norma nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, perkančiosios organizacijos padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus ar mažareikšmis, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo CPVA Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos mažinti ar naikinti.
45. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi pareiškėjas yra viešasis juridinis asmuo ir turi visus pajėgumus atstovauti save teisminiame ginče, todėl šiuo atveju nebuvo būtina pasitelkti advokato pagalbą. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viešojo administravimo subjektams aspektu ir nurodo, kad pareiškėjas savo patvirtintoje struktūroje, kuri skelbiama interneto tinklalapyje, turi Teisės skyrių, kuris yra atsakingas už jo atstovavimą teismuose ir šio skyriaus veiklai yra skiriami atitinkami žmogiškieji bei finansiniai resursai. Administracinė byla nėra išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektu. Byloje sprendžiami teisiniai klausimai (VPĮ nuostatų pažeidimas) nėra nauji, neegzistuoja jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo būtina pasitelkti papildomai advokatų pagalbą. Pareiškėjas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatą, t. y. šio ginčo atveju, visiškai neįrodyta, jog pareiškėjas neturėjo galimybių savo pajėgumais užtikrinti tinkamą savo interesų atstovavimą kitais būdais nei sudarydamas atstovavimo sutartį su advokatu. Analogiškos praktikos dėl būtinybės įrodyti poreikio buvimą laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015).
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo už konstatuotus pažeidimus pareiškėjui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai pritaikyta 46 118,94 Eur finansinė korekcija, pagrįstumo ir teisėtumo.
47. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad CPVA pagrįstai konstatavo VPĮ 37 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatų, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie išvados, kad konstatuoti VPĮ pažeidimai atitinka Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nurodytą pažeidimo sąvoką, pagrįsta ir proporcinga pripažino atsakovo pareiškėjui paskirtą 5 proc. finansinę korekciją, Agentūros Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.
48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, kad CPVA Sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, 10 straipsnio keliamų reikalavimų, t. y. nėra grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis ir faktais, motyvuojamas su esama situacija nesusijusia teismų praktika, paskirta sankcija neturi teisinio pagrindo, o pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino statybos bei projektavimo, viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą bei vertino byloje esančius bei teismo posėdžio metu išsakytus argumentus.
49. Viešųjų pirkimų įstatymo (2020 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-3258 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m rugpjūčio 1 d.) 2 straipsnio 34 dalyje yra įtvirtintina techninės specifikacijos sąvoka. Techninė specifikacija perkant darbus – viešojo pirkimo dokumentuose pateikiama medžiagų, produktų, jų tiekimo procesui keliamų techninių reikalavimų visuma, apimanti duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti, ar medžiagos, produktai arba jų tiekimo procesas atitinka perkančiosios organizacijos reikmes. Šie duomenys apima poveikio aplinkai ir klimatui rodiklius, tinkamumo visiems naudotojams reikalavimus (taip pat galimybę naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines ypatybes, saugos reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką, terminiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir ženklinimą, vartojimo (naudojimo) instrukcijas, gamybos procesus ir metodus bet kuriuo darbų gyvavimo ciklo etapu. Duomenys taip pat apima nurodymus dėl projektavimo ir savikainos apskaičiavimo, patikrinimo, kontrolės ir darbų bei statybos metodų ar technologijos priėmimo sąlygas, taip pat visas kitas technines sąlygas, kurias perkančioji organizacija gali nustatyti pagal bendruosius ar specialiuosius reglamentus, susijusius su baigtais darbais ir medžiagomis ar jų sudedamosiomis dalimis (VPĮ 2 str. 34 d. 1 p.).
50. VPĮ 37 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai, kurių laikantis turi būti parengiama techninė specifikacija. VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje expresis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu: nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje turi būti laikomasi tokios pirmumo tvarkos: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninio įvertinimo patvirtinimo dokumentas, informacinių ir ryšių technologijų bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos organizacijų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, sąmatų apskaičiavimu ir vykdymu bei prekių naudojimu. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“ (VPĮ 37 str. 4 d. 2 p.).
51. Byloje nustatyta, kad, atlikusi pažeidimo tyrimą, CPVA 2022 m. rugpjūčio 18 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatas, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nes Techniniame projekte „Susisiekimo dalis“ (žymuo: P/20235-TP-SMG-I-02) prie neprivalomai taikomų standartų (bitumas (LST EN 12591:2002, LST EN 14023:2006), plienas (LST EN 10219-2), požeminių komunikacijų apžiūros šulinių liukai (LST EN 124:2000), trinkelės (LST EN 1342) nebuvo pateikta nuoroda „arba lygiavertis“.
52. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas neginčija tyrimo metu nustatytos aplinkybės dėl nuorodų į lygiavertiškumą nebuvimo, įvertinęs jo argumentus, kad nagrinėjamu atveju nėra viešųjų pirkimų pažeidimo, nes Pirkimo sąlygose buvo įtvirtinta galimybė parinkti lygiavertes (Pirkimo sąlygų 2.1 p.), analogiškas, ne prastesnių parametrų ir kokybės medžiagas, įrangą, mechanizmus (Sutarties projekto 5.24 p.), priėjo prie išvados, jog perkančiajai organizacijai Pirkimo sąlygų 2.1 punkte nurodytoje pastaboje ir Sutarties projekto 5.24 punkte neįtvirtinus galimybės naudoti lygiaverčius standartus, buvo pašalinta galimybė nagrinėti prekių lygiavertiškumą už nurodytų konkrečių standartų ribų, o tai galėjo daryti įtaką tiekėjų apsisprendimui dalyvauti viešojo pirkimo konkurse.
53. Teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog lygiavertiškumo negalima aiškinti itin plačiai, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į konkrečius perkančiosios organizacijos tikslus ir jų įtvirtinimą pirkimo sąlygose, todėl reikšmingu turi būti laikomas ir nustatytas pačios funkcijos techninio įgyvendinimo būdas, t. y. kokiu būdu turi būti įvykdytas konkretus reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-916/2020).
54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatą, yra konstatavęs, kad imperatyvas, jog techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, įgauna konkretų turinį kitose šio straipsnio nuostatose, kuriose įtvirtinamos pareigos perkančiosioms organizacijoms nustatant reikalavimus pirkimo objektui ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo, iš esmės išaiškino, kad sprendžiant, ar nustatant techninės specifikacijos sąlygas nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, turi būti įvertinti du aspektai: pirma, ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, antra, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) buvo būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai bei skaidrumo pareiga reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 punktą; 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje TNS Dimarso, C-6/15, 22 punktą). Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimo byloje Reinhard Gebhard, C-55/94, 37 punktą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023).
55. Vertinant šiuo konkrečiu atveju atsakovo nustatytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus (VPĮ 37 str. 3 d. ir 4 d. 2 p., VPĮ 17 str. 1 d.) primintina, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
56. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė įsigyti Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos rekonstravimo darbo projekto parengimo ir rangos darbų atlikimo darbus, kurie atliekami vadovaujantis Techniniu projektu (Pirkimo sąlygų 3 priedas), darbų kiekių žiniaraščiais (Pirkimo sąlygų 4 priedas) bei teisės aktais, reglamentuojančiais projektavimo darbų atlikimą. Pirkimo sąlygų 2.1 punkte įtvirtinta pastaba, kurioje nurodoma, kad Techninio projekto specifikacijose, aiškinamuosiuose raštuose, brėžiniuose ar kiekių žiniaraščiuose galimai nurodyti medžiagų / įrangos gamintojai ar prekės ženklai yra tik informacinio pobūdžio, ir rangovas nėra įpareigotas siūlyti ir / ar naudoti šių gamintojų produkciją. Rangovas parinkdamas medžiagas pagal pateiktus darbų sąnaudų žiniaraščius ir pateiktą techninį projektą, pasiūlymo teikimui, vietoje įvardintų medžiagų turi teisę parinkti lygiavertes medžiagas (pateikiant tai įrodančius dokumentus). Pirkimo sąlygų 5 priede Statybos rangos sutarties projekto 5.24 punkte taip pat nustatyta, kad jeigu Techniniame projekte ar veiklų sąraše yra nurodyti konkretūs modeliai, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipas, konkretaus gamintojo ar kilmės Medžiagos, Įranga ar Mechanizmai, galima naudoti analogiškus, ne prastesnių parametrų ir kokybės Medžiagas, Įrangą ar Mechanizmus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sutarties projekte pateikiama ir medžiagos sąvoka – tai yra visa tai, kas turi sudaryti darbus ar jų dalį (1.8 p.).
57. Techniniame projekte „Susisiekimo dalis“ (žymuo: P/20235-TP-SMG-I-02) aprašant, be kita ko, reikalavimus asfalto dangų medžiagoms ir jų mišiniams nurodyta, kad naudojamas bitumas turi atitikti LST EN 12591:2002 ir LST EN 14023:2006 reikalavimus, sutartinių ženklų atramų ir įrengimo medžiagai – plieno rūšiai ir matmenims parinkti galioja standartas LST EN 10219-2, požeminių komunikacijų apžiūros šulinių liukai pakeliami į projektinį aukštį naudojant šulinių aukščio reguliavimo žiedų sistemą atitinkančią EN 124:2000 reikalavimus, o gamtinio akmens trinkelės turi atitikti standarto LST EN 1342 reikalavimus.
58. Nors perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose (Techniniame projekte) nurodė pageidaujamas medžiagas / statybos produktus, kurie turi atitikti konkrečius standartus be nuorodos „arba lygiavertis“, tačiau sistemiškai vertinant Pirkimo sąlygas darytina išvada, jog jose medžiagos sąvoka atitinka VPĮ 2 straipsnio 34 punkto 1 dalyje pateikiamą techninės specifikacijos perkant darbus sąvoką ir vartojama labai plačiai, tai yra kaip apimanti visa tai, kas turi sudaryti darbus ar jų dalį (Sutarties projekto 1.8 p.), įskaitant bitumą, plieną, šulinių aukščio reguliavimo žiedų sistemą, trinkeles. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikė informaciją, jog priimtinos ir lygiavertės medžiagos (pateikiant tai įrodančius dokumentus) (Pirkimo sąlygų 2.1 p.), todėl šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Pirkimo tikslą, vien tai, kad Pirkimo sąlygų 2.1 punkte, Sutarties projekto 5.24 punkte neįvardintas standartas, nesudaro pagrindo teigti, kad Pirkimo sąlygų 2.1 punktas neužtikrino sąžiningos konkurencijos principo.
59. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma, vadovaujantis potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijomis, nes Direktyvoje 2004/18/EB (šiuo metu Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES) įtvirtintų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų tikslas yra būtent užtikrinti šiems Europos Sąjungoje įsteigtiems dalyviams galimybę dalyvauti juos dominančiuose viešuosiuose pirkimuose (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1612-629/2023). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad potencialiems tiekėjams (kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 13 tiekėjų) nebuvo kilę neaiškumų dėl tokio Techninio projekto reikalavimo apibūdinimo (nurodant standartą), nei vienas iš jų nereiškė pretenzijų perkančiajai organizacijai dėl šio reikalavimo. Kadangi Pirkime gauti keturi pasiūlymai, atmestų pasiūlymų nebuvo, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamas VPĮ pažeidimas yra formalus, t. y. nebuvo kliūtis pateikti pasiūlymą, o taip pat nebuvo pažeistas vienodo požiūrio ir proporcingumo principai.
60. Tai konstatavus pažymėtina, jog kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
61. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendime nepagrįstai nustatė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, VPĮ 37 straipsnio 3 dalies ir 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto, nuostatų pažeidimą, todėl nustatytinas pagrindas panaikinti Sprendimą. Nenustačius pareiškėjo padaryto VPĮ nuostatų pažeidimo, atitinkamai nėra pagrindo taikyti finansinę korekciją.
62. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų bylai reikšmingų faktinių, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, sutikdamas su Sprendime išdėstytais motyvais. Įvertinus tai, skundžiamas teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.
63. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.).
64. Nagrinėjamu atveju šis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl turi būti pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme ir sprendžiama dėl išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme.
65. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d.).
66. Pareiškėjas nurodo patyręs 5 347 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, t. y. 3 834,50 Eur už skundo parengimą ir atstovavimą teisme bei 1 512,50 Eur už teisines paslaugas, susijusias su CPVA pažeidimu ir jo tyrimu (ikiteisminė stadija), o taip pat 3 130,88 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, t. y. už apeliacinio skundo parengimą. Patirtos išlaidos grindžiamos pateiktomis atitinkamomis PVM sąskaitomis-faktūromis: 2022 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita-faktūra serija Nr. TGSLT2203117, 2023 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita-faktūra serija Nr. TGSLT2203250, 2023 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaita-faktūra serija Nr. TGSLT2302906 ir atitinkamai 2022 m. gruodžio 14 d., 2022 m. lapkričio 17 d. bei 2023 m. rugsėjo 25 d. patvirtinimais apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis už skundo pateikimą pirmosios instancijos teismui ir 30 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą.
67. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
68. Įvertinus pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas už skundo ir apeliacinio skundo parengimą, sprendžiama, kad jų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduotinų maksimalių priteisti išlaidų sumų (Rekomendacijų 7 p., 8.2 p. 8.10 p.). Dėl teisinių paslaugų, susijusių su ikiteisminė stadija, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, o tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-817-502/2023).
69. Patenkinus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, pastarajam priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje nebuvo nagrinėjami fakto ar teisės požiūriu kompleksiški klausimai, o apeliaciniame skunde iš esmės nebuvo išdėstytos naujos faktinės ar teisinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstomis ir realiai turėtomis pareiškėjo bylinėjimosi išlaidomis šiuo atveju pripažintina 4 500 Eur suma. Įvertinus tai, pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo iš viso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose priteistina 4 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
70. ABTĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 eurų žyminis mokestis. Šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.). Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą (ABTĮ 38 str. 1 d. 1 p.).
71. Byloje nustatyta, jog pareiškėjo atstovas advokatas K. S. kartu su apeliaciniu skundu pateikė 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atstovui grąžintina 18,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio permoka. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi (ABTĮ 38 str. 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01.
Iš atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pareiškėjui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai priteisti 4 500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Grąžinti pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovui advokatui K. S., 18,75 Eur (aštuoniolika eurų 75 ct) žyminio mokesčio permoką.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Skirgailė Žalimienė