Civilinė byla Nr. e3K-3-182-381/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01207-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. liepos 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos oro uostų ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jungtiniai projektai“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos oro uostams dėl viešųjų pirkimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Jungtiniai projektai“, išvadą byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo pasiūlymo atitiktį viešojo pirkimo konkurso sąlygose iškeltam kvalifikacijos reikalavimui (techniniam ir profesiniam pajėgumui) būti atlikus statybos darbų savo jėgomis ir tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pripažinimą melaginga informacija, aiškinimo ir taikymo. 

2.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

2.1.                      panaikinti atsakovės AB Lietuvos oro uostų 2023 m. spalio 20 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir UAB „Jungtiniai projektai“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu dinaminėje pirkimų sistemoje (toliau – DPS) „Įvairūs statybos darbai“ vykdomame pirkime „VNO multifunkcinio pastato rangos darbai“ (toliau – ir Pirkimas);

2.2.                      pripažinti UAB „Jungtiniai projektai“ pateikus melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir įpareigoti atsakovę atmesti UAB „Jungtiniai projektai“ pasiūlymą Pirkime bei paraišką DPS;

2.3.                      įpareigoti atsakovę įtraukti UAB „Jungtiniai projektai“ į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą;

2.4.                      panaikinti atsakovės 2023 m. spalio 25 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovės pretenzija.

3.       Ieškovė nurodė, kad pateikė pasiūlymą Pirkime, jame atsakovės 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu buvo nustatyta pasiūlymų eilė, pirmą vietą joje skiriant UAB „Jungtiniai projektai“, antrą vietą – UAB „Inti“, trečią vietą – ieškovės pasiūlymams. Susipažinusi su pirmosios ir antrosios vietos tiekėjų pasiūlymais, ieškovė nustatė, kad jie privalėjo būti atmesti dėl melagingos informacijos pateikimo, todėl atsakovei pateikė pretenziją, ši buvo patenkinta iš dalies, t. y. 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimas panaikintas, Pirkimo procedūros grąžintos į pasiūlymų vertinimo stadiją, o UAB „Inti“ pašalinta iš Pirkimo dėl melagingos informacijos pateikimo. Atsakovės sprendimu 2023 m. spalio 20 d. sudaryta nauja pasiūlymų eilė, pirmą vietą skiriant UAB „Jungtiniai projektai“ pasiūlymui, antrą vietą – ieškovės pasiūlymui. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės priimtu sprendimu, pateikė pretenziją, tačiau ji buvo atmesta.

4.       Ieškovės vertinimu, trečiasis asmuo UAB „Jungtiniai projektai“ DPS paraiškoje pateikė melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, nustatytam DPS sąlygų 4 priedo „Reikalavimai tiekėjams“ 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai. I kategorija“ 3 punkte. UAB „Jungtiniai projektai“, deklaruodama savo jėgomis atliktų statybos darbų vertę, į ją įtraukdama neišviešintų subrangovų atliktų darbų apimtį, melagingai padidino savo jėgomis atliktų statybos darbų apimtį.

5.       Ieškovės skaičiavimais, įvertinus trečiojo asmens pasiūlyme ir sutartyje išviešintų subrangovų atliktų darbų apimtį ir ieškovei žinomų neišviešintų subrangovų atliktų darbų apimtį, nustatyta, jog, atėmus žinomų subrangovų darbų apimtį, trečiasis asmuo objekte negalėjo savo jėgomis atlikti darbų už didesnę nei 2 523 671,10 Eur (be PVM) sumą, todėl jis melagingai deklaravo, kad savo jėgomis objekte atliko statybos darbus už 3 446 946,06 Eur (be PVM) sumą. Vadovaujantis Pirkimo sąlygomis, tiekėjas, pateikęs melagingą informaciją apie atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, pašalinamas iš Pirkimo, todėl atsakovė turėjo imperatyvią pareigą atmesti trečiojo asmens pasiūlymą ir įtraukti UAB ,,Jungtiniai projektai“ į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu bylos dalį dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pripažinti UAB „Jungtiniai projektai“ pateikus melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įpareigoti atsakovę atmesti UAB „Jungtiniai projektai“ pasiūlymą ir įtraukti UAB „Jungtiniai projektai“ į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą bei panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovės pretenzija, nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė:

7.1.                      2023 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė išsiuntė kvietimus tiekėjams pateikti pasiūlymus DPS priemonėmis riboto konkurso būdu vykdomame Pirkime. 2023 m. rugsėjo 13 d. atsakovė informavo Pirkime dalyvavusius tiekėjus apie sudarytą Pirkime gautų pasiūlymų eilę ir nustatytą laimėtoją (ieškovės pasiūlymas liko trečioje vietoje);

7.2.                      2023 m. rugsėjo 29 d. ieškovė pateikė pretenziją, kuria buvo prašoma, be kita ko, panaikinti atsakovės 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą dėl Pirkime gautų pasiūlymų eilės sudarymo, atmesti UAB „Jungtiniai projektai“ pasiūlymą ir pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo dėl melagingos informacijos pateikimo;

7.3.                      2023 m. spalio 9 d. atsakovė ieškovės pretenziją patenkino iš dalies – panaikino 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir grįžo į trečiojo asmens kvalifikacijos papildomą vertinimą. Taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu patvirtinti, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. pažymoje nurodyta informacija yra teisinga;

7.4.                      Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. spalio 17 d. elektroniniame laiške patvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 14 d. pažymoje informacija yra teisinga;

7.5.                      2023 m. spalio 20 d. atsakovė ieškovę ir trečiąjį asmenį informavo apie sudarytą naują Pirkime gautų pasiūlymų eilę ir nustatytą laimėtoją: pirmoje vietoje nurodytas trečiojo asmens pasiūlymas, antroje vietoje – ieškovės pasiūlymas;

7.6.                      2023 m. spalio 20 d. ieškovė pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti atsakovės 2023 m. spalio 20 d. sprendimą, atmesti trečiojo asmens pasiūlymą ir pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo dėl melagingos informacijos pateikimo;

7.7.                      2023 m. spalio 25 d. atsakovė ieškovės 2023 m. spalio 20 d. pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.

8.       Teismas pažymėjo, kad byloje iš esmės nėra ginčo, o UAB „Jungtiniai projektai“ taip pat neneigia, kad užsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdyto tarptautinio viešojo Vilniaus Balsių progimnazijos darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimo metu viešojo pirkimo sutartis buvo UAB „Jungtiniai projektai“ vykdyta pasitelkiant tam tikrus subtiekėjus (subrangovus), t. y. dalis pagal šią sutartį atliktų statybos darbų buvo įvykdyta ne pačios tiekėjos UAB „Jungtiniai projektai“ savarankiškai, o kartu su kitais subjektais. Ši aplinkybė, UAB „Jungtiniai projektai“ teikiant paraišką DPS, buvo aiškiai ir tinkamai išviešinta, nes, kaip ir reikalaujama DPS dokumentuose, paraiškos priede Nr. 6 buvo nurodyta ne tik bendra visos sutarties vertė, bet aiškiai išskirta šios sutarties vertė (dalis), kurią DPS sistemoje dalyvaujanti UAB „Jungtiniai projektai“ įvykdė savarankiškai.

9.       Teismas atkreipė dėmesį, jog duomenys apie tinkamai įvykdytą Vilniaus Balsių progimnazijos rangos darbų sutartį, įskaitant ir apie bendrą sutarties vertę (5 336 936,57 Eur) bei savarankiškai atliktų statybos darbų vertę (dalį ir (ar) apimtį) (3 446 946,06 Eur), nurodyti: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022  m. rugsėjo 14 d. pažymoje apie atliktus darbus, pateiktoje kartu su 2023 m. kovo 1 d. paraiška; 2) UAB „Jungtiniai projektai“ 2023 m. spalio 5 d. atsakovei pateiktame rašte „Dėl paraiškos paaiškinimo“, atsakant į atsakovės prašymą paaiškinti paraišką; 3) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovės 2023 m. spalio 17 d. elektroniniame laiške bei pažymoje, pasirašytoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios patarėjos bei techninio prižiūrėtojo, atsakant į atsakovės kreipimąsi su prašymu patvirtinti, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 14 d. pažymoje nurodyta informacija yra teisinga.

10.       Teismas padarė išvadą, kad UAB „Jungtiniai projektai“, deklaruodama ir pagrįsdama atitiktį Pirkimo kvalifikacijos reikalavimui dėl profesinės patirties, pati disponuodama visa informacija apie sudarytos ir vykdytos sutarties su Vilniaus miesto savivaldybės administracija vertę, pobūdį, tinkamai nurodė ir pateikė visą reikiamą informaciją, kurią patvirtino ir kita sutarties šalis – užsakovė. Taigi, atsakovė neturėjo pagrindo abejoti UAB „Jungtiniai projektai“ pateiktos informacijos teisingumu, tikrumu ir spręsti dėl jos, kaip tiekėjos, pašalinimo iš Pirkimo procedūrų.

11.       Teismas pažymėjo, kad vien subjektyvi ieškovės nuomonė ir išsakytos prielaidos dėl vienokių ar kitokių subtiekėjų, galimai vykdžiusių Vilniaus Balsių progimnazijos rangos darbų sutartį (jos dalį), neišviešinimo, jų faktiškai atliktų statybos darbų kainos įtraukimo į UAB „Jungtiniai projektai“ nurodytą kaip savarankiškai atliktą sutarties vertę grindžiamos tik fragmentinėmis ištraukomis ir (ar) nuotraukomis iš tam tikrų įmonių interneto svetainių, nesant byloje objektyvių, tokias prielaidas galinčių pagrįsti įrodymų, negali būti pagrindas spręsti dėl melagingos informacijos DPS paraiškoje pateikimo.

12.       Teismas nusprendė, kad UAB „Jungtiniai projektai“ teismui pateikti pirminiai su rangos sutartimi dėl atitinkamų darbų Vilniaus Balsių progimnazijoje atlikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymu susiję dokumentai, pasirašyti rangovo, užsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, techninės prižiūrėtojos UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kuriuose, be kita ko, pateikiami duomenys apie vykdant projektą dalyvavusius rangovus, patvirtina trečiojo asmens deklaruojamų ir ginčo pirkimo metu pateiktų duomenų teisingumą ir vienareikšmiškai paneigia ieškovės teiginius apie neišviešintų subjektų dalyvavimą įgyvendinant šį projektą ir atitinkamos vertės jų rangos darbų atlikimą jame, kuri turėtų būti išskaičiuojama iš UAB „Jungtiniai projektai“ atliktų rangos darbų vertės. Šių pirminių rašytinių įrodymų nepaneigia ieškovės 2023 m. gruodžio 20 d. teismui pateikti duomenys – UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2023 m. gruodžio 18 d. atsakymas – raštas bei jo priedai, nes jie nepatvirtina nei UAB „Inovatyvi statyba“, nei galimai neišviešintų subrangovų dalyvavimo įgyvendinant projektą ar tam tikros vertės jų statybos darbų atlikimo, nei UAB „Jungtiniai projektai“ Pirkime pateiktos informacijos melagingumo. Vien aplinkybė, kad galimai Pirkimui užsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovo pasirašytą pažymą prieš tai rengė ir (ar) padėjo rengti UAB „Jungtiniai projektai“, nepagrindžia, kad pažyma ir (ar) joje nurodyti duomenys yra klaidingi.

13.       Teismas pažymėjo, kad, lingvistiškai aiškinant DPS dokumentų nuostatų turinį, matyti, jog juose nėra įtvirtinta: 1) nei tiekėjos pareiga, be užsakovo pažymos apie tinkamai atliktus statybos darbus ar kitų lygiaverčių dokumentų, papildomai pateikti dar kitus dokumentus, skaičiavimus ir įrodymus, pagrindžiant savarankiškai, savo jėgomis atliktų statybos darbų vertę, jos apskaičiavimą; 2) nei perkančiosios organizacijos pareiga savarankiškai rinkti (ieškoti) ir išskaičiuoti kitų ūkio subjektų darbų dalį iš statybos darbų sąraše tiekėjo nurodytų statybos darbų apimties – toks aiškinimas neatitiktų ir pačios atitikties kvalifikacijos reikalavimams pagrindimo esmės – būtent tiekėjai, bet ne perkančioji organizacija, turi pagrįsti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams. Perkančioji organizacija nedalyvauja tiekėjams vykdant kitas sutartis ir negali žinoti informacijos, kokiai darbų daliai buvo pasitelkti kiti ūkio subjektai, kokia šių darbų vertė.

14.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovė skundžiamame 2023 m. spalio 20 d. sprendime pagrįstai įtraukė UAB „Jungtiniai projektai“ į pasiūlymų eilę ir skyrė joje atitinkamą vietą, taip pat pagrįstai atmetė ieškovės pretenziją dėl šio sprendimo. Taigi, tenkinti ieškovės reikalavimą dėl atsakovės 2023 m. spalio 20 d. sprendimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo (kaip ir kitus išvestinius reikalavimus) nėra pagrindo.

15.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021, kuria ieškinyje remiasi ieškovė, tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas ir tiekėjas buvo įtrauktas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą dėl to, kad į atliktų statybos darbų apimtį, pagrindžiant atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, buvo įtraukti subrangovo vykdyti darbai, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, o perkančioji organizacija ar teismas nenustatė, jog tiekėja UAB „Jungtiniai projektai“ savo paraiškoje būtų pateikusi melagingą informaciją apie savarankiškai atliktų statybos darbų dalį, kas atitinkamai sudarytų pagrindą jos paraišką bei pasiūlymą atmesti, o perkančiosios organizacijos (atsakovės) veiksmus ir sprendimus, vertinant tokią paraišką ir pasiūlymą, vertinti kaip neteisėtus.

16.       Teismas atkreipė dėmesį, kad tokie ieškovės ieškiniu pareikšti reikalavimai, kaip pripažinti UAB „Jungtiniai projektai“ pateikus melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įpareigoti atsakovę atmesti UAB „Jungtiniai projektai“ pasiūlymą, įtraukti UAB „Jungtiniai projektai“ į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą ir (ar) panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovės pretenzija, negali būti savarankiškais ieškinio reikalavimais, todėl šią bylos dalį nutraukė.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. kovo 12 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria UAB ,,Infes“ reikalavimas panaikinti AB Lietuvos oro uostų 2023 m. spalio 20 d. sprendimą buvo atmestas, panaikino ir priėmė naują sprendimą – tenkino UAB ,,Infes“ reikalavimą ir panaikino AB Lietuvos oro uostų 2023 m. spalio 20 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; ieškovei iš atsakovės AB Lietuvos oro uostų priteisė 3375,90 Eur ir iš trečiojo asmens UAB „Jungtiniai projektai“ 34,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, ieškovei iš atsakovės AB Lietuvos oro uostų priteisė 919,60 Eur ir iš trečiojo asmens UAB „Jungtiniai projektai“ – 392,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. 

18.       Kolegija, pasisakydama dėl duomenų, kuriais trečiasis asmuo įrodinėja savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, pagrįstumo, melagingumo ir kvalifikacijos reikalavimo turinio, įvertinusi DPS sąlygų reikalavimų pagrindus, padarė išvadą, kad, pirma, tikrinant tiekėjų atitiktį nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, vertinama tiekėjo patirtis atlikus būtent statybos darbus (naujo statinio statyba ir (ar) statinio rekonstravimas, ir (ar) statinio kapitalinis remontas); antra, įrodinėdamas atitiktį nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, tiekėjas gali remtis ir tokia sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, t. y. kartu su kitais ūkio subjektais, tačiau tokiu atveju yra vertinama būtent tiekėjo, kuris teikia paraišką DPS, savarankiškai atliktų darbų apimtis ir vertė be kitų ūkio subjektų pagalbos (savo jėgomis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad perkančiajam subjektui svarbu ir aktualu tiksliai žinoti, kokios vertės statybos darbus pagal konkrečią nurodytą sutartį tiekėjas atliko pats, savarankiškai, savo jėgomis, t. y. nepasitelkdamas trečiųjų asmenų (subrangovų) ir (ar) neveikdamas jungtinėje grupėje su kitais asmenimis.

19.       Kolegija konstatavo, kad tuo atveju, kai keliamas kvalifikacinis reikalavimas nurodyti sutarties dalį (vertę), kurią tiekėjas vykdė savarankiškai, turi būti vertinami būtent tik jo (tiekėjo) paties faktiškai (savo jėgomis) atlikti statybos darbai (jų apimtis, vertė, kiekis) ir toks vertinimas turi būti atliekamas ne statybos, o viešųjų pirkimų teisinių santykių kontekste. Kolegijos vertinimu, byloje pateikti duomenys neįrodo, kad trečiasis asmuo savarankiškai (savo jėgomis) atliko statybos darbus už 3 446 946,06 Eur. Viena vertus, tiek paraiškos priede, tiek ir užsakovo pažymoje deklaruota savarankiškai (savo jėgomis) atliktų statybos darbų vertė sutapo ir joje nurodytos informacijos pagrįstumą patvirtino tiek užsakovė, tiek techninė prižiūrėtoja, kita vertus, trečiasis asmuo nepateikė objektyvių duomenų, kurie įrodytų, kad statybos darbai buvo atlikti jo paties savarankiškai (savo jėgomis). Trečiojo asmens pateikta pažyma, subtiekėjų faktiškai atliktų darbų suvestinė lentelė, taip pat atliktų darbų pažymos, aktai, trečiojo asmens išrašytos sąskaitos faktūros, statybos užbaigimo aktai bei statybos darbų žurnalas, kolegijos vertinimu, gali įrodyti statybos darbų atlikimo faktą, tačiau neįrodo, kad būtent UAB „Jungtiniai projektai“ savarankiškai (savo jėgomis), nepasitelkdama trečiųjų asmenų (subrangovų) ir (ar) neveikdama jungtinėje grupėje su kitais asmenimis, atliko statybos darbus už 3 446 946,06 Eur. Priešingai, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktų duomenų nustatyta, kad Vilniaus Balsių progimnazijos projekto darbų vykdymo laikotarpiu (nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) UAB ,,Jungtiniai projektai“ dirbo keli administracijos darbuotojai, o visi kiti – atestuoti statybos vadovai ar techninės priežiūros vadovai ir statinio projekto dalies vadovai, tačiau duomenų, kad trečiasis asmuo būtų įdarbinęs darbininkus (statybininkus), nepateikta. Kolegija nusprendė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, jog UAB „Jungtiniai projektai“, neturėdama įdarbintų darbuotojų (statybininkų), savarankiškai (savo jėgomis), nepasitelkdama trečiųjų asmenų (subrangovų), galėjo ir atliko statybos darbus už 3 446 946,06 Eur.

20.       Kolegija nurodė, jog tam, kad tiekėjo pateikiama informacija apie jo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui galėtų būti laikoma melaginga VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme, visų pirma, turi būti nustatytas objektyvusis elementas, t. y. kad tiekėjo pateikta informacija faktiškai neatitinka tiesos (tikrovės), ir tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo.

21.       Kolegija, įvertinusi ginčo dalyką pagal formuojamą teismų praktiką, neturėjo pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją objektyviąja prasme, nes aiškinimą, jog trečiasis asmuo nepagrindė savarankiško statybos darbų atlikimo fakto, lėmė ne pats melagingos informacijos pateikimo faktas, bet Pirkimo sąlygose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo kitoks turinio aiškinimas formuojamos teismų praktikos kontekste. Kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad trečiasis asmuo akivaizdžiai nesąžiningai siekė suklaidinti, nuslėpti ir (ar) pateikti melagingą informaciją perkančiajai organizacijai (nenustatė ir subjektyviojo elemento buvimo), nes jo pasirinktą ir įvardintą „naujos veiklos tipą“ lėmė ne siekis sąmoningai suklaidinti atsakovę, bet klaidingas įsitikinimas, kad jam nereikia nurodyti kitų subjektų, prisidėjusių prie statybos darbų atlikimo, todėl melagingos informacijos pateikimo pasekmių taikymas neatitiktų proporcingumo reikalavimų. 

22.       Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria byla nutraukta, teisėtumo, kolegija nurodė, kad reikalavimai įpareigoti atsakovę atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, pripažinti, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, ir įtraukti trečiąjį asmenį į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą gali būti laikomi tik ieškovės pareikšto materialiojo reikalavimo dėl atsakovės 2023 m. spalio 20 d. sprendimo (dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo) panaikinimo faktiniu ir (ar) teisiniu pagrindu. Be kita ko, teismas negali vietoje perkančiųjų organizacijų priimti sprendimų, kuriuos pagal įstatymą turi priimti pati perkančioji organizaciją. Teismas priimti perkančiajai organizacijai pavestą sprendimą gali tik išimtiniais atvejais, kai grįžusi į iki pažeidimo buvusią padėtį perkančioji organizacija pagal teismo sprendimą negalėtų priimti jokio kito sprendimai nei tas, kurį vietoje jos priimtų teismas. Kita vertus, konstatavus, kad trečiasis asmuo nepateikė melagingos informacijos, ieškinio reikalavimai dėl melagingos informacijos pripažinimo ar trečiojo asmens įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą prarado prasmę.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23.       Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Jungtiniai projektai“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą, kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir Teisingumo Teismas, ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, priimti ir pridėti naujus įrodymus, teikiamus kartu su kasaciniu skundu, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1, 6 dalyse, 49 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 51 straipsnio 11 dalyje įtvirtintas materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos minėtų teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos.

23.2.                      Viešojo darbų pirkimo atveju, kai pagal VPĮ 47 straipsnio 6 dalį nustatomas kvalifikacijos reikalavimas turėti patirties vykdant panašius statybos darbus, tokią patirtį turinčiu subjektu turi būti laikomas toks subjektas, kuris iš tiesų atliko tokius statybos darbus ir atitinkamai gali atlikti tokius statybos darbus vykdydamas ketinamą sudaryti viešojo pirkimo sutartį – ar kaip tiekėjas, ar kaip ūkio subjektas, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi pagal VPĮ 49 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių reikalavimus, t. y. subrangovas. Kitu atveju, jeigu ūkio subjektas pats negalėtų vykdyti atitinkamų statybos darbų, jis turėtų būti laikomas tik statybos darbams vykdyti reikalingų priemonių suteikėju. Tokių priemonių suteikimas neturėtų lemti, kad šias priemones statybos darbams atlikti panaudojęs rangovas (subrangovas) būtų laikomas ne savarankiškai, ne „savo jėgomis“ atlikusiu atitinkamus statybos darbus. 

23.3.                      Pagal teismų praktiką, VPĮ 47 straipsnio 6 dalyje nustatytuose patirties, vykdant panašius statybos darbus, reikalavimuose „statybos darbai“ yra aiškinami ir suprantami taip, kaip jie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Todėl pagal statybų teisinį reguliavimą turi būti aiškinama ne tik patirties reikalavime nustatyta „statybos darbų“ samprata, bet ir statybos darbų atlikimas, t. y. kas gali atlikti tokius statybos darbus ir yra (turi būti) laikomas juos atlikusiu. Pažymėtina, kad ne bet koks subjektas gali atlikti statybos darbus – juos gali atlikti tik toks subjektas, kuris turi tam teisę pagal Statybos įstatymą, o pagal kasacinio teismo išaiškinimus, viešuosiuose pirkimuose statybos darbų patirtimi galima remtis tik tada, kai šie darbai yra atlikti laikantis statybos teisinio reguliavimo. Ūkio subjektas, kuris tik suteikia darbininkus statybos darbams vykdyti, statybos darbų neatlieka. Jis neskiria darbams vadovaujančių atestuotų asmenų, nepildo statybos darbų žurnalo, jis neprivalo pats turėti teisę (būti atestuotas) atlikti atitinkamus statybos darbus – visa tai atlieka rangovas (ir jo paskirti subrangovai). 

23.4.                      Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad tiekėjas negali būti laikomas savarankiškai atlikusiu statybos darbus, jeigu jiems vykdyti neturėjo savo paties darbininkų, laikė, kad byloje pateikti konkretūs įrodymai, pagrindžiantys trečiojo asmens atliktus statybos darbus vykdant Vilniaus Balsių progimnazijos projekto rangos darbų sutartį, neįrodo šių statybos darbų vertės. Tačiau byloje esantys įrodymai nepaneigti – apeliacinės instancijos teismas neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotos aplinkybės, kad ieškovė tik prielaidomis ir subjektyvia nuomone grindė teiginius, jog trečiasis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo jėgomis atliktus darbus pagal Vilniaus Balsių progimnazijos projekto rangos darbų sutartį. Tuo tarpu trečiojo asmens byloje pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad jis, kaip rangovas, atliko užsakovės pažymoje nurodytus darbus už šioje pažymoje nurodytą vertę. 

23.5.                      Trečiojo asmens atitiktį ginčo patirties reikalavimui pagrindžia ne tik pagal DPS ir VPĮ 47 straipsnio 6 dalies bei VPĮ 51 straipsnio 11 dalies reikalavimus pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovės) pažyma apie tinkamai įvykdytą Vilniaus Balsių progimnazijos projekto rangos darbų sutartį ir pagal ją savarankiškai atliktus statybos darbus, bet ir papildomas užsakovės patvirtinimas. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo yra atestuotas rangovas, turėjęs (ir turintis) teisę bei kvalifikaciją atlikti Vilniaus Balsių progimnazijos projekto rangos darbų sutartyje jam nustatytus statybos darbus. Byloje esantys įrodymai bei objektyvios ir konkrečiais teisės aktų reikalavimais pagrįstos aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo, kaip rangovas, savarankiškai atliko užsakovės pažymoje nurodytus statybos darbus už pažymoje nurodytą jų vertę. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas visus šiuos objektyvius įrodymus ir aplinkybes paneigė nurodydamas, kad statybos darbus savarankiškai atlikusiu laikomas tik toks tiekėjas, kuris tam naudojo savo darbininkus, o tai interpretacija, kuri neįtvirtinta ir nepagrįsta jokia teisės norma bei pažeidžia VPĮ teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. 

23.6.                      ESTT išaiškinimai 2017 m. gegužės 4 d. sprendime byloje Esaprojekt, C-387/14, negali būti tiesiogiai taikomi ne prekių ir (ar) paslaugų viešuosiuose pirkimuose, bet darbų viešuosiuose pirkimuose, bei ne jungtinės veiklos partnerių, bet tiekėjų ir jų vykdytos sutarties objekto dalyje pasitelktų subjektų atžvilgiu. Todėl nagrinėjamu atveju yra poreikis kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo šioje byloje priėmimo, prašant ESTT išaiškinti šiuos Europos Sąjungos teisės klausimus:

23.6.1.                      ar 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (toliau – ir Direktyva) 56 straipsnio 1 dalis ir 58 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 60 straipsnio 4 dalis kartu su 12 priedo II dalimi bei 63 straipsnio 1 dalimi turi būti aiškinamos taip, kad tiekėjas, kaip statinio statybos rangovas statybų teisinio reglamentavimo prasme, savo vardu ir atsakomybe įvykdęs darbų sutartį (ar jos dalį) ir daliai jo atsakomybe buvusio sutarties objekto pasitelkęs subtiekėją (subrangovą statybų teisinio reglamentavimo prasme), gali remtis visa patirtimi, kurią jis, kaip rangovas, įgijo vykdydamas visą jo atsakomybe buvusią sutartį (ar jos dalį), iš šios apimties neatimant jo pasitelkto subrangovo vykdytos sutarties objekto dalies? 

23.6.2.                      jeigu atsakymas į anksčiau nurodytą klausimą yra neigiamas, ar pirmiau nurodytos Direktyvos nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad tiekėjas, kaip statinio statybos rangovas statybų teisinio reglamentavimo prasme, savo vardu ir atsakomybe įvykdęs darbų sutartį (ar jos dalį) ir darbams vykdyti pasinaudojęs kitų ūkio subjektų, kurie nebuvo subrangovais statybų teisinio reglamentavimo prasme, teisės aktais reglamentuojamo statybos proceso atžvilgiu nevykdė jokių funkcijų, nebuvo atsakingi už statybos darbų organizavimą ir (ar) vykdymą pagal teisės aktus ir (ar) rangovo su užsakovu sudarytą sutartį (pvz., viešojo pirkimo sutartį), ištekliais, kaip priemonėmis sutarčiai vykdyti, gali remtis visa patirtimi, kurią jis kaip rangovas įgijo vykdydamas visą jo atsakomybe buvusią sutartį (ar jos dalį), ar ši apimtis turėtų būti mažinama sutarties vykdymo priemones rangovui suteikusių subjektų apimtimi? Kaip, atsižvelgiant į Direktyvos 60 straipsnio 4 dalies ir 12 priedo II dalies nuostatas, turėtų būti aiškinama, įrodinėjama ir tikrinama tokių subjektų apimtis, ypač atsižvelgiant į tai, kad rangos sutarčių užsakovai paprastai neturi duomenų, kokie subjektai, nesantys subrangovais, suteikė rangovui atitinkamas priemones sutarčiai vykdyti, tokių priemonių naudojimo statybos darbams vykdyti tikslios apimties ir (ar) to kainos ar sąnaudų rangovui ar užsakovui, įeinančios į šio už atliktus darbus rangovui mokamas sumas? 

24.       Kasaciniu skundu atsakovė AB Lietuvos oro uostai prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą, nes nepagrįstai nurodė, kad atsakovė turėtų vertinti trečiojo asmens pasiūlymą griežčiau, nei nustatyta pirkimo sąlygose, ir atitinkamai trečiojo asmens nuoseklius, atsakovę siekiančius suklaidinti veiksmus vertinti kaip klaidingą įsitikinimą, o ne melagingą informaciją. Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė VPĮ 17 straipsnyje nurodytus viešųjų pirkimų principus ir tokiu būdu iš esmės užkirto kelią vykdyti Pirkimą, laikantis pirkimo sąlygų ir atitinkamai VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte bei 47 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

24.2.                      Apeliacinės instancijos teismas vienareikšmiškai nenurodė, kad trečiojo asmens veiklos modelis, kai jis tik, pavyzdžiui, administruoja darbų sutartį, valdo statybų eigą ar (ir) tiekia medžiagas, turėtų būti vertinamas kaip darbų atlikimas su kitais ūkio subjektais ir kad jis privalėjo šią informaciją išviešinti, teikdamas paraišką DPS. Apeliacinės instancijos teismas tokią trečiojo asmens poziciją Pirkimo procedūrų ir bylos nagrinėjimo metu įvardijo „klaidingu įsitikinimu“, jog jam nereikia nurodyti kitų subjektų, prisidėjusių prie statybos darbų atlikimo, ir panaikino atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo bei laimėtojo paskelbimo, tokiu būdu sukurdamas pareigą atsakovei iš naujo vertinti trečiojo asmens pateiktus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo išvada apie „klaidingą įsitikinimą“ dėl pareigos nurodyti pasitelktinus trečiuosius asmenis yra iš esmės neteisinga, nes akivaizdu, kad šiuo atveju trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo ir motyvavo, jog jis nebuvo pasitelkęs jokių trečiųjų asmenų, o tai reiškia, jog į 3 446 946,06 Eur vertės dalį nėra įtrauktas darbų vykdymas tikrąja prasme (viešųjų pirkimų požiūriu). 

24.3.                      Apeliacinės instancijos teismas ginčo neišsprendė iš esmės, o išvadą dėl sąžiningo suklydimo padarė nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė bendrųjų teisingumo ir protingumo principų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2 straipsnyje įtvirtinto civilinio proceso tikslo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių pažeidimą, nes iš esmės klausimas dėl trečiojo asmens kvalifikacijos vertinimo liko neišspręstas.

24.4.                      Apeliacinės instancijos teismas panaikino 2023 m. spalio 20 d. atsakovės priimtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo. Taip apeliacinės instancijos teismas paneigė iki šiol vykdant viešuosius pirkimus taikomą teismų praktiką, pagal kurią pirkimo vykdytojai privalo griežtai laikytis savo pačių paskelbtų pirkimo sąlygų, ir nepateikė naujų aiškinimo taisyklių, kada pirkimo vykdytojai gali nesilaikyti iš anksto išviešintų pirkimo sąlygų ir kaip turėtų vertinti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams dėl savarankiškai atliktų darbų.

24.5.                      Kasacinio teismo išaiškinta, kad „perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, sprendžiant ginčus dėl pirkimo vykdytojų pareigos laikytis išviešintų pirkimo sąlygų, vertinti tiekėjų kvalifikaciją dėl savo jėgomis įvykdytų sutarčių vertės ir atitinkamai tikslingai klaidinančią informaciją vertinti kaip melagingą.

24.6.                      Konstatavus, jog būtent trečiasis asmuo ne tik neatitiko kvalifikacijos bei suklaidino atsakovę, vertintinas trečiojo asmens nesąžiningumas, todėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turėtų būti priteisiamas tik iš trečiojo asmens.

24.7.                      Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, sprendžiant dėl melagingos informacijos sampratos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje tiekėjo pateiktos informacijos pripažinimą melaginga, inter alia (be kita ko), pažymėta, kad informacija pripažintina melaginga nustačius objektyviojo (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviojo (informacijos teikėjas suvokia ar turi suvokti, kad ji neatitinka realybės) elementų kumuliatyvų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017). Teisinio aiškumo kriterijus, kaip duomenų kvalifikavimo kaip (ne)melagingos informacijos pagrindas, nėra absoliutus ir turi taikymo ribas, juo negalima piktnaudžiauti. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas išskyrė naują, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iki tol nevartotą kategoriją „klaidingas įsitikinimas“; tai lemia, kad teisiškai tampa nebeaišku, kada apskritai gali būti nustatoma, jog tiekėjai teikia tikrovės neatitinkančią informaciją VPĮ 52 straipsnio prasme. 

25.       Atsiliepimu į atsakovės AB Lietuvos oro uostų kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Jungtiniai projektai“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Pagal esamas DPS ir Pirkimo sąlygas atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo vertinti trečiojo asmens atitiktį kvalifikacijos reikalavimui kitaip, nei ir įvertino, t. y. kaip neatitinkantį šio reikalavimo. Negana to, vadovaujantis ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsakovė neturi teisės trečiojo asmens pasiūlymą vertinti, ypač jį atmesti, taikydama DPS ir Pirkimo sąlygose neišviešintus reikalavimus, ar iš anksto išviešintus reikalavimus taikyti kaip nors kitaip, plačiau ar siauriau. Todėl atsakovė neturi teisės reikalauti iš trečiojo asmens pateikti kitokius duomenis, nei buvo nustatyta iš anksto išviešintuose Pirkimo sąlygose įtvirtintuose kvalifikacijos reikalavimuose, todėl nėra pagrindo laikyti, kad trečiasis asmuo neatitinka kvalifikacijos reikalavimo ir jo pasiūlymas turėjo būti atmestas, ypač – dėl pateiktos neva melagingos informacijos VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme. 

25.2.                      Nesutiktina su atsakovės teiginiais, kad tuo atveju, jei trečiasis asmuo būtų pripažintas neatitinkančiu kvalifikacijos reikalavimo ir suklaidinusiu atsakovę, turėtų būti vertinamas jo nesąžiningumas pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį ir visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turėtų būti priteistas tik iš trečiojo asmens, bet ne iš atsakovės. Atsakovė nenurodė nė vieno trečiojo asmens veiksmo, kuris galėtų būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o kasacinio skundo pateikimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

25.3.                      Priimdamas sprendimą ir jame konstatuodamas, kad trečiasis asmuo nepateikė melagingos informacijos apie savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, apeliacinės instancijos teismas nekūrė jokių „naujų informacijos kvalifikavimo kaip melagingos“ VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme kvalifikavimo kategorijų. Apeliacinės instancijos teismas vienareikšmiškai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotais išaiškinimais dėl informacijos melagingumo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme vertinimo pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį elementus ir aiškiai konstatavo, kad nė vieno iš šių elementų nagrinėjamu atveju nenustatė. 

26.       Atsiliepimu į atsakovės AB Lietuvos oro uostų ir trečiojo asmens UAB „Jungtiniai projektai“ kasacinius skundus ieškovė UAB „Infes“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis dėl kvalifikacijos duomenų melagingumo palikta nepakeista, pakeisti ir kvalifikuoti UAB „Jungtiniai projektai“ kvalifikacijos duomenis kaip melagingus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, jog kai pati perkančioji organizacija nėra priėmusi sprendimo pripažinti tiekėją pateikusiu melagingą informaciją, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą, teismas turi ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktos informacijos turinio, jo vertinimo ir galimo kvalifikavimo kaip melagingos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatuodami, jog trečiasis asmuo (kuris yra profesionalus ir nuolatinis viešųjų pirkimų dalyvis, daugelį metų vykdantis statybos verslą) buvo sąžiningas ir kvalifikacijos dokumentuose nepateikė melagingos informacijos apie savarankiškai (savo jėgomis) atliktų statybos darbų apimtį, nukrypo nuo šios teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos. 

26.2.                      Atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo savarankiškai (savo jėgomis) neatliko jokių statybos darbų ir nei Pirkimo paraiškoje, nei Pirkimo pasiūlyme neišviešino jokių ūkio subjektų, kurių pajėgumais remtųsi, įrodinėdamas atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, jis de facto (faktiškai) neatitinka kvalifikacijos reikalavimo, nustatyto DPS sąlygų 4 priedo 2 lentelės 3 punkte. Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisėtai neatsižvelgė į šias reikšmingas aplinkybes ir konstatavo, jog trečiasis asmuo nepateikė melagingos informacijos objektyviąja prasme, taip pažeisdami VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, 47 straipsnio 1 dalį, Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 16.1 punkto normas, pažeidė CPK 178 straipsnio, 185 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nukrypo nuo ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. 

26.3.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl kvalifikacijos duomenų ydingumo prezumpcijos taikymo, pagal kurią už nurodomų duomenų (deklaracijos) teisingumą atsakingas būtent juos pateikęs ūkio subjektas (šiuo atveju – UAB „Jungtiniai projektai“), kuriam ir kyla įrodinėjimo pareiga šią prezumpciją paneigti. 

26.4.                      Trečiasis asmuo, kaip profesionalus ir nuolatinis viešųjų pirkimų dalyvis, žinojo ar bent turėjo žinoti nuosekliai formuojamą ESTT ir kasacinio teismo praktiką, tačiau tyčia, siekdamas atitikti kvalifikacijos reikalavimą, į deklaruojamą savarankiškai atliktų statybos darbų apimtį įtraukė pajamas, gautas iš užsakovės už subrangovų atliktus statybos darbus, projektavimą ir kitas paslaugas, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir tai turėjo žinoti. Dėl to egzistuoja subjektyvusis informacijos pripažinimo melaginga kriterijus. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog trečiasis asmuo sąmoningai pateikė melagingą informaciją (turėdamas tikslą suklaidinti atsakovę) ir tikslingai siekė tai užmaskuoti. 

26.5.                      Trečiojo asmens pateiktų kvalifikacijos duomenų nekvalifikavimas kaip melagingų ir nekonstatavimas, jog trečiasis asmuo iš Pirkimo privalo būti pašalintas už melagingos informacijos pateikimą, pažeidžia viešąjį interesą, kadangi šis pašalinimo pagrindas iš esmės yra skirtas visų perkančiųjų organizacijų teisėms apginti ir užtikrinti, kad viešojo pirkimo sutartys būtų sudaromos tik su sąžiningais ir patikimais tiekėjais. Atitinkamai VPĮ 52 straipsnyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos turi imperatyvią pareigą melagingą informaciją pateikusius tiekėjus ne tik pašalinti iš viešojo pirkimo, bet ir 1 metų laikotarpiui tokius tiekėjus įrašyti į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

26.6.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl atsakovės įpareigojimo įtraukti trečiąjį asmenį į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą nenagrinėtini šioje civilinėje byloje. Remiantis VPĮ 46 straipsnio 11 dalies nuostatomis, teismas turi teisę priimti sprendimą, kuriame nurodomas tiekėjo pašalinimo iš viešųjų pirkimų procedūrų laikotarpis. Atitinkamai, vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 11 dalimi, ieškovė ieškinyje ir prašė teismo įpareigoti atsakovę nedelsiant (ne vėliau kaip per 10 dienų) įtraukti UAB „Jungtiniai projektai“ į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, kaip įtvirtinta VPĮ 52 straipsnyje, vienerių metų laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 

26.7.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad, vertinant tiekėjo profesinę patirtį, aplinkybė, jog tiekėjas tiesiogiai gavo pajamas už statybos darbus, nepatvirtina, jog tiekėjas tas pajamas gavo už savo paties atliktus darbus, todėl tai, kad ūkio subjektas, būdamas generalinis rangovas ir pasinaudojęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise pasitelkti tam tikriems darbams atlikti subrangovus, turi patirties koordinuojant darbų eigą, administruojant rangos sutartį ar, gavęs atliktų darbų apmokėjimą iš užsakovo, vėliau atsiskaito su pasitelktais subrangovais pagal subrangos sutartis, savaime nepagrindžia to tiekėjo profesinės patirties – savo paties jėgomis atliktų statybos darbų apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2024, 60-62 punktai). 

26.8.                      Trečiojo asmens taikomas nesąžiningas „savo jėgomis“ atliktų statybos darbų vertės skaičiavimo metodas (pagal kurį tiekėjas, kvalifikacijos dokumentuose deklaruodamas savo jėgomis (savarankiškai) atliktų statybos darbų apimtį, įsitraukia iš užsakovo gautas pajamas už subrangovų atliktus darbus ir suteiktas paslaugas) pažeidžia Pirkimo sąlygų reikalavimus, VPĮ 47 straipsnio 1 dalį, Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 16.1 punktą, Viešųjų pirkimų tarnybos gaires ir išaiškinimus, ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.

26.9.                      Ieškovės nuomone, nėra jokio poreikio kreiptis į ESTT dėl tiekėjo asmeninės profesinės patirties taisyklės taikymo išaiškinimo. ESTT 2017 m. gegužės 4 d. sprendime byloje Esaprojekt, C-387/14, suformulavo aiškią ir tikslią bendro pobūdžio taisyklę, jog techniniai ir profesiniai pajėgumai yra specifinė padėtis, susijusi tik su šiuo ūkio subjektu kaip fiziniu ar juridiniu asmeniu, todėl tiekėjas, teikdamas įrodymus, pagrindžiančius atitiktį patirties kvalifikacijos reikalavimui, negali deklaruoti pajamų, kurios buvo gautos už kitų ūkio subjektų (neišviešintų viešajame pirkime) de facto atliktus darbus ar suteiktas paslaugas. Vėlesnė ESTT praktika (pvz., ESTT 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendime byloje Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C-927/19) šios taisyklės nekeičia. ESTT prejudiciniuose sprendimuose nėra nurodęs, jog jo suformuluotos taisyklės būtų taikomos tik prekių ar paslaugų pirkimams, todėl (kaip ir konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2024) šios taisyklės yra bendro pobūdžio ir taikomos nepriklausomai nuo to, ar atliekamas paslaugų ar darbų viešasis pirkimas. 

26.10.                      VPĮ yra imperatyviai nustatyta, kad tiekėjai privalo tiek pasiūlyme (paraiškoje), tiek vykdydami sutartį išviešinti pasitelktus subrangovus (VPĮ 49 straipsnio 3 dalis, 88 straipsnio 1, 4 dalys), kad būtų viešai identifikuojama, kokią apimtį darbų atlieka pats tiekėjas savarankiškai (savo jėgomis), kokią apimtį darbų atlieka tiekėjo pasitelkti ūkio subjektai. Šios įstatymo nuostatos tik patvirtina taisyklę, kad tiekėjas negali kitų ūkio subjektų atliktų darbų deklaruoti kaip savo paties jėgomis (savarankiškai) atliktų darbų. 

27.       Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Jungtiniai projektai“ kasacinį skundą atsakovė AB Lietuvos oro uostai prašo trečiojo asmens kasacinio skundo netenkinti, atmesti prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Apeliacinės instancijos teismas sprendimu panaikino atsakovės pagal Pirkimo sąlygas priimtus sprendimus, iš esmės nepateikdamas paaiškinimo, kaip ši situacija turėtų būti išsprendžiama, nors trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jis pagal nurodytą sutarties vertę nepasitelkė trečiųjų asmenų. Šiuo atveju tikėtina, kad tiekėjas nurodė ne savarankiškai atliktų statybos darbų vykdymą (kadangi neturėjo statybininkų ir deklaruotų subrangovų), o, pavyzdžiui, išimtinai tik sutarties ir statybų administravimą plačiąja prasme ir medžiagų tiekimą. Todėl toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš esmės neatkuria teisinės taikos ir lemia, jog pakartotinai kils teisminių ginčų dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties vertinimo, tokiu būdu iš esmės pažeidžiant proceso teisės normas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečiasis asmuo nei bylos nagrinėjimo metu, nei atsakovei atnaujinus Pirkimo procedūras nepateikė jokių aiškių ir konkrečių paaiškinimų, kokius Vilniaus Balsių progimnazijos projekto darbus jis vykdė. 

27.2.                      Apeliacinės instancijos teismas vienareikšmiškai nenurodė, kad trečiojo asmens veiklos modelis, kai (jei) jis tik, pavyzdžiui, administruoja darbų sutartį, valdo statybų eigą ar (ir) tiekia medžiagas, turėtų būti vertinamas kaip darbų atlikimas su kitais ūkio subjektais ir trečiasis asmuo privalėjo šią informaciją išviešinti, teikdamas paraišką DPS. Kasacinio teismo spręsta, kad jei perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose iškelia atitinkamą kvalifikacijos reikalavimą, kurio atitikčiai įrodyti tiekėjas pasitelkia trečiąjį asmenį, toks jų tarpusavio ryšys kokiu nors būdu turi būti iš anksto išviešintas pasiūlyme, nepriklausomai nuo to, kad šis trečiasis asmuo viešojo pirkimo sutartiniuose santykiuose veikia ne kaip subrangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017). Trečiasis asmuo, bylos nagrinėjimo metu iškilus atitinkamoms aplinkybėms ir abejonėms, apskritai nepateikė tinkamų ir aiškių paaiškinimų, kas sudaro 3 446 946,06 Eur (be PVM) sumą ir ar galima laikyti, kad šios vertės dalies darbus trečiasis asmuo atliko savarankiškai, pavyzdžiui, neperduodamas jų neišviešintam subrangovui. 

27.3.                      Ieškovės prašymas kreiptis į ESTT yra nepagrįstas, nes Lietuvos nacionaliniai teismai yra išplėtoję teismų praktiką ginčo klausimais. Pažymėtina, kad VPĮ 51 straipsnis, įgyvendinantis Direktyvos 58 straipsnio ir XII priedo sąlygas, nustato tik unifikuotas ir ES mastu subendrintas kvalifikacijos įrodinėjimo priemones, t. y. dokumentus, kuriuos tiekėjai turėtų teikti ar jų turėtų būti prašoma. Vis dėlto šios teisės normos nereglamentuoja, kaip turi būti nustatomi ir aiškinami kvalifikacijos reikalavimai.

27.4.                      Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiamas viešasis interesas, gali sutrikti neapmuitinamų prekių parduotuvių veikla, lemianti, be kita ko, atsakovės pajamų praradimą, taip pat atsakovei gali tekti atlyginti neapmuitinamų prekių parduotuvių operatoriui jo patirtas sąnaudas dėl uždelstos rekonstrukcijos pabaigos. Atsakovė taip pat pažymi, kad trečiojo asmens prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nesąžiningas ir prieštarauja CK 1.137 straipsnio 3 dalies ir CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos kasaciniame teisme nagrinėjimo ribų

28.       CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-969/2022, 14 punktas).

29.       Atsiliepimu į trečiojo asmens ir atsakovės kasacinius skundus ieškovė kvestionuoja bylos dalies dėl ieškinio reikalavimų pripažinti trečiąjį asmenį pateikus melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir įpareigoti atsakovę įtraukti trečiąjį asmenį į Melagingą informaciją pateikusių asmenų sąrašą nutraukimą. Ieškovė kasacinio skundo byloje nėra pateikusi, todėl ieškovės atsiliepime į kasacinius skundus išdėstyti argumentai dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir nutarties dalių, kuriomis dėl dalies reikalavimų civilinė byla buvo nutraukta, nėra kasacijos dalykas nagrinėjamoje byloje.

30.       Kartu su kasaciniu skundu trečiasis asmuo pateikė prašymą priimti ir pridėti prie nagrinėjamos bylos teikiamus naujus įrodymus. Atsižvelgdama į nutarties 28 punkte nurodytą kasacinio teismo paskirtį bei bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas, teisėjų kolegija nusprendžia šio trečiojo asmens prašymo netenkinti.

31.       Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Jungtiniai projektai“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą, kelia klausimus dėl VPĮ 47 straipsnio 1, 6 dalių, 49 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 51 straipsnio 11 dalies aiškinimo ir taikymo, nurodo, kad tiekėjui keliamus kvalifikacijos reikalavimus (techninį ir profesinį pajėgumą) atitinka, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog trečiasis asmuo, kaip rangovas, savarankiškai (savo jėgomis) užsakovės pažymoje nurodytų Vilniaus Balsių progimnazijos projekto rangos darbų už pažymoje nurodytą vertę neatliko. Kasaciniu skundu atsakovė AB Lietuvos oro uostai prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, sprendžiant ginčus dėl pirkimo vykdytojų pareigos laikytis išviešintų pirkimo sąlygų, vertinti tiekėjų kvalifikaciją dėl savo jėgomis įvykdytų sutarčių vertės ir atitinkamai tikslingai klaidinančią informaciją vertinti kaip melagingą, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas ginčo iš esmės neišsprendė, reikalauja trečiojo asmens pateiktą informaciją pripažinti melaginga.

32.       Teisėjų kolegija pagrindų kasacinio skundo ribų peržengimui nenustatė (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjimo kasacinėje byloje dalyką sudaro, visų pirma, trečiajam asmeniui (tiekėjui) keliamo kvalifikacijos reikalavimo (techninio ir profesinio pajėgumo) būti atlikus statybos darbų savo jėgomis santykis su rėmimusi kitų ūkio subjektų pajėgumais ir, antra, tiekėjo pateiktos informacijos kvalifikavimo melaginga klausimas.  

Dėl trečiojo asmens (tiekėjo) atitikties kvalifikacijos reikalavimams

33.       VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: (1) teisę verstis atitinkama veikla; (2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; (3) techninį ir profesinį pajėgumą. Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis (VPĮ 47 straipsnio 6 dalis). Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis).

34.       VPĮ 49 straipsnyje nustatyta tiekėjų teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad jie atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Kai tiekėjas pageidauja remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis privalo perkančiajai organizacijai pasiūlyme (paraiškoje) įrodyti, kad vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami (VPĮ 49 straipsnio 3 dalis).

35.       Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 15, 16 punktuose nustatyta, kad techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog tiekėjas turi numatomos sudaryti pirkimo sutarties vykdymui būtinus žmogiškuosius ir techninius išteklius bei patirtį. Nustatydamas techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą, paskirtį, numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę ir vertę. Reikalavimas gali būti apibrėžiamas pasiektu rezultatu (pavyzdžiui, pastatytas tam tikras inžinerinis įrenginys, suteiktos tam tikros paslaugos), pinigine verte ar kitais požymiais – pirkimo vykdytojas turi patirtį apibrėžti ne visais galimais, bet tik būtinais kriterijais. Metodikos 16.1 punkte pažymėta, kad tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais, tačiau tokiu atveju turi būti vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas.

36.       Kasacinio teismo praktikoje tiekėjo kvalifikacija yra aiškinama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022 54 punktą). Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 167 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principas suponuoja tai, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Kita vertus, nors tikslių, aiškių ir nedviprasmiškų viešojo pirkimo dokumentų parengimo pareiga tenka perkančiajai organizacijai, tiekėjai taip pat turi veikti apdairiai – išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 55 punktas).

37.       Šiame kontekste taip pat primintinas kasacinio teismo išaiškinimas, kad jeigu perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose iškelia atitinkamą kvalifikacijos reikalavimą, kurio atitikčiai įrodyti tiekėjas pasitelkia trečiąjį asmenį, tai toks jų tarpusavio ryšys kokiu nors būdu turi būti iš anksto išviešintas pasiūlyme, nepriklausomai nuo to, kad šis trečiasis asmuo viešojo pirkimo sutartiniuose santykiuose veikia ne kaip subrangovas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 33, 39–41, 46 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022 61 punktą).

38.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tiekėjas, įrodinėdamas savo kvalifikacijos atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms, negali remtis tokiu pajėgumu, kuris įgytas, inter alia, pažeidžiant iš viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo išplaukiančią pareigą tiekėjų pasiūlymuose ir viešojo pirkimo sutartyse išviešinti subrangą ir subrangovus; bet kokiu atveju perkančioji organizacija negali atsižvelgti į duomenis apie ūkio subjekto (dalyvio, jo partnerio ar subrangovo) kvalifikaciją, įgytą nesilaikant viešųjų pirkimų ar kitų teisės normų, jei toks teisės pažeidimas lems tiekėjų pasiūlymų nelygiavertį vertinimą ir sukurs piktnaudžiavimo teise prielaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017, 59 punktas).

39.       ESTT 2017 m. gegužės 4 d. sprendime, priimtame byloje Esaprojekt, C-387/14, nurodė, kad kai ūkio subjektas remiasi įmonių grupės, kuriai jis priklausė, patirtimi, ši turi būti vertinama atsižvelgiant į konkretų šio subjekto dalyvavimą, taigi į jo faktinį indėlį vykdant veiklą, kurios reikalauta iš šios grupės vykdant tam tikrą viešojo pirkimo sutartį; iš tikrųjų ūkio subjektas patirties faktiškai įgyja ne dėl to, kad tiesiog priklauso įmonių grupei ir visai nesvarbus jo indėlis į ją, bet dėl to, jog tiesiogiai dalyvauja vykdydamas bent vieną viešojo pirkimo sutarties, kurią bendrai vykdo ši grupė, dalį; darytina išvada, kad ūkio subjektas negali kaip perkančiosios organizacijos reikalaujamos patirties nurodyti prekių ar paslaugų, kurias pristatė ar suteikė kiti įmonių grupės nariai, nors jis pats faktiškai ir konkrečiai šios veiklos nevykdė. 

40.       Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu bei jį aiškinančia teismų praktika, perkančioji organizacija tiekėjo techniniam ir profesiniam pajėgumui patvirtinti viešojo pirkimo sąlygose gali nustatyti kvalifikacijos reikalavimą, kad tiekėjas pagal ankstesnes sutartis pats savo jėgomis būtų atlikęs tokio pobūdžio darbų, kokie yra viešojo pirkimo sutarties objektas. Pirkimo vykdytojas tokį reikalavimą konkurso sąlygose gali nurodyti, kai jam svarbu įsitikinti, ar tiekėjas turi pakankamai patirties, kad pirkimo sąlygose nurodytus (nagrinėjamu atveju – statybos) darbus galėtų atlikti savo jėgomis. Jeigu tokia – darbų atlikimo savo jėgomis – sąlyga keliama kvalifikacijos reikalavime, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, atliktų darbų sąraše turi išskirti darbų, atliktų savo jėgomis, vertes. Kvalifikacinis profesinio pajėgumo reikalavimas nustatomas tam, kad būtų įsitikinta to konkretaus tiekėjo patirtimi ir galimybe tinkamai įvykdyti konkrečius darbus, todėl tiekėjas negali grįsti savo kvalifikacijos ne savo turima patirtimi. Tokiais atvejais darbus savo jėgomis tiekėjas, nepasitelkdamas kitų ūkio subjektų, gali būti atlikęs, pavyzdžiui, kaip rangovas, tiekėjų grupės partneris ar subrangovas. Tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais, tačiau tokiu atveju turi būti vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas. Sumuoti savo ir kitų ūkio subjektų turimą patirtį ir pajėgumus tiekėjas gali tik tuo atveju, jeigu šie subjektai (nepriklausomai nuo jų ir tiekėjo tarpusavio teisinio ryšio) pasiūlyme nurodyti (išviešinti) kaip kartu vykdysiantys planuojamą sudaryti viešojo pirkimo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 67 punktą).

41.       Viešųjų pirkimų tarnyba Statybos darbų pirkimo gairėse (p. 17–21) yra atkreipusi dėmesį, kad tiek VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 1 punkte, tiek Metodikos 16 punkte nurodoma, jog, nustatant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą, yra reikalaujama atliktų darbų sąrašo (kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami), o ne sutarčių sąrašo. Tai reiškia, kad tiekėjo patirtis vertinama ne pagal tai, kiek ir kokių sutarčių tiekėjas yra įvykdęs (t. y. ne dokumento forma), o pagal tai, kiek pagal šią sutartį, panašiame į pirkimo objektą, panašių į nurodytus svarbiausius darbus tinkamai atliko darbų. Gairėse taip pat pabrėžta, kad vertinama tik ta atliktų darbų dalis, kurią tiekėjas, tiekėjo grupės partneriai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, atliko patys, t. y. turi būti vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, kiekis, o ne visas vykdytos sutarties objektas (t. y. ne visi pagal sutartį atlikti darbai, visa sutarties apimtis, kiekis). Kiekvienu konkrečiu atveju tiekėjas turi įrodyti, kad yra įgijęs reikalaujamos patirties, o pirkimo vykdytojas – vertinti tiekėjo pateiktą informaciją ir dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 65 punktas).

42.       Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad atsakovė 2023 m. sausio 26 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis paskelbė apie DPS Nr. 646068 „Įvairūs statybos darbai“ priemonėmis riboto konkurso būdu vykdomą konkretų viešąjį pirkimą Nr. 683754 „VNO multifunkcinio pastato rangos darbai“. DPS sąlygų 4 priedo „Tiekėjams keliami reikalavimai dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos“ 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai. I kategorija“ 3 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams: tiekėjas per pastaruosius 5 (penkerius) metus iki paraiškų pateikimo termino pabaigos (o kai paraiška teikiama suėjus pirminiam paraiškų pateikimo terminui – iki tiekėjo paraiškos pateikimo dienos) arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos pagal vieną ar daugiau sutarčių yra atlikęs statybos darbus (naujo statinio statyba ir (ar) statinio rekonstravimas ir (ar) statinio kapitalinis remontas, statiniai – pastatai, grupė – negyvenamieji pastatai, pogrupis – vienas ar daugiau iš negyvenamųjų pastatų pogrupio), kurių bendra vertė yra ne mažesnė kaip 500 000 Eur be PVM. Kvalifikacijos reikalavimas turėjo būti pagrįstas per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašu (užpildant paraiškos formos 6 priedą) kartu su užsakovų (tiek viešųjų, tiek privačių) pažymomis ir (ar) kitais lygiaverčiais dokumentais (pvz., tinkamai atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai), patvirtinančiais atitiktį nustatytam reikalavimui. DPS sąlygų priedo Nr. 4 ,,Reikalavimai tiekėjams“ 7.4 punkte nustatyta, kad tiekėjui (arba ūkio subjektui, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi) nėra draudžiama remtis sutartimi, kurią jis vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais, tačiau pažymėta, jog tokiu atveju bus vertinami būtent konkretaus tiekėjo, dalyvaujančio Pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas. Tiekėjas, įrodinėdamas atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, kartu su paraiška turėjo pateikti paraiškos priede Nr. 6 „Tinkamai atliktų darbų sąrašas“ užpildytą lentelę, kurioje, be kita ko, turėjo būti nurodyta „sutarties dalis (vertė EUR be PVM), kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai“.

43.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs DPS sąlygų reikalavimus, padarė išvadą, kad, pirma, tikrinant tiekėjų atitiktį nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, vertinama tiekėjo patirtis atlikus būtent statybos darbus (naujo statinio statyba ir (ar) statinio rekonstravimas, ir (ar) statinio kapitalinis remontas); antra, įrodinėdamas atitiktį nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, tiekėjas gali remtis ir tokia sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, t. y. kartu su kitais ūkio subjektais, tačiau tokiu atveju yra vertinama būtent tiekėjo, kuris teikia paraišką DPS, savarankiškai (savo jėgomis) be kitų ūkio subjektų pagalbos atliktų darbų apimtis ir vertė. 

44.       Apeliacinės instancijos teismas vertino, jog trečiojo asmens pateikta pažyma, subtiekėjų faktiškai atliktų darbų suvestinė lentelė, atliktų darbų pažymos, aktai, trečiojo asmens išrašytos sąskaitos faktūros, statybos užbaigimo aktai bei statybos darbų žurnalas gali įrodyti statybos darbų atlikimo faktą, tačiau neįrodo, kad būtent UAB „Jungtiniai projektai“ savarankiškai (savo jėgomis), nepasitelkdama trečiųjų asmenų (subrangovų) ir (ar) neveikdama jungtinėje grupėje su kitais asmenimis, atliko statybos darbus už 3 446 946,06 Eur. Remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad Vilniaus Balsių progimnazijos projekto darbų vykdymo laikotarpiu (nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) UAB ,,Jungtiniai projektai“ dirbo keli administracijos darbuotojai, o visi kiti – atestuoti statybos vadovai ar techninės priežiūros vadovai ir statinio projekto dalies vadovai, tačiau duomenų, kad trečiasis asmuo būtų įdarbinęs darbininkus (statybininkus), nepateikta. Todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, kad UAB „Jungtiniai projektai“, neturėdama įdarbintų darbuotojų (statybininkų), savarankiškai (savo jėgomis), nepasitelkdama trečiųjų asmenų (subrangovų), negalėjo atlikti ir neatliko statybos darbų už 3 446 946,06 Eur.

45.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tikrinant trečiojo asmens atitiktį kvalifikacijos reikalavimams pagal šios nutarties 42 punkte nurodytas DPS sąlygas, kuriose keliamas kvalifikacinis reikalavimas nurodyti sutarties dalį (vertę), kurią tiekėjas vykdė savarankiškai, turi būti vertinami tik paties tiekėjo faktiškai (savo jėgomis) atlikti statybos darbai (jų apimtis, vertė, kiekiai). Reikalaujamai patirčiai įrodyti nedraudžiama remtis sutartimi, kurią trečiasis asmuo būtų vykdęs pasitelkdamas kitus ūkio subjektus, tačiau šiuo atveju trečiasis asmuo privalėtų nurodyti sutarties dalį, kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai. Šios teisėjų kolegijos padarytos išvados trečiasis asmuo kasaciniame skunde nekvestionuoja. 

46.       Pirkimo sąlygose nurodyti reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai neprieštarauja aptartam teisiniam reguliavimui ir jį aiškinančiai teismų praktikai (šios nutarties 33–41 punktai), yra pakankamai aiškūs ir tikslūs tiek, jog deramai informuotas, pakankamai sąžiningas ir rūpestingas ūkio subjektas (tiekėjas ar rangovas kaip profesionalas) galėtų objektyviai suprasti, kad nustatytas kvalifikacijos reikalavimas turėti atitinkamos vertės statybos darbų patirtį siejamas su būtent paties tiekėjo įgyta asmenine realia patirtimi (jo paties įvykdytais statybos darbais), todėl jis, siekdamas pagrįsti tiekėjui keliamą jo techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimą, privalo išskirti konkrečiai savo paties atliktų darbų vertes, nebent nurodytų, kad ir šio Pirkimo atveju nevykdys visų darbų vienas pats, o dalį darbų perduos vykdyti ar vykdys kartu su kitais (tais pačiais, išviešintais, su kuriais vykdė ankstesnes sutartis, kuriomis grindžiama atitiktis kvalifikacijos reikalavimui) ūkio subjektais. Vadinasi, remiantis aktualiu teisiniu reguliavimu ir nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, trečiasis asmuo privalėjo iš anksto pasiūlyme išviešinti visus kitus ūkio subjektus, su kuriais vykdė Vilniaus Balsių progimnazijos rangos darbų sutartį, išskirdamas ir tinkamais įrodymais pagrįsdamas šios sutarties dalį, kurią įvykdė savarankiškai (savo jėgomis).

47.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo faktinę aplinkybę, jog byloje nėra duomenų (trečiasis asmuo neįrodė), kad UAB „Jungtiniai projektai“, neturėdama įdarbintų darbuotojų (statybininkų), savarankiškai (savo jėgomis), nepasitelkdama trečiųjų asmenų (subrangovų), galėjo ir atliko statybos darbus už 3 446 946,06 Eur.

48.       Trečiasis asmuo neneigia, kad Vilniaus Balsių progimnazijos rangos darbų sutarties vykdymo metu įdarbintų darbuotojų (statybininkų) neturėjo. Tačiau trečiasis asmuo tvirtina (taip pat ir kasaciniame skunde), kad šiuos statybos darbus atliko savo jėgomis. Jis teigia, kad jis, kaip rangovas, savarankiškai atliko užsakovės pažymoje nurodytus statybos darbus už pažymoje nurodytą jų vertę. Šiai aplinkybei patvirtinti trečiasis asmuo pateikė tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovo) 2022 m. rugsėjo 14 d. pažymą apie atliktus darbus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovės 2023 m. spalio 17 d. elektroninį laišką bei pažymą, pasirašytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios patarėjos ir techninio prižiūrėtojo, atsakant į atsakovės kreipimąsi su prašymu patvirtinti, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 14 d. pažymoje nurodyta informacija yra teisinga. Trečiojo asmens nuomone, nurodyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad jis, kaip rangovas, atliko užsakovės pažymoje nurodytus darbus už šioje pažymoje nurodytą vertę.

49.       Taigi, trečiasis asmuo kasaciniame skunde, visų pirma, kelia įrodinėjimo priemonių leistinumo ir įrodymų pakankamumo klausimą, sprendžiant dėl tiekėjo atitikties keliamiems kvalifikacijos reikalavimams.

50.       Pagal VPĮ 47 straipsnio 6 dalį, reikiama tiekėjo patirtis, visų pirma, gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis. Pateikdamas paraiškas ar pasiūlymus viešajame pirkime tiekėjas pateikia Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą – aktualią deklaraciją, pakeičiančią kompetentingų institucijų išduodamus dokumentus ir preliminariai patvirtinančią, kad tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, įskaitant ir reikalavimus, keliamus tiekėjo kvalifikacijai (VPĮ 50 straipsnio 1 dalis). Prieš nustatydama laimėjusį pasiūlymą, perkančioji organizacija reikalauja, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas pateiktų aktualius dokumentus, patvirtinančius jo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams pagal VPĮ 51 straipsnį.

51.       Nurodytas reglamentavimas reiškia, jog ne vien užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis gali būti grindžiama tiekėjo atitiktis kvalifikacijos reikalavimams. Perkančioji organizacija gali pareikalauti iš tiekėjo pateikti papildomus dokumentus ar duomenis, juos patikslinti, paaiškinti, jeigu buvo pateikti netikslūs, neišsamūs, klaidingi dokumentai ar duomenys arba jeigu šių dokumentų ar duomenų apie atitiktį pirkimo dokumentams trūksta, taip pat ir tais atvejais, kai tiekėjo atitiktį pirkimo dokumentams ginčija kiti pirkimo dalyviai. Tiekėjo neatitiktis pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams gali paaiškėti ir konkretus faktinis pasiūlymo turinys gali būti nustatytas tiek perkančiajai organizacijai atliekant pirminį pasiūlymų vertinimą, tiek vertinant po perkančiosios organizacijos prašymo pateiktus pasiūlymo paaiškinimus, tiek nagrinėjant kitų pirkimo dalyvių pateiktas pretenzijas ar sprendžiant ginčą teisme. Įstatymas neriboja įrodinėjimo priemonių, kurias naudojant gali būti nustatoma tiekėjo atitiktis nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams (CPK 177 straipsnis).

52.       Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė nuspręsti, kokiomis priemonėmis bus įrodinėjama pasiūlymo atitiktis viešojo pirkimo konkurso reikalavimams, tačiau jai nesuteikta neribota teisė konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo, faktą; tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina; kai tiekėjo pasiūlymo atitiktį įrodančio dokumento šaltinis yra viešojo pirkimo baigtimi suinteresuotas dalyvis (kuris nėra gamintojas), o šiame dokumente pateiktas jo teiginys dėl atitikties iškeltiems reikalavimams negrindžiamas jokiais patikrinamais duomenimis, šio dokumento objektyvumu, patikimumu būtų galima suabejoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-378/2018 36, 38 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

53.       Kadangi už duomenų (deklaracijos) teisingumą atsakingas juos pateikęs ūkio subjektas, konkrečiu atveju, kaip minėta, būtent jis turi įrodyti, kad yra įgijęs reikalaujamos patirties, o pirkimo vykdytojas vertina tiekėjo pateiktą informaciją ir dokumentus (nutarties 41 punktas).

54.       Kasacinio teismo anksčiau išnagrinėtose bylose jau spręsta dėl situacijos, kai aplinkybę, kad tiekėjo pasiūlymas iš tiesų atitinka pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus, bandoma pagrįsti remiantis vien tuo pačiu šio tiekėjo pasiūlymu, kuriame atitiktis perkančiosios organizacijos reikalavimams jo formaliai deklaruota; pripažinta, kad toks tautologinis metodas (tautologija – logikos klaida: apibrėžimas, sprendimas, įrodymas to paties tuo pačiu) pažeidžia peržiūros procedūros veiksmingumo principą ir kitų tiekėjų galimybę efektyviai kvestionuoti perkančiosios organizacijos veiksmus daro formalią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

55.       Todėl nepagrįstu laikytinas trečiojo asmens kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino trečiojo asmens pateiktų įrodymų – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktų pažymų apie ankstesniame pirkime atliktus statybos darbus. Apeliacinės instancijos teismas pagrindė, kad užsakovės ankstesniame pirkime išduotose pažymose nurodytų duomenų atitiktį tikrovei paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad Vilniaus Balsių progimnazijos projekto darbų vykdymo laikotarpiu trečiasis asmuo nebuvo įdarbinęs darbininkų (statybininkų), todėl, neturėdamas įdarbintų darbuotojų, savarankiškai (savo jėgomis), nepasitelkdamas kitų subjektų pajėgumų, negalėjo atlikti ir neatliko statybos darbų už 3 446 946,06 Eur sumą.

56.       Trečiasis asmuo kasaciniame skunde teigia, kad, vertinant, kuris iš ūkio subjektų turėtų būti laikomas atlikusiu statybos darbus savo jėgomis, esminis kriterijus yra aplinkybė, koks subjektas pagal statybų teisinį reglamentavimą turi teisę būti rangovu ir paskirti atestuotus statybos vadovus. Jeigu ūkio subjektas pats neturėtų teisės vykdyti atitinkamų statybos darbų, jis turėtų būti laikomas tik statybos darbams vykdyti reikalingų priemonių suteikėju. Ūkio subjektas, kuris tik suteikia darbininkus statybos darbams vykdyti, statybos darbų neatlieka, nes jis neskiria darbams vadovaujančių atestuotų asmenų ir net neprivalo pats turėti teisę atlikti atitinkamus statybos darbus – visa tai atlieka rangovas (ir jo paskirti subrangovai). Tokių priemonių suteikimas neturėtų lemti, kad šias priemones statybos darbams atlikti panaudojęs rangovas (subrangovas) būtų laikomas ne savarankiškai, ne „savo jėgomis“, atlikusiu atitinkamus statybos darbus. Trečiojo asmens teigimu, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas VPĮ nustatytą reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, nepagrįstai nurodė, kad statybos darbus savarankiškai atlikusiu laikomas tik toks tiekėjas, kuris tam naudojo savo darbininkus. Tokiu būdu trečiasis asmuo kelia faktinės situacijos, kai, kaip jis pats teigia, rangovas panaudoja kito ūkio subjekto priemones (darbininkus) statybos darbams atlikti, teisinio kvalifikavimo klausimą. Trečiojo asmens nuomone, tokiu atveju pripažintina, kad statybos darbus savo jėgomis atliko rangovas, bet ne ūkio subjektas, kurio darbuotojai buvo panaudoti darbams atlikti. 

57.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šie kasacinio skundo argumentai, viena vertus, yra nenuoseklūs ir prieštaringi, kita vertus, jie yra nepagrįsti.

58.       Visų pirma, nagrinėjant bylą trečiasis asmuo tvirtino, kad statybos darbus atliko savo jėgomis, ir nepripažino aplinkybės, kad buvo pasitelkęs, be išviešintų subtiekėjų, dar kitus neišviešintus subjektus, kurių darbininkai vykdė pirkimo sutartį. Kita vertus, byloje trečiasis asmuo pateikia ir alternatyvią poziciją, pagal kurią, kaip jis pats teigia, statybos darbų atlikimu savo jėgomis laikytini ir atvejai, kai kiti ūkio subjektai, kurie patys neturi teisės vykdyti statybos darbų pagal Statybos įstatymą, tiekėjo viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti (statybos darbams atlikti) suteikia reikalingas priemones, pavyzdžiui, darbininkus, ir tokių ūkio subjektų išviešinti nebūtina. Tokią trečiojo asmens poziciją galima vertinti kaip netiesioginį pripažinimą, jog trečiasis asmuo savo pasiūlyme nurodytos 3 446 946,06 Eur vertės darbų ar dalies darbų savo jėgomis neatliko, o juos atliko kitų ūkio subjektų darbininkai, tačiau trečiasis asmuo nenurodo nei kokios vertės darbus tokiu būdu atliko kitų ūkio subjektų darbininkai, kokie tie kiti subjektai, kokia teisine forma įformintas tokio tipo statybos darbams vykdyti reikalingų kitiems subjektams priklausančių priemonių panaudojimas, kokios vertės darbus atliko pats trečiasis asmuo ir kt. Taigi, tiek bylos eigoje, tiek kasaciniame skunde trečiasis asmuo prašo teismų vertinti ne realiai egzistavusią ir byloje nustatytą, bet hipotetinio pobūdžio faktinę situaciją, kuri nėra patvirtinta teismų ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu, tačiau teismai teisę taiko tik konkrečiai nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

59.       Teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tik tuomet, kai, laikantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės taisyklių, yra konstatuojamos įrodinėjimo dalyką byloje sudarančios reikšmingos faktinės aplinkybės. CPK įtvirtintos šalies naštos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, įgyvendinimas yra esminė prielaida teismo pareigai teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 25–27 punktai). 

60.       Trečiasis asmuo, turėdamas įrodinėjimo pareigą pagrįsti pasiūlyme nurodytos kvalifikaciją patvirtinančios informacijos atitiktį tikrovei, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kokia teisine forma ir kokie ūkio subjektai suteikė jam darbininkus statybos darbams ankstesniame pirkime vykdyti. Šių duomenų nesant, nėra galimybės vertinti, koks teisinis ryšys siejo trečiąjį asmenį su ūkio subjektais, kurių darbininkai atliko tam tikrus statybos darbus, taip pat su darbus atlikusiais darbininkais, ar statybos darbus atliko ūkio subjektai (darbdaviai), su kuriais darbininkai (statybininkai) buvo sudarę darbo sutartis, ar šie darbai buvo atlikti pasinaudojant kita alternatyvia kitų subjektų pajėgumų pasitelkimo teisine forma (pvz., pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 72 straipsnyje nustatytas laikinąsias darbo sutartis ir kt.).

61.       Darbus atliekant kito ūkio subjekto darbininkams, pagal bendrą taisyklę būtent šis ūkio subjektas pripažintinas atlikusiu darbus: pagal darbo sutartį dirbantis asmuo atlieka darbo funkciją, yra pavaldus darbdaviui, paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai, o darbdavys kontroliuoja ir visą darbo procesą ir jam vadovauja. Atliekant darbo funkciją kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui (DK 32 straipsnis). Byloje nustačius faktą, kurio trečiasis asmuo neginčija, kad trečiasis asmuo darbininkų neturėjo, ir trečiajam asmeniui neatskleidus kito teisinio ryšio su pasitelktais kitų ūkio subjektų pajėgumais (darbininkais), laikytina, kad darbus atliko kiti ūkio subjektai, kurių darbuotojai atliko statybos darbus ir kurių tiekėjas pasiūlyme neišviešino, todėl trečiasis asmuo neturėjo pagrindo šiuos darbus deklaruoti kaip atliktus savo jėgomis.

62.       Antra, minėta (nutarties 34, 35, 37-39 punktai), jog tiekėjai turi teisę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad jie atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį, tačiau naudojimąsi kitų ūkio subjektų pajėgumais jie privalo perkančiajai organizacijai išviešinti pasiūlyme (paraiškoje). Taigi, pasitelkęs, kaip nurodo trečiasis asmuo, kitų ūkio subjektų darbininkus pirkimo sutarčiai vykdyti, nepriklausomai nuo ryšio su tais ūkio subjektais teisinio pobūdžio, juos trečiasis asmuo turėjo išviešinti perkančiajai organizacijai pateiktame pasiūlyme. Priešingu atveju perkančioji organizacija neturi galimybės išsiaiškinti, ar tiekėjas (nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, kuris turi tik kelis administracijos darbuotojus ir atestuotus statybos, techninės priežiūros, statinio projekto dalies vadovus, bet neturi statybos darbams atlikti reikiamų darbuotojų) yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis).

63.       Minėta, jog tais atvejais, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose iškelia atitinkamą kvalifikacijos reikalavimą, kurio atitikčiai įrodyti tiekėjas pasitelkia trečiąjį asmenį, toks jų tarpusavio ryšys kokiu nors būdu turi būti iš anksto išviešintas pasiūlyme, nepriklausomai nuo to, kad šis trečiasis asmuo viešojo pirkimo sutartiniuose santykiuose veikia ne kaip subrangovas (nutarties 37 punktas). 

64.       Sprendžiant dėl subrangos ar partnerystės atribojimo nuo kitų ūkio subjektų bendradarbiavimo formų, pagrindiniu kriterijumi pripažįstami trečiųjų asmenų veiksmai dėl pirkimo objekto, t. y. ar šie tiesiogiai ir aktyviai prisideda prie perkančiosios organizacijos poreikių tenkinimo ar netiesiogiai, tik tiekėjui (pirkimo sutarties kontrahentui) suteikdami priemones, reikalingas viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti. Tik tai, kad trečiųjų asmenų veiksmai vienkartinio, trumpalaikio pobūdžio, nedidelės apimties, per se (savaime) neturi reikšmės vertinant jų ir tiekėjų – kontrahentų teisinių santykių kvalifikavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 32 punktą).

65.       Kadangi, kaip tvirtina trečiasis asmuo, pasitelkęs kitų ūkio subjektų pajėgumus (darbininkus), jis kitų subjektų neišviešino, nenurodė teisinio ryšio su kitais ūkio subjektais bei darbus atlikusiais darbininkais, nėra galimybės nustatyti, ar darbininkai dirbo būdami pavaldūs trečiajam asmeniui ar kitiems ūkio subjektams, kokio pobūdžio bei kokios apimties trečiųjų asmenų darbininkų veiksmais buvo prisidėta prie perkančiosios organizacijos poreikių tenkinimo, todėl ir nėra pagrindo pripažinti tokių kitų ūkio subjektų suteiktų priemonių panaudojimo trečiojo asmens įgyta asmenine patirtimi. Minėta (nutarties 38 punktas), tiekėjas, įrodinėdamas savo kvalifikacijos atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms, negali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kurie įgyti pažeidžiant iš viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo išplaukiančią pareigą tiekėjų pasiūlymuose ir viešojo pirkimo sutartyse išviešinti ūkio subjektus, kurių pajėgumais bus remiamasi, o perkančioji organizacija negali atsižvelgti į duomenis apie ūkio subjekto (dalyvio, jo partnerio ar subrangovo) kvalifikaciją, įgytą nesilaikant viešųjų pirkimų ar kitų teisės normų.

66.       Trečia, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad Statybos įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos tik suteikia rangovui galimybę darbams vykdyti pasitelkti subrangovus ar atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, tačiau šios normos nereglamentuoja tiekėjų kvalifikacijos pagrindimo ir vertinimo viešuosiuose pirkimuose (šis klausimas reguliuojamas VPĮ 47 straipsnio 6 dalyje bei Metodikos 16 punkte, plačiau atskleistas teismų praktikoje) ir iš jų neišplaukia, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai, grįsdami atitiktį kvalifikacijos reikalavimui turėti panašių statybos darbų patirties, gali į savo atliktų statybos darbų apimtį įsitraukti kitų ūkio subjektų faktiškai atliktų darbų vertes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 59 punktas). Todėl nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad reikalavimo pirkimo dokumentuose tiekėjo patirčiai nustatyta „statybos darbų“ samprata bei statybų darbų atlikimo samprata, t. y. kas gali atlikti tokius statybos darbus ir yra (turi būti) laikomas juos atlikusiu, turi būti aiškinama remiantis statybą, bet ne viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.  

67.       Siekiant įsitikinti ūkio subjekto įgyta patirtimi, techniniu ir profesiniu pajėgumu, turi būti vertinami būtent tiekėjo, dalyvaujančio viešajame pirkime, anksčiau atlikti darbai, jų apimtis, vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas (žr. nutarties 35 punktą). Vienoje naujausių kasacinio teismo nutarčių išaiškinta, kad aplinkybė, jog ūkio subjektas, būdamas generalinis rangovas ir pasinaudojęs CK 6.650 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise pasitelkti tam tikriems darbams atlikti subrangovus, turi patirties koordinuojant darbų eigą, administruojant rangos sutartį ar, gavęs atliktų darbų apmokėjimą iš užsakovo, vėliau atsiskaito su pasitelktais subrangovais pagal subrangos sutartis, savaime nepagrindžia to tiekėjo profesinės patirties – savo paties jėgomis atliktų statybos darbų apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2024, 60–62 punktai).

68.       Kadangi trečiasis asmuo neįrodė, jog savarankiškai, savo jėgomis atliko statybos darbus, nei Pirkimo paraiškoje, nei Pirkimo pasiūlyme neišviešino kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais rėmėsi, įrodinėdamas atitiktį kvalifikacijos reikalavimams dėl 3 446 946,06 Eur vertės statybų darbų atlikimo, todėl jis de facto neatitinka kvalifikacijos reikalavimo, nustatyto DPS sąlygų 4 priedo 2 lentelės 3 punkte. VPĮ yra imperatyviai nustatyta, kad tiekėjai privalo tiek pasiūlyme (paraiškoje), tiek vykdydami sutartį išviešinti pasitelktus kitus ūkio subjektus (VPĮ 49 straipsnio 3 dalis), kad būtų viešai identifikuojama, kokią apimtį darbų atlieka pats tiekėjas savarankiškai (savo jėgomis), kokią apimtį darbų atlieka tiekėjo pasitelkti ūkio subjektai. Tiekėjas negali kitų ūkio subjektų atliktų darbų deklaruoti kaip savo paties jėgomis (savarankiškai) atliktų darbų, nepriklausomai nuo pasirinktos kitų ūkio subjektų pajėgumų pasitelkimo teisinės formos, taip pat ir kitų subjektų darbininkų panaudojimo, to neįformindamas jokia teisine forma. 

69.       Taigi, priešingai nei trečiasis asmuo nurodo kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens neatitikties viešajame pirkime nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą – VPĮ 47 ir 49 straipsniuose įtvirtintas bei kitas teisės nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl savarankiškai (savo jėgomis) atliktų darbų sampratos aiškinimo. Dėl nurodytų argumentų trečiojo asmens kasacinis skundas netenkinamas.

Dėl trečiojo asmens pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimo

70.       Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas ginčo neišsprendė iš esmės, o išvadą dėl trečiojo asmens sąžiningo suklydimo padarė nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, sprendžiant dėl melagingos informacijos sampratos. Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas išskyrė naują, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iki tol nevartotą kategoriją „klaidingas įsitikinimas“; tai lemia, kad teisiškai tampa nebeaišku, kada apskritai gali būti nustatoma, jog tiekėjai teikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

71.       VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį.

72.       Iš nurodytos nuostatos matyti, kad melaginga informacija pripažįstama dviem atvejais, kai, pirma, nuslepiama ar pateikiama melaginga informacija apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įskaitant profesinį pajėgumą (VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 3 punktas), antra, abejonės dėl melagingos informacijos tiekėjo nepašalintos pateikiant dokumentus, nurodytus VPĮ 50 straipsnyje. Pirmasis atvejis platesnis už antrąjį, nes nesusietas su konkrečiais dokumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos situacija patenka į abu melagingos informacijos kvalifikavimo atvejus.

73.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiekėjo pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimas kaip melagingos pagal teismų praktiką turi platesnę prasmę ir taikymo sritį nei kituose teisiniuose santykiuose (pavyzdžiui, sukčiavimas baudžiamojoje teisėje) ir neapsiriboja tik tyčiniu suklaidinimu ar tiesos iškraipymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 78, 79 punktus ir juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką, 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020 40 punktą). Toks platus šios kategorijos turinys, inter alia, kyla iš Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, kuriame apibrėžtas įvairių situacijų pripažinimas kaip melagingos informacijos pateikimas, be to, priešingai nei Lietuvos nacionalinės teisės normose (VPĮ), jame vartojamos ne melagingos informacijos, o suklaidinimo, faktų iškraipymo sąvokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 125 punktas).

74.       Taigi, sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti tam tikrą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Pabrėžtina, kad tai turi būti rimtas aplaidumas, didelis nerūpestingumas, nukreiptas į sąmoningą siekį suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl atitikties vienam ar kitam kvalifikacijos ir (ar) su pašalinimo pagrindų nebuvimu susijusiam reikalavimui. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas de facto atitinka atrankos kriterijus. Dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 39 punktą; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 77 punktą).

75.       Kiek tai susiję su objektyviuoju elementu, pažymėtina, kad informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016, 53 punktas), kitaip tariant, tai yra informacija, kuri melaginga objektyviai, pati savaime, o ne tokia tampa kaip teisinio interpretavimo padarinys. Kita vertus, papildomo teisinio aiškinimo kriterijus, pagal kurį neatitiktis tikrovei yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 39 punktą), taip pat negali būti suabsoliutintas, nes kuo ilgiau atitinkamos normos aiškinimo jurisprudencija ir (ar) atitinkamų santykių praktika yra nusistovėjusi, tuo mažiau tiekėjui turi būti pripažįstama teisė į tokio pobūdžio suklydimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020, 38 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad objektyvaus aspekto nustatymas laikytinas svarbiausiu sprendžiant, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta informacija melaginga; tais atvejais, kai nėra aiškūs faktiniai pasiūlymo duomenys, per se nepaneigiama galimybė jų (duomenų) pripažinti melaginga informacija; ši gali paaiškėti ir konkretus faktinis pasiūlymo turinys gali būti nustatytas tiek atliekant pirminį pasiūlymų vertinimą, tiek vertinant po perkančiosios organizacijos prašymo pateiktus pasiūlymo paaiškinimus, tiek nagrinėjant tiekėjo pateiktą pretenziją ar sprendžiant ginčą teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 53, 54 punktus).

76.       Deklaruojamos informacijos atitiktis tikrovei paprastai nustatytina, kai įrodinėjamos aplinkybės yra pagrįstos objektyviais, patikrinamais duomenimis, kuriuos galima įvertinti kaip įrodymus (žr. nutarties 52 punktą). Tačiau tai nereiškia, kad kai atitinkamų duomenų nepateikta, negalima prieiti prie išvados, kad deklaruojama informacija melaginga. Priešingu atveju tiekėjams, nepateikusiems prašomų duomenų, būtų leidžiama teisėtai išvengti kvalifikacijos duomenų pripažinimo melagingais ir pašalinimo iš konkurso procedūrų. Tai, be kita ko, prieštarautų ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatos išraiškai ir prasmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020, 58 punktas). Taigi, pagal VPĮ, tiekėjo pasiūlyme deklaruojamų duomenų faktinė (ne)atitiktis praeities įvykiams nustatytina tiek tais atvejais, kai perkančioji organizacija disponuoja atitinkamais įrodymais, tiek kai jai pagal viešojo pirkimo sąlygas iš anksto reikalautų įrodymų ūkio subjektas nepateikia. Pastaroji situacija iš esmės kvalifikuotina kaip pateiktų duomenų ydingumo (klaidingumo) prezumpcija, leidžianti vertinti, kad tiekėjo deklaracija, kurios jis negali pagrįsti įrodymais, yra melaginga (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020 38, 39, 51, 56 punktus). Atsižvelgiant į tai, kad už nurodomų duomenų (deklaracijos) teisingumą atsakingas juos pateikęs ūkio subjektas, pirmiausia jam kyla įrodinėjimo pareiga šią prezumpciją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 121 punktas).

77.       Kasacinio teismo šiuo aspektu taip pat pažymėta, kad informacijos kvalifikavimas kaip melagingos savaime nereiškia tik duomenų iškraipymo ar jų nuslėpimo, bet reiškia ir situacijas, kai tiekėjas faktiškai neatitinka konkurso sąlygų, bet kūrybingai pateikia informaciją taip, kad ji būtų techniškai teisinga ir sudarytų įspūdį, jog sąlygos tenkinamos; kitais žodžiais tariant, tai – situacijos, kai pati įrodomoji priemonė yra teisinga, tačiau ji, tiekėjui suprantant (ar turint suprasti), netinkama įrodyti jo pajėgumo atitikties iškeltam reikalavimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 130 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 76 punktą).

78.       Dėl subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento pabrėžtina, kad jis gali pasireikšti įvairiomis formomis (veikimu ar neveikimu (reikšmingos ar tikrosios informacijos nuslėpimu); tyčiniu ar rimtu suklaidinimu, duomenų iškraipymu, falsifikavimu; nerūpestingu, aplaidžiu reikšmingos informacijos pateikimu; kūrybingai pateikiama informacija, sudarant klaidingą įspūdį perkančiajai organizacijai; tinkamų duomenų nepateikimu; kt.), tačiau perkančiajai organizacijai pakanka nustatyti itin aplaidžius, nerūpestingus tiekėjo veiksmus ar neveikimą tam, kad pripažintų tiekėją pateikusiu melagingą informaciją, t. y. kad tiekėjas objektyviai turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu būtų elgęsis pagal protingo, atidaus ir tinkamai informuoto tiekėjo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 79 punktas).

79.       Vis dėlto sąžiningo (leistino) suklydimo, kai pirkimo dalyvis neturėjo sąmoningo ketinimo suklaidinti perkančiąją organizaciją, atveju informacija neturėtų būti pripažinta melaginga. Tokiems atvejams priskirtinos situacijos, kai objektyviai neteisinga (tikrovės neatitinkanti) informacija buvo pateikta nespecialiai, tiekėjas elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, siekdamas įsitikinti pirkimo metu pateiktos informacijos teisingumu (pavyzdžiui, pareikalavo iš partnerių ar užsakovų papildomų įrodymų dėl tam tikrų duomenų teisingumo ir juos atidžiai patikrino dar prieš pateikdamas pasiūlymą viešajame pirkime; pasinaudojo teise kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl papildomos (patikslinančios neaiškią pirkimo sąlygą) informacijos pateikimo; ir pan.), ištaisė trūkumus ar pateikė perkančiajai organizacijai kilusias abejones paneigiančius duomenis šiai pasinaudojus galimybe kreiptis į tiekėją dėl pateikto pasiūlymo paaiškinimo, arba kai tokia (realybės neatitinkanti) informacija tiekėjo pagrįstu įsitikinimu ar atlikta pirkimo sąlygų interpretacija galėjo būti laikoma teisinga, nes, pavyzdžiui, iš susiklosčiusių aplinkybių matyti, kad tiekėjas ir perkančioji organizacija skirtingai suprato ir aiškino kurią nors viešojo pirkimo dokumentų sąlygą. Pareiga įrodyti aptartas aplinkybes tenka tiekėjui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 80 punktas).

80.       Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, VPĮ nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Teismų vaidmuo ir pareiga saugant viešąjį interesą aktualūs ne tik dėl visuomenei svarbių gėrių, užtikrinant VPĮ teisinio reguliavimo tikslų pasiekimą, apsaugos, bet ir siekiant skatinti tiekėjų sąžiningą varžymąsi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, viešasis interesas viešųjų pirkimų ginčuose įgalina teismą būti aktyviu arbitru, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, 39 punktas). Pagal Teisingumo Teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendime byloje Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C-927/19, pateiktus išaiškinimus, teismas pats gali konstatuoti pateiktos informacijos melagingumą (144, 148 punktai).

81.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo, deklaruodamas ir pagrįsdamas atitiktį ginčo kvalifikacijos reikalavimui dėl profesinės patirties, pats neabejotinai operuodamas visa informacija apie savo sudarytos ir vykdytos sutarties su Vilniaus miesto savivaldybės administracija vertę, pobūdį ir pan., paraiškoje nurodė ir pateikė visą tinkamą reikalaujamą informaciją (duomenis), šią patvirtino ir užsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija tiek pridėtoje prie paraiškos pažymoje, tiek papildomu prašymu. Todėl perkančioji organizacija neturėjo pagrindo abejoti tiekėjos UAB „Jungtiniai projektai“ pateiktos informacijos teisingumu, tikrumu ir spręsti dėl jos melagingumo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad trečiojo asmens pateikti pirminiai su ginčo rangos sutartimi dėl atitinkamų darbų Vilniaus Balsių progimnazijoje atlikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymu susiję dokumentai (PVM sąskaitos faktūros; atliktų paslaugų ir išlaidų apmokėjimo aktai; atliktų darbų aktai; statybos darbų žurnalas; sutartys, atliktų darbų aktai su UAB „Jungtiniai projektai“ pasitelktais subrangovais; subtiekėjų, faktiškai atlikusių darbus objekte, suvestinė lentelė su atitinkamų sutarčių su jais sudarymo datomis, sutarčių vertėmis, faktiškai atliktų darbų vertėmis), pasirašyti rangovo, visiškai patvirtina trečiojo asmens deklaruojamų ir ginčo pirkimo metu pateiktų duomenų teisingumą ir vienareikšmiškai paneigia ieškovės teiginius apie neišviešintų subjektų dalyvavimą įgyvendinant šį projektą ir atitinkamos vertės jų rangos darbų atlikimą jame, kuri atitinkamai turėtų (galėtų) būti išskaičiuojama iš UAB „Jungtiniai projektai“ atliktų rangos darbų vertės.

82.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendė nesant pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją objektyviąja prasme, nes aiškinimą, jog trečiasis asmuo nepagrindė savarankiško statybos darbų atlikimo fakto, lėmė ne pats melagingos informacijos pateikimo faktas, bet Pirkimo sąlygose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo kitoks turinio aiškinimas formuojamos teismų praktikos kontekste. Kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, pripažino neturinti pagrindo daryti išvadą, kad trečiasis asmuo akivaizdžiai nesąžiningai siekė suklaidinti, nuslėpti ir (ar) pateikti melagingą informaciją perkančiajai organizacijai (nenustatė ir subjektyviojo elemento buvimo), nes jos pasirinktą ir įvardintą „naujos veiklos tipą“ lėmė ne siekis sąmoningai suklaidinti atsakovę, bet klaidingas įsitikinimas, kad jam nereikia nurodyti kitų subjektų, prisidėjusių prie statybos darbų atlikimo, todėl melagingos informacijos pateikimo pasekmių taikymas neatitiktų proporcingumo reikalavimų.

83.       Ieškovė pagrįstai atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens kasacinius skundus nurodo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatuodami, jog trečiasis asmuo buvo sąžiningas ir kvalifikacijos dokumentuose nepateikė melagingos informacijos apie savarankiškai (savo jėgomis) atliktų statybos darbų apimtį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos aktualių teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo pateiktos informacijos pripažinimą melaginga, aiškinimo ir taikymo praktikos.

84.       Šioje nutartyje, sprendžiant dėl trečiojo asmens atitikties kvalifikacijos reikalavimui, jau konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė nesant objektyvių įrodymų (trečiasis asmuo neįrodė), jog UAB „Jungtiniai projektai“, neturėdama įdarbintų darbuotojų (statybininkų), savarankiškai (savo jėgomis), nepasitelkdama trečiųjų asmenų (subrangovų), galėjo ir atliko statybos darbus už 3 446 946,06 Eur. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo objektyviai kvalifikacijos reikalavimų neatitiko, t. y. objektyviuoju aspektu jo pasiūlyme pateikta informacija dėl atitikties kvalifikacijos reikalavimui neatitiko tikrovės (nutarties 47–55 punktai).

85.       Taigi, nustatęs, jog trečiasis asmuo neįrodė, kad visus darbus už nurodytą vertę (3 446 946,06 Eur) atliko savarankiškai (savo pajėgumais), apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, jog neegzistuoja objektyvusis kriterijus trečiojo asmens pateiktą informaciją pripažinti melaginga. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada ne tik nepagrįsta, bet ir prieštaringa.

86.       Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo, kaip profesionalus ir nuolatinis viešųjų pirkimų dalyvis, žinojo (turėjo žinoti) nagrinėjamam ginčui aktualų ir daug metų galiojantį teisinį reguliavimą (įskaitant 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų ir šią direktyvą įgyvendinusią nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančią naują VPĮ redakciją), nuosekliai formuojamą ESTT ir kasacinio teismo praktiką. Šioje nutartyje išsamiai aptartas viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas bei nuosekli jį aiškinanti teismų praktika (nutarties 33–41, 58–67 punktai), jog tiekėjas negali remtis kitų ūkio subjektų įgyta patirtimi, jeigu pirkimo sąlygos reikalauja tam tikrų darbų atlikimo asmeninės patirties, kad turi išviešinti ūkio subjektus, jeigu vykdomos viešojo pirkimo sutarties daliai pasitelkia kitų ūkio subjektų pajėgumus nepriklausomai nuo ryšio su tais subjektais teisinio pobūdžio, turi pasiūlyme nurodyti savo jėgomis atliktų statybos darbų dalį (vertę), jeigu pirkimo sutartis buvo vykdoma su kitais subjektais, taip pat kad, vertinant tiekėjo atitiktį pirkimo vykdytojo nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, turi būti vadovaujamasi viešuosius pirkimus, bet ne statybos procesą reglamentuojančiomis teisės normomis. Trečiasis asmuo ir bylos nagrinėjimo metu pasirinko prieštaringą poziciją, neatskleidė tikrųjų teisinių santykių su neišviešintais ūkio subjektais ar statybos darbus atlikusiais darbininkais, neigė neišviešintų ūkio subjektų pajėgumų panaudojimą vykdant ankstesnę pirkimo sutartį, tvirtino statybos darbus atlikęs savo jėgomis, bet ir nepaaiškino, kokiais teisiniais pagrindais kitų ūkio subjektų darbuotojai dirbo trečiojo asmens, kaip rangovo, administruojamame objekte, kai pats trečiasis asmuo darbuotojų neturėjo.

87.       Siekdamas atitikti kvalifikacijos reikalavimą, į deklaruojamą savarankiškai atliktų statybos darbų apimtį trečiasis asmuo įtraukė pajamas, gautas iš užsakovės už subrangovų ar kitu teisiniu pagrindu veikusių asmenų atliktus statybos darbus. Tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, nuslėpė nuo perkančiosios organizacijos aplinkybes apie ankstesniame pirkime statybos darbus vykdžiusius kitus ūkio subjektus, jų perkančiajai organizacijai neišviešino, tokius neteisėtus veiksmus „pridengė“ užsakovės ankstesniame pirkime išduotomis pažymomis apie tinkamą didelės vertės statybos darbų atlikimą savo jėgomis, kurių atitiktis tikrovei įrodinėjimo procese nagrinėjamoje byloje buvo paneigta. Iškilus abejonėms dėl deklaracijoje pateiktos informacijos atitikties tikrovei, įrodymų informacijos teisingumui patvirtinti trečiasis asmuo neteikė, prieštaravimų tarp įrodymų šaltinių (užsakovės išduotų pažymų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktų duomenų) nepašalino, dėl to yra pagrindas preziumuoti tiekėjo pateiktų duomenų ydingumą (klaidingumą). Teisėjų kolegijos vertinimu, apie visas nurodytas aplinkybes trečiasis asmuo neabejotinai žinojo (turėjo žinoti) ir taip siekė perkančiąją organizaciją suklaidinti, sudarydamas klaidingą įspūdį dėl savo sukauptos asmeninės profesinės patirties bei atitikties kvalifikacijos reikalavimui. Tiekėjas objektyviai turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu būtų elgęsis pagal protingo, atidaus ir tinkamai informuoto tiekėjo principus. Trečiojo asmens įvardijamas „naujas veiklos metodas“ tėra priemonė sau palankiai interpretuoti susidariusią situaciją ir pateisinti nesąžiningą aiškiai neatitinkančios tikrovės informacijos pateikimą perkančiajai organizacijai. Teismų praktikoje nereti atvejai, kai viešojo pirkimo sutartis vykdo neišviešinti subtiekėjai, tai nėra joks „naujas veiklos modelis“, bet yra bandymas apeiti teisinį reglamentavimą, pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, konkretaus viešojo pirkimo bei sudarytų viešojo pirkimo sutarčių sąlygas.

88.       Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra nustatytas ir subjektyvusis kriterijus trečiojo asmens pasiūlyme pateiktai informacijai pripažinti melaginga.

Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

89.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 56 straipsnio 1 dalies ir 58 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 60 straipsnio 4 dalies kartu su 12 priedo II dalimi bei 63 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo.

90.       Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnyje nustatyta, kad ESTT jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl Sutarčių išaiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti ESTT priimti dėl jo prejudicinį sprendimą, o jeigu teismo sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi į ESTT. Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme nagrinėjant bylą, susijusią su sulaikytu asmeniu, Teisingumo Teismas sprendimą priima kiek galima greičiau.

91.       Pagal ESTT praktikoje suformuluotą bendrąją taisyklę, iškilus klausimui dėl ES teisės aiškinimo, galiojimo teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti apskundžiamas, pastarasis privalo kreiptis prejudicinio sprendimo, tačiau ESTT suformulavo ir išimtis, kurioms esant neskundžiamus sprendimus priimantys teismai neprivalo kreiptis prejudicinio sprendimo. Taisyklė dėl privalomojo kreipimosi į ESTT prejudicinio sprendimo netaikoma, kai: 1) iškeltas klausimas nėra svarbus bylai, t. y. jeigu, nepriklausomai nuo atsakymo į šį klausimą, šis neturėtų jokios įtakos bylos baigčiai (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Cilfit ir kt., 283/81, 10 punktas); 2) dėl nagrinėjamos ES teisės nuostatos ESTT jau pateikė savo išaiškinimą tokioje pačioje byloje (1963 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Da Costa en Schaake, 28/62) arba ESTT jau nagrinėjo tą patį teisės aspektą ir pateikė atsakymą, netgi jei svarstyti klausimai nėra visai identiški (pranc. acte éclairé doktrina) (nurodyto sprendimo byloje Cilfit ir kt. 13, 14 punktai); 3) tinkamas ES teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (pranc. acte clair doktrina) (nurodyto sprendimo byloje Cilfit ir kt. 16 punktas).

92.       Nacionalinis teismas, kurio sprendimas galutinis, turi tokią pačią diskreciją kaip ir kiti nacionaliniai teismai, kiek tai susiję su tuo, ar sprendimui priimti reikia sprendimo ES teisės klausimu. Todėl šie teismai neprivalo pateikti jiems kilusio Sąjungos teisės aiškinimo klausimo, jeigu šis nėra svarbus, t. y. tokiu atveju, kai atsakymas į šį klausimą, kad ir koks jis būtų, nepadarytų jokios įtakos ginčo sprendimui. Tačiau jeigu jie konstatuoja, kad būtina remtis Sąjungos teise jiems pateiktam ginčui išspręsti, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnyje iš esmės įtvirtinta jų pareiga pateikti Teisingumo Teismui kiekvieną kilusį klausimą (ESTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje C-136/12, 26–27 punktai).

93.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje ir kasaciniame teisme suformuluotus reikalavimus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, atmeta trečiojo asmens prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Trečiojo asmens keliami klausimai nėra susiję su byloje nustatytomis aplinkybėmis ir trečiojo asmens pozicija: trečiasis asmuo byloje neteikia argumentų (įrodymų), kad statybos darbus būtų atlikęs panaudodamas kitų ūkio subjektų (subrangovų ar kitų ūkio subjektų ne subrangovų statybų teisinio reglamentavimo prasme) priemones (darbininkus) (nutarties 57–59 punktai), o įrodinėja, kad šiuos darbus atliko pats savo jėgomis, taigi, nurodyti klausimai nėra susiję su ginčo dalyku, yra hipotetiniai, teorinio pobūdžio, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesuponuoja poreikio atsakyti į Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir taikymo klausimą. Be to, iki šiol Teisingumo Teismo pateikti išaiškinimai, susiję su savarankiškai atliktų darbų apimties nustatymu, yra pakankami ginčui išspręsti; remiantis VPĮ 2 straipsnio 36 dalimi, tiekėjas – tai asmuo, kuris rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas, viešasis pirkimas – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (sutartis), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui (VPĮ 2 straipsnio 37 dalis), taigi, vadovaujantis viešųjų pirkimų principais (VPĮ 17 straipsnis), aktualūs Teisingumo Teismo išaiškinimai sistemiškai ginčui aktualiu klausimu taikytini ne tik prekių ir paslaugų, kaip viešojo pirkimo dalyko, tačiau ir darbų atveju (žr. nutarties 39 punktą; ESTT 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą byloje Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C-927/19; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2024 54–55 punktus).

Dėl kitų kasacinių skundų argumentų ir bylos procesinės baigties

94.       Atsakovė kasaciniame skunde, taip pat atsiliepime į trečiojo asmens kasacinį skundą nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas atsakovės pagal Pirkimo sąlygas priimtus sprendimus, ginčo iš esmės neišsprendė ir sukūrė neapibrėžtumo situaciją, nenurodydamas minėtų sprendimų panaikinimo padarinių, t. y. ar perkančioji organizacija turi iš naujo vertinti tiekėjų atitiktį kvalifikacijos reikalavimams.

95.       Pagal VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, perkančioji organizacija nustato laimėjusį pirkimą ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą tik tuo atveju, jeigu pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus (1 punktas) ir jeigu pasiūlymą pateikęs tiekėjas nėra pašalintas vadovaujantis VPĮ 46 straipsniu (2 punktas). VPĮ 46 straipsnio 4 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį. 

96.       Pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies h punkto, kurio esmė perkelta į VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nuostatą, tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūrų, jeigu ekonominės veiklos vykdytojas rimtai iškraipė faktus pateikdamas informaciją, reikalingą patikrinti, ar nėra pagrindų pašalinti, arba patikrinti atitiktį atrankos kriterijams, nuslėpė tokią informaciją arba negali pateikti patvirtinamųjų dokumentų, reikalaujamų pagal 59 straipsnį.

97.       Pasisakydamas dėl Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalyje nustatytų pašalinimo pagrindų aiškinimo ir taikymo reikalavimų, Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad tai yra neprivalomieji pašalinimo pagrindai. Tačiau jeigu valstybė narė priima sprendimą juos perkelti į nacionalinę teisę, ji turi paisyti Direktyvos reikalavimų, inter alia, draudžiančių iškreipti šiuos neprivalomuosius pašalinimo pagrindus arba nepaisyti tikslų ir principų, kuriais pagrįstas kiekvienas iš jų (Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca, C-41/18, 33 punktas; 2020 m. sausio 30 d. sprendimas byloje Tim, C-395/18, 44 punktas; 2023 m. sausio 26 d. sprendimas byloje HSC Baltic ir kiti, C-682/21, 37 punktas).

98.       Teisingumas Teismas, aiškindamas Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus neprivalomuosius pašalinimo pagrindus ir jų tikslus bei principus, yra pažymėjęs, kad šie pagrindai yra grindžiami svarbiausiu tiekėjo ir perkančiosios organizacijos santykių veiksniu – tiekėjo patikimumu perkančiajai organizacijai (šios pasitikėjimu tiekėju). Todėl išimtinai tik perkančiajai organizacijai suteikta teisė įvertinti tiekėjo sąžiningumą ir patikimumą bei spręsti, ar tiekėjas turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros dėl neprivalomojo pašalinimo pagrindo (Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca, C-41/18, 34 punktas; 2019 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Delta, C-267/18, 25 punktas).

99.       Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad perkančioji organizacija negali automatiškai padaryti išvados, jog tiekėjo veiksmai sudaro pagrindą taikyti neprivalomąjį pašalinimo pagrindą. Ji turi pati įvertinti tiekėjo elgesį. Šiuo atžvilgiu, remdamasi visomis reikšmingomis aplinkybėmis ir proporcingumo principu, ji turi rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti, ar tiekėjas, jos nuomone, atsakingas už trūkumus, dėl kurių gali nutrūkti pasitikėjimo tuo tiekėju santykiai (Teisingumo Teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Delta, C-267/18, 28 ir 29 punktai). Spręsdamos dėl neprivalomojo pašalinimo pagrindo taikymo, perkančiosios organizacijos turi ypač daug dėmesio skirti proporcingumo principui, ypač – atsižvelgti į tiekėjo padarytų pažeidimų mažareikšmiškumą (Teisingumo Teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimas Tim, C-395/18, 48 punktas; 2023 m. sausio 26 d. sprendimas HSC Baltic ir kiti, C-682/21, 38 punktas).

100.       VPĮ 46 straipsnyje (įskaitant ir šio straipsnio 4 dalies 4 punktą), priešingai nei Direktyvoje 2014/24, įtvirtinti ne fakultatyvūs (pasirenkamieji), bet privalomieji tiekėjų pašalinimo pagrindai. Atsižvelgiant į Direktyvos reikalavimus, susijusius su atsižvelgimu į tikslus bei principus (be kita ko, ir proporcingumo), kuriais pagrįstas kiekvienas iš minėtų pagrindų, VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, priimdama sprendimą dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros, inter alia, VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytu pašalinimo pagrindu, perkančioji organizacija atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui.

101.       Išimtinai tik perkančiajai organizacijai suteikta teisė (kartu – ir pareiga) įvertinti tiekėjo patikimumą ir spręsti, ar tiekėjas turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros dėl neprivalomojo pašalinimo pagrindo. Tai reiškia, kad teismas tik patikrina, kaip perkančioji organizacija, priimdama sprendimą šiuo klausimu, tokio įpareigojimo laikėsi. Tai daroma pagal tai, ar iš perkančiosios organizacijos veiksmų matyti, kad ji aiškinosi su vertinamo tiekėjo elgesiu susijusias aplinkybes, ar jos sprendime dėl neprivalomojo pašalinimo pagrindo taikymo, be argumentų, pagrindžiančių šio pagrindo (taip pat ir dėl tiekėjo pateiktų melagingų duomenų) faktą, motyvuotai nurodyta, kodėl, vertinant tiekėjo patikimumą, jo pašalinimas toje konkrečioje situacijoje proporcingas tiekėjo elgesiui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 102 punktą). Nagrinėjamoje byloje tiekėjo elgesio proporcingumo, jam pateikus apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams melagingą informaciją, vertinimas nebuvo nagrinėjimo dalykas.

102.       Vadovaudamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ir kompetencijos priimti atitinkamus sprendimus perkančiosios organizacijos įgaliojimų dėl melaginga pripažintos informacijos padarinių taikymo srityje. 

103.       Tiekėjo pateiktą informaciją pripažinus melaginga, atsakovė turi spręsti dėl jo pašalinimo iš pirkimo VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytu tiekėjo pašalinimo pagrindu (tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį tiekėjo kvalifikacijos reikalavimams), taip pat dėl tiekėjo pašalinimo nurodytu pagrindu padarinių. Atsakovė, priimdama atitinkamą sprendimą dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyto tiekėjo pašalinimo pagrindo taikymo, privalo vadovautis šios nutarties 99–101 punktuose išaiškintu proporcingumo kriterijumi.

104.       Kita vertus, darytina išvada, kad pati perkančioji organizacija savo veiksmais prisidėjo prie tokios situacijos viešajame pirkime sukūrimo: atsakovė nereagavo į ieškovės teikiamus įrodymus kartu su 2023 m. spalio 20 d. pretenzija, iš trečiojo asmens ar kitų asmenų neišreikalavo įrodymų dėl jo teikiamos informacijos atitikties tikrovei patikros, nesiaiškino trečiojo asmens realaus techninio ir profesinio pajėgumo, atitinkamai nėra priėmusi sprendimo nei dėl trečiojo asmens pašalinimo dėl pateiktos melagingos informacijos, nei dėl neatitikties kvalifikacijos reikalavimams. Negana to, pirmosios instancijos teismui nepripažinus trečiojo asmens neatitinkančiu kvalifikacijos reikalavimų, taip pat tiekėjo pateiktos informacijos nepripažinus melaginga (dėl dalies pareikštų ieškinio reikalavimų bylą nutraukus), apeliacinio skundo neteikė.

105.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismai, išsprendę perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus bei pripažinę ieškovo (tiekėjo) reikalavimų (reikalavimų dalies) pagrįstumą, ne visada turėtų juos tenkinti iš esmės, nes taip būtų veikiama už pačią perkančiąją organizaciją, kompetentingą ir atsakingą už konkretų pirkimą, susiaurinama jos galimų priimti sprendimų apimtis, nežinant jos poreikių ir galimybių. Tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos sprendimas paskelbti laimėtojų eilę yra pripažįstamas neteisėtu, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas; konstatavus, kad perkančioji organizacija netinkamai atliko atitinkamą jai pagal VPĮ tenkančią pareigą, šios pareigos vykdytinumas pagal VPĮ nepradingsta, t. y., pažeidusi VPĮ įtvirtintą tvarką, perkančioji organizacija vis tiek turi atlikti veiksmus, kurie šią tvarką atitiktų. Tačiau ši praktika neturi būti suabsoliutinta visus sprendimus paliekant išimtinai perkančiajai organizacijai, juolab kad dėl to gali papildomai kilti ginčų, panašių į ginčą nagrinėjamoje byloje. Be to, tai keltų grėsmę dėl VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos teisių gynybos priemonės – perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimas ar pakeitimas – pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-293/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). 

106.       Atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, peržiūros institucija turi turėti teisę įgyvendinti perkančiosios organizacijos kompetenciją, įtvirtintą VPĮ, tenkinti tam tikrus ieškovų (tiekėjų) reikalavimus ar tam tikrus klausimus spręsti savo iniciatyva (CPK 4238 straipsnis). Šalių grąžinimo į pirminę padėtį apimtis priklauso nuo to, ar yra pagrindas grąžinti konkretų dalyvį į pirminę padėtį; jei teismas konstatuoja, kad tam tikro tiekėjo pasiūlymas neteisėtai nebuvo atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų, perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas, t. y. pasiūlymų vertinimo netinkamumas, nesudaro pagrindo ir tokį dalyvį grąžinti į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes dėl tokio tiekėjo perkančioji organizacija negali priimti jokio kito sprendimo kaip tik pasiūlymą atmesti. Tokiu atveju kaip šis, kai negalima kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir šalių grįžimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį yra ribotas dėl peržiūros institucijos nustatytų aplinkybių (pvz., nustatyta, kad tam tikro tiekėjo kvalifikacija neatitiko keliamų reikalavimų) ir priimto procesinio sprendimo padarinių, teismas gali ne tik tenkinti ieškovo reikalavimą atitinkamus atsakovės (perkančiosios organizacijos) sprendimus panaikinti, bet ir savo iniciatyva juos pakeisti, todėl gali konstatuoti, kad tam tikras skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas keičiamas ir išdėstomas naujai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018, 94, 95 punktai).

107.       Perkančioji organizacija gali nustatyti laimėjusį pirkimą ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą tik tuo atveju, jeigu pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus (VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas). DPS sąlygų 12.4.2 punkte nustatyta, kad tiekėjo paraiška atmetama, kai tiekėjas neatitinka DPS nustatytų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai. Taigi atsakovė, tinkamai atlikusi trečiojo asmens pateiktos informacijos apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams vertinimą ir nustačiusi neatitiktį, privalėjo šio tiekėjo pasiūlymą atmesti, taigi ir neturėjo pagrindo pripažinti jį laimėjusiu viešąjį pirkimą.

108.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tiekėjo kvalifikacijos tikrinimą, tiekėjo rėmimąsi kitų ūkio subjektų pajėgumais. Dėl to trečiojo asmens kasacinis skundas netenkinamas.

109.       Kadangi apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nepripažino trečiojo asmens perkančiajai organizacijai pateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų melaginga informacija, taip pat neišsprendė teismo priimto sprendimo pripažinti trečiąjį asmenį neatitinkančiu kvalifikacijos reikalavimų procesinių padarinių klausimo, tai sudaro teisinį pagrindą tenkinti atsakovės kasacinį skundą ir pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis). 

110.       Spręsdamas dėl tiekėjo pateiktos informacijos apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui pripažinimo melaginga, apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo byloje nustatytas aplinkybes, nesivadovavo kasacinio teismo šiuo klausimu suformuota praktika ir dėl to padarė klaidingą išvadą. Dėl to trečiojo asmens pasiūlyme perkančiajai organizacijai pateikta informacija apie jo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, nustatytam viešojo pirkimo DPS sąlygų 4 priedo „Tiekėjams keliami reikalavimai dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos“ 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai. I kategorija“ 3 punkte (nutarties 42 punktas), pripažįstama melaginga, atitinkamai pakeičiant apeliacinės instancijos teismo motyvus dėl šios reikalavimų dalies. Pripažinus trečiojo asmens pateiktą atsakovei informaciją melaginga, bylos išnagrinėjimo teisinis rezultatas – panaikinti AB Lietuvos oro uostų 2023 m. spalio 20 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo ginčo viešajame pirkime – nesikeičia.

111.       Konstatavus, kad trečiasis asmuo nustatytų kvalifikacijos reikalavimų neatitinka ir kad į prieš pažeidimą buvusią padėtį trečiasis asmuo negali būti grąžintas, remiantis VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir DPS sąlygų 12.4.2 punktu, yra pagrindas, panaikinus ginčijamą atsakovės 2023 m. spalio 20 d. sprendimą, ex officio atmesti trečiojo asmens pasiūlymą atsakovės vykdomame viešajame pirkime. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

112.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

113.       Trečiojo asmens kasacinio skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas jam nepriteisiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

114.       Ieškovė, pateikusi atsiliepimą į trečiojo asmens ir atsakovo kasacinius skundus, prašo iš trečiojo asmens priteisti patirtų 3872 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė 2024 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija RSA, Nr. 09/24, dėl 3872 Eur sumos už atsiliepimo į kasacinius skundus parengimą, taip pat 2024 m. birželio 10 d. „Luminor Bank AS“ lėšų pervedimo nurodymą Nr. D54909, patvirtinantį 3872 Eur mokėjimą.

115.       Ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, tačiau prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.14 punktuose nustatytą dydį. Ieškovei atsiskaitant už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, maksimalus rekomenduojamas atlyginimo už išlaidas, patirtas parengiant šį procesinį dokumentą, dydis buvo 3674 Eur.

116.       Šio ieškovės prašymo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

117.       Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

118.       Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).

119.       Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas, kad viršytų Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas).

120.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, ieškovės atstovo teiktų teisinių paslaugų pastovumą, kasacijoje spręstus klausimus jų sudėtingumo, naujumo požiūriu, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, kad ši byla nepriskirtina išimtinei situacijai, su kuria siejama didesnių, nei yra nustatyta Rekomendacijose, atstovavimo išlaidų atlyginimo galimybė.

121.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad, atmetus trečiojo asmens kasacinį skundą, ieškovei iš trečiojo asmens priteistinas 3674 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

122.       Atsakovė, pateikusi kasacinį skundą ir atsiliepimą į trečiojo asmens kasacinį skundą, prašo priteisti patirtų 8303,63 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė 2024 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2401465, patvirtinančią 8485,13 Eur sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas, 2024 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2402047, patvirtinančią 3085,5 Eur sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas, 2024 m. birželio 6 d. AB SEB banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, patvirtinantį 8485,13 Eur mokėjimą, 2024 m. birželio 18 d. „Luminor Bank AS“ lėšų pervedimo nurodymą Nr. CR000410/108, patvirtinantį 3085,5 Eur mokėjimą, taip pat advokatų kontoros 2024 m. birželio 18 d. pažymą, patvirtinančią suteiktų teisinių paslaugų apimtį. 

123.       Atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.12, 8.14 punktuose nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, atsakovei iš trečiojo asmens priteistinas 8303,63 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

124.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti.

Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jungtiniai projektai“ pasiūlyme perkančiajai organizacijai atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos oro uostams Dinaminės pirkimų sistemos Nr. 646068 „Įvairūs statybos darbai“ priemonėmis riboto konkurso būdu vykdomame viešajame pirkime Nr. 683754 „VNO multifunkcinio pastato rangos darbai“ pateiktą informaciją apie jos atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, nustatytam viešojo pirkimo DPS sąlygų 4 priedo „Tiekėjams keliami reikalavimai dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos“ 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai. I kategorija“ 3 punkte (nutarties 42 punktas), pripažinti melaginga.

Atmesti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jungtiniai projektai“ paraišką (pasiūlymą), pateiktą perkančiajai organizacijai atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos oro uostams Dinaminės pirkimų sistemos Nr. 646068 „Įvairūs statybos darbai“ priemonėmis riboto konkurso būdu vykdomame viešajame pirkime Nr. 683754 „VNO multifunkcinio pastato rangos darbai“.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jungtiniai projektai“ (j. a. k. 301563613) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Infes“ (j. a. k. 302947360) 3674 (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jungtiniai projektai“ (j. a. k. 301563613) atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos oro uostams (j. a. k. 120864074) 8303,63 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus tris Eur 63 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Artūras Driukas

        Virgilijus Grabinskas

        Jūratė Varanauskaitė