Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-380/2020 Proceso Nr. 1-01-1-14883-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.6.2.1; 2.4.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,
dalyvaujant prokurorei Viktorijai Žemaitaitienei,
nuteistajam N. K. ir jo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštu.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. K. paskirta galutinė bausmė – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 722 straipsniu kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė atliekama po arešto bausmės atlikimo.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020-04-16 21.20 val. iki 2020-04-18 16.12 val. (dvi paros) ir nurodyta laikyti, kad yra atliktos dvi arešto bausmės paros.
Nurodyta bausmę vykdyti nuosprendžiui įsiteisėjus. Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį nuosprendį N. K. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).
Išaiškinta N. K., kad jis per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo darbo dienomis įstaigų darbo metu privalo atvykti atlikti bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių arba susisiekti su nurodyta įstaiga. Jeigu per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.
Nurodyta pradėjus bausmės vykdymą panaikinti N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
1. N. K. nuteistas už tai, kad mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, t. y. jis 2020-04-13, apie 21 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu kumščiu sudavė sugyventinei V. A. ne mažiau kaip keturis kartus, pataikydamas į veidą ir galvą, padarydamas jai dešinės akiduobės kraujosruvą, ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Nuteistasis N. K. apeliaciniu skundu prašo už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam skirti bet kokią su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad labai gailisi, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis dirba, sąžiningai moka mokesčius ir išlaikymą (alimentus), nuomoja butą, nenori tapti benamiu bedarbiu ir be pajamų atsidurti gatvėje, nes tai bus nenaudinga tiek apeliantui, tiek valstybei. Negyvena ir neketina gyventi su nukentėjusiąja V. A., nuomojasi atskirą būstą, nes padarė išvadą, kad turi gyventi atskirai.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu (prašoma nuteistajam paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???
7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Apylinkės teismas už šį nusikaltimą paskyrė nuteistajam 75 paras arešto, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 50 parų arešto, įpareigojant N. K. 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas N. K. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, arešto bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), taip pat tai, kad anksčiau jis du kartus teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs (b. l. 45–50), vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 44), turi aukštesnįjį išsilavinimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu (b. l. 43), yra išsituokęs, turi vieną nepilnametį vaiką, kuriam moka išlaikymą. Teismas įvertino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamą veiką N. K. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis jau trečią kartą teisiamas dėl smurto prieš šeimos narį. Įvertinęs aptartas N. K. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam už nusikalstamos veikos padarymą bus pasiekti paskyrus jam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis didesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis ir kuri, taikant BK 641 straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 50 parų arešto.
9. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam N. K. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – areštą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis savo kaltę pripažino ir gailisi, tačiau į šią aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimą bei BK 641 straipsnio nuostatų taikymą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šią aplinkybę dar kartą vertinti ir jos pagrindu švelninti bausmę. Nors nuteistasis teigia, kad nebegyvena su nukentėjusiąja, tačiau jo padarytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis, nukreiptas prieš šeimos nario sveikatą. Kaip jau minėta, N. K. nusikalto ir buvo teisiamas, būdamas teistas, baustas administracine tvarka, naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas šioje byloje, padarė turėdamas neišnykusį teistumą dėl analogiškų nusikalstamų veikų. Toks nuteistojo nusikalstamas elgesys rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Kaip matyti, anksčiau N. K. paskirtos bausmės jo nepataisė, nes jis, neišnykus teistumui, vėl padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas šioje byloje. Šie duomenys rodo, kad nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, anksčiau jam už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirtos švelnesnės nei areštas bausmės (laisvės apribojimas), tačiau bausmių tikslai nebuvo pasiekti, ir kartu leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, nesupranta jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam asmeniui bausmės tikslų pasiekimas realiai neatliekant arešto bausmės nėra galimas. Todėl nuteistojo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.
11. Nors apeliantas skunde akcentuoja, kad moka išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nenori prarasti darbo, pajamų ir gyvenamosios vietos, tačiau sprendžiant nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo klausimą svarbu tai, kad nusikaltimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su jam paskirtos bausmės vykdymu, taip pat ir siejami su šeimos narių išlaikymu ir pan., priešingai, nei tai suvokia apeliantas, taip pat nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl jam paskirtos bausmės individualizavimo. Akivaizdu, kad, darydamas nusikalstamą veiką, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl jam paskirtos bausmės jo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Apelianto nurodomos aplinkybės egzistavo ir N. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, bet nuo nusikaltimo šeimos nario sveikatai nuteistojo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju jos galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo N. K. pakartotinio nusikalstamumo paskyrus jam švelnesnės rūšies bausmę. Pažymėtina ir tai, kad areštas yra tik trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis).
12. Darytina išvada, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam N. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 75 arešto parų bausmę, didesnę nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, kuri, taikant BK 641 straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 50 parų arešto, BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo N. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalius Jocys
Eduardas Maškevičius
Aurelija Sadauskaitė