Civilinė byla Nr. e2A-263-370/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01524-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.11.1; 3.3.1.14

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hekus“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Sanobiotec R&D apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1396-258/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hekus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Sanobiotec R&D dėl baudos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hekus“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės UAB Sanobiotec R&D (toliau – ir atsakovė) 63 585 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2019 m. lapkričio 25 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei pluoštinių kanapių žaliavos, skirtos moksliniams tyrimams, kur kanabidiolio koncentracija yra ne mažesnė nei 2,5 proc., o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir sumokėti prekių kainą. Atsakovė įsipareigojo ne vėliau nei iki 2020 m. liepos 1 d. užsakyti bent 10 t prekių. Buvo numatytos netesybos – bauda už įsipareigojimų pažeidimą. 2020 m. liepos 1 d. atsakovė iš ieškovės pagal sutartį buvo nupirkusi tik iš viso 2,935 t prekių. Atsakovė pažeidė sutarties 1.3 punktą dėl minimalaus užsakomų prekių kiekio, todėl ieškovė 2020 m. liepos 1 d. pateikė atsakovei pretenziją, reikalaudama sumokėti sutarties 1.4 punkte numatytą baudą, kurią sudaro 63 585 Eur.

3.       Atsakovė UAB Sanobiotec R&D su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sutarties vykdymo metu susidūrė su nuo jos nepriklausančiomis aplinkybėmis, dėl kurių sutartyje numatyto kiekio užsakymas iš ieškovės per nustatytą terminą tapo negalimas. Atsakovė buvo priversta mažinti numatytą įsigyti žaliavos kiekį, t. y. žaliavos panaudojimui skirtos įrangos pristatymo vėlavimu bei būtinybe laikinai perorientuoti atsakovės veiklą dėl COVID-19 pandemijos. Žaliavą atsakovė buvo numačiusi naudoti mokslinio tyrimo tikslais, sutarčiai vykdyti esminę reikšmę turėjo tiekiamos žaliavos kokybė. Sutartyje buvo numatyta, kad žaliavos kanabidiolio dalis negali būti mažesnė nei 2,5 proc. Atsakovė susidūrė su nuolatine tiekiamos žaliavos neatitiktimi nustatytiems minimaliems reikalavimams. Dažnai paaiškėdavo, kad didelė dalis ar net dauguma ieškovės žaliavos pavyzdžių neatitinka minimalių sutartyje nustatytų reikalavimų. Atlikus papildomus tyrimus, paaiškėjo, kad ieškovės žaliava užteršta pesticidais, sunkiaisiais metalais, policikliniais aromatiniais angliavandeniliais, dėl to yra nesuderinama su sutartyje nustatytu žaliavos panaudojimo tikslu bei daro žaliavą netinkama minėtam tikslui pasiekti. Atsakovė buvo įsitikinusi, kad ieškovės pristatyta žaliava (ar reikšminga jos dalis) neatitiks minimalių sutartyje nustatytų reikalavimų. Atsakovės teigimu, 2019 m. gegužės 9 d. ji ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovė „Thar Process“ sudarė sutartį dėl įrangos pagaminimo bei pristatymo. Įsigytina įranga skirta išgryninti tiriamąsias medžiagas iš kompleksiškų mišinių, t. y. vykdyti procesą, kurio metu yra naudojama perdirbta pluoštinių kanapių žaliava. Numatytas įrangos pristatymo terminas – 2020 m. sausio 9 d., su galimybe šalių susitarimu pratęsti pristatymo terminą iki 2020 m. gegužės 9 d. Prasidėjus COVID-19 pandemijai bei dėl šios priežasties nesant galimybės pristatyti tam tikrų įrangos sudėtinių dalių iš kitų šalių, gauta informacija iš įrangos gamintojo, kad dėl COVID-19 pandemijos įranga nebus pristatyta laiku. Nors įrangos gamintojas pristatė atsakovei laikiną pakaitinę įrangą, tačiau jos pajėgumai yra keturis kartus mažesni nei atsakovės įsigytos bei vėluojamos pristatyti įrangos, tai sumažino veikloje panaudotinos žaliavos kiekį bei lėmė būtinybę laikinai keisti iš anksto numatytą atsakovės veiklą ir jos pobūdį. Atsakovė buvo priversta stabdyti mokslinių tyrimų vykdymą bei laikinai užsiimti dezinfekcinio skysčio gamyba. Nuo atsakovės nepriklausančios aplinkybės lėmė tai, kad sutarties vykdymo metu sumažėjo poreikis įsigyti iš anksto numatytą žaliavos kiekį bei atsakovės galimybė įvykdyti sutartį. Atsakovė yra įtraukta į sąrašą tiesiogiai nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių. Atsakovės teigimu, prašomas priteisti netesybų dydis nepagrįstas, neprotingas, neatitinkantis bei nesusijęs su ieškovės patirtais nuostoliais, apskaičiuotas kaip atsakovės neįsigytos žaliavos kaina. Ieškovė nuostolių nepatyrė. Prašoma priteisti suma yra laikytina baudinėmis netesybomis. Ieškovė neteisingai nustatė netesybų sumą, į ją neįtraukdama atsakovės žaliavos įsigijimo pagal 2020 m. rugpjūčio 6 d. sąskaitą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – iš atsakovės ieškovei priteisė 45 986,76 Eur baudą ir 4 325 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovės priteisė atsakovei 534 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.       Teismas nustatė, kad dar iki paskelbto pirmo karantino (2020 m. kovo 16 d.) t. y. 2020 m. vasario 7 d., atlikus ieškovės žaliavos pavyzdžių tyrimus, iš 10 ieškovės žaliavos pavyzdžių, 5 atitiko sutartyje nustatytus reikalavimus, tačiau atsakovė žaliavos užsakymo neatliko. Ieškovei teiraujantis apie planuojamus užsakymus, 2020 m. kovo 9 d. atsakovė raštu informavo ieškovę, kad pagal 2020 m. vasario 24 d. važtaraštį atvežtas prekių pavyzdys neatitinka sutartyje nurodytų minimalių prekių kokybės reikalavimų – patikrintas kanabidiolio kiekis yra mažesnis nei 2,5 proc. Atsakovė informavo ieškovę, kad pristatyto pavyzdžio prekės nebus perkamos, paprašė ne vėliau nei per 2 darbo dienas pateikti sutartį atitinkančius prekių pavyzdžius. 2020 m. kovo 12 d. ieškovė pristatė atsakovei dar 10 pavyzdžių ir prašė, atlikus pateiktų mėginių tyrimus, informuoti apie rezultatus el. paštu. Atsakovė, 2020 m. kovo 14 d., atlikusi paimtų mėginių tyrimą, nustatė, kad 7 tyrimo rezultatai atitinka sutarties sąlygas, tačiau iki sutarties galiojimo pabaigos neatliko žaliavos užsakymo.

4.       Teismas priėjo prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog sutarties vykdymo metu atsakovė susidūrė su nuo jos nepriklausančiomis aplinkybėmis, dėl kurių sutartyje numatyto pradinio kiekio užsakymas iš ieškovės per nustatytą terminą tapo negalimu. Teismas laikė neįrodyta aplinkybę, kad atsakovė susidūrė su nuolatiniais bei esminiais ieškovės tiekiamos žaliavos kokybiniais trūkumais, t. y. žaliavos neatitiktimi sutartyje nustatytai minimaliai kanabidiolio koncentracijai. Dalis ieškovės žaliavos neatitiko sutartyje numatytos mokslinės jos panaudojimo paskirties, tačiau ieškovė turėjo pakankamą žaliavos, atitinkančios sutarties reikalavimus, kiekį.

5.       Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog, prasidėjus COVID-19 pandemijai, atsakovė nedelsdama raštu informavo ieškovę apie force majeure (nenugalima jėga) aplinkybes, kaip numatyta sutarties 7.2 punkte. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė raštu informavo ieškovę dėl atsakovės minimos įrangos pagaminimo bei pristatymo. Aplinkybė, kad atsakovė buvo priversta laikinai perorientuoti veiklą, stabdyti mokslinių tyrimų vykdymą bei laikinai užsiimti dezinfekcinio skysčio gamyba, sudaro pagrindą pripažinti, jog tai galėjo turėti įtakos žaliavos kiekio poreikiui, tačiau ši aplinkybė nevertintina kaip ieškovės negebėjimas užtikrinti pareigos pristatyti tinkamos kokybės prekes (žaliavą).

6.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 14 d. atsakovės atstovas, atvykęs į ieškovės sandėlį paimti prekių mėginių tyrimams, žinojo, jog ieškovė savo sandėlyje turi daugiau nei 22 t atsakovei tinkamos kokybės prekių, todėl atsakovės nurodyta aplinkybė, kad dalis ieškovės žaliavos turėjo kokybinius trūkumus, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė atsakinga už netinkamą sutarties vykdymą.

7.       Teismas nurodė, kad nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų tvirtinti, jog atsakovė, sudariusi komercinę sutartį, negebėjo pamatuoti prisiimtos rizikos, todėl teismo įsikišimas į šalių sutartinius santykius yra labai ribotas. Byloje nustatyta, kad, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, atsakovė 2020 m. liepos 13 d. – rugsėjo 17 d. iš ieškovės įsigijo 17 598,24 Eur vertės žaliavos. Teismas, siekdamas šalių interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, priėjo prie išvados, jog ieškovės reikalavimas pripažintinas pagrįstu iš dalies – 45 986,76 Eur (63 585 Eur – 17 598,24 Eur).

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

1.       Ieškovė UAB „Hekus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1.                      Teismas klaidingai nustatė, kad pasibaigus sutarties galiojimo terminui atsakovė iš ieškovės dar įsigijo 17 598,24 Eur vertės prekių ir šia suma nepagrįstai sumažino priteistinos baudos dydį. Šalims buvo suprantama, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. prekių užsakymai nebebus vykdomi pagal sutartį. Priešingai, nei nurodoma sprendime, kitų prekių užsakymų atsakovė nepateikė. Nėra aišku, kokiu būdu teismas apskaičiavo 17 598,24 Eur sumą, kuria sumažintas ieškovei priteistinos baudos dydis. Po atsakovės pareigos sumokėti baudą pagal sutartį atsiradimo, atsakovės atliktas prekių užsakymas, nesudarius naujos sutarties, negali daryti įtakos atsakovės mokėtinos baudos dydžiui. Ieškovė po sutarties pabaigos atsakovei išrašė vieną sąskaitą faktūrą 1 368 Eur (neįskaitant PVM) sumai už 0,152 t prekių. Jeigu ir būtų pagrindas atsakovės mokėtiną baudą mažinti po sutarties galiojimo termino pabaigos įsigytų prekių verte, ieškovei priteistinos baudos pagal sutartį dydis mažintinas tik 1 368 Eur suma.

10.2.                      Teismas sumažino priteistinos baudos dydį nevertindamas to, kad ieškovės faktiškai patirti nuostoliai atsakovei pažeidus sutartį buvo didesni nei baudos dydis, teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalies ir CK 6.258 straipsnio 3 dalies normas. Atsakovės neužsakytas prekių kiekis sudarė 7,065 t. Ieškovė tam, kad realizuotų minėtą prekių kiekį, sudarė sutartis su kitais pirkėjais, kuriems parduotas atsakovės neįsigytas prekių kiekis. Ieškovė 2020 m. gruodį pardavė 6,905 t atsakovės neįsigytų prekių, kurių kanabidiolio koncentracija buvo daugiau nei 3 proc., mokant 2 240 Eur už 1 t, o atsakovė tokios kanabidiolio koncentracijos prekes turėjo įsigyti mokant 12 000 Eur už 1 t. Ieškovė atsakovei pagal sutartį tokį kiekį prekių turėjo parduoti už 82 860 Eur, o pardavė už 15 467,20 Eur ir patyrė 67 392,8 Eur (82 860 Eur – 15 467,2 Eur) nuostolių. 2020 m. liepą ieškovė pardavė 0,5 t prekių, kurių kanabidiolio koncentracija daugiau nei 2,5 proc., mokant 1 300 Eur už 1 t. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįsigijo iš viso 7,065 t prekių, atėmus aukščiau nurodytą parduotą prekių kiekį (7,065 t – 6,905 t), atsakovė turėjo pareigą įsigyti 0,160 t prekių. Atsakovė 0,160 t prekių pagal sutartį turėjo įsigyti už 1 440 Eur, o ieškovė šį kiekį prekių pardavė už 208 Eur (0,160 x 1 300 Eur) ir patyrė 1 232 Eur nuostolių. Ieškovė dėl atsakovės sutarties pažeidimo patyrė iš viso 68 624,8 Eur nuostolių. Ieškovei priteistinas baudos dydis sumažintas nepagrįstai.

10.3.                      Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų.

2.                      Atsakovė UAB Sanobiotec R&D atsiliepime prašo vadovautis ne tik atsiliepime, bet ir jos apeliaciniame skunde pateiktais motyvais ir atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

11.1.                      Atsakovė nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. atliko ieškovei 6 mokėjimus, kurių bendra suma yra 17 598,24 Eur, tai ir sudaro teismo pasirinktą netesybų mažinimo sumą.

11.2.                      Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad tretiesiems asmenims būtų buvusi parduota ta pati prekė (kurios kanabidiolio kiekis ne mažesnis nei 2,5 proc.), vengė pateikti ir nepateikė su minėtų sandorių turiniu susijusią dokumentaciją, teikė prieštaringus duomenis dėl nuostolių. Ieškovė nuostolių faktiškai nepatyrė. Atsakovės siektos įsigyti prekės ieškovė atsakovei taip ir nepardavė. Nors ieškovė įrodinėjo pigiau pardavusi prekę tretiesiems asmenims, tačiau ši aplinkybė neįrodyta, o tretiesiems asmenims ieškovės parduotos kitos prekės (skirtingos kokybės ir charakteristikų žaliava). Atsakovė pateikė įrodymus apie realius prekės (žaliavos su ne mažesniu nei 2,5 proc. kanabidiolio kiekiu) pardavimo sandorius ginčo laikotarpiu, kurie patvirtina, jog minėtos prekės rinkos kaina nesikeitė. Net jei ieškovė ir būtų perleidusi tretiesiems asmenims prekę už 6 kartus mažesnę nei rinkos vertę, tokio sprendimo pasekmės turėtų tekti ieškovei. Ieškovė neinformavo atsakovės apie ketinimus tariamai parduoti prekę už 6 kartus mažesnę nei rinkos kainą tretiesiems asmenims.

11.3.                      Procesinių palūkanų priteisimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nespręstinas, o šį klausimą privalo išnagrinėti pirmosios instancijos teismas. Dėl pareikšto reikalavimo priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas teismas nepasisakė. Šis klausimas spręstinas papildomo sprendimo instituto pagrindu, todėl apeliacinio skundo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestinas.

3.                      Atsakovė UAB Sanobiotec R&D apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista bauda bei bylinėjimosi išlaidos ir šios ieškinio reikalavimų dalies netenkinti; netenkinus minėto reikalavimo, sumažinti ieškovei priteistinos baudos dydį, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

12.1.                      Dėl atsakovės argumentų, kad prekė (žaliava) užteršta pavojingomis medžiagomis, neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir sutartyje įtvirtinto tikslo, teismas nepasisakė. Atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvai liko neišnagrinėti. Atsakovės nesutikimo motyvai ir jų tinkamas išsprendimas galėjo turėti (ir turėjo) įtakos priešingo sprendimo priėmimui byloje, šis procesinis pažeidimas pripažintinas esminiu bei sudarančiu sprendimo panaikinimo pagrindą.

12.2.                      Neinformavimas apie force majeure aplinkybes nesudaro pagrindo netaikyti force majeure instituto ir / ar konstatuoti nebuvus šių aplinkybių. Teismas nepagrįstai informavimo apie force majeure aplinkybių pareigą ir jos (ne)įvykdymą vertino kaip jų įrodinėjimo ir egzistavimo būtinąją sąlygą, minėta aplinkybė neturi reikšmės vertinant šių aplinkybių egzistavimo faktą.

12.3.                      Ieškovei buvo žinoma apie susidariusias aplinkybes bei atsakovė buvo įsitikinusi, kad yra šalių sutarimas dėl sutarties vykdymo pratęsimo. Dėl to atsakovė nematė poreikio atskirai ir / ar papildomai apie šias aplinkybes pranešti raštu. Atsakovei gavus ieškovės 2020 m. liepos 1 d. sąskaitą, atsakovė 2020 m. liepos 3 d. pateikė ieškovei pranešimą, kuriuo nurodė tarp šalių vykusio bendravimo turinį, atkreipė dėmesį į tai, jog sutarties vykdymui įtakos turėjo COVID-19 pandemija ir force majeure aplinkybės.

12.4.                      Priešingai nei sprendė teismas, atsakovė neįrodinėjo, kad force majeure aplinkybės susijusios su ieškovės gebėjimu pristatyti tinkamos kokybės prekes. Ieškovės (ne)gebėjimas užtikrinti reikiamos kokybes prekes yra savarankiškas atsakovės nesutikimo su ieškiniu pagrindas. Teismo nurodytas motyvas nepagrįstas bei neatitinkantis force majeure instituto esmės.

12.5.                      Prievolės neįvykdymą lėmė nuo atsakovės nepriklausiusios bei COVID-19 pandemijos įtakos aplinkybės. Atsakovė yra įtraukta į tiesiogiai nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą. Atsakovė susidūrė su dėl COVID-19 pandemijos suvaldymui reikalingos bei iš ieškovės planuotos įsigyti žaliavos panaudojimui skirtos įrangos pristatymo vėlavimu. Neturint reikalingos įrangos, atsakovė buvo priversta laikinai perorientuoti bendrovės veiklą į dezinfekcinio skysčio gamybą, tai lėmė būtinybę mažinti įsigyjamos žaliavos kiekį bei dėl to atsakovė negalėjo per nustatytą terminą įsigyti numatyto pradinio žaliavos kiekio. COVID-19 pandemija neegzistavo sutarties sudarymo metu ir jos pasekmių atsakovė negalėjo numatyti. Atsakovė atleistina nuo atsakomybės už prekių kiekio neįsigijimą per nustatytą terminą, todėl sprendimo dalis, kuria iš atsakovės priteista 45 986,76 Eur bauda, naikintina.

12.6.                      Nesutiktina su sprendimo išvadomis, kad tai, jog dalis ieškovės žaliavos turėjo kokybinius trūkumus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė atsakinga už netinkamą sutarties vykdymą. Ieškovė neužtikrino pareigos pristatyti tinkamos kokybės prekes (žaliavą) įvykdymo, ieškovės žaliava buvo su nuolatiniais bei esminiais kokybiniais trūkumais, todėl atsakovė pagrįstai buvo įsitikinusi, jog iš ieškovės įsigyta žaliava (ar didelė jos dalis) neatitiks nustatytų minimalių reikalavimų. Sutarties vykdymo metu buvo nustatomi nuolatiniai ir reikšmingi žaliavos neatitikimai sutartyje šalių nustatytam minimaliam kanabidiolio kiekiui. Atsakovės vykdomų mokslinių tyrimų tikslais esminę reikšmę turi kuo didesnis kanabidiolio kiekis žaliavoje. Dažnai paaiškėdavo, kad didelė dalis ar net dauguma ieškovės žaliavos pavyzdžių neatitinka minimalių sutartyje nustatytų reikalavimų. Priešingai nei sprendė teismas, net jei tam tikras bandymo rezultatas rodo minimalius reikalavimus atitinkančią kokybę, tai nepatvirtina, jog visas žaliavos maišas / partija yra būtent tokios kokybės, o tik patvirtina konkretaus pavienio mėginio tyrimo rezultatus. Nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovė turėjo pakankamą tinkamos kokybės žaliavos kiekį.

12.7.                      Sutarties vykdymas, kuomet atsakovė priversta nuolat patirti laiko bei finansinius kaštus tiriant žaliavą ir jos kokybę, kadangi tyrimų rezultatai nuolat rodo neatitikimus, negali būti laikomas tinkamu sutarties vykdymu. Ieškovei netinkamai vykdant sutartį, priešingai nei sprendė teismas, ieškovė negalėjo tikėtis, kad atsakovė ir toliau vykdys sutartį bei įsigys visą sutartyje numatytą žaliavos kiekį. Šalys nustatė, jog įsigyjama žaliava atsakovės bus naudojama moksliniams tyrimams. Sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad ieškovės žaliava yra užteršta, dėl to yra nesuderinama su sutartyje nustatytu žaliavos panaudojimo tikslu bei daro ją netinkamą minėtam tikslui pasiekti. Ieškovė pažeidė sutartyje įtvirtintus kokybinius reikalavimus, o atsakovė pagrįstai atsisakė įsigyti kokybės reikalavimų neatitinkančią žaliavą.

12.8.                      Priteistas netesybų dydis yra nepagrįstas, neatitinkantis bei nesusijęs su ieškovės faktiškai patirtais nuostoliais. Sutarties sudarymo metu atsakovė negalėjo numatyti, kad kils COVID-19 pandemija, kuri iš esmės pakeis šalių sutarties vykdymą. Nebuvo nustatyta ir / ar įrodyta, kad ieškovė būtų patyrusi 45 986,76 Eur nuostolius, todėl tokio dydžio baudos priteisimas atlieka ne kompensacinę, o baudinę funkciją, tai neatitinka galiojančio reglamentavimo. Faktinių nuostolių ieškovė nepatyrė, jų neįrodė. Nors ieškovė įrodinėjo pigiau pardavusi prekę (žaliavą) tretiesiems asmenims, tačiau neįrodė, kad tretiesiems asmenims parduota ta pati prekė (žaliava). Teismo priteista 45 986,76 Eur suma laikytina baudinėmis netesybomis, kurios Lietuvoje nėra pripažįstamos. Net jei nebūtų pripažįstama, kad egzistavo force majeure aplinkybės ar, jog nustatyti žaliavos kokybiniai trūkumai nėra pakankami tam, kad ieškovės pareikšti reikalavimai būtų atmesti, šios aplinkybės privalo būti įvertintos netesybų mažinimo kontekste.

4.                      Ieškovė UAB „Hekus“ atsiliepime prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

13.1.                      Atsakovė visą sutarties galiojimo laikotarpį nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į ieškovę dėl sutarties vykdymo sunkumų ir ieškovės apie tokius tariamus sunkumus neinformavo. Sutarties projektą rengė atsakovė, jai buvo žinoma, kad ieškovė apie su sutarties vykdymu susijusias aplinkybes turi būti informuota raštu. Pranešimas ieškovei pateiktas tik tada, kai sutarties galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs. Atsakovė savo 2020 m. liepos 3 d. pranešime kaip force majeure aplinkybę nurodė COVID-19 pandemiją, tačiau neinformavo apie negautą įrangą, tai nurodė tik atsiliepime į ieškinį. Atsakovė apie tai, kad „Thar Process“ vėluos pristatyti atsakovei įrangą žinojo vėliausiai 2020 m. sausio 6 d. Jeigu atsakovė būtų laiku informavusi ieškovę, kad sutarties vykdyti nebegalės, ieškovė likusį atsakovės pagal sutartį neįsigytą prekių kiekį būtų galėjusi parduoti kitiems asmenims ir nuostolių nepatirti. Atsakovė negali remtis tariamomis force majeure aplinkybėmis. Atsakovė sutarties galiojimo laikotarpiu nepranešė ieškovei apie force majeure aplinkybes, kadangi tokios aplinkybės atsakovės atžvilgiu neegzistavo. Atsakovė 2020 m. liepos 3 d. rašte nurodė, kad dėl ieškovės prekių tariamos neatitikties sutartyje numatytiems kokybės reikalavimams atsakovė prekes įsigijo iš kitų prekių tiekėjų tam, kad nenutrūktų vykdomi mokslinio tyrimo procesai. 

13.2.                      Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jau po sutarties galiojimo termino pabaigos informavo viešąją įstaigą Lietuvos verslo paramos agentūrą (toliau – LVPA), jog atsakovės vykdomas projektas, kurio vykdymui atsakovei reikalingos ieškovės prekės, vyksta pagal planą ir pakeitimai nėra reikalingi, taip pat į aplinkybes, jog atsakovė (tiek pati tiesiogiai, tiek ir per motininę bendrovę) sutarties galiojimo metu pirko prekes iš ieškovės ir iš kitų tiekėjų, konstatuotina, kad atsakovė visą sutarties galiojimo laikotarpį vykdė savo mokslinius tyrimus. Su force majeure aplinkybėmis sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė nebuvo susidūrusi ir turėjo galimybę tinkamai įvykdyti sutartį.

13.3.                      Atsakovės kontrahento vėlavimas pristatyti atsakovei reikalingą įrangą, nepriklausomai nuo to, ar tai įvyko dėl COVID-19 pandemijos ar dėl kitų priežasčių, nesudaro pagrindo tokį kontrahento vėlavimą pripažinti force majeure aplinkybėmis.

13.4.                      Atsakovė nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad dėl COVID-19 pandemijos atsakovės veikla buvo ribojama arba atsakovė objektyviai negalėjo vykdyti savo mokslinių tyrimų veiklos. Nėra duomenų, kad dėl COVID-19 pandemijos LVPA būtų nutraukusi atsakovės vykdomų mokslinių tyrimų finansavimą. Kai atsakovė ėmė gaminti dezinfekcinį skystį, atsakovės vykdomi moksliniai tyrimai nebuvo nutraukti, dezinfekcinio skysčio gamyba buvo pelninga, dezinfekcinio skysčio gamybą atsakovė pradėjo tik norėdama pasinaudoti situacija ir siekdama gauti papildomo pelno. Įtraukimas į nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą nereiškia, kad COVID-19 pandemija tampa force majeure aplinkybėmis į sąrašą įtrauktos įmonės atžvilgiu. Į šiuo metu skelbiamą nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą atsakovė nebėra įtraukta. COVID-19 pandemija negali būti laikoma force majeure aplinkybėmis atsakovės atžvilgiu. COVID-19 pandemija Lietuvoje prasidėjo kovo mėnesį, o apie tai, kad pandemiją atsakovė laiko force majeure aplinkybėmis, ieškovė atsakovės informuota 2020 m. liepos 3 d. Atsakovė, remiantis sutarties 7.3. punktu, turėjo galimybę nutraukti sutartį, tačiau to nepadarė, o tariamomis force majeure aplinkybėmis ėmė remtis tik gavusi ieškovės sąskaitą sumokėti baudą.

13.5.                      Atsakovė elektroniniais laiškais įvairiais sutarties galiojimo termino laikotarpiais patvirtindavo, kad ieškovės prekių kokybė yra itin gera ir atsakovė yra pasiryžusi šias prekes įsigyti. Ieškovė atsakovei tiekė sutarties reikalavimus atitinkančias prekes. Atsakovei buvo žinoma, kad ieškovė sandėlyje turi daugiau nei 22 t sutarties reikalavimus atitinkančių prekių, kurias atsakovė bet kuriuo metu gali užsakyti. Atsakovė per sutarties 4.2 punkte nustatytą terminą pretenzijų ieškovei dėl prekių kokybės nereiškė ir prekių įsigyti neatsisakė bei apmokėjo visas sąskaitas. Sutartyje buvo numatyta atsakovės teisė tirti prekių mėginius, siekiant nustatyti prekėse esančio kanabidiolio koncentraciją. Tokia praktika, kai kanapių žaliavos pirkėjas paima žaliavos mėginį tyrimui, o tik vėliau, remdamasis tyrimo rezultatais, užsako žaliavą, įprasta ir nesukelia žaliavos pirkėjui papildomų sutarties vykdymo trikdžių ar nepatogumų.

13.6.                      Šalys susitarė, kad ieškovės atsakovei parduodamose prekėse esančio kanabidiolio koncentracija turi būti ne mažesnė negu 2,5 proc., tačiau kiti prekių kokybiniai rodikliai (kitų medžiagų leistina koncentracija ar pan.), nebuvo nustatyti. Sutarties projektą rengė atsakovė. Faktas, kad atsakovė į sutartį įtraukė vienintelį prekių kokybinį kriterijų – kanabidiolio koncentraciją, patvirtina, jog kiti prekių kokybės rodikliai atsakovei reikšmės neturi ir nedaro įtakos galimybei naudoti prekes atsakovės veikloje. Atsakovė, sudarydama sutartį dėl savo veiklai reikalingų prekių įsigijimo, turėjo įvertinti visus kriterijus, galinčius turėti įtakos prekių kokybei bei jų tinkamumui naudoti mokslinių tyrimų veikloje ir šiuos kriterijus nustatyti sutartyje. Ieškovė neturi žinių, kokie kokybiniai prekių kriterijai aktualūs vykdant prekių mokslinius tyrimus. Ieškovė turėjo pagrindą tikėtis, kad kanabidiolio koncentracija yra vienintelis kriterijus, kuris turi reikšmės atsakovei naudojant prekes savo veikloje bei gali daryti įtaką atsakovės apsisprendimui užsakyti iš ieškovės prekes. Atsakovė 2021 m. balandžio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad turi galimybę išvalyti iš prekių jose esančias priemaišas ir kenksmingas medžiagas, jeigu tokių ieškovės tiektose prekėse ir būtų buvę. Tokių medžiagų buvimas prekėse netrukdo atsakovei, šias medžiagas išvalius, toliau naudoti prekes savo veikloje ir pagaminti iš jų galutinį produktą.

13.7.                      Atsakovė, nors ir remiasi laboratorijoje Nyderlanduose atliktų tyrimų rezultatais, tačiau į bylą nėra pateikusi duomenų ar dokumentų, kurie patvirtintų, kad laboratorijai tyrimams buvo pateiktos būtent ieškovės prekės. Atsakovės dispozicijoje sutarties galiojimo laikotarpiu buvo ne tik ieškovės, bet ir kitų tiekėjų prekės. Laboratorijos ataskaitoje nėra nurodyta, kokių ir kokiuose teisės aktuose nurodytų reikalavimų laboratorijoje tirta žaliava neatitinka. Nors atsakovė nurodė atitinkamus Europos Sąjungos reglamentus, kurių reikalavimų laboratorijoje tirta žaliava tariamai neatitinka, tačiau atsakovė šiuos reglamentus ieškovės prekėms taiko nepagrįstai ir klaidingai. Atsakovė ieškovės prekių mėginių tyrimus dėl pesticidų ir kitų kenksmingų medžiagų atliko bei ieškovei pretenzijas pareiškė tik jau pasibaigus sutarties terminui, tačiau visą sutarties laikotarpį tokių tyrimų nedarė. Atsakovė pirmąsias prekių partijas iš ieškovės įsigijo dar 2019 m. pabaigoje, o pavyzdžių tyrimus dėl pesticidų ir kitų medžiagų padarė tik baigiantis sutarties terminui. Atsakovei kitų prekėse esančių medžiagų, išskyrus kanabidiolio, koncentracija reikšmės neturėjo ir nedarė įtakos atsakovės galimybei vykdyti mokslinius tyrimus. Net ir po to, kai atlikus tyrimus nustatyta, kad ieškovės prekėse esantys pesticidų kiekiai neva neatitinka tam tikrų reikalavimų, atsakovė iš ieškovės įsigijo dar vieną partiją prekių neatlikdama tyrimų dėl pesticidų koncentracijos, o vadovaudamasi kanabidiolio koncentracija. Net jeigu teismas ir būtų pasisakęs dėl atsakovės atsikirtimo į ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovės prekėse rasta pesticidų ir kitų kenksmingų medžiagų, tai nebūtų pakeitę teismo sprendimo atsakovės naudai.

13.8.                      Sutarties sudarymo metu prekių rinkos kaina kilo, atsakovė siekė užsitikrinti, kad daugiau nei pusmetį pirks iš ieškovės prekes už sutartyje nustatytą fiksuotą kainą. Sutartyje nustatyta prekių kaina atitiko tuometinę prekių rinkos kainą. Tačiau situacija rinkoje 2020 m. vasario pabaigoje ėmė keistis ir prekių rinkos kaina ėmė kristi ir nulėmė tai, kad ieškovė, sutarties galiojimo laikotarpiu nepardavusi atsakovei sutartyje numatyto prekių kiekio, vėliau šias prekes buvo priversta parduoti už mažesnę kainą. Atėjus 2020 m. rudeniui ir rinkoje atsiradus 2020 m. derliaus prekėms, ieškovės atsakovei dar 2020 m. pradžioje paruoštos 2019 m. derliaus prekės nuvertėjo, tai patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovė beveik visą atsakovės neįsigytą prekių kiekį 2020 m. gruodį pardavė mokant 2 240 Eur už 1 t. Ieškovė, atsakovei laiku neįsigijus iš ieškovės sutarto kiekio prekių, patyrė nuostolius, nes neįsigytų prekių kanabidiolio koncentracija, o galbūt ir kiti kokybiniai parametrai, mažėjo, krito ir tokių prekių kaina. Ieškovė dėl atsakovės sutarties pažeidimo patyrė iš viso 68 624,80 Eur nuostolių. Nebuvo pagrindo mažinti ieškovei priteistinos baudos už atsakovės sutarties neįvykdymą.

13.9.                      Ieškovė į bylą pateikė tiek visiems savo prekių pirkėjams nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. vasario 15 d. išrašytas sąskaitas, tiek informaciją iš i.MAS sistemos, patvirtinančią ieškovės prekių pirkėjams išrašytų sąskaitų realumą, tiek ir informaciją, kokios konkrečiai įmonės iš ieškovės nusipirko atsakovės neįsigytas prekes. Parduotos žaliavos kanabidiolio koncentracijos kiekį patvirtina ieškovės vadovo 2021 m. kovo 19 d. raštas, kuriuo ieškovės vadovas patvirtino kanabidiolio koncentraciją. Kanabidiolio koncentracijos kiekis nėra rašomas sąskaitose. Papildomų dokumentų, patvirtinančių kitiems ieškovės pirkėjams parduotose prekėse buvusio kanabidiolio koncentraciją, ieškovė pateikti galimybės neturėjo, kadangi pirkėjai apie tai informuodavo telefonu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

5.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

6.                      2019 m. vasario 22 d. atsakovė su LVPA sudarė Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto sutartį, kurios pagrindu gavo finansavimą mokslinio tyrimo veiklai „Molekuliniu mechanizmu pagrįstų sintetinių kanabinoidų kūrimas, jų priešvėžinio potencialo įvertinimas ir jautrumo gydymui žymenų rinkinio kūrimas“. LVPA finansuojamame projekte buvo numatyta finansuoti žaliavos įsigijimą 75 700 Eur suma (kompensuojama dalis 55 660 Eur). Projekto vystymo eigoje šie kiekiai buvo padidinti iki 192 864,18 Eur (kompensuojama dalis 149 391,34 Eur).

7.                      2019 m. gegužės 9 d. atsakovė ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovė „Thar Process“ sudarė sutartį dėl įrangos (superkritinės skysčių chromatografijos mašinos) pagaminimo bei pristatymo, įranga turėjo būti paruošta siuntimui per 8 mėn. nuo įrangos pirkimo sutarties pasirašymo dienos (2020 m. sausio 9 d.); pagal sutartį, šis laikotarpis galėjo būti pratęstas 4 mėn. 2020 m. sausio 6 d. atsakovė ir „Thar Process“ sudarė sutarties pakeitimą, kuriuo sutarė pratęsti įrangos išsiuntimo atsakovei datą iki 2020 m. gegužės 9 d. 2020 m. gegužės 5 d. atsakovė ir „Thar Process“ sudarė susitarimą, kuriuo „Thar Process“ įsipareigojo paruošti prekes išsiųsti atsakovei ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 15 d. Minėtame susitarime taip pat nurodyta, kad maždaug 2020 m. gegužės 15 d. „Thar Process“ išsiųs atsakovei alternatyvią įrangą iki bus išsiųsta pagrindinė įranga. 2020 m. liepos 7 d. „Thar Process“ atstovas informavo atsakovę, kad dėl COVID-19 negali įrangos pristatyti iki 2020 m. liepos 15 d. 2020 m. spalio 2 d. „Thar Process“ informavo atsakovę, kad COVID-19 paveikė tiekėjus, todėl vėluojama.

8.                      Šalys 2019 m. lapkričio 25 d. sudarė prekių (pluoštinių kanapių žaliavos) pirkimo–pardavimo sutartį.

9.                      Atsakovės užsakymų pagrindu ieškovė 2019 m. lapkritį–gruodį pristatė atsakovei iš viso 1,471 t prekių už 23 707,53 Eur (su PVM). Ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras bendrai 23 667,93 Eur sumai, kurias atsakovė apmokėjo.

10.                      Ieškovė 2020 m. sausio 16 d. išsiuntė atsakovei elektroninį laišką, kuriuo informavo atsakovę, kad pastaroji nėra nurodžiusi ieškovei, kokį kiekį prekių planuoja užsakyti per 2020 m. vasarį.

11.                      2020 m. sausio 22 d. elektroniniu laišku atsakovė nurodė, kada apmokės ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už pristatytas prekes, tačiau naujo prekių užsakymo nepateikė.

12.                      Ieškovė 2020 m. vasario 4 d. elektroniniu laišku pakartotinai paprašė atsakovės nurodyti planuojamus užsakymus.

13.                      Ieškovė pateikė atsakovei turimų prekių mėginius, kad atsakovė galėtų įvertinti prekių kokybę. 2020 m. vasario 8 d. gavusi teigiamus atsakovės atlikto laboratorinio patikrinimo rezultatus, ieškovė 2020 m. vasario 10 d. elektroniniu laišku pakartotinai pasiteiravo, kada atsakovė pateiks naują prekių užsakymą.

14.                      Ieškovė 2020 m. kovo 2 d. išsiuntė atsakovei elektroninį laišką, teiraudamasi, kokia situacija dėl prekių užsakymo bei klausdama, kada ieškovė turėtų planuoti prekių pristatymą atsakovei.

15.                      Atsakovė 2020 m. kovo 9 d. pateikė ieškovei raštą dėl prekių kokybės, kuriuo informavo ieškovę, kad pagal 2020 m. vasario 24 d. važtaraštį pristatytas prekių pavyzdys neatitinka sutarties 1.1 punkte nurodytų minimalių prekių kokybės reikalavimų – nustatyta, jog minėtame prekių pavyzdyje kanabidiolio procentinė koncentracija yra mažesnė negu 2,5 proc. Atsakovė paprašė ieškovės per 2 darbo dienas pateikti atsakovei sutarties reikalavimus atitinkančius prekių pavyzdžius.

16.                      Ieškovė 2020 m. kovo 12 d. pateikė atsakovei 10 prekių mėginių bei paprašė atsakovės, jog ši, ištyrusi kanabidiolio koncentraciją ieškovės pateiktuose mėginiuose, informuotų ieškovę apie rezultatus elektroniniu paštu.

17.                      Atsakovės atstovas 2020 m. kovo 14 d. atvyko į ieškovės sandėlį bei paėmė visų sandėlyje esančių prekių mėginius (iš viso 36 vnt.) tyrimams atlikti. Atsakovei atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad ieškovės sandėlyje buvo daugiau nei 22 t sutarties sąlygas atitinkančių prekių.

18.                      Atsakovė 2020 m. kovo 18 d. atsiuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriuo informavo apie ieškovės kartu su 2020 m. kovo 12 d. raštu pateiktų prekių mėginių tyrimų rezultatus. Pagal šiuos rezultatus iš visų ieškovės pateiktų prekių mėginių 2 mėginiai neatitiko sutarties reikalavimų. Atsakovė taip pat pasiteiravo, kokį kiekį prekių pagal kiekvieną mėginį ieškovė turi.

19.                      Atsakovė 2020 m. kovo 20 d. išsiuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriame pateikė informaciją, kurie ieškovės atsakovei pateiktų prekių mėginiai atsakovei yra tinkami. Atsakovė nurodė, kad informacijos dėl prekių tiekimo iki 2020 m. balandžio 1 d. neturės ir kol kas negali informuoti ieškovės, kada bus atliekami prekių užsakymai.

20.                      Ieškovė 2020 m. balandžio 14 d. elektroniniu laišku pateikė atsakovei išsamią informaciją apie ieškovės sandėlyje esančius prekių kiekius, prie kurių buvo nurodyta kanabidiolio procentinė koncentracija. Ieškovė sandėlyje turėjo daugiau nei 22 t sutarties reikalavimus atitinkančių prekių.

21.                      2020 m. balandžio 21 d. elektroniniu laišku ieškovė pasiteiravo atsakovės, ar atsakovė planuoja užsakyti jau prieš kurį laiką paruoštą sutartyje nurodytus kokybės reikalavimus atitinkančią 1,7 t prekių siuntą.

22.                      Atsakovė 2020 m. balandžio 23 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę apie 2 ieškovės pateiktų prekių mėginių tyrimų rezultatus. Gavusi tyrimų rezultatus, ieškovė pasiteiravo atsakovės, ar dėl didelės kanabidiolio procentinės koncentracijos ieškovės siūlomos prekės rūšis atsakovei yra tinkama.

23.                      Atsakovė 2020 m. gegužės 5 d. atsiuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriuo, be kita ko, nurodė, kad nupirks iš ieškovės visą 1,7 t prekių siuntą.

24.                      Atsakovė 2020 m. birželį pateikė ieškovei užsakymą pristatyti dalį prekių. Ieškovė pristatė atsakovei 0,603 t prekių už 6 566,67 Eur (įskaitant PVM). Taip pat ieškovė pristatė atsakovei 0,861 t prekių už 9 376,29 Eur (įskaitant PVM). Ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras 15 942,96 Eur sumai, kurias atsakovė apmokėjo.

25.                      2020 m. liepos 1 d. atsakovė iš ieškovės pagal sutartį buvo nupirkusi iš viso 2,935 t prekių. Ieškovė 2020 m. liepos 1 d. pateikė atsakovei pretenziją, reikalaudama sumokėti sutarties 1.4 punkte numatytą baudą, kurią sudaro 63 585 Eur. Kartu su pretenzija ieškovė pateikė sąskaitą faktūrą 63 585 Eur sumai.

26.                      Atsakovė 2020 m. liepos 3 d. pateikė ieškovei atsakymą, pažymėdama, kad ieškovei 2020 m. kovo 9 d. buvo siųsta pretenzija dėl prekių kokybės, kurioje nurodyta, jog ieškovės pateiktas prekių mėginys neatitinka sutarties reikalavimų, o kiti ieškovės pateikiami prekių mėginiai taip pat dažnai neatitinka sutartyje numatytų kokybės reikalavimų. Atsakovė nurodė, kad dėl tokių neatitikimų atsakovė būdavo priversta analogiškas prekes įsigyti iš kitų tiekėjų, dėl to patirdavo nenumatytų išlaidų. Atsakovė taip pat nurodė, kad dėl COVID-19 pandemijos ir Lietuvoje paskelbto karantino (force majeure) buvo laikinai sustabdžiusi veiklą ir dėl to neteikė ieškovei prekių užsakymų.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

27.                      Dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo pateikti du (ieškovės ir atsakovės) apeliaciniai skundai. Pirmiausia pasisakytina dėl atsakovės apeliacinio skundo, kadangi atsakovė ginčija sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina bauda, o dėl ieškovės apeliacinio skundo pasisakytina tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės baudos pagal šalių sutartį.

28.                      Sutarties 1.3 punkte atsakovė įsipareigojo ne vėliau nei iki 2020 m. liepos 1 d. užsakyti bent 10 t prekių, o ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei bent 10 t prekių. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki 2020 m. liepos 1 d. atsakovė iš ieškovės pagal sutartį buvo nupirkusi iš viso 2,935 t prekių ir tuo atsakovė pažeidė sutarties 1.3 punktą dėl minimalaus užsakomų prekių kiekio.

29.                      Sutarties 1.4 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei atsakovė iki 2020 m. liepos 1 d. pateiks užsakymų mažesniam nei sutarties 1.3 punkte nurodytam minimaliam prekių kiekiui, atsakovė turės sumokėti ieškovei už minimalų užsakomų prekių kiekį.

30.                      Kadangi atsakovė iki 2020 m. liepos 1 d. buvo užsakiusi iš ieškovės 2,935 t prekių, bauda pagal sutarties 1.4 punktą sudaro 63 585 Eur (10 t – 2,935 t) x 9 000 Eur).

31.                      Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos baudą, kadangi atsakovė neturi pareigos mokėti šios baudos, nes sutarties negalėjo įvykdyti dėl susiklosčiusių force majeure aplinkybių – atsakovės kontrahentas „Thar Process“ dėl COVID-19 pandemijos laiku nepristatė atsakovei užsakytos įrangos, skirtos iš ieškovės perkamai medžiagai apdirbti, be to, pati atsakovė tiesiogiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, turėjo mažinti veiklos apimtis ir kryptį. Taip pat, atsakovės teigimu, ji turėjo teisė nevykdyti sutartinių įsipareigojimų – užsakyti minimalų prekių kiekį (10 t), kadangi ieškovės medžiaga buvo nekokybiška.

Dėl force majeure aplinkybių, susijusių su atsakovės kontrahento veiksmais

32.                      Atsakovės teigimu, ji sutarties negalėjo įvykdyti dėl susiklosčiusių force majeure aplinkybių – atsakovės kontrahentas „Thar Process“ dėl COVID-19 pandemijos atsakovei laiku nepristatė užsakytos įrangos, skirtos iš ieškovės perkamai medžiagai apdirbti.

33.                      Byloje esantis atsakovės ir jos kontrahento „Thar Process“ susirašinėjimas patvirtina, kad 2020 m. liepos 7 d. „Thar Process“ atstovas informavo atsakovę, jog dėl COVID-19 pandemijos negali įrangos pristatyti iki 2020 m. liepos 15 d., o 2020 m. spalio 2 d. „Thar Process“ informavo atsakovę, kad COVID-19 paveikė tiekėjus, todėl vėluojama. Šios nutarties 16 punkte nurodytas atsakovės ir „Thar Process“ susirašinėjimas patvirtina, kad „Thar Process“ laiku nepristatė atsakovei užsakytos įrangos, nors įranga pagal pradinį susitarimą turėjo būti paruošta išsiųsti atsakovei dar 2020 m. sausio 9 d., o po sutarties pakeitimo, iki 2020 m. gegužės 9 d., tačiau įranga nebuvo išsiųsta atsakovei iki ginčo šalių sutartyje numatyto termino – 2020 m. liepos 1 d.

34.                      CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, jog sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita šalis negauna per protingą laiką po to, kai sutarties neįvykdžiusi šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius.

35.                      Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022).

36.                      Sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad šalis, kuri dėl susidariusios padėties nebegali toliau vykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį, privalo kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo force majeure aplinkybių atsiradimo, apie tai pranešti kitai šaliai. Sutarties 7.3 punkte nustatyta, kad iškilus nenugalimos jėgos aplinkybėms, kurios trunka ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų, kiekviena šalis turi teisę, pranešusi kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų, nutraukti sutartį.

37.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovės kontrahentas pažeidė savo prievolę atsakovei ir laiku nepristatė įrangos, nelaikytina nenugalima jėga (force majeure) ir nesudaro pagrindo atsakovės atleisti nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą (CK 6.212 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovė nurodė ir pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad „Thar Process“ negalėjo laiku pristatyti įrangos atsakovei dėl COVID-19 pandemijos, tačiau, sprendžiant dėl atsakovės sutartinės atsakomybės, nevertintinos aplinkybės, kurios sutrukdė jos kontrahentui vykdyti sutartinius įsipareigojimus atsakovei, galinčius sudaryti galimybės vykdyti savo įsipareigojimus ieškovei. Todėl atsakovės nurodomos aplinkybės dėl įrangos nepristatymo neatleidžia atsakovės nuo sutartinės atsakomybės.

38.                      Be to, atsakovė ieškovei nei sutartyje nurodytu terminu (iki 2020 m. liepos 1 d.), nei atsakyme į ieškovės pretenziją, nenurodė, kad prekių neužsakymą pagal sutartį lėmė atsakovės užsakytos įrangos nepristatymas (sutarties 7.2), šią aplinkybė nurodė tik atsiliepime į ieškinį. Taip pat, ieškovė nepasinaudojo sutarties 7.3 punkte nustatyta šalies teise nutraukti sutartį dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kurios trunka ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų, nors įranga turėjo būti išsiųsta atsakovei iki 2020 m. sausio 9 d. Taip pat svarbu ir tai, kad, kaip nurodė atsakovė 2020 m. liepos 3 d. atsakyme į ieškovės pretenziją, atsakovė sutarties galiojimo metu analogiškas prekes įsigydavo iš kitų tiekėjų, todėl nėra pagrindo teigti, kad įrangos nepristatymas turėjo įtakos atsakovės veiklos apimties sumažėjimui tokia apimtimi, kuri galėjo lemti prekių neužsakymą iš ieškovės. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė šalių sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė dėl užsakytos įrangos nepristatymo.

Dėl force majeure aplinkybių, susijusių su COVID-19 pandemijos įtaka atsakovės veiklai

39.                      Atsakovės teigimu, prievolės neįvykdymui ieškovei įtakos turėjo nuo atsakovės nepriklausiusios COVID-19 pandemijos aplinkybės, atsakovė buvo įtraukta į tiesiogiai nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad, nors įrangos gamintojas pristatė atsakovei laikiną pakaitinę įrangą, tačiau jos pajėgumai buvo keturis kartus mažesni nei atsakovės įsigytos bei vėluojamos pristatyti įrangos, tai sumažino veikloje panaudotinos žaliavos kiekio poreikį bei sudarė pagrindą – būtinybę laikinai keisti atsakovės veiklą ir jos pobūdį; reaguojant į susidariusią pasaulinės COVID-19 pandemijos lemtą situaciją, atsakovė buvo priversta laikinai perorientuoti veiklą, stabdyti mokslinių tyrimų vykdymą (sumažinti jų vykdymą iki minimumo) bei laikinai užsiimti dezinfekcinio skysčio gamyba.

40.                      Pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime negali būti laikomos nei nenugalimos jėgos, nei sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybėmis. Tai reiškia, kad pandemijos ar jos valdymo priemonių poveikį reikia vertinti individualiai kiekvienų sutartinių teisinių santykių atžvilgiu. Vienokius sutartinius santykius pandemija ar jos valdymo priemonės gali iš esmės suvaržyti arba padaryti neįvykdomus, o intervencija į kitus sutartinius santykius gali būti mažesnio laipsnio arba apskritai esmingai jų nesuvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022).

41.                      Atsakovė 2020 m. liepos 3 d. rašte, atsakydama į ieškovės pretenziją, pirmą kartą nurodė, kad COVID-19 laiko force majeure aplinkybėmis, nors sutarties vykdymo metu tokios informacijos ieškovei nenurodė ir nepaaiškino, kodėl neatlieka užsakymų pagal šalių susitarimą.

42.                      2020 m. rugsėjo 29 d. pranešimu atsakovė informavo LVPA, kad dėl COVID-19 protrūkio 2020 m. I pusmetį laboratorinės eksperimentinės veiklos buvo vykdomos mažesniu intensyvumu nei suplanuota; tikimasi, kad tolesnes projekto veiklas pavyks įgyvendinti didesniu intensyvumu ir projektą užbaigti laiku; dėl galbūt kylančios II COVID-19 bangos susidarys rizika laiku nespėti užbaigti visų projekto veiklų numatyta apimtimi; rizikos nepasiekti rezultatų numatyta apimtimi nėra; kol kas nereikalingi pakeitimai ar papildomi veiksmai. 

43.                      Atsakovė, įrodinėdama COVID-19 poveikį jos veiklai, pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymą, kuriuo atsakovei leista rinkai teikti rankų dezinfekantus. Atsakovė taip pat pateikė atsakovės direktoriaus 2020 m. kovo 22 d. įsakymą, kuriuo patvirtintas atsakovės veiklos organizavimo karantino metu bendrovės patalpose taisyklių aprašas, taip pat pateikė ir patvirtintą aprašą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad atsakovė, atsižvelgdama į nepalankią COVID-19 ligos epideminę situaciją ir nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikoje paskelbtą karantino režimą, sumažino bendrovės įprastai vykdomą veiklą ir ėmėsi rankų dezinfekanto gamybos.

44.                      Pažymėtina, kad, nors atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovei leista rinkai teikti rankų dezinfekantus ir atsakovės direktoriaus įsakyme nurodyta, kad sumažinama bendrovės įprastai vykdoma veikla, tačiau objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kaip COVID-19 pandemija ar jos valdymo priemonės tiesiogiai paveikė atsakovę (darbuotojų prastovos, atleidimas, gamybos, mokslinių tyrimų veiklos faktinis sumažėjimas, apyvartos ar pelno sumažėjimas ir kt.), nepateikta. Vien atsakovės teiginiai ar direktoriaus įsakymas tokių aplinkybių nepatvirtina.

45.                      Be to, iš atsakovės apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad atsakovės deklaruojamos veiklos apimčių sumažėjimas galėjo būti nulemtas ne COVID-19 pandemijai ar jos valdymo priemonėms tiesiogiai paveikus atsakovę, o atsakovės kontrahentui „Thar Process“ nepristačius atsakovei jos užsakytos įrangos iš ieškovės perkamai prekei apdirbti, o pristačius mažiau pajėgią įrangą. Vertinant atsakovės teiginius ir pateiktus įrodymus yra pagrindas manyti, kad atsakovė sumažino vykdomos veiklos apimtis ir ėmėsi rankų dezinfekanto gamybos ne dėl COVID-19 pandemijos ar jos valdymo priemonių poveikio atsakovei, o dėl negautos įrangos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės vykdoma mokslinių tyrimų veikla dėl COVID-19 pandemijos ar jos valdymo priemonių buvo apribota.

46.                      Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, 2020 m. liepos 3 d. raštu atsakydama į ieškovės pretenziją, be kita ko, nurodė, jog paaiškėjus, kad ieškovės pristatytas prekių pavyzdys neatitinka minimalių kokybės reikalavimų, atsakovė ne kartą buvo priversta prekes įsigyti iš kitų prekių tiekėjų, jog nenutrūktų bendrovėje vykdomi mokslinio tyrimo procesai. Minėto atsakovės rašto turinys patvirtina, kad nepirkdama prekių iš ieškovės, atsakovė jas įsigydavo iš kitų tiekėjų, todėl nėra pagrindo manyti, jog atsakovės vykdomos mokslinių tyrimų veiklos apimtys sumažėjo tiek, kad ji turėjo nebepirkti tyrimams reikalingų prekių iš ieškovės.

47.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, COVID-19 pandemijos ar jos valdymo priemonių intervencija į šalių sutartinius santykius buvo mažo laipsnio ir esmingai jų nesuvaržė arba jų apskritai nebuvo, todėl atsakovės nurodomos aplinkybės dėl COVID-19 pandemijos įtakos atsakovės veiklai neatleidžia atsakovės nuo sutartinės atsakomybės, nes neatitinka nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančių požymių – atsakovės nurodomos aplinkybės nelėmė objektyvaus negalimumo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ieškovei.

Dėl ieškovės prekių (medžiagos) kokybės

48.                      Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neužtikrino pareigos pristatyti tinkamos kokybės prekes (žaliavą) įvykdymo, ieškovės žaliava buvo su nuolatiniais bei esminiais kokybiniais trūkumais, todėl atsakovė buvo įsitikinusi, jog iš ieškovės įsigyta žaliava (ar didelė jos dalis) neatitiks nustatytų minimalių reikalavimų. Atsakovės teigimu, nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė turėjo pakankamą tinkamos kokybės žaliavos kiekį. Taip pat atsakovė nurodo, kad sutarties vykdymas, kuomet atsakovė priversta nuolat patirti laiko bei finansinius kaštus tiriant žaliavą ir jos kokybę, kadangi tyrimų rezultatai nuolat rodo neatitikimus, negali būti laikomas tinkamu sutarties vykdymu. Atsakovė akcentuoja tai, kad ieškovės žaliava buvo užteršta, tai yra ji negalėjo būti naudojama nustatytam tikslui pasiekti. Atsakovė mano, kad ieškovė pažeidė sutartyje įtvirtintus kokybinius reikalavimus, dėl to atsakovė pagrįstai atsisakė įsigyti kokybės reikalavimų neatitinkančią žaliavą.

49.                      CK 6.328 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę, prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus, juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu šalys nesusitarė kitaip, daiktų patikrinimo išlaidos tenka pirkėjui. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui.

50.                      Pagal sutarties 1.1 punktą ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei pluoštinių kanapių žaliavos, skirtos moksliniams tyrimams, kurios kanabidiolio koncentracija yra ne mažesnė nei 2,5 proc., o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir sumokėti kainą. Sutarties 2.4 punkte šalys susitarė, kad galutinė prekių kaina bus apskaičiuojama tik ištyrus paimtus mėginius ir nustačius kanabidiolio procentinę dalį prekėse. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad atsakovė, gavusi prekes, turi teisę paimti prekių mėginius kokybei patikrinti. Paaiškėjus, kad pristatytose prekėse kanabidiolio kiekis yra mažesnis nei 2,5 proc., atsakovė tokių prekių neperka ir nedelsiant apie tai informuoja ieškovę, o ieškovė įsipareigoja per įmanomai trumpiausią laiką pristatytas prekes išsivežti. Sutarties 4.2 punkte numatyta, kad pretenzijas dėl prekių kokybės atsakovė turi teisę pareikšti ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo faktinės prekių pristatymo dienos. Sutarties 5.2 punkte numatyta, kad atsakovė, priimdama prekes, privalo nuodugniai ir visapusiškai patikrinti prekių atitikimą sutarties reikalavimams.

51.                      Sutarties 2.4, 4.1 ir 5.2 punktuose aiškiai nurodyta atsakovės pareiga tikrinti ieškovės perduodamos prekės kokybę, todėl atsakovės argumentai, kad atsakovė buvo priversta nuolat patirti laiko bei finansinius kaštus tiriant žaliavą ir jos kokybę, kadangi tyrimų rezultatai nuolat rodo neatitikimus, šiuo atveju neturi reikšmės sprendžiant dėl atsakovės sutartinės atsakomybės.

52.                      Šios nutarties 17–33 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad, nors atsakovė iš ieškovės prekes užsakydavo nuo 2019 m. lapkričio, tačiau vienintelę pretenziją dėl galbūt netinkamos prekių kokybės (kanabidiolio procentinė koncentracija yra mažesnė nei 2,5 proc.) pateikė tik 2020 m. kovo 9 d. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė turėjo daugiau nei 22 t prekių, kurių kanabidiolio procentinė koncentracija yra didesnė nei 2,5 proc., ir atsakovė šią aplinkybę žinojo. Be to, po 2020 m. kovo 9 d. pretenzijos dėl galbūt netinkamos prekių kokybės pateikimo, atsakovė, atlikusi ieškovės prekių kokybės tyrimus, toliau užsakydavo iš ieškovės prekės – atsakovei ieškovės išrašytos 2020 m. birželio 9 d., 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. sąskaitos už prekes, kurias atsakovė apmokėjo ir pretenzijų dėl prekių kokybės nepateikė.

53.                      Kadangi atsakovei buvo žinoma, kad ieškovė turi daugiau nei 22 t sutarties reikalavimus atitinkančių prekių, kurias atsakovė gali užsakyti, nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, jog ieškovės prekės dažnai neatitikdavo sutarties reikalavimų bei tokie neatitikimai leido abejoti atsakovei siūlomų prekių kokybe ir tinkamumu. Be to, atsakovė per sutarties 4.2 punkte nustatytą terminą pretenzijų ieškovei dėl prekių kokybės nereiškė ir prekių įsigyti neatsisakė bei apmokėjo visas ieškovės pateiktas sąskaitas už prekes. Nors sutarties 4.1 punktas numato, kad paaiškėjus, jog pristatytose prekėse kanabidiolio kiekis yra mažesnis nei 2,5 proc., atsakovė tokių prekių neperka ir nedelsiant apie tai informuoja ieškovę, o ieškovė įsipareigoja per įmanomai trumpiausią laiką pristatytas prekes išsivežti, tačiau atsakovė per visą sutarties galiojimo laikotarpį neatsisakė pirkti ieškovės prekių ir nereikalavo ieškovės prekes atsiimti.

54.                      Aplinkybes dėl galbūt netinkamos ieškovės prekių kokybės atsakovė nurodė ir 2020 m. liepos 3 d. rašte, atsakydama į ieškovės pretenziją. Minėtame rašte atsakovė pirmą kartą paminėjo aplinkybę, kad atsakovė užsakė papildomus ieškovės prekių kokybės tyrimus, kuriuos atlikus paaiškėjo, jog prekėse yra pesticidų, sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių. Šios aplinkybės visą sutarties vykdymo laikotarpį atsakovė ieškovei nenurodė, užsakydavo ieškovės prekes (beveik 3 t) ir buvo pateikusi tik vieną pretenziją dėl prekių kokybės (kanabidiolio koncentracijos), po kurios toliau vykdė prekių užsakymus. 

55.                      Sutartyje šalys susitarė, kad ieškovės atsakovei parduodamose prekėse esančio kanabidiolio koncentracija turi būti ne mažesnė negu 2,5 proc., kiti prekių kokybiniai rodikliai sutartyje nebuvo nustatyti, todėl yra pagrindas manyti, kad kiti prekių kokybės rodikliai atsakovei reikšmės neturi ir nedarė įtakos galimybei naudoti prekes atsakovės veikloje, atsižvelgiant ir į tai, kad po atsakovės 2020 m. liepos 3 d. rašto ieškovei, atsakovė atliko dar vieną prekių užsakymą iš ieškovės (2020 m. rugpjūčio 6 d. sąskaita). Nuo sutarties sudarymo 2019 m. lapkričio 25 d. iki sutartyje nurodyto minimalaus kiekio prekių užsakymo termino – 2020 m. liepos 1 d., atsakovė ieškovei neteikė pretenzijų dėl prekių užterštumo ir nė karto nepaminėjo, kad ieškovės parduodamos prekės atsakovės mokslinių tyrimui veiklai netinkamos, priešingai – užsakydavo iš ieškovės prekes ir užsakiusi 3 t prekių nenurodė, kad prekės netinkamos atsakovės veiklai.

56.                      Atsakovė netinkamą ieškovės prekių kokybę įrodinėja Olandijoje esančios laboratorijos „TRL-International“ tyrimais, kurie atlikti 2020 m. birželio 23–30 d., o tai reiškia, kad pati atsakovė visą sutarties vykdymo laikotarpį (nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) apie tokių medžiagų buvimą ieškovės prekėse nežinojo, todėl yra pagrindas teigti, kad tokių medžiagų buvimas prekėse visiškai netrukdė atsakovės mokslinių tyrimų veiklai. Papildomai pažymėtina ir tai, kad, nors laboratorijos ataskaitoje nurodyta, kokių medžiagų leidžiamus kiekius viršija laboratorijos ištirta medžiaga, tačiau ataskaitoje nurodyta, kad tiriamas produktas pripažintas kaip kanapių sėklos, o nagrinėjamo ginčo atveju, ieškovė pardavė atsakovei pluoštinių kanapių žaliavą (pluoštinių kanapių stiebus ir biomasę), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateikta ataskaita negali patvirtinti ieškovės parduotų prekių užterštumo. Be to, kai atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad ieškovės prekėse esantys medžiagų kiekiai neatitinka tam tikrų reikalavimų, atsakovė iš ieškovės įsigijo dar vieną partiją prekių (2020 m. rugpjūčio 6 d. sąskaita) neatlikdama tyrimų dėl kitų medžiagų koncentracijos, o vadovaudamasi tik kanabidiolio koncentracija.

57.                      Dėl šioje nutarties dalyje išdėstytų motyvų laikytini nepagrįstais atsakovės argumentai, kad atsakovė turėjo teisę nevykdyti sutarties dėl netinkamos prekių kokybės ir dėl to jai netaikytina sutartinė atsakomybė.

Dėl ieškovės prašomos priteisti baudos dydžio

58.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pasibaigus sutarties galiojimo terminui, atsakovė 2020 m. liepos 13 d. – rugsėjo 17 d. iš ieškovės įsigijo 17 598,24 Eur vertės žaliavos. Teismas, siekdamas šalių interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, priėjo prie išvados, jog ieškovės reikalavimas pripažintinas pagrįstu iš dalies – 45 986,76 Eur (63 585 Eur – 17 598,24 Eur).

59.                      Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino baudos sumą, kadangi ieškovės patirti nuostoliai viršija baudos sumą, todėl reikalaujama bauda iš atsakovės priteistina visa. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė nuostolių dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo nepatyrė ir nuostolių fakto neįrodė, o nurodomas baudos dydis yra aiškiai per didelis ir turi būti mažinamas.

60.                      Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022).

61.                      CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. CK 6.258 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę.

62.                      CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

63.                      Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022).

64.                      Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022).

65.                      Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).

66.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).

67.                      Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022).

68.                      Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas ieškovės prašomos priteisti baudos sumą sumažino suma, kurią atsakovė nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. sumokėjo ieškovei šešiais mokėjimais, kurių bendra suma yra 17 598,24 Eur. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateikto ieškovės banko sąskaitos išrašo, atsakovė penkiais mokėjimais (15 942,96 Eur) padengė ieškovės dar iki 2020 m. liepos 1 d. atsakovei išrašytas sąskaitas, o paskutiniu 2020 m. rugsėjo 17 d. mokėjimu atsakovė apmokėjo ieškovės 2020 m. rugpjūčio 6 d. sąskaitą už prekes.

69.                      Kadangi atsakovė iki 2020 m. liepos 1 d. buvo užsakiusi iš ieškovės tik 2,935 t prekių, bauda pagal sutarties 1.4 punktą sudaro 63 585 Eur ((10 t – 2,935 t) x 9 000 Eur). Kaip matyti iš šalių sutarties nuostatų, šalys susitarė užsakomų prekių vertę nustatyti pagal prekėse esančią kanabidiolio koncentraciją (sutarties 2.1 punktas), todėl minimali sutarties vertė, perkant minimalią 2,5 proc. kanabidiolio koncentraciją turinčias prekes, užsakant minimalų prekių kiekį (10 t) būtų 90 000 Eur (10 t x 9 000 Eur), o sutarties vertė, užsakant minimalų prekių kiekį (10 t), perkant maksimalią sutartyje numatytą 3,5 proc. kanabidiolio koncentraciją turinčias prekes, galėtų būti 150 000 Eur (10 t x 15 000 Eur). Atsižvelgiant į ieškovės reikalaujamą priteisti baudos dydį (63 585 Eur) ir į galimą sutarties kainą (nuo 90 000 Eur iki 150 000 Eur), perkant minimalų prekių kiekį (10 t), teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas teigti, kad šalys pasirinko aiškiai per didelį netesybų dydį. Ši išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad šalių sutarties 1.4 punktas, pagal kurį apskaičiuojama 63 585 Eur bauda, iš esmės sudaro pagrindą šaliai, pagal sutartį negavusiai to, kas buvo sutarta, reikalauti tokio dydžio baudos, kokios vertės sutarties dalis nebuvo įvykdyta. Pavyzdžiui, jeigu atsakovė po sutarties sudarymo nebūtų pateikusi nė vieno užsakymo, pagal sutartį atsakovės mokėtina bauda sudarytų 90 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės reikalaujamos priteisti baudos dydis (netesybos) turi būti mažinamas iki faktinių nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė dėl atsakovės sutarties pažeidimo, dydžio.

70.                      Faktiniai ieškovės patirti nuostoliai apskaičiuotini įvertinant skirtumą tarp atsakovės įsipareigoto nupirkti, tačiau nenupirkto, prekių kiekio ir jų vertės bei po sutartyje nustatyto termino (2020 m. liepos 1 d.) ieškovės parduotų prekių vertės.

71.                      Atsakovės pagal sutartį neužsakytas prekių kiekis sudarė 7,065 t. Ieškovė, siekdama realizuoti atsakovės neužsakytą prekių kiekį, po 2020 m. liepos 1 d. atsakovei bei kitiems pirkėjams pardavė atsakovės iki 2020 m. liepos 1 d. neįsigytą prekių kiekį.

72.                      Ieškovės skaičiavimu, ji 2020 m. gruodį pardavė 6,905 t atsakovės sutarties galiojimo metu neįsigytų prekių, kurių kanabidiolio koncentracija buvo daugiau nei 3 proc., gaunant 2 240 Eur už 1 t, o atsakovė pagal sutartį tokios kanabidiolio koncentracijos prekes turėjo įsigyti mokant 12 000 Eur už 1 t, taigi ieškovė atsakovei pagal sutartį tokį kiekį prekių turėjo parduoti už 82 860 Eur, o pardavė už 15 467,20 Eur, dėl to patyrė 67 392,8 Eur (82 860 Eur – 15 467,2 Eur) nuostolių. Ieškovė taip pat nurodo, kad 2020 m. liepą ieškovė pardavė 0,5 t prekių, kurių kanabidiolio koncentracija daugiau nei 2,5 proc., gaunant 1 300 Eur už 1 t, o atsakovė turėjo pareigą įsigyti 0,16 t šių prekių. Ieškovės teigimu, atsakovė 0,16 t šių prekių turėjo įsigyti už 1 440 Eur, o ieškovė šį kiekį prekių pardavė už 208 Eur, dėl to patyrė 1 232 Eur nuostolių. Ieškovės skaičiavimu, ieškovė dėl atsakovės sutarties pažeidimo patyrė iš viso 68 624,80 Eur nuostolių.

73.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde pateiktu nuostolių dydžio skaičiavimu. Šalys sutarties 1.4 punktu susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovė iki 2020 m. liepos 1 d. pateiks užsakymų mažesniam nei sutarties 1.3 punkte nurodytam minimaliam prekių kiekiui, atsakovė turės sumokėti ieškovei už minimalų užsakomų prekių kiekį; šio sutarties punkto atveju skaičiuojant prekių kainą laikoma, kad kanabidiolio prekėse yra 2,50-2,99 proc. Pagal sutarties 2.1 punktą šalys susitarė, kad už prekę, kurioje kanabidiolio koncentracija 2,50-2,99 proc. atsakovė mokės 9 000 Eur už 1 t.

74.                      Taigi skaičiuojant ieškovės faktiškai patirtus nuostolius po 2020 m. liepos 1 d. parduodant prekes, kurių atsakovė nenupirko iki 2020 m. liepos 1 d., kainų skirtumas skaičiuotinas pagal 9 000 Eur už 1 t kainą, o ne pagal 12 000 Eur už t kainą, net ir esant didesnei nei 3 proc. kanabidiolio koncentracijai prekėse.

75.                      Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad po šalių sutartyje nustatyto termino (2020 m. liepos 1 d.) atsakovė atliko tik vieną užsakymą iš ieškovės – pagal 2020 m. rugpjūčio 6 d. sąskaitą įsigytas 0,152 t prekių kiekis už 1 368 Eur be PVM (už sutartyje numatytą 9 000 Eur už 1 t kainą). Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad po sutartyje nustatyto termino (2020 m. liepos 1 d.) kitiems pirkėjams pardavė atsakovės nenupirktas prekes žemesne nei su atsakove sutarta kaina ir dėl to patyrė nuostolių. Ieškovės pateiktas 2021 m. kovo 19 d. sudarytas 2019 m. lapkričio 25 d. – 2021 m. vasario 15 d. išrašytų sąskaitų sąrašas ir 2020 m. liepos 29 d. sąskaita patvirtina, kad ieškovė kitiems pirkėjams pardavė 0,5 t prekių (daugiau nei 2,50 proc. kanabidiolio koncentracijos) už 650 Eur (1 300 Eur už 1 t), o 2020 m. gruodžio 4 d. pardavė 6,905 t prekių (daugiau nei 3 proc. kanabidiolio koncentracijos) už 15 467,20 Eur (2 240 Eur už 1 t).

76.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės iš atsakovės prašoma priteisti bauda mažintina suma, už kurią atsakovė įsigijo prekių ir po 2020 m. liepos 1 d. (0,152 t prekių už 1 368 Eur be PVM (9 000 Eur už 1 t)), kadangi atsakovė, papildomai užsakydama prekių, sumažino nuostolius, kuriuos ieškovė faktiškai patyrė iki 2020 m. liepos 1 d. nerealizuodama jų atsakovei. Nors nurodytas žaliavos įsigijimas atliktas pasibaigus sutartyje nustatytam terminui, tačiau tiek minėto įsigijimo objektas, tiek kaina patvirtina, kad įsigijimas atliktas būtent pagal sutartį ir jos nuostatas.

77.                      Kadangi 0,5 t prekių, kurias ieškovė 2020 m. liepos 29 d. pardavė kitam pirkėjui už 650 Eur (1 300 Eur už 1 t), atsakovė turėjo įsigyti iš ieškovės už 4 500 Eur (0,5 t x 9 000 Eur), ieškovė dėl šio prekių pardavimo patyrė 3 850 Eur (4 500 Eur – 650 Eur) nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iš ieškovės iki 2020 m. liepos 1 d. neįsigijo iš viso 7,065 t prekių, atėmus nurodytą po 2020 m. liepos 1 d. parduotą prekių kiekį (7,065 t – 0,152 t – 0,5 t), atsakovė turėjo pareigą įsigyti dar 6,413 t ieškovės prekių. Ieškovė šį kiekį prekių 2020 m. gruodžio 4 d. kitam pirkėjui pardavė už 14 365,12 Eur (6,413 t x 2 240 Eur), o atsakovė 6,413 t prekių pagal sutartį turėjo įsigyti už 57 717 Eur (6,413 t x 9 000 Eur), dėl to ieškovė patyrė dar 43 351,88 Eur (57 717 Eur – 14 365,12 Eur) nuostolių. Įvertinus minėtus skaičiavimus, pripažintina, kad ieškovė dėl atsakovės sutarties pažeidimo patyrė iš viso 47 201,88 Eur (43 351,88 Eur + 3 850 Eur) nuostolių.

78.                      Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė į bylą įrodymų apie prekių pardavimo kitiems pirkėjams sandorius bei apie parduotų prekių kanabidiolio koncentraciją. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakove.

79.                      Ieškovė pateikė visiems savo prekių pirkėjams laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. vasario 15 d. išrašytas sąskaitas, informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos i.MAS sistemos, informaciją, kokios konkrečiai įmonės iš ieškovės nupirko atsakovės neįsigytas prekes. Pažymėtina, kad nei atsakovei išrašytose sąskaitose, nei kitiems pirkėjams išrašytose sąskaitose už prekes kanabidiolio koncentracija nebuvo nurodoma, o ši koncentracija nurodyta ieškovės vadovo 2021 m. kovo 19 d. sudarytame 2019 m. lapkričio 25 d. – 2021 m. vasario 15 d. išrašytų sąskaitų sąraše.

80.                      Be to, kaip 2021 m. balandžio 27 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė atsakovės darbuotojas liudytojas R. V. U., prekėse, laikui bėgant, mažėja kanabidiolio koncentracija. Kaip nurodė ieškovė, ji, siekdama atsakovės neįsigytas prekes išlaikyti tinkamomis kitiems pirkėjams bei išsaugoti galimybę atsakovės neįsigytas prekes realizuoti, turėjo vykdyti prekėse esančio kanabidiolio sukoncentravimo darbus (gamybą), prarandant dalį prekių kiekio, tačiau likusiame prekių kiekyje išsaugant kitiems pirkėjams priimtiną (daugiau nei 2,5 proc.) kanabidiolio koncentraciją. Taip pat ieškovė pateikė 2021 m. kovo 21 d. lentelę dėl ieškovės smulkintų pluoštinių kanapių biomasės likučio (koncentracija daugiau nei 2,5 proc., 2019 m. derlius).

81.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovės nenupirktų prekių pardavimą kitiems pirkėjams ir šių prekių kanabidiolio koncentraciją (daugiau nei 2,5 proc.), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė įrodė, kad dėl atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ieškovė patyrė iš viso 47 201,88 Eur nuostolių. Kadangi pirmosios instancijos teismas kitais nei šioje nurodytais motyvais priteisė ieškovei iš atsakovės 45 986,76 Eur baudą, ši sprendimo dalis keistina ir šioje nutartyje nurodytais motyvais ieškovei iš atsakovės priteistina 47 201,88 Eur bauda (sutarties 1.4 punktas), kuri atitinka ieškovės įrodytus nuostolius.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

82.                      Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų.

83.                      Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, nors teismas iš dalies patenkino ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės dalį prašomos priteisti baudos, tačiau nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

84.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju negali pasisakyti dėl procesinių palūkanų priteisimo ieškovei.

85.                      Pirma, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad procesinių palūkanų klausimai yra išvestiniai klausimai, kurie gali būti sprendžiami papildomo sprendimo instituto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

86.                      Antra, apeliacija yra galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo išspręsti pirmosios instancijos teismo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas ir teismų praktikos išaiškinimai suponuoja, kad apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022).

87.                      Trečia, nepasinaudojus papildomo sprendimo institutu, būtų prarandama apeliacijos teisė dėl procesinių palūkanų klausimo.

88.                      Taigi, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas procesinių palūkanų priteisimo klausimo nesprendžia ir išaiškina ieškovei, kad ji gali pasinaudoti papildomo sprendimo institutu.

89.                      Pažymėtina, kad CPK 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 20 dienų terminas nėra naikinamasis, todėl tuo atveju, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas galės jį atnaujinti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 277 straipsnis nenustato draudimo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui priimti papildomą sprendimą paduoti, todėl teismas gali šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115/2001; 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662/2013).

Dėl bylos procesinės baigties

90.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei baudą iš atsakovės, tačiau netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybų dydžio nustatymą (CPK 330 straipsnis) ir netinkamai nustatė netesybų dydį, todėl skundžiamas sprendimas keistinas ir šioje nutartyje nurodytais motyvais ieškovei iš atsakovės priteistina 47 201,88 Eur bauda (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

91.                      CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu keičiama pirmosios instancijos teismo patenkintų ieškinio reikalavimų dalis, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

92.                      Pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas –1 179 Eur žyminį mokestį, 4 174,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, 627,44 Eur dokumentų vertimo išlaidas, iš viso 5 980,94 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio patenkintų reikalavimų dalis sudaro 74,23 proc. (47 201,88 Eur x 100 proc. / 63 585 Eur), bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 4 439,65 Eur (5 980,94 Eur x 74,23 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

93.                      Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės patirtas 1 815 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 114,95 Eur išlaidas už vertimo paslaugas, iš viso 1 929,95 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio atmestų reikalavimų dalis sudaro 25,77 proc. (100 proc. – 74,23 proc.), bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 497,35 Eur (1 929,95 Eur x 25,77 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

94.                      Siekiant teismo procesinio sprendimo vykdymo ekonomiškumo, apeliacinės instancijos teismas šias sumas įskaito, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 3 942,30 Eur (4 439,65 Eur – 497,35 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

95.                      Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė dėl apeliacinio skundo pateikimo, tačiau ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė pateikdama atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

96.                      CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

97.                      Ieškovė nurodė ir pagrindė, kad dėl atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimo patyrė 1 694 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

98.                      Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ieškovė ir atsakovė įgijo teisę bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nurodė ir pagrindė, kad pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 396 Eur žyminį mokestį ir patyrė 605 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai dėl apeliacinio skundo parengimo, iš viso 1 001 Eur. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – 6,90 proc. ((47 201,88 Eur – 45 986,76 Eur) x 100 proc. / 17 598,24 Eur), bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai – 69,07 Eur (1 001 Eur x 6,90 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

99.                      Atsakovė nurodė ir pagrindė, kad atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimui patyrė 774,40 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinio atmestų reikalavimų dalis sudaro 93,10 proc. (100 proc. – 6,90 proc.), bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovei proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai – 720,97 Eur (774,40 Eur x 93,10 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

100.                      Siekiant teismo procesinio sprendimo vykdymo ekonomiškumo, apeliacinės instancijos teismas šias sumas įskaito, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 042,10 Eur (1 694 Eur + 69,07 Eur – 720,97 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330 straipsniu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

ieškinį patenkinti iš dalies – priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hekus“ (juridinio asmens kodas 304341596) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Sanobiotec R&D (juridinio asmens kodas 304832983) 47 201,88 Eur (keturiasdešimt septynių tūkstančių dviejų šimtų vieno euro ir 88 ct) baudą ir 3 942,30 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hekus“ (juridinio asmens kodas 304341596) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Sanobiotec R&D (juridinio asmens kodas 304832983) 1 042,10 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt du eurus ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai        Danguolė Martinavičienė

Antanas Rudzinskas

Alma Urbanavičienė