(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Deinava“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deinava“ dėl baldų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. B. (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Deinava“ (toliau ir atsakovė), prašydama nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. balandžio 6 d. sudarytą minkšto baldo pirkimo-pardavimo sutartį, įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei 1890 Eur už netinkamos kokybės prekę – minkštą baldą (kampinę sofą) MALMO 1D (1) SL-2,5 QFP kairinis apmušta oda GALA EXTRA G-840 Wenge (toliau ir baldas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, kad šalys 2019 m. balandžio 6 d. sudarė baldo užsakymo sutartį, kurį atsakovė pristatė ieškovei 2019 m. gegužės 27 d. Ieškovė nurodė, kad baldo modelį ir odos tipą išsirinko padedama atsakovės darbuotojos, kuri taip pat patikino, jog ieškovės pasirinktas odos tipas, kainavęs brangiausiai iš viso atsakovės siūlomo asortimento, yra patikimas, atsparus, patvarus, odos nusidėvėjimai gali atsirasti tik 7-10 metų, tačiau 2020 m. spalio mėn. ieškovė pastebėjo, jog įsigyto minkšto baldo oda keliose vietose, ypatingai siūlių zonoje, yra nusitrynusi. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, nusiuntė baldo nuotraukas. Atsakovės atstovas pasiteiravo ieškovės, ar minkštas baldas buvo valomas kokiomis nors cheminėmis priemonėmis, tačiau ieškovė nurodžiusi, jog baldą prižiūrėjo tinkamai ir jokiomis cheminėmis priemonėmis nevalė. Atsakovės atstovams paprašius, ieškovė pateikė odos gabaliuką, kuris buvo pridėtas prie minkšto baldo jį perkant, tam, kad atsakovė nusiųstų odos mėginį gamintojui, kuris ištirtų odos kokybę. Ieškovė, negavusi atsakymo, praėjus maždaug dviem savaitėm nuo šalių susirašinėjimo, pakartotinai kreipėsi į atsakovę ir pareikalavo grąžinti už baldą sumokėtus pinigus. Atsakovė nurodė, kad dar negavo informacijos iš gamintojo bei pakartotinai paaiškino ieškovei, kaip naudotis, valyti ir prižiūrėti baldą. 2021 m. sausio 11 d. ieškovė gavo atsakovės elektroninį laišką, kuriame nurodyta, jog, pasak baldo gamintojo, baldo oda yra kokybiška, o šiuo atveju baldas galimai buvo valomas netinkamomis priemonėmis, todėl ant baldo odos atsirado spalvų skirtumai. Atsakovė, be kita ko, taip pat pasiūlė bendradarbiauti pakeičiant minkšto baldo odą už savikainą, tačiau ieškovės reikalavimo grąžinti pinigus už baldą netenkino. Savo ruožtu ieškovė 2021 m. sausio 4 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau ir Tarnyba), prašydama įpareigoti atsakovę nutraukti baldo pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už minkštą baldą sumokėtus pinigus.
3. Tarnyba 2021 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 10E-493 atmetė vartotojos (šioje byloje ieškovės) J. B. reikalavimą. Tarnyba, atlikusi minkšto baldo dokumentinį vertinimą, 2021 m. vasario 11 d. vertinimo išvadoje Nr. 1ŠE-10 konstatavo, kad įvertinus vartotojos pateiktas minkšto baldo nuotraukas, pardavėjos bandymų protokolą ir nustačius, jog minkšto baldo gamybos defektų nėra, darytina išvada, jog baldo sėdimosios dalies odos mechaniniai pažeidimai yra intensyvaus, neatsargaus minkšto baldo naudojimo ir valymo pasekmė. Nutarime pažymima, kad baldas yra be gamybos trūkumų, pardavėjas dėl baldo eksploatacijos metu, trukusios pusantrų metų, atsiradusių mechaninių defektų dėl intensyvaus, neatsargaus minkšto baldo naudojimo ir valymo, negali būti atsakingas, o vartotojos reikalavimą nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už minkštą baldą sumokėtus pinigus pripažino nepagrįstu. Byloje taip pat pateikta Tarnybos 2021 m. vasario 11 d. gaminio vertinimo išvada, kurioje nurodoma, kad pagal ieškovės pateiktas nuotraukas matyti, jog baldo sėdimosios dalies oda prie siūlių nusitrynusi, o tai yra mechaninio pobūdžio pažeidimas, atsiradęs dėl netolygaus, intensyvaus, neatsargaus baldo naudojimo. Tarnyba atkreipė dėmesį, jog kitose baldo sėdimosios dalies vietose, žymių odos nutrynimo požymių nematyti, gamybos defektų nenustatyta.
4. Savo ruožtu ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad nei atsakovės atstovas ar ekspertas, nei Tarnybos atstovas ar ekspertas nebuvo atvykę apžiūrėti minkšto baldo bei jo defektų, todėl ieškovei neaišku, kuo remiantis Tarnyba nusprendė, jog ieškovės nurodyti ir užfiksuoti minkšto baldo defektai yra mechaninio pobūdžio pažeidimas, atsiradęs dėl netolygaus, intensyvaus, neatsargaus minkšto baldo naudojimo. Ieškovės teigimu, neaišku, kuo remiantis atsakovė ir Tarnyba padarė išvadas, jog ieškovė netinkamai prižiūrėjo ir eksploatavo minkštą baldą, valydama jį su netinkamomis cheminėmis priemonėmis. Anot ieškovės, baldas buvo naudojamas ir prižiūrimas pagal garantines taisykles, pagrindiniai minkšto baldai defektai (odos nusidėvėjimai/nutrynimai) yra atsiradę ties siūlėmis, kitur odos defektų beveik nematyti.
5. Ieškovė nurodė, kad savo, kaip pirkėjos pareigas įvykdė: sumokėjo už perkamą daiktą; tinkamai prižiūrėjo minkštą baldą; garantiniu laikotarpiu ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl odos defektų, pateikė visas prašomas minkšto baldo fotonuotraukas ir patvirtino, kad nevalė minkšto baldo jokiomis cheminėmis priemonėmis; taip pat pateikė odos gaminį, kaip ir prašė atsakovė. Minkšto baldo kaina (1890 Eur) yra didelė, ieškovė bendravo su atsakovės darbuotojais parduotuvės patalpose ir sprendimus dėl perkamo baldo priėmė atsižvelgdama į jų rekomendacijas.
6. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu nurodė su ieškinio reikalavimais nesutinkanti. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė neįrodė, kad prekės trūkumai atsirado dėl priežasčių, buvusių pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu, ir kad trūkumus sąlygojo netinkama gaminio kokybė. Teigė, kad tiek Tarnybos gaminio vertinimo išvada, tiek 2020 m. gruodžio 31 d. gamintojo išvada patvirtina, kad prekė gamyklinių trūkumų neturėjo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės įvardijami trūkumai kilo dėl aplinkybių, už kurias atsako atsakovė, o vien tai, kad po 1,5 metų nuo gaminio įsigijimo ir naudojimo pradžios ieškovė pastebėjo gaminio trūkumus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad už šiuos trūkumus atsako atsakovė. Atsakovės vertinimu, ieškovės įvardijamus trūkumus sąlygojo netinkamas daikto naudojimas ir netinkama priežiūra, tai patvirtina ir sugadinimų pobūdis, kuris leido specialistams padaryti atitinkamas išvadas, jog susidarė mechaniniai pažeidimai, už kuriuos pardavėja neatsako. Paaiškino, kad įprastomis sąlygomis gaminio oda atitiktų atsparumo trynimui reikalavimus, tačiau šiuo atveju mechaniniai pažeidimai pasireiškė būtent tose gaminio vietose, kurios dažniausiai nepatiria „trinties“ ar kitokio poveikio dėl įprastinio daikto naudojimo. Pažymėjo, kad šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 5.3. punktas numatė, kad pirkėjas įsipareigoja laikytis prekės naudojimo taisyklių ir instrukcijų, o šiuo atveju ieškovė buvo tinkamai supažindinta su prekės naudojimo reikalavimais, todėl pardavėja negali būti atsakinga už neigiamas pasekmes.
7. Atsakovė taip pat laikėsi nuomonės, kad vartotojo teisė rinktis vieną ar kitą gynimo būdą nėra absoliuti, nes ir vartojimo santykiuose galioja bendrieji civilinių santykių reglamentavimo principai – proporcingumo, civilinių dalyvių santykių interesų pusiausvyros, civilinės apyvartos stabilumo ir kiti, be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.363 straipsnio 8 dalimi, pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Atsakovė pabrėžė, kad prekės trūkumai pasireiškė po 17 mėnesių nuo prekės įsigijimo, tuo tarpu sutartimi buvo nustatyta 24 mėnesių garantija. Atsižvelgiant į faktinį trūkumų pasireiškimo laiką, proporcingumo aspektu lieka neįvertinta tai, kad ieškovė nemaža dalimi gavo tai, tikėjosi iš prekės, todėl net teismui ir pripažinus, kad atsakovei kyla atsakomybė, atsakovė laiko, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas neproporcingas.
8. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad praėjus pusantrų metų nuo baldo įsigijimo, vietomis pastebėjo išbaltavusią ir nusitrynusią odą. Teigė, jog norėjo įsigyti tokį baldą, kuris nenusidėvėtų per metus, todėl iš atsakovės teikiamos produkcijos išsirinko pačią brangiausią pagal kainą baldo odą. Pastebėjusi nutrynimus kreipėsi į atsakovę, pastaroji pasiteiravo, kuo ieškovė valo baldą. Savo ruožtu ieškovė pabrėžė, kad baldas nėra intensyviai naudojamas, ieškovė ir jos šeimos nariai nemiega ant odinės sofos, be to, ieškovė nevalė baldo jokiomis priemonėmis, retkarčiais prasiurbdavo baldo paviršių. Bendraujant su atsakove, jos darbuotoja pasiūlė ieškovei kreiptis į kokybės skyrių. Atsakovės kokybės skyriaus darbuotojai pasiteiravo, ar gali atvykti apžiūrėti baldą, ieškovė nurodė sutikusi, tačiau niekas taip ir neatvyko. Ieškovė pažymėjo, kad ginčą nagrinėjant Tarnybai, jos atstovai taip pat neatvyko apžiūrėti baldo. Vėliau kokybės skyrius paprašė, kad ieškovė pateiktų baldo odos gabalėlį bei pažeisto baldo nuotraukas. Pasak ieškovės, dvi baldo dalys labiau nusidėvėję nei visos kitos, be to, reaguodama į atsakovės teiginius, jog baldui valyti galimai naudotos tam tikros cheminės medžiagos, ieškovė akcentavo, kad tuo atveju, jeigu baldo valymui būtų naudota tam tikra chemija, tai su tokiomis medžiagomis būtų valomas visas baldas ir tokie pažeidimai būtų matomi ant viso baldo paviršiaus, tačiau šiuo atveju pažeidimai išryškėjo tik tam tikrose vietose. Paklausta, kodėl atsisakė atsakovės pasiūlymo pervilkti baldo odą, ieškovė nurodė, kad toks pasiūlymas jai nepriimtinas, kadangi ieškovė būtų turėjusi už tai papildomai sumokėti. Papildomai paaiškino dėl baldo įsigijimo metu prie baldo pridėto odos gabalėlio, kurio atsakovė ir pareikalavo siekiant ištirti baldo odą, pažymėdama, kad nors jis ir yra tokios pat spalvos kaip baldo oda, tačiau skiriasi savo tekstūra nuo paties baldo odos. Be to, atsakovė, informavusi ieškovę apie atlikto odos tyrimo rezultatus pridėjo ir paties baldo gamintojo, atlikusio tyrimą, išvadą, kuri, ieškovės teigimu, buvo surašyta lenkų kalba, todėl ieškovė iš tiesų negalėjo suprasti, kad išvadoje nurodoma, jog baldo oda kokybiška.
9. Atsakovės atstovė advokatė Miglė Jokimavičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad baldo trūkumai buvo pastebėti po 17 mėnesių, tuo tarpu trūkumams pasireiškus per pirmus 6 mėnesius preziumuojama, kad jie buvo ir pardavimo metu, o įrodinėjimo pareiga, trūkumui išaiškėjus, tenka pardavėjui, tačiau šiuo atveju, tokia pareiga, trūkumams esant pastebėtiems vėliau, tenka pirkėjai. Pažymėjo, kad aptariamas baldas yra brangus, pagamintas iš kokybiškos odos, tiesa, pati atsakovė baldo negamino, užsakė jo pagaminimą, todėl sulaukus pretenzijos iš pirkėjo, pirmiausia kontaktuojama su gamintoju. Atstovės teigimu, gamintojui pateikus išvadas, atsakovė neturi pagrindo jomis netikėti, be to, analogiškas išvadas padarė ir Tarnyba gaminio išvadoje. Akcentavo, kad pažeidimai pasireiškė ties baldo siūlėmis ir išoriniuose kampuose, o ne ten, kur baldas intensyviausiai naudojamas, pavyzdžiui, sėdimojoje dalyje, todėl tuo atveju, jeigu gaminys būtų nekokybiškas, intensyviausiai naudojamose vietose ir būtų pažeidimai, tačiau nusidėvėjimas pastebimas atskirose baldo vietose, kurios, pasak atstovės, galimai labiausiai užteršiamos. Teigė, jog baldo garantijos taisyklėse, numatytose šalių sutartyje, išaiškintos kasdieninės baldo naudojimo taisyklės, baldo valymas ir priežiūra, tai, kad natūralioms baldo savybėms garantija netaikoma ir kita. Paklausta, ar priimant baldo užsakymą ieškovė buvo supažindinta su baldo priežiūros tvarka ir kitomis reikšmingomis aplinkybės, atstovė nurodė negalinti tiksliai pasakyti, kuriuo konkrečiai metu ieškovei buvo pateikta minėta informacija, tačiau akivaizdu, kad informacija buvo tiksliai gauta iki pradedant naudoti baldą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino: nutraukė ieškovės ir atsakovės 2019 m. balandžio 6 d. sudarytą minkšto baldo MALMO 1D (1) SL-2,5 QFP kairinis, oda GALA EXTRA G-840 Wenge užsakymo sutartį Nr. DEI-5288, priteisė ieškovei iš atsakovės 1890 Eur už nekokybišką baldą ir 43 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat įpareigojo ieškovę perduoti atsakovei baldą.
11. Teismas, remdamasis CK 6.350 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties samprata, pripažino, kad šalių sudaryta baldo pirkimo-pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių sudarytos sutarties 4.2 punkte numatyta, jog atsakovė baldui suteikė 24 mėnesių garantiją, o ieškovė pretenzijas dėl baldo kokybės pareiškė 2020 m. spalio mėnesį, t. y. per garantijos laikotarpį, teismas pripažino, kad pardavėjui tenka pareiga įrodyti, jog baldo odos paviršiaus nusitrynimai atsirado ne dėl netinkamos medžiagų kokybės, bet dėl pačios pirkėjos veiksmų, nesuderinamų baldo gamintojo nustatytomis jo priežiūros ir naudojimo taisyklėmis. Teismas akcentavo, kad nors atsakovė, remdamasi CK 6.363 straipsnio 11 dalimi, nustatančia, kad vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse tik per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo pirkėjui išaiškėję jo trūkumai yra preziumuojami buvę pardavimo metu, tai nepaneigia pardavėjo atsakomybės dėl daikto trūkumų. Teismas nurodė, kad visais atvejais aplinkybę, kad daikto trūkumai, paaiškėję po jo perdavimo pirkėjui, buvo daikto perdavimo metu, turi įrodyti pirkėjas (CK 6.333 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnis), tačiau pati CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatyta fakto prezumpcija tik palengvina įrodinėjimą vartotojui, bet savaime nepaneigia įrodinėjimo pareigos nei vienai šaliai.
12. Sprendime pažymima, kad ieškovės įsigytas minkštas natūralios odos baldas, kaip ir bet kuris kitas baldas atlieka ne tik praktinę, bet ir estetinę funkciją, todėl ieškovė, už baldą sumokėjusi pakankamai nemažą sumą, turėjo pagrindą tikėtis, kad jos įsigytas daiktas bus ne tik tinkamas naudoti pagal paskirtį, bet ir išlaikys estetinį vaizdą. Iš byloje esančių baldo nuotraukų teismas nustatė, kad baldo odos paviršius vietomis, ypač ties siūlėmis, nusitrynęs, todėl tose vietose pakitusi baldo spalva, susidaro seno ir nudėvėto baldo įspūdis.
13. Teismas pripažino, kad ieškovė naudoja tokį baldą, kokį gavo iš atsakovės, tuo tarpu gyvenamosiose patalpose nebūna tokių sąlygų ir poveikio dėl kurių, baldą naudojant ir prižiūrint pagal gamintojo nurodymus, odos kokybė pakistų tokiu būdu, kad šiuo atveju nuotraukose matomi defektai atsirastų jau per garantinį laikotarpį. Teismas vertino, kad išaiškėję baldo odos paviršiaus defektai rodo galimai esant medžiagos kokybės trūkumus, kurie jau buvo daikto perdavimo pirkėjai metu.
14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė pripažįsta baldo defektų faktą ir nors savo poziciją grindžia 2020 m. gruodžio 31 d. odos pavyzdžio kokybės testo ataskaitos Nr. 14563-1 TL20 rezultatais ir teigia, kad esant kokybiškam odos mėginiui, baldo defektai atsirado dėl netinkamos priežiūros, tačiau teismas savo ruožtu pabrėžė, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalis preziumuoja pardavėjo, garantuojančio daiktų kokybę, atsakomybę už daiktų trūkumus. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad ne atsakovės samprotavimai ir išvados, bet įrodymais pagrįstos aplinkybės, jog ieškovė pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, šalina atsakovės atsakomybę dėl daikto kokybės trūkumų, tačiau atsakovė tokių aplinkybių neįrodinėja. Teismas pabrėžė, kad po ieškovės pareikštų pretenzijų, atsakovė baldo net neapžiūrėjo, nepasitelkė jokių specialistų (ekspertų), siekianti nustatyti defektų kilimo priežastis.
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčą nagrinėjusi Tarnyba nutarimą ir vertinimo išvadą priėmė taip pat neįvertinusi ir neapžiūrėjusi gaminio, remdamasi tik ieškovės pateiktomis nuotraukomis ir atsakovės pateikta gamintojo išvada. Teismas priėjo prie išvados, kad teiginiai, jog ieškovė nesilaikė baldo naudojimo ir priežiūros taisyklių yra nepagrįsti įrodymais ir nešalina atsakovės atsakomybės už daikto trūkumus, atsiradusius per garantinį laikotarpį.
16. Sprendime nurodoma, kad vertinant baldo trūkumus CK 6.363 straipsnio 8 dalies, nustatančio, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis, kontekste, baldas, o juo labiau dengtas natūralia oda, atlieka ne tik praktinę, bet ir estetinę funkciją, todėl baldas nusitrynusia oda netenka savo estetinės funkcijos. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės nurodyti baldo trūkumai nėra mažareikšmiai ir neatima iš ieškovės galimybės reikalauti nutraukti sutartį. Teismas taip pat nurodė, kad nors atsakovė siūlė ieškovei pakeisti baldo odą, kas iš esmės atitiktų CK 6.363 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą vartotojų teisių gynimo būdą, tačiau kartu teismas akcentavo, kad tokį trūkumų šalinimą atsakovė pasiūlė atlikti ne savo lėšomis, bet už savikainą, t. y. už 978 Eur, su kuo ieškovė nesutiko. Pažymėjo, kad ši suma viršija pusę baldo vertės, dėl šios priežasties trūkumai negali būti laikomi mažareikšmiais.
17. Vertindamas atsakovės argumentą, kad baldo trūkumai pasireiškė po pusantrų metų naudojimo ir ieškovė nemaža dalimi gavo tai, ko galėjo tikėtis iš prekės, todėl ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra neproporcingas, teismas nurodė, kad odinis baldas nėra tokio trumpalaikio naudojimo daiktas, jog baigiantis garantiniam terminui galima būtų teigti, kad pirkėja gavo iš sutarties tai, ko tikėjosi. Be to, teismas vertino, kad ieškovė sumokėjusi už baldą didelę sumą, turėjo pagristą lūkestį juo naudotis ilgiau negu numatytas garantinis laikas, todėl baldo kokybė, turinti esminės reikšmės jo išvaizdai, šiuo atveju itin reikšminga.
18. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo nutraukti sutartį, teismas nurodė, kad sutarties objektas buvo ne perkamas iš parduotuvėje esančių prekių, bet gaminamas pagal ieškovės užsakymą, o baldo trūkumų šalinimas kainuotų ne mažiau negu atsakovės nurodyta 978 Eur suma, be to, daikto pakeitimas kitu daiktu reikštų naujo baldo gamybą, tuo tarpu daikto kainos sumažinimas, kaip ieškovės teisių gynybos būdas, iš viso neturi prasmės. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas nėra neproporcingas, todėl tenkino ieškinį, nutraukė pirkimo-pardavimo sutartį ir taikė restituciją: iš atsakovės ieškovės naudai priteisė baldo kainą, o ieškovę įpareigojo grąžinti atsakovei baldą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
20. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl netinkamai nustatė reikšmingas ginčo išsprendimui aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas. Apeliantė taip nurodo, kad:
20.1. teismas, paskirstydamas įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai vadovavosi tuo, kad ieškovė pretenzijas dėl baldo kokybės atsakovei pareiškė 2020 m. spalio mėnesį, t. y. per garantijos laikotarpį ir neatsižvelgė į tai, kad trūkumai pasireiškė ir pretenzija pareikšta po 6 mėnesių nuo prekės perdavimo, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog baldo odos paviršiaus pažeidimai atsirado ne dėl netinkamos medžiagų kokybės, bet dėl pačios pirkėjos veiksmų. Apeliantės vertinimu, tokiu būdu buvo nukrypta nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, netinkamai taikytos materialinės teisės normos;
20.2. ieškovė turėjo įrodyti, kad prekės trūkumai atsirado dėl priežasčių, buvusių sutarties sudarymo metu, ir kad pirkėjos įvardintus trūkumus sąlygojo netinkama gaminio kokybė. Dėl šios priežasties, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismo nurodyta prezumpcija dėl trūkumų egzistavimo sutarties sudarymo metu, taikytina tik šešis mėnesius nuo daikto perdavimo. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomi trūkumai pasireiškė ir pretenzija buvo pareikšta praėjus 18 mėnesių nuo daikto perdavimo, todėl prezumpcija nėra taikoma, šias aplinkybes turi pareigą įrodyti pirkėja, reiškianti atitinkamą reikalavimą;
20.3. atsakovė savo atsikirtimus grindė šiais rašytiniais įrodymais: 1) nepriklausomo Vokietijos instituto 2020 m. gruodžio 31 d. odos pavyzdžio kokybės testo ataskaita Nr. 14563-1 TL20, kurioje nurodyta, kad baldo oda atitinka standarto „EN ISO 11640 Oda, Bandymai spalvos atsparumui nustatyti. Spalvos atsparumas cikliniam slankiojamam trynimui (ISO 11640:2018)“ reikalavimus, o baldo pažeidimai yra netinkamo naudojimo arba netinkamos priežiūros rezultatas; 2) 2021 m. vasario 11 d. gaminio vertinimo išvada Nr. 1ŠE-10, kurioje nustatyta, kad tokio pobūdžio pažeidimai yra mechaniniai ir įprastai atsiranda intensyviai trinant, neatsargiai bandant išvalyti susikaupusius nešvarumus. Pabrėžia, kad Tarnybos išvada yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią;
20.4. apeliantė leistinais rašytiniais įrodymais paneigė pretenzijos pagrįstumą, tuo tarpu ieškovė atsakovės pateiktų įrodymų nepaneigė. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas atsakovės teiktais įrodymais nesivadovavo;
20.5. teismas atmetė testo ataskaitą ir Tarnybos gaminio vertinimo išvadą remdamasis tuo, kad tyrimas buvo atliktas remiantis baldo nuotraukomis, o ne apžiūrėjus patį baldą. Apeliantė tokį teismo vertimą laiko nepagrįstu ir nemotyvuotu, nes teismas nepagrindė, kodėl tyrimas iš nuotraukos negalėjo būti atliekamas ir ar tyrimą atliekantys asmenys, kurie yra savo srities specialistai, neturėjo pakankamai žinių ar kvalifikacijos, kad galėtų vizualiai įvertinę baldą pasisakyti dėl baldo defekto susidarymo priežasčių. Pasak apeliantės, tik specialių žinių turinčio subjekto išvadomis galėtų būti paneigtos kitų specialistų išvados arba tokių išvadų darymo galimybė iš vaizdinės informacijos. Pažymi, kad teismas ieškovei išaiškino teisę teikti papildomus įrodymus ir prašyti skirti ekspertizę, tačiau ieškovė tokia galimybe nesinaudojo, tuo tarpu objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šios specialistų išvados neteisingos ar negalėjo būti daromos dėl informacijos nepakankamumo, byloje nėra;
20.6. apeliantė, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prieš apsisprendžiant dėl apeliacinio skundo teikimo, prašė ieškovės sudaryti galimybę gyvai apžiūrėti baldą ir įvertinti jo būklę, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti. Kita vertus, anot apeliantės, jei baldo sugadinimo priežasčių vertinimą atlikusių specialistų manymu, jiems pateiktos gaminio nuotraukos buvo pakankamai informatyvios išvadoms daryti, vien tai, kad gaminio apžiūra būtų atlikta gyvai, nesudarytų pagrindo abejoti specialistų išvadų teisingumu ir jas atmesti;
20.7. teismo išvados, kad gyvenamosiose patalpose nebūna tokių sąlygų ir poveikių dėl kurių, baldą naudojant ir prižiūrint pagal gamintojo nurodymus, taip pakistų odos kokybė, kad ieškovės pateiktose nuotraukose nurodyti defektai atsirastų jau per garantinį laikotarpį, ar, kad išaiškėję baldo odos paviršiaus defektai rodo galimai esant medžiagos kokybės trūkumus, kurie jau buvo daikto perdavimo pirkėjai metu, yra padarytos remiantis prielaidomis ir spėliojimais. Pažymi, kad CPK 263 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, tuo tarpu objektyvių duomenų, kokiomis konkrečiai sąlygomis buvo naudojamas baldas, kokios egzistavo konkrečiai ieškovės gyvenamojoje patalpoje ir kokią įtaką šios sąlygos darė baldui, byloje nėra;
20.8. pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, atsakovė pareigą paneigti gamybos broką įvykdė, pateikė rašytinius įrodymus, paneigiančius baldo trūkumus dėl pardavėjo (gamintojo) kaltės, nes apeliantė įrodė, jog baldas buvo kokybiškas, defektai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjai dėl to, kad pirkėja pažeidė daikto naudojimo taisykles. Papildomai pažymi, kad šiuo atveju susidarė mechaniniai baldo paviršiaus pažeidimai, už kuriuos pardavėja neatsako, be to, įprastomis sąlygomis gaminio oda atitiktų atsparumo trynimui reikalavimus, tačiau aptariamu atveju pažeidimai pasireiškė būtent tose gaminio vietose, kurios dažniausiai nepatiria „trinties“ ar kitokio poveikio dėl įprastinio daikto naudojimo;
21. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą, nutraukė baldo pirkimo pardavimo sutartį, įpareigodamas grąžinti pilną sumokėtą kainą, tačiau toks vartotojo interesų gynimo būdas nepagrįstas ir neproporcingas, net jei ieškovė būtų įrodžiusi, kad trūkumai susidarė dėl gamintojo kaltės. Pasisakydama dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo apeliantė nurodo, kad:
21.1. ieškovė nusipirko baldą, kuris nėra meno kūrinys ar kultūros vertybė, kurio įprastinė paskirtis būtų atlikti estetinę funkciją (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Ieškovė nepranešė atsakovei, kad baldą įsigyja estetiniams poreikiams tenkinti ir, kad baldas turės atlikti specialią estetinę funkciją. Ieškovės įsigytas daiktas atitinka jam keliamus įprastus kokybės reikalavimus, ir praėjus 1,5 metų naudojimo yra tinkamas naudoti pagal įprastinę paskirtį;
21.2. ieškovė buvo supažindinta su gaminio naudojimo ir priežiūros instrukcija. Be to, sutartyje numatytų garantijos sąlygų 2 dalies 11 punkte nurodyta, kad balduose, pagamintuose iš natūralios odos, itin dažnai naudojamose baldų dalyse gali atsirasti natūralaus naudojimo defektai, nusitrynimai, blizganti ir pažeista oda, o garantija nebūtų taikoma tokiems pažeidimams kaip apmušalo medžiagos pašiaušimas, ištempimas dėl įprasto naudojimo. Penktojoje garantijos sąlygų dalyje nurodoma, kad natūralioms baldų odos savybėms garantija netaikoma, be to, naudojant baldą pasireiškia būdinga išvaizda, kurią sukelia natūralūs odos naudojimo padariniai. Pažymi, kad nurodyti reiškiniai būdingi labiausiai ir intensyviausiai naudojamoms vietoms, todėl baldo naudojimo taisyklių kontekste nėra pagrindo konstatuoti, kad vartotoja galėjo turėti lūkestį, jog baldo išorinės savybės apskritai nepasikeis ir kad tam tikri baldo išvaizdos pokyčiai vertinti kaip trūkumas;
21.3. įvertinus faktinį trūkumų pasireiškimo laiką, proporcingumo aspektu lieka neįvertinta tai, kad vartotoja nemaža dalimi gavo tai ko galėjo tikėtis iš prekės, tuo labiau, kad ieškovė negalėjo protingai tikėtis, jog net ir kokybiškas baldas dėl jo intensyvaus naudojimo, atsižvelgiant į įspėjimus garantinėse sąlygose, vizualiai nepasikeis. Anot apeliantės, turint omenyje, kad prekės trūkumas pasireiškė po 17 mėnesių naudojimo, teismo nustatytas ieškovės teisių gynimo būdas yra neproporcingas;
21.4. proporcingumo aspektu teismas nevertino, kad nurodyti trūkumai gali būti pašalinti žymiai ekonomiškesnėmis priemonėmis, t. y. iš naujo pervelkant baldą. Teismas nepagrindė, kodėl pastaroji priemonė negalėjo būti taikoma ir parinkta griežčiausia priemonė – sutarties nutraukimas.
22. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą.
23. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos nustatytu įrodinėjimo naštos paskirstymu, ieškovė nurodo, kad:
23.1. priešingai nei nurodo apeliantė, ieškovė pateikė į bylą įrodymus, jog prekė yra netinkamos kokybės, t. y. pridėjo tai pagrindžiančias nuotraukas. Pažymi, kad tiek pareikštoje pretenzijoje, tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, kad kuo toliau minkštas baldas (prekė) yra naudojama, tuo labiau ji dėvisi. Be to, minkšto baldo (prekės) dalys dėvisi nevienodai, ties siūlėmis beveik visa oda yra nusitrynusi. Ieškovė teigia, kad nuotraukas siuntė apeliantei dar iki teisminio ginčo, tačiau apeliantė neatvyko apžiūrėti baldo. Anot ieškovės, apeliantė tik po ginčijamo sprendimo priėmimo, t. y. 2021 m. spalio 7-8 d. išreiškė norą atvykti ir apžiūrėti baldą, be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė nesiėmė jokių veiksmų, siekiant nustatyti, ar jos parduota prekė buvo kokybiška ar ne;
23.2. kritiškai vertintina apeliantės pozicija dėl garantinio termino, kadangi tarp šalių nėra ginčo, kad pretenzija buvo apeliantei pateikta laiku. Apeliantė aiškiai ir tiksliai nurodė bei sutartyje įtvirtino, kad minkštam baldui yra suteikiama 2 metų garantija, kas, ieškovės įsitikinimu, patvirtina faktą, jog 2 metus minkštas baldas bus idealios kokybės tiek naudojimo prasme, tiek vizualine prasme;
23.3. apeliantės baldų parduotuvėje dirbanti darbuotoja parodė galimas išsirinkti minkšto baldo odos tipą, patikino, jog ieškovės pasirinktas odos tipas yra patikimas, atsparus, patvarus, odos nusidėvėjimai gali atsirasti tik po 7–10 metų. Ieškovė išsirinkusi brangiausią parduotuvėje buvusią odą, pagrįstai tikėjosi, jog baldo oda nenusidėvės per vienerius metus. Dėl šios priežasties apeliantės teiginiai dėl 6 mėnesių termino, per kuriuos neva ieškovė turėjo pareikšti pretenziją, yra nepagrįsti;
24. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, ieškovė nurodo, kad:
24.1. nesutiktina su apeliantės nurodytais argumentais, jog ji neva nepaneigė apeliantės pateiktų įrodymų dėl prekės kokybiškumo. Nurodo, jog Tarnybos 2021 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. 10E-493 ir jame nurodytos išvados buvo padarytos atlikus tik dokumentinį minkšto baldo kokybės vertinimą, kuris buvo atliekamas pagal ieškovės ir apeliantės atsiųstus rašytinius paaiškinimus. Teigia, jog nei apeliantės atstovas ir/ar ekspertas, nei Tarnybos atstovas ir/ar ekspertas nebuvo atvykęs apžiūrėti baldo bei jo defektų;
24.2. byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jo ieškovė netinkamai prižiūrėjo minkštą baldą. Apeliantė atliko bandymus su tuo odos gabaliuku, kuris buvo pridėtas kaip pavyzdinis, tačiau paties baldo nusitrynusi oda nebuvo tiriama, todėl nėra aišku, kuo remiantis apeliantė daro išvadą, jog ieškovė valė minkštą baldą su cheminėmis medžiagomis, ir šią išvadą pateikia kaip neginčytiną;
24.3. priešingai nei nurodo apeliantė, baldas buvo itin saugomas, jokie odos trynimai ir valymai cheminėmis medžiagomis nebuvo atliekami. Minkštas baldas buvo prižiūrimas taip, kaip buvo nurodyta ieškovui pateiktose „GALLA COLLEZIONE“ baldų gamykloje pagamintų baldų garantijos taisyklėse. Ieškovė baldą itin saugojo, jį įsigijo ne vien tik sėdėjimo ir/ar gulėjimo funkcijai atlikti, be to, įsigytas baldas yra priskiriamas prabangos prekių kategorijai, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad oda nenusidėvės per vienerius metus ir minkštas baldas vizualiai tinkamai atrodys ženkliai ilgesnį laiko tarpą, nei nurodyta garantijoje;
25. Ieškovė teigia nesutinkanti su apeliacinio skundo motyvu, jog ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas šiuo atveju yra neproporcingas bei nurodo, kad ieškovė įsigijo baldą už 1890 Eur, baldui pagaminti buvo naudojama pati brangiausia oda, todėl vertinant ieškovės reikalaujamo gynimo būdo pagrįstumą, svarbu tai, kad sumokėjus nemažą pinigų sumą minkštas baldas neatitiko ieškovės lūkesčių. Be to, odai nusitrynus, ieškovė patyrė nepatogumą, nes minkštas baldas nebeatrodo estetiškai. Todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra proporcingas ir tinkamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
28. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta tenkinti ieškinį dėl reikalavimo nutraukti šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti dvišalę restituciją, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų motyvų kontekste.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
29. Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 6 d. tarp šalių buvo sudaryta minkšto odinio baldo (kampinės sofos) užsakymo sutartis Nr. DEI-5288, kurios pagrindu šalys sulygo dėl minkšto baldo MALMO 1D (1) SL-2,5 QFP kairinis apmušta oda GALA EXTRA G-840 Wenge už 1890 Eur kainą, pirkimo–pardavimo. Atsakovė pristatė baldą ieškovei 2019 m. gegužės 27 d.; 2020 m. spalio mėnesį ieškovė pastebėjo, jog baldo oda keliose vietose yra apsitrynusi, išbaltavusi, todėl kreipėsi į atsakovę, pateikė baldo nuotraukas. Atsakovės atstovams paprašius, ieškovė pateikė odos gabaliuką, kuris buvo pridėtas prie minkšto baldo jį perkant, tam, kad atsakovė nusiųstų odos mėginį gamintojui, kuris ištirtų odos kokybę. Gavusi gamintojo išvadas atsakovė 2021 m. sausio 11 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, jog baldo gamintojas, ištyręs baldo odos gabalėlį padarė išvadą, kad baldo oda yra kokybiška, o šiuo atveju baldas galimai buvo valomas netinkamomis cheminėmis priemonėmis, sąlygojusiomis odos pažeidimus. Atsakovė taip pat pasiūlė pakeisti baldo odą už savikainą (978 Eur), tačiau toks pasiūlymas ieškovės netenkino, ji reikalavo atsakovės gražinti už baldą sumokėtus pinigus.
30. Atsakovei netenkinus ieškovės reikalavimo, pastaroji 2021 m. sausio 4 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydama įpareigoti atsakovę nutraukti baldo pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už baldą sumokėtus pinigus. Tarnyba 2021 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 10E-493 atmetė ieškovės J. B. reikalavimą, pripažindama, jog baldas yra be gamybos trūkumų, pardavėja dėl pusantrų metų trukusios baldo eksploatacijos metu atsiradusių mechaninių defektų negali būti atsakinga, o vartotojos reikalavimą nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už minkštą baldą sumokėtus pinigus pripažino nepagrįstu. Be to, Tarnyba, atlikusi minkšto baldo dokumentinį vertinimą, 2021 m. vasario 11 d. vertinimo išvadoje Nr. 1ŠE-10 konstatavo, kad įvertinus vartotojos pateiktas minkšto baldo nuotraukas, pardavėjos bandymų protokolą ir nustačius, jog minkšto baldo gamybos defektų nėra, padarė išvadą, jog baldo sėdimosios dalies odos mechaniniai pažeidimai yra intensyvaus, neatsargaus minkšto baldo naudojimo ir valymo pasekmė.
31. Byloje ieškovė laikosi pozicijos, jog tinkamai prižiūrėjo minkštą baldą, baldo priežiūrai nenaudojo jokių cheminių priemonių bei pabrėžė, kad siekė įsigyti kokybiškos odos gaminį, todėl šiam tikslui prieš įsigydama baldą komunikavo su atsakovės darbuotojais, vadovavosi jų rekomendacijomis. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip pat akcentavo, jog nei atsakovės atstovai, nei ginčą nagrinėjusios Tarnybos atstovai nebuvo atvykę apžiūrėti baldo bei įvertinti jo defektų, todėl neaišku, kuo remiantis Tarnyba priėjo prie išvados, jog baldo defektai yra mechaninio pobūdžio pažeidimas, kurį lėmė netinkama baldo priežiūra.
32. Apeliantė (atsakovė) bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ieškovė neįrodė, kad prekės trūkumai atsirado dėl priežasčių, buvusių pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu, ir kad trūkumus sąlygojo netinkama gaminio kokybė, be to, apeliantės įsitikinimu, jos poziciją pagrindžia tiek gamintojo išvada, tiek Tarnybos atlikta gaminio vertinimo išvada. Atsakovė taip pat kritiškai vertino ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą, nurodydama, jog net ir pripažinus, kad baldo trūkumai atsirado dėl gamintojo kaltės, ieškovė iš šalių susitarimo iš esmės gavo tai, ko tikėjosi, todėl reikalavimas nutraukti sutartį ir taikyti restituciją faktiniu atveju yra neproporcinga gynybos priemonė.
33. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, t. y. ieškovė (vartotoja) įsigijo iš atsakovės (verslininkės) minkštą odinį baldą savo asmeninėms reikmėms. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė naudoja tokį baldą, kokį gavo iš atsakovės, tuo tarpu gyvenamosiose patalpose nebūna tokių sąlygų ir poveikio dėl kurių, baldą naudojant ir prižiūrint pagal gamintojo nurodymus, odos kokybė pakistų tokiu būdu, kad šiuo atveju nuotraukose matomi defektai atsirastų jau per garantinį laikotarpį, todėl pripažino, kad pasireiškę baldo defektai rodo galimai esant medžiagos kokybės trūkumus, egzistavusius daikto perdavimo pirkėjai metu. Teismas taip pat nurodė, kad nustatyti baldo trūkumai nėra mažareikšmiai, nes baldas, dengtas natūralia oda, atlieka ne tik praktinę, bet ir estetinę funkciją, o esant nustatytiems trūkumams baldas praranda savo estetinę funkciją.
34. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė apeliacinį skundą grindžia esminėmis argumentų grupėmis, apimančiomis pirmosios instancijos teismo atliktą netinkamą įrodymų vertinimą ir bei ydingą įrodinėjimo naštos paskirstymą, taip pat nesutikimą su skundžiamu sprendimu grindžia savo pozicija dėl ieškovės pasirinkto neproporcingo teisės gynimo būdo. Neišeidama už apeliacinio skundo ribų, toliau teisėjų kolegija toliau įvertins ir pasisakys dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų.
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo
35. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas įrodinėjimo pareigą, neatsižvelgė į tai, kad baldo trūkumai pasireiškė ir pretenzija pareikšta praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo prekės perdavimo, todėl nepagrįstai perkėlė atsakovei pareigą įrodyti, jog baldo odos paviršiaus pažeidimai atsirado ne dėl netinkamos medžiagų kokybės, bet dėl pačios pirkėjos veiksmų. Be to, pasak apeliantės, ieškovė turėjo įrodyti, kad prekės trūkumai atsirado dėl priežasčių, buvusių sutarties sudarymo metu, ir kad pirkėjos įvardintus trūkumus sąlygojo netinkama gaminio kokybė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka dėl toliau nurodomų priežasčių.
36. Įstatymų leidėjo įtvirtinta, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 2 dalis).
37. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.
38. Kita vertus, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
39. Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aktualioje taikant minėtas teisės normas, yra pažymėta, jog kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikomas CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekių ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 505- 686/2016). Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog nupirkti daiktai(-as) yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-212-611/2019).
41. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (lot. onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (lot. per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai, ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).
42. Taigi, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste reikšminga pažymėti, kad tai, jog baldo trūkumai buvo pirkimo-pardavimo metu ir kad ieškovei, kaip pirkėjai, buvo perduotas netinkamos kokybės daiktas, privalo įrodyti vartotoja (ieškovė). Vartotojai įrodžius šias aplinkybes, tokiu atveju daiktą pardavusiai atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji nėra atsakinga už ieškovės nurodytus trūkumus, kurie atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog baldo trūkumai, pasireiškę baldo odos nusitrynimu bei išbaltėjimu tam tikrose vietose, yra įrodyti, abi šalys juos pripažino ir neginčijo. Apeliantės įsitikinimu, pareigą paneigti gamybos broką ji įvykdė, pateikė rašytinius įrodymus, paneigiančius baldo trūkumus dėl pardavėjo (gamintojo) kaltės bei įrodė, kad pirkėja pažeidė daikto naudojimo taisykles, be to, pasak apeliantės, tiek Tarnybai, tiek gamintojui pateiktos gaminio nuotraukos ir baldo odos dalis buvo pakankamai informatyvūs ir pagrįsti įrodymai atitinkamoms išvadoms daryti ir vien tai, kad gaminio apžiūra būtų atlikta gyvai, nesudarytų pagrindo abejoti specialistų išvadų teisingumu ir jas atmesti.
43. Pažymėtina, kad įrodinėti ir kokiais įrodymais grįsti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių pasirinkimas, teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.
44. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad ieškovė pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, atsakovė turėjo pagrįsti atitinkamais įrodymais, kadangi šiuo atveju deklaratyvaus pobūdžio atsakovės samprotavimai apie galimai netinkamą baldo priežiūrą bei galimą cheminių priemonių baldo odos valymui naudojimą byloje nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, leidžiančiais daryti labiau tikėtiną išvadą dėl nurodytų aplinkybių egzistavimo. Akcentuotina, kad byloje pateikta nepriklausomo Vokietijos instituto 2020 m. gruodžio 31 d. odos pavyzdžio kokybės testo ataskaita Nr. 14563-1 TL20 taip pat nepagrindžia ieškovės netinkamų veiksmų prižiūrint baldą, kadangi gamintojo išvadai apie baldo kokybę padaryti buvo tirta ne paties baldo, ant kurio paviršiaus pasireiškė defektai/pažeidimai, oda, tačiau atskiras, ieškovei kartu su baldu pristatytas odos gabalėlis. Taigi, vertinant pasireiškusių daikto trūkumų kilmę, baldas, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vizualiai nebuvo apžiūrėtas nei atsakovės darbuotojų, nei ginčą nagrinėjusios Tarnybos atstovų, o atsakovės atsikirtimuose išdėstyta pozicija grindžiama išvadomis, kurios padarytos tik įvertinus baldo fotonuotraukas, tačiau neatlikus jokios baldo odos analizės ar vizualios apžiūros.
45. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos už atsakovę rinkti įrodymus, paneigiančius ieškovės argumentus bei dėstomas aplinkybes apie baldo defektų kilmę. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės argumentais bei į bylą pateiktais įrodymais, turėjo galimybę teikti įrodymus, pasitelkti specialistus, nepriklausomus ekspertus aplinkybei, jog baldas buvo valomas netinkamomis cheminėmis priemonėmis ar kitaip neteisingai prižiūrimas, nustatyti, tačiau savo teisėmis nepasinaudojo. Be to, pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas neperkėlė įrodinėjimo pareigos išimtinai atsakovei, kadangi akcentavo, jog CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatyta fakto prezumpcija tik palengvina įrodinėjimą vartotojui, bet savaime nepaneigia įrodinėjimo pareigos nei vienai šaliai. Sekdamas nurodyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino abiejų šalių argumentus jų sąsajumo bei pagrįstumo su šiems argumentams pagrįsti byloje pateiktais įrodymais, kontekste. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, teismo išvadas, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles bei įrodymų vertinimą ar netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei padarė nepagrįstas išvadas.
Dėl ieškovės pasirinkto pažeistos teisės gynimo būdo (ne)proporcingumo
46. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas aplinkybėmis, jog proporcingumo aspektu neįvertinta tai, kad vartotoja nemaža dalimi gavo tai ko galėjo tikėtis iš prekės, be to ieškovė negalėjo protingai tikėtis, jog net ir kokybiškas baldas dėl jo intensyvaus naudojimo, atsižvelgiant į įspėjimus garantinėse sąlygose, vizualiai nepasikeis. Pasak apeliantės, teismas proporcingumo aspektu neįvertino ir to, kad nurodyti trūkumai galėjo būti pašalinti ekonomiškiau, t. y. iš naujo pervelkant baldą, todėl apeliantė laiko, kad tiek ieškovės pasirinktas, tiek teismo nustatytas, teisių gynimo būdas yra neproporcingas.
47. Pirkėjo (vartotojo) teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą įtvirtintos CK 6.363 straipsnyje. Remiantis nurodyto straipsnio 7 dalies nuostatomis, pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis.
48. CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis, nei įprasta, sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, skirtingai nei taikant CK 6.334 straipsnį, reglamentuojantį netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu nėra siejama su sutarties pažeidimo esmingumu. Aiškinimas, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinto vartotojo teisių gynimo būdo taikymas yra galimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitiktų teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties instituto tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
49. Remiantis nagrinėjamam ginčui aktualiu CK 6.363 straipsnio 7 dalies reglamentavimu, pirkėjas (vartotojas), kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra laisvas pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo gynimo būdą iš tų, kurie įtvirtinti CK 6.363 straipsnio 7 dalyje, tarp jų ir vienašališkai nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Esant ginčui dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kaip pirkėjo (vartotojo) pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo, teismas, konstatavęs vartotojo teisės į daikto atitiktį kokybės reikalavimams pažeidimą, dėl šio teisių gynimo būdo taikymo galimumo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia patikrindamas, ar nustatytas daikto trūkumas pagal savo pobūdį nėra mažareikšmis, dėl ko pirkėjas (vartotojas) neturėtų teisės savo pažeistos teisės ginti šiuo būdu. Taigi, remiantis CK 6.363 straipsnio redakcijoje įtvirtintu reglamentavimu, pirkėjas (vartotojas) yra laisvas visais atvejais pasirinkti bet kurį iš šio straipsnio 7 dalyje įtvirtintų savo pažeistos teisės į tinkamos kokybės daiktą gynimo būdų, išskyrus atvejus, kai daikto trūkumas yra mažareikšmis. Tais atvejais, kai daikto trūkumas yra mažareikšmis, pirkėjas (vartotojas) neturi teisės pasinaudoti sutarties nutraukimu, kaip savo pažeistos teisės gynimo būdu, tačiau disponuoja likusių CK 6.363 straipsnio 7 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų teisių gynimo būdų pasirinkimo galimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-186-1075/2020).
50. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės pasirinktas pažeistos teisės gynimo būdas yra galimas ir, atitinkamai, siekdamas įvertinti, ar toks teisių gynimo būdas yra proporcingas, šiuo konkrečiu atveju pasireiškusį baldo trūkumą pagrįstai įvertino mažareikšmiškumo aspektu.
51. Remiantis CK 6.333 straipsnio 6 dalimi, laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Ši pirkėjo teisėtų lūkesčių koncepcija vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties atveju yra įtvirtinta reglamentuojant daikto savybių atitikties sutarčiai (daikto kokybės kriterijų) reikalavimus (CK 6.363 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Pirkėjo (vartotojo) lūkesčio dėl konkrečių daikto savybių atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai turinį nulemia konkrečios daikto savybės, išreikštos per daikto kokybės rodiklius, paprastai būdingus to paties pobūdžio daiktams, kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis, atsižvelgdamas į daikto prigimtį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus (įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą) dėl daikto konkrečių savybių. Pirkėjo (vartotojo) lūkestis gali būti skirtingas atskirų daiktų atžvilgiu, pvz., naujų ar naudotų daiktų, prabangos ar kasdienių daiktų atžvilgiu. Pirkėjo (vartotojo) lūkestis kiekvieno konkretaus daikto atžvilgiu nustatomas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, be to, atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nėra įtvirtintos vartojamos sąvokos „mažareikšmis“ apibrėžties, teismas trūkumų mažareikšmiškumą kiekvienu konkrečiu atveju vertina pagal bylos nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis vartotojų teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų nuostatomis.
52. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant daikto trūkumų mažareikšmiškumo sąvoką atsižvelgiama į tai, kad daikto kokybės tinkamumas apibrėžiamas per to daikto savybių atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai reglamentavimą, įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 3 dalyje, taip pat atsižvelgiama į žodžio „mažareikšmis“ reikšmę (turintis maža reikšmės, o žodis „mažas“ – kaip nesmarkus, silpnas, nesvarbus, nežymus, nereikšmingas), todėl kasacinio teismo pripažįstama, kad daikto trūkumas yra laikytinas mažareikšmiu tuomet, kai daikto savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimams. Vertinant, ar daikto savybės tik menkai (nežymiai) nukrypsta nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, teisinės reikšmės turi ir vartotojo teisėti lūkesčiai dėl to daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-1075/2020). Cituojamoje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad kilus ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo, kaip pirkėjo (vartotojo) pažeistų teisių gynimo būdo, taikymo galimumo, remiantis bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, ta šalis, kuri siekia CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos taikymo, ir turi įrodyti, jog daikto trūkumas buvo mažareikšmis. Atsižvelgiant į tai, kad ta šalis paprastai yra pardavėjas (verslininkas), būtent jam tokiais atvejais tenka pareiga įrodyti, kad daikto trūkumas buvo mažareikšmis.
53. Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėjo, kad vartotoja negalėjo turėti lūkesčio, jog baldo išorinės savybės apskritai nepasikeis ir kad tam tikri baldo išvaizdos pokyčiai vertinti kaip trūkumas, be to, nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju vartotoja nemaža dalimi gavo tai, ko galėjo tikėtis iš prekės. Teisėjų kolegija tokią apeliantės poziciją vertina kritiškai, kadangi aptariamu atveju minkštas baldas nebuvo įsigytas vien tik tradicinei jo naudojimosi funkcijai atlikti. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovė nepranešė atsakovei, kad baldą įsigyja estetiniams poreikiams tenkinti ir, kad baldas turės atlikti specialią estetinę funkciją, paneigia bylos medžiaga, kadangi ieškovė tiek savo pateiktame procesiniame dokumente, tiek teikdama paaiškinimus žodžiu teismo posėdžio metu akcentavo, jog sudarydama sutartį siekė įsigyti kokybiškos odos gaminį, kuris atitiktų tam tikrą kokybės standartą, leidžiantį baldui būti estetiškai patraukliu ganėtinai ilgą laiką, šiam tikslui ieškovė konsultavosi su atsakovės darbuotojais, be kita ko, kainos požiūriu, išsirinko pačią brangiausią baldo odą iš viso atsakovės siūlomo asortimento.
54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste minkšto baldo estetinė funkcija priskirtina prie esminių daikto funkcijų, dėl ko, esant teisėtam, ieškovės, kaip pirkėjos (vartotojos), lūkesčiui dėl funkcijos tinkamumo ir įgyvendinimo, su šios funkcijos neatitikimu susiję trūkumai negali būti pripažinti mažareikšmiais. Priešingu atveju nebūtų jokio skirtumo tarp pigesnės pagal kainą ar nenatūralios odos baldo ir nagrinėjamu atveju ieškovės pasirinkto natūralios odos gaminio. Tai, kad ieškovei estetinė funkcija buvo reikšminga, rodo jos paaiškinimai, kurie nebuvo nuginčyti kitais byloje esančiais įrodymais.
55. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė, kaip vartotoja, iš esmės negavo to, ko siekė sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. įsigyti kokybiškos odos minkštą baldą, kuris pakankamai ilgą laikotarpį išliktų nepakitusios išvaizdos ir atrodytų estetiškai. Įvertinusi nurodytus ieškovės teisėtus lūkesčius ir aplinkybes, susijusias su minėtų trūkumų šalinimu, jog, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, baldo defektų pašalinimas kainuotų ne mažiau negu atsakovės nurodyta baldo odos pervilkimo suma (978 Eur), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatyti daikto trūkumai neatitiko mažareikšmiškumo kriterijaus, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos.
Dėl procesinės bylos baigties
56. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Ž. T. Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 107/2010, ir kt.).
57. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartojimo teisinius santykius bei įrodymų vertinimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu), o apeliacinio argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių grindžiamas „pralaimėjęs moka“ principu.
59. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jį rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos atsakovei neatlygintinos. Tačiau atlygintinos ieškovės išlaidos, jos patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, t. y. 484 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmos instancijos teisme
60. Ieškovė apeliacinėje instancijoje pateikė prašymą priteisti teisinės pagalbos išlaidas (181,50 Eur) patirtas pirmos instancijos teisme.
61. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
62. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei vertinant aplinkybes, kad prašymą priteisti pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė pateikė tik apeliacinėje instancijoje, t. y. jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, be to nepateikė įrodymo apie jai pateiktos sąskaitos apmokėjimą, prašymas šioje dalyje netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r ė :
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Deinava“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Deinava“, j. a. k. 302295068.
Teisėjos Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė
Laima Ribokaitė