Civilinė byla Nr. 3K-3-305/2014

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10175-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2; 45.5; 106.1; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui (akcinės bendrovės „SEB lizingas“ teisių perėmėjas) dėl žalos atlyginimo priteisimo; tretieji asmenys – tikroji ūkinė bendrija „Jarmeta“, A. M.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės už neteisėtai suvartotas gamtines dujas namo savininkui (lizingo davėjui), kuris nesinaudoja ir nedisponuoja šiuo namu, taikymo.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 46 855,45 Lt žalos už neteisėtai suvartotas gamtines dujas atlyginimo, 179,33 Lt išlaidų atjungiant dujų tiekimą atlyginimo ir 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jis nurodė, kad 2007 m. gruodžio 20 d. su trečiuoju asmeniu TŪB „Jarmeta“ sudarė Gamtinių dujų tiekimo sutartį dėl dujų gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekimo. Ši sutartis nutraukta 2009 m. birželio 16 d. ir nauja sutartis nesudaryta. Ieškovo darbuotojai 2012 m. kovo 6 d. nustatė, kad nurodytame gyvenamajame name savavališkai atnaujintas dujų tiekimas ir, nesudarius dujų tiekimo sutarties, vartojamos gamtinės dujos. Ieškovo teigimu, dėl neteisėto dujų vartojimo jis patyrė 47 034,78 Lt žalos, kurią turi atlyginti pastato savininkas, kuriuo nuo 2010 m. balandžio 9 d. yra atsakovas, tačiau jis tai padaryti atsisako, nurodydamas, kad namu iki šiol naudojasi trečiasis asmuo TŪB „Jarmeta“. Ieškovo nuomone, šiuo atveju taikytina CK 6.257 straipsnio nuostata, kad skolininkas (atsakovas), pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui (ieškovui), kai prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, nes atsakovas, leisdamas pastatu naudotis tretiesiems asmenims ir nesirūpindamas jo perėmimu, atsako už ieškovui padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008, konstatuota, kad tuo atveju, kai nesudaryta individuali rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis, ji laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas jose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – energijos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio energiją.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo TŪB „Jarmeta“ 2007 m. gruodžio 20 d. sudarė Gamtinių dujų tiekimo sutartį dėl dujų gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekimo. Ši sutartis galiojo nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. Dujų tiekimas nurodytu adresu nutrauktas 2009 m. birželio 16 d. atlikto patikrinimo metu. Patikrinimo aktą pasirašė trečiasis asmuo A. M. 2012 m. kovo 6 d. patikrinimo metu nustatyta, kad dujų tiekimas savavališkai atnaujintas ir neteisėtai suvartota 23 969 kub. m dujų, ieškovui padaryta 47 034,78 Lt žalos. Teismas taip pat nustatė, kad trečiasis asmuo TŪB „Jarmeta“ gyvenamuoju namu naudojosi lizingo sutarties, sudarytos su atsakovu, pagrindu. Ši sutartis nutraukta 2009 m. kovo 16 d., tačiau turtas atsakovui negrąžintas. Trečiasis asmuo TŪB „Jarmeta“ ir atsakovas 2010 m. balandžio 9 d. Susitarime dėl turto pagal lizingo sutartį grąžinimo ir atlaisvinimo tvarkos susitarė, kad, atsižvelgiant į tai, jog turtas neatlaisvintas, trečiasis asmuo TŪB „Jarmeta“ turi teisę neatlygintinai naudotis juo ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. VĮ Registrų centro duomenimis, pastatas 2010 m. balandžio 9 d. priėmimo–perdavimo aktu perduotas atsakovui, nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu TŪB „Jarmeta“ pasibaigusi. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, sprendė, kad turtas atsakovui negrąžintas. Šalys pripažįsta, kad nesudarė dujų tiekimo sutarties.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008, buvo sprendžiamas UAB Vilniaus energija ir Vilniaus miesto savivaldybės ginčas dėl skolos už šilumos energiją, tiektą nuomojamoms patalpoms, priteisimo, o šilumos pirkimo–pardavimo ir dujų tiekimo teisiniai santykiai reglamentuojami skirtingų teisės aktų, sprendė, jog nurodytoje nutartyje suformuluota taisyklė, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis gali būti sudaroma ir konkliudentiniais veiksmais (t. y. nepasirašant rašytinės sutarties), šiuo atveju netaikytina. Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43, 5 punkte nustatyta, kad vartotoju yra laikomas fizinis ar juridinis asmuo, perkantis dujas. Šių taisyklių X skyriaus, kuriame reglamentuojamas dujų tiekimas vartotojams, 87 punkte įtvirtinta, kad su vartotoju prieš dujų tiekimą sudaroma tiekimo (pirkimo–pardavimo sutartis); 121.18 punkte kaip viena vartotojo pareigų nustatyta prievolė už patiektas dujas sumokėti dujų tiekimo (pirkimo–pardavimo) sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Remdamasis šiomis nuostatomis, teismas sprendė, kad dujų vartotojas gali būti tik tas fizinis ar juridinis asmuo, kuris su dujų įmone yra sudaręs dujų tiekimo (pirkimo–pardavimo) sutartį; pažymėjo, kad, remiantis atsakovo pateikto atsiliepimo turiniu, trečiasis asmuo A. M. su šeima gyvena ginčo name ir naudojasi tiekiamomis komunalinėmis paslaugomis bei vartoja dujas, todėl jam tenka pareiga atlyginti ieškovui padarytą žalą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškinys grindžiamas sutartinių teisinių santykių pažeidimais, t. y. jog atsakovas pažeidė Taisyklių, taip pat CK 6.251, 6.257 straipsnių nuostatas, tačiau ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad, tiekiant dujas gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Remdamasi Taisyklių 5, 87, 121.18 punktais, teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dujų vartotojas yra tik tas fizinis ar juridinis asmuo, kuris su dujų įmone sudaręs dujų tiekimo (pirkimo–pardavimo) sutartį. Byloje nėra ginčo, kad šalys tokios sutarties nesudarė. Teisėjų kolegija nurodė, kad reikalavimą taikyti atsakovui CK 6.263 straipsnį, t. y. deliktinę atsakomybę, ieškovas pareiškė dublike, tačiau kartu rėmėsi CK 6.257 straipsnio, t. y. sutartinės atsakomybės, normomis; pažymėjo, kad ieškovas turėjo teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą, pateikdamas nustatytos formos procesinį dokumentą (CPK 141 straipsnio 1 dalis), tačiau ja nepasinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė tik dėl ieškinyje nurodytų pagrindų, neišeidamas už jo ribų. Dėl to teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo, be kita ko, pasisakyti dėl deliktinės atsakomybės atsakovui taikymo.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai, spręsdami, kad atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos galėjo būti svarstomos tik pakeitus ieškinio dalyką ar pagrindą, netinkamai aiškino ieškinio pateikimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis). Bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad kasatorius reikalavimą priteisti žalą grindžia sutartiniais jo ir atsakovo teisiniais santykiais, padaryta remiantis ieškinyje nurodytu CK 6.257 straipsniu, taikytinu esant sutartinei atsakomybei, tačiau neatsižvelgiant į tai, jog ieškinyje aiškiai nurodytas faktinis ieškinio pagrindas – žala kasatoriui padaryta atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name savavališkai prisijungus prie dujotiekio, t. y. ne sutarties pagrindu. Kasatorius dublike, palaikydamas ieškinio reikalavimą priteisti žalą iš atsakovo CK 6.263 straipsnio pagrindu, nurodė ir CK 6.257 straipsnį, nes tuo metu nežinojo, kas naudojasi atsakovui priklausančiu gyvenamuoju namu ir ar tai daro be atsakovo žinios; be to, atsakovas atsiliepime į ieškinį teikė prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu TŪB „Jarmeta“, su kuria buvo sudaręs lizingo sutartį ir jai perdavęs nurodytą pastatą naudoti. Tik atsikirsdamas į atsiliepimo į ieškinį argumentus, kasatorius nurodė, kad gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį galima sudaryti konkliudentiniais veiksmais, tačiau niekada neprašė taikyti atsakovui sutartinės atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Deglas“ v. UAB „Švilda“ Statybų koncernas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-89/2009, konstatuota, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Nuo faktinio ieškinio pagrindo reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas materialiosios teisės normas. Įstatymas neįpareigoja ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Kita vertus, ieškovui nedraudžiama ieškinyje, be faktinio ieškinio pagrindo, nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą. Taigi ieškovas gali nurodyti materialiąsias teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Kadangi teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir šio nesaisto. Vadinasi, kai ieškovas, išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiąją teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai šiuo išaiškinimu nesivadovavo.

2. Kasatoriaus įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai, nesvarstydami atsakovo deliktinės atsakomybės klausimo, neatskleidė bylos esmės. Atsakovas, nesirūpindamas jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, gaudamas iš tokio neveikimo naudos, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl, kasatoriaus nuomone, turi atlyginti kasatoriaus patirtus nuostolius. Kasatoriaus teigimu, tokią išvadą patvirtina šios faktinės aplinkybės: 1) dėl neteisėto prisijungimo prie dujų tiekimo sistemos kasatorius patyrė 47 034,78 Lt nuostolių. Ši aplinkybė byloje neginčijama; 2) tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens TŪB „Jarmeta“ atstovai bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad šiuo atveju kasatoriaus patirti nuostoliai atlygintini deliktinės atsakomybės – CK 6.263 straipsnio – pagrindu. Pagal nurodytą straipsnį kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Raimondas ir draugai v. UAB „H. P. L. Alytus“, bylos Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,If draudimas“ v. AB Vilniaus grūdai, bylos Nr. 3K-3-304/2009). Nagrinėjamoje byloje kasatorius įrodinėjo, kad atsakovas, kaip ginčo gyvenamojo pastato, kuriame buvo neteisėtai vartojamos dujos, savininkas, pažeidė pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žalos. Bylą nagrinėję teismai šiuo aspektu atsakovo elgesio netyrė ir nevertino. CK 4.37 straipsnyje nustatyta savininko teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti turi būti įgyvendinama nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

3. Anot kasatoriaus, bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-7-48/2005). Bylą nagrinėję teismai  neįvertino šių įrodymų ir aplinkybių: 1) VĮ Registrų centro duomenų, kad 2010 m. balandžio 9 d. priėmimo–perdavimo aktu gyvenamasis namas perduotas atsakovui. Bylą nagrinėję teismai, neatsižvelgdami į tai, rėmėsi atsakovo ir trečiojo asmens TŪB „Jarmeta“ Susitarimu dėl turto pagal lizingo sutartį grąžinimo ir atlaisvinimo tvarkos bei nepagrįstai sprendė, kad turtas atsakovui negrąžintas, taip pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalį; 2) pagal nurodytą susitarimą nuo 2010 m. gegužės 9 d. atsakovas turi teisę reikalauti iš trečiojo asmens TŪB „Jarmeta“ sumokėti 100 Lt baudą už kiekvieną uždelstą grąžinti pastatą dieną ir šiuo metu baudos suma viršija 110 000 Lt, tai reiškia, kad atsakovui naudinga neperimti turto; 3) atsakovas nuo lizingo sutarties nutraukimo (2009 m. kovo 16 d.) iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo neatliko jokių veiksmų, kad atgautų jam priklausantį turtą; 4) bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad trečiasis asmuo A. M. ginčo gyvenamajame name gyveno savavališkai. Byloje esančių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas leido A. M. name gyventi, todėl kaltas dėl kasatoriui padarytų nuostolių.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis). Jo nuomone, dėl to paties pažeidimo negali būti taikoma tiek deliktinė, tiek sutartinė atsakomybė, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai pasisakė tik dėl atsakovo sutartinės atsakomybės, kurią, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas normas (CK 6.257 straipsnis, Taisyklės), reikalavo taikyti kasatorius.

2. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo daryti išvados, kad bylą nagrinėję teismai neatskleidė bylos esmės. Deliktinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai), tačiau ieškovas procesiniuose dokumentuose teismui nurodė tik žalos dydį, o kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėjo ir nepagrindė. CK 6.246 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasatorius nenurodo, kaip atsakovas pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. kokius konkrečius veiksmus turėjo atlikti, kad žalos būtų išvengta. Atsakovo teigimu, reikšminga tai, kad jis įsigijo gyvenamąjį namą, vykdydamas su trečiuoju asmeniui TŪB „Jarmeta“ sudarytą lizingo sutartį, ir faktiškai niekada namu nesinaudojo ir jo nevaldė, t. y. tik finansavo šio įsigijimą. Apie tai, kad šiuo namu be atsakovo sutikimo faktiškai naudojasi su TŪB „Jarmeta“ susijęs trečiasis asmuo A. M., atsakovas sužinojo tik 2009 m. kovo 16 d. nutraukus lizingo sutartį ir atsakovui siekiant susigrąžinti lizingu įsigytą turtą. Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, atsakovas, kaip finansuotojas, neturėjo pareigos tikrinti, kas konkrečiai naudojasi ginčo pastatu, niekada jo nevaldė, todėl neturėjo galimybių apriboti neteisėtą dujų vartojimą, be to, kasatorius neįrodė, kad būtent dėl atsakovo neveikimo jam padaryta žalos, t. y. atsakovo veiksmų (neveikimo) ir žalos priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Kasatorius visą laiką žinojo, kokie asmenys naudojasi ginčo gyvenamuoju namu, bet, to nepaisydamas, pareiškė reikalavimą atlyginti žalą atsakovui, taip iš esmės siekdamas jam perkelti kitiems asmenims tenkančią pareigą.

3. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teismai pagrįstai nustatė, kad ginčo namas atsakovui neperduotas. Atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti trečiąjį asmenį A. M. ir jo šeimos narius. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas įsiteisėjo tik 2013 m. gruodžio 10 d., Kauno apygardos teismui atmetus A. M. apeliacinį skundą. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo spręsti, kad turto negrąžinimas jam naudingas, nes lizingo sutartis su TŪB „Jarmeta“ nutraukta, jai nevykdant įsipareigojimų, todėl atsakovas neturi pagrindo tikėtis, jog jam bus sumokėta bauda. Kasatoriaus ir atsakovo nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, todėl atsakovas neprivalėjo informuoti kasatoriaus apie lizingo sutarties nutraukimą. Atsakovo teigimu, trečiasis asmuo A. M. naudojosi ginčo namu be jo žinios ir sutikimo. Kasaciniame skunde nurodytas priešingas teiginys nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais ir prieštarauja įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytoms aplinkybėms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde pateikta informacijos, kad po įvykusios reorganizavimo procedūros pradinis atsakovas AB „SEB lizingas“ prijungtas prie AB SEB banko: 2013 m. lapkričio 22 d. priėmimo–perdavimo aktu visos AB „SEB lizingas“ teisės ir pareigos buvo perduotos AB SEB bankui, o AB „SEB lizingas“ 2013 m. lapkričio 28 d. išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą kasacine tvarka ir pasisakydama dėl joje pateiktų bylą nagrinėjusių teismų išvadų teisėtumo bei pagrįstumo, AB SEB banką laiko tinkama proceso šalimi – atsakovu (CPK 48 straipsnis).

Dėl ieškovo pareigos suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką

Teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, jog būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos ją nagrinėjant. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Raimeta“ v. UAB „Eivora“, bylos Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. K. ir kt. v. UAB „L&M Vilnius“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2014). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nordopt“ v. UAB „Optima trade“, bylos Nr. 3K-3-547/2013; kt.).

Šioje byloje pateiktame ieškinyje kasatorius nurodė, jo nuomone, keliamam ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) – priteisti iš atsakovo žalos, atsiradusios dėl neteisėtai suvartotų gamtinių dujų, atlyginimą. Ieškinyje, be faktinių aplinkybių, nurodytos teisės normos, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės, CK 6.251, 6.257 straipsniai). Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija ir tinkamų teisės normų ginčui spręsti taikymas ir aiškinimas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad teismas gali sutikti su ieškinyje pateikta teisine ginčo kvalifikacija arba gali nuspręsti, jog nurodyti teisiniai pagrindai konkrečiu atveju netinkami ir taikyti kitas nei nurodytos ieškinyje teisės normas.

Kasatoriaus nurodytų ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių normos skirtos dujų tiekėjo ir dujų vartotojo sutartiniams teisiniams santykiams reglamentuoti, CK 6.257 straipsnis taikomas sutartinės civilinės atsakomybės atveju, kai skolininkas prievolei įvykdyti pasitelkia trečiuosius asmenis, o šie neįvykdo arba netinkamai įvykdo prievolę, o CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas ir jo taikymo išimtys. Šios nuostatos teikia pagrindą spręsti, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovui, iš esmės rėmėsi sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad ieškinyje nebuvo prašoma taikyti atsakovui sutartinės atsakomybės. Pažymėtina, kad ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės suformuluotos labai abstrakčiai – jomis remiantis galima daryti išvadą, jog atsakovas yra pastato, kuriam kažkurį laiką teisėtai buvo tiekiamos dujos, savininkas, vėliau dujų tiekimas nurodytam pastatui nutrauktas ir savavališkai atnaujintas. Šios aplinkybės pagrįstai teismo įvertintos kaip sudarančios prielaidą svarstyti, ar kasatorių ir atsakovą siejo sutartiniai – dujų tiekimo, sudarytos dujų tiekimo sutarties pagrindu – teisiniai santykiai. Nenustatę sąlygų atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei kilti, teismai atmetė ieškinį ne tik šiuo pagrindu, bet ir konstatavę, jog ieškovui padarytą žalą turėtų atlyginti ginčo name gyvenantis ir realiai neteisėtai gamtinėmis dujomis besinaudojęs asmuo, o ne atsakovas. Teisėjų kolegija toliau pasisako dėl tokių bylą nagrinėjusių teismų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl CK 6.572 straipsnio 4 dalies aiškinimo

Byloje kilusiam ginčui spręsti reikšmingos bylą nagrinėjusių teismų nustatytos aplinkybės, kad atsakovas namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo neteisėtai naudojamos dujos ir dėl to padaryta kasatoriui žalos, įsigijo lizingo sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu TŪB „Jarmeta“, pagrindu ir perdavė jį trečiajam asmeniui naudotis ir šį valdyti. Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas atlygintinai teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, o šis valdo ir naudoja lizingo sutartimi įgytą daiktą, gaudamas iš to naudos bei prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Taigi lizingo davėjo pagrindinis tikslas – ne įgyti daiktą nuosavybėn, o gauti pelną iš lizingo gavėjo finansavimo. Nuosavybės teisės palikimas lizingo davėjui iki bus sumokėta visa lizingo sutartimi sulygta kaina atlieka tam tikrą prievolės vykdymo užtikrinimo funkciją. Nors lizingo davėjas išlieka turto savininku teisine prasme, tačiau jo „ekonominiu“ savininku tampa lizingo gavėjas, kuris savo nuožiūra sprendžia, kaip jo plėtojamame versle naudoti pagal lizingo sutartį gautą daiktą ir gauti iš to pelną (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ v. AB ,,DNB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-191/2014). Šie išaiškinimai koreliuoja su galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kuriuo įtvirtinamos lizingo gavėjo pareigos ir atsakomybė, valdant ir naudojant lizingo sutarties dalyką (CK 6.571 straipsnio 1, 2, 4 dalys, CK 6.572 straipsnio 4 dalis), bei yra reikšmingi sprendžiant dėl iš lizingo sutarties kylančių prievolių vykdymo ir už jų vykdymą atsakingų subjektų.

CK 6.572 straipsnio „Lizingo sutarties įtaka tretiesiems asmenims“ 4 dalyje nustatyta, kad už trečiųjų asmenų patirtą žalą dėl lizingo sutarties dalyko naudojimo atsako lizingo gavėjas. Šią nuostatą aiškinant sistemiškai su to paties straipsnio 3 dalimi, darytina išvada, kad kai lizingo sutarties dalykas yra nekilnojamasis daiktas, lizingo gavėjo pareiga atsakyti nurodytu atveju tretiesiems asmenims atsiranda tada, kai lizingo sutartis (jeigu jos terminas ilgesnis nei vieneri metai) įstatymų nustatyta tvarka įregistruota. Sprendžiant, ar konkrečiais atvejais gali būti taikomos šios taisyklės išimtys, pažymėtina, kad sandorio registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims, lizingo sutarties atveju – suteikti jiems informacijos apie tai, kas yra lizingo dalyko gavėjas ir naudotojas, ir taip sudaryti pagrindą reikšti reikalavimą atlyginti dėl lizingo dalyko naudojimo tretiesiems asmenimis atsiradusią žalą už ją atsakingam subjektui. Taigi siekiant taikyti lizingo gavėjui atsakomybę už tretiesiems asmenims dėl lizingo sutarties dalyko (nekilnojamojo daikto) naudojimo atsiradusią žalą, aplinkybė, ar buvo laikytasi CK 6.572 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo, reikšminga, kai byloje nėra duomenų, jog tretieji asmenys, kuriems padaryta žalos, informuoti apie lizingo dalyko naudojimo pagrindą, t. y. lizingo sutartį. Jeigu tokių duomenų byloje yra, tai besąlyginis pirmiau nurodyto reikalavimo laikymasis gali būti vertinamas kaip nepagrįstai apribojantis tiek bylos dalyvių galimybes reikšti reikalavimus atlyginti žalą, tiek apsiginti nuo jiems pareikštų reikalavimų.

Šioje byloje kasatorius pareiškė reikalavimą atlyginti dėl neteisėto dujų vartojimo padarytą žalą AB „ SEB lizingui“, nenurodydamas, kad ginčo namas, kuriame buvo neteisėtai vartojamos gamtinės dujos, valdomas lizingo sutarties pagrindu. Vis dėlto tai nesudaro pagrindo spręsti, kad kasatorius neturėjo duomenų, jog nurodytu namu naudojasi ne AB „SEB lizingas“, o kitas asmuo, ir kad tokio naudojimosi pagrindas – sudaryta lizingo sutartis. Visų pirma 2007 m. gruodžio 20 d. gamtinių dujų tiekimo sutartis dėl dujų ginčo gyvenamajam namui tiekimo buvo sudaryta su lizingo gavėju trečiuoju asmeniu TŪB „Jarmeta“, nors, remiantis byloje pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 2007 m. balandžio 2 d. namo savininkas buvo AB „SEB lizingas“. 2009 m. birželio 16 d. kasatoriaus darbuotojai atliko patikrinimą ir, konstatavę dujų vartojimo pažeidimus (neatsiskaitymą už suvartotas dujas), nutraukė ginčo namui gamtinių dujų tiekimą. Pažymą dėl dujų apskaitos patikrinimo pasirašė ne AB „SEB lizingas“ atstovas, o trečiasis asmuo A. M. 2012 m. kovo 6 d. kasatoriaus darbuotojų atlikto patikrinimo dujų sistemos, dujų vartojimo tyrimo akte nustatyta, kad valdos gyventojas savavališkai atnaujino dujų tiekimą. Kasatorius 2012 m. gegužės 10 d. raštu pareikalavo iš atsakovo sumokėti dėl neteisėto dujų vartojimo susidariusią skolą. Atsakovas 2012 m. balandžio 27 d. raštu informavo kasatorių, kad jis yra namo savininkas, bet jo neperėmęs, o naudotojas geranoriškai namo neatiduoda, vyksta derybos dėl namo įsigijimo. Šiuo atveju reikšminga aplinkybe vertintina ir pradinio atsakovo pavadinimas, t. y. AB „SEB lizingas“, kuris savaime suteikia informacijos, kad atsakovas yra lizingo veikla besiverčianti įmonė. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, turėjo informacijos, jog ginčo namas naudojamas trečiojo asmens TŪB „Jarmeta“ (jo leidimu – kitų asmenų) lizingo sutarties pagrindu, todėl turėjo vadovautis CK 6.572 straipsnio 4 dalimi ir reikšti reikalavimą atlyginti žalą lizingo gavėjui – trečiajam asmeniui TŪB „Jarmeta“.

Dėl teismo vaidmens, sprendžiant tinkamos – turinčios atsakyti pagal ieškinį – šalies nustatymo klausimą (CPK 45 straipsnis)

Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. antstolis S. D., bylos Nr. 3K-3-186/2011; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. R. L., bylos Nr. 3K-3-137/2014).

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes (kad ginčo gyvenamasis namas buvo naudojamas lizingo sutarties pagrindu ir ieškovas apie tai žinojo), turėjo pagrindą daryti išvadą, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Šiuo atveju turi būti sprendžiama dėl TŪB „Jarmeta“ teisinės atsakomybės pagal CK 6.572 straipsnio 4 dalį, tačiau ji byloje dalyvauja ne atsakovu, o trečiuoju asmeniu. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 45 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepasiūlė ieškovui pakeisti atsakovo, o tinkamo atsakovo arba antrojo atsakovo, turinčio pareigą atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, įtraukimas galimas tik pirmosios instancijos teisme. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai naikintini, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnis 2 dalis 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas turėjo 35,62 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), dėl kurių priteisimo, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Janina Stripeikienė