Administracinė byla Nr. eA-1819-556/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03708-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.4; 17.6; 41
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Namų administravimo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Namų administravimo centras“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Namų administravimo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2018 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. 2D-13676 dalį, kuria buvo nutrauktas pareiškėjo 2018 m. gegužės 3 d. skundo nagrinėjimas (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 3 d. skundą bei priimti naują, įstatymų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. gegužės 3 d. Inspekcijai pateikė skundą dėl pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), bute Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), vykdomų statybos darbų, užvaldant dalį bendrojo naudojimo patalpos pastogės (toliau – ir Pastogė), panaikinant patekimą prie likusios dalies Pastogės. Paduodant skundą Nekilnojamojo turto registre Butas įregistruotas kaip nebaigta statyba, baigtumas 43 proc. Pareiškėjas gavo Inspekcijos 2018 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. 2D-13676, kuriuo skundo nagrinėjimas nutrauktas grindžiant tuo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. vasario 26 d. pažymoje Nr. (101)11.10-125 apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį nurodytas leidimas Nr. 32, kuris Butui išduotas 1996 m. vasario 1 d. ir nuo kurio išdavimo praėjo daugiau negu 3 metai, o nuo pažymos išdavimo praėjo daugiau negu 1 metai, statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, Buto kadastro duomenys nepakitę nuo 2004 m. kovo 12 d.
3. Pareiškėjas skunde teigė, kad Buto remontui, dalinai perplanuojant, buvo parengtas 1996 m. vasario 1 d. Buto remonto projektas Nr. 92 (toliau – ir Projektas) su perplanuojamos Buto patalpų dalies eksplikacija. Pagal Projektą, Bute buvo atliekami paprastojo remonto darbai, tačiau šiuo projektu nebuvo suplanuotas Pastogės dalies prijungimas prie Buto. Projekte nurodytiems Buto remonto darbams buvo suteiktas Kultūros ministerijos Kultūros teritorijų apsaugos departamento 1996 m. vasario 1 d. leidimas Nr. 32 vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybės ir objekto, esančio jos teritorijoje ir apsaugos zonose, konservavimo, restauravimo, atkūrimo, priešavarinius, remonto ir pritaikymo darbus (toliau – ir Leidimas), kuris galiojo iki 1997 m. sausio 30 d. Leidimu nebuvo suteikta teisė Buto savininkui prisijungti virš Buto esančią Pastogės dalį ir atlikti su tuo susijusius statybos darbus. Buto savininko 2004 m. vasario 26 d. prašymu išduoti pažymą apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį 2004 m. vasario 26 d. buvo išduota Pažyma, kurioje nurodyta, kad ji išduodama jau nebegaliojančio Leidimo pagrindu. Buto savininkai 2004 m. kovo 12 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo naujus Buto kadastrinius matavimus ir Buto pakeistus duomenis, t. y. įregistravo Butą jau su pastogės patalpa (baigtumas 43 proc.). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, Pažymos pagrindu buvo registruota, kad Buto plotas yra 182,90 kv. m, į kurį įskaičiuojamas ir Pastogės dalies plotas, o Leidimo išdavimo metu Buto plotas buvo 113,41 kv. m. Atitinkamai Buto savininko atlikti ir iki šiol vykdomi Pastogės rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai laikytini savavališka statyba. Inspekcija nurodytų aplinkybių nesiaiškino, jų neįvertino, todėl pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo nepagrįstai nutrauktas. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas.
4. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamame Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog Buto statybos darbai, kuriais prijungta dalis Pastogės, buvo atlikti pagal 1996 m. vasario 1 d. išduotą Leidimą ir statybos darbai Bute buvo atlikti prieš 10 metų. Buto remonto, dalinai perplanuojant, darbai buvo atliekami išimtinai tik Buto patalpose panaikinant patalpą Nr. 5-2, išgriaunant dalį patalpos Nr. 5-3 (vonios) ir Nr. 5-4 (virtuvės) pertvarų, taip padidinant patalpos Nr. 5-1 (holo) plotą. Tai patvirtinta eksplikacijoje nurodant, kad remontuojama dalinai perplanuojant Buto dalis. Leidimas buvo išduotas vykdyti būtent Projekte nurodytus darbus, o ne Butui išplėsti prijungiant Pastogės dalį. Inspekcija Sprendimą grindė neteisinga faktine aplinkybe, neva Buto statybos darbai, prisijungiant Pastogės dalį, buvo atlikti pagal Leidimą. Dėl šios klaidingai nustatytos aplinkybės buvo netinkamai pritaikytos teisės normos, t. y. atsakovas nepagrįstai skundžiamą Sprendimą grindžia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir 25 straipsnio 6 dalies 1 punktu, kuriuose minimi viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo tikrinimo atvejai. Nagrinėjamu atveju Leidimo teisėtumas nėra kvestionuojamas, pareiškėjo duomenimis, pagal jį vidiniai Buto perplanavimo darbai buvo atlikti. Tačiau kvestionuojamas būtent Buto savininko iki šiol atliekamų neteisėtų, be statybą leidžiančio dokumento, Buto statybos darbų, kurių pagrindu prie Buto prijungta ir įrengiama Pastogės dalis, teisėtumas.
5. Inspekcija nepagrįstai nurodo, kad virš Buto esančioje Pastogėje faktiškai statybos darbai neatliekami, o paskutiniai darbai buvo atlikti daugiau nei prieš 10 metų. Inspekcija neįvertino ir nepasisakė dėl viešojo registro duomenų, kurie patvirtina, kad šiuo metu Bute vykdomos statybos, kurių baigtumas 43 proc. Dėl šios priežasties sprendimas yra nepagrįstai grindžiamas Įstatymo 25 straipsnio 8 dalies punktu. Pareiškėjas teigė, kad nurodytos teisės aktų nuostatos netaikomos, kai ginamas viešasis interesas. Šiuo atveju nebuvo įvertinta esminė aplinkybė, kad Pastatas, kuriame savavališkai vykdomi darbai, įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl bet kokie Pastate vykdomi statybos darbai gali turėti neigiamą įtaką vertybei išsaugoti. Bute įrengiant laiptus ir prijungiant Pastogės dalį buvo pakeistas aukštų išplanavimas, ardomos konstrukcijos, įskaitant sienų, lubų apdailą, taigi šios aplinkybės turi reikšmės ginant viešąjį interesą. Be to, dėl Pastogės užėmimo pareiškėjas bei kiti Pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai ne tik negali įstatymų nustatyta tvarka atsidalyti Pastogės, bet negali patekti į likusią Pastogės dalį, t. y. negali jos valdyti ir prižiūrėti.
6. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
7. Nurodė, kad Inspekcijos Vilniaus departamentas, patikrinęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie Pastatą, esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį Butą, nustatė, jog yra įregistruotas faktas, kad žemės sklypas ir jame esantys statiniai patenka į kultūros paveldo vietovės Vilniaus senamiesčio teritoriją; įregistruotas juridinis faktas, kad Pastatas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą; Pastate esančio Buto nauji kadastro duomenys įregistruoti 2004 m. kovo 12 d., o įregistravimo pagrindas – 2004 m. vasario 26 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. (101)11.10-125. Inspekcijos Vilniaus departamentas patikrino archyve esančius dokumentus, susijusius su Butu: 2004 m. vasario 26 d. prašymą išduoti pažymą apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį ir VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. vasario 26 d. pažymą Nr. (101)11.10-125 apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį. 2018 m. spalio 1 d. buvo atliktas patikrinimas Buto patalpose ir surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2694, kuriame nurodyta, kad virš šių patalpų esančioje palėpėje statybos darbai neatliekami. Inspekcijos Vilniaus departamentas, išnagrinėjęs 2018 m. gegužės 3 d. skundą ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, remdamasis Įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi bei Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, (toliau – ir Taisyklės) 46.9, 46.11, 48.1, 48.7 papunkčiais, Sprendimu nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą.
8. Paaiškino, kad atsižvelgdamas į skundo argumentą, jog pareiškėjui, kaip Pastate esančių patalpų savininkui, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Pastato bendrojo naudojimo objektai, taip pat Pastato Pastogė, nebuvo sudarytos sąlygos patekti į bendro naudojimo Pastogę, Inspekcijos Vilniaus departamentas 2018 m. liepos 25 d. raštu Nr. 2D-10324 pagal kompetenciją persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 3 d. skundo dalį dėl negalėjimo naudotis bendrojo naudojimo patalpomis su prašymu raštu informuoti pareiškėją bei Inspekcijos Vilniaus departamentą apie nagrinėjimo rezultatus ir priimtus sprendimus. Inspekcijos Vilniaus departamentas iki šiol nėra gavęs Administracijos atsakymo apie skundo dalies nagrinėjimo rezultatus.
9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nuo Leidimo išdavimo (1996 m. vasario 1 d.) yra praėję daugiau kaip 3 metai, todėl Inspekcijos Vilniaus departamentas skundžiamoje Sprendimo dalyje neturėjo pareigos vertinti faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjos nurodytų Leidimo ir Projekto išdavimo teisėtumu. Atitinkamai Inspekcijos Vilniaus departamentas, nustatęs, kad nuo VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. vasario 26 d. pažymos Nr. (101)11.10-125 apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį išdavimo praėjo daugiau nei 1 metai, pagrįstai ir šiuo pagrindu nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą.
10. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog iki šiol vykdomi statybos darbai Pastato Pastogėje. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, sprendžiant dėl statybos darbų vykdymo, turi būti vertinamas ne statybos darbų baigtumas, bet statybos darbų atlikimo faktas, kurį patvirtina Buto apžiūros duomenys ir įregistruoti Buto kadastro duomenys. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo pateiktais argumentais, nes Inspekcijos Vilniaus departamentas atliko patikrinimą Buto patalpose ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2694, kuriame konstatuota, kad virš šių patalpų esančioje Pastato palėpėje statybos darbai neatliekami, o iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esančios informacijos matyti, kad Buto nauji kadastro duomenys yra įregistruoti 2004 m. kovo 12 d., t. y. daugiau kaip prieš 10 metų, todėl Inspekcija tinkamai ištyrė faktines aplinkybes, jog statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, ir skundžiamu sprendimu pagrįstai šiuo pagrindu nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą.
11. Inspekcija įvertino tai, kad Pastatas, kuriame yra Butas, įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tačiau nagrinėjamu atveju nekilo įtarimų, jog šiuo atveju gali būti pažeistas viešasis interesas, nes Buto Projektas buvo suderintas su tuometiniu Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritoriniu padaliniu, taigi nebuvo teisinio pagrindo taikyti Įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nustatytos išimties.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime prašė dėl pareiškėjo skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.
13. Nurodė, kad pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra Kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas – (duomenys neskelbtini) rūmų pastatų komplekso antras pastatas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), priklausantis (duomenys neskelbtini) rūmų pastatų kompleksui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)). Minėtas pastatas taip pat patenka į kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)) – teritoriją. Departamentas 2018 m. balandžio 4 d. gavo Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. balandžio 4 d. raštą Nr. (23.29)-2D-4436 „Dėl pareiškėjų skundo ir privalomojo nurodymo įteikimo“, kuriame Departamento prašyta pagal kompetenciją išnagrinėti 2018 m. vasario 27 d. skundą dėl galbūt pažeidžiant teisės aktų reikalavimus rekonstruojamo ir (ar) remontuojamo pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Departamento Vilniaus skyrius, kuris, vadovaujantis Departamento teritorinių skyrių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. Į-121, 5.2 punktu, vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Vilniaus apskrityje, 2018 m. gegužės 23 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą minėtame pastate. 2018 m. gegužės 24 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. AAV-251 užfiksuota, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti stogo dangos keitimo darbai, įrengti trys tūriniai stoglangiai, mediniai langai suskaidymu, išlietas grindų lyginamasis sluoksnis, įrengtas apšiltinimas, sumontuoti nauji stogo konstrukcijų statramsčiai. Akte pažymėta, kad Departamento Vilniaus skyrius 2017 m. rugsėjo 14 d. IS „Infostatyba“ pritarė Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektui (projekto rengėjas UAB „Senojo miesto architektai“), reg. Nr. CPR- 170914-79253. Administracija 2017 m. spalio 9 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSKR-01-171009-00124. Patikrinimo metu taip pat apžiūrėtos patalpos pirmame aukšte, tačiau jose jokie tvarkybos darbai nevykdomi.
14. Atsižvelgęs į patikrinimo rezultatus, Departamento Vilniaus skyrius 2018 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (1.29.-V)2V-1040 „Dėl (duomenys neskelbtini)“ informavo Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, jog patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), atlikti tvarkomieji statybos darbai. Patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi, apžiūrėjus pastato pirmąjį aukštą tvarkomųjų statybos, paveldosaugos darbų faktas nebuvo nustatytas, patikrinimo metu tvarkybos darbai nebuvo vykdomi. Minėtu raštu Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas taip pat informuotas, kad Departamento Vilniaus skyrius 2017 m. vasario 2 d. pritarė pastato ardomųjų tyrimų projektui Nr. AD/17/01-PD.1. Atsižvelgęs į patikrinimo rezultatus, Departamento Vilniaus skyrius 2018 m. gegužės 25 d. rašte Nr. (1.29.-V)2V-1040 „Dėl (duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog patikrinimo metu paveldosaugos reikalavimų pažeidimų nenustatyta, o Taisyklių taikymas nėra susijęs su Departamento kompetencija.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 3 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją nurodydamas, kad pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomi statybos darbai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir užvaldant pastogę. Taip panaikinamas patekimas prie likusios dalies Pastogės, apribojant / suvaržant Pastate esančių gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų teisę naudoti ir valdyti bei įstatymų nustatyta tvarka padalinti (nustatant naudojimosi tvarką) arba atsidalyti Pastogę. Skunde nurodyta, kad, pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenis, buto Nr. 5 statyba yra nebaigta, užbaigtumas sudaro 43 proc., tokia statyba nėra suderinta su Kultūros paveldo departamentu. Be to, nėra duomenų, kada statybos buvo pradėtos, ar jos pradėtos turint statybą leidžiantį dokumentą, ar buvo atlikti kiti tokioms statyboms būtini atlikti veiksmai. Skunde pareiškėjas prašė ištirti, ar buto statybos vykdomos gavus statybą leidžiančius dokumentus; jei taip, ar šis dokumentas išduotas teisėtai; jei statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, ar statybos vykdomos pagal teisės aktų reikalavimus, nenukrypstant nuo projektinės dokumentacijos. Skunde taip pat prašoma, nustačius teisės aktų pažeidimus, imtis priemonių savavališkai statybai pašalinti.
17. Inspekcija, ištyrusi pareiškėjo skundą, 2018 m. spalio 2 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 2D-13676 nutraukti šio skundo nagrinėjimą, kadangi yra suėję naikinamieji terminai, o būtent, kad pažymoje nurodytas leidimas Nr. 32, išduotas 1996 m. vasario 1 d., kai nuo jo išdavimo praėjo daugiau negu 3 metai, ir kai nuo pažymos išdavimo praėjo daugiau negu 1 metai, ir kai statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, nes patalpos kadastro duomenys nepakito nuo 2004 m. kovo 12 d.
18. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Įstatymo bei Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis.
19. Nurodė, kad Inspekcija, gavusi pareiškėjo skundą, nustatė, jog įregistruotas juridinis faktas, kad sklypas ir jame esantys statiniai yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), t. y. patenka į kultūros paveldo vietoves – Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Įregistruotas juridinis faktas, kad pastatas – nekilnojamasis daiktas – įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2004 m. vasario 26 d. pateiktas prašymas išduoti pažymą apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį. Statybos pagrindas – statybos leidimas Nr. 32, išduotas 1996 m., 2004 m. vasario 26 d. išduota pažyma Nr. (101)11.10-125 apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti statinį). Šioje pažymoje nurodytas leidimas Nr. 32, išduotas 1996 m. vasario 1 d. Pažymoje nurodyta, kad nebaigtų statyti pastogės patalpų baigtumas – 43 proc. Šios pažymos pagrindu 2004 m. kovo 12 d. įregistruoti nauji buto kadastro duomenys.
20. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjui 1996 m. vasario 1 d. buvo išduotas leidimas Nr. 32 vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybės objekto, esančio jos teritorijoje ir apsaugos zonose, konservavimo, restauravimo, atkūrimo, priešavarinius, remonto ir pritaikymo darbus. Įvertinęs šią aplinkybę bei vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintu 3 metų terminu, teismas sprendė, kad Inspekcija, surinkusi bei įvertinusi reikšmingus duomenis, pagrįstai atsisakė vertinti Leidimo bei Projekto išdavimo teisėtumą bei skundo nagrinėjimą nutraukė. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad Leidimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra kvestionuojami, o ginčijami šiuo metu atliekami statybos darbai be statybą leidžiančio dokumento, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog šiuo metu tokie darbai Bute yra atliekami. Teismas pažymėjo, kad Leidimas ir jo pagrindu atlikti statybos darbai negali būti tikrinami, kadangi nuo leidimo išdavimo dienos jau yra praėjęs 3 metų terminas.
21. Teismas nustatė, kad VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2004 m. vasario 26 d. išdavė pažymą Nr. (101)11.10-125 apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį, o pagal Taisyklių 46.11 papunktį, skundai ir pranešimai nenagrinėjami dėl statybos užbaigimo aktų, pažymų, jei nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai. Taigi Inspekcija pagrįstai nutraukė skundo nagrinėjimą dėl Pažymos teisėtumo, kadangi nuo pažymos išdavimo praėję daugiau nei 1 metai.
22. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentą, jog šiuo metu vykdomos statybos, nes registre įregistruotas statybos baigtumas sudaro 43 proc., paneigia objektyvūs atsakovo duomenys. Inspekcijos Vilniaus departamentas atliko patikrinimą Buto patalpose ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2694, kuriame konstatuota, kad pastate virš gyvenamosios (butų) paskirties patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), esančioje palėpėje statybos darbai neatliekami. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu vykdomi statybos darbai. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi (Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų) teismas sprendė, kad Inspekcija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.
23. Teismas pažymėjo, kad nurodyti terminai galėtų būti netaikomi, jeigu kiltų įtarimų, jog pažeistas viešasis interesas. Viešasis interesas yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad sklypas ir jame esantys statiniai yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), t. y. patenka į kultūros paveldo vietoves – Vilniaus senamiesčio teritoriją, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog remonto darbai gali būti susiję su viešuoju interesu. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti grėsmės viešajam interesui bei netaikyti Įstatyme įtvirtintų terminų.
24. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pareiškėjo 2018 m. gegužės 3 d. skundo nagrinėjimo nutraukimą 2018 m. spalio 2 d. sprendime Nr. 2D-13676 „Dėl UAB „Namų administravimo centras“ skundo ir advokatės E. B. prašymų (paaiškinimų)“ motyvavo tuo, kad VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. gegužės 26 d. pažymoje Nr. (101)11.10-125 apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį nurodytas Kultūros vertybių apsaugos departamento 1996 m. vasario 1 d. leidimas Nr. 32 vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybės ir objekto, esančio jos teritorijoje ir apsaugos zonose, konservavimo, restauravimo, atkūrimo, priešavarinius, remonto ir pritaikymo darbus, nuo kurio išdavimo praėjo daugiau negu 3 metai, o nuo minėtos pažymos išdavimo praėjo daugiau negu 1 metai, statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, buto Nr. 5 kadastro duomenys nepakitę nuo 2004 m. kovo 12 d.
25. Teismas nustatė, kad Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinis padalinys 1996 m. vasario 1 d. suderino buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), remonto projektą. Minėtam projektui įgyvendinti Kultūros teritorijų apsaugos departamentas išdavė 1996 m. vasario 1 d. leidimą Nr. 32 vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybės ir objekto, esančio jos teritorijoje ir apsaugos zonose, konservavimo, restauravimo, atkūrimo, priešavarinius, remonto ir pritaikymo darbus.
26. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas skundžiamame Sprendime Nr. 2D-13676 „Dėl UAB „Namų administravimo centras“ skundo ir advokatės E. B. prašymų (paaiškinimų)“ nurodė, kad Inspekcijos asmenų prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami vadovaujantis Taisyklėmis. Inspekcija pareiškėjo 2018 m. gegužės 3 d. skundo nagrinėjimą pagrįstai nutraukė vadovaudamasi Taisyklių 46.9, 46.11, 48.1 ir 48.7 punktais dėl suėjusių šiuose punktuose nurodytų terminų.
27. Teismas konstatavo, kad teisės aktuose nustatytais terminais siekiama užtikrinti operatyvų galbūt pažeistų teisių gynimą, kartu ir teisinį stabilumą, todėl praėjus tam tikram Įstatyme įtvirtintam terminui Inspekcija nebeturi pareigos dėl skunde nurodytų aplinkybių pradėti tyrimo procedūros, nes tai neproporcingai išplėstų Inspekcijos pareigas vykdyti jai paskirtas funkcijas. Inspekcija pagrįstai nutraukė pareiškėjo 2018 m. gegužės 3 d. skundo nagrinėjimą dėl to, kad jau yra suėję Įstatyme bei Taisyklėse įtvirtinti terminai. Skundžiama Sprendimo dalis atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo, pagrįstumo ir aplinkybių ištyrimo reikalavimus, todėl yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, netenkinęs pareiškėjo pagrindinio reikalavimo, netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 3 d. skundą bei priimti naują, įstatymų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą.
III.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
29. Pareiškėjas nurodo, kad pagrindinė ir, iš esmės, vienintelė deklaratyvi aplinkybė, dėl kurios pirmosios instancijos teismas atmetė skundą, yra ta, jog, suėjo teisės aktuose numatyti terminai. Skundas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad: Inspekcijos Buto savininkui išduotoje 2004 m. vasario 26 d. pažymoje Nr. (101)11.10- 125 apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį (toliau – ir Pažyma) nurodytas leidimas Nr. 32, išduotas 1996 m. vasario 1 d., nuo jo išdavimo praėjo daugiau negu 3 metai, o nuo Pažymos išdavimo praėjo daugiau negu 1 metai; statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, nes Buto kadastro duomenys nepakito nuo 2004 m. kovo 12 d., o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo metu statybos darbai Bute yra atliekami; atsakovas neturėjo pagrindo nagrinėti 2018 m. gegužės 3 d. skundo dėl viešo intereso pažeidimo, nes Pastatas tik patenka į saugomą teritoriją, o statybos darbams buvo išduotas leidimas Nr. 32. Pareiškėjas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.
30. Pareiškėjas akcentuoja, kad Pastatas, kuriame yra Butas, įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Vertingosios Pastato savybės: aukštų išplanavimas - kapitalinių sienų tinklas; sienų angos, nišos; konstrukcijos, įskaitant pamatus, sienas; lubų, sienų, kolonų apdaila. 1996 m. vasario 1 d. buvo parengtas Buto remonto, jį dalinai perplanuojant, projektas Nr. 92 su perplanuojamos Buto patalpų dalies eksplikacija. Pagal Projektą Bute turėjo būti atliekami tik paprastojo remonto darbai, perplanuojant esamas Buto patalpas; juo nebuvo suplanuotas bendro naudojimo patalpos - pastogės, esančios virš Buto, dalies prijungimas prie Buto ir su tuo susiję statybos darbai, pvz., laiptų į Pastogę, įrengimas. Leidimas buvo išduotas vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybės ir objekto, esančio jos teritorijoje ir apsaugos zonose, konservavimo, restauravimo, atkūrimo, priešavarinius, remonto ir pritaikymo darbus, jis suteikė teisę pagal minėta Projektą atlikti Buto paprastojo remonto darbus. Leidimu nebuvo suteikta teisė Buto savininkui prisijungti virš Buto esančią Pastogės dalį (be bendrasavininkų sutikimų) ir atlikti su tuo susijusius statybos darbus. Leidimas galiojo iki 1997 m. sausio 30 d., tačiau atsakovas 2004 m. vasario 26 d. išdavė Pažymą, kurioje nurodė, kad ji išduodama Leidimo pagrindu, pažymos išdavimo metu Pastogės patalpos nebaigtos (43 proc. baigtumas), bei pažyma išduota VĮ „Registrų centras“ nebaigtai statybai registruoti. Pažyma išduota nepatikrinus Bute vykdomų statybų, neįvertinus Leidimo turinio ir jo apimties (juo buvo leidžiami tik Buto virtuvės ir vonios perplanavimo darbai) bei fakto, kad Leidimas jau 7 metus nebegaliojo.
31. Pareiškėjas paaiškina, kad Pažymos pagrindu, Buto savininkas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre 2004 m. kovo 12 d. įregistravo naujus Buto kadastrinius matavimus ir Buto pakeistus duomenis, t. y. įregistravo Butą jau su Pastogės patalpa (baigtumas 43 proc.). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, Pažymos pagrindu buvo registruotas Buto plotas – 182,90 kv. m, į kurį įskaičiuojamas ir Pastogės dalies plotas, nors Leidimo išdavimo metu Buto plotas buvo 113,41 kv. m. Nekilnojamojo turto registro duomenys nepakitę iki šiol, t. y. iki šiol viešame registre fiksuojama, kad Bute vykdomos statybos. Pažymi, kad Buto savininkui nebuvo duotas leidimas, leidžiantis prie Buto prijungti Pastogės dalį ir atlikti su tuo susijusius kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbus, kurie pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra vykdomi iki šiol. Buto savininko atlikti ir iki šiol vykdomi Pastogės rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai laikytini neteisėta statyba (vykdoma negavus statybą leidžiančio dokumento, taip pat Pastogės bendrasavininkų sutikimų). Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo 2018 m. gegužės 3 d. skundą dėl vykdomų statybos darbų nurodytų faktinių aplinkybių nevertino ir ginčijama Sprendimo dalimi formaliai atsisakė nagrinėti skundą dėl jo paties galbūt neteisėtų veiksmų išduodant Pažymą galbūt klastotos projektinės dokumentacijos pagrindu. Tokiu būdu buvo grubiai pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, pažeisti teisinės valstybės, teisingumo principai. Pirmosios instancijos teismas nurodytų faktinių aplinkybių visiškai nevertino arba jas nurodė akivaizdžiai klaidingai, todėl priėmė itin formalų sprendimą.
32. Pareiškėjas nurodo, kad tiek teismas skundžiamame sprendime, tiek atsakovas sprendime neįvertino ir ignoravo esminę aplinkybę - prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodomąją galią turinčius Buto viešojo registro duomenis, kurie patvirtina, kad šiuo metu Bute yra vykdomi statybos darbai, kurių baigtumas 43 proc. Nesutinka su klaidinga atsakovo bei teismo išvada, kad statybos darbų nevykdymo faktą patvirtina tai, jog Inspekcijai atlikus patikrinimą Bute, virš Buto esančioje Pastogėje faktiškai statybos darbai nebuvo atliekami, o paskutiniai darbai neva buvo atlikti daugiau nei prieš 10 metų.
33. Byloje nėra jokių patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo sprendime nurodytą aplinkybę, kad statybos darbai faktiškai nevykdomi. Atsakovas statybos darbų nevykdymo faktą grindė neaišku kada surašytu Buto apžiūros aktu. Atsakovas nepateikė nei vienos nuotraukos iš Buto apžiūros, nors paprastai tiriant analogiškus skundus visada daroma vietos fotofiksacija. Atsakovas, pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, priėmė objektyviais duomenimis nepagrįstą sprendimą, bei neįrodė, kad Bute statybos nevykdomos jau 10 metų. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą bei sprendimu neteisėtai suteikė didesnę įrodomąją galią ne viešo registro duomenims, o objektyviai nepagrįstam atsakovo aktui. Pareiškėjas teigia, kad nepriklausomai nuo to, ar patikrinimo metu fiziškai buvo vykdomi statybos darbai, atsakovas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti statybų baigtumo fakto, kai Butas iki šiol pagal nenuginčytus viešojo registro duomenis yra nebaigtos statybos. Kitoks susidariusios situacijos aiškinimas prieštarautų elementariems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Negalima konstatuoti ir nustatyti statybos darbų atlikimo faktą, sureikšminant pavienę aplinkybę, jog tam tikru momentu statybos darbai faktiškai/fiziškai nebuvo vykdomi (pvz., nebuvo rasti statybininkai ar statybos darbų įrankiai), kai rašytiniai viešojo registro duomenys aiškiai patvirtina, kad statybos darbai iki šiol yra vykdomi ir priešingų objektyvių duomenų, patvirtinančių statybos darbų atlikimą, byloje nėra.
34. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal teisės aktus užbaigta statyba įforminama atitinkamais dokumentais - statybos užbaigimo aktu arba deklaracija apie statybos užbaigimą. Tik vieno iš šių dokumentų pagrindu galima spręsti, kad vykdyta statyba yra užbaigta. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių Bute vykdomų statybos darbų užbaigimą patvirtinančių įrodymų. Tokių duomenų atsakovas objektyviai ir negalėjo pateikti, nes statybos darbai iki šiol yra vykdomi, todėl jokie dokumentai, patvirtinantys statybos darbų atlikimą, apskritai net negali egzistuoti / neegzistuoja. Aplinkybę, kad Bute iki šiol yra vykdomos statybos, patvirtinta ir paties atsakovo į bylą pateikti įrodymai – 2004 m. vasario 26 d. prašymas išduoti pažymą apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį ir Inspekcijos 2004 m. vasario 26 d. išduota Pažyma apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį, kuriose expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, jog statinio statybos būklė prašymo bei pažymos išdavimo metu – nebaigta statyba (nebaigtos pastogės patalpos). Sprendime nepagrįstai bei klaidingai konstatuota, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog Bute iki šiol yra vykdomi statybos darbai. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Bute iki šiol yra vykdomi statybos darbai, kurie nelaikytini atliktais anksčiau kaip prieš 10 metų.
35. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad po 1996 m. vasario 1 d. išduoto Leidimo suėjus 3 metams, o po 2004 m. vasario 26 d. Pažymos išdavimo suėjus 1 metams atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi byloje pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog Leidimas atlikti paprastojo remonto darbus nesuteikė teisės Buto savininkui vykdyti Buto rekonstrukcijos darbų prie Buto prisijungiant Pastogės dalį. Negaliojančio ir ne tiems statybos darbams išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu atsakovo 2004 m. išduota Pažyma nesudaro pagrindo teigti, kad statybos darbus Buto savininkas vykdė pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nenukrypdamas nuo Projekto. Todėl teismas sprendime neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas skundžiama Sprendimo dalimi pagrįstai atsisakė nagrinėti 2018 m. gegužės 3 d. skundą Įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 25 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindais. Netinkamas teisės normų pritaikymas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, neturėjo pagrindo vertinti ar yra įtarimų dėl viešojo intereso pažeidimo. Teismas paviršutiniškai apsiribojo deklaratyvia aplinkybe, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog remonto darbai gali būti susiję su viešuoju interesu. Teigiant, kad šiuo atveju statybos darbai nėra susiję su viešuoju interesu, privaloma pateikti aiškų ir vienareikšmį šios aplinkybės vertinimą faktinių bylos aplinkybių kontekste, nes tik abstraktūs teiginiai dėl viešojo intereso nebuvimo, nepatvirtina šios aplinkybės buvimo, taip pat nedera su teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą. Teismas akivaizdžiai neįsigilino į bylos esmę ir sprendimą priėmė remdamasis klaidingais faktais. Šiuo atveju nebuvo įvertinta esminė aplinkybė, kad Pastatas, kuriame savavališkai vykdomi statybos darbai, įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Pastatas, kuriame yra Butas, yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą - (duomenys neskelbtini) rūmų pastatų komplekso antras pastatas (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)). Teismas sprendime klaidingai nurodo, kad Pastatas tik patenka į kultūros paveldo vietoves - Vilniaus senamiesčio teritoriją, todėl nėra pagrindų teigti, kad buvo pažeistas viešas interesas. Teismas sprendimu nepasisakė, kokią įtaką viešojo intereso apsaugai turi vykdomi neteisėti statybos darbai saugomame Pastate, o ne tik jo teritorijoje. Pastatas turi didelę mokslinę, istorinę bei kultūrinę reikšmę, todėl bet kokie statybos darbai, vykdomi Pastate (pažeidžiant jo vertingąsias savybes), gali turėti neigiamos įtakos vertybės išsaugojimui.
37. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad Bute įrengiant laiptus ir prijungiant Pastogės dalį buvo pakeistas aukštų išplanavimas, ardomos konstrukcijos, įskaitant sienų, lubų apdailą. Tokiais veiksmais buvo šiurkščiai pažeista bendroji valdytojo pareiga rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu. Pagal Kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, valdytojo pareiga yra rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu ir prižiūrėti kultūros paveldo objektą. Nagrinėjamu atveju žalingi, neteisėti ir savavališki statybos darbai negali būti traktuojami kitaip nei žalojantys, niokojantys kultūros paveldo objektą, turintys neigiamos įtakos vertybės išsaugojimui. Nagrinėjamu atveju savavališkais veiksmais yra padaryta žala istorinę bei kultūrinę vertę turinčiai vertybei, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, sprendimą grindė neteisingu faktu, kad pats Pastatas, kuriame yra Butas, nėra nekilnojamoji kultūros vertybė.
38. Pareiškėjas pažymi, kad svarbu ir tai, jog teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog Projektas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu, nėra pagrindas nevertinti viešo intereso pažeidimo egzistavimo nagrinėjamu atveju, nes Kultūros paveldo departamentas neišdavė leidimo statybos darbams Pastogės prijungimui prie Buto ir laiptų įrengimui ardant lubas, kurios yra vertingosios Pastato savybės. Taigi nagrinėjant pareiškėjo 2018 m. gegužės 3 d. skundą dėl Bute vykdomų savavališkų statybų atsakovas turėjo pareigą įvertinti, ar vykdomos statybos pažeidžia viešąjį interesą, nurodydamas tai pagrindžiančius motyvus. Teismas turėjo priimti ne formalų, o teisingą sprendimą. Šiuo atveju teismas sprendimą priėmė neįvertindamas visų faktinių aplinkybių, dalį jų apskritai ignoruodamas arba įvertindamas klaidingai, apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiais.
39. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
40. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti.
41. Atsakovas nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti. Pažymi, kad pareiškėjas teigdamas, jog virš Buto esančioje pastogėje iki šiol vykdomi statybos darbai, nepateikia jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, nors pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti t. y. įrodinėjimo našta tenka pačiam pareiškėjui, kuris teigia, kad vykdomi statybos darbai, todėl šiuo pagrindu atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl neva pirmosios instancijos teismo šalims netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos.
42. Nesutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. 10/199198) ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. vasario 26 d. pažyma Nr. (101)11.10-125 apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį įrodo, kad Bute iki šiol yra vykdomi statybos darbai, kurie nelaikytini atliktais anksčiau kaip prieš 10 metų, nes, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nebaigtos statybos faktas nėra tapatus statybos darbų sąvokai, nurodytai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 punkte. Todėl sprendžiant dėl statybos darbų vykdymo turi būti vertinamas ne statybos darbų baigtumas, bet statybos darbų atlikimo faktas, kurį patvirtinta Buto apžiūros duomenys ir įregistruoti Buto kadastro duomenys. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad Leidimas ir jo pagrindu atlikti statybos darbai negali būti tikrinami, kadangi nuo leidimo išdavimo dienos yra praėjęs 3 metų terminas, todėl ir dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
43. Teismas pagrįstai sprendė, kad vadovaujantis Įstatymo nuostatomis ir nustačius, jog nuo Leidimo išdavimo (1996 m. vasario 1 d.) yra praėję daugiau kaip 3 metai, Inspekcija neturėjo pareigos vertinti faktinių aplinkybių, susijusių su Leidimo išdavimo teisėtumu, kaip buvo prašoma ištirti 2018 m. gegužės 3 d. skunde. Atitinkamai Inspekcija nustačiusi, kad nuo Pažymos išdavimo praėjo daugiau nei 1 metai, pagrįstai ir šiuo pagrindu nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus pripažino, kad Inspekcija, remdamasi aktualiu teisiniu reglamentavimu, pagrįstai nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą bei pažymėjo, jog nors pareiškėja ir nurodė, kad Leidimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra kvestionuojami, o ginčijami šiuo metu atliekami statybos darbai be statybą leidžiančio dokumento, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo metu tokie darbai yra atliekami. Inspekcija neturėjo pagrindo vertinti ne tik Leidimo išdavimo teisėtumo, bet ir statybos darbų teisėtumo, nes pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esančią informaciją, Buto nauji kadastro duomenys yra įregistruoti 2004 m. kovo 12 d., t. y. daugiau kaip prieš 10 metų, todėl Inspekcija tinkamai ištyrė faktines aplinkybes, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų ir pagrįstai nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą.
44. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pakanka bent vieno iš Įstatymo 25 straipsnio 4, 6 ar 8 dalyje nurodytų atvejų, kurį nustačius skundas ar pranešimas nenagrinėjamas. Šiuo atveju buvo nustatyti Įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 6 dalies 1 punkte ir 8 dalyje numatyti atvejai. Taigi pareiškėjo argumentai dėl netinkamo teisės normų taikymo priimant skundžiamą Sprendimą yra atmestini.
45. Pažymi, kad įtarimas, jog gali būti pažeistas viešasis interesas, galėtų kilti, kai skunde, pranešime nurodytos aplinkybės siejamos su valstybės, savivaldybių žemės naudojimu, valdymu ar disponavimu, statybomis saugomose teritorijose, miškuose, visuomeninės paskirties statiniuose ar teritorijose, taip pat kai galimi pažeidimai, susiję su imperatyviomis paveldosaugos, aplinkos apsaugos reikalavimais, su visos valstybės interesais ir teisėmis, kai gresia statinių griūtis. Inspekcija įvertino tai, kad Pastatas, kuriame yra Butas, yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą – (duomenys neskelbtini) rūmų pastato komplekso antras pastatas (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), patenka į Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) ir Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijas, tačiau nagrinėjamu atveju nekilo įtarimų, kad šiuo atveju gali būti pažeistas viešasis interesas, nes Buto projektas buvo suderintas su tuometiniu Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritoriniu padaliniu. Taigi nebuvo teisinio pagrindo taikyti Įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje numatytos išimties. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog remonto darbai gali būti susiję su viešuoju interesu. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti grėsmės viešajam interesui bei netaikyti Įstatyme įtvirtintų terminų. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes dėl statybos darbų vykdytų pastate, kuris įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, ir pagrįstai konstatavo, kad Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinis padalinys 1996 m. vasario 1 d. suderino buto, (duomenys neskelbtini), remonto projektą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo prašymu į nagrinėjamą bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktas Departamentas, kuris vykdo funkcijas, susijusias su nekilnojamų kultūros vertybių apsauga, atsiliepime teismui taip pat nurodė, kad Departamento Vilniaus skyrius pagal kompetenciją, susijusią su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga, nėra nustatęs paveldosaugos pažeidimų pastate, (duomenys neskelbtini), atliekant tvarkomuosius paveldosaugos ar tvarkomuosius statybos darbus <...>. Taigi nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, o pareiškėjo argumentai dėl galimo viešojo intereso pažeidimo egzistavimo yra atmestini kaip nepagrįsti.
46. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad kaip nurodyta Departamento atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui, pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra Kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas - (duomenys neskelbtini) rūmų pastatų komplekso antras pastatas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini)), priklausantis (duomenys neskelbtini) rūmų pastatų kompleksui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini)). Minėtas pastatas taip pat patenka į kultūros paveldo vietovės - Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt. Kultūros vertybių apsaugos Departamento Vilniaus teritorinis padalinys 1996 m. vasario 1 d. suderino buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), remonto projektą. Minėto projekto įgyvendinimui Kultūros vertybių apsaugos departamentas 1996 m. vasario 1 d. išdavė leidimą Nr. 32 vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybės ir objekto, esančio jos teritorijoje ir apsaugos zonose, konservavimo, restauravimo, atkūrimo, priešavarinius, remonto ir pritaikymo darbus, kurio kopija yra byloje.
47. Departamentas paaiškina, kad Projekto derinimo ir Leidimo išdavimo metu pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nebuvo registruotas Kultūros vertybių registre, bet pateko į Vilniaus senamiesčio teritoriją. Minėtas pastatas į Kultūros vertybių registrą įrašytas 2002 metais, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2002 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 013 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“ (kodas - G284K2). Atsižvelgiant į tai, kad administracinėje byloje nėra skundžiami Departamento priimti administraciniai sprendimai, o Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, taikymas nėra susijęs su Departamento kompetencija, prašo dėl pareiškėjo apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
48. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Inspekcijos 2018 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. 2D-13676 dalies, kuria nutrauktas pareiškėjo 2018 m. gegužės 3 d. skundo nagrinėjimas, teisėtumo.
49. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Inspekcija nepagrįstai nutraukė jo 2018 m. gegužės 3 d. skundo dėl Pastato Bute vykdomų statybos darbų nagrinėjimą motyvuodama senaties terminu, todėl prašė skundžiamo sprendimo dalį panaikinti ir įpareigoti Inspekciją pareiškėjo 2018 m. gegužės 3 d. skundą išnagrinėti iš esmės ir priimti administracinį sprendimą.
50. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Inspekcija pareiškėjo 2018 m. gegužės 3 d. skundo nagrinėjimą pagrįstai nutraukė vadovaudamasi Įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 25 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 25 straipsnio 8 dalimi bei Taisyklių 46.9, 46.11, 48.1 ir 48.7 punktais dėl suėjusių šiuose punktuose nurodytų terminų, pareiškėjo skundą atmetė.
51. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kai kurių įrodymų apskritai nevertino, sprendimą priėmė formaliai, neįsigilinęs į byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
52. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).
54. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 3 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją, kuriame nurodė, kad Pastato bute Nr. 5 vykdomi statybos darbai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir užvaldant pastogę. Tokiu būdu panaikinamas patekimas prie likusios dalies Pastogės, apribojant / suvaržant Pastate esančių gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų teisę naudoti ir valdyti bei įstatymų nustatyta tvarka padalinti (nustatant naudojimosi tvarką) arba atsidalyti Pastogę. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, buto Nr. 5 statyba yra nebaigta, užbaigtumas sudaro 43 proc., tokia statyba nėra suderinta su Kultūros paveldo departamentu. Be to, nėra duomenų, kada statybos buvo pradėtos, ar jos pradėtos turint statybą leidžiantį dokumentą, ar gauti kitų bendraturčių sutikimai, ar buvo atlikti kiti tokioms statyboms būtini atlikti veiksmai, todėl prašė ištirti, ar Buto statybos vykdomos gavus statybą leidžiančius dokumentus, ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, ar statybos vykdomos pagal teisės aktų reikalavimus, nenukrypstant nuo projektinių dokumentų. Nustačius teisės aktų pažeidimus, prašė imtis įstatyme nustatytų veiksmų savavališkai statybai pašalinti.
55. Inspekcija, ištyrusi pareiškėjo skundą ir patikrinusi archyve esančius dokumentus, susijusius su Pastate esančiu Butu, nustatė, kad: yra 2004 m. vasario 26 d. prašymas išduoti pažymą apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį; VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. vasario 26 d. pažyma Nr. (101)11.10-125 apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį, kurioje nurodytas leidimas Nr. 32, išduotas 1996 m. vasario 1 d. Inspekcija, remdamasi Įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu ir 8 dalimi, Taisyklių 46.9, 46.11, 48.1 ir 48.7 papunkčiais, kai Pažymoje nurodytas leidimas Nr. 32, išduotas 1996 m. vasario 1 d., kai nuo jo išdavimo praėjo daugiau negu 3 metai, ir kai nuo Pažymos išdavimo praėjo daugiau negu 1 metai, kai statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, nes Patalpos Buto kadastro duomenys nepakito nuo 2004 m. kovo 12 d., nutraukė pareiškėjo skundų ir prašymų nagrinėjimą.
56. Byloje nustatyta, kad 1996 m. vasario 1 d. buvo išduotas leidimas Nr. 32 vykdyti buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), remontą, dalinai perplanuojant, kuris galiojo iki 1997 m. sausio 30 d. VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2004 m. vasario 26 d. išdavė pažymą apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį, kurioje nurodyta, kad nebaigtos statyti pastogės patalpos (adresu: (duomenys neskelbtini)) baigtumas yra 43 proc. Pažyma išduota pateikti VĮ Registrų centro Vilniaus filialui nebaigtai statybai įregistruoti. Pažymoje nurodyta, kad 1996 m. vasario 1 d. išduotas statybos leidimas Nr. 32, statinio statybos būklė pažymos išdavimo metu – nebaigtos pastogės patalpos. Inspekcija, patikrino Pastatą ir 2018 m. spalio 1 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2694, kuriame konstatavo, kad Pastate virš Buto esančioje palėpėje statybos darbai neatliekami. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Buto nauji kadastro duomenys įregistruoti 2004 m. kovo 12 d., įregistravimo pagrindas – Statybos inspekcijos tarnybos 2004 m. vasario 26 d. pažyma Nr. (101)11.10- 125.
57. Atsakovas skundžiamu Sprendimu nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą remdamasis Įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 25 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 25 straipsnio 8 dalimi, Taisyklių 46.9, 46.11, 48.1 ir 48.7 punktais.
58. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija. Fizinių ir juridinių asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje tvarką nustato Taisyklės.
59. Taisyklių 46.9 papunktyje nustatyta, kad skundai ir pranešimai nenagrinėjami dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo – jei nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieneri metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas seniau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl jo išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Taisyklių 46.11 papunktyje nustatyta, kad skundai ir pranešimai nenagrinėjami dėl statybos užbaigimo aktų, pažymų apie tai, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti Taisyklių 46.9 ir 46.13 papunkčiuose, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų – jei nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.
60. Taisyklių 48.1 papunktyje nustatyta, kad skundų ir pranešimų nagrinėjimas nutraukiamas, jei pradėjus nagrinėti skundą ar pranešimą, paaiškėja, kad egzistuoja Taisyklių 46 punkte nurodytos aplinkybės. Šių Taisyklių 48.7 papunktyje numatyta, kad skundų ir pranešimų nagrinėjimas dėl statybos teisėtumo nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.
61. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Šio Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundai ar pranešimai dėl statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.
62. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo 2018 m. gegužės 3 d. skundo turinį, skundžiamą Inspekcijos Sprendimą, pareiškėjo skunde, apeliaciniame skunde ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog Inspekcija pagrįstai Sprendimu nutraukė pareiškėjo 2018 m. gegužės 3 d. skundo nagrinėjimą dėl Pastato bute Nr. 5 vykdomų statybos darbų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir užvaldant pastogę dėl minėtuose teisės aktuose suėjusių terminų.
63. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamame Sprendime išsamiai išdėstyti argumentai, dėl ko Inspekcija nutraukia pareiškėjo skundo nagrinėjimą, nurodytos nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, tuo tarpu pareiškėjo subjektyvus situacijos suvokimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Inspekcijos Sprendimas (jo dalis) yra neteisėtas ir nepagrįstas, o tyrimas atliktas neobjektyviai, skunde bei apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą.
64. Teisėjų kolegija pažymi, kad Inspekcija, nustačiusi, kad yra suėję Įstatyme nustatyti terminai, pagrįstai pareiškėjo skundo nagrinėjimą nutraukė ir nevertino nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su Leidimo ir Projekto išdavimo teisėtumu, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu nepagrįsti ir atmestini. Taip pat Inspekcija nustačiusi, kad nuo Pažymos apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį išdavimo praėjo daugiau nei 1 metai, pagrįstai nutraukė skundo nagrinėjimą. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad iki šiol vykdomi Pastato Buto remonto darbai. Priešingai, Inspekcijos pateiktas 2018 m. spalio 1 d. atliko patikrinimo Buto patalpose Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2694, kuriame užfiksuota, kad Pastato virš Buto esančioje palėpėje statybos darbai neatliekami. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Buto nauji kadastro duomenys yra įregistruoti 2004 m. kovo 12 d., t. y. daugiau kaip prieš 10 metų, todėl Inspekcija, nustačiusi minėtas aplinkybes, skundžiamu Sprendimu pagrįstai ir šiuo pagrindu nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą.
65. Taigi pareiškėjo skunde keliami klausimai atitinka minėtuose teisės aktuose nurodytus pagrindus, kuriems esant Inspekcija nenagrinėja asmenų skundų, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti Įstatyme nustatyti pagrindai nagrinėjamu atveju buvo pakankami Inspekcijai nutraukti pareiškėjo skundo nagrinėjimą.
66. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra nustatytų aplinkybių, dėl kurių galima būtų konstatuoti išimtinį atvejį, kai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas.
67. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).
68. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
69. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su Leidimo, Pažymos bei Projekto remonto darbams atlikti teisėtumu, nagrinėjamu atveju, nėra reikšmingi, kadangi šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Sprendimo dalies, kuria Inspekcija nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą, t. y. ar Inspekcija pagrįstai, nustačiusi, kad suėjo Įstatyme numatyti terminai, nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą.
70. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, be to, pareiškėjas šių apeliacinio skundo teiginių niekaip nepagrindė.
71. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
72. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra jokio pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Namų administravimo centras“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius