Administracinė byla Nr. eAS-23-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03216-2020-9

                Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (toliau – ir atsakovas, Centras) Konkurso Centro Personalo administravimo departamento 2-osios Personalo administravimo grupės vadovo (A1 lygio) pareigas eiti 2020 m. rugsėjo 4 d. protokolu Nr. AT-52 (toliau – ir Protokolas) priimtą sprendimą dėl konkurso 2 pretendento laimėtojo konkurse į Centro Personalo administravimo departamento 2-osios Personalo administravimo grupės vadovo pareigas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi skundą priėmė.

Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 10 d. padavė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Konkurso Protokolu priimtą sprendimą dėl konkurso 2 pretendento laimėtojo konkurse į Centro Personalo administravimo departamento 2-osios Personalo administravimo grupės vadovo pareigas; 2) panaikinti Centro ir G. P. Susitarimą Nr. 3 ,,Dėl 2018 m. liepos 17 d. darbo sutarties Nr. DS-239/78 pakeitimo“ (toliau – ir Susitarimas).

Pareiškėjas taip pat prašė teismo pripažinti, kad jis termino skundui dėl Centro ir Susitarimo panaikinimo paduoti nepraleido, o laikant, kad praleido, jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Teismas nurodė, kad patikslintu skundu pareiškėjas papildomai reiškia reikalavimą panaikinti Susitarimą. Šį reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, kad G. P. kaip konkurso laimėtojas nuo 2020 m. spalio 1 d. jau yra priimtas į Personalo administravimo departamento grupės vadovo pareigas. Nors pareiškėjas Centro direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. prašė to nedaryti, bet į šį prašymą neatsižvelgta. Pareiškėjo vertinimu, tokio pobūdžio bylose turi būti ginčijamas ir protokolas, ir įsakymas dėl laimėtojo paskyrimo į pareigas. Kadangi Protokolo pagrindu buvo sudarytas Susitarimas, jis sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Pareiškėjas teigė, kad apie Susitarimą jam tapo žinoma 2020 m. spalio 22 d., todėl termino skundui paduoti jis nepraleido.

Teismas nustatė, kad Susitarimas sudarytas tarp Centro ir G. P., kuriuo susitarta pakeisti 2018 m. liepos 17 d. darbo sutartį Nr. DS-239/78 (toliau – ir Darbo sutartis) Susitarime nurodytomis sąlygomis. Susitarime nurodyta, jog šis Darbo sutarties pakeitimas įsigalioja 2020 m. spalio 1 d. ir yra neatskiriama Darbo sutarties dalis.

Teismas vertino, kad pareiškėjo ginčijamas Susitarimas nėra viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes. Susitarimas priimtas ne pareiškėjo atžvilgiu, jame nėra viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo, įtakojančio pareiškėjo subjektines teises, pareiškėjui nėra nurodyta jokių teisių ir (ar) pareigų, o pats Susitarimas nėra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas. Vien tai, jog Susitarimu G. P. pradėjo eiti Centro Personalo administravimo departamento grupės vadovo pareigas, kurių konkurso metu nelaimėjo pareiškėjas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog jis sukelia teisines pasekmes pareiškėjui. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį ir pareiškėjo 2020 m. lapkričio 10 d. patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad vieną iš patikslinto skundo reikalavimų dėl Protokolu priimto sprendimo dėl konkurso 2 pretendento laimėtojo panaikinimo, teismas jau yra priėmęs. Todėl teismo nutartis atsisakyti priimti visą patikslintą skundą, kai patikslinto skundo dalis jau yra priimta, naikintina.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal Centro nuostatų 5 punktą Centro savininkė yra valstybė, o Centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Todėl pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) Susitarimas su konkrečiu asmeniu, nepriklausomai nuo jo pavadinimo ar to, ką jis keičia, yra skirtas viešojo administravimo subjekto (Centro) vidaus administravimui užtikrinti, yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas (VAĮ 2 str. 1, 3, 4 ir 9 d.).

Protokolu priimtas sprendimas dėl konkurso 2 pretendento laimėtojo pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Identišku atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad kai atrankos komisijos sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, tai ir jo pagrindu priimtas išvestinis Vyriausybės nutarimas (nagrinėjamu atveju – Susitarimas) taip pat sukelia pareiškėjui teisines pasekmes (2020 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-476-968/2020). Kadangi Centras Susitarimą priėmė pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančio Protokolu priimto sprendimo pagrindu, todėl ir Centro išvestinis Susitarimas pareiškėjui taip pat sukelia teisines pasekmes. Pareiškėjo nuomone, Susitarimas yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, sukeliantis jam teisines pasekmes ir gali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl  teismas pareiškėjo patikslintą skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti nepagrįstai.

Pareiškėjas pažymi, kad byloje tenkinus pareiškėjo 2020 m. spalio 1 d. skundą ir panaikinus Protokolu priimtą sprendimą dėl konkurso 2 pretendento laimėtojo, tokio teismo sprendimo pagrindu pareiškėjui atsirastų pagrindas dar kartą kreiptis į administracinį teismą dėl Susitarimo panaikinimo. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, kai teikiamas skundas yra tiesiogiai susijęs su jau priimtu nagrinėti skundu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas operatyvumo ir taikydamas bendruosius procesinius koncentruotumo ir ekonomiškumo principus turi spręsti dėl teikiamo skundo priėmimo bendra tvarka ir jo nagrinėjimo, jei jis būtų priimtas, vienoje byloje (ABTĮ 24 str., 26 str., 29 str., 33 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

Pareiškėjas teigia, kad teismas nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, iš esmės pažeidė pareiškėjo realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus bei netinkamai taikė ABTĮ 24, 26, 29 ir 33 straipsnių normas.

Atsakovas Centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas pažymi, kad Centras, nors ir yra biudžetinė įstaiga, tačiau nėra viešojo administravimo subjektas, pagal steigimo dokumentus nėra įgaliotas atlikti viešąjį administravimą, kaip jis apibrėžtas VAĮ 2 straipsnio 1 dalyje. Centro kompetencija buvo apibrėžta vien tik kaip pagalba biudžetinėms įstaigoms, atliekant techninio pobūdžio buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas. Protokolas ir Susitarimas nėra individualūs teisės aktai VAĮ 8 straipsnio prasme. Protokolu ir Susitarimu pareiškėjui nėra nustatomos, pakeičiamos ar suteikiamos teisės ar pareigos. Individualų administracinį aktą gali priimti tik viešojo administravimo subjektas, turintis įstatymo nustatyta tvarka jam suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus, o Centras nėra viešojo administravimo subjektas. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomų administracinių bylų faktinės ir teisinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į šios bylos aplinkybes, todėl minėta teismų praktika remtis nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. K. patikslintą skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas padavė 2020 m. lapkričio 10 d. patikslintą skundą, kuriame yra išplėstas pirminio skundo pagrindas bei reiškiamas papildomas reikalavimas dėl atsakovo sudaryto Susitarimo su G. P. dėl Darbo sutarties pakeitimo, kuriuo minėtas asmuo priimamas dirbti į ginčo konkurse laimėtas Centro Personalo administravimo departamento grupės vadovo pareigas, panaikinimo, bei, esant praleistam skundo padavimo teismui terminui, prašoma atnaujinti terminą paduoti skundą teismui.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Susitarimas nėra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas ir pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, jo teisių ir pareigų apimties nekeičia, yra sudarytas tarp Centro ir kito fizinio asmens.

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčas byloje iš esmės kilo dėl konkurso į Centro Personalo administravimo departamento 2-osios Personalo administravimo grupės vadovo (A1 lygio) pareigas rezultatų. Pareiškėjas dalyvavo konkurse, jo nelaimėjo ir skunde prašė panaikinti Protokolu priimtą sprendimą konkurso laimėtoju pripažinti antrąjį pretendentą. Aptariamas konkursas buvo organizuojamas vadovaujantis Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas), nuostatomis. Aprašas priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir reglamentuoja konkursų organizavimą ir vykdymą valstybės ir savivaldybių įmonėse iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, kai konkursą laimėję fiziniai asmenys priimami į pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas įmonėse ir įstaigose, sąraše nurodytas pareigybes. Iš Centro Personalo administravimo departamento 2-osios Personalo administravimo grupės vadovo (A1 lygio) pareigybės aprašymo, pateikto į bylą, matyti, kad pareigos, kurioms užimti buvo paskelbtas konkursas, yra į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas. Konkursą laimėjęs asmuo priimtas į pareigas darbo sutarties pagrindu, sudarant pareiškėjo patikslintu 2020 m. lapkričio 10 d. skundu ginčijamą Susitarimą, t. y. darbo sutarties pakeitimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų kompetencijai priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.

Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija, sudaryta bylų rūšinio teismingumo klausimams nagrinėti, savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad, jei ginčas iš esmės kilęs dėl darbo teisinių santykių, nors jame ir keliamas reikalavimas įvertinti viešojo administravimo subjekto aktą (veiksmą) teisėtumo aspektu, toks ginčas, kaip iš esmės kilęs dėl darbo teisinių santykių, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-113/2015; 2015 m. sausio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2015; 2015 m. sausio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-9/2015). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-119-575/2017 ir kt.).

Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas patikslintu skundu prašė panaikinti Susitarimą, kuris yra darbo sutarties pakeitimas, o ginčas iš esmės yra kilęs darbo teisinių santykių srityje, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pareiškėjo patikslintą skundą atsisakyti priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), nes tokio pobūdžio ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nurodė teisingą ABTĮ nustatytą atsisakymo priimti skundą pagrindą, tačiau neteisingai vertino faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su patikslinto skundo reikalavimu ir dalyku, t. y., jo teisiniu ir faktiniu pagrindu. Todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis keistina atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, o rezoliucinė dalis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo atskirojo skundo jame nurodytais argumentais tenkinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui siūlytina apsvarstyti pagrindus administracinę bylą pagal priimtą pareiškėjo skundą perduoti nagrinėti pagal rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 22 str.).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, jam bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai už atskirojo skundo parengimą nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                        Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

                                        Milda Vainienė