Baudžiamoji byla Nr. 1A-99-382/2019

                               Proceso Nr. 1-04-2-00023-2015-0

                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                    1.1.3.7; 1.2.14.5.2.1; 1.2.18.10; 2.4.6.1; 2.4.7

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, 

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei, 

nuteistajam V. B. ir jo gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui,

vertėjai Anželai Tyščukienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. ir jo gynėjo advokato Antano Lekstučio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo juridinis asmuo UAB „A.“ pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirtas juridinio asmens – UAB „A.“ – likvidavimas, įpareigojant juridinį asmenį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius.

V. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; 

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant – prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pridėta dalis bausmės, paskirtos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. liepos 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Iš V. B. priteista 71 500 JAV dolerių (septyniasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai JAV dolerių) turtinės žalos eurais nukentėjusiajam H. S. (pagal JAV dolerio ir euro kursą, galiojusį 2014 m. gegužės 2 d.).

Iš V. B. priteista nukentėjusiajam H. S. 5 (penkių) procentų dydžio palūkanos už priteistą atlyginti 71 500 JAV dolerių turtinę žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Iš V. B. priteista 87,98 Eur proceso išlaidų valstybei.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

V. B. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio, t. y. V. B., būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2015 m. kovo 27 d. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001 m. lapkričio 6 d., 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 19 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, nes neįtraukė į apskaitą įvykusių ūkinių operacijų bei jų neužregistravo apskaitos registruose ir nepagrindė apskaitos dokumentais bei neišsaugojo apskaitos dokumentų:

- neįtraukė į apskaitą 2014 m. balandžio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavė įmonei „T.“ (duomenys neskelbtini) gintaro, natūralaus pusbrangio akmens, 500 kg, iš viso už 71500 USD (178077,90 Lt) (51574,92 Eur);

- neįtraukė į apskaitą laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2015 m. kovo 27 d. 8 atvejais iš viso 103889 USD (266281,35 Lt) (77120,41 Eur) įplaukų, gautų į įmonės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Al.“ banke (duomenys neskelbtini) Respublikoje;

- neįtraukė į apskaitą laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 27 d. iš viso      357, 56 USD (890,79 Lt) (257,97 Eur) piniginių lėšų apmokėjimo ūkio subjektams;

- neišsaugojo laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2014 m. spalio 1 d. 3 atvejais UAB „A.“ sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių prekių už 101125 USD (258557,48 Lt) (74883,42 Eur) pardavimą užsienio ūkio subjektams, iš jų: 2014 m. balandžio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 71500 USD (178077,90 Lt); 2014 m. rugsėjo 21 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 USD (8043,60 Lt); 2014 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 26625 USD (72435,98 Lt).

Pagal UAB „A.“ direktoriaus V. B. organizuotą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001 m. lapkričio 6 d., 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2015 m. kovo 27 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, V. B. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. V. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2014 m. vasario 4 d. įsteigė UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), neva užsiimančią prekyba gintaru, ją įregistravo adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. vasario 4 d. tapo bendrovės direktoriumi ir vieninteliu akcininku. Be to, siekdamas sukurti patikimos, veiklą vykdančios bendrovės įvaizdį, sukūrė UAB „A.“ interneto svetainę (duomenys neskelbtini). Po to 2014 m. balandžio mėn. UAB „A.“ direktorius V. B. įsipareigojo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui H. S., ketinusiam įsigyti didelį kiekį gintaro, parduoti 500 kg gintaro ir jį pristatyti į (duomenys neskelbtini). V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad bendrovė jokios veiklos nevykdo, 2014 m. balandžio 30 d. išrašė ir iš el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė H. S. į el. paštą (duomenys neskelbtini) apmokėti 71 500 JAV dolerių sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 2014 m. gegužės 2 d. H. S. bankiniu pavedimu į V. B. nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) Respublikos banke „Al.“, pervedė 71 500 JAV dolerių. V. B. į (duomenys neskelbtini) gintaro per sutartą terminą iki 2014 m. gegužės 11 d. nepristatė, pinigų (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui H. S. negrąžino. Tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą H. S. priklausantį didelės 51769,58 Eur vertės turtą.

Juridinis asmuo UAB „A.“ nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. B., kuris vadovaudamas UAB „A.“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, jos naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2015 m. kovo 27 d., būdamas atsakingas už juridinio asmens ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001 m. lapkričio 6 d., 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 19 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, nes neįtraukė į apskaitą įvykusių ūkinių operacijų bei jų neužregistravo apskaitos registruose ir nepagrindė apskaitos dokumentais bei neišsaugojo apskaitos dokumentų:

- neįtraukė į apskaitą 2014 m. balandžio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavė įmonei „T.“ (duomenys neskelbtini) gintaro, natūralaus pusbrangio akmens, 500 kg, iš viso už 71500 USD (178077,90 Lt) (51574,92 Eur);

- neįtraukė į apskaitą laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2015 m. kovo 27 d. 8 atvejais iš viso 103889 USD (266281,35 Lt) (77120,41 Eur) įplaukų, gautų į įmonės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Al.“, banke (duomenys neskelbtini) Respublikoje;

- neįtraukė į apskaitą laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 27 d. iš viso 357,56 USD (890,79 Lt) (257,97 Eur) piniginių lėšų apmokėjimo ūkio subjektams;

- neišsaugojo laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2014 m. spalio 1 d. 3 atvejais UAB „A.“ sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių prekių už 101125 USD (258557,48 Lt) (74883,42 Eur) pardavimą užsienio ūkio subjektams, iš jų: 2014 m. balandžio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 71500 USD (178077,90 Lt); 2014 m. rugsėjo 21 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 USD (8043,60 Lt); 2014 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 26625 USD (72435,98 Lt).

Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2015 m. kovo 27 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiu būdu UAB „A.“, atstovaujama direktoriaus V. B., apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą.

Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis taip pat prašo, kad jį gintų advokatas ir nori dalyvauti teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Apeliaciniame skunde pažymėta, jog nuteistasis V. B. negalėjo susirašinėti, bendrauti su pirkėjais, sudaryti sąskaitas faktūras, sutartis ir atlikti kitus veiksmus, kadangi neturi specialiųjų žinių ir nemoka kitų kalbų, tik gimtąją. Nuteistojo nuomone, klaidinga daryti išvadas apie galimus jo veiksmus, remiantis vien tik internete nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadangi šis adresas yra tik juridinė žyma apie gyvenamąją vietą, kai gyvenamosios vietos buvimas nurodytu adresu nėra įmanomas dėl patalpos būklės. Minėtą adresą V. B. suteikė senas draugas dėl 2011 m. įvykusių skyrybų. Pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos įstatymus kiekvienas gyventojas būtinai turi turėti adresą. Dėl minėto nekilnojamojo turto pardavimo 2012–2013 m. draugas V. B. perregistravo adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad dokumentai, susiję su buhalterijos apskaitos tvarkymu, negalėjo būti pristatyti firmai „F.“ dėl apskaitos, nes trečiasis asmuo Ar. (Ar.), kuris buvo įspėtas, kad turi informuoti V. B., duomenų neteikė, o nuteistasis buvo įtikintas, kad jokia veikla nevykdoma.

70 000 dolerių grynųjų pinigų paėmimą iš banko (duomenys neskelbtini) V. B. patvirtina kaip jo atliktą veiksmą. Apie kitus veiksmus, susijusius su banko kortelės naudojimu, grynųjų pinigų paėmimu, nuteistasis tvirtina sužinojęs tik iš baudžiamosios bylos medžiagos. V. B. apeliaciniame skunde teigia apie minėtos kortelės egzistavimą nežinojęs.

Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas A. Lekstutis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir nuteistąjį V. B. išteisinti.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog vienoje nuosprendžio dalyje konstatuojama, kad įmonė UAB „A.“ jokios ūkinės veiklos nevykdė ir buhalterinės apskaitos nevedė, bet V. B. apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, dėl to negalima nustatyti jos veiklos.

V. B. nuteistas už tai, kad sąmoningai ir specialiai įsteigė įmonę sukčiauti, taip pat nukentėjusiam (duomenys neskelbtini) piliečiui H. S. padarė didelę turtinę žalą. Anot apelianto, tai yra tik prielaidos, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, kad V. B. asmeniškai būtų bendravęs su H. S. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pranešimo matyti, kad daroma tik prielaida, jog V. B. naudojosi nurodytais tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde teigiama, jog nesuprantama, kuo remiantis konstatuota, kad būtent asmeniškai V. B. elektroniniais laiškais susirašinėjo su H. S. dėl sandorių vykdymo, nors juose nurodytas tik UAB „A.“ adresas, o iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pranešimo matyti, jog pateikiama tik prielaida, kad V. B. galbūt naudojosi interneto svetaine (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kokioms aplinkybėms esant ir kaip buvo įregistruota įmonė. Jis tai padarė pažįstamo Ar. nurodymu, o po įregistravimo visus dokumentus ir antspaudą perdavė jam, su kitais asmenimis dėl prekybos gintaru nesiderėjo, taip pat nevykdė jokios veiklos ir nevedė buhalterinės apskaitos.

Apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, remiantis prielaidomis, vien todėl, jog tikrasis kaltininkas nenustatytas.

Teismo posėdžio metu nuteistasis V. B. prašė tenkinti jo apeliacinį skundą ir jį išteisinti.

Nuteistojo gynėjas advokatas A. Lekstutis prašė tenkinti jo ir V. B. apeliacinius skundus.

Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors nuteistasis V. B. savo apeliaciniame skunde prašo sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, tačiau iš skundo turinio yra matyti, kad jis, kaip ir jo gynėjas, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą bei jų vertinimą ir siekia, kad būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis. Taigi apeliaciniuose skunduose pateikti prašymai yra panašūs ir iš esmės savo turiniu sutampa, todėl apygardos teismas dėl abiejuose apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų pasisako kartu.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog nei nuteistasis V. B., nei jo gynėjas advokatas A. Lekstutis savo apeliaciniuose skunduose jokių naujų argumentų ar duomenų, kurie leistų įrodymus vertinti priešingai, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nepateikė. Apeliaciniuose skunduose yra tik formaliai nesutinkama su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą visapusiškai ir objektyviai, įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir dėl jų pasisakė. Nuteistojo nesutikimas su įrodymų vertinimu ir priimtu nuosprendžiu nėra pagrindas pripažinti, kad teismas priėmė neteisingą ar nepagrįstą sprendimą. Apygardos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog nuteistojo V. B. kaltė, padarius jam inkriminuotas veikas, įrodyta visiškai.

Pagal UAB „A.“ direktoriaus V. B. organizuotą buhalterinę apskaitą, dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001 m. lapkričio 6 d., 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2015 m. kovo 27 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis V. B. apgaulingai organizavo UAB „A.“ apskaitos tvarkymą, nes į apskaitą neįtraukė H. S. atsiųstos sąskaitos dėl 500 kg gintaro pirkimo, neįtraukė pervestų į įmonės sąskaitą 71 500 JAV dolerių, taip pat neįtraukė į apskaitą ir kitų sąskaitų faktūrų, pajamų ir išlaidų bei neišsaugojo dalies apskaitos dokumentų. Nuteistasis neneigė, kad neįtraukė į apskaitą H. S. atsiųstos sąskaitos dėl 500 kg gintaro pirkimo, neįtraukė pervestų į įmonės sąskaitą 71 500 JAV dolerių, taip pat neįtraukė į apskaitą ir kitų sąskaitų faktūrų, pajamų ir išlaidų bei neišsaugojo dalies apskaitos dokumentų. Jo kaltę dėl apgaulingos apskaitos patvirtina specialisto išvada (t. 3, b. l. 116–127). Nuteistasis V. B., kaip UAB „A.“ įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą buvo atsakingas už tinkamą įmonės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, nuslėpė nuo apskaitą tvarkančios bendrovės sąskaitas faktūras, dokumentus apie gautas pajamas, patirtas išlaidas, dėl jo kaltės šios ūkinės operacijos nebuvo įtrauktos į apskaitą ir dėl to padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai. Dėl padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima iš dalies nustatyti bendrovės „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nuteistasis V. B. nurodė, kad nežinojo apie kitus sąskaitose esančius pinigus, neigė juos išgryninęs, nurodė, kad tik vieną kartą (duomenys neskelbtini) išgrynino pinigus. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad į (duomenys neskelbtini) esančią UAB „A.“ banko sąskaitą buvo atlikti mokėjimai iš užsienio piliečių, į šią sąskaitą buvo pervedamos piniginės lėšos, buvo išgryninamos piniginės lėšos (duomenys neskelbtini), taip pat iš šios sąskaitos buvo atsiskaitoma už prekes (duomenys neskelbtini) konditerijos parduotuvėje ir kavinėje, elektroninėje parduotuvėje. Šie duomenys patvirtina, kad V. B. gyveno (duomenys neskelbtini), turėjo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos duomenis ir naudojosi mokėjimo kortelėmis, t. y. tokiu būdu išgrynino sąskaitoje esančius pinigus. V. B. padaryta nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012).

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013). Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010).

Nors nuteistasis V. B. neigė padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, tačiau jo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: iš dalies paties nuteistojo, nukentėjusiojo pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, banko pavedimai, sąskaitos faktūros, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kiti rašytiniai bylos duomenys.

Nuteistasis V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nebendravo su H. S. dėl gintaro užsakymo, nurodė, kad elektroniniu paštu nesinaudojo, tuos pačius argumentus pateikė ir savo apeliaciniame skunde, tačiau 2015 m. kovo 27 d. pareiškėjas H. S. pateikė elektroninio susirašinėjimo duomenis su UAB „A.“. Iš 2016 m. kovo 30 d. apžiūros protokolo, apžiūrėjus H. S. atsiųstus elektroninius laiškus, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. el. susirašinėjimas vyko tarp elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) naudotojo H. S. ir elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) bei elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) naudotojo, prisistačiusio UAB „A.“ direktoriumi V. B. Iš el. laiškuose esančios informacijos matyti, kad 2014 m. balandžio mėn. V. B. pradėjo bendrauti su H. S. dėl gintaro žaliavos pirkimo–pardavimo. Be to, nustatyta, kad H. S. su V. B. susitarė, kad UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui H. S. parduos bei pristatys 500 kg gintaro. 2014 m. balandžio 30 d. V. B. į H. S. el. paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. gegužės 2 d. H. S. pranešė, kad jis 2014 m. gegužės 2 d. bankiniu pavedimu į UAB „A.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) Respublikos banke „Al.“, pervedė 71 500 JAV dolerių už gintarą. 2014 m. gegužės 2 d. asmuo, prisistatęs V. B., rašantis iš el. pašto (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad gavo H. S. siųstą banko patvirtinimą dėl lėšų pervedimo. 2014 m. gegužės 6 d. asmuo, pristatęs V., rašantis iš el. pašto (duomenys neskelbtini), informavo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį H. S., kad gavo lėšas ir vykdo apmokėjimą už prekes. Vėlesniuose el. laiškuose asmuo, prisistatantis V., rašantis iš el. pašto (duomenys neskelbtini), el. pašto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui H. S. pateikdavo įvairias prekių (gintaro) nepateikimo priežastis. Paskutinis el. laiškas, siųstas iš el. pašto (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 26 d., kai asmuo, prisistatęs V., informavo, kad 500 kg užsakymas yra paruoštas ir prekės bus pristatytos (t. 2, b. l. 178–179). Nurodyti duomenys patvirtina, kad apeliacinio skundo argumentas, jog V. B. nesinaudojo UAB „A.“ elektroniniu paštu, yra nepagrįsti, todėl laikytini tik pasirinkta nuteistojo gynybine versija.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjos 2016 m. kovo 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu nustatyta, jog UAB „A.“ vadovas V. B. galbūt naudojosi telefono Nr.: (duomenys neskelbtini) (nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 6 d. priklausė UAB „A.“), V. B. sudarė sutartį su UAB „Tl.“, šį telefono numerį V. B. pateikė Juridinių asmenų registrui, registruojant UAB „A.“, jis yra nurodytas sutartyje su UAB „F.“, (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S., telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė UAB „F.“ direktoriui R. Ž.; telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė UAB „V.“ direktorei B. J. (t. 3, b. l. 57). Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad nustatyta, jog įtariamasis V. B. galbūt naudojasi interneto svetaine (duomenys neskelbtini) – susirašinėjo su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu H. S., šis adresas nurodytas sutartyje su UAB „F.“, buhalterė J. A. siuntė V. B. atlyginimų suvestinę, tabelį el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu V. B. susirašinėjo su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu H. S. Taip pat nustatyta, kad interneto svetainės (duomenys neskelbtini) bei elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) techninis skyrius (prieglobos kompanija) yra (duomenys neskelbtini). Domenas užregistruotas V. B., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vardu (t. 1, b. l. 131–151). V. B. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad antspaudo neturėjo, tačiau iš UAB „A.“ sutarčių su UAB „F.“ matyti, kad V. B. visas sutartis patvirtino savo parašu ir UAB „A.“ antspaudu. Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. vasario 25 d. pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „A.“ direktorius V. B. pagal 2014 m. vasario 13 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) įgaliojo UAB „F.“ direktorių R. Ž. pasirašyti sutartį dėl EDS sistemos paslaugų su VĮ Registrų centru ir Valstybine mokesčių inspekcija, įgaliojimas pasirašytas V. B. ir patvirtintas UAB „A.“ antspaudu (t. 3, b. l. 47). Iš D. Lietuvos filialo pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2014 m. vasario 5 d. Prašyme atidaryti UAB „A.“ sąskaitą, Banko sąskaitos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), Banko sąskaitos sutarties bendrojoje dalyje, Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje kliento vietoje pasirašė V. B., taip pat yra uždėtas UAB „A.“ antspaudas (t. 3, b. l. 62–68, 75–87). Iš UAB „Tl.“ 2016 m. vasario 10 d. pateiktų dokumentų, t. y. iš 2014 m. balandžio 9 d. Prašymo pakeisti mokėjimo būdą, matyti, kad kliento vietoje ranka įrašyta „V. B.“ ir yra parašas, o iš 2014 m. balandžio 9 d. Telefono paslaugų teikimo sutarties matyti, kad kliento vietoje ranka įrašyta „V. B.“, yra parašas ir UAB „A.“ antspaudas (t. 1, b. l. 162–163). 2015 m. liepos 28 d. iš (duomenys neskelbtini) Respublikos teisėsaugos institucijų gautų pagal teisinės pagalbos prašymą pateiktų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) banke „Al.“ esančios UAB „A.“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 31 d., 2014 m. vasario 27 d. Verslo kliento kortelė, 2014 m. vasario 27 d. Parašo pavyzdžių kortelė, mokėjimo nurodymai iš Verslo klientų priėmimo valandos yra pasirašyti V. B. vardu (t. 5, b. l. 16–29, 30–56). Visi aptarti duomenys išsamiai patvirtina, kad V. B. veikė UAB „A.“ vardu, pats savo vardu pasirašydavo sutartis ir sąskaitas faktūras, dokumentus patvirtindavo bendrovės antspaudu. Tokie duomenys paneigia galimybę, kad V. B. veikė tik vykdydamas kito asmens nurodymus, nes yra akivaizdu, jog sprendimus jis priimdavo savo nuožiūra, veikdamas laisva valia.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu nebendravo ir apie gintaro pristatymą į (duomenys neskelbtini) nieko nežino, liudytojas R. Ž. nurodė, kad V. B. jam nurodė informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją apie tai, kad UAB „A.“ planuoja pirkti gintaro žaliavą iš (duomenys neskelbtini) ir planuoja ją parduoti tiek Lietuvos, tiek ES šalių klientams, prašė nurodyti klientą – UAB „G.“ (t. 6, b. l. 197–198). Liudytojas Z. M. parodė, kad V. B., atstovaujantis UAB „A.“, kreipėsi į jo įmonę UAB „G.“ dėl gintaro tiekimo. V. B. pageidavo, kad UAB „G.“ jam tiektų gintarą ir jo papuošalus iš karto už juos neatsiskaičius. Minėjo, kad UAB „A.“ turi klientų (duomenys neskelbtini), kur pardavus gautas prekes, atsiskaitys už prekes su UAB „G.“. Liudytojas nurodė, kad V. B. atvyko prabangiu automobiliu, o už prekių pavyzdžius sumokėti pinigų neturėjo. Iš to matyti, kad nei nuteistasis, nei jo vadovaujama bendrovė neturėjo piniginių lėšų (t. 6, b. l. 174–175). Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis neketino vykdyti jokios veiklos, o jo tikslas buvo apgaule įgyti svetimą turtą.

Apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje nustatyta, kad UAB „A.“, kurios akcininkas ir direktorius buvo V. B., jokios veiklos nevykdė, turto neturėjo, mokesčių nemokėjo. Iš VĮ Registrų centro 2015 m. vasario 6 d. pateiktų duomenų apie juridinį asmenį UAB „A.“ matyti, kad UAB „A.“ įstatai yra patvirtinti V. B. vardu ir pasirašyti. 2014 m. sausio 14 d. ir 2014 m. vasario 5 d. Prašymus registruoti Juridinių asmenų registre pateikė įgaliotas asmuo B. J. (dabar J.). UAB „A.“ 2014 m. sausio 17 d. Vienasmenis valdymo organas ir akcininkas nurodytas V. B., užsienio fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), šalis – (duomenys neskelbtini) Respublika, adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 2–22). Iš „Sodros“ duomenų matyti, kad UAB „A.“ nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. dirbo tik V. B. Atlikus UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, nustatyta, kad UAB „A.“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2015 m. kovo 27 d. buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nesilaikyta 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų ir dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 8 d. iki 2015 m. kovo 27 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2016 m. gegužės 6 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)).

Byloje nustatyta, kad UAB „A.“, kurios direktorius V. B. nesilaikė 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 42 straipsnio ir nepranešė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos apie 2014 m. vasario 27 d. UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) Respublikoje banke „Al.“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (USD) (t. 3, b. l. 116–127). Iš ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Al.“ banke (duomenys neskelbtini) Respublikoje, išrašo nustatyta, kad UAB „A.“ (direktorius V. B.) laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2015 m. kovo 27 d. 8 atvejais pagrindė iš viso 103889 USD (266281,35 Lt) (77120,41 Eur) piniginių lėšų gavimą į sąskaitą iš užsienio ūkio subjektų (t. 3, b. l. 120–121). Tai patvirtina, kad į šią banko sąskaitą buvo pervedamos piniginės lėšos, kurios buvo išgryninamos (duomenys neskelbtini), taip pat iš šios sąskaitos buvo atsiskaitoma už prekes (duomenys neskelbtini) konditerijos parduotuvėje ir kavinėje, interneto parduotuvėje, o V. B. gyveno (duomenys neskelbtini). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis turėjo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos duomenis ir naudojosi mokėjimo kortelėmis bei tokiu būdu išgrynino sąskaitoje esančius pinigus. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde pats nuteistasis tvirtina apie banko kortelę, kuria buvo imami pinigai, neva nežinojęs, tačiau nurodo, jog patvirtina, kad būtent jis paėmė 70 000 dolerių iš sąskaitos, t. y. paties nuteistojo V. B. parodymai yra prieštaringi, todėl negali būti vertinami kaip išsamūs ir savaime paneigiantys pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad UAB „A.“ buvo įsteigta siekiant sukčiauti. Nuteistasis V. B. turėjo išankstinę tyčią sukčiauti – po apmokėjimo už prekes gavimo nepristatyti sutartų prekių (gintaro gaminių) pirkėjui. Byloje neginčytinai nustatyta, kad įmonę įsteigė būtent nuteistasis. Nors V. B. ir nurodo, kad įmonę įsteigė asmens, vardu Ar., prašymu, visus įmonės dokumentus pasirašydavo Ar. nurodymu, šie jo parodymai, atsižvelgiant į ankstesnę nuteistojo patirtį perkant ir parduodant įmones (duomenys neskelbtini) Respublikoje, bei esant anksčiau aptartiems įrodymams yra visiškai nelogiški ir nepatvirtinti jokiais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme, nuteistasis Ar. identifikuojančių duomenų nenurodė. Vertinant UAB „A.“ kaip juridinio asmens realumą, reikšminga ir tai, kad ši įmonė nuo pat įkūrimo pradžios kaip prekių pirkimo–pardavimo tarpininkas neturėjo ūkinės prasmės. Nuteistasis V. B., panaudodamas UAB „A.“, neketino nukentėjusiajam H. S. pristatyti sutartų prekių (gintaro žaliavą). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo apgaulė, lemianti nuteistojo veiksmų vertinimą kaip nusikalstamų, pasireiškė tuo, kad nukentėjusysis, kaip prekių pirkėjas, nuo pat sandorio sudarymo su UAB „A.“ pradžios buvo suklaidintas dėl šios įmonės veiklos tikslų bei ketinimų atsiskaityti pagal sutartines prievoles. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas H. S. vertino UAB „A.” kaip pilnavertį rinkos subjektą, besiverčiantį teisėta komercine veikla – prekyba gintaro dirbiniais, turintį interneto svetainę, elektroninį paštą. Tačiau byloje nustačius, kad UAB „A.“ buvo įkurta ne turint tikslą gauti pelną teisėtos komercinės veiklos vykdymo būdu, bet siekiant įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas – sukčiaujant, t. y. faktiškai nepristatant sutartų prekių, darytina išvada, kad nuteistojo V. B. veiksmai, pasinaudojant UAB „A.“, buvo ne civilinis deliktas, bet nusikaltimas. Byloje nustatytos aplinkybės bei įrodymai visiškai patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad nuteistasis V. B., teikdamas (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui H. S. pasiūlymą pirkti gintaro žaliavą, išsiųsdamas jam apmokėti 71 500 JAV dolerių sumos PVM sąskaitą faktūrą, iš anksto žinojo, jog šios prekės nukentėjusiajam nebus pristatytos, nes jų nėra, o jis savo naudai įgis svetimą didelės vertės turtą.

Kaip minėta anksčiau, nuteistasis V. B., žinodamas, kad bendrovė „A.“ jokios veiklos nevykdo, pinigų neturi, tačiau, siekdamas sukurti patikimos, veiklą vykdančios bendrovės įvaizdį, sukūrė UAB „A.“ interneto svetainę (duomenys neskelbtini), įtikino nukentėjusįjį H. S., susirašinėdamas su juo el. paštu, kad bendrovė užsiima prekyba gintaru, 2014 m. balandžio mėn. kaip UAB „A.“ direktorius įsipareigojo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui H. S., ketinusiam įsigyti didelį kiekį gintaro, parduoti 500 kg gintaro ir jį pristatyti į (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 30 d. išrašė ir iš el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė H. S. į el. paštą (duomenys neskelbtini) apmokėti 71 500 JAV dolerių sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 2014 m. gegužės 2 d. H. S. bankiniu pavedimu į V. B. nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) Respublikos banke „Al.“, pervedė 71 500 JAV dolerių. V. B. į (duomenys neskelbtini) gintaro per sutartą terminą iki 2014 m. gegužės 11 d. nepristatė, pinigų (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui H. S. negrąžino. Šios aplinkybės rodo nuteistojo įvykdytą apgaulę. Nuteistasis nurodė, kad su (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. nebendravo, tačiau pats pripažino, kad, (duomenys neskelbtini) Respublikos banke iš bendrovės „A.“ sąskaitos nuėmęs pinigus suprato, jog pinigai pervesti už gintarą, nors gintaro jis neturėjo. V. B. savo veiksmais sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti pažeistų teisių. V. B. nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie UAB „A.“, nenurodė tikrųjų aplinkybių, kad bendrovė „A.“ jokios veiklos nevykdo, jokio turto, pinigų, taip pat ir gintaro žaliavos neturi. Po pinigų pervedimo į UAB „A.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke nuteistasis neatsakinėjo į H. S. skambučius, elektroninius laiškus. Kaip matyti, nukentėjusysis šioje byloje civilinėmis teisinėmis priemonėmis negali atkurti pažeistos teisės.

Nuteistasis V. B. panaudojo UAB „A.“ tik pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti, realiai nebuvo ketinimo vykdyti veiklos. Kadangi UAB „A.“ buvo fiktyvus juridinis asmuo, neturėjęs jokio turto ir nevykdęs jokios pajamas užtikrinančios veiklos, be teisėsaugos institucijų įsikišimo nukentėjusysis savo pažeistų teisių atkurti negalėjo. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad V. B., būdamas UAB „A.“ steigėjas ir akcininkas ir veikdamas kaip bendrovės direktorius, padarė turtinę žalą civiliniam ieškovui ne siekdamas pasekmių, išplaukiančių iš civilinių sandorių (kurių nepasiekė dėl galimų verslo nesėkmių ar kitų objektyvių priežasčių), o tyčia sąmoningai nuo pat bendrovės įkūrimo turėdamas nusikalstamą tikslą įgyti svetimą turtą apgaule, pasinaudodamas nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti įkurta įmone – UAB „A.“, kuri realiai jokios ūkinės veiklos nevykdė ir tokiu būdu buvo naudojama kaip apgaulės priemonė, piktnaudžiaujant asmens pasitikėjimu, iš anksto žinant, kad prekės (gintaro žaliava) už gautus pinigus nebus pateikta. Taigi apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis suklaidino (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį H. S., prisistatydamas UAB „A.“, neva užsiimančia prekyba gintaru, direktoriumi, nors realiai įmonė veiklos nevykdė, ir taip apgaule įgijo 2014 m. gegužės 2 d. H. S. bankiniu pavedimu į UAB „A.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervestus 71 500 JAV dolerių, t. y. 51 769,58 Eur.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad, priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo remiamasi tik (duomenys neskelbtini) esančiu bylos medžiagoje nurodytu adresu ir prielaidomis neva būtent nuteistasis naudojosi anksčiau minėtais telefonų numeriais ir nurodytais elektroninio pašto adresais. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors byloje nėra duomenų, kurie patys savaime neginčijamai patvirtintų, kad būtent V. B. susirašinėjo UAB „A.“ elektroninio pašto adresais ir naudojosi anksčiau nurodytais telefonų numeriais, tačiau konstatuotina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog nuteistojo V. B. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi byloje esančių duomenų visuma įrodo, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo keisti ar naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio         14 d. nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo V. B. ir jo gynėjo advokato Antano Lekstučio apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                                            Eduardas Maškevičius

                                                                                                                          Zigmas Pocius

                                                      Aurelija Sadauskaitė