Administracinė byla Nr. A-1421-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01829-2014-0        

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2, 2.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus gelmės” skundą atsakovui Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A. D., A. D., Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. nuo 2007 m. spalio 1 d. yra žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.

2012 m. gegužės 28 d. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus gelmės” (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Vilniaus gelmės”) ir A. D. sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Vilniaus gelmės” įsipareigojo atlikti sutarties priede-sąmatoje numatytus darbus (vandens gręžinio įrengimas, vandens tyrimai, registracija) už sutartą kainą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) Ukmergės rajono agentūros pareigūnai, 2014 m. kovo 4 d. atlikę neplaninį vandens gręžinio, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, surašė patikrinimo aktą (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad 2012 m. liepos 27 d. minėtame sklype išgręžtas gręžinys vandeniui naudoti; fontanuojantis gręžinio vanduo plastmasiniais vamzdžiais nudrenuotas į šalia sodybos tekantį upelį, iš kurio patenka į netoliese esantį ežerą; gręžinio ar jo likvidavimo projektas nepateiktas.

Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros vyriausias valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2014 m. kovo 5 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. VR-13.2-1 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo UAB „Vilniaus gelmės” direktoriui V. K. nurodoma iki 2014 m. balandžio 26 d. pašalinti 2014 m. kovo 4 d. Patikrinimo akte nurodytus aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus įrengiant vandens gręžinį (duomenys neskelbtini) A. D. sodyboje; užtikrinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 patvirtintos „Gręžinių vandeniui teikti ir vandens šiluminei energijai naudoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarkos“ (LAND 4-99) (toliau – ir Tvarka, LAND 4-99, Gręžinių vandeniui teikti ir vandens šiluminei energijai naudoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka) reikalavimų laikymąsi. Vilniaus RAAD direktorius, išnagrinėjęs UAB „Vilniaus gelmės” skundą, 2014 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (38-2)-VR-1.7-1196 (toliau – ir Sprendimas) nutarė Privalomąjį nurodymą palikti nepakeistą.

Privalomasis nurodymas, duotas vadovaujantis 2002 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 18 straipsnio 1 ir 3 punktais (toliau – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas).

Sprendime pažymėta, kad Privalomasis nurodymas surašytas tinkamam subjektui, nes Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) raštuose konstatuota, kad gręžinio likvidavimas nebuvo vykdomas dėl UAB „Vilniaus gelmės” direktoriaus kaltės, o ne dėl A. D. neveikimo. Sprendime pažymėta, kad Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnai negalėjo vadovautis Tvarkoje įtvirtintu 6 mėnesių gręžinio likvidavimo terminu, nes Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnyje yra nustatytas ne ilgesnis kaip 3 mėnesių terminas su galimybe šį terminą pratęsti.

Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros vyriausias valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2014 m. rugpjūčio 18 d. surašė Pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. VR-13.2-4 (toliau – ir Pakartotinis privalomasis nurodymas), kuriuo UAB „Vilniaus gelmės” direktoriui V. K. nurodoma iki 2014 m. spalio 18 d. pašalinti 2014 m. kovo 4 d. Patikrinimo akte nurodytus aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus įrengiant vandens gręžinį (duomenys neskelbtini) A. D. sodyboje; užtikrinti Tvarkos reikalavimų laikymąsi. Vilniaus RAAD direktoriaus, išnagrinėjęs UAB „Vilniaus gelmės” skundą, 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (38-2)-VR-1.7-3153 (toliau – ir Sprendimas dėl pakartotinio privalomojo nurodymo) nutarė Pakartotinį privalomąjį nurodymą palikti nepakeistą.

Sprendime dėl pakartotinio privalomojo nurodymo pažymėta, kad vadovaujantis Tvarkos 11 punktu turėjo būti tikrinami būtent UAB „Vilniaus gelmės” veiksmai; Tvarkos 45 punkto norma ir joje įtvirtintas gręžinio likvidavimo 6 mėnesių terminas netaikytinas, nes šis punktas gali būti taikomas, kai gręžinys pradėtas naudoti, šiuo atveju gręžinys apskritai nebuvo pradėtas naudoti.

II.

Pareiškėjas UAB „Vilniaus gelmės” 2014 m. kovo 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2014 m. kovo 5 d. Privalomąjį nurodymą Nr. VR-13.2-1; 2) panaikinti Vilniaus RAAD direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-1196.

Pareiškėjas UAB „Vilniaus gelmės” 2014 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2014 m. rugpjūčio 18 d. Pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. VR-13.2-4; 2) panaikinti Vilniaus RAAD direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-3153.

Administracinės bylos sujungtos, minėti pareiškėjo reikalavimai išnagrinėti vienoje administracinėje byloje.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pažymėjo, jog skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl turi būti panaikinti. Paaiškino, kad A. D. sodyboje norimas įrengti gręžinys yra statinys, kuriam reikalingas projektas, kurį privalu patvirtinti. Šiuo projektu turėjo pasirūpinti A. D. Vilniaus RAAD neteisingai teigia, kad likviduoti gręžtinę skylę yra pareiškėjo, o ne savininko pareiga. Nepagrįstai nurodo pareiškėjui įrengti gręžinį, nes gręžiniui reikalingas projektas, leidimas iš Ukmergės rajono savivaldybės, kuriuo privalo pasirūpinti savininkas, nenurodo kokiomis įstatymo normomis vadovaujantis galima likviduoti savininko nuosavybę privačioje valdoje. Privalomasis nurodymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas objektyviais duomenimis. Nurodymas „šiuos reikalavimus“ nėra aiškus, nes nesuprantama, kokius reikalavimus reikia įvykdyti.

Atsakovas Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūra atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Pažymėjo, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. atliko neplaninį vandens gręžinio, esančio A. D. sodyboje, patikrinimą, kurio metu nustatė, kad gręžinio vanduo yra fontanuojantis, todėl plastmasiniais vamzdžiais yra nudrenuotas į šalia sodybos esantį upelį. V. T. 11 ir 21 punktais, atsakomybė kyla būtent pareiškėjui, o ne A. D. Būtent pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus gręžimo darbus atlikdamas be reikalingų techninių dokumentų ir neužtikrindamas netinkamai įrengto gręžinio likvidavimo. Reikalavimas Privalomajame nurodyme yra aiškus, t. y. nurodyta pareiga pašalinti Patikrinimo akte nurodytus aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad  su skundu nesutinka.  Atsiliepimą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovas.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. D. ir A. D. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Paaiškino, jog jie prašė pareiškėjo likviduoti avarinio gręžinio padarinius ir sutvarkyti teritoriją bei aplinką, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Pažymėjo, jog pareiškėjui yra davę leidimą tokiems darbams atlikti. Tretieji suinteresuoti asmenys manė, jog pareiškėjas aplaidžiai atliko savo darbus ir neužtikrino normatyviniuose dokumentuose numatytų technologinių ir konstrukcinių sprendimų, be to, būtent pareiškėjas nustatė ir rekomendavo 64 m gylio gręžinį.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 30 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti skundžiamus administracinius sprendimus.

Teismas nustatė, kad Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnai, 2013 m. rugsėjo 26 d. atlikę neplaninį vandens gręžinio, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, surašė patikrinimo aktą Nr. VR-13.10-174, kuriame konstatavo, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. įrengiant vandens gręžinį A. D. priklausančioje sodyboje, buvo išgręžta 54 m gylio gręžskylė, iš kurios prasiveržė fontanas, todėl fontanuojantis vanduo  buvo nudrenuotas į netoliese esantį upelį, kuriuo vanduo patenka į (duomenys neskelbtini) ežerą ir keičia jo hidrologinį ir temperatūrinį režimą, nuo 2012 metų iki šiol vandens gręžinys neparuoštas vandens naudojimui, o nesant tokiai galimybei – neužtamponuotas.

Teismas nustatė, kad 2014 metais pakartotinai surašytas Patikrinimo aktas, pareiškėjui duotas Privalomasis nurodymas, kuris išnagrinėjus skundą Sprendimu paliktas nepakeistas, vėliau pareiškėjui duotas Pakartotinis privalomasis nurodymas, kuris Sprendimu dėl pakartotinio privalomojo nurodymo paliktas nepakeistas.

Teismas pažymėjo, kad 2014 m. kovo 3 d. patikrinimo akte yra užfiksuotos atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės (gręžinys vandeniui naudoti išgręžtas 2012 m. liepos 27 d.; gręžinio ar jo likvidavimo projektas nepateiktas; išgręžta gręžskylė iki 54 m gylio; fontanuojantis gręžinio vanduo, kurio debitas yra 20-22 l/min, plastmasiniais vamzdžiais nudrenuotas į šalia sodybos tekantį upelį, iš kurio patenka į netoliese esantį ežerą; aplink gręžskylę yra suformuota 5x2 m ploto ir 0,7 m gylio duobė, šalia supilta iškasto (išplauto) grunto sąvarta; už kelių metrų iškasta (išplauta) 1,5 m gylio duobė, kurios plotas 12 kv. m; gręžskylė išgręžta 6,5 m atstumu nuo pastato; nebaigtas įrengti gręžtinis šulinys yra neparuoštas naudoti, o nesant tokiai galimybei – neužtamponuotas; nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. atlikto patikrinimo iki šiol neatlikti jokie gręžinio sutvarkymo ar jo likvidavimo darbai) ir padaryta išvada, kad esama gręžinio būklė neatitinka Tvarkos reikalavimų.

Teismas pažymėjo, kad, vertinant ginčijamų privalomųjų nurodymų turinį, akivaizdu, kad šių administracinių aktų turinys neatitinka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų. Privalomuosiuose nurodymuose nenurodoma, kokie konkrečiai Tvarkos reikalavimai yra pažeisti ir kokiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė šio teisės akto reikalavimų pažeidimas, nenurodytos konkrečios padarytą pažeidimą pagrindžiančios faktinės aplinkybės, taip pat nėra aišku, kokius veiksmus pareiškėjas turi atlikti, šalindamas Tvarkos reikalavimų pažeidimo priežastis. Teismo vertinimu, aukščiau nurodyti privalomųjų nurodymų, kaip administracinių aktų, turinio trūkumai pripažįstami esminiais ir sudarančiais pagrindą juos panaikinti. Šioje byloje ginčijamuose Vilniaus RAAD sprendimuose, priimtuose privaloma ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundus dėl Privalomojo nurodymo ir Pakartotinio privalomojo nurodymo panaikinimo, taip pat nėra sukonkretinta ginčijamų privalomųjų nurodymų vykdymo apimtis ir abiem atvejais pareiškėjo skundai buvo atmesti konstatavus, kad ginčijami privalomieji nurodymai yra teisėti ir pagrįsti. Vilniaus RAAD sprendimai taip pat nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir nėra tinkamai motyvuojami. Atsakovas, duodamas UAB „Vilniaus gelmės“ direktoriui Privalomąjį nurodymą ir Pakartotinį privalomąjį nurodymą tuo pagrindu, kad įrengiant vandens gręžinį buvo pažeisti Tvarkos reikalavimai, nepagrindė, jog grėsmė, kad dėl pareiškėjo veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, realiai (objektyviai) egzistuoja, taip pat nenurodė, kokias konkrečiai Tvarkos reikalavimų pažeidimo priežastis nurodoma pašalinti. Neįrodžius nurodytų aplinkybių, kurios yra privalomojo nurodymo juridinis pagrindas (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1, 3 punktai), ginčijamų administracinių aktų negalima laikyti teisėtais ir pagrįstais.

Teismas konstatavo, kad skundžiami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų bei viešojo administravimo principų. Pažymėjo, kad esant tokio pobūdžio privalomųjų nurodymų turinio trūkumams, nėra aiškios administracinio ginčo ribos skundžiant administracinius aktus, kas pažeidžia subjekto, kuriam duotas privalomasis nurodymas, teises bei apsunkina darbą institucijoms, nagrinėjančioms ginčą, ir neturinčioms kompetencijos savarankiškai suformuluoti teisės aktų pažeidimus, kurie neįvardyti privalomajame nurodyme.

IV.

Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus RAAD prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą.

Vilniaus RAAD apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas atliko gręžinio įrengimo darbus be techninių dokumentų ir neužtikrino netinkamai įrengto gręžinio likvidavimo. Pagal Geologijos tarnybos 2007 m. išduotą leidimą UAB „Vilniaus gelmės“ yra leidžiama atlikti mechaninį tyrimo, eksploatacijos (išskyrus angliavandenilių) ir kitos paskirties gręžinių gręžimą bei likvidavimą. Todėl tiek Privalomasis nurodymas, tiek Pakartotinis privalomasis nurodymas buvo surašytas būtent V. K., nes gręžinio likvidavimas nebuvo vykdomas būtent dėl jo, kaip UAB „Vilniaus gelmės“ direktoriaus, kaltės, o ne sklypo savininkės A. D. neveikimo.

Skundžiami administraciniai aktai priimti ginant viešąjį interesą, kai aplinkos apsaugos pareigūnai, esant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1, 3 punktų pagrindams, tinkamai reagavo į (duomenys neskelbtini) padarytus aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus, kurių egzistavimą patvirtino ir Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-1-517/2014.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiami administraciniai aktai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Privalomajame nurodyme yra nurodyta pareiga pašalinti Patikrinimo akte nurodytus aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimus. Patikrinimo akte konstatuoti pareiškėjo veiksmai laikytini neteisėtais, nes neatitinka Tvarkos reikalavimų. Būtent dėl to, kad pareiškėjas projektuodamas (įrengdamas) gręžinį nesilaikė reikiamos technologijos, buvo netinkamai izoliuojami vandeningieji sluoksniai dėl kurių pažeidimo ir įvyko spūdinio (požeminio) vandens prasiveržimas, kurio metu susidarė nevaldoma avarinė situacija, kuri lėmė tai, kad į aplinką ištekėdavo apie 2 800 m3 vandens per parą ir taip buvo sekinami požeminio vandens ištekliai. Apytikslį spūdinio (požeminio) vandens tūrį (2 800 m3) pateikė Geologijos tarnyba 2015 m. birželio 10 d. rašte, kuriame taip pat teigė, kad UAB „Vilniaus gelmės“, vadovaudamasis Tvarkos reikalavimais, privalėjo savo lėšomis likviduoti dėl techninių priežasčių neužbaigtą gręžinį ir pritaikius tinkamą gręžinio konstrukciją, įrengti naują. A. D. užsakymu gręžinio likvidavimo projektas yra parengtas ir pateiktas pareiškėjui.

Skundžiamuose administraciniuose aktuose nenurodyta ir negali būti nurodyta, kokių konkrečių technologinių veiksmų turi imtis pareiškėjas, nes to nereikalauja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų yra sekinami gamtos ištekliai, darkomas tai vietovei būdingas kraštovaizdis, konkrečios pasekmės nurodytos skundžiamuose administraciniuose aktuose.

Atsakovas Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūra prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. D. ir A. D. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Skundžiamuose administraciniuose aktuose nurodyta Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta informacija, šioje normoje yra minimi alternatyvūs reikalavimai. Nors privalomuosiuose nurodymuose nėra išvardintos visos aplinkybės, tačiau nurodomas dokumentas, kurių pagrindu jie yra duodami. Pagrindinis akcentas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas buvo būtent formalus teisės aktų taikymas tikrosios egzistuojančios problemos išsprendimo ir teisės normų prasmės įgyvendinimo kaina. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Privalomajame nurodyme turėjo būti nurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos pareiškėjas turėtų atlikti, nes tokio reikalavimo teisės aktai nenustato.  

Pareiškėjas UAB „Vilniaus gelmės” prašo apeliacinį skundą atmesti. Apeliantas skunde nenurodė pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai yra nurodoma, kad tik pareiškėjui atsiranda pareiga vykdyti privalomuosius nurodymas, nes tai akivaizdžiai prieštarauja galiojančiam Lietuvos Respublikos statybos įstatymui bei Tvarkai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V.

Minėta, kad A. D. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 6 d. rašto turinys patvirtina, kad A. D. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo planuojami atlikti sodybos rekonstravimo darbai, numatant geriamuoju vandeniu sodybą aprūpinti iš numatomo renovuoti šachtinio šulinio.

2012 m. UAB „Vilniaus gelmės” ir A. D. sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Vilniaus gelmės” įsipareigojo atlikti sutarties priede-sąmatoje numatytus darbus (vandens gręžinio įrengimas, vandens tyrimai, registracija) už sutartą kainą.

Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnai, 2014 m. kovo 4 d. atlikę neplaninį vandens gręžinio, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, kad 2012 m. liepos 27 d. sklype yra išgręžtas gręžinys vandeniui naudoti; fontanuojantis gręžinio vanduo plastmasiniais vamzdžiais nudrenuotas į šalia sodybos tekantį upelį, iš kurio patenka į netoliese esantį ežerą; gręžinio ar jo likvidavimo projektas nepateiktas.

Minėta, kad UAB „Vilniaus gelmės” direktoriui V. K. duotas 2014 m. kovo 5 d. Privalomasis nurodymas ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. Pakartotinis privalomasis nurodys, kuriais reikalaujama pašalinti aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus įrengiant vandens gręžinį; užtikrinti gręžinių vandeniui teikti ir vandens šiluminei energijai naudoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarkos reikalavimų laikymąsi.

Sprendime ir Sprendime dėl pakartotinio privalomojo nurodymo yra remiamasi Geologijos tarnybos konstatuotomis aplinkybėmis, būtent, kad gręžinio likvidavimas nebuvo vykdomas dėl UAB „Vilniaus gelmės” direktoriaus kaltės, o ne dėl A. D. neveikimo. Sprendime konstatuota, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. raštu Geologijos tarnyba nurodė, kad „darbai vykdyti pagal įteisintą (suderintą) gręžinio šulinio projektą ir atitinkamą darbų atlikimo sutartį“; 2013 m. rugsėjo 18 d. raštu Geologijos tarnyba informavo, kad „savo kompetencijos ribose mano, kad rangovas pažeidė teisės akto LAND 4-99 reikalavimus gręždamas vandens gręžinį be reikalingų techninių dokumentų ir neužtikrindamas netinkamai įrengto gręžinio likvidavimo“.

Nagrinėjamoje byloje esančios teismų procesinių sprendimų kopijos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad UAB „Vilniaus gelmės“ direktorius V. K. buvo traukimas administracinėn atsakomybėn. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-1-517/2014 panaikino Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros 2013 m. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl V. K. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 57 straipsnio 4 dalį (gręžinių geriamajam gėlam ir gamybiniam požeminiam vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti įrengimo, konservavimo ir likvidavimo reikalavimų pažeidimas) ir bylą grąžino institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, iš naujo tirti. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 6 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. atžvilgiu nutraukė.

VI.  

Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).

Privalomasis nurodymas duotas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 punktais.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad privalomieji nurodymai duodami <...>, kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-648 redakcija nuo 2006  m. birželio 28 d., Žin., 2006, Nr. 72-2667); Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad privalomieji nurodymai duodami <...>, kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis.

Minėta, kad Privalomajame nurodyme konstatuotas Gręžinių vandeniui teikti ir vandens šiluminei energijai naudoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarkos reikalavimų nesilaikymas. Sprendime ir Sprendime dėl pakartotinio privalomojo nurodymo yra minimas Tvarkos 11 punktas, kuriuo remiantis galėjo būti tikrinami būtent UAB „Vilniaus gelmės“ veiksmai, bei Tvarkos 45 punktas, kuris, institucijų manymu, negalėjo būti taikomas.

1995 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 (redakcija nuo 2001 m. balandžio 25 d., Žin., 2001, Nr. 35-1164) 14 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-410 redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d., Žin., 2013, Nr. 76-3827) 5 dalyje nustatyta, kad Gręžinių geriamajam gėlam ir gamybiniam požeminiam vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti įrengimo ir likvidavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Gręžinių vandeniui teikti ir vandens šiluminei energijai naudoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarkos 11 punkte (2011 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. D1-52 redakcija nuo 2011 m. sausio 28 d., Žin., 2011, Nr. 11-481) buvo nustatyta, kad ketinantys įsirengti gręžinį fiziniai ar juridiniai asmenys turi užpildyti ir pateikti savivaldybei paraišką dėl vandens gavybos gręžinio projektavimo ir įrengimo.

Tvarkos 21 punkte (2011 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. D1-52 redakcija nuo 2011 m. sausio 28 d., Žin., 2011, Nr. 11-481) buvo nustatyta, kad įrengiant gręžinį, savivaldos institucijos, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento, teritorinio visuomenės sveikatos priežiūros centro atstovai gali tikrinti, kaip laikomasi gręžinio projekto reikalavimų ir, nustatę pažeidimus, gali sustabdyti gręžimo darbus iki šių pažeidimų pašalinimo.

Tvarkos 44.6 punkte buvo nustatyta, kad likviduoti būtina dėl techninių ar geologinių priežasčių neužbaigtus gręžinius. Tvarkos 45 punkte buvo nustatyta, kad gręžinio savininkas privalo gręžinį likviduoti per 6 mėn., kai nustoja jį naudoti ir jis nebus naudojamas ateityje arba valstybės institucija pareikalauja jį likviduoti.

VII.

Minėti faktiniai duomenys neginčijamai patvirtina, kad A. D. priklausančiame žemės sklype UAB „Vilniaus gelmės“ 2012 m. išgręžė gręžinį, kuris negalėjo būti naudojamas.

Taigi nagrinėjamu atveju atsirado situacija, kai pagal Gręžinių vandeniui teikti ir vandens šiluminei energijai naudoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarkos 44.6 punktą neužbaigtą gręžinį buvo būtina likviduoti.

Tvarkos 45 punktas nustatė pareigą likviduoti gręžinį gręžinio savininkui. Šią išvadą netiesiogiai patvirtina taip pat ir kiti punktai, nustatantys pareigą parengti projektą būtent asmenims, ketinantiems įsirengti gręžinį. Šias išvadas patvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės apsaugą nustatantys principai, pagal kuriuos nuosavybės teisę gali įgyvendinti tik pats savininkas arba jo įgaliotas asmuo.

Dėl nurodytų motyvų, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų administraciniai sprendimai buvo priimti netinkamo subjekto atžvilgiu, todėl negali būti pripažinti teisėtais.

Atsakovas, priimdamas administracinius sprendimus UAB „Vilniaus gelmės“ atžvilgiu, t. y. įmonės, kuri, pagal su žemės sklypo savininku sudarytą sutartį, atliko darbus, vadovavosi ne minėtais teisės aktų reikalavimais (kuriuos pažeidė), nustatančiais subjektą, privalantį pagal viešosios teisės normas atlikti tam tikrus veiksmus, bet tarp privačių asmenų sudaryta sutartimi, nors iš minėtų teisės aktų reikalavimų tokia galimybė neišplaukia.

Todėl šioje byloje ginčijami administraciniai sprendimai prieštarauja įstatymo viršenybės principui, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (1999 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 (redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d., Žin., 2006, Nr. 77-2975) (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 1 punktas (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija nuo 2009 m. birželio 25 d., Žin., 2009, Nr. 75-3062)).

Pastebėtina ir tai, kad Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūra, spręsdama klausimą dėl subjekto, kurio atžvilgiu turėtų būti priimtas administracinis sprendimas, rėmėsi vien tarp privačių asmenų sudaryta sutartimi ir, pasisakydama dėl tinkamo ar netinkamo civilinės sutarties vykdymo, peržengė savo kompetencijos ribas tuo požiūriu, kad viešojo administravimo subjektai nenagrinėja privačių ginčų dėl teisės, tai yra priskirta bendrosios kompetencijos teismams, todėl ir administraciniai sprendimai negali būti motyvuojami tinkamu ar netinkamu civilinių sutarčių vykdymu.   

Nepagrįsti yra atsakovo argumentai, jog nagrinėjamu atveju buvo kontroliuojama, ar darbus vykdžiusi įmonė laikėsi gręžinio projekto reikalavimų, todėl administracinis sprendimas priimtas įmonės, vykdžiusios darbus, atžvilgiu (Tvarkos 21 p.). Nors kai kuriuose byloje esančiuose dokumentuose (pvz., Geologijos tarnybos raštuose) nurodoma, kad gręžinys buvo vykdomas pagal „įteisintą (suderintą) gręžinio šulinio projektą“, tačiau byloje toks projektas nebuvo pateiktas ir iš bylos duomenų matyti, kad jo nėra. Todėl šis Tvarkos punktas negalėjo būti taikomas.

Dėl gręžinio projekto pastebėtina ir tai, kad iš UAB „Vilniaus gelmės“ paaiškinimų procesiniuose dokumentuose matyti, kad gręžinio projektas nebuvo pateiktas įmonei ir, pareiškėjo manymu, jis nebuvo reikalingas, nes buvo padaryta tik gręžskylė, reikalinga geoterminiam šildymui. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašto matyti, kad buvo išduotas leidimas rekonstruoti statinius žemės sklype, numatant geriamuoju vandeniu sodybą aprūpinti iš numatomo renovuoti šachtinio šulinio. Byloje nėra duomenų, pavirtinančių, kad Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnai, prieš priimdami administracinius sprendimus dėl vandens gręžinio įrenginėjimo, būtų reikalavę minėtus dokumentus – statybą leidžiančius dokumentus, projektinę dokumentaciją (ar jos dalį), Nekilnojamojo turto registro išrašus dėl žemės sklype esančių statinių. Todėl minėta, kad atsakovas neturėjo jokio pagrindo tvirtinti, kad tikrino ar gręžinio įrengimas atitiko projektinę dokumentaciją. Be to, minėti atsakovo veiksmai (neveikimas) taip pat patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas sprendimą, nesurinko pakankamai faktinių duomenų, turinčių užtikrinti sprendimo pagrįstumą (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. (2008 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. X-1743 redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d. d., Žin., 2009, Nr. 123-4657)), būtent atsakovas neužtikrino teisės aktų reikalavimų laikymosi, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros administracinių sprendimų teisėtumo negali patvirtinti taip pat kitos valstybės institucijos – Geologijos tarnybos, kuri konstatavo, jog „savo kompetencijos ribose mano, kad rangovas pažeidė teisės akto LAND 4-99 reikalavimus gręždamas vandens gręžinį be reikalingų techninių dokumentų ir neužtikrindamas netinkamai įrengto gręžinio likvidavimo“, išvados. Geologijos tarnybos dokumentai yra oficialūs rašytiniai dokumentai, kuriuose esančiais duomenimis reikia vadovautis, jeigu jie nėra paneigti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūra, turėjo vertinti tai, kad Geologijos tarnyba nepriima sprendimo – Privalomojo nurodymo, todėl nesprendė klausimo, kurio subjekto atžvilgiu turėtų būti priimtas šis administracinis sprendimas.

Pareiga administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, ir motyvuoti taikomas poveikio priemones tenka viešojo administravimo subjektui, priimančiam šį administracinį aktą, todėl būtent administracinį aktą priimantis viešojo administravimo subjektas turi vertinti visus surinktus įrodymus (taip pat ir oficialius rašytinius įrodymus – dokumentus, išduotus valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtintus kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų) bei priimti teisėtą administracinį sprendimą.

ABTĮ 3 straipsnis, priskirdamas administracinių teismų kompetencijai nagrinėti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, nustatė, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ar gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi ABTĮ 3 straipsnis įtvirtina administracinio teismo kompetenciją nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, buvusį jų priėmimo metu, t. y. vykdyti viešojo administravimo subjektų kontrolę. Administracinio teismo kompetencija nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, buvusį jų priėmimo metu, negali paneigti ginčijamų administracinių sprendimų neteisėtumo dėl apeliaciniame skunde nurodytų naujų dokumentų – 2015 m. Geologijos tarnybos rašto, paruošto gręžinio likvidavimo projekto.

Pastebėtina ir tai, kad, pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo reikalavimus, privalomasis nurodymas yra duodamas fiziniam arba juridiniam asmeniui (2 str. 7 d., 20 str.). Privalomasis nurodymas ir Pakartotinis privalomasis nurodymas duotas UAB „Vilniaus gelmės“ direktoriui V. K., tokia ginčijamų aktų formuluotė nebuvo visiškai aiški ir vienareikšmiškai nepatvirtino, kam buvo duotas privalomasis nurodymas – fiziniam ar juridiniam asmeniui.

Nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, jog UAB „Vilniaus gelmės“ neteisėti veiksmai yra nustatyti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. II-1-517/2014. Ši nutartis nebuvo galutinis procesinis dokumentas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl V. K. nubaudimo už Tvarkos reikalavimų nesilaikymą, ši byla yra  nutraukta dėl senaties. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuris būtų privalomos viešojo administravimo subjektui ar teismui dėl asmens, kuris nubaustas, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. 

Minėta, kad Privalomasis nurodymas ir Pakartotinis privalomasis nurodymas yra duoti vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 punktais, pagal kuriuos privalomojo nurodymo davimo pagrindu turėtų būti nustatomi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai. Pirmosios instancijos tesimas visiškai pagrįstai konstatavo, kad skundžiami aktai šių reikalavimų neatitinka, nes juose nebuvo nurodyti konkretūs Tvarkos reikalavimų pažeidimai, bet buvo minimas tik pats teisės aktas.

Nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, jog sprendimai priimti ginant viešąjį interesą, todėl negali būti panaikinti. Nėra abejonių, jog aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų veikla yra viešojo intereso gynimas aplinkos apsaugos srityje. Viešasis interesas – aplinkos apsauga, yra pozityvi aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų veiklos prielaida ir kartu negatyvi asmens teisių ir laisvių (nuosavybės teisės, ūkinės veiklos laisvės) ribojimo prielaida. Pareigūnai, gindami viešąjį interesą savo kontroliuojamoje srityje, įgyvendina teisės aktuose jiems priskirtas funkcijas, tačiau tai gali daryti tik laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teisės aktų reikalavimai priimant administracinius sprendimus buvo pažeisti, todėl sprendimai negali būti pripažinti teisėtais, nors viešojo administravimo institucijos ir vykdė viešojo intereso apsaugą aplinkos apsaugos srityje, kuri yra reikšminga visai visuomenei, nes yra susijusi su visai visuomenei reikšmingomis vertybėmis – gamtos ištekliais.

Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą išvadą, kad ginčijami administraciniai sprendimai neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, todėl pagrįstai juos panaikino.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus gelmės” apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.