Civilinė byla Nr. e3K-3-56-378/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02394-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.2; 3.3.1.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vašuokėnų vėjas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vašuokėnų vėjas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei LITGRID dėl įpareigojimo sudaryti elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą, išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų priėmimą, teismo precedentų horizontalųjį poveikį, materialiosios teisės normų, reglamentuojančių elektros energijos gamintojo pasinaudojimo elektros tinklais tvarką, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą, su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovę po Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 732 straipsnyje nurodytų procedūrų atlikimo sudaryti su ieškove ketinimų protokolą pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-832 „Dėl LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo derinimo“ patvirtintą tipinę ketinimų protokolo formą ir 2022 m. rugpjūčio 4 d. išankstines prijungimo sąlygas Nr. 22SD-3318, kurios ieškovei išduotos atsakovės, 250 MW leistinos generuoti galios (250 MW įrengtosios galios) vėjo elektrinei prijungti prie 330 kV elektros linijos Utena–Panevėžys.
3. Ieškinyje nurodė, kad ji siekia tapti atsinaujinančių išteklių energijos gamintoja. Kad galėtų plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos elektrinių parkus, ieškovė privalo su atsakove pasirašyti ketinimų protokolą. Pastaruoju ieškovė įsipareigotų atlikti transformatorių pastotės projektavimo darbus, o atsakovė – prijungti elektrinių parką prie elektros tinklų. Tuo tikslu ieškovė 2022 m. birželio 17 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti išankstines prijungimo sąlygas 250 MW leistinos generuoti galios vėjo elektrinei prijungti prie 330 kV elektros linijos Utena–Panevėžys.
4. Išankstines sąlygas ieškovė gavo 2022 m. rugpjūčio 4 d. Įvertinusi vėjo elektrinės prijungimo prie elektros perdavimo tinklo sąlygas, ieškovė 2022 m. gruodžio 19 d. pateikė atsakovei prašymą pasirašyti ketinimų protokolą. Atsakovė 2023 m. sausio 13 d. atsisakė pasirašyti ketinimų protokolą, remdamasi tuo, jog nėra pakankamų elektros perdavimo tinklo pralaidumų ir ieškovės elektrinėms prijungti reikalinga perdavimo tinklo plėtra, į kurią investicijos sudarytų apie 50 mln. Eur. Toks atsakovės sprendimas yra nepagrįstas. Ketinimų protokolų ir prijungimo paslaugų sutartys atitinka viešosios sutarties požymius. Atsakovė privalo su kiekvienu gamintoju, kuris į ją kreipėsi ir kuris atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, sudaryti tokius sandorius. Dėl to ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė sudarytų ketinimų protokolą su ieškove pagal atsakovės išduotas išankstines prijungimo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.184 straipsnio 4 dalis). Pagal VERT 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-832 patvirtinto LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo (toliau – 2022 PETA) 19 ir 20 punktus atsakovės teisė atsisakyti sudaryti ketinimų protokolą turi turėti labai aiškų pagrindimą. Atsakovės teisė atsisakyti sudaryti ketinimų protokolą negali būti grindžiama prielaidomis ar spėjimais, o turi būti pagrįsta faktais. Atsisakydama sudaryti ketinimų protokolą, atsakovė nenurodė jokių tinklo pralaidumo skaičiavimų. Ši informacija žinoma tik pačiai atsakovei. Išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo metu ginčo linijoje buvo pakankamas pralaidumas ieškovės plėtojamam parkui prie perdavimo linijos prijungti. Specialiųjų žinių turinčio V. S. vertinimu, ginčo linijos pralaidumas yra pakankamas 250 MW vėjo elektrinių parkui prijungti. Taigi nėra techninių kliūčių, kurios trukdytų prijungti ieškovės numatomą statyti vėjo elektrinių parką prie perdavimo tinklo. Nuo išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo neatsirado aplinkybių, kurios tokią galimybę būtų panaikinusios ar pakeitusios.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad pralaidumų skaičiavimo taisyklė, pagrįsta nevienalaikiškumu, buvo įtvirtinta tik 2023 PETA, kuri įsigaliojo 2023 m. kovo 6 d. Taigi tuo metu, kai ieškovė pareiškė atsakovei prašymą sudaryti ketinimų protokolą, pagal galiojusią pralaidumų rezervavimo tvarką, nustatytą 2022 PETA, atsakovė tinklo pralaidumą galėjo skaičiuoti tik iš bendro perdavimo tinklo pralaidumo atimdama prie tinklo jungiamų įrenginių leistiną generuoti galią. Byloje esanti teismo ekspertizės išvada pagrindžia, kad kai ieškovė pateikė prašymą sudaryti ketinimų protokolą, laisvas ir saugus pralaidumas vėjo elektrinei prijungti prie 330 kV elektros linijos Utena–Panevėžys 2022 m. gruodžio 19 d. buvo 120 MW. O tai reiškia, kad egzistavo 2022 PETA 19 punkte nurodytos priežastys, dėl kurių ieškovės elektrinė prie elektros tinklų pagal įmonei išduotas išankstines prijungimo sąlygas negalėjo būti prijungta.
7. Iki 2023 PETA priėmimo nebuvo nustatytų visiems gamintojams taikytinų vienodų taisyklių, kaip ir kokia apimtimi turėtų būti ribojama prie elektros tinklo prijungtų saulės bei vėjo elektrinių galia. Vykdydama jai pavestas funkcijas, atsakovė, spręsdama dėl gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklo, turi užtikrinti sklandų, saugų ir patikimą elektros energijos tinklų funkcionavimą. Nesant nustatytų taisyklių, kaip skaičiuoti pralaidumus remiantis nevienalaikiškumu, atsakovė nebūtų galėjusi užtikrinti paminėtų reikalavimų. Nėra ginčo, kad kiekvieno naujo elektros gamybos įrenginio prijungimas prie tinklo lemia papildomą tinklo apkrovą, o kartu didina tinklo sklandaus veikimo riziką.
8. Tik 2023 PETA 26 punkte apibrėžtos galios ribojimo apimtys. Kol pastarosios nebuvo aiškiai apibrėžtos, atsakovė negalėjo užtikrinti, kad visų gamintojų situacijos būtų vertinamos tapačiai, ir įvertinti, kokio masto ribojimai galėtų būti nustatyti, kad būtų užtikrintas elektros tinklo saugumas ir sklandus veikimas. Aplinkybė, kad ieškovei išduotose išankstinėse prijungimo sąlygose buvo nurodyta, jog vėjo elektrinės generuojama galia gali būti ribojama, teisiškai yra nereikšminga, nes ši sąlyga nenustatė ribojimų apimties.
9. Teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad EEĮ 22 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, jog atsakovė neturi teisės atsisakyti prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo. Tačiau ši teisės norma nagrinėjamoje situacijoje nėra aktuali. Atsakovė atsisakė sudaryti ketinimų protokolą ne dėl galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo ateityje. Tokį sprendimą atsakovė priėmė dėl to, kad pagal 2022 PETA ginčo linijos pralaidumas buvo nepakankamas. Atsakovė negalėjo skaičiuoti pralaidumo, remdamasi nevienalaikiškumo taisykle, nes tam nebuvo ne tik teisinio pagrindo, bet, kaip galima spręsti iš atsakovės 2024 m. vasario 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų atsikirtimų, buvo būtina techniškai pasirengti taikyti tokią taisyklę. Jeigu atsakovė būtų skaičiavusi linijos pralaidumą, kaip to pageidauja ieškovė, ji ne tik būtų nesilaikiusi 2022 PETA, tačiau, be kita ko, būtų ieškovei pritaikiusi individualias taisykles. O tokia situacija būtų akivaizdžiai prieštaravusi EEĮ 22 straipsnio 2 daliai.
10. Teismas konstatavo, kad atsakovė, atsisakydama sudaryti su ieškove ketinimų protokolą, veikė pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas ir dėl to ieškinys atmestas. Ieškovei išduotos išankstinės prijungimo sąlygos negalėjo sukurti lūkesčio, kad ketinimų protokolą, jeigu ieškovė dėl to pareikš valią, atsakovė tikrai sudarys. Sąlygose aiškiai įvardyta, kad sąlygų išdavimas nerezervuoja elektrinės galios pralaidumo elektros perdavimo tinkle. Atsakovė elektros tinklo pralaidumų rezervavimo klausimo negalėjo spręsti kitaip, nei buvo nustatyta 2022 PETA. Aplinkybė, kad nuo 2023 m. kovo 6 d. įsigaliojo 2023 PETA, įtvirtinanti pralaidumų skaičiavimą pagal vėjo ir saulės elektrinių generuojamos galios nevienalaikiškumą, sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, teisiškai yra nereikšminga. Atsakovės veiksmų teisėtumas gali būti vertinamas tik remiantis ieškovės prašymo sudaryti ketinimų protokolą metu galiojusiais teisės aktais. Teismo ekspertizės išvados patvirtina, kad, taikant technines ar organizacines generuojamos galios ribojimo priemones, ieškovės planuojama statyti 250 MW galios vėjo elektrinė galėtų būti prijunta prie 330 kV elektros linijos Utena–Panevėžys 2022 m. gruodžio 19 d., nes linijos pralaidumas yra pakankamas. Tačiau su šiuo tikslu susijusią teisę ieškovė turėtų įgyvendinti iš naujo pagal 2023 PETA nuostatas.
11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsisakė priimti ieškovės rašytinius paaiškinimus, kadangi, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 323 straipsnis). Tuo tarpu ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo motyvus ir jį papildyti naujais argumentais.
13. Kolegija pažymėjo, kad byloje tarp šalių kilęs ginčas, ar prašymo sudaryti ketinimų protokolą pateikimo metu 330 kV elektros linijos Utena–Panevėžys elektros tinklų pralaidumas buvo pakankamas 250 MW leistinos generuoti galios vėjo elektrinei prijungti. Kolegija padarė išvadą, kad 2022 m. gruodžio 19 d. ieškovė prie linijos galėjo būti prijungta tik taikant technines ar organizacines generuojamos galios ribojimo priemones, tačiau pagal 2022 PETA 93 punktą techninės ar organizacinės generuojamos galios ribojimo priemonės galėjo būti taikomos tik dėl objektyvių priežasčių (tinklo avarijos arba remonto darbų) arba dėl kitų techninių priežasčių, ir tik nediskriminaciniais pagrindais. Tik 2023 PETA buvo įtvirtinti papildomi ribojimai, būtini dėl saulės ir vėjo elektrinių generavimo sutapties, kurie nebuvo nustatyti 2022 PETA. Be to, 2022 PETA apskritai neįtvirtino pralaidumų skaičiavimų principo, t. y. konkretus tinklo pralaidumas buvo skirstomas visų prie tinklo jungiamų įrenginių leistiną generuoti galią atimant iš bendro perdavimo tinklo pralaidumo. Taigi, tam, kad atsakovė 2022 metais būtų galėjusi prijungti ieškovę prie tinklo pagal esamą galingumą, reikėjo papildomų techninių galimybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo, kuris leistų atsakovei taikyti technines priemones, tačiau to nenustatė 2022 PETA.
14. Kolegija iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pralaidumų skaičiavimo taisyklė, pagrįsta nevienalaikiškumu, buvo įtvirtinta tik 2023 PETA, kuri įsigaliojo 2023 m. kovo 6 d. Taigi tuo metu, kai ieškovė pareiškė atsakovei prašymą sudaryti ketinimų protokolą, pagal galiojusią pralaidumų rezervavimo tvarką, nustatytą 2022 PETA, atsakovė tinklo pralaidumą galėjo skaičiuoti tik iš bendro perdavimo tinklo pralaidumo atimdama prie tinklo jungiamų įrenginių leistiną generuoti galią. Skaičiuojant pagal 2022 PETA, laisvas ir saugus pralaidumas vėjo elektrinei prijungti prie 330 kV elektros linijos Utena–Panevėžys 2022 m. gruodžio 19 d. buvo 120 MW, t. y. egzistavo 2022 PETA 19 punkte nurodytos priežastys, dėl kurių ieškovės elektrinė prie elektros tinklų pagal įmonei išduotas išankstines prijungimo sąlygas negalėjo būti prijungta. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pagrįstai atsisakė sudaryti ketinimų protokolą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai apribojo ieškovės teisę teikti byloje įrodymus ir įrodinėti aplinkybes, kuriomis asmuo remiasi, ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės nagrinėjamoje byloje pateiktus rašytinius paaiškinimus (naujus įrodymus) dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo kitoje faktinėmis aplinkybėmis analogiškoje byloje esmės. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodytoje byloje aiškino ir taikė tas pačias materialiosios teisės normas kaip ir nagrinėjamoje byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismų išvados dėl tų pačių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo analogiškomis aplinkybėmis iš esmės skiriasi.
15.2. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nemotyvavo, kodėl nesilaiko apeliacinės instancijos teismo iki nutarties priėmimo kitoje byloje pateikto teisės normų aiškinimo ir taikymo ir kodėl nukrypsta nuo iki to apeliacinės instancijos teismo suformuoto precedento analogiškoje byloje, ir taip nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kuria remiantis bet koks nukrypimas nuo teismų praktikos turi būti tinkamai motyvuojamas ir argumentuojamas.
15.3. Apeliacinės instancijos teismas apskritai nenurodė, jog būtų vertinęs apeliacinės instancijos teismo kitoje byloje pateiktą išaiškinimą. Tokiu būdu palikus apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą, būtų formuojama prieštaringa bendrosios kompetencijos teismo praktika.
15.4. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė iki nutarties priėmimo kitoje byloje apeliacinės instancijos teismo sukurto precedento ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamo teismo precedento horizontaliojo poveikio, lemiančio tai, kad tos pačios pakopos teismai turi laikytis pirmiau išnagrinėtose bylose suformuotų precedentų.
15.5. Iki skundžiamos nutarties priėmimo apeliacinės instancijos teisme išnagrinėtos bylos aplinkybės buvo iš esmės tapačios kaip nagrinėjamos bylos, todėl apeliacinės instancijos teismas, nesant aukštesnės instancijos teismo sukurto kitokio precedento analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje, turėjo remtis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-979-432/2024 pateiktais išaiškinimais.
15.6. Priešingai nei nusprendė žemesnės instancijos teismai, prašymo sudaryti ketinimų protokolą pateikimo metu galiojantis teisinis reguliavimas buvo pakankamas spręsti dėl pralaidumo rezervavimo, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių patiekiamos į elektros tinklą galios nevienalaikiškumą.
15.7. Nors pagal prašymo sudaryti ketinimų protokolą pateikimo metu galiojusį teisinį reguliavimą atsakovė turėjo taikyti nevienalaikiškumo principą, technine prasme tinklo pralaidumas tiek iki nevienalaikiškumo principo nustatymo įstatyme, tiek vėliau nesikeitė, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad nurodytu laikotarpiu jokių techninių tinklo plėtros darbų neatliko, o teisiniai reguliavimo pasikeitimai iš esmės negali lemti faktinio tinklo pralaidumo buvimo arba nebuvimo, todėl jeigu atsakovė pripažino, kad, 2023 m. kovo 7 d. patvirtinus 2023 PETA, laisvas pralaidumas buvo, šis pralaidumas technine prasme buvo laisvas ir prašymo sudaryti ketinimų protokolą pateikimo metu. Esant laisvam linijos pralaidumui atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti ketinimų protokolą su ieškove, motyvuodama tinklo pralaidumo nepakankamumu.
15.8. Techninės ir organizacinės generuojamos galios ribojimo priemonės nėra jokia teisinio reguliavimo naujovė, kuri atsirado tik 2023 PETA. Techninės ir organizacinės galios ribojimo priemonės tiek pagal 2022 PETA, tiek pagal 2023 PETA iš esmės yra skirtos tam, kad atsakovė turėtų galimybę nuotoliniu būdu valdyti generuojamos galios perdavimą į tinklą ir tokį perdavimą riboti tais atvejais, kai jis kelia grėsmę tinklo saugumui, stabilumui ir patikimumui. Ginčo dėl to, kad techninės ir organizacinės generuojamos galios ribojimo priemonės ieškovei išduotose išankstinėse prijungimo sąlygose buvo nustatytos, nėra. Lyginant atsakovės ieškovei 2022 m. rugpjūčio 4 d. išduotas išankstines prijungimo sąlygas su šiuo metu galiojančiomis tipinėmis išankstinėmis prijungimo sąlygomis, jose nustatytos techninio pobūdžio priemonės niekuo nesiskiria.
15.9. 2022 PETA nustatė, kad yra galimybė taikyti neapibrėžtos apimties generuojamos galios ribojimo priemones „<...> dėl kitų techninių priežasčių, kai nediskriminaciniais pagrindais ribojamas elektros tinklų pralaidumas“. 2023 PETA šiuo klausimu buvo tik patikslinta vidutinė tikėtina tokių ribojimų apimtis, tačiau tai negali būti pagrindu teigti, kad prašymo sudaryti ketinimų protokolą pateikimo metu nebuvo įtvirtintos techninės ir organizacinės galios ribojimo priemonės ar kad nebuvo laisvo linijos pralaidumo ieškovės įrenginiui prijungti.
15.10. Vertinant nagrinėjamo ginčo situaciją elektros energijos perdavimo tinklo saugumo, stabilumo, patikimumo ir balanso palaikymo aspektu svarbiausia tai, kad 2022 PETA leidžia taikyti galios ribojimo priemones dėl kitų techninių priežasčių, kai nediskriminaciniais pagrindais ribojamas elektros tinklų pralaidumas nepriklausomai nuo to, kokios apimties ribojimo priemones numatoma taikyti.
16. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą, priimti atsakovės teikiamus naujus įrodymus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepriėmė ieškovės teikiamų naujų įrodymų, kadangi ieškovė, žinodama apie apeliacinės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą kitoje byloje, keturis mėnesius delsė ir rašytinius paaiškinimus pateikė likus vos vienai darbo dienai iki teismo posėdžio, tokiu būdu nesudarydama pakankamo termino nei teismui tinkamai susipažinti su pateiktais rašytiniais paaiškinimais, nei atsakovei pateikti dėl šio dokumento savo poziciją ir atsikirtimus. Ieškovės rašytinių paaiškinimų pateikimo delsimas, nesudarant galimybės nei teismui, nei atsakovei tinkamai ir laiku susipažinti su pateiktais rašytiniais paaiškinimais, reiškia, kad ieškovė veikė prieš tinkamą, efektyvų bylos išnagrinėjimą, o procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, taip neužtikrindama tinkamo rungimosi principo įgyvendinimo.
16.2. Teismas ne tik žino teisės aktų nuostatas, kuriomis remdamasis priima sprendimus, tačiau teismui žinomi ir kitose bylose priimami sprendimai, kadangi jie yra teisinės sistemos dalis. Taigi ieškovei nebuvo pagrindo teikti rašytinius paaiškinimus, kuriuose dėstoma apie kitoje byloje priimtą teismo procesinį sprendimą, ypač pažeidžiant kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisę į teisminę gynybą ir galimybę atsikirsti.
16.3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartimi kaip precedentu, kadangi bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi. Bylos, kuria kaip precedentu remiasi ieškovė, nagrinėjime nedalyvavo VERT, kuri nagrinėjamoje byloje pateikė savo išvadą. Šios išvados buvimas byloje lėmė kitokio sprendimo priėmimą. Taigi bylose yra skirtingi įrodymai, taip pat bylose dalyvauja skirtingi asmenys. Aplinkybė, kad tiek ieškovės šioje civilinėje byloje, tiek ir ieškovės kitoje byloje prašymai sudaryti ketinimų protokolą pateikti tą pačią dieną, savaime nereiškia, kad šios bylos yra tapačios ir turi būti sprendžiamos vienodai. Be to, šioje civilinėje byloje priimtas sprendimas yra ne tik naujesnis, bet ir išsamesnis, lyginant su kita byla, todėl negali būti mechaniškai paneigtas vien dėl aplinkybės, kad kitoje byloje sprendimas priimtas anksčiau. Teismų praktikoje nėra taikoma taisyklė, kad ankstesnis sprendimas savaime yra viršesnis už vėlesnį, jei vėlesnė byla išnagrinėta išsamiau ir esant papildomoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms.
16.4. Bylos, kuria remiasi ieškovė, nenagrinėjo nei Lietuvos apeliacinis teismas, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šioje byloje priimtas teismo sprendimas gali būti laikomas precedentu. Kadangi ieškovės nurodomoje byloje priimtas procesinis sprendimas neturi precedentinės reikšmės, teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą apeliacine tvarka, taip pat neprivalėjo specialiai argumentuoti, kodėl nesivadovauja kitoje byloje priimta nutartimi, – teismo pareiga grįsti sprendimą nagrinėjamos civilinės bylos faktinėmis aplinkybėmis ir joje esančiais rašytiniais įrodymais bei taikytinomis teisės normomis, o ne kitose bylose priimtais procesiniais sprendimais.
16.5. EEĮ 31 straipsnio 22 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad priemonės, kaip bus įgyvendintas nevienalaikiškumo principo taikymas elektros perdavimo tinkle, turi būti įtvirtintos Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais apraše. Siekiant įgyvendinti tokio pobūdžio pokyčius skaičiuojant elektros perdavimo tinklo pralaidumus, buvo būtina tam tinkamai pasiruošti ir atlikti tiek teisės aktų pakeitimus, tiek techninio pobūdžio pakeitimus, todėl įvertintina ir tai, kad EEĮ pakeitimai nukreipė į būsimus Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais aprašo pakeitimus, atitinkamai tokią išvadą padarė bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai.
16.6. Nesutinkama su kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, neva 2023 PETA tik patikslino 2022 PETA įtvirtintus ribojimus ir nustatė „vidutinę ribojimų taikymo tikimybę“ – nagrinėjamu atveju 2023 PETA įtvirtino ne tik ribojimus, kuriuos nustatė 2022 PETA (dėl avarinių situacijų, remontų ir pan.), bet ir ribojimus, kurie privalo būti taikomi tinklo pralaidumus paskirsčius, atsižvelgiant į nevienalaikiškumo principą. 2022 PETA apskritai nebuvo nustatyta pralaidumų skaičiavimų principo.
16.7. Prašymo sudaryti ketinimų protokolą pateikimo metu nevienalaikiškumo taisyklės įgyvendinimas nebuvo aptartas įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, todėl buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais – 2022 PETA, pagal kurią elektros perdavimo tinklo pralaidumas buvo skaičiuojamas visų prie tinklo jungiamų įrenginių leistiną generuoti galią atimant iš bendro perdavimo tinklo pralaidumo. Techninės ekspertizės išvadoje nurodyta aplinkybė, jog, ginčo elektros linijoje taikant technines ar organizacines galios ribojimo priemones, laisvas ir saugus pralaidumas vėjo elektrinei prijungti buvo 900 MW, yra teisiškai nereikšminga, nes galiojęs teisinis reguliavimas neįtvirtino galimybės taikyti eksperto išvadoje nurodytų techninių ar organizacinių galios ribojimo priemonių.
16.8. 2022 PETA nustatyti ribojimai gali būti taikomi tik teisės aktų nustatyta tvarka ir tik aiškiai apibrėžtais atvejais, tarp kurių nėra įtvirtintas siekis prie tinklo prijungti daugiau galios. Ribojimai pagal 2022 PETA 93 punktą galėjo būti taikomi iš esmės dviem atvejais, t. y. dėl objektyvių priežasčių (tinklo avarijos arba remonto darbų) arba dėl kitų techninių priežasčių, tačiau tik nediskriminaciniais pagrindais. Tuo tarpu 2023 PETA įtvirtinti ne tik avarinio ir tinklo planavimo ribojimai, bet ir ribojimai, būtini dėl saulės ir vėjo elektrinių generavimo sutapties (2023 PETA 26 punktas).
16.9. Iki įsigaliojant 2023 PETA, visų gamintojų prašymai buvo vertinami pagal tuos pačius vienodus principus (siekiant išlaikyti perdavimo tinklo patikimumą bei prieinamumą gamintojų generuojamai elektros energijai). Taigi ieškovės reikalavimas prijungti ją prie elektros perdavimo tinklo, pasirašant su ja ketinimų protokolą, reikštų individualių sąlygų konkrečiam asmeniui sudarymą ir neabejotinai pažeistų nediskriminavimo principą, įtvirtintą EEĮ.
16.10. Ribojimų, lemiamų atsinaujinančių išteklių energijos generacijų sutapties, taikymas reiškia asmenų, besiverčiančių elektrinių, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių, plėtra, ūkinės komercinės veiklos ribojimą, o šie ribojimai negali būti atliekami operatoriaus, nesant tam aiškiai įtvirtinto teisinio pagrindo.
16.11. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. išduotose išankstinėse prijungimo sąlygose ir šiuo metu galiojančiose tipinėse išankstinėse prijungimo sąlygose nustatytos techninio pobūdžio priemonės niekuo nesiskiria. Ieškovei išduotos išankstinės prijungimo sąlygos ir šiuo metu viešai skelbiamos išankstinės prijungimo sąlygos skiriasi iš esmės dėl ribojimus reglamentuojančių teisės aktų.
16.12. Atsakovė taip pat pažymi, kad ieškovė pripažino apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas dėl laisvo linijos pralaidumo, kadangi 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė atsakovei prašymą dėl ketinimų protokolo dėl 120 MW galios sudarymo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl naujų kasaciniam teismui pateiktų įrodymų ir bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
17. Atsakovė kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą pateikė 2024 m. gruodžio 3 d. UAB „Vašuokėnų vėjas“ prašymą sudaryti ketinimų protokolą ir prašo kasacinio teismo priimti šį naują įrodymą ir jį įvertinti, sprendžiant dėl kasacinio skundo pagrįstumo.
18. Pagal CPK 353 straipsnio 2 dalį, kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, atsisako priimti atsakovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus ir grąžina juos atsakovei.
19. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal ją kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus, be to, tik tuos teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje 3K-7-50-313/2024 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).
21. Nagrinėjamoje byloje atmestas ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašė įpareigoti atsakovę po EEĮ 732 straipsnyje nurodytų procedūrų atlikimo sudaryti su ieškove ketinimų protokolą pagal VERT 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-832 „Dėl LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo derinimo“ patvirtintą tipinę ketinimų protokolo formą ir 2022 m. rugpjūčio 4 d. išankstines prijungimo sąlygas Nr. 22SD-3318, kurios ieškovei išduotos atsakovės, 250 MW leistinos generuoti galios (250 MW įrengtosios galios) vėjo elektrinei prijungti prie 330 kV elektros linijos Utena–Panevėžys. Nesutikdama su bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais, kuriais jos ieškinys buvo atmestas, ieškovė kasaciniame skunde kelia šiuos teisės aiškinimo ir taikymo klausimus: 1) ar pagrįstai buvo atsisakyta priimti teikiamus naujus įrodymus (rašytinius paaiškinimus) apeliacinės instancijos teisme; 2) ar nebuvo pažeista teismo pareiga laikytis tos pačios pakopos teismo anksčiau suformuluotų išaiškinimų (precedento horizontalusis poveikis); 3) ar tinkamai taikytos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios pasinaudojimo elektros tinklais tvarką. Teisėjų kolegija, laikydamasi kasacinio skundo ribų, toliau pasisakys nurodytais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme
22. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Naujų įrodymų apeliaciniame teisme pateikimas ne kartu su apeliaciniu skundu, o vėliau, be kita ko, gali reikšti apeliacinio skundo faktinio pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžiamas apeliacinio skundo dalykas) pakeitimą (papildymą). CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama.
23. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
24. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tai yra ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas ribojimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis ribojimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
25. Naujesnėje kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 50 punktas). Be to, kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 51 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025, 43 punktas).
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė po apeliacinio skundo pateikimo apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės informavo teismą apie Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtą bylą Nr. e2A-979-432/2024, kurios faktinės aplinkybės panašios, tačiau teismas atsisakė priimti šiuos rašytinius paaiškinimus. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas pateiktas 2024 m. gegužės 20 d., Vilniaus apygardos teismo nutartis nurodytoje byloje priimta 2024 m. gegužės 28 d., tačiau rašytiniai paaiškinimai pateikti tik 2024 m. rugpjūčio 23 d., t. y. likus tik 1 darbo dienai iki posėdžio apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamoje byloje.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės rašytiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui pateikti po apeliacinių skundų pateikimo, pašalinant byloje dalyvaujantiems asmenims galimybę išdėstyti savo procesinę poziciją dėl šių dokumentų pridėjimo prie bylos ir pasisakyti dėl jų esmės, pripažino, kad toks naujų dokumentų pateikimas yra aiškiai pavėluotas, prieštaraujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principams (CPK 7 straipsnis, 17 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis), o ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo motyvus ir jį papildyti naujais argumentais.
28. Pagal CPK 177 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus, o faktiniai duomenys nustatomi, be kita ko, ir šalių paaiškinimais, todėl ieškovės rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė vadovaudamasis CPK 314 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo argumentus, kuriais atsisakyta priimti ieškovės paaiškinimus, pripažįsta pagrįstais, atitinkančiais nurodytą teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką.
Dėl precedento horizontaliojo poveikio
29. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
30. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante (iš anksto) žinomi teisės subjektams, inter alia (be kita ko), žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas byloje Nr. 33/03). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia, Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07).
31. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337-690/2015; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021, 60 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; kt.).
32. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau, kai precedentai nėra sukurti kasacine tvarka priimtomis nutartimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra įpareigotas vadovautis pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais. Teismų praktiką formuoja tas teismas, kuris yra paskutinė instancija atitinkamos kategorijos civilinėms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-684/2021, 52 punktas). Horizontaliojo precedento taisyklės nėra aktualios aukštesniam, a fortiori (ypač; juo labiau) kasaciniam teismui, ta dalimi, kiek precedentai suformuoti žemesnės instancijos teismo procesiniuose sprendimuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016 31 punktą).
33. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad kai apeliacinės instancijos teismas nukrypsta nuo savo sukurtų horizontaliųjų precedentų, kurie niekada nebuvo peržiūrėti kasacine tvarka, tai ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tik dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas; kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 51 punktą; 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-916/2020 41 punktą).
34. Taigi, nagrinėdama šią bylą teisėjų kolegija nėra saistoma įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-979-432/2024 kaip precedento ir ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje minėta nutartimi nesivadovavo, savaime nelemia šio procesinio sprendimo neteisėtumo. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vertina ieškovės kasacinio skundo argumentus dėl jų atitikties teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui.
Dėl prašymo pasirašyti ketinimų protokolą ir protokolo pasirašymo tvarką reglamentuojančių Elektros energetikos įstatymo bei Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo nuostatų aiškinimo ir taikymo
35. Tarp šalių kilo ginčas dėl elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklų ketinimų protokolo pasirašymo. Ieškovė, turėdama galiojančias išankstines prijungimo sąlygas, kreipėsi į atsakovę dėl ketinimų protokolo sudarymo, tačiau atsakovė, nurodžiusi, kad nėra pakankamų elektros perdavimo tinklo pralaidumų ir ieškovės elektrinėms prijungti reikalinga perdavimo tinklo plėtra, ketinimų protokolo su ieškove nesudarė.
36. Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad byloje tarp šalių kilęs ginčas, ar prašymo sudaryti ketinimų protokolą metu 330 kV elektros linijos Utena–Panevėžys elektros tinklų pralaidumas buvo pakankamas 250 MW leistinos generuoti galios vėjo elektrinei prijungti. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad 2022 m. gruodžio 19 d. ieškovė prie linijos galėjo būti prijungta tik taikant technines ar organizacines generuojamos galios ribojimo priemones, tačiau pagal 2022 PETA 93 punktą techninės ar organizacinės generuojamos galios ribojimo priemonės galėjo būti taikomos tik dėl objektyvių priežasčių (tinklo avarijos arba remonto darbų) arba dėl kitų techninių priežasčių, ir tik nediskriminaciniais pagrindais. Tik 2023 PETA buvo įtvirtinti papildomi ribojimai, būtini dėl saulės ir vėjo elektrinių generavimo sutapties, kurių nenustatė 2022 PETA. Be to, 2022 PETA apskritai nenustatė pralaidumų skaičiavimų principo, t. y. konkretus tinklo pralaidumas buvo skirstomas visų prie tinklo jungiamų įrenginių leistiną generuoti galią atimant iš bendro perdavimo tinklo pralaidumo. Taigi, tam, kad atsakovė 2022 metais būtų galėjusi prijungti ieškovę prie tinklo pagal esamą galingumą, reikėjo papildomų techninių galimybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo, kuris būtų leidęs atsakovei taikyti technines priemones, tačiau to nenustatė 2022 PETA.
37. Kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad prašymo sudaryti ketinimų protokolą pateikimo metu galiojantis teisinis reguliavimas buvo pakankamas spręsti dėl pralaidumo rezervavimo atsižvelgiant į elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių patiekiamos į elektros tinklą galios nevienalaikiškumą. Ieškovė argumentuoja, kad net nepaisant to, jog pagal prašymo sudaryti ketinimų protokolą pateikimo metu galiojusį teisinį reguliavimą atsakovė turėjo taikyti nevienalaikiškumo principą, technine prasme tinklo pralaidumas tiek iki nevienalaikiškumo principo nustatymo įstatyme, tiek vėliau nesikeitė, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad nurodytu laikotarpiu jokių techninių tinklo plėtros darbų neatliko, o teisinio reguliavimo pasikeitimai iš esmės negali lemti faktinio tinklo pralaidumo buvimo arba nebuvimo.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymus pasirašyti ketinimų protokolą ir ketinimų protokolų sudarymo tvarką reglamentuoja specialusis Elektros energetikos įstatymas ir jį detalizuojantis Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas, kurie taikytini nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamoje byloje taikytinos Elektros energetikos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi prašymų pasirašyti ketinimų protokolą pateikimo metu, t. y. nuo 2022 m. spalio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d.) ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-832 patvirtinto Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo (2022 PETA) nuostatos, reglamentuojančios prašymo pasirašyti ketinimų protokolą pateikimo operatoriui ir ketinimų protokolo pasirašymo tvarką.
39. Pagal EEĮ 2 straipsnio 55 punktą, elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas – elektros tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo, kuris ketina statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginį ir (arba) energijos kaupimo įrenginį, susitarimas, kuriuo tinklų naudotojas įsipareigoja per nustatytą laikotarpį parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, o elektros tinklų operatorius – per nustatytą laikotarpį prijungti šio asmens elektros įrenginius prie savo valdomų elektros tinklų.
40. Kasacinis teismas, analizuodamas EEĮ nuostatas ir vertindamas ketinimų protokolo dalyką, yra nurodęs, kad elektros tinklų galia ir pralaidumai yra riboti, o elektros įrenginių statyba užtrunka tam tikrą laiką, todėl gamintojas, sudarydamas ketinimų protokolą, siekia užsitikrinti, kad jo planuojamai statyti elektrinei bus rezervuota reikiama elektros tinklų galia ir pralaidumai, o elektros tinklų operatorius siekia užtikrinti, kad elektros tinklų galia bus pradėta naudoti per atitinkamą laiką įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka. Gamintojui, siekiančiam prijungti elektrinę prie operatoriaus elektros tinklų, ketinimų protokolo sudarymas yra tik vienas iš prijungimo proceso etapų, turintis konkretų tikslą ir paskirtį – užtikrinti elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimą, reikalingą projektui toliau vykdyti. Operatoriui, siekiančiam, kad elektros tinklų galia ir pralaidumai būtų naudojami kuo efektyviau, ketinimų protokolo sudarymas yra būtinas tam, kad būtų užtikrintas gamintojo ketinimų realumas, t. y. kad būtų užtikrinta, jog arba gamintojas pastatys elektrinę ir atliks kitus veiksmus, būtinus elektrinei prijungti prie elektros tinklo linijos, kurioje galia ir pralaidumai rezervuoti, ir gaus leidimą gaminti elektros energiją, arba operatorius turės teisę pasinaudoti gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu (EEĮ 211 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2024, 55 punktas).
41. EEĮ 22 straipsnio, reglamentuojančio gamintojų elektros energijos gamybos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų, 1 dalyje įtvirtinta, kad gamintojų elektros energijos gamybos įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energijos gamybos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, tinklų operatorius parengia ir, suderinęs su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, savo interneto svetainėje skelbia naudojimosi elektros tinklais tvarką. Ši tvarka grindžiama objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į visą naudą ir sąnaudas, susijusias su gamintojų elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, ir į konkrečias gamintojų, įsikūrusių atokiuose ir menkai apgyvendintuose regionuose, ūkinės veiklos aplinkybes. Pagal EEĮ 22 straipsnio 8 dalies 1 punktą, parengti ir pateikti elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą privalo gamintojas, gavęs išankstines prijungimo sąlygas.
42. 2022 PETA IV skyrius taip pat reglamentuoja ketinimų protokolo sudarymą. Jo 17 punkte nustatyta, kad prašymą pasirašyti ketinimų protokolą gamintojas operatoriui teikia, turėdamas galiojančias išankstines prijungimo sąlygas ir apsisprendęs dėl investicijų tikslingumo. 2022 PETA 19 punkte nurodyta, kad ketinimų protokolas gali būti sudaromas tik tokiu atveju, jei gamintojui išduotose išankstinėse prijungimo sąlygose nurodytai planuojamai įrengtosios galios elektrinei prijungti esamas elektros tinklų pralaidumas prašymo sudaryti ketinimų protokolą metu yra pakankamas. Operatorius, gavęs gamintojo prašymą pasirašyti ketinimų protokolą (su visa reikalaujama pateikti informacija, nurodyta šio aprašo 18 punkte), įvertinęs galimus rezervuoti pralaidumus bei galimas juos rezervuoti sąlygas, nustatytas šio aprašo 19 punkte, per 20 kalendorinių dienų parengia ir elektroniniu paštu pateikia gamintojui ketinimų protokolo projektą (4 ir 5 priedai) bei paskiria laiko intervalą pasirašyti ketinimų protokolą vienu iš 21.1–21.3 punktuose nurodytų būdų (21 punktas).
43. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aptartos EEĮ ir 2022 PETA nuostatos sudaro pagrindą išvadai, jog tam, kad pagal gamintojo prašymą būtų pasirašytas ketinimų protokolas, pirma, gamintojas privalo turėti galiojančias išankstines prijungimo sąlygas (EEĮ 22 straipsnio 8 dalies 1 punktas, 2022 PETA 17 punktas); antra, prašymas pasirašyti ketinimų protokolą turi atitikti EEĮ ir 2022 PETA nustatytus reikalavimus, prie prašymo privalo būti pridėti nurodyti dokumentai (EEĮ 22 straipsnio 93 dalis, 2022 PETA 18 punktas); trečia, gamintojui išduotose išankstinėse prijungimo sąlygose nurodytai planuojamai įrengtosios galios elektrinei prijungti esamas elektros tinklų pralaidumas prašymo sudaryti ketinimų protokolą metu yra pakankamas (2022 PETA 19 punktas) ir, ketvirta, ketinimų protokolą siekiantis pasirašyti asmuo ir (ar) ketinimų protokolo pasirašymas nekelia rizikos ar atitinka nacionalinio saugumo interesus (EEĮ 732 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-26-611/2025, 34 punktas).
44. Taigi, 2022 PETA 19 punkte buvo nustatyta būtinoji sąlyga, kuriai esant ketinimų protokolas gali būti sudarytas, – gamintojui išduotose išankstinėse prijungimo sąlygose nurodytai planuojamai įrengtosios galios elektrinei prijungti esamas elektros tinklų pralaidumas prašymo sudaryti ketinimų protokolą metu yra pakankamas. Tarp šalių kilęs ginčas, ar prašymo sudaryti ketinimų protokolą metu prie 330 kV elektros linijos Utena–Panevėžys elektros tinklų pralaidumas buvo pakankamas 250 MW leistinos generuoti galios vėjo elektrinei prijungti. Byloje teismų nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 19 d. ieškovė prie linijos galėjo būti prijunta tik taikant technines ar organizacines generuojamos galios ribojimo priemones.
45. 2022 m. gruodžio 19 d. galiojusios 2022 PETA 93–93.3 punktai nustatė, kad „elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, persiuntimas elektros tinklais teisės aktų nustatyta tvarka gali būti ribojamas ar laikinai sustabdomas šiais atvejais: 93.1 esant energetikos sistemos avarinei situacijai; 93.2 elektros tinklų rekonstravimo, modernizavimo, remontų, profilaktikos, techninės priežiūros, bandymų, naujų įrenginių įrengimo ar jų įjungimo darbui atvejais, atjungimus suderinus su gamintoju Dispečerinio elektros energetikos sistemos valdymo nuostatuose nustatyta tvarka; 93.3 dėl kitų techninių priežasčių, kai nediskriminaciniais pagrindais ribojamas elektros tinklų pralaidumas“. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pagal 2022 PETA 93 punktą galėjo būti taikomi ribojimai tik dėl objektyvių priežasčių (tinklo avarijos arba remonto darbų) arba dėl kitų techninių priežasčių, tačiau tik nediskriminaciniais pagrindais.
46. Priėmus naują PETA redakciją 2023 metais, ribojimai buvo gerokai išplėsti ir jų tikslas buvo sudaryti galimybę kuo didesniam ratui elektros gamintojų prisijungti prie elektros tinklo. 2023 PETA 25 punkte buvo įtvirtinti leistinos generuoti galios elektros įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo principai: 1) elektros perdavimo tinkle išskiriamos susijusios perdavimo tinklo pastotės ir į šias pastotes prijungtos linijos; 2) prie PT zonos 100 proc. pralaidumo galios galima jungti: 2.1. 100 proc. saulės elektrinių leistinos generuoti galios; 2.2. 100 proc. vėjo elektrinių leistinos generuoti galios; 2.3. 100 proc. energijos kaupimo įrenginių leistinos generuoti galios. PETA 25.4 punkte nustatyta, kad prisijungusiems prie tinklo taikomi galimi generacijos ribojimai, nurodyti PETA 26 punkte. PETA 26 punkte nurodyta, kad Operatorius PETA 172 punkte nurodytais atvejais turi teisę taikyti šiuos generacijos (išskyrus A tipo elektrines) eksploatavimo ribojimus: 26.1. dėl perdavimo tinklo galimybių, kaip nurodyta PETA 172.1 ir 172.2 papunkčiuose. Vidutiniška ribojimų tikimybė iki 10 proc. pagaminamos energijos per metus normaliomis darbo sąlygomis (neįskaitant darbo perdavimo tinklo avarijų ir remontų bei rekonstrukcijų laikotarpių); 26.2. dėl sistemos balanso galimybių, kaip nurodyta PETA 172.3 papunktyje. Prognozinius eksploatavimo ribojimus dėl sistemos balanso galimybių Operatorius skelbia Lietuvos elektros energetikos sistemos 400-110 kV tinklų plėtros plane savo tinklalapyje.
47. 2023 PETA buvo įtvirtinti papildomi ribojimai, būtini dėl saulės ir vėjo elektrinių generavimo sutapties, kurių nenustatė 2022 PETA. Be to, 2022 PETA apskritai neįtvirtino pralaidumų skaičiavimų principo, t. y. konkretus tinklo pralaidumas buvo skirstomas visų prie tinklo jungiamų įrenginių leistiną generuoti galią atimant iš bendro perdavimo tinklo pralaidumo. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog tam, kad atsakovė 2022 metais būtų galėjusi prijungti ieškovę prie tinklo pagal esamą galingumą, reikėjo papildomų techninių galimybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo, kuris būtų leidęs atsakovei taikyti technines priemones, tačiau to nenustatė 2022 PETA, kurioje nebuvo nustatyta ribojimų riba, kriterijai, taigi ribojimai buvo neapibrėžti.
48. Elektrinių, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių, plėtra yra ūkinė komercinė veikla, kurios ribojimas turi būti aiškiai įtvirtintas teisės aktuose. Šiuo atveju asmenų, besiverčiančių elektrinių, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, plėtra, ūkinės veiklos laisvė galėjo būti ribojama tik 2023 PETA įtvirtinus aiškias taisykles, kurių nebuvo 2022 PETA. 2022 PETA buvo įtvirtinti tik neapibrėžti ribojimai, iš esmės susiję su tinklo sistemos avarinėmis situacijomis, elektros tinklų rekonstravimu, modernizavimu, remontu, profilaktikos, techninės priežiūros ir kitais darbais, tačiau nenustatyti konkretūs ribojimai esant perteklinei elektros galiai. Todėl, atsakovei sudarius ketinimų protokolą su ieškove pagal 2022 PETA išduotas sąlygas, ieškovei būtų buvusios sudarytos palankesnės sąlygos nei kitiems elektros gamintojams, kurie sąlygas gavo pagal 2023 PETA, o tai reikštų nediskriminavimo principo, įtvirtinto EEĮ, pažeidimą.
49. Toks aiškinimas išplaukia iš EEĮ 4 straipsnyje įtvirtinto elektros energetikos sektoriaus veiklos valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės grindimo, konkurencijos tarp rinkos dalyvių, nediskriminavimo, skaidrumo ir teisinio tikrumo principų, taip pat 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos naudojimosi elektros tinklais tvarkos grindimo objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais.
50. Pralaidumų skaičiavimo taisyklė, pagrįsta nevienalaikiškumu, buvo nustatyta tik 2023 PETA, kuri įsigaliojo 2023 m. kovo 6 d. Taigi tuo metu, kai ieškovė pareiškė atsakovei prašymą sudaryti ketinimų protokolą, pagal galiojusią pralaidumų rezervavimo tvarką, nustatytą 2022 PETA, atsakovė tinklo pralaidumą galėjo skaičiuoti tik iš bendro perdavimo tinklo pralaidumo atimdama prie tinklo jungiamų įrenginių leistiną generuoti galią. Skaičiuojant pagal 2022 PETA, laisvas ir saugus pralaidumas vėjo elektrinei prijungti prie 330 kV elektros linijos Utena–Panevėžys 2022 m. gruodžio 19 d. buvo 120 MW, t. y. egzistavo 2022 PETA 19 punkte nurodytos priežastys, dėl kurių ieškovės elektrinė prie elektros tinklų pagal įmonei išduotas išankstines prijungimo sąlygas negalėjo būti prijungta. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pagrįstai atsisakė sudaryti ketinimų protokolą, kadangi priešingas sprendimas būtų reiškęs individualių sąlygų taikymą ieškovei.
51. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar pagrįstai atsakovė atsisakė su ieškove sudaryti ketinimų protokolą, reikšmingos tik tos ginčo aplinkybės dėl elektros perdavimo tinklo pralaidumo, kurios egzistavo kilusio ginčo metu, t. y. tuo metu, kai ieškovė pateikė prašymą atsakovei sudaryti ketinimų protokolą, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsakovės veiksmus vertino pagal prašymo pateikimo metu galiojusias 2022 PETA nuostatas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
52. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai taikė ir aiškino EEĮ ir 2022 PETA nuostatas, reglamentuojančias ketinimų protokolo pasirašymą, padarė pagrįstą išvadą, kad ketinimų protokolas su ieškove nepasirašytas esant teisiniam pagrindui, ieškovės ieškinys buvo atmestas pagrįstai, todėl teismų procesiniai sprendimai paliktini nepakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės kasacinio skundo netenkinant, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė, tačiau prašymo atlyginti kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ji nepateikė.
54. Kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti atsakovės akcinės bendrovės LITGRID kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą pateiktą naują rašytinį įrodymą – uždarosios akcinės bendrovės „Vašuokėnų vėjas“ prašymą sudaryti ketinimų protokolą – ir jį grąžinti atsakovei.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gražina Davidonienė
Artūras Driukas