Civilinė byla Nr. e2T-44-934/2023
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00046-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos OOO ,,Firma Akvarel“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos devintojo arbitražinio apeliacinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarimo byloje Nr. A40-8530/19, Maskvos arbitražo teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 ir Maskvos arbitražo teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 dalis, suinteresuotas asmuo T. N. (T. N.), išvadą byloje teikianti institucija – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba,
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja OOO ,,Firma Akvarel“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos devintojo arbitražinio apeliacinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarimo byloje Nr. A40-8530/19 (toliau – ir Nutarimas), Maskvos arbitražo teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 (toliau – ir Sprendimas 1) ir Maskvos arbitražo teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 (toliau – ir Sprendimas 2) dalis, kuriomis pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteista 39 653 177,40 RUB.
2. Pareiškėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo buvo Rusijos Federacijoje įsteigtos bendrovės OOO ,,Masari“, kuriai 2019 metais buvo pradėta bankroto procedūra, vadovas. Bendrovės OOO ,,Masari“ bankroto administratorius Maskvos arbitražo teismui pateikė pareiškimą dėl suinteresuoto asmens, A. J. P. ir Rusijos bendrovės OOO ,,HZ Bild“ subsidiariosios atsakomybės už bendrovės OOO ,,Masari“ įsipareigojimus.
3. Maskvos arbitražo teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimu byloje Nr. ?40-8530/19 šis pareiškimas buvo atmestas, tačiau Nutarimu buvo panaikinta minėto sprendimo dalis dėl atsisakymo taikyti subsidiariąją atsakomybę suinteresuotam asmeniui ir A. J. P. Teismas pripažino T. N. ir A. J. P. subsidiariai atsakingais už bendrovės OOO ,,Masari“ prievoles.
4. Maskvos arbitražo teismo Sprendimu 1 išieškotoja bendrovė OOO ,,Masari“ pagal reikalavimus dėl patraukimo subsidiariojon atsakomybėn procesinio teisių perėmimo tvarka buvo pakeista į pareiškėją, o Sprendimu 2 buvo nustatytas suinteresuoto asmens subsidiariosios atsakomybės dydis – 39 653 177,40 RUB. Pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kad suinteresuoto asmens bendraskolis A. J. P. nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir, tikėtina, neturi Lietuvoje turto, prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje tik tas sprendimų dalis, kuriomis iš suinteresuoto asmens priteista 39 653 177,40 RUB.
5. Suinteresuotas asmuo T. N. atsiliepime prašė atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Nutarimo, Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 dalis arba pareiškėjos prašymą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie vykusius teismo procesus, neįteikti jokie teismo dokumentai. Atkreipė dėmesį, kad Nutarimas, Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 nesukelia teisinių pasekmių, todėl nėra pagrindo juos pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje. Nė viename iš prašomų pripažinti ir vykdyti sprendimų nėra dalių, kuriomis iš suinteresuoto asmens priteista 39 653 177, 40 RUB. Šie sprendimai yra procesinio pobūdžio, todėl nėra aišku, kaip reikėtų juos vykdyti. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad prašomi pripažinti ir vykdyti sprendimai yra įsiteisėję. Pareiškėja neatskleidė, jog ji ir A. J. P. susitarė sudaryti taikos sutartį būtent dėl sumų, kurių pareiškėja reikalauja šioje byloje iš suinteresuoto asmens. Taikos sutartimi A. J. P. su pareiškėja susitarė iš esmės sumažinti bendraskolių skolą. Suinteresuoto asmens vertinimu, prašomi pripažinti sprendimai taip pat prieštarauja viešajai tvarkai, kadangi Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucija konstatavo, kad Rusijos Federacija yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė.
7. Pareiškėja papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad kartu su prašymu pateiktas Maskvos arbitražinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. išduotas vykdomasis raštas su vertimu į lietuvių kalbą patvirtina prašomų pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje teismų sprendimų įsiteisėjimo ir vykdytinumo faktą. Aplinkybę, kad Nutarimas, Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 yra įsiteisėję patvirtina ir ant sprendimų esantys oficialūs Rusijos Federacijos teismų spaudai. Vien faktas, kad pagal prašomus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje Rusijos Federacijos teismo sprendimus buvo išduotas vykdomasis raštas, patvirtina, jog sprendimai yra dėl priteisimo, taigi sukelia teisines pasekmes ir yra vykdytini. Tarp pareiškėjos ir kito bendraskolio sudaryta taikos sutartis nesukuria jokių teisinių pasekmių suinteresuotam asmeniui ir jo įsipareigojimams pareiškėjai pagal priimtus sprendimus, o kito subsidiariai atsakingo asmens mokėjimai pagal taikos sutartį, sprendžiant dėl Nutarimo, Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje, neturi reikšmės, nes teismui pripažinus ir leidus vykdyti atitinkamas sprendimų dalis, suinteresuoto asmens argumentai dėl to, kad skola pareiškėjui jau yra sumokėta (iš dalies ar pilnai) turėtų būti pateikiami antstoliui, kuris, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pareiškėja taikos sutartimi neatsisakė jokios savo reikalavimo į suinteresuotą asmenį dalies. Be to, remiantis Rusijos Federacijoje galiojančiu teisiniu reglamentavimu, esant solidariai prievolei, skolininkas neturi teisės pateikti atsikirtimų dėl kreditoriaus reikalavimo, remdamasis tokiais kitų skolininkų santykiais su kreditoriais, kuriuose jis nedalyvauja, taigi, atitinkamai suinteresuotas asmuo negali prieš pareiškėją panaudoti atsikirtimų, pagrįstų suinteresuoto asmens nurodoma pareiškėjo ir kito solidaraus skolininko sudaryta taikos sutartimi, kadangi šiuose santykiuose suinteresuotas asmuo nedalyvauja.
8. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija, kuria Rusijos Federacija pripažinta terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe, nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių nei Lietuvoje, nei Rusijoje, niekaip nepakeičia Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – ir Dvišalė sutartis), ir negali būti naudojama šių šalių piliečių ir įstaigų kaip pasiteisinimas nemokėti skolų ar išvengti atsakomybės už teisės pažeidimus pagal priimtus teismų sprendimus. Teismo procesai Rusijos Federacijoje, kurių metu buvo priimti prašomi pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje Rusijos teismų sprendimai, vyko daug anksčiau nei Rusijos Federacija pasitraukė iš Europos Tarybos ar Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją dėl Rusijos Federacijos pripažinimo terorizmą remiančia valstybe, kuri susijusi su 2022 metų įvykiais Ukrainoje.
9. Suinteresuotas asmuo T. N. papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai, kuriais ji įrodinėja aktyvų suinteresuoto asmens dalyvavimą Rusijos Federacijos teismuose vykusiuose procesuose, yra suklastoti. Tą patvirtina byloje pateikta rašysenos teismo eksperto išvada. Pareiškėjos argumentas, kad pateikto vykdomojo rašto užtenka įrodyti prašomų pripažinti teismo sprendimų vykdytinumą yra nepagrįstas. Byloje nėra pateikta įrodymų, ar buvo inicijuota atskira civilinė byla prieš subsidiariai atsakingus asmenis. Vien subsidiariosios atsakomybės dydžio nustatymas materialiųjų teisinių pasekmių ir vykdytinumo, per se (savaime) nesukelia. Pareiškėja nepaneigė, kad siekia nepagrįstai praturtėti, t. y. gauti dvigubą atlyginimą. Pareiškėja taip pat nepaaiškino ar prievolę ar jos dalį jau įvykdė kitas skolininkas bei kokio dydžio ta prievolė buvo ar liko (jei ji buvo). Nesant galimybės įsitikinti, kad prievolė jau nėra įvykdyta ar dalinai įvykdyta, gali būti pažeisti skolininkų, tuo pačiu ir suinteresuoto asmens, interesai. Be to, Rusijos Federacijos teismų priimti sprendimai prieštarauja viešajai tvarkai.
10. Pareiškėja papildomai nurodė, kad vien iš Nutarimo suinteresuotam asmeniui turėjo būti akivaizdu, kad, nors teismas nustatė jo atsakomybės faktą pagal Rusijos teisę, procesas dėl jo atsakomybės dydžio buvo sustabdytas tol, kol bankrutuojanti bendrovė atsiskaitys su kreditoriais ir bus aiškus jo subsidiarios atsakomybės dydis. Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 buvo priimti ne savarankiškų ir ne atskirų teismo procesų metu, o to paties teismo proceso, kuris buvo sustabdytas teismui priėmus Nutarimą. Byloje pateiktas rašysenos ekspertizės aktas nei patvirtina, nei paneigia, kad suinteresuotas asmuo asmeniškai dalyvavo Rusijos Federacijoje vykusiuose teismo procesuose ir teikė procesinius dokumentus. Labiau tikėtina, kad suinteresuotas asmuo Rusijos Federacijoje sąmoningai naudojo kelis savo parašo pavyzdžius, be to, 2017 metais keitė pavardę ir asmens dokumentus, dėl ko galėjo pasikeisti ir jo parašas. Atkreipė dėmesį, kad remiantis Rusijos Federacijos įstatymais pagal prašomus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje teismų sprendimus pareiškėjai buvo išduotas vykdomasis raštas jos reikalavimo dalyje – 37 134 216, 99 RUB. Pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje atitinkamas sprendimų dalis, pareiškėja taip pat turėtų įgyti teisę išieškoti iš suinteresuoto asmens tokią pačią sumą (nebent vykdymo metu suinteresuotas asmuo pateiktų įrodymus, kad skola yra iš dalies ar pilnai grąžinta).
11. Suinteresuotas asmuo T. N. papildomai pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimo dydis Sprendime 2 ir vykdomajame rašte nesutampa. Pareiškėja prašo didesnės sumos, nors iš vykdomojo rašto turinio matyti, kad išieškoma suma yra mažesnė. Suinteresuoto asmens nuomone, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, Sprendimo 2 pripažinimas ir vykdymas prieštarautų viešajai tvarkai, nes įteisintų pareiškėjos nepagrįstą praturtėjimą. Nors teismas pareiškėją įpareigojo pagrįsti ir papildomai paaiškinti kokia prašomo pripažinti ir vykdyti reikalavimo dalis iš 39 653 177, 40 RUB sumos atitenka pareiškėjai ir kokia Rusijos Federalinei mokesčių tarnybai, tačiau sudėjus pareiškėjos papildomuose paaiškinimuose išskiriamas reikalavimo dalis (atitinkamai pareiškėjos – 37 134 216, 99 RUB ir Rusijos Federalinei mokesčių tarnybai – 918 175, 79 RUB), matyti, jog gauta suma (38 052 392, 78 RUB) nesiekia prašomame pripažinti Sprendime 2 nustatytos reikalavimo sumos. Nors pareiškėja kartu su papildomais paaiškinimais pateikė 2019 m. lapkričio 18 d. Maskvos arbitražinio teismo nutartį, kuria RAB ASK ,,Avangard“ buvo įtraukta į trečiąją RAB ,,Masari“ kreditorių eilę su 673 525 RUB pagrindinės skolos reikalavimu ir 216 471 RUB valstybinės rinkliavos mokėjimo išlaidų reikalavimu, lieka neaišku, kaip Rusijos Federacijos teismas, nustatęs konkrečius išieškotojus subsidiariai atsakomybei, kurių bendra reikalavimų suma yra 38 052 392, 78 RUB, nustatė subsidiarios atsakomybės dydį 39 653 177,40 RUB, kai kreditorius RAB ASK „Avangard“ nė viename iš teismo sprendimų net nefigūruoja. Taip pat neaišku, ar subsidiarios atsakomybės nustatymo metu bankroto procesas dar nebuvo pasibaigęs, kaip ir kokia kreditorių skola buvo patenkinta tolesniame bankroto procese, kokia turto dalis buvo atskaityta, kokie kreditorių reikalavimai ir kam buvo perduoti. Kadangi nėra aišku ar bankroto procesas yra pasibaigęs ir kokia dalis iš nustatyto subsidiarios atsakomybės dydžio buvo atskaityta, o kokia liko nepadengta, nesant duomenų ar pagrindinis skolininkas yra padengęs prievolę ar jos dalį, nėra galima reikalauti visos subsidiariai atsakomybei priskirtos sumos iš suinteresuoto asmens.
12. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Nutarimo, Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 dalis atmetė.
13. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja nepaneigė, kad suinteresuotam asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie civilinių bylų Rusijos Federacijoje iškėlimą, nebuvo sudarytos tinkamos procesinės gynybos galimybės, yra pagrindas atsisakyti pripažinti Rusijos Federacijos teismų sprendimus Lietuvos Respublikoje.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-943/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikino ir perdavė iš naujo spręsti apeliacinės instancijos teismui.
15. Kasacinis teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog suinteresuoto asmens teisė gintis prieš jį inicijuotame teismo procese nebuvo apribota, todėl nagrinėjamu atveju neegzistuoja Dvišalės sutarties 56 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje priimtą teismo sprendimą, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo turi būti nustatyta, ar nėra kitų Dvišalėje sutartyje nurodytų atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti pagrindų. Taip pat, turi būti įvertinti suinteresuoto asmens argumentai dėl galimybės nepripažinti Rusijos Federacijos teismų priimtų sprendimų dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl šalių pateiktų papildomų paaiškinimų ir įrodymų (ne)prijungimo prie bylos
16. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi įtraukė į civilinę bylą išvadą teikiančią instituciją – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (toliau – ir FNTT), kuri 2023 m. liepos 28 d. pateikė išvadą ,,Dėl OOO ,,Firma Akvarel“, OOO ,,Masari“ bei Maskvos miesto Rusijos Federalinės mokesčių tarnybos Nr. 22“. Lietuvos apeliacinis teismas pasiūlė šalims iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. pateikti rašytinius paaiškinimus dėl FNTT išvadoje nurodytų aplinkybių.
17. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti suinteresuoto asmens T. N. 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2023 m. rugsėjo 6 d. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis iš esmės laikosi pozicijos, išdėstytos atsiliepime į pareiškėjos prašymą ir nurodo, kad pareiškėjos prašymas turėtų būti atmestas, kadangi Nutarimo, Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 pripažinimas ir leidimas juos vykdyti prieštarautų Lietuvos Respublikoje įtvirtintai viešajai tvarkai ir nesukeltų teisinių pasekmių. Europos Sąjungos (toliau – ir ES) reglamentai tiesiogiai nustato ne tik draudimą pripažinti ir leisti vykdyti bet kokius reikalavimus Rusijos subjektų naudai, bet ir būtent pareiškėjai tenkančią naštą įrodyti, kad tokio sprendimo pripažinimas nepažeis ES reguliavimo. Atitinkamai, teismas turėtų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Nutarimą, Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 pareiškėjai neįrodžius, kad nebus pažeistos ES nustatytos sankcijos.
18. Akcentuoja, kad Rusijos Federacijai ES lygiu yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos), todėl Rusijos teismų sprendimų pripažinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Rusijos federalinė mokesčių tarnyba Nr. 22, OOO ,,Firma Akvarel“, OOO ,,Masari“ yra Rusijos Federacijos subjektai, t. y. jie visi yra Rusijos Federacijoje registruoti juridiniai asmenys, kurie moka mokesčius Rusijos Federacijai. Pareiškėjos savininkas ir galutinis naudos gavėjas – (duomenys neskelbtini) pilietis D. V. A. (D. V. A.) yra tiesiogiai susijęs su Rusijos Federacijos režimu, t. y. turi tiesioginį ryšį su Rusijos Federacijos Vyriausybe, kitais valdžios organais, yra didžiausio Rusijos Federacijoje Maskvos Olimpinio komplekso ,,Lužniki“ akcininkas, turi daug pelningų įmonių įvairiuose Rusijos Federacijos regionuose ir sektoriuose, su partija ,,Vieningoji Rusija“ yra dalyvavęs regioninės Dūmos rinkimuose. Jo tėvas V. V. A. (V. V. A.) ėjo Olimpinio komplekso ,,Lužniki“ generalinio direktoriaus pareigas, buvo Rusijos federacijos olimpinio komiteto narys, Maskvos futbolo komandos generalinis vadybininkas, ilgus metus dirbo Maskvos miesto mero patarėju, gavo ne vieną valstybinį apdovanojimą. Suinteresuoto asmens vertinimu, akivaizdu, kad tėvą su sūnumi sieja ne tik šeiminiai, bet ir verslo santykiai, todėl, galima daryti išvadą, jog D. V. A. tėvo dėka yra veikiamas Rusijos Federacijos režimo ir jos valstybinių valdymo organų. Teismas turėtų atmesti pareiškėjos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Nutarimą, Sprendimą 1 ir Sprendimą 2, nes tokių sprendimų pripažinimas ir leidimas juos vykdyti atneštų tiesioginę naudą asmenims, kurie akivaizdžiai susiję ir remia Rusijos Federacijos režimą, dalyvauja Europos Sąjungos sankcionuotoje politinėje veikloje, savo veiksmais kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui, ir iš esmės prieštarautų tiek Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams, pozicijai, tiek Europos Sąjungos nustatytai sankcijų tvarkai, be kita ko, pažeistų Lietuvos Respublikos viešąją tvarką.
19. Papildomai pažymi, kad viena iš prašomuose pripažinti ir leisti vykdyti sprendimuose minimų kreditorių yra Rusijos federalinė mokesčių tarnybos inspekcija Nr. 22, kuri nors ir nėra į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą įtrauktas subjektas, tačiau jos lėšas valdo ir kontroliuoja Rusijos Federacijos prezidentas ir Vyriausybė, į sankcijų sąrašus įtraukti buvę tarnybos vadovai. Taip pat, kad Rusijos Federacija sistemingai veikia prieš Lietuvos Respublikos piliečius, yra įtraukusi Lietuvos Respubliką į jau priešiškų šalių sąrašą, nesilaiko arba nutraukia sutartis sudarytas su Lietuvos Respublika. Suinteresuotas asmuo visada buvo ir yra pavyzdingas (duomenys neskelbtini) pilietis. Būtent jo pilietybė ir Rusijos Federacijos teismų požiūris į Lietuvos Respubliką ir jos piliečius pakenkė suinteresuoto asmens verslo interesams Rusijos Federacijoje. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neanalizavo dokumentų klastojimo fakto, taigi, taip ir nebuvo įrodyta, kad suinteresuotas asmuo pats asmeniškai dalyvavo Rusijoje vykusiuose teismo procesuose.
20. Suinteresuotas asmuo kartu su papildomais paaiškinimais taip pat pateikė: 1) išrašą, kuriame nurodyti duomenys apie organizacijas ir individualią veiklą, kurią vykdo D. V. A.; 2) atviros akcinės bendrovės Olimpinio komplekso ,,Lužniki“ ketvirčio ataskaitą už 2009 metų pirmą pusmetį; 3) Rusijos Federacijos informacinės agentūros Tacc straipsnį, kuriame aprašyti pagrindiniai V. V. A. biografijos faktai; 4) Rusijos dienraščio ,,Bloknot“ 2014 m. gegužės 14 d. straipsnį ,,Patekti į Volgogrado srities Dūmą siekia 156 kandidatų“, kuriame, tarp išankstiniame sąraše nurodytų kandidatų, yra nurodytas ir D. V. A.
21. Suinteresuotas asmuo papildomai pasisakydamas dėl pareiškėjo pateiktuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, nurodė, kad, jo įsitikinimu, pareiškėjas savo paaiškinimuose ir prašyme dėl įrodymų prijungimo pripažino suinteresuoto asmens pateiktus faktus ir argumentus, kuriais pagrindžiama, kad sprendimų pripažinimas ir leidimas vykdyti prieštarautų viešajai tvarkai bei nepaneigė suinteresuoto asmens išdėstytų argumentų, kad sprendimų pripažinimas prieštarautų viešajai tvarkai. Pareiškėjas nepaneigė, kad A. šeima yra artimai susijusi su nusikalstamu Rusijos Federacijos režimu. Todėl teismas turėtų atmesti prašymą pripažinti ir leisti vykdyti sprendimus.
22. Pareiškėja OOO ,,Firma Akvarel“ pateikė 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2023 m. rugsėjo 6 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Nutarimą, Sprendimą 1 ir Sprendimą 2. Nurodė, kad FNTT išvados dėl pareiškėjos ir su ja susijusių asmenų yra teisingos – nei pareiškėja, nei jos vadovai, nei galutiniai naudos gavėjai ar kiti su pareiškėja susiję asmenys nėra įrašyti į Reglamento I priedą ir jų atžvilgiu nėra taikomos jokios kitos Europos Sąjungos ar Lietuvos sankcijos. Atkreipė dėmesį, kad nėra susijusi su kitais Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos išvadoje nurodomais asmenimis, tame tarpe su OOO „MASARI“, Rusijos federaline mokesčių tarnyba Nr. 22 ar su juos kontroliuojančiais asmenimis. Be to, prašo Lietuvos teismo pripažinti ir leisti vykdyti tik tas sprendimų dalis, kurios liečia išimtinai pareiškėją. Pareiškėja neprašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje tų sprendimų dalių, kuriomis tam tikros sumos yra priteistos kitiems OOO „MASARI“ kreditoriams ar galėtų būti jų išieškomos iš suinteresuoto asmens ir pareiškėjas jų neatstovauja.
23. Papildomai pažymi, kad išvadoje nenurodoma, jog pareiškėjos galutinis naudos gavėjas –(duomenys neskelbtini) pilietis D. V. A. yra ir Europos Sąjungos šalies rezidentas, todėl kartu su paaiškinimais yra teikiama minėto asmens nuolatinio leidimo gyventi (duomenys neskelbtini) kopija. Atkreipia dėmesį, kad būtent suinteresuoto asmens, kaip OOO „MASARI“ direktoriaus ir galutinio naudos gavėjo, veiksmai lėmė tai, kad OOO „MASARI“ bankrutavo ir jos (o vėliau – ir suinteresuoto asmens) kreditoriumi tapo Rusijos federalinė mokesčių tarnyba Nr. 22, taigi jis negali remtis šia aplinkybe kaip pagrindu atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje sprendimų dalis. Nurodė, kad Nutarimas, Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 Lietuvoje turėtų būti vykdomi taip, kaip jie yra vykdomi jų kilmės šalyje, t. y. Lietuvos teismui pripažinus ir leidus vykdyti teismų sprendimų dalis, kuriomis iš suinteresuoto asmens T. N. priteista 39 653 177, 40 RUB, vykdomasis raštas Lietuvoje pareiškėjai būtų išduotas tik jos reikalavimo dalyje, t. y. dėl 37 134 216, 99 RUB išieškojimo. Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad sprendimai nėra peržiūrimi Lietuvos teismo. Tačiau, jeigu teismas manytų, kad toks sprendimų dalių pripažinimas yra negalimas dėl to, kad pareiškėja neatstovauja kitų OOO „MASARI“ kreditorių, kurių naudai taip pat buvo priteistos sumos iš suinteresuoto asmens, teismas galėtų patenkinti pareiškėjos prašymą iš dalies ir pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvoje tik tas Nutarimo, Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 dalis, kuriomis iš suinteresuoto asmens pareiškėjos naudai buvo priteista 37 134 216, 99 RUB.
24. Papildomuose paaiškinimuose suinteresuotas asmuo klaidina teismą nurodydamas, neva 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento Nr. 269/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi“ (toliau – ir ES reglamentas Nr. 269/2014) 11 straipsnis ir 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento Nr. 833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ (toliau – ir ES reglamentas Nr. 833/2014) 11 straipsnis yra identiški, tačiau taip nėra. ES reglamentas Nr. 269/2014, skirtingai nuo ES reglamento Nr. 833/2014, yra taikomas ne visiems Rusijos Federacijos subjektams, o tik įtrauktiems į reglamento I priedą ir asmenims, veikiantiems tokių asmenų vardu ar jų naudai.
25. Suinteresuotas asmuo savo paaiškinimuose iškreipia taikomų sankcijų tikslą ir prasmę ir siūlo bet kokias sankcijas taikyti visiems Rusijos subjektams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra įrašyti į sankcionuotų asmenų sąrašus ir ar jie gali būti laikomi atsakingais už Rusijos vykdomą politiką. Be to, siūlomu reglamentų interpretavimu iš esmės yra siūloma sudaryti sąlygas visiems Europos Sąjungos piliečiams (tame tarpe ir suinteresuotam asmeniui) išvengti bet kokios atsakomybės už savo veiksmus, kurie pripažinti neteisėtais Rusijos Federacijoje.
26. Priešingai nei nurodo suinteresuotas asmuo, pareiškėjo galutinis naudos gavėjas nėra niekaip susijęs nei su Rusijos režimu, nei su sankcionuota partija „Vieningoji Rusija“, nei juo labiau su V. P. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo nenurodo jokių pareiškėjo galutinio naudos gavėjo A. V. V. ryšių su sankcionuotais asmenimis, o tik deklaratyviai nurodo, kad neva tokie ryšiai gali būti numanomi.
27. Būtent pačio suinteresuoto asmens vadovaujama bendrovė OOO „MASARI“ Rusijoje vykdė veiklą su pareiškėju. Kaip pažymėjo FNTT savo išvadoje, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad „Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų privalo laikytis ir jas savarankiškai įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys“. Taigi ir suinteresuotas asmuo, būdamas, kaip pats nurodo, „pavyzdingu (duomenys neskelbtini) piliečiu, gyvenančiu, dirbančiu, mokančiu mokesčius ir turinčiu šeimą (du mažamečius vaikus) bei gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)“, privalo laikytis visų ES reglamentais nustatytų ribojimų ir nei tiesiogiai, nei netiesiogiai (tame tarpe per savo įmones Rusijoje) neturėti jokių ryšių su ES sankcionuotais asmenimis.
28. Pareiškėja prašo Lietuvos teismo pripažinti ir leisti vykdyti tik tas sprendimų dalis, kurios liečia išimtinai pareiškėją. Pareiškėja neprašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje tų sprendimų dalių, kuriomis tam tikros sumos yra priteistos kitiems OOO „MASARI“ kreditoriams ar galėtų būti jų išieškomos iš suinteresuoto asmens ir pareiškėja jų neatstovauja. Bet kuriuo atveju, vien tai, kad vienas iš bankrutavusios bendrovės OOO „MASARI“ kreditorių yra Rusijos federacijos mokesčių tarnyba Nr. 22 (kuriai netaikomos ES sankcijos), kuri yra pavaldi Rusijos Federacijos finansų ministerijai (kuriai netaikomos ES sankcijos), kuri yra pavaldi Rusijos Federacijos vyriausybei (kuriai netaikomos ES sankcijos, tačiau daliai kurios narių ir Rusijos prezidentui yra taikomos sankcijos), negali niekaip įtakoti pareiškėjos teisių ir Sprendimų dalių pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje. Kaip minėta, pareiškėjas nėra niekaip susijęs su kitais OOO „MASARI“ kreditoriais.
29. Būtent suinteresuoto asmens, kaip OOO „MASARI“ direktoriaus ir galutinio naudos gavėjo, veiksmai lėmė tai, kad OOO „MASARI“ bankrutavo ir jos (o vėliau – ir suinteresuoto asmens) kreditoriumi tapo Rusijos Federacijos mokesčių tarnyba Nr. 22. Atitinkamai, suinteresuotas asmuo negali remtis šia aplinkybe kaip pagrindu atsisakyti ir leisti vykdyti Lietuvoje jo atžvilgiu priimtus Sprendimus, kadangi būtent jo, o ne pareiškėjo, veiksmai lėmė tokių aplinkybių atsiradimą, t. y. kad suinteresuoto asmens kreditoriumi yra ir Rusijos Federacijos mokesčių tarnyba Nr. 22.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų rašytinių paaiškinimų ir duomenų turinį, jų sąsajumą su FNTT išvada, taip pat į tai, kad toks poreikis atsirado po kasacinio teismo nutarties priėmimo (žr. šios nutarties 15 punktą) bei nenustačiusi šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nutaria priimti šalių rašytinius paaiškinimus, papildomus duomenis ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl prašymui pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą taikytinų nuostatų
31. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos devintojo arbitražinio apeliacinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarimo byloje Nr. A40-8530/19, Maskvos arbitražo teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 ir Maskvos arbitražo teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 dalis, kuriomis pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteista 39 653 177,40 RUB.
32. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis). Užsienyje priimtų teismų sprendimų pripažinimas reglamentuotas CPK 809 – 812 straipsniuose, o tokių sprendimų vykdymas – CPK 813 – 815 straipsniuose.
33. CPK 810 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu. Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros metu patikrinamas tik ją reglamentuojančiame teisės akte nustatytų nepripažinimo pagrindų egzistavimas, užsienio valstybės teismo sprendimas iš esmės neperžiūrimas, nevertinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 ir 5 dalys). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kita kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-611/2020).
34. Pažymėtina, kad pagal Rusijos Federacijos 1996 m. gruodžio 31 d. federalinio konstitucinio įstatymo ,,Dėl Rusijos Federacijos teismų sistemos“ 4 straipsnio 3 dalį apskričių arbitražiniai teismai, arbitražiniai apeliaciniai teismai Rusijos Federacijos subjektų arbitražiniai teismai ir specializuotieji arbitražiniai teismai yra federaliniai teismai. Taigi, nepaisant to, kad pareiškėjos prašomus pripažinti ir leisti vykdyti sprendimus priėmė Rusijos Federacijoje veikiantys teismai, kurių pavadinime yra žodžiai ,,arbitražinis“, jie nėra arbitražai (trečiųjų teismai), kaip tai suprantama pagal 1958 m. Niujorko konvenciją ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, bet yra minėtos valstybės teismų sistemos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-73-421/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-81-912/2022).
35. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės, t. y. Rusijos Federacijos teismo sprendimus, todėl vadovaujantis CPK 810 straipsnio 1, 5 dalių nuostatomis, pareiškėjos prašymas nagrinėtinas pagal CPK 810 – 814 straipsnių ir Dvišalės sutarties nuostatas bei atsižvelgiant į šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus. Nepaisant to, kad suinteresuotas asmuo kelia klausimus dėl Dvišalės sutarties taikymo ir Rusijos Federacijai nustatytų sankcijų dėl jos karinės agresijos prieš Ukrainą, pažymėtina, kad Dvišalė sutartis nepanaikinta, jos vykdymas nesustabdytas ir ji galioja, todėl pareiškėjos prašymas nagrinėtinas, be kita ko, pagal Dvišalėje sutartyje nustatytas sąlygas.
Dėl prašymo pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą
36. CPK 811 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas kartu su prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo turi pateikti prašomą pripažinti užsienio teismo sprendimą ir šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pagal Dvišalės sutarties 50 straipsnio 1 dalį susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo, be kita ko, įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse bylose. Dvišalės sutarties 52 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas kartu su prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo turi pateikti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.
37. Pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su prašymu pateikė Rusijos Federacijos devintojo arbitražinio apeliacinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarimą byloje Nr. A40-8530/19, Maskvos arbitražo teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą byloje Nr. A40-8530/19-183-15 ir Maskvos arbitražo teismo 2021 m liepos 29 d. sprendimą byloje Nr. A40-8530/19-183-15 bei jų vertimus į lietuvių kalbą. Nutarime pažymėta, kad jis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Sprendime 1 ir Sprendime 2 yra žymos, patvirtinančios, kad sprendimai įsiteisėjo, atitinkamai 2021 m. sausio 20 d. ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. Byloje taip pat pateiktas Maskvos arbitražinio teismo išduotas vykdomasis raštas byloje Nr. A40-8530/19-183-15.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, konstatuoja, kad pareiškėja pateikė visus procedūrai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Dvišalę sutartį inicijuoti reikalingus dokumentus.
39. Dvišalės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti kitoje susitariančioje šalyje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią sutartį, o šioje sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m birželio 21 d. nutartyje (žr. šios nutarties 14–15 punktus) konstatavo, kad suinteresuotas asmuo dalyvavo Rusijos Federacijoje vykusiame teismo procese, kuriame buvo priimti prašomi pripažinti ir leisti vykdyti Nutarimas, Sprendimas 1 ir Sprendimas 2, todėl su tuo susijusių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas toliau nenagrinės ir plačiau dėl jų nepasisakys. Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgs į kasacinio teismo išaiškinimus, kurie lėmė Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties panaikinimą ir bylos perdavimą iš naujo spręsti apeliacinės instancijos teismui.
41. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje anksčiau nebuvo priimtas sprendimas ar pradėtas procesas dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių. Taip pat, prašomais pripažinti ir leisti vykdyti Rusijos Federacijos teismų sprendimais išspręstas ginčas nepriklauso CPK 784 – 786 straipsniuose nustatytai išimtinei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.
42. Suinteresuoto asmens teigimu, prašomi pripažinti Nutarimas, Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 prieštarauja viešajai tvarkai, kadangi Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucija konstatavo, kad Rusijos Federacija yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė, jos atžvilgiu Europos Sąjungos lygiu taikomos sankcijos. Be to, pareiškėja byloje pateikė suklastotus dokumentus ir siekia pasipelnyti, nes prašo pripažinti sprendimus dėl sumos, kurią jau atgavo iš kito skolininko.
43. Dvišalės sutarties 18 straipsnyje nustatyti atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindai, t. y. teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams.
44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ turėtų būti suprantama ir aiškinama siauriau – kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus. Dėl to ne bet koks prieštaravimas net ir imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo ar kitos kompetentingos institucijos sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio valstybės teismo ar kitos institucijos sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019).
45. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi įtraukė į civilinę bylą išvadą teikiančią instituciją – FNTT, kuri 2023 m. liepos 28 d. pateikė išvadą dėl OOO ,,Firma Akvarel“, OOO ,,Masari“ bei Maskvos miesto Rusijos Federalinės mokesčių tarnybos Nr. 22“. Apibendrinusi surinktus duomenis apie pareiškėjos, OOO ,,Masari“ bei Maskvos miesto Rusijos federalinės mokesčių tarnybos Nr. 22 valdymo ir nuosavybės struktūrą, pateikė išvadą, kad nei pareiškėjai, nei OOO ,,Masari“ ar jų akcininkams bei Maskvos miesto Rusijos federacijos mokesčių tarnybai Nr. 22 nėra taikomos Europos Sąjungos nustatytos ribojamosios priemonės (sankcijos). Taip pat, nenustatė, kad pareiškėja ar OOO ,,Masari“ būtų kontroliuojamos į sankcijų sąrašą įrašytų asmenų, tačiau atkreipė dėmesį, jog Federalinė mokesčių tarnyba yra pavaldi Rusijos Federacijos finansų ministerijai, kurios valdymą vykdo Rusijos Federacijos Vyriausybė, kurios nariams yra taikomos Europos Sąjungos nustatytos ribojamosios priemonės.
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi individualias šios bylos aplinkybes (žr. šios nutarties 45 punktą), neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, remiantis suinteresuoto asmens pateiktu subjektyviu situacijos vertinimu, daryti išvados, kad pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos teismų priimtus teismo procesinius sprendimus, būtų sudarytos prielaidos pakenkti Lietuvos Respublikos suverenitetui, saugumui, viešajai tvarkai. Byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad pareiškėja būtų įtraukta į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės, sąrašą ir (ar) kitaip būtų glaudžiai susijusi su subjektais, kuriems taikomos sankcijos, be to, Dvišalė sutartis nepanaikinta (nenutraukta). Todėl pats faktas, kad pareiškimą dėl Nutarimo, Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, pateikė Rusijos subjektas (pareiškėja), savaime nesudaro pagrindo konstatuoti viešosios tvarkos pažeidimą.
47. Aplinkybė, jog FNTT išvadoje pateikė duomenis apie Rusijos federalinės mokesčių tarnybos netiesiogines sąsajas su asmenimis, kuriems taikomos Europos Sąjungos nustatytos sankcijos, nagrinėjamu atveju teisiniu požiūriu nėra reikšminga, kadangi prašymą teikia pareiškėja, kuriai nėra taikomos sankcijos ir kurios su Federaline mokesčių tarnyba nesieja tiesioginiai valdymo ar kontrolės santykiai, ir priimtas teismo procesinis sprendimas turės įtakos ne Rusijos federalinės mokesčių tarnybos, o pareiškėjos interesams. Suinteresuoto asmens samprotavimai, kad priimtas teismo sprendimas turės prejudicinę reikšmę, jeigu Rusijos federalinė mokesčių tarnyba nuspręstų kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo, neturi jokio objektyvaus pagrindimo. Rusijos federalinės mokesčių tarnybos galimas kreipimasis dėl sprendimo pripažinimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
48. Suinteresuoto asmens argumentai dėl dokumentų klastojimo nesuteikia pagrindo nepripažinti ir neleisti vykdyti Nutarimo, Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 dalių pagal Dvišalės sutarties nuostatas. Viena vertus, byloje nėra duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu būtų konstatuotas suinteresuoto asmens nurodomų duomenų klastojimo faktas, o pateiktas rašytinis įrodymas, įvardintas 2022 m. rugsėjo 27 d. ekspertizės aktu Nr. 20220927/01, kuriame pateikiama tikėtino pobūdžio išvada, savaime šios aplinkybės neįrodo. Kita vertus, aplinkybės, susijusios su suinteresuoto asmens dalyvavimu Rusijos Federacijoje vykusiame teismo procese, buvo įvertintos ir dėl jų pasisakyta kasacinio teismo nutartyje, konstatuojant, kad suinteresuoto asmens teisė gintis prieš jį inicijuotame teismo procese nebuvo apribota (žr. šios nutarties 14–15 punktus), todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
49. Taip pat nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens argumentais, kad pateiktu prašymu pareiškėjas siekia nepagrįstai pasipelnyti. Nors suinteresuotas asmuo byloje pateikė Maskvos srities arbitražo teismo 2022 m. balandžio 5 d. procesinį sprendimą, priimtą byloje Nr. A41-81240/21, kuriuo nutarta A. J. P. nemokumo (bankroto) bylą nutraukti ir patvirtinti taikos sutartį tarp pareiškėjos ir A. J. P., kurioje aptarta atsiskaitymų tvarka ir susitarta dėl skolos sumažinimo iki 4 650 000 RUB, tačiau byloje nėra duomenų, kad kitas skolininkas – A. J. P., vykdydamas taikos sutartį, jau yra sumokėjęs dalį ar visą skolos sumą pareiškėjai, o vien tai, kad pareiškėja ir kitas skolininkas ją sudarė, savaime neįrodo, kad buvo atsiskaityta joje numatytomis sąlygomis (CPK 178 straipsnis).
50. Tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens pateikti papildomai duomenys, kad: A. V. V. 2011 m. buvo Maskvos Lužnikų Olimpinio komplekso, kuriame vyksta Rusijos valstybiniai renginiai, akcininkas; pateikta Lužnikų Olimpinio komplekso ataskaita už 2009 m., kurioje nurodyta, kad A. V. V. paprastųjų akcijų dalis sudaro 1,52 proc.; duomenys, kad šiuo metu A. V. V. yra 100 proc. akcininkas ir vadovas Rusijoje įsteigtos įmonės OOO „APS-Centr“, juridinio asmens kodas 5147746315570, turinčios 0,7703 proc. akcijų bendrovėje AO „Olimpijskij kompleks „Luzhniki“; duomenys, kad šiuo metu A. V. V. nėra bendrovės, valdančios Lužnikų olimpinį kompleksą, vadovas ir neužima vadovaujančių ar kitų pareigų; duomenys, kad A. V. V. nedalyvavo rinkimuose su partija „Vieningoji Rusija“, nebuvo ir nėra šios partijos narys; pareiškėjo savininko siejami šeiminiai bei verslo santykiai su tėvu V. V. A., kuris (duomenys neskelbtini) ėjo Lužnikų Olimpinio komplekso generalinio direktoriaus pareigas, buvo Rusijos Federacijos olimpinio komiteto narys, (duomenys neskelbtini) futbolo klubo generalinis vadybininkas, 1999 m. ir 2005 m. apdovanotas III laipsnio ordinu „Už nuopelnus Tėvynei“ (ir kt.), teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, kad teismo procesinio sprendimo pripažinimas sudarytų prielaidas pažeisti viešąją tvarką. Suinteresuoto asmens samprotavimai apie pareiškėjos, jos savininko sąsajas su sankcionuotais asmenimis, išimtinai paremti prielaidomis, tačiau jų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176 straipsnis).
51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad byloje nenustatyti Dvišalės sutarties 18 ir 56 straipsniuose nurodyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą ir teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, todėl prašymas pripažinti Nutarimo, Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 dalis tenkinamas.
Dėl prašymo leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą
52. Suinteresuoto asmens teigimu, net ir pripažinus atitinkamas Nutarimo, Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 dalis jų nebus galima vykdyti, kadangi jie nesukelia teisinių pasekmių. Minėtuose sprendimuose nėra rezoliucinės dalies, kuria priteisiama skolos suma. Sprendimais nustatytas tik bendras suinteresuoto asmens ir A. J. P. subsidiarios atsakomybės dydis.
53. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje tris Rusijos Federacijos teismų priimtus procesinius sprendimus: Nutarimą, kuriuo pripažinta, kad suinteresuotas asmuo ir A. J. P. yra subsidiariai atsakingi už bendrovės OOO ,,Masari“ prievoles; Sprendimą 1, kuriuo išieškotoja OOO ,,Masari“, turėjusi reikalavimo teisę subsidiariai atsakingiems asmenims, procesinio teisių perėmimo tvarka buvo pakeista į pareiškėją ir Maskvos miesto Rusijos federalinę mokesčių tarnybą Nr. 22; Sprendimą 2, kuriuo nustatytas suinteresuoto asmens ir A. J. P. subsidiariosios atsakomybės dydis – 39 653 177,40 RUB.
54. Pareiškėja, siekdama pagrįsti, kad prašomi pripažinti Nutarimas, Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 yra įsigalioję ir vykdytini, pateikė Maskvos arbitražinio teismo išduotą vykdomąjį raštą byloje Nr. A40-8530/19-183-15, kuriame nurodyta išieškoti subsidiariai iš T. N. ir A. J. P. OOO ,,Firma Akvarel“ naudai 37 134 216, 99 RUB.
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuoto asmens nurodyti argumentai dėl prašomų pripažinti sprendimų vykdytinumo yra nepagrįsti. Pirma, kaip matyti iš jų turinio, Nutarimas, Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 yra dėl priteisimo, taigi sukelia teisines pasekmes. Antra, pareiškėjai, jos reikalavimo dalyje – 37 134 216, 99 RUB yra išduotas vykdomasis raštas, kuris Rusijos Federacijoje laikomas oficialiu dokumentu, todėl remiantis Dvišalės sutarties 13 straipsniu turi oficialių dokumentų įrodomąją galią ir Lietuvos Respublikoje.
56. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas leisti vykdyti Nutarimo, Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 dalis, tačiau tik iš dalies, t. y. pareiškėjos reikalavimo apimtyje – 37 134 216,99 RUB. Kaip matyti iš Nutarimo, Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 turinio, juose nurodytas bendras A. J. P. ir pareiškėjo subsidiarios atsakomybės dydis ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems kreditoriams (Maskvos arbitražo teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis byloje Nr. A40-8530/19-183-15, kuria nutarta pripažinti Rusijos Federalinės mokesčių tarnybos Maskvos inspekcijos Nr. 22 reikalavimą OOO ,,Masari“ bankroto byloje; Maskvos arbitražo teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis byloje Nr. A40-8530/19-183-15, kuria nutarta pripažinti OOO ASK ,,Avangard“ reikalavimą skolininkui OOO ,,Masari“). Tačiau pareiškėjos atžvilgiu išduotame vykdomajame rašte nurodyta konkreti pareiškėjos reikalavimo suma, todėl leistina vykdyti teismų sprendimus tik pareiškėjos reikalavimo apimtyje – 37 134 216,99 RUB.
57. Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90; 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme
58. Bylose dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti taikomi bendrieji CPK nustatyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai ir taisyklės: jeigu viena šalių siekia užsienio valstybės teismo sprendimo materialiųjų padarinių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, o kita šalis tokį prašymą ginčija, dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti sprendžiama pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, t. y. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
59. Bylinėjimosi išlaidos, susidariusios atitinkamos instancijos teisme, paskirstomos pagal bylos išsprendimo ta konkrečia instancine tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Tačiau jeigu kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias kasaciniame teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).
60. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Nutarimo, Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 dalis atmetė. Pareiškėja pateikė kasacinį skundą ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikino ir perdavė iš naujo spręsti apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas tenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos, susidariusios apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose yra priteisiamos iš suinteresuoto asmens pareiškėjos naudai.
61. Pareiškėja pateikė duomenis, kad pirmąjį kartą nagrinėjant jos prašymą Lietuvos apeliaciniame teisme iš viso patyrė 4 487 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro: žyminis mokestis (47 Eur) ir atstovavimas byloje (4 440 Eur), t. y. 2022 m. liepos 5 d. prašymo dėl Sprendimų dalių pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimas, 2022 m. liepos 7 d. prašymo dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo patikslinimo parengimas, 2022 m. rugsėjo 6 d. prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo parengimas, 2022 m. rugsėjo 19 d. atsikirtimų į suinteresuoto asmens atsiliepimą ir prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas. Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė advokatų profesinės bendrijos ,,Šulija Partners Law Firm Vilnius“ 2022 m. spalio 5 d. išrašytą sąskaitą 4 487 Eur sumai bei AB Šiaulių banko operacijos išrašą, kuris patvirtina minėtos sąskaitos apmokėjimą.
62. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
63. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų dieną, t. y. 2022 m. liepos – rugsėjo mėn., galiojęs užpraėjusio ketvirčio (2022 metų pirmąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 729,90 Eur. Taigi, pareiškėjos prašomos priteisti 4 440 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą, prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo patikslinimo, prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo parengimas, atsikirtimų į suinteresuoto asmens atsiliepimą ir prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas viršija maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį – 691,96 Eur (1 729,90 Eur x 0,4).
64. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija galiojusį maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį, taip pat atsižvelgusi į prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimus turinį, į tai, kad buvo prašoma pripažinti ir leisti vykdyti ne vieną sprendimą, teko teikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus, pripažįsta pagrįstomis 4 440 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl jos priteisiamos pareiškėjai iš suinteresuoto asmens.
65. Bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme pareiškėja patyrė 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už kasacinio skundo parengimą. Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė Teisinių paslaugų suvestinę (pažymą apie apmokėtas bylinėjimosi išlaidas), kurioje patvirtinta, jog už kasacinio skundo parengimą yra atsiskaityta. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 23 d., galiojęs užpraėjusio ketvirčio (2022 metų antrąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 780,50 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.12 papunktyje (už kasacinį skundą – 1 780,50 Eur × 3 = 5 341,50 Eur) rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistinos 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant kasaciniame teisme.
66. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 7 487 Eur (47 Eur + 4 440 Eur + 3 000 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 810 – 814 straipsniais,
n u t a r i a :
Tenkinti pareiškėjos OOO ,,Firma Akvarel“ prašymą iš dalies.
Pripažinti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos devintojo arbitražinio apeliacinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarimo byloje Nr. A40-8530/19, Maskvos arbitražo teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 ir Maskvos arbitražo teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 dalis, kuriomis iš suinteresuoto asmens T. N. (T. N.) priteista 39 653 177 Rusijos Federacijos rublių ir 40 kapeikų, pareiškėjos OOO ,,Firma Akvarel“ reikalavimo dalyje – 37 134 216 Rusijos Federacijos rublių 99 kapeikų.
Leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos devintojo arbitražinio apeliacinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarimo byloje Nr. A40-8530/19, Maskvos arbitražo teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 ir Maskvos arbitražo teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 dalis, kuriomis iš suinteresuoto asmens T. N. (T. N.) priteista 39 653 177 Rusijos Federacijos rublių ir 40 kapeikų, pareiškėjos OOO ,,Firma Akvarel“ reikalavimo dalyje – 37 134 216 Rusijos Federacijos rublių 99 kapeikų.
Priteisti pareiškėjai Rusijos Federacijoje registruotai bendrovei OOO ,,Firma Akvarel“, juridinio asmens kodas 1037739204800, iš suinteresuoto asmens T. N. (T. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 487 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Gintaras Pečiulis
Žilvinas Terebeiza