Baudžiamosios bylos Nr. e1-1068-1124/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08681-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 1.2.14.10.1.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2022 m. liepos 21 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S. (R. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) teistas:
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą pagal sudarytą susitarimą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamąjį įsakymą paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą pagal sudarytą susitarimą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmu 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 68 straipsnio 1 dalies 1 punkto B papunkčiu, pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartimi ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per visą probacijos laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmę atliko 2019 m. lapkričio 27 d.;
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. 2020 m. gruodžio 18 d. paleistas (lygtinai 4 mėn. 15 d. su intensyvia priežiūra) iš kalėjimo departamento prie LR TM Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 2-1189, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi. Bausmė atlikta – 2021 m. gegužės 4 d., išregistruotas iš probuojamų asmenų registro, teistumas neišnykęs;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
1. R. S. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam L. S., o būtent – 2022 m. kovo 12 d. apie 18 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, priėjo prie automobilyje (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynėje sėdinčio nukentėjusiojo L. S., ištraukė jį iš automobilio ir metaliniu strypu sudavė septynis smūgius L. S. į įvairias kūno vietas – vieną kartą per dešinės rankos plaštaką, du kartus per kairės rankos plaštaką, vieną kartą į kairį petį, vieną kartą į nugarą, vieną kartą į dešinę šlaunį bei vieną kartą į kairį kelį, tokiu būdu padarydamas L. S. plaštakų, kairio kelio odos nubrozdinimus, kairio peties, dešinės šlaunies, kairio kelio poodines kraujosruvas, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Taip pat R. S. tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent – 2022 m. kovo 12 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), priėjo prie automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio L. S. ir tyčia metaliniu strypu išdaužė automobilio priekinį stiklą, galinį stiklą, galinį dešinės pusės šoninį stiklą bei dešinės pusės abu keleivio pusės stiklus, apgadino automobilio kapotą, bagažinės dangtį, galinį bamperį, galinį kairės pusės žibintą, kėbulą, apgadino automobilio valstybinį numerį, tai yra sugadino L. S. priklausančio turto už 2 521,71 Eur sumą.
3. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
4. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
5. Remiantis BK 187 straipsnio 1 dalimi, tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
6. Kaltinamojo R. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
6.1. Kaltinamasis R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Nurodė, kad 2022 m. kovo 12 d. pas jį namuose, adresu – (duomenys neskelbtini) su E. B. žiūrėjo krepšinį. Žiūrint krepšinį, E. B. pradėjo skambinėti ar rašinėti L. B.. Ką E. B. kalbėjosi su L. B., jis nežino. Bet, praėjus maždaug valandai po pokalbio tarp E. B. ir L. B., jis pamatė, kad prie jo namų lango priėjo L. B. (langas buvo pravertas) ir pasibeldė į jo kambario langą. Jis išbėgo į lauką. Iš namų iš karto pasiėmė žarsteklį, nes žinojo, kad L. B. atvažiavo tikrai ne turėdamas draugiškų ketinimų. Jis yra konfliktiškas žmogus, anksčiau su juo bendravo, bet vėliau bendrauti nustojo. Jie abu su E. B. išbėgo į lauką. L. B. iš karto „stojo į muštynių pozą“. Tačiau, kai pamatė, kad jis turi žarsteklį, pradėjo atsitraukinėti, nors vis tiek norėjo muštis. L. B. pradėjo bėgti link dvidešimt ketvirtojo namo, kur pamatė stovintį automobilį, jame, vairuotojo vietoje, sėdėjo jam nepažįstamas vaikinas. Jis jam pasakė išlipti iš automobilio, jis išlipo. Tuomet jis jam vieną kartą su žarstekliu sudavė per dešinę ranką, ties dilbiu, ir pradėjo daužyti per automobilio BMW (mėlynos spalvos) langus, jam atrodo, jis išdaužė visus automobilio langų stiklus (t. I, b. l. 133–134).
6.2. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate gautas L. S. protokolas–pareiškimas, kad 2022 m. kovo 12 d. apie 18 val. adresu – (duomenys neskelbtini), R. S. jo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, su metaliniu strypu apgadino jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 1–2, 14, 40).
6.3. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2022 m. kovo 12 d. apie 17.52 val. jam per programėlę „Messenger“ paskambino pažįstamas L. B., kuris paprašė nuvežti jį iki (duomenys neskelbtini)., sakė, kad jam labai reikia ten nuvykti. L. B. nurodė, kad jis jo lauks prie bibliotekos, esančios (duomenys neskelbtini). Jis su savo automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo link L. B. nurodytos vietos. Privažiavęs pastebėjo, kad L. B. yra ne vienas, su juo buvo D. B. (jis jo nepažįsta, su juo nėra bendravęs, nežino, kur jis gyvena). Jie abu įsėdo į jo automobilį ir visi kartu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini).. Kelionės metu jie klausė, ar jis galės jų palaukti. Jis sustojo pagrindiniame kelyje (duomenys neskelbtini)., kadangi pastebėjo, kad kelias šioje vietoje yra labai blogas, sustojo prie 24 namo, įsuko į šalutinį kelią. Jie abu išlipo iš automobilio ir nuėjo tiesiai – ten, kur jis nenorėjo važiuoti, link 11b namo. Prie jo automobilio pribėgo R. S. (šį asmenį jis yra kelis kartus matęs Lentvaryje), kuris jį, sugriebęs ranka už striukės, ištraukė iš automobilio. Tuomet, nieko jam nesakęs, turėdamas rankose metalinį strypą, pradėjo jį juo daužyti, t. y. su metaliniu strypu, taikydamas į galvą, sudavė jam ne mažiau kaip šešis kartus. Įvykio metu jis bandė apsisaugoti nuo smūgių, todėl galvą ir veidą dengėsi rankomis, smūgius gavo į įvairias kūno vietas – daugiausiai į rankas, vieną kartą į pečius, nugarą ir kelį, saugodamas galvą rankomis, smūgius jautė ir galvoje. Tokiais veiksmais R. S. sukėlė jam fizinį skausmą. Po smūgių jam pavyko atsitraukti, ir jis, paėjęs šiek tiek toliau, pradėjo filmuoti, o R. S. pradėjo metaliniu strypu daužyti automobilį. Jis pradėjo klausti, ką jis daro, tačiau R. S. jam nieko neatsakė. R. S. su metaliniu strypu išdaužė automobilio stiklus (priekinį stiklą, galinį stiklą, galinį dešinės pusės šoninį stiklą bei dešinės pusės abu keleivio pusės stiklus) bei apgadino automobilio kapotą, bagažinės dangtį, galinį bamperį, galinį kairės pusės žibintą, kėbulą, automobilio valstybinį numerį (t. I, b. l. 23–24, 59–60).
6.4. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. S. papildomos apklausos metu parodė, kad laikosi anksčiau duotų parodymų, juos patvirtina. Nori papildomai parodyti, kad dėl padarytos žalos, apgadinus jo automobilį, jis kreipėsi į UAB „Verlita“, kuri sudarė išlaidų, patirtų dėl turto sugadinimo, sąmatą. Pagal sąmatą dėl tyčinio turto sugadinimo viso jam padaryta 2 521,71 Eur žala, kurią sudaro: darbų kaina, automobilio dažymas, automobilio dalys. Už vertinimo ataskaitą jis sumokėjo 150 Eur. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje jis pareikš civilinį ieškinį dėl tyčinio turto sugadinimo 2 671,71 Eur sumai. Dėl padaryto sužalojimo jis taip pat patyrė moralinę žalą (juto fizinį skausmą, dėl skausmo negalėjo eiti į darbą, privalėjo dirbti iš namų, jautė dvasinius išgyvenimus), kurią vertina 2 328,22 Eur suma, todėl pareiškia civilinį ieškinį bendrai 5 000 Eur sumai. Iš viso jam metaliniu strypu buvo suduoti septyni smūgiai. Jam metaliniu strypu bandė suduoti į galvą, tačiau nepataikė, nes jis užsidengė galvą rankomis, todėl pirmą smūgį gavo per dešinės rankos plaštaką, tuomet – du smūgius per kairės rankos plaštaką, ketvirtą smūgį – į kairį petį, vėliau – vieną smūgį į nugarą ir dar vieną smūgį į šlaunį bei vieną smūgį į kelį (t. I, b. l. 42–43, 46–49, 69–111).
6.5. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. S. papildomos apklausos metu parodė, kad 5000 Eur civilinį ieškinį jis mažina, nes R. S. jo atsiprašė, visiškai pripažino savo kaltę. Todėl ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo jis mažina iki 328,29 Eur ir pareiškia patikslintą civilinį ieškinį viso 3 000 Eur sumai. Dėl minėtos sumos atlyginimo jis 2022 m. birželio 9 d. sudarė susitarimą su R. S. (t. I, b. l. 52 – 53,56–58).
6.6. 2022 m. birželio 9 d. tarp nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. S. bei R. S. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodoma, kad R. S. nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. iki 2024 m. kovo 15 d. kas mėnesį perves po 150 Eur į L. S. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. 977300010151266318 (t. I, b. l. 161).
6.7. Akistatos tarp nukentėjusiojo L. S. ir kaltinamojo R. S. metu L. S. parodė, kad R. S. pribėgo prie jo automobilio su metaliniu pagaliu. Ištraukė iš automobilio (ką pasakė, neprisimena), užsimojo į jį ir su pagaliu, bandė suduoti į galvą, tačiau jis pakėlė rankas ir į galvą nepataikė, bet pataikė į ranką, po to į petį, nugarą, klubą ir kelį. Kai jis pabėgo nuo jo į šalį, pradėjo su minėtu pagaliu daužyti per jo automobilį. Išdaužė automobilio galinį bagažinės stiklą, bagažinės šoninį stiklą, keleivio pusės abu šoninius stiklus ir priekinį stiklą, apdaužė kėbulą, variklio dangtį, bagažinės dangtį, bamperį, numerius, durų apdailą. Kai pradėjo daužyti automobilį, jis pradėjo filmuoti. Jis su R. S. susitaikė, R. S. jo atsiprašė, dėl žalos atlyginimo susitarė, nori, kad tyrimas būtų nutrauktas. R. S. nurodė, kad su minėtais nukentėjusiojo parodymais jis sutinka, taip ir buvo, kaip nurodė L. S.. Jis taip pat nori parodyti, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, dėl nusikalstamos veikos labai gailisi (t. I, b. l. 141–142).
6.8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados duomenimis, L. S. nustatyti plaštakų, kairio kelio odos nubrozdinimai, kairio peties, dešinės šlaunies, kairio kelio poodinės kraujosruvos. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. I, b. l. 38–39).
6.9. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra pievoje, šalia (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis nukreiptas į (duomenys neskelbtini). Ant automobilio variklio dangčio, šalia BMW ženklo, yra matomas įlenkimas. Automobilio priekinis stiklas – sudaužytas, ant variklio dangčio matomos stiklo šukės. Dešinės pusės priekinių ir galinių durų langai yra išdaužti, išdaužtas šoninis bagažinės stiklas. Automobilio viduje bei išorėje (ant žemės) matomos stiklo šukės. Išdaužtas bagažinės dangčio stiklas, subraižytas ir sulankstytas bagažinės dangtis. Įlenkta ant bagažinės dangčio esanti valstybinio numerio ženklo (duomenys neskelbtini) lentelė. Išdaužta bagažinės dangčio žibinto dalis. Ant galinio kairės pusės sparno, virš žibinto, matomas įbrėžimas. Apžiūrėjus įvykio vietą, tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Vaizdo stebėjimo kameros nepastebėtos (1 tomas, b. l. 14–18).
6.10. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – vaizdo įrašas, kurį pateikė nukentėjusysis L. S.. Įrašas pavadintas „20220312_180831.mp4“, jo trukmė – 0:02 sek. Vaizdo įraše matyti mėlynos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio galinis stiklas išdaužtas. Girdisi vaikino balsas, kuris klausia: „Ką tu darai?“. Nuo automobilio pusės į asmens, kuris filmuoja, pusę eina vaikinas, kuris vilki tamsios spalvos sportiniu kostiumu. Vaikinas kairėje rankoje nešasi metalinį strypą, ar pagalį. Tyrimo metu nustatyta, kad minėtas vaikinas – R. S. (t. I, b. l. 27–28).
6.11. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2022 m. kovo 12 d. 18.15 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją L. S. prieš penkias minutes sumušė nepažįstamas asmuo. Su metalo nuolauža sudaužė pranešėjui priklausančio automobilio BMV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), langus (t. I, b. l. 9–12).
7. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo L. S. parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama R. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis tyčia sudavė septynis smūgius L. S. į įvairias kūno vietas – vieną kartą per dešinės rankos plaštaką, du kartus per kairės rankos plaštaką, vieną kartą į kairį petį, vieną kartą į nugarą, vieną kartą į dešinę šlaunį bei vieną kartą į kairį kelį, taip padarydamas nukentėjusiajam plaštakų, kairio kelio odos nubrozdinimus, kairio peties, dešinės šlaunies, kairio kelio poodines kraujosruvas, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam L. S., taip pat tyčia sugadino svetimą (L. S.) turtą už 2 521,71 Eur sumą. Kaltinamojo R. S. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Teismas sprendžia, kad R. S. padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą L. S. ir tyčia sugadino svetimą – L. S., turtą.
8. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą – devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą – vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmes visiškai sudėti, prie griežčiausios bausmės pridedant visą švelniausią bausmę, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 9 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose.
9. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 162–165).
11. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, kai veiką padaro recidyvistas, tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis).
12. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jis susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus. Tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis anksčiau keturis kartus teistas, be kitų nusikalstamų veikų, vieną kartą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir vieną kartą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nedirba, penkerių metų laikotarpiu penkis karus baustas administracine tvarka (b. l. 155–160).
13. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą, artimą šios bausmės vidurkiui, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktas, 6 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmes visiškai sudėti, prie griežčiausios bausmės pridedant visą švelniausią bausmę; remiantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
14. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė, kartu su nustatytais įpareigojimais, atsižvelgus į paminėtas, bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.
15. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 145–147), paliktina galioti iki teismo baudžiamasis įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
R. S. (R. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
R. S. (R. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, R. S. (R. S.) skirtas bausmes subendrinti, jas visiškai sudedant – prie griežčiausios bausmės pridedant visą švelniausią bausmę, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. (R. S.) paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Patvirtinti 2022 m. birželio 9 d. tarp R. S. (R. S.) ir L. S. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo R. S. įsipareigoja nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. iki 2024 m. kovo 15 d. kas mėnesį pervesti po 150 Eur į L. S. banko sąskaitą Nr. 977300010151266318, esančią AB „Swedbank“.
R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Rasa Lapėnienė