Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-888-2009].doc
Bylos nr.: 2-888/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr. 2-888/2009

Procesinio sprendimo kategorija 110.1.(S)

 

Lietuvos apeliacinis teismas

 

N u t a r t i s

Lietuvos respublikos vardu

 

2009 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Red Bull GMBH atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-4467-431/2009 pagal ieškovo Red Bull GMBH ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „SMS-Eligita“, uždarajai akcinei bendrovei „Natūralios sultys“ dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo, prekių ženklų savininko teisių gynimo ir nesąžiningos konkurencijos uždraudimo, tretysis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas Red Bull GmbH kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „SMS-Eligita“, UAB „Natūralios sultys“ prašydamas pripažinti atsakovo UAB „SMS-Eligita“ Lietuvos Respublikoje įregistruoto prekių ženklo „Red Bear Energy Drink“ registraciją negaliojančia; uždrausti atsakovams UAB „SMS-Eligita“ bei UAB „Natūralios sultys“ komercinėje veikloje bet kokiu būdu naudoti žymenį „Red Bear Energy Drink“, įskaitant tokiu žymeniu žymėti prekes arba jų pakuotes, siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, taip pat siūlyti ar teikti juo pažymėtas paslaugas, importuoti arba eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje bei įpareigoti išimti iš apyvartos visas prekes, kurios yra pažymėtos žymeniu „Red Bear Energy Drink“. Ieškovas pareiškimu taip pat teismą prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovus UAB „SMS-Eligita“ bei UAB „Natūralios sultys“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje nutraukti ieškovo teisių į ieškovo prekių ženklus pažeidimus, t. y. nutraukti prekių ženklinimą ginčijamu prekių ženklu „Red Bear Energy Drink“, nutraukti šiuo ženklu pažymėtų prekių siūlymą pardavimui, nutraukti šio ženklo naudojimą komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje, įpareigoti atsakovą UAB „Natūralios sultys“ išimti iš apyvartos prekes, kurios yra žymimos žymeniu „Red Bear Energy Drink“.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovo Red Bull GmbH prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškinio užtikrinimui gali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios su ieškinyje pareikštais reikalavimais susijusios taip, kad užtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, o laikinosios apsaugos priemonės, kurios nėra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, neatitinka jų paskirties ir negali būti taikomos.

Teismas nurodė, kad Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnis nustato prekės ženklo savininko teisių gynimo būdus, tarp jų ir įpareigojimą atsakovui nutraukti visus veiksmus, pažeidžiančius arba galinčius pažeisti Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnyje nurodytas teises. Teismas pažymėjo, kad Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte numatytas ženklo savininko teisių gynimo būdas – įpareigojimas nutraukti visus veiksmus, pažeidžiančius arba galinčius pažeisti šio įstatymo 38 straipsnyje nurodytas teises, teisminio ginčo atveju negali būti taikomas a priori; tokio pobūdžio veiksmus teismas gali uždrausti atlikti tik ateityje, t. y. išsprendus ginčą iš esmės, ne anksčiau kaip nuo atitinkamo teismo procesinio sprendimo priėmimo momento. Dėl nurodytų aplinkybių, teismo teigimu, laikinosios apsaugos priemonės pagal ieškinyje pareikštus materialiuosius reikalavimus negali būti taikomos, nes jos neatitinka CPK 144 straipsnyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties užtikrinti teismo sprendimo vykdymą konkretaus reikalavimo patenkinimo atveju.

Teismas nurodė, kad ieškinio dalykas šioje byloje prekių ženklo įregistravimo pripažinimas negaliojančiu ir įpareigojimas atsakovus nutraukti žymens naudojimą, taigi ieškovas byloje pareiškė du reikalavimus, kurie tarpusavyje susiję. Teismas pažymėjo, kad atsakovo UAB „SMS-Eligita“ vardu įregistruoto prekių ženklo „Red Bear Energy Drink“ registracija nėra panaikinta, o tik ginčijama šioje byloje, kitas ieškovo pareikštas reikalavimas – uždrausti atsakovams naudoti žymenį „Red Bear Energy Drink“ tiesiogiai susijęs su pirmuoju reikalavimu ir gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas tenkintų pirmąjį reikalavimą dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo. Teismo teigimu, uždraudus atsakovams ženklinti prekes žymeniu „Red Bear Energy Drink“, pardavinėti prekes pažymėtas žymeniu „Red Bear Energy Drink“, uždraudus naudoti žymenį „Red Bear Energy Drink“ komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje, bei įpareigojus išimti iš apyvartos prekes pažymėtas žymeniu „Red Bear Energy Drink“, iš esmės būtų patenkintas ieškovo antrasis reikalavimas, nors byla neišnagrinėta iš esmės net ir dėl pagrindinio reikalavimo. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nepritaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemon pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.

Atskiruoju skundu ieškovas Red Bull GmbH prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepagrįstai sprendė taikydamas tik bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisykles, įtvirtintas CPK 144 straipsnio pirmojoje dalyje, tačiau netaikydamas Prekių ženklų įstatymo 50-3 straipsnio nuostatų. Remiantis 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau - Prekių ženklų reglamentas) 99 straipsniu, ieškovas turi teisę paduoti prašymą Bendrijos prekių ženklui pritaikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kokias galima taikyti nacionaliniams prekių ženklams. Ši Prekių ženklų reglamento nuostata suteikia galimybę ieškovui, kaip registruotų Bendrijos prekių ženklų savininkui, prašyti taikyti tokias pat laikinąsias apsaugos priemones, kurias ginčuose dėl teisių į prekių ženklus pažeidimo gali prašyti taikyti registruotų nacionalinių prekių ženklų savininkas, remdamasis Lietuvos nacionaline teise. Remiantis Prekių ženklų įstatymo 50-3 straipsnio pirmąja dalimi, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistas Prekių ženklų įstatymas, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti. Teismo argumentas, kad atsakovams gali būti nurodyta sustabdyti neteisėtus veiksmus tik ateityje, t.y. tik išsprendus ginčą iš esmės, ne anksčiau kaip nuo atitinkamo teismo procesinio sprendimo priėmimo momento, tiesiogiai prieštarauja Prekių ženklų įstatymo 50-3 straipsniui ir jį pažeidžia.
  2. Teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, kuri neatitinka pasikeitusių teisės aktų.
  3. Jei yra tikimybė, kad teismas panaikins ženklo registraciją, privalo būti taikomos laikinosios priemonės. Atsisakius ieškovui suteikti apsaugą, bylos nagrinėjimo metu tęsiamais pažeidimais gali būti padaryta nepataisoma žala ieškovo ženklų skiriamiesiems požymiams ir reputacijai.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai UAB „SMS-Eligita“ ir UAB „Natūralios sultys“ prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo Red Bull GmbH atskirąjį skundą atmesti. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir nėra pagrindo jos panaikinimui ar pakeitimui. Atsakovų nuomone, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas nepasunkės bei nepasidarys neįmanomas.

 

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad neUždarytisuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

CPK 145 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas. Pažymėtina, kad minėtas sąrašas nėra baigtinis – CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 13 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kituose įstatymuose numatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Prekių ženklų įstatymo 50-3 straipsnio antroji dalis numato, kad kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra: 1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises; 4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises; 5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitas; taip pat reikalauti pateikti banko, finansinius arba komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu; 6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones.

Nagrinėjamu atveju ieškovas Red Bull GmbH prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Prekių ženklų įstatymo 50-3 straipsnio antrosios dalies 2 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą asmenis laikinai nutraukti Prekių ženklų įstatymo nustatytų teisių pažeidimąnutraukti prekių ženklinimą ginčijamu prekių ženklu „Red Bear Energy Drink“, nutraukti šiuo ženklu pažymėtų prekių siūlymą pardavimui, nutraukti šio ženklo naudojimą komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje, įpareigoti atsakovą UAB „Natūralios sultys“ išimti iš apyvartos prekes, kurios yra žymimos žymeniu „Red Bear Energy Drink“. Kaip jau buvo minėta, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad neUždarytisuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Teisėjų kolegijos nuomone, taikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, gali būti padaryta didelė žala atsakovams UAB „SMS-Eligita“ bei UAB „Natūralios sultys“, kurie turėtų išimti iš apyvartos prekių ženklu „Red Bear Energy Drink“ pažymėtas prekes, nors šio prekių ženklo registracija nėra panaikinta ir jos panaikinimo klausimas sprendžiamas šioje byloje, bylą nagrinėjant iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, kaip jau buvo minėta, užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, tačiau, atsižvelgiant į ieškiniu pareikštus reikalavimus bei prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų nebeįmanomas. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės savo esme sutampa su ieškinio reikalavimu ir, taikius šias priemones, būtų užtikrintas ne teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovui, įvykdymas, bet faktiškai būtų patenkintas ieškovo reikalavimas. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ir neturėtų būti taikomos ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones, o atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumo atmestini.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                     Alė Bukavinienė

 

Danutė Gasiūnienė

 

Kazys Kailiūnas