Civilinė byla Nr. B2-552-555/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00929-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.2.1.; 3.4.2.2.; 3.4.2.3.; 3.4.3.1.; 3.4.3.2;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ atstovei R. R., advokatui A. G., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Parama verslui“ atstovei A. U., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Admiras“ atstovui advokatui A. V., ieškovės (restruktūrizavimo byloje trečiojo asmens) akcinės bendrovės DNB bankas atstovei advokatei R. Ž., trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB bankas atstovei V. N., trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės DNB bankas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Vicus“, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė Nordea bankas Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Continentals Investment Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekskomisarų biuras“, uždaroji akcinė bendrovė „Bodesa“, ir ieškovo V. Z. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vicus“, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė DNB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „VKK Kaunas“, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „VKK investicija“, uždaroji akcinė bendrovė „VKK Vilnius“, uždaroji akcinė bendrovė „Parama verslui“, akcinė bendrovė Nordea Bank Lietuvos filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bankrutavusi Nacionalinė kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Admiras“,

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teisme 2014 m. spalio 15 d.  gautas ir 2015 m. spalio 16 d. teisėjo rezoliucija priimtas nagrinėti ieškovės AB DNB bankas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Vicus“ iškėlimo. 2014 m. spalio 28 d., 2014 m. spalio 29 d., 2014 m. lapkričio 10 d. ir 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimis AB SEB bankas, AB Nordea bankas Lietuvos filialas, AB DNB bankas, UAB „Continentals Investment Group“, UAB „Ekskomisarų biuras“ ir UAB „Bodesa“ įtraukti į UAB „Vicus“ bankroto bylą trečiaisiais asmenimis. Ieškovė ir tretieji asmenys yra atsakovės kreditoriai. Prašymus iškelti UAB „Vicus“ bankroto bylą grindžia atsakovės vengimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus, jos nemokumu.

Tame pačiame teisme 2014 m. spalio 16 d. gautas ir teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi priimtas nagrinėjimui UAB „Vicus“ direktoriaus V. Z. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Vicus“. Ieškovas nurodė, kad įmonė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kurių priežastis – finansavimo stoka prekybos centro „Kalniečiai“ fasadinės dalies rekonstrukcijos užbaigimui bei AB DNB banko pritaikytas areštas prekybos centro patalpoms. Nurodoma, kad nepatrauklus išorinis pastato vaizdas atstumia nuomininkus bei pirkėjus, dėl ko atsakovas turi mažinti patalpų nuomos kainas, o tai lėmė apyvartinių lėšų trūkumą. 2014 m. spalio 28 d., 2014 m. lapkričio 10 d., 2014 m. lapkričio 11 d., 2014 m. lapkričio 12 d., 2014 m. lapkričio 13 d., 2014 m. lapkričio 14 d., 2014 m. lapkričio 20 d., 2015 m. balandžio 24 d., 2015 m. birželio 16 d., 2016 m. kovo 17 d. nutartimis AB SEB bankas, AB DNB bankas, UAB „Nikaras“, UAB „VKK Kaunas“, RUAB „VKK Investicija“, UAB „VKK Vilnius, UAB „Toileta, UAB „Baltic Net“, AB Nordea bankas Lietuvos filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bankrutavusi Nacionalinė kredito unija ir UAB „Admiras“ įtraukti į UAB „Vicus“ restruktūrizavimo bylą trečiaisiais asmenimis. 2016 m. balandžio 13 d., 2016 m. balandžio 11 d. nutartimis tretieji asmenys UAB „Toileta“, UAB „Nikartas“ ir UAB „Baltic Net“ pakeisti UAB „Parama verslui“.

Atsakovės UAB „Vicus“ atstovai teismo posėdžio metu nesutiko su UAB „Vicus“ bankroto bylos iškėlimu, palaikė prašymą dėl UAB „Vicus“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taip pat nurodė, kad įmonė nėra nemoki, kadangi susidūrė tik su laikinais finansiniais sunkumais, todėl turi galimybę atkurti savo mokumą.

Ieškovės (restruktūrizavimo byloje trečiojo asmens) AB „DNB bankas“ atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka, kad UAB „Vicus“ būtų keliama restruktūrizavimo byla, kadangi bendrovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, o pareiškime ir balanse nurodomos turto vertės neatitinka realios UAB „Vicus“ turto vertės, atsakovė ilgą laiką neatsiskaito su kreditoriais ir tai daryti vengia, yra nemoki, todėl prašė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Vicus“ iškėlimo atmesti ir iškelti UAB „Vicus“ bankroto bylą.

Trečiųjų asmenų AB SEB bankas bei Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovai teismo posėdžio metu taip pat nesutiko, kad UAB „Vicus“ būtų keliama restruktūrizavimo byla, palaikė prašymą dėl UAB „Vicus“ bankroto bylos iškėlimo.

Trečiųjų asmenų UAB „Admiras“ ir UAB „Parama verslui“ atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu dėl UAB „Vicus“ bankroto bylos iškėlimo nesutinka, prašė jį atmesti ir tenkinti prašymą dėl UAB „Vicus“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nurodė, kad įmonė vykdo veiklą, todėl turi visas galimybes atkurti mokumą, yra pateikusi patikslintą restruktūrizavimo planą bei finansinius duomenis.

Trečiasis asmuo AB Nordea Bank Lietuvos filialas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad nesutinka su restruktūrizavimo bylos UAB „Vicus“ iškėlimu, mano, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, bendrovė yra nemoki Įmonių bankroto įstatymo prasme, o pateikti restruktūrizavimo plano metmenys yra deklaratyvūs ir neįgyvendinami.

Tretieji asmenys UAB „VKK Kaunas“, UAB „VKK Investicija“, UAB „VKK Vilnius“, palaiko pareiškimą dėl UAB „Vicus“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. pasikeitus Įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tokiu atveju, kai yra gautas tiek pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, šie privalo būti nagrinėjami kartu. Remiantis minėta įstatymo norma, Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi civilinė byla Nr. B2-549-555/2016 pagal ieškovės AB DNB bankas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Vicus“ prijungta prie UAB „Vicus“ restruktūrizavimo bylos Nr. B2-552-555/2016, paliekant civilinės bylos Nr. B2-552-555/2016.

Restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Vicus“ atsisakytina iškelti, o pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vicus“ tenkintinas.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) tikslas yra sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.), o pačiu įmonės restruktūrizavimo procesu siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). 

ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 str.).

ĮRĮ reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ  5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d.). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kitaip tariant, įmonei gali būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą nepaisant to, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas vieną ar kelias sąlygas (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2340/2013).

Kaip minėta, vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų – jeigu įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą šiuo pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Pagal bendrąją taisyklę, faktinė įmonės mokumo būsena vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015).

Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi iškėlė UAB „Vicus“ restruktūrizavimo bylą, tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-712-236/2016) Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Vicus“ klausimui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje pažymėjo, kad neabejotinai pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykis (ar jis jau atitinka nemokumo lygį) priklausys nuo to, ar yra pagrindas nekilnojamąjį UAB „Vicus“ priklausantį turtą (prekybos centrą ir sklypus Klaipėdoje ir Kaišiadoryse) apskaityti didesne nei masinio vertinimo būdu nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre nurodyta UAB „Vicus“ turimo turto verte. Masinio vertinimo būdu nustatyta turto vertė gali būti paneigta atlikus turto vertinimą ar kitais įrodymais, patikimai paneigiančiais masinio vertinimo rezultatus. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pašalintos abejonės dėl balanse apskaitytos UAB „Vicus“ turto realios vertės, taip pat, tinkamai nenustatyta pradelstų įsipareigojimų bendra suma, t. y. nenustatyti tinkamai rodikliai, kurie turi esminę reikšmę, sprendžiant dėl vienos iš sąlygų restruktūrizavimo bylai iškelti – įmonės (ne)mokumo.

Taigi, byloje nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartyje akcentuotas išvadas, pakartotinai pirmosios instancijos teisme nagrinėjant klausimą dėl UAB „Vicus“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo (šiuo metu ir dėl bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo ją kelti), teismo pareiga yra nustatyti UAB „Vicus“ turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, t. y. nustatyti kokia yra UAB „Vicus“ balanse apskaityto turto reali vertė ir jo santykis su neabejotinai pradelstų įsipareigojimų bendra suma.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „Vicus“ įregistruota 1999 m. birželio 30 d., bendrovės vadovas V. Z.. Bendrovės vykdoma veikla išimtinai susijusi su nuosavo ar nuomojamo nekilnojamo turto nuoma ir eksploatavimu. Pagal į bylą pateiktą atsakovės UAB „Vicus“ 2015 metų balansą, įmonės balanse apskaityto turto bendra vertė yra 36 479 212 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudaro  23 301 806 Eur (didžiąją dalimi materialus turtas – 21 517 891 Eur (žemė – 8 672 003 Eur, pastatai ir statiniai – 10 963 238 Eur ir nebaigta statyba – 1 882 650 Eur), finansinis turtas – 1 783 915 Eur (po vienerių metų gautinos sumos – 10 137 Eur, kitas finansinis turtas 1 773 778 Eur)),  trumpalaikis turtas – 13 177 406 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 251 080 Eur (išankstiniai apmokėjimai 251 080 Eur), per vienerius metus gautinos sumos – 12 926 326 Eur (pirkėjų įsiskolinimas – 17 494 Eur, kitos gautinos sumos 12 908 832 Eur)). Tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai  kreditoriams – 25 921 467 Eur, iš kurių didžiąją dalimi sudaro po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 18 115 841 Eur (kitos finansinės skolos – 18 115 841 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 7 805 626 Eur (finansinės skolos – 7 580 558 Eur, kredito įstaigoms – 7 311 852 Eur, kitos skolos – 268 706 Eur, skolos tiekėjams – 87 562 Eur, gauti išankstiniai apmokėjimai – 4 776 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 19 390 Eur, kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 113 340 Eur). 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad UAB „Vicus“ 2015 metus baigė patyrusi 3 929 Eur nuostolį. Kaip matyti, remiantis vien tik šiais duomenimis įmonė yra moki, tačiau pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kilus ginčui būtent dėl įmonės balanse nurodytos turimo turto vertės pagrįstumo, vertintina reali atsakovės turimo turto vertė, t. y. iš esmės byloje kilo ginčas dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio materialaus turto, kuris ir sudaro didžiąją atsakovės turimo turto dalį, – žemės sklypų Klaipėdoje ir pastato (prekybos centras „Kalniečiai“) rinkos vertės nustatymo. Pažymėtina, kad ginčo dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio Kaišiadorių rajone, Rumšiškių seniūnijoje, vertės nėra. Kaip pati atsakovė nurodo, šio turto vertė yra 800 000 Eur.

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2-712-236/2016), pasisakydamas dėl atsakovei priklausančio turto vertės, pažymėjo, kad masinio vertinimo būdu nustatytose UAB „Vicus“ nekilnojamo turto vertės yra ne tokios tikslios, kaip gali būti nustatomos individualaus vertinimo būdu. Taip pat nurodė, kad UAB „Vicus“ pateiktos UAB „Informacijos ir investicijų centras“ konsultacijos taip pat nėra pakankamas ir patikimas įrodymas apie turto vertę, kadangi šios išvados neatitinka Turto ir verslo vertinio pagrindų įstatymo reikalavimų. Papildomai Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad masinio vertinimo būdu nustatyta turto vertė gali būti paneigta atlikus turto vertinimą ar kitais įrodymais, patikimai paneigiančiais masinio vertinimo rezultatus. Esant šioms aplinkybėms, pakartotinai nagrinėjant klausimą dėl UAB „Vicus“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo (šiuo metu ir dėl bankroto bylos iškėlimo arba atsisakymo ją kelti) pirmosios instancijos teisme, siekiant išsiaiškinti realią, atsakovei nuosavybės teise priklausančių, žemės sklypų Klaipėdoje ir pastato (prekybos centro „Kalniečiai“) rinkos vertę, Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartimi buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė, pavedant ją atlikti ekspertams: A. L. dėl patalpų, esančių Savanorių per. 375, Kaune (prekybos centro „Kalniečiai“), rinkos vertės ir ekspertui G. T. dėl žemės sklypų, esančių Klaipėdoje, rinkos vertės. 2015 m. spalio 12 d. ekspertizės aktu Nr. 1682 EKZ_2015 GTA KLAI, ekspertizės objektų, esančių Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., rinkos vertė, vertės nustatymo datai, t. y. 2015 m. spalio 12 d., yra 989 300 Eur (40 žemės sklypų, priklausančių nuosavybės teise UAB „Vicus“). 2016 m. vasario 12 d. ekspertizės aktu Nr. 1754 EKZ_2015 ALA VHAN, ekspertizės objekto – pastato, esančio Kauno m. sav., Kauno m., Savanorių pr. 375, rinkos vertė 2015 m. gruodžio 3 d. yra 2 230 000 Eur. Atlikta turto vertinimo ekspertizė, teismo vertinimu, akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, kad UAB „Vicus“ balanse apskaityta bendra turto vertė yra paneigta, o reali turto vertė yra ženkliai mažesnė, nei ta, kurią deklaruoja atsakovė.

Nagrinėjamu atveju byloje iškilo ginčas dėl ekspertizės metu nustatytos nekilnojamo turto rinkos vertės pagrįstumo. Atsakovė nesutinka su ekspertizės metu nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte, laikydama ją nepagrįstai maža, nes, jos nuomone, nekilnojamas turtas įvertintas netinkamai, savo poziciją grindžia VĮ Registrų centro 2010 m. lapkričio 2 d. atlikta nekilnojamo turto – prekybos centro „Kalniečiai“ įvertinimo ataskaita Nr. L-10-1182, VĮ Registrų centro masinio įvertinimo metu nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte, AB Nordea banko ir AB DNB banko pasirinktų nekilnojamo turto vertintojų nustatyta verte bei Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. DGV150504/1 nustatyta ekspertizės objekto verte.

Pažymėtina, kad nustatant ekspertizės objekto – žemės sklypų, esančių Klaipėdoje, rinkos vertę, ekspertas nurodė, kad tikslingiausia naudoti lyginamąjį metodą, kurio esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Kadangi vertinami objektai yra žemės sklypai, kuriuos vertintojas gali palyginti su rinkoje parduotais analogiškais ir/ar panašiais objektais, šio metodo taikymas yra objektyvus ir tinkamas nustatant vertinamo turto vertę. Ekspertas tai pat pažymėjo, kad šiame ekspertizės akte nustatyta ekspertizės rinkos vertė gali skirtis nuo VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu nustatytos vidutinės rinkos kainos. Nustatant turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu neįmanoma atsižvelgti ir nebuvo atsižvelgta į šiuos veiksnius, reikšmingai lemiančius ekspertizės objekto rinkos vertę: faktinė ekspertizės objekto būklė ir įrengimo lygis; ekspertizės objekto naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimai; ekspertizės objekto konfigūracijos, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitos individualios savybės; privažiavimo galimybės; ekspertizės objekto padėtis gatvių, gretimybių, pasaulio šalių atžvilgiu; nekilnojamojo turto panaudojimo universalumas, plėtros potencialas; inžinerinė įranga (infrastruktūra); kiti ekspertizės objekto vertę lemiantys faktoriai, kurių neįmanoma nustatyti ir įvertinti neatlikus ekspertizės objekto apžiūros bei nesusipažinus su reikšmingais ekspertizės objekto vertei rinkoje dokumentais. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad ekspertizės aktu nustatyta ekspertizės objekto rinkos vertė yra tikslesnė ir labiau pagrįsta, nei masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė rinkos vertė, atspindinti ne konkretaus turto konkrečią rinkos vertę, o vidutinę rinkos vertę, kuri neprivalo sutapti su konkretaus turto rinkos verte, nustatyta individualaus turto vertinimo proceso metu.

Tuo tarpu, nustatant ekspertizės objekto – pastato (prekybos centro „Kalniečiai“) rinkos vertę, ekspertė nurodė, kad tikslingiausia naudoti yra pajamų metodą, kurio esmė yra turto teikiamos naudos grynųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į turto vertę. Pajamų metodu gali būti vertinamas tik tas turtas, kuris duoda ar gali duoti pajamas. Kadangi vertinamas turtas – tai paslaugų, kitos, prekybos paskirties patalpos, potencialiai galinčios generuoti nuomos pajamas, šio metodo taikumas yra aktualus ir objektyvus nustatant vertinamojo turto rinkos vertė. Ekspertė nusprendė netaikyti lyginamojo metodo ekspertizės objekto vertės nustatymui, kadangi į ekspertizės objektą žvelgė kaip į dalį prekybos pastato (septynių turtinių vienetų vientisą kompleksą), tuo tarpu turimi lyginamieji objektai, ekspertės nuomone nebuvo tinkamas palyginimui su ekspertizės objektu. Ekspertė taip pat pažymėjo, kad šiame ekspertizės objekto rinkos vertė buvo paremta naudojant pajamų metodą, kur visi skaičiavimai buvo atliekami naudojant duomenis be PVM, todėl šiuo metodu nustatytoje vertėje PVM nėra įskaičiuotas. Vykdant tokio turto pirkimo/pardavimo sandorį (jei PVM būtų išskiriamas) PVM mokestį reikėtų pridėti prie nustatytos turto vertės.

Taigi, nors atsakovė ir nesutinka su atlikto turto įvertinimo metu nustatytomis nekilnojamo turto rinkos vertėmis, prašo pateiktais ekspertizės aktais nesivadovauti, tačiau teismas pažymi, jog atsakovės ginčijamas nekilnojamojo turto vertinimas yra atliktas teismo ekspertų, turinčių nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimus, atliktas individualiai, nekilnojamą turtą (tiek žemės sklypus, tiek prekybos centrą) apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto faktinį nusidėvėjimą ir esamą būklę, o taip pat atliktas ir gautas CPK nustatyta tvarka. Be to, pažymėtina, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, 2006 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007).

Teismo nuomone, aplinkybė, kad nekilnojamo turto vertė, nustatyta atsakovės nurodytuose atliktuose turto įvertinamuose, skiriasi nuo ekspertizės aktais nustatytos turto vertės, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės aktu, juolab, jog atsakovės turto vertinimai atlikti žymiai anksčiau, tuo tarpu rinkos sąlygos šiuo metu yra pasikeitusios. Teismas taip pat pažymi, kad nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatoma masiniu vertinimo būdu, t. y. nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes, todėl gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės. Tokį skirtumą gali lemti ir kitos aplinkybės – rinkos pokyčiai, vertinimo laikas ar pan.

Teismas pažymi, kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisė, bet nenumato jo pareigos skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę (CPK 219 str.). Atsakovė nesutikdama su jai nuosavybės teise priklausančio turto nustatyta rinkos verte, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti teismo ekspertų pateikta išvada dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo, o taip pat, teismo nuomone, atsakovė nepaneigė, kad nagrinėjamoje byloje esančiuose ekspertizės aktuose nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos vertės (CPK 178 str., 185 str. 1 d.). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra jokio teisiškai pagrįsto pagrindo nesivadovauti į bylą pateiktais ekspertizės aktais, juolab, kad kilus abejonių dėl ekspertizės metu nustatytų nekilnojamo turto rinkos verčių, jų pagrįstumo, ar pačios ekspertizės atlikimo, proceso šalis turi teisę apklausti ekspertą teismo posėdžio metu (CPK 217 str.), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė tokia teise būtų pasinaudojusi.

UAB „Vicus“ pateiktuose 2015 metų balanso duomenyse tai pat nurodo ir trumpalaikį turtą – 13 177 406 Eur, kurį sudaro: atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 251 080 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 12 926 326 Eur (pirkėjų įsiskolinimas – 17 494 Eur, kitos gautinos sumos 12 908 832 Eur). Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, trumpalaikius įsipareigojimus sudaro debitorių įsiskolinimai įmonei, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta UAB „Vicus“ debitorių lentelė, iš kurios matyti, kad pirkėjų įsiskolinimai įmonei sudaro – 17 494,40 Eur, išankstiniai apmokėjimai – 251 080,40 Eur bei kitos gautinos sumos, kurios sudaro pačią didžiausią dalį, t. y. 12 908 831,51 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad viešai prieinamais Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Papilys“, UAB „Madisson Group“, UAB „Lemora“ ir UAB „STA statyba“ yra išregistruotos iš Juridinių asmenų registro, o tai suponuoja išvadą, kad šių juridinių asmenų jau nėra, todėl nėra galimybės atgauti ir nurodytus įsiskolinimus. Taip pat vertinant realias galimybes atgauti debitorinius įsiskolinimus, atsižvelgus į tai, kad bene didžiausius įsiskolinimus turintiems debitoriams yra iškeltos restruktūrizavimo arba bankroto bylos, t. y. UAB „Sanda“ – iškelta restruktūrizavimo byla, UAB „Vekšis“ – iškelta bankroto byla, UAB „VKK Investicija“ – iškelta restruktūrizavimo byla, o be to, į tai, kad didžioji dalis debitorių yra fiziniai asmenys, kuriems neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų, jų prievolės įvykdymas buvo užtikrintos atsakovės turtu, darytina išvada, kad UAB „Vicus“ balanse trumpalaikių įsipareigojimų deklaruojama suma yra ne tik, kad mažesnė, bet ir nėra aiškios šių įsipareigojimų atgavimo perspektyvos. Be to pažymėtina, kad per vienerius metus gautinos sumos, paprastai nelaikomos realiu turtu, nes jų atsakovė gali ir neatgauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. civilinėje byloje Nr. 2-373/2014).

Pažymėtina, kad viešais 2015 m. gegužės 25 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, įmonėje yra 5 apdraustieji asmenys, pradelsta skola sudaro 12 141,88 Eur, tuo tarpu Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, įmonės mokestinė nepriemoka sudaro 80 407,58 Eur. Iš atsakovės UAB „Vicus“ į bylą pateikto kreditorių sąrašo, 2015 metų balanso matyti, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 25 921 467 Eur, iš kurių pripažįstami pradelsti įsipareigojimai sudaro – 7 805 626 Eur sumą, nepradelsti įsipareigojimai (pasirašyti skolų atidėjimų susitarimai) – 18 115 841 Eur. Teismo vertinimu, per laikotarpį nuo tada, kai buvo atsakovei inicijuota restruktūrizavimo byla, atsakovės turimi įsipareigojimai ženkliai nesikeitė, su kreditoriais nebuvo atsiskaitoma, tuo tarpu įvertinus atsakovės turimo realaus turto mastą bei susidariusių įsiskolinimų kreditoriams dydį, kyla realių abejonių dėl įmonės perspektyvų atsiskaityti ir su tais kreditoriais, kurių skolų apmokėjimai terminai yra atidėti.

Nagrinėjamu ginčo atveju, įvertinus įmonės turimo nekilnojamo turto vertę 4 019 300 Eur (800 000 Eur, 989 300 Eur ir 2 230 000 Eur) ir pradelstų įmonės įsipareigojimų kreditoriams santykį 7 805 626 Eur, darytina išvada, kad atsakovė neabejotinai atitinka nemokios įmonės statusą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį (pradelsti įsipareigojimai viršija pusę valdomo turto). Pažymėtina, kad net ir vadovaujantis pačios įmonės pateiktais duomenimis (b.l. 43-60, 12 t. ) apie įmonės turimo statinio vertę, akivaizdu, jog įmonės turimo turto vertė tik nežymiai viršija įmonės pradelstus įsipareigojimus, o priverstinio pardavimo atveju net jų ir nepadengia (3956209 Eur). Kylant abejonių ir dėl kito balanse nurodyto turto vertės, vertinat visų įsipareigojimų dydį, darytina išvada, kad balanse pateikti duomenys apie debitorinius įsiskolinimus, nebaigtas statybas, įmonės statuso (nemokumo) nekeičia.

Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkto prasmę restruktūrizavimo galimybė suteikiama tik mokioms įmonėms, turinčioms laikinų mokumo problemų. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, finansinių sunkumų laikinumas – vertinamoji sąvoka, kurią nulemia tai, ar įmonė yra realiai pajėgi pakeisti situaciją taip, kad per nustatytą restruktūrizavimo proceso terminą įsiskolinimai būtų sumažinti, pertvarkyti ir dėl to netrikdytų įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos ir jos perspektyvų. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad atsakovės deklaruojami balanso duomenys neatitinka tikrovės, t. y. kad balanse nurodyto turto reali vertė yra ženkliai mažesnė, o pradelsti įsipareigojimai viršija pusę atsakovės realiai turimo turo vertės, konstatuotina, kad atsakovės įmonė yra faktiškai nemoki, jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), kas sudaro pagrindą atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą ir tenkinant kreditorių reikalavimus bendrovei keltina bankroto byla.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

Be kitų reikalavimų, kreditoriai AB DNB Bankas, AB SEB bankas bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo teismo skirti atsakovės administracijos vadovui V. Z. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nevykdant teismo įpareigojimų dėl įmonės finansinių dokumentų teikimo, klausimo dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos kėlimo (atsisakymo ją kelti) nagrinėjimo nepagrįsto vilkinimo.

Teismas atmeta prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovei paskyrimo nurodydamas, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005), o šioje byloje teismas akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatė.

Dėl administratoriaus kandidatūros.

Bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras asmuo (ĮBĮ 11 str. 1 d.). ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas (teisėjas) privalo paskirti įmonės administratorių. Pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Iš Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog pagal Bankroto administratorių atrankos taisykles šios įmonės administratoriumi atrinktas J. V., kuris ir skirtinas UAB „Vicus“ bankroto administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 2 d., 4 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsniu, 11 straipsniu, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, teismas

n u t a r i a :

atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Vicus“ (j. a. k. 135491720).

Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Vicus“ (j. a. k. 135491720) bankroto bylą.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ bankroto administratoriumi J. V. (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA220).

Uždėti uždarajai akcinei bendrovei „Vicus“ (j. a. k. 135491720) priklausančiam nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ kreditoriai per 40 dienų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nustatyti, kad įmonės administracijos vadovas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus.             

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtam bankroto administratoriui.

Informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto areštų aktų registrui.

Pavesti administratoriui atlikti kitus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                      Egidijus Tamašauskas