Administracinė byla Nr. ATP-450-116/2014
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00133-2014-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 47.8; 79.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugpjūčio 7 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas,
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarties, kuria A. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnio 1 dalies pažeidimą nubausta 1000,00 (vieno tūkstančio ) litų bauda. Alkoholiniai gėrimai – 45 plastikiniai buteliai alaus 1 litro talpos ir 34 skardinės sidro „Fizz“ 0,5 litro talpos konfiskuotos,
n u s t a t ė :
A. B. nubausta už tai, kad 2014 m. sausio 21 d. apie 18.30 val. vertėsi komercine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), t. y. P. K. už 5 litus pardavė vieno litro talpos „Bokšto“ alaus butelį ir už 3 litus 0,5 litro talpos skardinę „Fizz“. Tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 173 straipsnio 1 dalyje.
Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarimą ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarimą minėtoje byloje.
Skunde nurodo, kad 2014 m. sausio 22 d. jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad esą pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio ir kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto (Prekyba alkoholio produktais neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos,) reikalavimus, esą šiais veiksmais padarė nusižengimą, numatytą ATPK 173 straipsnio 1 dalyje. Su tokiu teismo nutarimu nesutinka, nes nepadarė jokio administracinio teisės pažeidimo. Teismo metu daug kartų prašė kalbėti garsiau (dėl savo amžiaus prastai girdi), dėl ko negirdėjo liudytojų parodymų ir negalėjo jiems užduoti papildomų klausimų.
Taip pat nurodo, kad pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, teigiama, jog pareigūnai: Viešosios policijos skyriaus viršininkas A. K., Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio (toliau – VPS PP) tyrėjas A. M., VPS PP vyr. tyrėjas S. Š. ir VPS PP tyrėjas D. Č. 2014 m. sausio 21 d. nuo 17:00 iki 22:00 vykdė tikslinę prevencinę priemonę kovojant su kontrabanda ir nelegalia prekių apyvarta. Toliau teigiama, kad pagal gautą anoniminį pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), gyvenanti A. B. (t. y. ji) prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis, alumi ir sidru. Pažymi, kad remiantis anoniminiais pranešimais pareigūnai pas ją lankosi ne pirmą kartą. 2013 m. negali tiksliai nurodyti, kurį mėnesį (ar vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje) pas ją lankėsi policijos pareigūnai (G. S. ir A. K.). Jie pasakė, kad gautas anoniminis pranešimas, ji juos geranoriškai įsileido į namus ir leido apžiūrėti. Jokių kontrabandinių cigarečių pas ją nebuvo rasta, kas leidžia teigti, kad anoniminis pranešimas buvo melagingas. Alaus, sidro, šampano, degtinės ji ir tuo metu turėjo namuose. Alkoholinių gėrimų turi nuolat, nes pati į parduotuvę nenueina, prašo anūkų, kad nupirktų parduotuvėje ir atvežtų. Turi keturis anūkus ir dvi anūkes, visi vaikai vedę (ištekėję), turi dešimt proanūkų. Kai vaikai atvažiuoja savaitgaliais į svečius, padeda ūkio darbuose (pjauna žolę, eina į mišką malkų), juos pavaišina. Yra garbingo amžiaus ir pati pasidaryti nieko negali. Neatsineša vandens iš šulinio, žiemą negali atsikasti takų, atsinešti malkų, to prašo kaimynų, kurie ateina jai padėti. Pinigų jie neima, todėl ji juos pavaišina vakariene ar alumi. Šiems tikslams jai ir reikalingi alkoholiniai gėrimai. Kiek žino namuose turėti alkoholinių gėrimų nėra nusikaltimas, be to ji turi alaus įsigijimo dokumentus (prideda prie skundo).
Apeliantė teigia, kad 2014 m. sausio 20 d. (dieną prieš tai, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas) pas ją atvyko policijos pareigūnas A. M.. Jis pasakė, kad buvo gautas anoniminis pranešimas esą ji prekiauja alkoholiniais gėrimais ir kontrabandinėmis cigaretėmis. Tarnybinį pranešimą surašytą 2014 m. sausio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto E. G., matė prisegtą prie bylos medžiagos. Pareigūną įsileido ir leido apžiūrėti namus, kadangi neturi ką slėpti, o ir anonimiškai šmeižiama jau ne pirmą kartą. Kontrabandinių cigarečių rasta nebuvo, alkoholinių gėrimų namuose buvo. Paklausė kam ji jų tiek turi, paaiškino, kad šiuo metu kerta mišką ir jai malkom, ir anūkai medienai pjauna (dar šiandien pas ją ūkiniuose pastatuose yra sudėta anūkų mediena) dėl to ir yra reikalingi gėrimai. Pareigūnas išvyko. Kitą dieną, vakare pas ją atėjo kaimynas A. M.. Jis jai atnešė malkų, vandens. Sėdėjo, kalbėjosi, jį pavaišino alumi. Tada pas ją atėjo P. K., jis jai buvo padėjęs ūkio darbuose anksčiau (kodėl jis šį faktą teisme neigia ji nežino), ir jam davė sidro skardinę ir alaus butelį. Pasikalbėjo ir jis išėjo. Po kelių minučių į namus atėjo policijos pareigūnai. Pasakė, kad apieškos namus, nes ji prekiauja alkoholiniais gėrimais. Jai su kaimynu liepė sėdėti. Apieškojo namus, kaimynui apieškojo net kišenes paklausė ar pardavė P. K. alaus ir sidro, pasakė, kad davė, o ne pardavė. Rado namuose alkoholinių gėrimų, tuos pačius kur vakarykščiai buvo matęs ir namus apžiūrėjęs pareigūnas. Paėmė tik tos rūšies alkoholinius gėrimus, kuriuos buvo davusi P. K.. Tuo metu namuose turėjau ir degtinės, „Malūnininkų“ trauktinės, šampano, jei gerai pamena ir kitokio alaus (silpno skardinėse), tačiau jie paimti nebuvo. Pasirašė po Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, nes pareigūnai sakė, kad taip reikia.
Kaimynas A. M. žodžiu patvirtino, kad ji P. K. davė, o ne pardavė alų ir sidrą. Tačiau jo parodymai raštu nebuvo fiksuoti. Jokių pinigų, kurie įrodytų prekybą alkoholiniais gėrimais iš jos nebuvo paimta, ir negalėjo būti paimta, nes ji iš P. K. jokių 10,00 (dešimties) litų negavo ir jam 2,00 (dviejų) litų grąžos nedavė.
Pasak apeliantės, policijos pareigūnai teisme teigia, jog P. K. buvo atvestas į jos namus dar kartą akistatai ir paliudijo, kad pirko alų ir sidrą iš jos. Šis faktas yra užfiksuotas 2014 m. sausio 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini). Pabrėžia, kad P. K. į jos namus jokiai akistatai nebuvo atvestas, kaip minėjo teisme, tai gali paliudyti tuo metu pas ją buvęs kaimynas ir teismo garso įrašas, kur pareigūnas D. Č. teigia, kad jis su P. K. sėdėjo automobilyje ir po to buvo atvestas į „prieangį“. Pas ją yra dviejų galų namas ir yra du „prieangiai“. Kadangi buvo sausio mėnuo, durys į gyvenamas patalpas buvo uždarytos. Tai kokiu būdu galėjo įvykti akistata, apie kurią mini kiti pareigūnai, kad P. K. buvo atvestas į jos namus ir patvirtino jai girdint, kad pirko iš jos gėrimus. Apeliantės nuomone, ši aplinkybė leidžia manyti, kad pareigūnai ne visai tiksliai ir teisingai dėsto įvykio aplinkybes. Kita aplinkybė, kuri leidžia abejoti pareigūnų teiginiais (tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini)), tai kad jie pamatė išeinantį iš jos gyvenamojo namo jaunuolį. Pažymi, kad jų kaime iš viso yra 8 sodybos, 2 iš jų negyvenamos. Viena nuo kitos yra nutolusios dideliais, net daugiau nei vieno kilometro atstumais. Jos namas stovi prie kelio, bet išėjimas iš namo yra į kiemo pusę. Buvo sausio mėnuo ir vakaras 18:30, t. y. tamsus paros metas ir pamatyti išeinantį iš namo jaunuolį ar kitą žmogų sunku, juo labiau matyti ką jis nešasi. Nebent būtum kieme ar žiūrėtum naktinio matymo žiūronais.
Apeliantės vertinimu, P. K. paaiškinimas surašytas su pažeidimais, t .y. po tekstu yra paliktos trys tuščios eilutės ir tik po to pasirašyta. Kiek jai žinoma turi būti pasirašoma iš karto po tekstu, kad nebūtų galima nieko daugiau parašyti. Galbūt P. K. pasirašė tuščiame lape, nežinodamas kur baigsis tekstas ? Todėl galima daryti prielaidą, kad P. K. pasirašė nežinodamas po kuo rašosi, arba įtakojamas policijos pareigūnų, ar siekdamas gauti naudos ar lengvatų dėl ankstesnių padarytų pažeidimų. Be to, kiek jau žinoma P. K., nuolat turi reikalų su teisėsaugos pareigūnais, tai galėtų įrodyti pažyma apie P. K. baustumą, todėl jis nėra pats patikimiausias liudininkas.
Apeliantė teigia, kad jos teisme vis klausdavo, kodėl P. K. nori ją apšmeižti. Ji nelabai suprato žodžio „šmeižti“ reikšmę. Vienas įvykis gali įtakoti P. K. norą kenkti netiesiogiai jai, bet „keršyti“ jos artimų žmonių ratui. Kiek jai žinoma, prieš įvykius jos namuose, (duomenys neskelbtini) girininkijoje buvo pastebėta didelės apimties medienos vagystė, P. K. buvo įtariamas dar su kitais asmenimis (kurių vardų ir pavardžių tiksliai nežino). Minėtą vagystę pastebėjus girininkija liepė sumokėti už medieną pinigus, kad būtų atlyginta padaryta žala, tuomet nesikreips į policijos instituciją. Kiek žino pinigai buvo sumokėti, t. y. įvykis išsiaiškintas be policijos pareigūnų. P. K. galėjo širsti ant jos anūko G. K., kuris yra (duomenys neskelbtini) girininkijos eigulys. Ir negalėdamas pakenkti jam tiesiogiai, apšmeižė ją ar kitus anūko artimus žmones.
Liudytojas P. K. į 2014 m. liepos 1 d. teismo posėdį buvo atvesdintas. Apklausus liudytoją P. K., jo parodymai buvo tokie kaip paaiškinime. Naujų faktų byloje kaip ir neatsirado. Pasak apeliantės, teisėjai uždavus papildomus klausimus P. K. kalbėjo netiesą: teisėjai paklausus - ar 18:30 nėra aplinkui veikiančios parduotuvės, P. K. pasakė kad nėra. Parduotuvė, į kurią vyksta yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, taip pat yra (duomenys neskelbtini) kaime ir ji dirba I-IV iki 19:30, V-VII - iki 20:00. Teisėjai paklausus iš kur P. K. sužinojo, kad ji prekiauja alkoholiniais gėrimais, atsakė iš draugų (duomenys neskelbtini) k. Apeliantė teigia, kad kaip jau minėjo, jų kaime 6 sodybos, kuriose gyvena senyvo amžiaus žmonės. Yra vienas jaunas vaikinas, bet kiek jai žinoma jie su P. K. nėra draugai. Teisėja neprašė P. K. patikslinti draugų vardų ir pavardžių. Kas leistų apklausti draugus, jei būtų būtinybė.
Apeliantė cituoja Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarimą: „Tai, kad jos namuose buvo rasta sidro ir alaus, neįrodo jos vertimosi komercine veikla neturint licencijos. Vien tik aplinkybė, kad P. K. teigimas, jog jis sidrą ir alų pirko iš A. B., neleidžia daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vertėsi veikla, kaip ji apibrėžta ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, pardavinėdama alkoholinius gėrimus. Be to, kaip ir yra teismų praktikoje, vertimasis neteisėta komercine veikla negali būti pripažintas vienkartinis asmens veikimas, todėl netgi administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti tik vienos dienos konkrečiu laikotarpiu padaryti asmens veiksmai, negali būti pripažinti versliškais, sistemingais ir pastoviais. Be to, norint konstatuoti vertimąsi neteisėta komercine veikla, reikalinga įrodyti, kad asmuo iš tokios veiklos, gavo pajamų, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta“.
Apeliantės teigimu, verslas yra veikla, kuri duoda pelną. Atkreipia dėmesį į tai, kad P. K. teigia, jog „Fizz“ skardinę pirko iš jo už tris litus. Pridėtas parduotuvėje įsigytos „Fizz“ skardinės pirkimo čekis, rodo, kad parduotuvėje sidras žymiai brangesnis, kainuoja 4,29 Lt, mano pasiteiravus gamintojo didmenos kainos ji taip pat būtų didesnė, nei teigia sumokėjęs P. K..
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių.
ATPK 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu - užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 173 straipsnyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad, kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: 1) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, 2) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, 3) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009).
Teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kurių pakaktų daryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas, o ne visi įrodymai. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. B. 2014 m. sausio 21 d. apie 18.30 val. vertėsi komercine veikla neturint licenzijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), t. y. P. K. už 5 litus pardavė vieno litro talpos „Bokšto“ alaus butelį ir už 3 litus 0,5 litro talpos skardinę „Fizz“, t.y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 173 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokole, A. B., P. K. paaiškinimuose užfiksuotos aplinkybės, pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojų D. Č., S. Š., A. M., P. K. duoti parodymai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo P. K. duotais parodymais, kadangi šiuo parodymus patvirtina liudytojų D. Č., S. Š., A. M. duoti parodymai, bei rašytiniuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės. Teismo vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės apie P. K. suinteresuotumą duoti melagingus parodymus ir nepagrįstai apkalbėti A. B. nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, ir todėl laikytinos pasirinkta gynybine taktika.
Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad prekyba alkoholio produktais yra licencijuojama veikla (Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1, 3 dalys), kad alkoholio prekyba gali užsiimti tik juridiniai asmenys. Teismas pažymi, kad atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla yra numatyta tiek ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnyje. Šios veikos atribojamos pagal tai kokiu mastu yra verčiamasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla. Tais atvejais, kai neteisėtai verčiamasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, versliškai ar stambiu mastu kyla atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnį. Versliškumas teismų praktikoje laikomas, kai veikla verčiamasi ne mažiau kaip 3 kartų. ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimui įrodymui reikalinga nustatyti ar šio pažeidimo padarymas buvo ne vienkartinis veiksmas, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į pas A. B. rastų tos pačios rūšies, kaip ir paimti iš P. K., alkoholinių gėrimų kiekį, tai kad iš P. K. gavo pajamas ir kitas aplinkybes, daroma išvada, kad A. B. veiksmai buvo susiję ir nukreipti į pajamų gavimą iš licencijuojamos veiklos, neturint licencijos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. liepos 2 d. nutarimą A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai A. B. pripažino padarius ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl skundžiamos nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Vaclovas Iždonas