(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurema“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties, kuria iškelta uždarosios akcinės bendrovės „Eurema“ bankroto byla,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja likviduojama M. tikroji ūkinė bendrija (toliau – TŪB) „Žaibas“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti uždarosios akcinės bendrovės „Eurema“ bankroto bylą. Prašyme nurodyta, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eurema“ yra likviduojamos M. TŪB „Žaibas“ skolininkė.

2.       Pareiškėjos aiškinimu, įvertinusi atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus ji pamatė, kad 2020 m. atsakovės įsipareigojimai (694 058 Eur) faktiškai viršijo jos turto vertę. Nors atsakovės turto vertė nurodyta 753 645 Eur, tačiau į šią sumą neturėtų būti įtrauktos per vienerius metus gautinos sumos, kurios sudarė net 503 482 Eur, bet nebus atgautos per vienerius metus. Pareiškėjos nuomone, tikėtina reali atsakovės UAB „Eurema“ turto vertė sudaro tik 250 163 Eur, tad atsakovės įsipareigojimai beveik tris kartus viršija turimo realaus turto vertę.

3.       Atsakovė UAB „Eurema“ su pareiškėjos prašymu nesutiko, teigdama, kad šis prašymas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Atsakovė pažymėjo, kad nors pareiškėjos prašyme ir parašyta, jog atsakovės įsipareigojimai (694 058 Eur) viršija jos turimo turto vertę, tačiau prašyme nenurodyta atsakovės turto vertė 2020 m. gruodžio 31d. Atsakovės 2021 m. metinės finansinės atskaitomybės dokumentuose užfiksuoti tokie duomenys: turimo turto vertė yra 1 015 951 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 916 490 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 91 739 Eur. Taigi, visos atsakovės mokėtinos sumos su ilgalaikiais įsipareigojimais 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 008 229 Eur., t. y. neviršijo turto vertės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi iškėlė UAB „Eurema“ bankroto bylą.

5.       Teismas konstatavo, kad prašymą iškelti atsakovei UAB „Eurema“ nemokumo bylą pateikė tinkamas subjektas – atsakovės kreditorė.

6.       Teismas pažymėjo, kad nors nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Teismas nurodė, kad atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turi pareigą pateikti įrodymus, jog vykdo pelningą veiklą ir turi daugiau turto nei įsipareigojimų.

7.       Juridinių asmenų registre atsakovė UAB „Eurema“ įregistruota 1996 m. Iš byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų teismas nustatė, kad atsakovės turtas 2017 m. sudarė 539 236 Eur (materialus turtas sudarė 61 908 Eur, per vienerius metus gautinos sumos sudarė 275 244 Eur); turimi įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos) siekė 395 360 Eur. 2018 m. atsakovės turtas sudarė 1 002 748 Eur (materialus turtas sudarė 41 811 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 271 627 Eur); turimi įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos) sudarė 898 285 Eur. 2019 m. atsakovės turtas sudarė 596 538 Eur (materialus turtas – 23 245 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 469 959 Eur); turimi įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos) siekė 490 645 Eur. 2020 m. atsakovės turtas sudarė 753 645 Eur (materialus turtas – 20 947 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 503 482 Eur); turimi įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos) sudarė 694 058 Eur. 2021 m. atsakovės turtas buvo 1 015 951Eur vertės (materialus turtas sudarė 20 161 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 479 682 Eur); turimi įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos) siekė 916 490 Eur. Teismas nurodė, kad nuo 2020 m. atsakovė veikia nuostolingai: 2020 m. nuostoliai siekė 49 537 Eur, 2021 m. – 44 259 Eur.

8.       Įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Eurema“ debitorių skolos 2022 m. kovo 10 d. sudarė 481 259,17 Eur. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktikoje išreikštos prezumpcijos, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Teismas pabrėžė, kad kai kurios UAB „Eurema“ debitorių skolos neišieškotos nuo 2013 metų (skolininko S. P. B. – xxl 109 223 Eur skola). Debitorius UAB „Telauta” bankrutavo, o didžiausias atsakovės debitorius su 343 123 Eur skola yra pareiškėja – likviduojama M. TŪB “Žaibas”, todėl nėra žinoma, ar atsakovės, kaip pareiškėjos antros eilės kreditorės, reikalavimas bus tenkinamas ir kokia apimtimi. 

9.       Teismas akcentavo, kad nesant byloje įrodymų apie objektyvias galimybes atgauti debitorines skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią atsakovės turimo turto vertę. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad reali atsakovės turto vertė yra 534 692 Eur (1 015 951 - 481 259).

10.       Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė turi 21 darbuotoją ir ji pateikė duomenis, kad nuo 2021 m. gruodžio mėn. darbuotojams nėra mokami atlyginimai; 2022 m. kovo 14 d. skola darbuotojams yra  57 705,58 Eur. Socialinio draudimo fondui skola nedengiama nuo 2017 metų, kuri 2022 m. kovo 28 d. sudarė 102 644,82 Eur.

11.       Teismas konstatavo, kad atsakovės įsipareigojimai (teismo duomenimis – 916 490 Eur) viršija jos realiai turimo turto vertę (534 692 Eur), atsakovė laiku nevykdo turtinių prievolių pareiškėjai, atsakovės prievolių įvykdymo terminai yra suėję. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Eurema“ yra nemoki, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių, jos turimi įsipareigojimai viršija turto vertę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Eurema“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti keli UAB „Eurema“ bankroto bylą. Kartu su atskiruoju skundu pateiktos nebaigtų vykdyti sutarčių kopijos, banko sąskaitos išrašas, mokėjimų nurodymų kopijos.

13.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad atsakovė negaus atsiskaitymo iš didžiausio savo debitoriaus (343 123 Eur skola) likviduojamos M. TŪB „Žaibas“ – realizavus skolininkės 2022 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkimo nutarime numatytą parduoti turtą, iš dalies bus patenkintas atsakovės kreditorinis reikalavimas.

13.2.                      Neaišku, kokiais kriterijais remdamasis teismas nusprendė, kad atsakovė neturi galimybių gauti 109 223 Eur atsiskaitymą iš skolininko S. P. B. – xxl (šis skolininkas nėra nemokus, bankrutavęs ar pan.).

13.3.                      Vienintelis skolininkas, iš kurio atsakovė realiai negaus atsiskaitymo, yra UAB „Telauta“, tačiau šio debitoriaus skola yra vos 2 680,66 Eur.

13.4.                      Atsakovės 2021 m. finansinėje atskaitomybėje yra įtrauktos ir 218 000 Eur vertės nebaigtos vykdyti sutartys. Metinės finansinės atskaitomybės dokumentuose iš pirkėjų gauti avansai atsispindi kaip skoliniai įsipareigojimai, o baigus vykdyti šias sutartis, skoliniai įsipareigojimai sumažės.

13.5.                      Atsakovės turto vertė 2021 m. gruodžio 31 d. realiai buvo 218 000 Eur didesnė, nei atsispindi atsakovės 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose.

13.6.                      Kartu su atskiruoju skundu pateikiami dokumentai paneigia teismo teiginius, kad atsakovė nuo 2021 m. gruodžio mėn. nemoka atlyginimų darbuotojams, kad skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nedengiama nuo 2017 m.

13.7.                      Atsakovės reali turto vertė yra ne mažesnė kaip 1 204 938 Eur, o įsipareigojimai sudaro 916 490 Eur. Vadinasi, įsipareigojimai yra mažesni už realią atsakovės turto vertę.

14.       Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja likviduojama M. TŪB „Žaibas“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

15.       Atsiliepimas motyvuojamas šiais teiginiais:

15.1.                      Atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovė buvo įpareigota pateikti teismui įrodymus, kad vykdo veiklą, jog jos vykdoma veikla yra pelninga ir ji turi daugiau turto nei įsipareigojimų, todėl nėra pagrindo priimti su atsakovės skundu naujai pateiktus duomenis.

15.2.                      Nors atsakovė nurodė, kad jos nebaigtų vykdyti sutarčių suma yra 218 000 Eur, tačiau įvertinus kartu su atskiruoju skundu pateiktų sutarčių kopijas matyti, jog šių sutarčių įvykdymo terminai yra pasibaigę. Nėra informacijos, ar šių sutarčių terminai buvo pratęsti, ar sutartys nutrauktos ir atsakovė neturi realių galimybių gauti 218 000 Eur sumą.

15.3.                      Atsakovė klaidina teismą teigdama, kad atsakovės reikalavimai bus patenkinti pareiškėjos likviduojamos M. TŪB „Žaibas“ bankroto procese. Šiuo metu pareiškėjos turto realizavimo tvarka ir kainos nėra nustatytos, turtas nėra realizuojamas, be to, reali pareiškėjos turto vertė yra gerokai mažesnė, kadangi į pirminį pareiškėjos turto sąrašą buvo įtrauktas turtas, priklausantis lizingo bendrovei.

15.4.                      Pirmosios instancijos teismas, mažindamas atsakovės turto vertę 452 246 Eur suma, tinkamai taikė teismų praktikoje suformuotas taisykles.

15.5.                      Atskirasis skundas neparemtas nei teisiniais, nei faktiniais pagrindais, be to, skunde išdėstyti melagingi teiginiai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde apibrėžtos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

17.       Atsakovė ir pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus duomenis. Nors abi šalys nesuformulavo prašymo pridėti naujai pateiktus duomenis prie bylos, tačiau šiais duomenimis rėmėsi savo procesiniuose dokumentuose. Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teisme svarstomas naujai pateiktų rašytinių duomenų priėmimo klausimas.

18.       CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Bylos šalys apeliacinės instancijos teismui teikiamų duomenų pirmosios instancijos teisme neteikė. Visų naujai pateikiamų duomenų (dokumentų) sudarymo data yra ankstesnė nei buvo priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis. Bylos šalys nenurodė priežasčių, dėl kurių šie duomenys negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir kodėl šių duomenų, kaip naujų įrodymų, pateikimo būtinybė iškilo po apskųstos nutarties priėmimo.

19.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus duomenis atsisakoma priimti.

Dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų

20.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

21.       Atskirajame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė UAB „Eurema“ yra nemokus juridinis asmuo. Sprendžiant bylą pagal atskirąjį skundą vadovaujamasi CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

22.       JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžtas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas siejamas su bendrų, o ne tik pradelstų juridinio asmens įsipareigojimų dydžiu.

23.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė dėl Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos nuostatos, siejamos su debitorinių skolų priskyrimu įmonės realiai turimo turto vertei. Teisminėje praktikoje vertinant įmonės trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-561-370/2022 23 punktą ir jame nurodytą praktiką). Tai reiškia, kad vertindamas  bendrovės galimo nemokumo būklę ir analizuodamas iš debitorių gautinas sumas, teismas privalo įvertinti skolinių prievolių įvykdymo galimybę, ir tik pripažinus tikėtino skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę.

24.       Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad iš debitoriaus – Vokietijoje individualią veiklą vykdančio asmens S. P. (naudojamas verslo vardas – S. P. B. - xxl) 109 223 Eur skolą ji gali realiai atgauti, nes skolininkas nėra nemokus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 109 223 Eur debitorinė skola susidarė dar 2013 m. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų bandžiusi atgauti minėtą skolą – siuntusi pretenzijas, raginimus, kreipusis į teismą ar pan. Atsakovė įrodymais nepagrindė minėtos skolos susigrąžinimo realumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad skola atsakovei nėra padengta maždaug devynerius metus. Vadinasi, nėra objektyvių prielaidų, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad atsakovės skolininko S. P. prievolė bus įvykdyta.

25.       Atsakovė nurodė, kad atgaus 343 123 Eur skolą iš skolininkės likviduojamos M. TŪB „Žaibas“ (šioje byloje – pareiškėjos) jos bankroto proceso metu. Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkės nemokumo administratorė paneigė atsakovės nurodytas aplinkybes, akcentuodama, jog bankrutavusios skolininkės turto realizavimo tvarka ir kainos dar nėra nustatytos, o turto vertės nepakanka patenkinti atsakovės nurodytos 343 123 Eur skolos. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad atsakovės įvardinta likviduojamos M. TŪB „Žaibas“ bankroto byloje patvirtinto atsakovės kreditorinio reikalavimo suma negali būti vertinama kaip reali visiškai ar iš dalies patenkintina suma.

26.       Į bylą pateiktame UAB „Eurema“ 2020 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodyta, kad ši bendrovė taiko kaupimo principą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, iš pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma, jei ši suma buvo įtraukta į mokesčio mokėtojo pajamas. <...> Skolos yra laikomos beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose arba jeigu skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu arba likviduotas, arba bankrutavęs. Nurodyta teisės norma suponuoja nuostatą, kad atsakovės UAB „Eurema“ nurodytos iš skolininkų S. P. bei likviduojamos M. TŪB „Žaibas“ gautinos sumos pripažintinos beviltiškomis skolomis, kurios neįtraukiamos į finansinės atskaitomybės dokumentus praėjus vieneriems metams nuo šių skolų atsiradimo ir (ar) nuo pareiškėjos likviduojamos M. TŪB „Žaibas“ paskelbimo bankrutavusiu skolininku.

27.       Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė iš skolininkų likviduojamos M. TŪB „Žaibas“ bei S. P. gautinų sumų į atsakovės realiai turimą turtą.

28.       Net ir tuo atveju, jei pasitvirtintų atsakovės atskirajame skunde išdėstyti teiginiai, kad iš vykdomų sutarčių ji gavo ir (ar) gaus 218 000 Eur sumą, tokia aplinkybė nepaneigtų pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovės turtinės prievolės viršija jos turimą turtą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė nepateikė duomenų, jog jos finansinė padėtis nuo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo būtų pagerėjusi (sumažėjo atsakovės turimi įsiskolinimai, ji pajėgi laiku vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, jos veikla yra pelninga ir pan.).

29.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad atsakovė yra nemoki įmonė, todėl yra teisinis pagrindas jai iškelti bankroto bylą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundas atmetamas.

               Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas        Gintaras Pečiulis