Administracinė byla Nr. N444-3605/2009
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2, 45.4.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. spalio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. V. dėl to, kad jis tą pačią dieną, apie 18 val. 45 min., ties Ukmergės gatvės 369 namu, Vilniuje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Taip pat nesilaikė kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 846 „Neįgalieji“. Taip buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 14 punktų reikalavimai. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 2 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį.
II.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu V. V. už ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skyrė 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas konstatavo, kad asmens kaltė įrodyta T. P. paaiškinimu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1959 bei kita bylos medžiaga.
III.
Apeliaciniu skundu V. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimą arba sumažinti paskirtos baudos dydį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taip pat prašo grąžinti 2008 m. spalio 12 d. paimtą transporto priemonę VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad nepranešus apie teismo posėdžio laiką, buvo pažeistą jo teisę į gynybą. Teigia, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta tik formaliai, netiriant įrodymų, neišklausius proceso šalių parodymų. Skundžiamas nutarimas paremtas vien suinteresuoto asmens T. P. paaiškinimu bei policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose neteisingai nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija asmeniui buvo įteikta. Tvirtina, kad automobilio neblaivus nevairavo, į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo blaivus, vartojo alkoholį prie parduotuvės esančioje kavinėje, bet vairuoti išgėręs neketino. Pažymi, kad nuvežtas automobilis iki šiol nepagrįstai negrąžintas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies .
ATPK 286 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime, be kita ko, turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, ne vieną kartą yra pažymėjęs (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-443/2006, N62-4341/2009), kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Skundžiamu nutarimu konstatuota, kad V. V. 2008 m. spalio 19 d., apie 18 val. 45 min., vairavo automobilį būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio ir pasistatė automobilį neįgaliesiems skirtoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Ukmergės gatvė 369, Vilnius, taip padarydamas pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 1241 straipsnio 2 dalyje. Nutarime nurodyti įrodymai, neva patvirtinantys apelianto kaltę dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo, tačiau nepateiktas joks motyvuotas įrodymų vertinimas, nenurodytas nei jų turinys, nei įrodomoji reikšmė, nei argumentuota, kodėl teismas vienus įrodymus atmetė, o kitais rėmėsi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir liudytojo T. P. paaiškinime pateikiami kaltinantys įrodymai. Tačiau kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, V. V. neigė savo kaltę nuo pat pradžių. Pažymėtina, jog viešosios teisės šakose (tame tarpe ir administracinėje teisėje) taikomas principas – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kuris lemia tai, jog siekiant asmenį patraukti teisinėn atsakomybėn būtina pašalinti tai padaryti kliudančias aplinkybes. Šios kategorijos bylose paprastai tai pasireiškia tuo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama įvykio versija privalo būti patikrinta, ypatingai tais atvejais, kai tokia versija priešinga policijos pareigūnų teikiamai. Taigi siekiant pašalinti bet kokias abejones, būtina betarpiškai patikrinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos duomenis, t. y. apklausti tarnybinius pranešimus surašiusius pareigūnus bei asmenį, surašiusį byloje esantį paaiškinimą, taip pat pagal būtinybę rinkti kitus papildomus įrodymus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ATPK 297 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir patikrinusi, ar apeliantui administracinė nuobauda buvo skirta laikantis įstatymų, sprendžia, kad administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, numatytų ATPK 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat nebuvo laikytasi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad taikant paminėtas teisės normas, bet kuriuo atveju skiriant nuobaudą už kelis pažeidimus turi būti atskirai įvertinamas ir kvalifikuojamas kiekvienas iš padarytų pažeidimų, nurodoma už jį pagal ATPK numatytas bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles skirtina nuobauda ir tik tada paskiriama galutinė nuobauda, parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-663/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas, nors ir nustatęs, kad buvo padaryti keli administraciniai teisės pažeidimai, atskirai nuobaudų už kiekvieną iš jų nenurodė ir iš karto paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą.
Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje padaryti procesiniai pažeidimai yra esminiai, dėl jų negalima spręsti, kad byla išnagrinėta teisingai, todėl ginčijamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas yra naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o V. V. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai | Antanas Ablingis |
| Ričardas Piličiauskas |
| Virgilijus Valančius |