Civilinė byla Nr. e2A-31-933/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00969-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.6; 2.6.6.2; 3.3.1.20

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kymelra“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tvarda“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kymelra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tvarda“ dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tvarda“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kymelra“ dėl baudų ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų kodas“ ir Radviliškio rajono savivaldybės administracija,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kymelra“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Tvarda“ 55 794,03 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad UAB „Statybų kodas“ ir Radviliškio rajono savivaldybės administracija buvo sudariusios statybos rangos sutartį dėl Šeduvos miestelio Kaštonų g. ir Laisvės a. infrastruktūros kompleksinio sutvarkymo statybinių darbų, įgyvendinant Radviliškio rajono savivaldybės administracijos projektą Nr. 08.2.1.-CPVA-R-908-61-0003 „Radviliškio rajono Šeduvos miesto viešųjų erdvių kompleksinis sutvarkymas“ pagal 2014 – 2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.2.1.-CPVA-R-908 „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“. Daliai su Radviliškio rajono savivaldybės administracija sudarytoje sutartyje nurodytų darbų atlikti UAB „Statybų kodas“, veikdama kaip generalinis rangovas, pasitelkė atsakovę. Atsakovė jai pavestus darbus atlikti pavedė ieškovei. Tokiu būdu 2020 m. kovo 26 d. ieškovė ir atsakovė sudarė statybos rangos sutartį Nr. 26/03/2020 (toliau – ir Sutartis, Sutartis Nr. 2) dėl Šeduvos miestelio Kaštonų g. ir Laisvės a. infrastruktūros kompleksinio sutvarkymo statybinių darbų; bendra Sutarties kaina – 322 179,83 Eur įskaitant PVM (arba 266 264,32 Eur be PVM). Ieškovės atliktus darbus atsakovė perdavė UAB „Statybų kodas“, o UAB „Statybų kodas“ – galutiniam užsakovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai. Visi ieškovės darbai buvo baigti laiku – 2021 m. gegužės mėnesį. Atsakovė nuolat vėluodavo atsiskaityti su ieškove už atliktus statybos rangos darbus. Ieškovės išrašytų sąskaitų pagal Sutartį iš viso yra 322 179,83 Eur (įskaitant PVM). Kadangi statybos rangos darbams yra taikomos atvirkštinio apmokestinimo taisyklės, prievolė įskaityti ir sumokėti PVM į biudžetą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalimi, pereina pirkėjui (šiuo atveju – atsakovei). Taigi atsakovė ieškovei iš viso turėjo sumokėti 266 264,32 Eur be PVM, tačiau atsakovė ieškovei 2021 m. birželio 30 d. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad: (i) ieškovė darbus pagal Sutartį turėjo atlikti iki 2020 m. rugpjūčio 26 d.; (ii) ieškovės atžvilgiu apskaičiuoti delspinigiai už tariamą vėlavimą atlikti darbus sudaro viso 115 984,74 Eur, kuriuos atsakovė įskaito į atsakovės prievolę ieškovei sumokėti už ieškovės atliktus darbus. Pažymėjo, kad darbų vykdymas buvo teisėtai sustabdytas ne dėl ieškovės kaltės; užsakovė darbų vykdymo terminą vėliau pratęsė, todėl atsakovė formaliai ir nesąžiningai naudojasi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo teise ir taip bando išvengti savo prievolių vykdymo ieškovei.

3.       Atsakovė UAB „Tvarda“ priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovės UAB „Kymelra“ 1 573 Eur patirtų trūkumų šalinimo išlaidų, 69 291,74 Eur delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė nurodė, kad 2019 m. spalio 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 02/10/2019 dėl Šaukoto miestelio centrinės aikštės infrastruktūros kompleksinio sutvarkymo (toliau – ir Sutartis Nr. 1); 2020 m. kovo 26 d. sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 26/03/2020 dėl Šeduvos miestelio Kaštonų g. ir Laisvės a. infrastruktūros kompleksinio sutvarkymo (Sutartis Nr. 2). Šalių sulygta kaina pagal Sutartį Nr. 1 – 1 525 140 Eur, pagal sutartį Nr. 2 – 2 322 179,83 Eur. Sutartimi Nr. 1 sulygti darbai, be kitų, apėmę ir medžių bei skroblų sodinimą, atlikti ir priimti 2020 m. birželio mėn. 2021 m. pavasarį pastebėti atliktų darbų pagal Sutartį Nr. 1 trūkumai – nudžiūvę dalis sodintų medžių bei krūmų. Nepavykus susitarti su ieškove dėl šių trūkumų pašalinimo, atsakovė 2021 m. liepos 23 d. pranešimu dėl garantinių įsipareigojimų nevykdymo informavo ieškovę apie nustatytų trūkumų šalinimą savomis lėšomis, kurių atlyginimo bus reikalaujama iš ieškovės ateityje (2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra serija TVR Nr. 20210703, sąskaitos suma 1 573 Eur, kurios ieškovė nėra apmokėjusi).

5.       Sutartyje Nr. 2 numatytas darbų atlikimo terminas, t. y. laikas, skaičiuojamas mėnesiais nuo darbų pradžios iki darbų perdavimo ieškovei, atlikus baigiamuosius bandymus (jeigu taikoma), kurių rezultatai yra teigiami, ir pasirašius darbų perdavimo–priėmimo aktą (1.2 punktas), – 5 mėnesiai (Sutarties Nr. 2 3.4, 6.1 punktai), kuris baigėsi 2020 m. rugpjūčio 26 d. Paskutiniai atliktų pagal Sutartį Nr. 2 darbų aktai pasirašyti 2021 m. birželio mėn., t. y. darbų pagal Sutartį Nr. 2 atlikimo terminą ieškovė praleido beveik 300 dienų. Pritaikius delspinigių skaičiavimo formulę už 180 kalendorinių dienų, delspinigių suma – 115 984,74 Eur (atsakovė šiai sumai 2021 m. liepos 30 d. išrašė sąskaitą faktūrą serija TVR Nr. 20210704). Atsakovė taikė įskaitymą, todėl ieškovės likusi pagal sąskaitą faktūrą mokėtina suma sudaro 69 291,74 Eur.

6.       Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal ieškovės ir atsakovės sudarytas statybos rangos sutartis (Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2), kuomet atsakovė atliko sumų įskaitymus pagal ieškovės pateiktus darbų atlikimo aktus paskaičiavusi 1 573 Eur nustatytų trūkumų (neprigijusių medžių) šalinimo išlaidas (2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra serija TVR Nr. 20210703) ir 115 984,74 Eur delspinigių už ieškovės vėlavimą atlikti sulygtus darbus (2021 m. liepos 30 d. sąskaita faktūra serija TVR Nr. 20210704).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. sprendimu visa apimtimi tenkino ieškovės UAB „Kymelra“ ieškinį – priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Tvarda“ 55 794,03 Eur numatyto atlyginimo už atliktus rangos darbus ir 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovės UAB „Tvarda“ priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovei iš ieškovės UAB „Kymelra“ 1 573 Eur nuostolių atlyginimo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas vertino, kad atsakovės UAB „Tvarda“ 2021 m. birželio 30 d. pranešimu atliktas įskaitymas neatitinka „aiškumo“ ir „apibrėžtumo“ kriterijų. Šių kriterijų neatitinka ieškovės reikalavimas į atsakovę, kurį atsakovė įskaitė. Tai, kad atsakovės dengiama 46 693 Eur skola yra kilusi pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras Nr. 2505, 2512, 2513, atsakovė nurodė tik 2021 m. rugpjūčio 12 d. rašte (ieškinio priedas Nr. 16).

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė 2021 m. birželio 30 d. negalėjo įskaityti priskaičiuotų delspinigių už konkrečią skolą ieškovei, nes įskaitymo metu ieškovė buvo pateikusi tik 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą KYM2009 Nr. 2505, o kitos sąskaitos faktūros Nr. 2512 ir 2513 buvo išrašytos 2021 m. liepos 13 d. Nepaisant to, teismas šios aplinkybės nelaikė įskaitymo negaliojimo pagrindu, bet kaip tik sutiko su ieškove, kad toks atsakovės atliktas įskaitymas patvirtina pagal šias sąskaitas faktūras reiškiamų ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nes šiuo veiksmu atsakovė pripažino, jog ieškovė turi konkrečią reikalavimo teisę. Be to, atsakovės atliktas įskaitymas taip pat įrodo faktą, kad statybos rangos darbus pagal Sutartį Nr. 2 ieškovė buvo baigusi ir pridavusi atsakovei iki įskaitymo.

10.       Įskaitymo aplinkybės teismui leido spręsti, kad įskaitymo metu atsakovė turėjo informaciją tiek apie ieškovės atliktus konkrečius darbus, tiek apie jų vertę. Atsakovės įskaityme nurodyta suma 46 693 Eur sutampa su trijų sąskaitų, t. y. Nr. 2505, Nr. 2512 ir Nr. 2513 suma, ir tai patvirtina, jog atsakovė žinojo apie konkretų ieškovės priešpriešinį reikalavimą, kuris susideda iš atsakovės pareigos apmokėti konkrečius ieškovės atliktus darbus, nurodytus paminėtose sąskaitose faktūrose.

11.       Teismas, vertindamas atsakovės priešpriešinį reikalavimą, susidedantį iš 115 984,74 Eur delspinigių, apskaičiuotų pagal Sutartį Nr. 2 nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. birželio 30 d., konstatavo, kad šis reikalavimas neatitinka „tikrumo“ ir „vykdytinumo“ kriterijų, todėl yra netinkamas įskaitymui. Teismas nusprendė, kad atsakovė sutartinius delspinigius skaičiavo nesant tam pagrindo, dėl ko atsakovės priešpriešinis reikalavimas nėra nei tikras, nei galiojantis (vykdytinas) (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pagrįstai teigė, kad atsakovė neteisingai aiškina Sutarties Nr. 2 6.6 punkto nuostatas, nustatančias, jog rangovui vėluojant atlikti darbus iki darbų atlikimo termino, nurodyto 3.4 punkte, pabaigos ir nepateikus užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, užsakovui rangovas moka 3 000 Eur baudą ir taip pat užsakovo reikalaujamus delspinigius dėl vėlavimo, kurių dydis nurodytas 3.4 papunktyje; delspinigių nebus reikalaujama, jei vėluojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo rangovo. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai nurodo, kad rangos darbų atlikimo terminas yra praleistas, jog jis yra praleistas be svarbių priežasčių ir kad už jo praleidimą turi būti skaičiuojamos netesybos.

12.       Teismas nurodė, kad ieškovės dalyvavimas rangos Sutartyje Nr. 2 yra išvestinis, t. y. jog ji dalyvauja kaip subrangovas, o generalinis rangovas šioje sutartyje buvo UAB „Statybų kodas“ ir, ieškovės atžvilgiu – atsakovė UAB „Tvarda“. Byloje nustatyta, kad rangos darbų užsakovu pagal Sutartį Nr. 2 buvo Radviliškio rajono savivaldybės administracija, kuri rangos darbus pirko viešo konkurso būdu ir rangos sutartį sudarė su konkurso laimėtoja UAB „Statybų kodas“. Vėliau, UAB „Statybų kodas“ daliai su Radviliškio rajono savivaldybės administracija sudarytoje sutartyje nurodytų darbų atlikti pasitelkė atsakovę UAB „Tvarda“, o atsakovė jai pavestiems darbams atlikti pasamdė ieškovę pagal Sutartį Nr. 2. Teismas sutiko, kad susiklosčiusi situacija dėl rangos darbų, kurių užsakovas buvo Radviliškio rajono savivaldybės administracija, turėtų būti aiškinama pagal vieningos rangos sutarties sampratą, t. y. kaip viena rangos sutartis, kuri realizuojama vadovaujant generaliniam rangovui, o ne kaip atskirų su subrangovais sudarytų rangos sutarčių visuma.

13.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, jog užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Todėl kiti rangovo pasitelkti asmenys, nors ir neatsako tiesiogiai užsakovui, tačiau jų atsakomybė yra išvestinė iš užsakovo teisių pažeidimo ir negali būti aiškinama kitaip, t. y. kaip savarankiška, kylanti tiesiogiai prieš generalinį rangovą, ir grindžiama sutarties uždarumo principu.

14.       Teismas pritarė ieškovei, kad subrangovo praleistas darbų atlikimo terminas nesukelia generaliniam rangovui tokių nuostolių, kuriuos gali patirti užsakovas negalėdamas naudotis rangos darbų rezultatu dėl generalinio rangovo ar subrangovo laiku neįvykdytos sutarties. Generalinis rangovas materialiąja prasme nėra suinteresuotas kuo greitesniu sutarties įvykdymu, ir skirtingai nei užsakovas nepatiria savarankiškų nuostolių vien tik dėl negalėjimo naudotis rangos dalyku. Teismo vertinimu, tokie nuostoliai turi išvestinį pobūdį ir generalinis rangovas tokių nuostolių gali reikalauti iš subrangovo tik jei tokius nuostolius yra atlyginęs užsakovui. Atsakovė UAB „Tvarda“ šiuo atveju savo nuostolius, apskaičiuotus delspinigių forma, siekia pagrįsti būtent tokiu pagrindu, t. y. kaip užsakovo teisę gauti nuostolių atlyginimą dėl negalėjimo laiku naudotis rangos sutarties dalyku, o ne kaip savo nuostolius, t. y. tikrus, realiai patirtus ir nepriklausančius nuo rangovo pareikštų pretenzijų. Tačiau šiuo atveju užsakovė pratęsė generaliniam rangovui UAB „Statybų kodas“ taikomus rangos darbų atlikimo terminus iki 2021 m. birželio 30 d. dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl papildomai paaiškėjusios darbų apimties (archeologinių tyrimų), projekto keitimo darbų ir vėliau susidariusių nepalankių oro sąlygų darbams atlikti (atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. A-11). Tokias aplinkybes teisme taip pat paliudijo liudytojas R. E., kuris teigė, kad jis vykdė atliekamų darbų techninę priežiūrą ir, jog jam buvo žinoma apie tai, kad savivaldybė nebuvo suinteresuota darbų vykdymu esant minusinei temperatūrai. Liudytojas taip pat patvirtino, kad atliekant archeologinius tyrimus buvo rasti vertingi objektai, dėl ko šie tyrimai užsitęsė ir, jog taip pat buvo keičiamas projektas dėl archeologinių tyrimų rezultatų; kad granitinių trinkelių klojimo darbai negalėjo būti atliekami esant minusinei temperatūrai, o medžių sodinimo darbai irgi negalėjo būti vykdomi žiemą. Teismo vertinimu, rašytinio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės nebuvimas dėl terminų pratęsimo šiuo atveju laikytinas formalumu – generalinis rangovas UAB „Statybų kodas“ tarpininkavo terminų pratęsimo klausimu tarp subrangovų ir užsakovo bei tokiu elgesiu patvirtino, kad su užsakovu pasiekti susitarimai bus taikomi ir subrangovams.

15.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad užsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2021 m. lapkričio 25 d. raštu yra pareiškusi pretenziją UAB „Statybų kodas“ dėl 3 788,60 Eur delspinigių, apskaičiuotų už vėlavimą atlikti darbus nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Paminėtas savivaldybės raštas formaliai reiškia, kad atsakovė turi pagrindą skaičiuoti delspinigius už paminėtą laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. birželio 30 d., tačiau teismas sutiko su ieškove, jog šis raštas automatiškai neperkelia atsakomybės už terminų praleidimą ieškovei kaip subrangovei.

16.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės atlikti rangos darbai nebuvo priimami pagal statybos darbų užbaigimo aktus ar dalinius aktus, o buvo priimami pagal pažymas apie atliktus darbus ir jų vertę, kurie buvo pateikiami atsakovei kartu su sąskaitomis faktūromis. Ieškovė nedalyvavo ir nebuvo įtraukta į statybos darbų užbaigimo procedūras, nederino užbaigimo procedūrų su užsakovu; jose dalyvavo generalinis rangovas UAB „Statybų kodas“, todėl tokios sutarties nuostatos, nustatančios rangos darbų perdavimo formalumus, buvo taikomos tik generaliniam rangovui santykyje su užsakovu, o į subrangos sutartį, t. y. Sutartį Nr. 2, buvo įtrauktos atsitiktinai.

17.       Teismas konstatavo, kad atsakovė byloje neįrodė ieškovės padaryto sutarties pažeidimo kaip delspinigių skaičiavimo pagrindo, todėl atmetė atsakovės argumentus dėl 2021 m. birželio 30 d. atlikto 46 693 Eur sumos įskaitymo ir atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti 69 291,74 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

18.       Teismo vertinimu, aplinkybę, kad visi darbai pagal Sutartį Nr. 2 buvo atlikti, patvirtina liudytojo R. E. teiginiai bei tai, jog Radviliškio rajono savivaldybės administracija nėra pareiškusi pretenzijų UAB „Statybų kodas“ dėl neatliktų darbų. Atsakovės teiginiai, kad kai kuriuos darbus atliko ieškovės samdyti subrangovai, nedaro įtakos atsakovės pareigai atsiskaityti už darbų rezultatą. Į byla nėra pateikti ieškovės ir atsakovės susitarimai, kuriais mažinama pagal Sutartį Nr. 2 numatytų darbų apimtis ar pagal kuriuos atsakovė susitaria atlikti konkrečius darbus subrangos pagrindu; atsakovė neatskleidė šalių susitarimo dėl tokio bendradarbiavimo esmės. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad ieškovė neįvykdė sutarties pagal joje numatytas apimtis ir neturi teisės į sutartyje numatytą fiksuotą sutarties kainą. Todėl priteisė ieškovei iš atsakovės 55 794,03 Eur pagal Sutartį Nr. 2 numatyto atlyginimo už atliktus darbus.

19.       Atsakovė, ginčydama savo pareigą sumokėti atlyginimą už atliktus darbus, taip pat rėmėsi sulaikymo teise pagal Sutarties 10.3 punktą, kuriame, be kita ko, nurodoma, jog: „Rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo užsakovui aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą sutartį.“ Atsakovės teigimu, ieškovė neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės visos sutarties kainos sumokėjimo, kadangi tokio reikalavimo tenkinimo sąlyga – visų iš sutarties kylančių prievolių tinkamas įvykdymas. Apie mokėjimo sustabdymą iki kol ieškovė pateiks garantinį raštą atsakovė yra nurodžiusi 2021 m. rugpjūčio 12 d. rašte (priešieškinio priedas Nr. 11). Teismas vertino, kad dėl tokio pareiškimo pagrįstumo turi būti sprendžiama pagal sutarties vykdymo sustabdymą reglamentuojančias teisės aktų normas. CK 6.46 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Nagrinėjamu atveju atsakovės prievolės sustabdymas nėra pateisinamas, todėl teismas netenkino atsakovės prašymo atmesi ieškinį ar leisti atsakovei nemokėti skolos iki kol bus pateiktas garantinis raštas.

20.       Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalys yra verslininkai, o skola atsirado iš komercinio sandorio, teismas nusprendė, kad atsakovė taip pat turi mokėti 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas).

21.       Spręsdamas dėl priešieškiniu atsakovės prašomų priteisti 1 573 Eur nuostolių, kuriuos ji patyrė savo sąskaita šalindama ieškovės darbų trūkumus, teismas vertino, ar medžiai nudžiūvo dėl rangovo kaltės, t. y. netinkamų medžių arba netinkamo jų pasodinimo, ar dėl užsakovo kaltės, t. y. netinkamos priežiūros ir nelaistymo. Vadovaudamasis CK 6.697 straipsniu, nustatančiu darbų kokybės garantijos reikalavimus, teismas konstatavo, kad šalys individualiai neaptarė reikalavimų dėl sodinamų medžių kokybės ar jų priežiūros po jų pasodinimo bei garantijų dėl pasodintų medžių naudojimo pagal paskirtį. Tačiau pažymėjo, kad pagal CK 6.668 straipsnio nuostatas, rangovas turi įstatyminę pareigą perduoti užsakovui informaciją, kartu su darbų rezultatu apie rangos sutarties dalyko naudojimą. Šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji buvo suteikusi konkrečias instrukcijas dėl pasodintų medžių priežiūros, todėl teismas nusprendė, jog ieškovė negali remtis rangos rezultato žuvimu po darbų perdavimo dėl to, kad užsakovas nesilaikė instrukcijų, t. y. netinkamai prižiūrėjo pasodintus medžius. Ieškovės pateikta specialisto M. P. 2021 m. liepos 31 d. nuomonė dėl nudžiūvusių medžių Eibariškių parke (atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. A-3), teismo vertinimu, neatsako į klausimą dėl medžių žuvimo priežasties, šioje nuomonėje tik konstatuojamas faktas, kad pasodinti medžiai yra apaugę piktžolėmis, yra su pažeistomis viršūnėmis; ieškovės pateiktose fotonuotraukose (atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. 2) taip pat yra fiksuota situacija 2021 m. liepos 21 d. Iš šių nuotraukų teismas padarė išvadą, kad ieškovės argumentai dėl medžių žūties dėl sausros neįrodyti, kadangi sausra aiškiai nepakenkė tarp medžių augančiai žolei ir piktžolėms, pažeisti yra tik ieškovės pasodinti skroblai. Ieškovė neįrodė medžių žuvimo priežasties ir tai, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, sukelia jai pareigą šalinti rangos darbų rezultato trūkumus, todėl teismas tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 1 573 Eur nuostolių priteisimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22.       Ieškovė UAB „Kymelra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta atsakovės UAB „Tvarda“ priešieškinio dalis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Atsakovė darbus pagal 2019 m. spalio 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 02/10/2019 priėmė 2020 m. rugsėjo 30 d. pasirašydama atliktų darbų aktą; atsakovė pretenzijų, perimdama ieškovės atliktus darbus, nereiškė. Tai įrodo, jog medžių (įskaitant skroblus) sodinimo darbus ieškovė atliko tinkamai, todėl neturi pareigos atlyginti atsakovės patirtas trūkumų šalinimo išlaidas.

22.2.                      Atsakovė nepateikė įrodymų, kiek skroblų faktiškai buvo nudžiūvę ir, ar buvo būtina juos atsodinti. Atsakovė 2021 m. liepos 16 d. el. laiške teigė, kad yra nudžiūvę 450 skroblų, kuriuos yra būtina atsodinti, tuo metu 2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodė, kad buvo atsodinta 250 vienetų skroblų, o kraštovaizdžio architektas M. P. 2021 m. liepos 31 d. nuomonėje nurodė, jog 2021 m. liepos 29 d. buvo atsodinti tik 77 vienetai skroblų, iš kurių dalis buvo atsodinama nepagrįstai, t. y. buvo išrauti dar žaliuojantys ir nepažeistomis šaknimis skroblai, nors tinkamai juos prižiūrint jų atsodinti nebuvo būtina.

22.3.                      Net jeigu ieškovė ir neteikė konkrečių instrukcijų dėl augalų priežiūros, tam tikri dalykai, tokie kaip piktžolių ravėjimas, yra savaime suprantami. Ieškovė negali būti įpareigota raštu informuoti atsakovę apie elementarias ir savaime bet kuriam protingam, apdairiam ir rūpestingam asmeniui (lot. bonus pater familias) suprantamas augalų priežiūros taisykles, kad reikia nuravėti piktžoles, kurios stelbia augalus ar, jog stichinės sausros metu augalus reikėtų palaistyti. Tokia informacija yra savaime suprantama ir negali būti laikoma specifine, kurios atsakovė negalėjo žinoti ar suprasti be atskiro rašytinio ieškovės nurodymo ir negali būti laikoma CK 6.668 straipsnio pažeidimu.

22.4.                      Teismas padarė klaidingą išvadą, kad tai, jog greta skroblų auga piktžolės, rodo, kad vandens buvo pakankamai, o skroblai nudžiūvo dėl kitų priežasčių. Pagal piktžolės aprašymą akivaizdu, kad būtent piktžolės galėjo būti skroblų nudžiūvimo priežastimi, t. y. jos sugėrė visą dirvožemio drėgmę aplink skroblus, o esant stichinei kaitrai, nelaistant ir neravint skroblų, dėl to jie ir nudžiūvo (jeigu nudžiūvo). Aplinkybę, kad skroblai buvo pasodinti tinkamos kokybės, patvirtina ir tai, kad nudžiūvo tik dalis pasodintų skroblų, nors visi skroblai vienodai buvo apaugę piktžolėmis ir neprižiūrimi. Jeigu skroblai būtų nudžiūvę dėl jų netinkamo pasodinimo / netinkamos augalų kokybės, tai būtų nudžiūvę visi ieškovės pasodinti skroblai, todėl ieškovė nėra ir negali būti laikoma atsakinga už nudžiūvusius skroblus.

22.5.                      Skroblai buvo pasodinti dar 2020 m. birželio mėn., o dėl jų defektų atsakovė pirmą kartą kreipėsi 2021 m. liepos 16 d. Defektai 2021 m. vasarą atsirado dėl netinkamo atsakovei perduotų darbų rezultato naudojimo ir priežiūros, kuri buvo akivaizdi ir elementari, t. y. laiku šalinti piktžoles, atstatyti demontuotus augalus laikiusius kuoliukus ir laistyti augalus stichinės kaitros metu, kai žemė, kurioje pasodinti augalai, buvo netgi suskeldėjusi nuo drėgmės trūkumo.

23.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės UAB „Kymelra“ ieškinys ir atmestas atsakovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo, bei priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti visa apimtimi, o UAB „Kymelra“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Teismas pateikė prieštaringus argumentus, nes, viena vertus, nurodė, kad įskaitymas neatitinka vieno iš savo būtinojo požymio – „aiškumo“, kita vertus, teigia, jog tai nėra įskaitymo negaliojimo pagrindas. Tokia prieštaringa sprendimo motyvacija neatitinka Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr.13P-65-(7.1.2) patvirtintų rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų, kuriuose nustatyta, kad teismo sprendimo motyvai negali prieštarauti vienas kitam, iš jų turi būti matoma, jog teismas turi poziciją dėl visų byloje kylančių klausimų.

23.2.                      Tiek ieškovei, tiek atsakovei buvo žinomos pinigų sumos dėl kurių vyko įskaitymas 2021 m. birželio 30 d., kadangi jau buvo išrašyti ir šalių pasirašyti rangos darbų priėmimo–perdavimo aktai (su darbų įkainiais), kurių pagrindu vėliau buvo išrašytos sąskaitos. Įskaitymo teisėtumui neturi reikšmės aplinkybė, kuriuo metu ieškovė išrašė dvi paskesnes sąskaitas: 2021 m. liepos 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2512 (11 522,42 Eur) ir Nr. 2513 (25 242,72 Eur), kadangi ši aplinkybė laikytina išimtinai nuo ieškovės priklausančiu formalumu. Ieškovės reikalavimo teisė į atsakovę atsirado nuo faktinio atliktų darbų priėmimo–perdavimo, kaip juridinio fakto, įforminimo. Todėl laikyti, kad įskaitymas neatitiko „aiškumo“ ir „apibrėžtumo“ kriterijų dėl to, jog nebuvo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, nėra pagrindo.

23.3.                      Atsakovė patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (negautas pajamas) grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: susitarimais tarp UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Tvarda“, susirašinėjimais tarp šių šalių, patvirtinančiais, kad UAB „Tvarda“ dėl darbų vėlavimo buvo priskaičiuoti 17 946,72 Eur dydžio delspinigiai, dalis jų (9 383,55 Eur) buvo sumokėta UAB „Statybų kodas“ užskaitymo būdu; UAB „Tvarda“ nebuvo pasamdyta, kaip subrangovas Kultūros paskirties pastato Druskininkuose rekonstravimo darbams dėl tos priežasties, jog vėlavo atlikti darbus pagal ankstesnę sutartį su UAB „Statybų kodas“ (prarasto užsakymo vertė – 504 933,24 Eur); atsakovė bankiniu mokėjimo pavedimu sumokėjo UAB „Statybų kodas“ 8 563,17 Eur delspinigių dėl sutarties vėlavimo. Pirmosios instancijos teismas dėl šių įrodymų nepasisakė.

23.4.                      Teismas sukūrė naują teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, jog sutartis, sudaryta tarp subrangovo (ieškovės) ir rangovo (atsakovės) (subrangos sutartis) (Sutartis Nr. 2), yra išvestinė, sutarties, sudarytos tarp generalinio rangovo (UAB „Statybų kodas“) ir užsakovo (Radviliškio rajono savivaldybės administracijos), atžvilgiu. Su tokia teismo pozicija atsakovė nesutinka ir nurodo, kad Sutartis Nr. 2 buvo rašytinės formos; kito rašytinio dokumento, keičiančio Sutarties Nr. 2 6.1 punktą, tarp šalių nebuvo pasirašyta; be to, atsakovė savo elgesiu ir veiksmais nesudarė pagrindo manyti ieškovei, kad ji yra pakeitusi ar keičia Sutarties Nr. 2 darbų atlikimo terminą.

23.5.                      Pirmosios instancijos teismo pateiktas teisės išaiškinimas dėl „vieningos rangos sutarties sampratos“ yra nesuderinamas su sutarties laisvės principu. Teismas paneigė sutarties (Sutarties Nr. 2) šalių teisę savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio, t. y. savarankiškai, suderinus valią, nuspręsti, koks bus konkrečios subrangos sutarties įvykdymo terminas. Sutarties laisvės principas gali būti ribojamas tik imperatyviųjų įstatymo normų pagrindu, tačiau teismas, apribojęs sutarties šalių teisę nustatyti subrangos sutarties įvykdymo terminą, kuris būtų kitoks, nei generalinės rangos sutarties įvykdymo terminas, nenurodė imperatyvios įstatymo normos, kuri draustų subrangos teisinių santykių dalyviams pasirinkti sutarties įvykdymo terminą, kuris nėra analogiškas generalinės rangos sutarties įvykdymo terminui. Aptariamas teismo „vieningos rangos sutarties“ išaiškinimas yra nesuderinamas ir su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje įtvirtintu sutarties uždarumo principu ir Romėnų teisės principu, jog sutartis neįpareigoja trečiosios šalies ir nesuteikia jai teisių (lot. Pacta tertiis nec nocent, nec prosunt) (2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019; 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017). Todėl trečiųjų asmenų (Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Statybų kodas“) susitarimas dėl generalinės rangos sutarties įvykdymo termino pratęsimo negali turėti tiesioginės įtakos Sutartimi Nr. 2 tarp atsakovės ir ieškovės nustatytų teisių ir pareigų apimčiai, tiesiogiai pakeisti Sutarties Nr. 2 turinį dėl sutarties įvykdymo termino ar / ir eliminuoti / padaryti negaliojančias sutarties sąlygas, numatančias atsakomybę už sutarties įvykdymo pažeidimą. Teismo pateiktas išaiškinimas taip pat prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei verslo praktikai.

23.6.                      Teismas ignoravo faktą, jog statybų sektoriuje subrangos darbai yra tarpusavyje susiję, dažnai vienas subrangovas gali pradėti darbus tik atlikus darbus kitam subrangovui. Jei visi subrangovai turės terminą, kuris bus vienodas generalinės rangos sutarties įvykdymo terminui, susiklostytų situacija, kuomet vienas subrangovas gali (be teisinių pasekmių ir netesybų skaičiavimo) atlikinėti darbus iki pat generalinės rangos sutarties įvykdymo termino pabaigos, nepaisant to, jog tik pirmajam subrangovui pabaigus darbus kiti subrangovai galėtų pradėti vykdyti sekančius darbus.

23.7.                      Nesutinka su teismo pozicija, jog ieškovės kaltę eliminuoja netinkamos oro sąlygos (šaltuoju metu laikotarpiu buvusi minusinė temperatūra), kadangi Sutarties Nr. 2 vykdymo laikotarpiu nebuvo ekstraordinarios minusinės temperatūros (-20, -25 laipsniai). Tai, kad lauke esant -1 laipsniui pagal celsijų nebegalima vykdyti Sutarties Nr. 2 yra nepagrįsta ir nesuderinama net su minimaliais protingumo ir sąžiningumo reikalavimais. Nors ir oro sąlygos, kaip tokios, gali būti pateisinančios tam tikrą vėlavimo laiką, tačiau tokios oro sąlygos turi pasižymėti ekstraordinarumu, būti neįprastos ar itin retai pasitaikančios atitinkamu metų laikotarpiu. Tik tokiu būdu galima įrodyti, kad asmuo negalėjo protingai tikėtis, numatyti, atitinkamų oro sąlygų atsiradimo. Ieškovė nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į atsakovę pagal Sutarties Nr. 2 9.11 punkte nustatytą tvarką, t. y. prieš 5 dienas, nurodant detaliai aplinkybes, jog darbai bus sustabdomi dėl netinkamų oro sąlygų, tačiau faktiškai darbus sustabdė, tokiu būdu pažeisdama ne tik Sutarties Nr. 2 nuostatas, bet ir bendradarbiavimo bei kooperavimosi pareigą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). Be to, net ir atėmus pačios ieškovės įvardintą trijų mėnesių laikotarpį, kai darbų negalima buvo vykdyti dėl oro sąlygų, šalių Sutartyje Nr. 2 sutartas darbų įvykdymo terminas yra vis tiek praleistas.

23.8.                      Archeologinių tyrinėjimų faktas, nenustačius, jog šie truko visą vėlavimo atlikti darbus laikotarpį, nėra pakankamas darbų vėlavimui pateisinti ir atsakovės teisei skaičiuoti netesybas paneigti. Archeologinių tyrinėjimų trukmė maksimaliai galėjo užsitęsti 3,5 mėnesių, todėl neturėjo lemiamos įtakos Sutarties Nr. 2 darbų įvykdymo terminų nukėlimui. Be to, jų mastas buvo nereikšmingas visiems atliekamiems darbams. Tą patvirtino ir byloje 2022 m. birželio 3 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas – asmuo, vykdęs darbų techninę priežiūrą iš užsakovo pusės, R. E., kuris patvirtino, kad archeologiniai tyrinėjimai galėjo turėti įtakos tik 30 procentų rangovės (ieškovės) atliekamiems darbams (teismo posėdžio garso įrašo 00:20:00 min.). Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nustatyti archeologinių tyrinėjimų įtaką galimų / negalimų atlikti darbų mastui yra itin svarbu ir teisiškai reikšminga, kadangi išimtinai nuo to, kokiu mastu darbus buvo trukdoma atlikti, priklauso tai, per kiek laiko, dingus priežasčiai, dėl kurios darbai buvo sustabdyti, Sutartis Nr. 2 būtų tinkamai įvykdyta. Jei aptartas mastas yra itin menkas, netesybų skaičiavimas gali būti stabdomas tik tiek dienų, per kiek konkretūs darbai, jei nebūtų vykę archeologiniai tyrinėjimai, būtų buvę atlikti.

23.9.                      Ieškovė neturi teisės reikalauti galutinio atsiskaitymo už visus atliktus darbus pagal Sutartį Nr. 2 išrašydama PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2519 (9 101,03 Eur), kadangi ieškovė reikalauja apmokėti už darbus, kurie apskritai nėra atlikti arba atlikti ne pačios ieškovės. Teismas netinkamai aiškino Sutarties Nr. 2 nuostatas, reglamentuojančias kainodarą ir supainiojo „fiksuotos sutarties kainos“ sąvoką su „fiksuoto įkainio“ sąvoka. Sutarties Nr. 2 tekste ne kartą yra akcentuojama, kad numatyta rangos darbų kaina gali būti perskaičiuojama ir rangovui mokėtina suma yra priklausoma nuo faktiškai ir tinkamai atliktų darbų kiekio. Aplinkybė, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija neteikė pretenzijų UAB „Statybų kodas“ dėl neatliktų darbų, nepatvirtina, jog ieškovė atliko visus darbus. Pagal prie Sutarties Nr. 2 pridėtą lokalinę sąmatą (lokalinės sąmatos 17 p.), ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti asfaltbetonio dvisluoksnės dangos viršutinio sluoksnio įrengimo darbus (asfaltavimą), kurių vertė 13 380 Eur, tačiau nei viename atliktų darbų akte, šio darbo nėra užaktuoto, t. y. šis darbas ieškovės neatliktas. Todėl atsakovė neturi sumokėti ieškovei visos Sutarties Nr. 2 kainos. Priešinga pozicija sudaro sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti,

23.10.                      CK 6.208 straipsnio dalyje nustatyta galimybė taikyti savigyną, kai sutartis įvykdoma netinkamai: šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2014). Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad priešpriešinės prievolės yra nelygiavertės, pirmiausia dėl to, jog ieškovės įsipareigojimai užtikrinti garantinio laikotarpio įsipareigojimus apima visus rangos darbus, kurių vertė 322 179,83 Eur. Kita vertus, nei CK 6.46 straipsnio 2 dalis, nei CK 6.208 straipsnis nenumato, kad savigyna negalima pasinaudoti, jeigu priešpriešinės prievolės yra nelygiavertės.

23.11.                      Teismas, priteisdamas ieškovei bylinėjimosi išlaidas (daugiau kaip 10 000 Eur), nepagrįstai jų nemažino atsižvelgiant į Rekomendacijas ir bylos sudėtingumą bei apimtį.

24.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį ieškovė prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

24.1.                      Ieškovė dar nebuvo išrašiusi bei pateikusi atsakovei sąskaitų faktūrų už darbus, tačiau atsakovė atliko įskaitymus. Atsakovės skola ieškovei tuo metu dar neegzistavo, todėl įskaitymas negalėjo būti atliktas. Ieškovė į bylą pateikė vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus su atsakovės žymomis, kad ji nesutinka su aktuose nurodytais darbų kiekiais, todėl kyla pagrįstų abejonių, kodėl atsakovė įskaitė ieškovei sumas, su kuriomis raštu nesutiko.

24.2.                      Atsakovė neturėjo teisės skaičiuoti delspinigių. Jeigu atsakovė būtų turėjusi teisę skaičiuoti delspinigius, tai ne ilgiau nei 6 mėnesius (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Ieškovė darbus užbaigė 2021 m. gegužės 31 d., o atsakovės ieškinys pareikštas teismui 2021 m. rugsėjo 10 d. Atsakovė, jeigu ir turėtų teisę reikalauti jai priteisti delspinigius, tai už ne ilgesnį terminą nei nuo 2021 m. kovo 10 d. (6 mėn. iki atsakovės ieškinio pareiškimo) iki 2021 m. gegužės 31 d. (visų darbų pagal Sutartį atlikimo diena). Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ji įskaitė delspinigių dalį, todėl toje dalyje senaties terminai netaikomi. Esant tokiai situacijai, jeigu teismas ir laikytų, kad atsakovė turi teisę į delspinigių atlyginimą, tai už ne ilgesnį terminą nei nuo 2021 m. kovo 10 d.

24.3.                      Byloje įrodyta, kad atsakovės bei UAB „Statybų kodas“ į bylą teikiami tarpusavio dokumentai bei paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai, nes jos yra tarpusavyje susijusius bei lojalios viena kitai: atsakovės direktorius R. P. dirba UAB „Statybų kodas“ darbų vadovu; atsakovė 2022 m. balandžio 7 d. prašyme / rašytiniuose paaiškinimuose teigė dėl ieškovės vėlavimo įvykdyti Sutartį neteko galimybės sudaryti kitą rangos sutartį su UAB „Statybų kodas“; abejotini ir kiti atsakovės pateikti jos ir UAB „Statybų kodas“ tarpusavio dokumentai; UAB „Statybų kodas“ direktorius patvirtino, kad UAB „Statybų kodas“ rengiami raštai yra registruojami registracijos knygoje, tačiau atsakovei skirti raštai tokio registracijos numerio neturėjo; tik 2022 m. gegužės 31 d. UAB „Statybų kodas“ 8 563,17 Eur delspinigių sumai išrašė sąskaitą faktūrą atsakovei ir pastaroji ją nedelsiant apmokėjo, nors buvo suėję senaties terminai delspinigiams reikalauti. Atsakovė nesąžiningai siekia pasipelnyti ieškovės sąskaita, nors ieškovė laiku ir tinkamai įvykdė Sutartį, o atsakovė dėl ieškovės kaltės nuostolių nepatyrė.

24.4.                      Iš bylos medžiagos bei liudytojo R. E. parodymų, duotų 2022 m. birželio 3 d. teismo posėdyje, yra žinoma, kad kiekvieną mėnesį trečiadieniais vykdavo bendri pasitarimai, kuriuose dalyvavo užsakovo, generalinio rangovo bei visų subrangovų atstovai, kuriems buvo žinoma ir pasakyta apie tai, jog darbų vykdymo terminai yra pratęsti. Tai rodo, kad visos rangos santykiuose dalyvavusios šalys (užsakovas, generalinis rangovas bei subrangovai) nepertraukiamai ir nuolat bendravo tarpusavyje, vieni kitus pažinojo bei suprato, kas kokią funkciją atlieka. Be to, ir pati Sutartis buvo parengta perrašant generalinės rangos sutarties tekstą, o R. P. rangos darbų atlikimo metu atstovavo ir atsakovei, ir generaliniam rangovui UAB „Statybų kodas“. Rangos darbų atlikimo metu tarp šalių buvo susiklostę tokie rangos santykiai, jog juos galima vertinti pagal vieningos rangos sutarties sampratą, t. y. kaip sudarytą vieną rangos sutartį, kur vadovauja vienas generalinis rangovas, o ne kelias atskiras sutartis.

24.5.                      Ieškovė 2020 m. gegužės mėnesį pagal Sutartį pradėjo vykdyti asfaltbetonio dangos ardymo darbus, grunto kasimo darbus ir pan. Tik ieškovei pradėjus vykdyti nurodytus darbus, jų vykdymas iš karto buvo sustabdytas dėl būtinų atlikti archeologinių tyrimų. Archeologiniai tyrinėjimai statybvietėje buvo baigti tik 2020 m. rugsėjo mėn. ir tik tada ieškovė galėjo tęsti rangos darbus. Tai patvirtina UAB „Statybų kodas“ raštai, siųsti Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, kuriuose nurodoma, kad darbai tęsiami tik nuo 2020 m. rugsėjo mėn., todėl yra būtina pratęsti jų įvykdymo terminus. Apie tai, kad Sutartimi sulygti darbai objektyviai negalėjo būti tęsiami žiemos laikotarpiu dėl oro sąlygų, o ne dėl ieškovės kaltės, patvirtina generalinio rangovo UAB „Statybų kodas“ 2021 m. sausio 15 d. raštai Radviliškio rajono savivaldybės administracijai. Projekto rangos darbų atlikimo terminai rangovams buvo pratęsti iki 2021 m. birželio 30 d. Tai patvirtina ir Centrinės projektų valdymo agentūros raštas. Be to, ieškovė darbus turėjo atlikti eilės tvarka ir, neatlikusi vienų darbų, negalėjo pradėti kitų darbų. Todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovė galėjo žiemą atlikti tam tikrus darbus bei tai būtų sutrumpinę galutinius darbų atlikimo terminus yra nepagrįsti.

24.6.                      Sutartimi šalys susitarė dėl fiksuotos Sutarties kainos. Sutarties 8.2. punktas numato, kad „sutarčiai taikoma fiksuotos kainos su peržiūra kainodara“, o 8.9. punktas numato, kad „sutarties kaina Sutarties galiojimo metu nekeičiama, išskyrus šiame punkte numatytus atvejus“, t. y. sudarant susitarimą dėl Sutarties kainos koregavimo. Kadangi šalys nėra sudariusios Sutarties pakeitimų, susijusių su jos kaina, atlikusi visus Sutartimi sulygtus darbus tinkamai, ieškovė turi teisę gauti visą Sutartimi sutartą kainą. Sutartimi šalys susitarė dėl konkrečios fiksuotos Sutarties kainos, o ne dėl tam tikrų darbų įkainių. Prie Sutarties nebuvo priedų, kurie reglamentuotų tam tikrų darbų kiekius ar įkainius, pagal kuriuos būtų galima nustatyti kainą. Šalys susitarė dėl konkretaus projekto įgyvendinimo už konkrečią kainą. Nesvarbu, ar ieškovė atliks daugiau ar mažiau darbų, ji turi gauti visą sutartą kainą. Ieškovė atliko visus sutartimi sulygtus darbus, o taip pat atliko ir papildomus darbus, kurie nebuvo iš anksto numatyti, bei už juos negavo papildomo atlygio. Tai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė sudarė Sutartį dėl fiksuotos kainos.

24.7.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neatliko visų Sutartimi sulygtų darbų, t. y. už 2 913,68 Eur sumą neįrengė gabionų. Tokius teiginius paneigia atsakovės direktoriaus R. P. parašu patvirtinti „Statybos darbų eiga“ žurnalo 50–51 psl., kur nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. ieškovė įrenginėjo gabionus, atsakovė juos priėmė ir patvirtino savo parašu, pretenzijų nereiškė, visus kiekius patvirtino. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė nepastatė BIO tualeto. Tokius teiginius paneigia atsakovės direktoriaus R. P. parašu patvirtintas „Statybos darbų eiga“ žurnalo 48 psl., kur 2021 m. gegužės 5 d. užfiksuotas darbas „biotualeto pastatymas“. Taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškovė neatliko asfaltavimo darbų, nors apmokėjimą už juos gavo. Ieškovė 2022 m. balandžio 11 d. pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovė jau išrašė sąskaitą už asfaltavimo darbus.

24.8.                      Ieškovė dar 2021 m. rugpjūčio 10 d. rašte atsakovei nurodė, kad jai yra reikalingi Radviliškio rajono savivaldybės administracijos patvirtinimai, tam, jog ji galėtų įsigyti garantinio laikotarpio draudimą. Toks dokumentas ieškovei pateiktas nebuvo. Atsakovė garantinio draudimo rašto jai nepateikimą nepagrįstai ir neteisėtai naudoja kaip savigyną nemokėti ieškovei 55 794,03 Eur skolos.

24.9.                      Nepaisant to, jog byloje ieškovei atstovavo du advokatai, tačiau jų atliekami darbai ieškovei nebuvo dubliuojami, t. y. ieškovė į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančias teisinių paslaugų teikimo ataskaitas, kuriose detaliai aprašomi visi ieškovei atlikti darbai bei jų kaina (antrojo advokato darbai jose nėra apmokestinti), byla buvo sudėtinga bei sprendžiami keli tarpusavyje nesusiję ginčai.

25.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį atsakovė prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

25.1.                      Atliktų darbų priėmimas savaime nepatvirtina, jog darbai atlikti tinkamai (be trūkumų), ar to, kad priėmus darbus atsakovė netenka teisės, po darbų priėmimo paaiškėjus atliktų darbų trūkumams, reikalauti šiuos pašalinti / atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovė, priimdama darbus, turėjo vertinti ir vertino tik tai, ar atliktų darbų akte nurodytas skaičius želdinių iš tiesų yra pasodintas į žemę. Priimdama ieškovės atliktus darbus atsakovė neturėjo galimybės vertinti, ar sodinimo darbai atlikti tinkamai, ar pasodinti želdiniai yra tinkamos kokybės, t. y. negalėjo išrauti sodinių, kad įsitikinti jų šaknų kokybe.

25.2.                      Ieškovės atliktų darbų trūkumus atsakovė pirmą kartą pamatė 2021 m. pavasarį. Būtent 2021 m. pavasarį ieškovės atliktų darbų trūkumai tapo akivaizdūs, kadangi dalis skroblų pradėjo žaliuoti, o likę – ne. Atsakovė apie tai nedelsiant informavimo ieškovę, tačiau ši nurodė, kad skroblų netolygus sužaliavimas yra natūralus, todėl tam, jog įsitikinti, kad dalies skroblų nesužaliavimo priežastis iš tiesų yra neprigijimas (o ne natūralus vėlavimas), reikia palaukti vasaros, todėl atsakovė 2021 m. liepos 16 d. kreipėsi į ieškovę su reikalavimu ištaisyti trūkumus. Ši aplinkybė paneigia ieškovės poziciją, jog skroblai nudžiūvo dėl vasaros metu netinkamai atliktos priežiūros. Skroblams jau buvus nudžiūvusiems 2021 m. pavasarį, 2021 m. vasaros kaitra ar vasarą atsiradusios piktžolės antrą kartą skroblų nudžiūvimo lemti nebegalėjo.

25.3.                      Kadangi byloje yra įrodymų, patvirtinančių, jog želdiniai jau buvo neprigiję (nudžiūvę) 2021 m. pavasarį, kai sausros ir / ar piktžolių dar nebuvo, teismas pagrįstai ir teisėtai fotografijų (pavienio netiesioginio įrodymo) nevertino, kaip eliminuojančių ieškovės atsakomybę pagal CK 6.697 straipsnį. Ieškovės įvardijama stichinė kaitra ir piktžolės turėjo vienodai paveikti visus ar bent didžiąją dalį visų skroblų, tačiau taip neatsitiko. Tai patvirtina, jog tikroji skroblų nudžiūvimo priežastis yra šių neprigijimas dėl netinkamo pasodinimo ir / ar daigų (skroblų) kokybės defektų.

25.4.                      M. P. nuomonėje iš esmės yra atkartojama tai, kas yra užfiksuota ieškovės pateiktose fotografijose, t. y. 2021 m. liepos 29 d. išdžiūvęs dirvožemis bei šalia skroblų esančios piktžolės. Tas pat užfiksuota ir fotografijose. Vadinasi, M. P. nuomonė tik patvirtina tai, jog 2021 m. liepos 29 d. žemė, kurioje susodinti skroblai, buvo išdžiūvusi ir joje buvo piktžolių, tačiau neįrodo priežastinio ryšio tarp išdžiūvusios žemės (piktžolių) ir skroblų nudžiūvimo.

25.5.                      Atsakovė persodino tik tuos skroblus, kurie, jos vertinimu, iš tiesų buvo nudžiūvę ir turėjo būti persodinti. Atsakovė atsakingai vertino, ar kiekvienas išrautas skroblas tikrai yra būtinas persodinti. Tą patvirtina faktas, jog 2021 m. liepos 16 d. atsakovė, preliminariai vertindama, manė, jog yra nudžiūvę 450 skroblų, tačiau 2021 m. liepos 28 d. atliekant persodinimo darbus (išrovus skroblus, įvertinus jų šaknų būklę ir pan.) šis skaičius buvo sumažintas iki 250 vnt.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

26.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

27.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

28.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas visa apimtimi tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovės 55 794,03 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovei iš ieškovės      1 573 Eur nuostolių atlyginimo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčas byloje kilo dėl atsiskaitymo pagal ieškovės ir atsakovės sudarytas statybos rangos sutartis, kuomet atsakovė atliko sumų įskaitymus pagal ieškovės pateiktus darbų atlikimo aktus paskaičiavusi delspinigius, taip pat dėl atsakovės 1 573 Eur nustatytų trūkumų (neprigijusių augalų atsodinimo) šalinimo išlaidų priteisimo ir pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

29.       Byloje nustatyta ir dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra, kad generalinė rangovė UAB „Statybų kodas“ ir Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2018 m. birželio 29 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl Šeduvos miestelio Kaštonų g. ir Laisvės a. infrastruktūros kompleksinio sutvarkymo statybinių darbų, įgyvendinant Radviliškio rajono savivaldybės administracijos projektą Nr. 08.2.1.-CPVA-R-908-61-0003 „Radviliškio rajono Šeduvos miesto viešųjų erdvių kompleksinis sutvarkymas“ pagal 2014 – 2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.2.1.-CPVA-R-908 „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“. Daliai darbų pagal šią sutartį atlikti UAB „Statybų kodas“, veikdama kaip generalinė rangovė, pasitelkė rangovę atsakovę UAB „Tvarda“, o pastaroji jai pavestus darbus atlikti pavedė subrangovei ieškovei UAB „Kymelra“.

30.       Tarp atsakovės ir ieškovės 2020 m. kovo 26 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 26/03/2020 (Sutartis Nr. 2) dėl Šeduvos miestelio Kaštonų g. ir Laisvės a. infrastruktūros kompleksinio sutvarkymo statybinių darbų; bendra sutarties kaina 322 179,83 Eur įskaitant PVM (arba 266 264,32 Eur be PVM). Pagal Sutartį Nr. 2 ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą ir sutartyje, techniniame projekte nustatytomis sąlygomis atlikti ir perduoti darbus, t. y. Šeduvos miestelyje turėjo atlikti „Važiuojamosios dalies ir automobilių stovėjimo aikštelės atnaujinimą“, „Turgaus aikštės sutvarkymą“ (į kurio sudėtį įėjo „mažoji architektūra“) ir „Augalų kirtimą ir sodinimą“, bei ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus. Atsakovė pagal Sutartį Nr. 2 įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti ieškovei sutarties kainą numatytomis sąlygomis ir tvarka pagal darbų Priedą Nr. 1. Sutarties kainą šalys nustatė už laiku tinkamai atliktus darbus pagal sutartį (Sutarties Nr. 2 1.18, 3.4, 8.1 punktai). Darbų atlikimo terminas – 5 mėn., t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. (Sutarties Nr. 2 3.4, 6.1 punktais). Sutarties priedo Nr. 1 „Darbų sąmata“, šalys nepateikė; atsakovė yra pateikusi lokalines sąmatas (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 2 ir Nr. 3), kuriuose fiksuotos darbų pozicijos atitinkančios sutarties priedą Nr. 1. Pagal Sutarties Nr. 2 3.4 ir 8.7 punktus, apmokėjimas už atliktus darbus atliekamas per 60 dienų nuo rangovės pateiktų mokėjimo dokumentų patvirtinimo.

31.       Byloje nėra ginčo, kad didžiąją dalį ieškovės pagal Sutartį Nr. 2 išrašytų sąskaitų faktūrų atsakovė yra apmokėjusi. Atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškove pagal 2020 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą KYM2009 Nr. 2459; 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą KYM2009 Nr. 2483; 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą KYM2009 Nr. 2490; 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą KYM2009 Nr. 2496; 2020 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą KYM2009 Nr. 2505; 2020 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą KYM2009 Nr. 2505; 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą KYM2009 Nr. 2513 ir sumokėjo dalį 16 673,61 Eur 2021 m. balandžio 30 d. ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros KYM2009 Nr. 2505 sumos (atsakovės neapmokėtas šios sąskaitos likutis 9 927,86 Eur).

32.       Ginčas byloje kilo dėl ieškovės reikalavimo apmokėti už rangos darbus, atliktus pagal ieškovės atsakovei išrašytas sąskaitas faktūras: 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą KYM2009 Nr. 2505 (mokėtina suma 26 601,47 Eur be PVM; atsakovės apmokėta sąskaitos suma 16 673,61 Eur; neapmokėtas likutis – 9 927,86 Eur); 2021 m. liepos 13 d. PVM sąskaitą faktūrą KYM2009 Nr. 2512 (11 522,42 Eur); 2021 m. liepos 13 d. PVM sąskaitą faktūrą KYM2009 Nr. 2513 (25 242,72 Eur), kurių bendra suma sudarė 46 693 Eur, ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą KYM2009 Nr. 2519 (9 101,03 Eur).

33.       Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė ieškovei 2021 m. birželio 30 d. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog ieškovė darbus pagal sutartį turėjo atlikti iki 2020 m. rugpjūčio 26 d., todėl ieškovės atžvilgiu nuo 2021 m. sausio 26 d. apskaičiavo 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo sutartyje numatytos 322 179,83 Eur sumos už 180 dienų, kurie sudaro iš viso 115 984,74 Eur. Atitinkamai, atsakovė procesiniuose dokumentuose teigia, kad prievolė atsiskaityti (sumokėti ieškovei 46 693 Eur sumą) pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 2505, 2512, 2513 yra pasibaigusi atsakovei 2021 m. birželio 30 d. atlikus įskaitymą 46 693 Eur sumai.

34.       Be to, atsakovė su ieškove 2019 m. spalio 2 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 02/10/2019 dėl Šaukoto miestelio centrinės aikštės infrastruktūros kompleksinio sutvarkymo (Sutartis Nr. 1), pagal kurią šalys be kitų darbų sulygo ir dėl medžių bei skroblų sodinimo. Šie darbai buvo atlikti ir priimti 2020 m. birželio mėn., o 2021 m. pavasarį pastebėta, kad dalis sodintų medžių bei krūmų yra nudžiūvę. Šalys taip pat nesutaria dėl atsakovės prašomos priteisti 1 573 Eur sumos, kurią atsakovė patyrė šalindama ieškovės darbų trūkumus pagal Sutartį Nr. 1 (dėl medžių sodinimo darbų Eibariškių parke).

Dėl prievolių pabaigos, remiantis atsakovės atliktu vienašaliu įskaitymu

35.       Apeliantė UAB „Tvarda“ teigia, jog atliekant 2021 m. birželio 30 d. įskaitymą nėra svarbu, kad ieškovė tuo metu dar nebuvo išrašiusi bei pateikusi atsakovei 2021 m. liepos 13 d. PVM sąskaitų faktūrų Nr. 2512 (11 522,42 Eur) ir Nr. 2513 (25 242,72 Eur), kadangi įskaitymo atlikimo metu jau buvo išrašyti ir šalių pasirašyti rangos darbų priėmimo–perdavimo aktai (su darbų įkainiais), kurių pagrindu vėliau buvo išrašytos sąskaitos. Ieškovė laikosi priešingos pozicijos ir atsikirsdama nurodo, kad atsakovė 2021 m. birželio 30 d. negalėjo įskaityti priskaičiuotų delspinigių už konkrečią skolą ieškovei, nes atsakovės skola ieškovei tuo metu dar neegzistavo.

36.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog atsakovė UAB „Tvarda“ 2021 m. birželio 30 d. negalėjo įskaityti priskaičiuotų delspinigių už konkrečią skolą ieškovei, nes įskaitymo metu ieškovė buvo pateikusi tik 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą KYM2009 Nr. 2505 (mokėtina suma 26 601,47 Eur be PVM; atsakovės apmokėta sąskaitos suma 16 673,61 Eur; neapmokėtas likutis – 9 927,86 Eur), o kitos dvi paskesnės sąskaitos faktūros Nr. 2512 (11 522,42 Eur) ir Nr. 2513 (25 242,72 Eur) buvo išrašytos 2021 m. liepos 13 d. Bendra šių sąskaitų atsakovės neapmokėta suma sudarė 46 693 Eur. Nepaisant to, teismas šios aplinkybės nelaikė įskaitymo negaliojimo pagrindu, bet kaip tik sutiko su ieškove, kad toks atsakovės atliktas įskaitymas patvirtina pagal šias sąskaitas faktūras reiškiamų ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nes šiuo veiksmu atsakovė pripažino, jog ieškovė turi konkrečią reikalavimo teisę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

37.       CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pagal CK 6.131 straipsnį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (1 dalis); įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai; pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (2 dalis); jeigu kreditorius turi skolininko išduotą skolos dokumentą, tai įskaitoma padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą skolininkui (3 dalis); jeigu įskaitymas nepadengia viso reikalavimo arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, tai kreditorius turi teisę pasilikti skolos dokumentą su įrašu apie įskaitymą, tačiau privalo apie įskaitymą raštu pranešti skolininkui.

38.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

40.       Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008); atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009); atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011).

41.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovė įskaitymą atliko 2021 m. birželio 30 d. pranešimu, įskaitydama priešpriešinį reikalavimą, susidedantį iš 115 984,74 Eur delspinigių, apskaičiuotų pagal Sutartį Nr. 2 už 180 dienų nuo 2021 m. sausio 26 d., tačiau šis reikalavimas, teismo vertinimu, neatitiko „tikrumo“ ir „vykdytinumo“ kriterijų, todėl teisėjų kolegija visų pirma pasisakys, ar atsakovė pagrįstai paskaičiavo delspinigius, kurių dalį įskaitė kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą į ieškovę.

Dėl rangos darbų atlikimo termino ir atsakovės apskaičiuotų delspinigių

42.       Pagal bylos duomenis šalis siejo statybos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

43.       Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas (šiuo atveju subrangovė) savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovė (šiuo atveju rangovė) turi teisę atitinkamai nevykdyti pareigos priimti darbą bei už jį apmokėti ir priešingai.

44.       Atlikęs sutartus darbus, rangovas (subrangovas) praneša užsakovui (generaliniam rangovui) apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui (subrangovui) už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas subrangovui reikalauti rangovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės subrangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.

45.       Darbų atlikimo terminas kasacinio teismo praktikoje laikomas viena iš esminių rangos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-219/2018). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį vienas iš įstatyme įtvirtintų reikalavimų statybos rangovui yra jo pareiga sutartus statybos darbus atlikti per sutartą terminą. Laikytis sutartyje nustatytų terminų įpareigoja ir sutarties privalomumo principas (CK 6.189 straipsnis). Dėl to viena sutarties šalis, esant būtinybei pakeisti sutartyje nustatytą terminą, privalo spręsti šį klausimą kartu su kita šalimi. Statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimą reglamentuojamoje CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.

46.       Byloje nustatyta, jog šalys sudarė Sutartį Nr. 2, pagal kurią statybos darbai turėjo būti atlikti per 5 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos – iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. (Sutarties Nr. 2 3.4, 6.1 punktai). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. termino pabaigos neatliko visų statybos darbų, taip pat nėra ginčo dėl Sutartyje Nr. 2 nustatyto 0,2 proc. sutarties kainos per dieną delspinigių dydžio (Sutarties Nr. 2 3.4, 6.6 punktai). Pagal Sutarties Nr. 2 6.4.1 punktą šalys susitarė, kad statinio statybos pabaiga bus laikomas momentas, kai bus ištaisyti defektai (jei reikia), atliktos statybos užbaigimo procedūros ir surašytas Statybos užbaigimo aktas, bei užsakovui bus perduoti visi statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos privalo saugoti užsakovas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nedalyvavo ir nebuvo įtraukta į statybos darbų užbaigimo procedūras, nederino užbaigimo procedūrų su užsakovu; šiose procedūrose dalyvavo generalinis rangovas UAB „Statybų kodas“.

47.       Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovė pagrįstai laikė, kad ieškovė vėluoja atlikti darbus, nes toks vėlavimas, ieškovės vertinimu, buvo sąlygotas netinkamų darbams atlikti oro sąlygų bei vykusių archeologinių tyrinėjimų; be to, užsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija rangos darbų atlikimo terminą buvo pratęsusi iki 2021 m. birželio 30 d., o pagal Statybos darbų žurnalą Nr. 1 ieškovės visi darbai buvo baigti 2021 m. gegužės 31 d. Atsakovė neneigia, kad nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. (3,5 mėn.) rangos darbai buvo sustabdyti dėl archeologinių kasinėjimų; atsakovės teigimu, ieškovės kaltės dėl netinkamo Sutarties Nr. 2 įvykdymo neeliminuoja ir pačios ieškovės nurodytas trijų mėnesių laikotarpis, kai darbų negalima buvo vykdyti dėl oro sąlygų; tuo tarpu, užsakovės pratęstas rangos darbų atlikimo terminas neturi įtakos ieškovės ir atsakovės tarpusavio įsipareigojimams, kylantiems iš Sutarties Nr. 2. Atsižvelgiant į tai, remiantis rangos Sutarties Nr. 2 3.4, 6.6 punktais atsakovė paskaičiavo 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną (180 dienų) nuo visos 322 179,83 Eur darbų kainos. Atsakovė atsisakymą sumokėti visą kainą už pagal rangos Sutartį Nr. 2 ieškovės atliktus darbus grindė priešpriešinių reikalavimų (skolos už atliktus darbus ir delspinigių) įskaitymu.

48.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis); sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes; aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiškinimo principu, analizuojamos kartu; turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus; pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018, 32 punktas; 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-916/2018, 32 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys.

49.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškove, kad rašytinio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės nebuvimas dėl terminų pratęsimo šiuo atveju laikytinas formalumu, kadangi generalinis rangovas UAB „Statybų kodas“ tarpininkavo terminų pratęsimo klausimu tarp subrangovų ir užsakovo ir, jog tokiu elgesiu patvirtino, kad su užsakovu pasiekti susitarimai bus taikomi ir subrangovams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Viena vertus, pagal tarp šalių nusistovėjusią praktiką matyti, kad tiek užsakovas, tiek generalinis rangovas, tiek visi subrangovai tarpusavyje bendradarbiavo – kiekvieną mėnesį trečiadieniais vyko bendri pasitarimai, atitinkamai jie žinojo ir apie pratęstus darbų atlikimo terminus, o aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog subrangovams taikomi kokie nors kiti darbų atlikimo terminai, byloje nėra. Priešingai, iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad Sutartis Nr. 2 buvo parengta perrašant generalinės rangos sutarties tekstą, o R. P. rangos darbų atlikimo metu atstovavo ir UAB „Tvarda“, ir generaliniam rangovui UAB „Statybų kodas“; 2022 m. birželio 3 d. teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas atsakovės techninis prižiūrėtojas R. E. patvirtino, kad visi darbai pagal projektą buvo atlikti.

50.       Be kita ko, generalinis rangovas UAB „Statybų kodas“ 2022 m. balandžio 21 d. pateikė dokumentus, kad užsakovė Radviliškio rajono savivaldybė 2021 m. lapkričio 25 d. paskaičiavo jam delspinigius dėl vėlavimo atlikti darbus tik nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. birželio 30 d. iš viso 3 788,60 Eur (99,70 Eur už vieną dieną). Tačiau, kaip teismo posėdyje patvirtino UAB „Statybų kodas“ direktorius, paskaičiuoti delspinigiai iki šiol nėra sumokėti, kadangi UAB „Statybų kodas“ dėl papildomai paaiškėjusios darbų apimties (archeologinių tyrimų), projekto keitimo darbų ir vėliau susidariusių nepalankių oro sąlygų darbams atlikti terminai buvo pratęsti, taigi, darbų atlikimo terminai nebuvo pradelsti. Projekto rangos darbų atlikimo terminų pratęsimą iki 2021 m. birželio 30 d. rangovams patvirtina Centrinės projektų valdymo agentūros raštas, taip pat užsakovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 11 d. elektroninis laiškas, kuriame užsakovė patvirtina, kad generaliniam rangovui UAB „Statybų kodas“ netesybų netaikė. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė nepraleido rangos darbų atlikimo termino, šį terminą dėl svarbių nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl papildomai paaiškėjusios darbų apimties (archeologinių tyrimų), projekto keitimo darbų ir vėliau susidariusių nepalankių oro sąlygų darbams atlikti užsakovė buvo pratęsusi ir dėl to atsakovė nuostolių nepatyrė.

51.       Kita vertus, Sutarties Nr. 2 vykdymo metu atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų, priešingai, atsakovė visus ieškovės atliktus rangos darbus perdavė UAB „Statybų kodas“, o ši galutiniam užsakovui. Atsakovė tik po visų Sutartimi Nr. 2 sulygtų darbų atlikimo ir tik po to, kai ieškovė pareikalavo atsiskaityti už atliktus rangos darbus, 2021 m. birželio 30 d. pranešimu išreiškė pretenzijas ieškovei dėl Sutarties Nr. 2 termino pažeidimo, kad rangos darbai turėjo būti atlikti iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir dėl to jai, nepagrįstai, nes, kaip minėta, rangos darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. birželio 30 d., priskaičiavo 115 984,74 Eur dydžio delspinigius.

52.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovės rangos darbų atlikimo metu tarp šalių buvo susiklostę tokie rangos teisiniai santykiai, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pagal vieningos rangos sutarties sampratą ir, nenustatęs ieškovės atliktų rangos darbų termino praleidimo, teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovei nebuvo pagrindo skaičiuoti Sutarties Nr. 2 3.4, 6.6 punktuose numatytus delspinigius. 

53.       CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovė savo poziciją sutarties termino klausimu grindė faktine aplinkybe, kad bendradarbiaujant užsakovei pratęstas projekto rangos darbų atlikimo terminas galiojo ir subrangovams, todėl, nustačius šią aplinkybę, neturi reikšmės, kokios priežastys (archeologinių tyrinėjimų; projekto keitimo darbų trukmė ar vėliau susidariusios nepalankios klimato sąlygos) lėmė rangos sutarties termino pratęsimą, taip pat neturi reikšmės atsakovės nurodomi rašytiniai įrodymai, kuriais pastaroji grindė savo patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (negautas pajamas), nes ieškovė nepažeidė Sutarties Nr. 2, todėl nebuvo pagrindo atsakovei skaičiuoti delspinigių.

Dėl ieškovės (ne)atliktų darbų pagal Sutartį Nr. 2

54.       Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovė neatliko visų Sutartimi Nr. 2 sulygtų darbų – nepastatė biotualeto, neatliko asfaltavimo darbų bei neįrengė visų planuotų gabionų, dėl ko, atsakovės teigimu, yra pagrindas mažinti bendrą Sutartimi Nr. 2 sulygtą kainą. Ieškovė taip pat neturi teisės reikalauti galutinio atsiskaitymo už visus atliktus darbus pagal Sutartį Nr. 2 išrašydama PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2519 (9 101,03 Eur), kadangi reikalauja apmokėti už darbus, kurie apskritai nėra atlikti. Ieškovė iš esmės neneigia, kad ši sąskaita išrašyta ne už konkrečius darbus, o už visumą sutartyje numatytų darbų, nes sutartis buvo sudaryta dėl fiksuotos kainos.

55.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės teiginius, kad ieškovė neatliko visų darbų, laikė neįrodytais; be to, šiuos argumentus paneigė liudytojas R. E.. Taip pat byloje teismas nustatė, kad užsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracija nėra pareiškusi pretenzijų dėl neatliktų darbų. Atsakovės teiginiai, kad kai kuriuos darbus atliko ieškovės samdyti subrangovai neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsiskaityti už darbų rezultatą.

56.       Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

57.       Nagrinėjamu atveju nors pagal Sutarties Nr. 2 7.7 punktą Statinio statybos pabaiga siejama su visų reikiamų defektų ištaisymu bei statybos užbaigimo procedūrų atlikimu ir statybos užbaigimo akto surašymu, tačiau faktiškai ieškovės atlikti rangos darbai nebuvo priimami pagal statybos darbų užbaigimo aktus ar dalinius aktus; ieškovės atlikti statybos rangos darbai buvo priimami pagal pažymas apie atliktus darbus ir jų vertę, kurie buvo pateikiami atsakovei kartu su sąskaitomis faktūromis. Kaip matyti iš Statybos darbų žurnalo 48–50 punktuose esančių įrašų nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. ieškovė įrenginėjo gabionus ir šių ieškovės atliktų darbų nurodyta apimtimi priėmimą savo parašu žurnale patvirtino atsakovės direktorius R. P., pretenzijų nereiškė; Statybos darbų žurnalo 47 punkte 2021 m. gegužės 5 d. užfiksuotas įrašas apie ieškovės atliktą darbą – biotualeto pastatymą, šio darbo priėmimą savo parašu žurnale patvirtino atsakovės direktorius R. P., pretenzijų nereiškė, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, jog minėti darbai ieškovės nebuvo atlikti. Be to, siekdama pagrįsti asfaltavimo darbų atlikimą ieškovė kartu su 2022 m. balandžio 11 d. prašymu į bylą pateikė atsakovės direktoriaus R. P. 2020 m. gegužės 31 d. jai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kurioje išskirti 18 564,30 Eur su PVM vertės asfalto dangos frezavimo ir įrengimo darbai ir už šiuos darbus ieškovė atsiskaitė, todėl, ieškovei apmokėjus už šiuos darbus, atsakovė neteisi reikalaudama šia suma mažinti bendrą Sutartimi Nr. 2 sulygtą kainą.

58.       Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias normas, yra pažymėjęs, kad galimybė keisti šią kainą yra išimtinio pobūdžio. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015; kt.). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

59.       Sutartimi šalys susitarė dėl fiksuotos Sutarties Nr. 2 kainos. Sutarties 2 8.2. punkte numatyta, kad sutarčiai taikoma fiksuotos kainos su peržiūra kainodara. Sutarties kaina sutarties galiojimo metu nekeičiama, išskyrus šiame punkte numatytus atvejus sudarant susitarimą dėl sutarties kainos koregavimo (Sutarties Nr. 2 8.9 punktas).

60.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino šalių sudarytos sutarties nuostatas, kurioje apibrėžti sutarties sąlygų keitimo būdai ir atvejai, susiję su kainos keitimu. Pažymėtina, kad šiuo atveju šalys nėra sudariusios sutarties pakeitimų, susijusių su jos kaina, todėl sutiktina su ieškove, kad ieškovei tinkamai ir laiku atlikus sutartimi sulygtus rangos darbus ji turi teisę gauti visą Sutartimi Nr. 2 sutartą kainą.

Dėl garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo

61.       Atsakovė, ginčydama savo pareigą sumokėti atlyginimą už atliktus darbus, taip pat rėmėsi sulaikymo teise pagal Sutarties Nr. 2 10.3 punktą, kuriame, be kita ko, nurodoma, jog rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo užsakovui aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą sutartį.

62.       Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad garantinio rašto nepateikimas netrukdė atsakovei priduoti darbus generaliniam rangovui, o pastarajam – priduoti darbus užsakovui, todėl šalių priešpriešinės prievolės pagal savo vertę nėra tapačios. Teismo vertinimu, atsakovės akcentuojami teoriniai nepatogumai, kurie galėtų kilti atsakovei pretenzijas reiškiant ne ieškovei, bet garantui, yra per maži, kad pateisintų priešpriešinės prievolės sustabdymą pagal CK 6.46 straipsnio nuostatas.

63.       Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžti CK 6.46, 6.58 straipsniuose. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą; jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis).

64.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties Nr. 2 sąlygose šalys nebuvo susiejusios atsakovės teisės sulaikyti tam tikrą ieškovei mokėtiną sumą su garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo nepateikimu, tačiau toks savigynos būdas yra leidžiamas pagal CK 6.46 straipsnio nuostatas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, kitos šalies prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygos yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009).

65.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 10 d. rašte atsakovei nurodė, kad jai yra reikalingi Radviliškio rajono savivaldybės administracijos patvirtinimai tam, kad ji galėtų įsigyti garantinio laikotarpio draudimą. Byloje nėra duomenų ir šalys to neginčija, kad toks dokumentas ieškovei nebuvo pateiktas, taip pat nėra duomenų, jog praėjus daugiau kaip metams nuo Sutartimi Nr. 2 sulygtų darbų atlikimo atsakovė būtų reiškusi kokias nors pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju atsakovės naudojama savigyna nemokėti ieškovei 55 794,03 Eur skolos ieškovei nepateikus garantinio draudimo rašto yra ne tik neproporcinga, bet ir prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžianti šalių interesų pusiausvyrą, todėl pritaikyta nepagrįstai.

Dėl nuostolių, priteistų už neprigijusių medžių (skroblų) persodinimą

66.       Kaip minėta, 2019 m. spalio 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 02/10/2019 dėl Šaukoto miestelio centrinės aikštės infrastruktūros kompleksinio sutvarkymo (toliau – ir Sutartis Nr. 1), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo darbus Radviliškio miesto Eibariškių parke. Darbų atlikimo metu ieškovė, be kitų Sutartimi Nr. 1 sulygtų darbų, atliko medžių (įskaitant skroblų) sodinimo darbus. Sutarti darbai ieškovės buvo atlikti 2020 metų birželio mėn. Atsakovė darbus pagal 2019 m. spalio 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 02/10/2019 priėmė 2020 m. rugsėjo 30 d., pasirašydama atliktų darbų aktą; atsakovė pretenzijų, perimdama ieškovės atliktus darbus, nereiškė. Vėliau (2021 m. pavasarį) paaiškėjo, kad dalis medžių neprigijo. Ieškovei nesutikus pašalinti darbų trūkumus, atsakovė medžius persodino savo lėšomis, todėl prašė iš ieškovės priteisti 1 573 Eur trūkumų šalinimo išlaidų.

67.       Iš byloje pateiktos UAB „Želdynai“ kraštovaizdžio architekto M. P., kuris ieškovės prašymu 2021 m. liepos 29 d. lankėsi Eibariškių parke, 2021 m. liepos 31 d. nuomonės nustatyta, kad jam lankantis parke dalis skroblų (77 vienetai) yra keičiami naujais sodinukais, tačiau Eibariškių parko prieigose užfiksavo keliolika išrautų skroblų, kurių tik viršūnės buvo nudžiūvusios, tačiau žemesnės šakelės buvo žalios bei šaknys sveikos, todėl, anot architekto, jų nereikėjo persodinti, o, esant tinkamai priežiūrai, šie skroblai galėjo toliau augti; nuomonėje foto nuotraukomis užfiksuota, kad dėl netinkamai šienaujamos žolės yra neatitaisomai pažeisti Eibariškių parke pasodintų medžių kamienai, dėl ko medžiai džiūsta bei juos būtina persodinti. Remdamasi šia specialisto nuomone, ieškovė teigia, kad nudžiūvę medžiai (skroblai) Eibariškių parke buvo netinkamai arba iš viso neprižiūrimi; skroblų net nebuvo būtina persodinti, nes jie dar buvo žali, todėl reikėjo tik tinkamai juos prižiūrėti ir laistyti per sausrą. Nors 2021 m. liepos 16 d. el. laiške ieškovei atsakovė nurodė, kad reikia persodinti 450 skroblų bei dalį medžių, tačiau priešieškinyje jų kiekis patikslintas ir faktiškai Eibariškių parke atsakovė persodino 250 vienetų skroblų, kurie, atsakovės teigimu, nudžiūvo garantiniu laikotarpiu, todėl prašė iš ieškovės priteisti 1 573 Eur už Sutartimi Nr. 1 atliktų darbų trūkumų pašalinimą. Turėtoms išlaidoms pagrįsti pateikė savo pačios 2021 m. liepos 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija TVR Nr. 20210703 už neįvykdytus garantinio laikotarpio įsipareigojimus pagal 2019 m. spalio 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 02/10/2019. Šioje sąskaitoje užfiksuota, kad buvo persodinta 250 vnt. skroblų po 4 Eur/vnt. be PVM, persodinimo darbai – 200 Eur be PVM, transportavimo išlaidos – 100 Eur be PVM, bendra sąskaitos suma su PVM 1 573 Eur.

68.       CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, jog jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Užsakovas, per garantinį laiką nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui (CK 6.697 straipsnio 5 dalis). Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo. Vadinasi, šioje byloje atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodyti ieškovės atliktų darbų trūkumų faktą, o ieškovė – įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

69.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės pateikta specialisto M. P. 2021 m. liepos 31 d. nuomonė dėl nudžiūvusių medžių Eibariškių parke nepagrindžia medžių (skroblų) neprigijimo priežasties, o tik patvirtina faktą, jog pasodinti medžiai yra apaugę piktžolėmis, yra su pažeistomis viršūnėmis; iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad 2021 m. liepos 21 d. pasodinti skroblai buvo apaugę piktžolėmis. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė medžių žuvimo priežasties ir tai pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles sukelia jai pareigą šalinti rangos darbų rezultato trūkumus. Teisėjų kolegija nors ir sutinka su ieškove, kad pasodintų augalų priežiūra, tokia kaip jų reguliarus laistymas ir ravėjimas, yra visuotinai žinoma aplinkybė, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nes, viena vertus, kaip minėta, ieškovė neįrodė medžių žuvimo priežasties; kita vertus, atsakovė įrodė ieškovės atliktų darbų trūkumų faktą, kad dalis ieškovės pasodintų medžių (skroblų) neprigijo. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė darbus pagal 2019 m. spalio 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 02/10/2019 priėmė 2020 m. rugsėjo 30 d., pasirašydama atliktų darbų aktą, patvirtina tik pačių darbų atlikimo faktą, tačiau darbų priėmimo metu atsakovė neturėjo objektyvių galimybių vizualiai įvertinti sodinių kokybės, nes medžiai buvo sodinami dar nesužaliavę, o juo labiau numatyti, ar darbai atlikti tinkamai ir visi sodinukai prigis. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad atsakovės pasirašytas darbų priėmimo aktas besąlygiškai patvirtino darbų atlikimo kokybę bei ieškovės atliktų darbų atitiktį keliamiems reikalavimams.

70.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu).

71.       Vertinant ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, susijusius su persodintų neprigijusių medžių (skroblų) kiekiu, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė 2022 m. liepos 16 d. el. laiške ieškovei nurodė, kad reikia persodinti 450 skroblų bei dalį medžių; atsakovės 2021 m. liepos 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija TVR Nr. 20210703 patvirtina, kad neprigijusių ir atsakovės atsodintų medžių skaičius yra beveik perpus mažesnis (250 vnt.) negu iš pradžių manyta; UAB „Želdynai“ kraštovaizdžio architekto M. P. nuomonėje nurodyta, kad jam 2021 m. liepos 29 d. lankantis parke dalis skroblų (77 vienetai) yra keičiami naujais sodinukais, tačiau Eibariškių parko prieigose specialistas užfiksavo keliolika išrautų skroblų, kurių tik viršūnės buvo nudžiūvusios, todėl teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, kad specialistas užfiksavo ne visus atsakovės persodintus skroblų sodinukus, nes, viena vertus, jis Eibariškių parke lankėsi 2021 m. liepos 29 d., atsodintų medžių sąskaita faktūra išrašyta 2021 m. liepos 30 d., todėl jo nuomonėje užfiksuotų ir faktiškai atsodintų skroblų kiekiai skiriasi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis atsakovės pateikta 2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija TVR Nr. 20210703 už neįvykdytus garantinio laikotarpio įsipareigojimus pagal 2019 m. spalio 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 02/10/2019, priteisė jai iš ieškovės 1 573 Eur nuostolių.

72.       Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į skundus nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant sprendimo teisėtumą ir (ar) pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydžio

73.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

74.       Apeliaciniame skunde atsakovė kėlia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nepagrįstai iš atsakovės priteisiant ieškovei beveik visą prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovės 1 062 Eur žyminio mokesčio ir 10 042,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai už ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį, kelių prašymų teismui parengimą, pasirengimą ir ieškovės atstovavimą šešiuose teismo posėdžiuose. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė: 2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ADL Nr. 572/2021, 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ADL Nr. 685/2021, 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ADL Nr. 958/2021, 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ADL Nr. 1029/2021, 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ADL Nr. 269/2022, teisinių paslaugų teikimo ataskaitas ir 2021 m. rugpjūčio 26 d., 2021 m. gruodžio 1 d., 2022 m. sausio 24 d. bei 2022 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymus. Kadangi teisinė pagalba ieškovei buvo teikiama sujungtose civilinėse bylose, pirmosios instancijos teismas laikė, kad ½ dalis ieškovės išlaidų už advokato pagalbą byloje (t. y. 5 021,24 Eur) priskiriama išlaidoms, susijusioms su ieškiniu, ir ½ dalis (t. y.           5 021,24 Eur) – su priešieškiniu, bei atitinkamai sumažino, proporcingai atsakovės patenkintų reikalavimų daliai, ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su priešieškiniu.

75.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų ribų, įvertinusi kilusio ginčo sudėtingumą ir apimtį (buvo sprendžiami du tarpusavyje nesusiję ginčai, kilę iš skirtingų rangos sutarčių), atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nusprendžia, kad jais nepagrindžiamas civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nuostatų pažeidimas ar nukrypimas nuo rekomenduojamų užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydžių (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

76.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Tačiau netenkinus ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų, jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepaskirstomos, t. y. kiekvienai iš jų lieka apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                             Gintaras Pečiulis

                                     Irmantas Šulcas

                                     Aldona Tilindienė