Civilinė byla Nr. e2A-474-854/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12174-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20.

    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2021 m. vasario 23 d.        

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį dėl bendrijos visuotiniame narių susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais atsakovei 524-ajai gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos bendrijai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. B., E. B., R. B., V. B., P. A., D. B., P. V., V. R., D. V., V. R., V. S., G. M..

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. K. prašė pripažinti negaliojančiu 2020 m. sausio 30 d. 524-osios gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolo nutarimą Nr. 3, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 1996 m. rugsėjo 10 d. buvo įregistruota atsakovė, kurios nariai buvo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai. Paaiškino, kad 2020 m. sausio 30 d. įvyko visuotinis susirinkimas, kuriame pagal darbotvarkę buvo sprendžiami klausimai: susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimai; atsakovės 2020 m. sausio 27 d. rašto vertinimas; įstatų galutinės redakcijos korekcijos peržiūra ir priėmimas. Šio susirinkimo protokolas Nr. 20-02 patvirtina, kad susirinkime svarstytu trečiuoju klausimu susirinkime dalyvavę bendrijos nariai priėmė galutinę įstatų versiją, nepritarę atsakovės pastaboms. Ieškovo nuomone, priimtos įstatų redakcijos 6A punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintai imperatyviai nuostatai, nes įstatų 6A punkte nurodytas nekilnojamas daiktas neatitinka bendrosios dalinės nuosavybės objekto charakteristikos ir nurodytas nekilnojamasis daiktas nuosavybės teise nepriklauso atsakovei bei bendrijos nariams, statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jam nėra suteiktas adresas. Pažymėjo, kad įstatų 6A punkte nurodytas nekilnojamasis daiktas pastatytas ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir ieškovas nėra davęs sutikimo statyti statinį jo sklype. Ieškovo nuomone, įstatų 20 punktas prieštarauja DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 4 dalies imperatyviai nuostatai, kurį įpareigoja sudaryti revizijos komisiją arba išrinkti revizorių, o įstatų 22, 36 ir 37 punktai – imperatyvioms DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatoms, nes bendrijos pirmininkas negali būti renkamas trumpesnei nei 3 metų kadencijai, su pirmininku nesudarant darbo sutarties, o pirmininko pavadavimo tvarka sudaro galimybę bendrijai tam tikrą laiką neturėti atstovo. Ieškovo nuomone, bendrijos įstatai negalėjo būti pasirašyti 2020 m. sausio 28 d., nes buvo priimti 2020 m. sausio 28 d. susirinkime. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas 2020 m. sausio 28 d. ir 2020 m. sausio 30 d. visuotiniuose susirinkimuose nedalyvavo, jam ginčijamas protokolas ir naujos redakcijos įstatai buvo pateikti 2020 m. vasario 5 d. Gavęs šiuos dokumentus ieškovas išreiškė iniciatyvą sušaukti dar vieną susirinkimą ir pakeisti įstatų 6A, 20, 22, 36 ir 37 punktus, tačiau susirinkimas sušauktas nebuvo.

3.       Atsakovė 524-oji gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos bendrija atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, tripliku – bylą nutraukti, o šio prašymo netenkinus – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė nurodė, kad 1990 metų pradžioje, vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, kooperatiniais pagrindais buvo pradėti įgyvendinti planai statyti sublokuotų gyvenamųjų namų kvartalą ir kolektyvinį poilsio patalpų statinį, kuriems buvo skirti žemės sklypai. 1992-1993 metais visų sublokuotų namų (duomenys neskelbtini), statybos darbai, susiję su išorinėmis konstrukcijomis (sienomis) bei stogu, buvo užbaigti. Tuo metu visų savininkų lėšomis buvo įrengtas bendrojo naudojimo statinys/patalpos (žymėjimas 201P), kuriame buvo galvojama įrengti susitikimų-pobūvių salę, pramogų ir sporto patalpas, šiluminį bei elektros mazgą, skirtą aptarnauti visą sublokuotų namų kvartalą. Siekiant organizuoti (vykdyti) pastatytų statinių inventorizacijos ir registracijos procedūras, bendrų kvartalo komunikacijų įrengimą ir kt., 1996 m. rugsėjo 10 d. buvo įsteigta bendrija. Visų savininkų lėšomis (įnašais) pastatyto bendrojo naudojimo pastatui (žymėjimas 201P) buvo suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini), šio pastato naudotoja buvo atsakovė. Bendrijos narių susirinkimuose, vykusiuose 1997, 2004 metais buvo sprendžiami šio statinio naudojimo, jo pardavimo klausimai. Pažymėjo, kad pastatas (žymėjimas 201P), adresu (duomenys neskelbtini), yra bendrojo naudojimo statinys, pastatytas visų sublokuotų namų, (duomenys neskelbtini), savininkų lėšomis ir interesais, jame yra visų sublokuotų namų aptarnavimui įrengta inžinerinė įranga (šilumos punktas, vandens įvadas, elektros skydinė su apskaitų patalpa), kuria naudojasi bendrijos nariai ir tai yra žinoma visiems bendrijos nariams, taip pat ir ieškovui. Nuo bendrijos įsteigimo momento nebuvo kilę klausimų dėl šio pastato, kuris buvo vertinamas kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, kurį valdo bei prižiūri bendrija, statuso bei naudojimo pobūdžio. Kadangi pagal galiojančio DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą įstatuose turi būti nurodyti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai, tai ir buvo padaryta naujai priimtos bendrijos įstatų redakcijos 6A punktu. Atkreipė dėmesį, kad įstatais jokia forma nėra sprendžiamas nuosavybės teisės registracijos klausimas, kurį, ginčydamas susirinkimo protokolą, kelia ieškovas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo teiginiai, jog nei bendrija, nei jos nariai niekuomet nesinaudojo pastatu, yra neteisingi.

5.       Paaiškino, kad ekonomiškumo tikslu bendrijos valdymo organai nuo jos įkūrimo veikė visuomeniniais pagrindas, neatlygintinai, rotacijos principu, nebuvo sudaroma revizijos komisija ar renkamas revizorius. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas taip pat yra buvęs bendrijos pirmininku. Nurodė, kad bendrijos pirmininko pareigas pradėjus eiti R. B., buvo nuspręsta imtis veiksmų atnaujinti bendrijos įstatus, kurie buvo patvirtinti dar iki DGNKPPSBĮ įsigaliojimo. Šiuo tikslu 2020 m. sausio 28 d. ir buvo sušauktas visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kuriame parengtai įstatų redakcijai 10 bendrijos narių pritarė, kaip ir pritarė siūlymui dar kartą sudaryti galimybę bendrijos nariams iki 2020 m. sausio 30 d. susirinkimo pateikti susirinkimui informaciją, jei pozicija dėl parengtos įstatų redakcijos pasikeistų. Ieškovas visuotiniame 2020 m. sausio 28 d. susirinkime nedalyvavo, bet 2020 m. sausio 27 d. savo nuomonę pateikė raštu. Ieškovas nedalyvavo ir 2020 m. sausio 30 d. susirinkime. Šiame susirinkime, kuriame iš 13 bendrijos narių dalyvavo 11 bendrijos narių, buvo svarstomos ieškovo pastabos, joms nepritarta ir nepasikeitus pozicijai, dėl kurios buvo sutarta 2020 m. sausio 28 d. susirinkime, balsų dauguma įstatai buvo patvirtinti, nes įstatuose yra įtvirtintos tokios veiklos sąlygos, kurios taikomos ilgą laiką ir yra priimtinos didžiajai daliai bendrijos narių, ir kuriomis, jų nesiekdamas pakeisti, vadovavosi ieškovas, būdamas bendrijos pirmininku.

6.       Pažymėjo, jog po to, kai buvo patvirtinta nauja įstatų redakcija, šis dokumentas buvo pateiktas notarui, kuris iki šio ieškinio pateikimo nespėjo įvertinti pateikto dokumento turinio. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad ieškovas pareiškė ieškinį, bendrija nusprendė naujų įstatų neregistruoti, todėl byla turėtų būti nutraukta, nes, nusprendus neregistruoti naujų įstatų, teismo sprendimas nesukels šalims teisinių pasekmių.

7.       Trečiasis asmuo D. V. paaiškino, kad ji yra bendrijos narė. Nurodė, kad pastato, kuris žymimas 201P, statyba vyko visų namų savininkų lėšomis, siekiant patenkinti visų namų savininkų norą turėti sporto salę, baseiną, įrangą namų aptarnavimui. Ieškovas niekada anksčiau nekėlė klausimo dėl to, kad įstatų 6A punkte nurodytas nekilnojamojo turto objektas yra bendras. Patvirtino, kad ieškovas buvo bendrijos pirmininku keletą kartų, paskirtas rotacijos būdu, nėra kėlęs darbo užmokesčio klausimo. Paaiškino, kad siekiant lengviau disponuoti žemės sklypu, esančiu po bendrojo naudojimo pastatu, bendrijos nariai, nusprendė tą sklypą padalinti gretimų namų savininkams. Išdėstė poziciją, kad bendrija iš esmės ir buvo įkurta dėl to, kad yra bendro naudojimo pastatas. Paaiškino, kad pirmininkas visada buvo renkamas iš bendrijos narių, tokiu būdu buvo išrinktas ir ieškovas, kuris, be kita ko, buvo įgaliotas ir įstatus peržiūrėti. Nurodė, kad ieškovas žemės sklypą įsigijo po to, kai bendrojo naudojimo pastatas buvo pastatytas. Pastate yra šiluminis mazgas, aptarnaujantis visų bendrijos narių namus.

8.       Trečiasis asmuo V. R. paaiškino, kad jis bendrijos nariu yra daugiau nei 15 metų. Nesutarimai tarp bendrijos narių ir ieškovo prasidėjo rengiant bendrijos įstatų pakeitimą. Nesutarimų priežastimi tapo neįregistruotas ir nebaigtas statyti pastatas, kuris pastatytas ant ieškovui ir kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, todėl ieškovas laikosi nuomonės, kad 1/2 dalis šio pastato yra jo nuosavybė, nors visi kiti bendrijos nariai šį statinį laiko visų bendrijos narių nuosavybe, kadangi šis pastatas pastatytas visų jų bendromis jėgomis ir lėšomis. Pastate yra bendrijos narių namus aptarnaujantys vandentiekio, šilumos mazgai ir vamzdynai, bendri apskaitos prietaisai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovo V. K. ieškinį dėl bendrijos visuotiniame narių susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais atsakovei 524-ajai gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos bendrijai, atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei 600 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo valstybei 57,15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10.       Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė pagal formą yra bendrija, kurios veiklos klausimus taip pat reglamentuoja DGNKPPSBĮ. Atsakovė yra privatus juridinis asmuo, įsteigtas sublokuotų namų, (duomenys neskelbtini), savininkų valia ir interesais.

11.       Teismas nustatė, kad ieškovo pateiktas atsakovės visuotinio bendrijos narių susirinkimo 2020 m. sausio 30 d. protokolas Nr. 20-02 patvirtina, kad trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma bendrijos įstatų galutinės redakcijos peržiūra (ar atliktas koregavimas pilnai atitinka 2020 m. sausio 28 d. bendrijos visuotiniame susirinkime priimtas formuluotes) ir galutinis įstatų versijos priėmimas. Šiuo klausimu buvo nutarta: „Remiantis šiuo metu galiojančių įstatų 5.4. ir 5.5. punktais, naują įstatų redakciją kartu su 2020 01 28 d. susirinkime priimtais teksto koregavimais balsų dauguma priimta. Bendrijos nario V. K. raštu pateiktas nepritarimas, neįtakoja balsavimo rezultato“.

12.       Teismas nurodė, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu atsakovės 2020 m. sausio 30 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 20-02 nutarimą Nr. 3, nes imperatyvioms teisės normoms prieštarauja naujų įstatų punktai: 6A punktas, kuriame nurodyta, kad bendrijos valdomiems, naudojamiems ir prižiūrimiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams priskirtas nepabaigtas ir neįregistruotas pastatas „201P“, esantis adresu (duomenys neskelbtini); įstatų 20 punktas, kuriame nurodyta, kad esant bendrijos narių pageidavimui (bendrijos narių balsų dauguma nusprendus) bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti išrenkamas revizorius; įstatų 22 punktas, kur nustatyta, jog bendrijos organų kadencija iki 3 metų, kadencijų skaičius neribojamas; įstatų 36 punktas, kur nustatyta, kad bendrijos pirmininko darbas vykdomas savanoriškos veiklos pagrindu, bendrijai suteikiant šiai veiklai atlikti reikalingas priemones; įstatų 37 punktas, kur nustatyta, kad bendrijos pirmininko rinkimo ir atšaukimo, jo pavadavimo tvarka, jo kompetencijos ir atsakomybės ribos nurodytos bendrijos įstatyme.

13.       Teismas nustatė, kad ieškovo pateiktas jo 2020 m. sausio 27 d. raštas patvirtina, kad ieškovas elektroniniu paštu atsakovės pirmininkui pateikė savo nuomonę dėl bendrijos susirinkime svarstomo klausimo, kuriame išdėstė aukščiau išdėstytą poziciją dėl į 2020 m. sausio 28 d. visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę įtrauktų svarstyti klausimų, kur taip pat nurodė, kad balsuoja prieš pasiūlytos įstatų redakcijos patvirtinimą. Taip pat balsuoja prieš antrąjį darbotvarkės klausimą, kadangi nėra pateikti spręstini klausimai ir sprendimų projektai. Atsakovės pateiktas 2020 m. vasario 28 d. susirinkimo protokolas patvirtina, kad dalyvaujant 10 iš 13 bendrijos narių buvo svarstomas bendrijos įstatų projektas, projektui iš esmės vienbalsiai pritarta, taip pat nutarta atlikti formuluočių koregavimą, kurį atlikus, 2020 m. sausio 30 d. susirinkime išreikšti galutinę valią dėl koreguotų bendrijos įstatų. Visuotiniame narių susirinkime, kuris įvyko 2020 m. sausio 30 d. ir kuriame dalyvavo 11 iš 13 bendrijos narių, antruoju klausimu buvo svarstoma 2020 m. sausio 27 d. rašte ieškovo išdėstyta nuomonė, kurioje išreikštas aukščiau nurodytas ieškovo nesutikimas su įstatų atskirų punktų nuostatomis. Susirinkimo antruoju protokoliniu nutarimu vienbalsiai nuspręsta, skaičiuojant balsus įvertinti, kad ieškovas balsuoja prieš įstatų vertinimą. Trečiuoju protokoliniu nutarimu bendrijos susirinkimas vienbalsiai priėmė įstatų naują redakciją.

14.       Teismas pažymėjo, kad trečiųjų asmenų paaiškinimai, aplinkybė, jog nauji bendrijos įstatai buvo priimti susirinkime dalyvavusių narių balsų dauguma, sudaro pagrindą išvadai, kad įstatų 6A, 20, 22, 36 ir 37 punktų nuostatos atitiko visų bendrijos narių, išskyrus ieškovą ir dar vieną susirinkime nedalyvavusį asmenį, valią ir sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų (DGNKPPSBĮ 10 straipsnio 7 dalis).

15.       Teismas, įvertinęs trečiųjų asmenų paaiškinimus ir atsakovės pateiktus 1990 m. vasario 2 d. Architektūrinę-planinę užduotį projektavimui, 1990 m. kovo 5 d. protokolą, Vykdomojo komiteto 1990 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 151, 1996 m. lapkričio 13 d. pažymą Nr. 2907, atsakovės narių susirinkimo 1997 m. sausio 16 d. protokolą, visuotinio gyventojų susirinkimo 2004 m. sausio 25 d. protokolą, atsakovės narių 2005 m. sausio 10 d. protokolą, 2006 m. sausio 27 d. protokolą, 2010 m. spalio 5 d. susirinkimo protokolą, 2014 m. rugsėjo 15 d. susirinkimo protokolą, visuotinio bendrijos narių susirinkimo 2018 m. spalio 1 d. protokolą Nr. 18-01, sprendė, kad faktiškai egzistuojančiu, tačiau nepabaigtu statyti ir neįregistruotu viešame nekilnojamojo turto registre pastatu, įvardijamu „201P“, esančiu teritorijoje, kurioje yra ir atsakovės narių asmeninis nekilnojamas turtas, kaip bendru objektu naudojasi visi bendrijos nariai, todėl sutiko su atsakovės argumentais, kad tai atsakovės narių, kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektas, sukurtas visų bendrijos narių lėšomis ir valia, į kurį nėra įregistruotos jokio asmens nuosavybės teisės. Teismas nurodė, kad šiame pastate yra šilumos ir vandens mazgai, apskaitos prietaisai, skirti aptarnauti visiems bendrijos nariams nuosavybės teise priklausančius namus, todėl į bendrijos įstatus, vadovaujantis imperatyvia DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata turėjo būti įtrauktas šis bendrosios dalinės nuosavybės objektas (DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 3 ir 4 dalys) ir nurodytos jo esminės charakteristikos, kuriomis pagal DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra: pastato (pastatų) pavadinimas (pavadinimai), adresas (adresai), nurodytas (nurodyti) Lietuvos Respublikos adresų registre, pastato unikalus numeris (pastatų unikalūs numeriai), nurodytas (nurodyti) Nekilnojamojo turto registre.

16.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad pastatas nėra baigtas ir nėra įregistruotas viešame registre, byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad šiam pastatui yra suteiktas adresas ir jis nurodytas adresų registre, todėl, teismo nuomone, įstatuose visiškai pagrįstai, įgyvendinant imperatyvią nuostatą, įpareigojančią įstatuose nurodyti bendrojo naudojimo objektus, buvo įrašytas visų bendrijos narių lėšomis ir valia pastatytas pastatas, o jo charakteristikų pateikta tiek, kiek jų yra, ir tiek, kad objektą būtų galima identifikuoti. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovo argumentus, kad 2020 m. sausio 30 d. susirinkime patvirtintų įstatų 6A punktas prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai.

17.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad daiktinės teisės į nebaigtą statyti ir neįregistruotą viešame registre nurodytą pastatą, šių teisių įgyvendinimo ar jų gynimo būdai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šiais klausimais nepasisakė.

18.       Teismas nurodė, kad DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 1 dalies 10 punkto, numatančio, kad bendrijos įstatuose turi būti bendrijos valdymo ir kiti organai, jų kompetencija, šių organų rinkimo ir atšaukimo tvarka; ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo ar ginčus nagrinėjančio asmens rinkimo ir ginčų nagrinėjimo tvarka, jeigu tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas, formuluotė sudaro galimybes privataus juridinio asmens dalyviui pačiam spręsti, kokie valdymo organai įgyvendins bendrijos teises ir pareigas, kaip jie bus sudaromi, todėl sutiko su atsakovės argumentais, kad šiuo atveju galimi ir tie sprendiniai, kurie nėra draudžiami.

19.       Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog nuolat veikianti revizijos komisija bendrijai yra būtina, kad revizijos komisijos sudarymo klausimas buvo keliamas bendrijos narių susirinkimuose, o priimta įstatų redakcija neapriboja bendrijos narių teisės siūlyti rinkti revizorių, todėl nesutiko su ieškovu, kad tokiu reguliavimu pažeistos bendrijos narių teisės ar imperatyvios teisės normos.

20.       Teismas pažymėjo, kad trečiųjų asmenų paaiškinimai, byloje esantys susirinkimų protokolai patvirtina, jog nuo įsteigimo bendrijos valdymo organu yra pirmininkas, kuris jam pavestas funkcijas įgyvendina neatlygintinai, visuomeniniais pagrindais. Tokia praktika itin mažoje bendrijoje yra nusistovėjusi. Teismas laikė tikėtina, kad bendrijos nariai turi ir kitų veiklų, iš kurių gauna pajamas, todėl bendrijos įstatų nuostata, susijusi su bendrijos pirmininko funkcijų vykdymu savanoriškais pagrindais, nepažeidžia narių teisių ir atitinka bendrijos narius ekonominius interesus. Teismas nurodė, kad įstatyme nėra įsakmiai nurodyta, jog bendrijos pirmininku gali būti tik asmuo dirbantis pagal darbo sutartį, todėl bendrijos nariams sutariant, kad pirmininko funkcijų įgyvendinimas yra papildoma, neatlygintinė savanoriška veikla, tokia nuostata gali būti nustatyta bendrijos įstatuose.

21.       Teismas sprendė, kad bendrijos įstatų nuostata, susijusi su valdymo organų kadencijos laikotarpiu iki 3 metų, vertinant tai, kad įstatuose nustatyta, jog pirmininko funkcijų vykdymas yra savanoriška, todėl neatlygintinė, veikla, negali būti laikoma pažeidžiančia bendrijos narių interesus. Teismo vertinimu, pirmininko kadencijos trukmė apibrėžta terminu iki 3 metų atitinka maksimalią valdymo organų kadencijos trukmę, nustatytą DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje, ji neprieštarauja ir DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 9 dalies nuostatai, numatančiai, jog pirmininkas turi būti perrenkamas iki trejų metų kadencijos pabaigos, todėl nesutiko su ieškovu, jog bendrijos pirmininko kadencijos termino trukmei apibrėžti prieš nurodomą metų skaičių panaudojus žodį „iki“ pažeidžiama įstatymo imperatyvi norma. Bendrijos narių priimtos naujos įstatų redakcijos 37 punkte numatyta, kad bendrijos pirmininko rinkimo ir atšaukimo, jo pavadavimo tvarka, jo kompetencijos ir atsakomybės ribos nurodytos bendrijų įstatyme. Atsakovė paaiškino, kad pirmininko pavadavimo klausimą spręstų bendrijos narių susirinkimas, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, jog įstatuose įtvirtinus nuorodą į įstatymą, gali atsitikti taip, kad bendrija neturės atstovo.

22.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog visuotiniame bendrijos narių 2020 m. sausio 30 d. susirinkime priimtu nutarimu Nr. 3, kuris įtvirtintas 2020  m. sausio 23 d. protokole Nr. 20-02, buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ar imperatyvios įstatymo nuostatos, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23.       Ieškovas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti –  pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo momento 2020 m. sausio 30 d. 524-osios Gyvenamųjų namų statybos bendrijos (duomenys neskelbtini), visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo Nr. 20-02 nutarimą Nr. 3; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.                      Į atsakovės visuotinio narių susirinkimo patvirtintą įstatų redakciją buvo įtrauktos nuostatos, kurios prieštarauja DGNKPPSBĮ imperatyvioms teisės normoms ir pažeidžia ieškovo teises.

23.2.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad įstatų 6A punktas neprieštarauja DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktui, netinkamai aiškino teisės normą. Minėto straipsnio 4 punktas imperatyviai nurodo, kokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto (-ų) charakteristikos turi būti pateiktos bendrijos įstatuose, t. y. pastato pavadinimas, adresas, pastato unikalus numeris ir koks turi būti šios informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos adresų registras ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registras. Teisės norma nenumato galimybės bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus identifikuoti kitomis charakteristikomis.

23.3.                      Daiktinių teisių į pastatą, įvardijamą kaip „201 P“, nustatymas ar įgyvendinimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas, sprendime nurodydamas, kad pastatas „201 P“ yra bendro naudojimo objektas, sukurtas visų bendrijos narių lėšomis ir valia, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.

23.4.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pastatas „201 P“ yra bendro naudojimo objektas, sukurtas visų bendrijos narių lėšomis ir valia, yra nepagrįsta. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad minėtas pastatas daline nuosavybės teisė priklauso bendrijos nariams, taip pat įrodymų patvirtinančių, kad šis pastatas buvo statomas bendrijos narių bendrų susitarimu ir bendromis lėšomis.

23.5.                      Byloje nėra dokumentų patvirtinančių, kad pastatas „201 P“ buvo statomas teisėtai, t. y. turint statybos leidimą. Sklypai individualių gyvenamųjų namų statybai buvo suteikti 1990 m. balandžio 4 d. Vilniaus m. Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 151. Nei šiame, nei kituose atsakovės pateiktuose valstybės kompetentingų institucijų išduotose dokumentuose nėra suteikiami sklypai statyti kitos paskirties – poilsio pastatui.

23.6.                      Byloje nėra dokumentų patvirtinančių, kad pastatas „201 P“ buvo statomas iš asmenų, kuriems buvo leista, žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), statytis individualius namus, lėšų ar iš bendrijos (kuri buvo įregistruota tik 1996 m. rugsėjo 17 d.) narių, lėšų. Nėra pateiktos tokią aplinkybę patvirtinančios sutartys ar piniginių lėšų, skirtų sumokėti už pastato „201 P“ statybas, apmokėjimo dokumentai. Gyvenamųjų namų, kurie buvo pastatyti pagal 1990 m. balandžio 4 d. Vilniaus m. Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 151, statytojai, perleisdami jiems priklausančias nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, nuosavybės teisių į pastatą „201 P“, nei į notaro tvirtinamas nekilnojamojo daikto perleidimo sutartis, nei jokia kita forma neįformindavo. Atsakovės į bylą pateikti visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolai taip pat neįrodo, kad pastatas „201 P“ buvo pastatytas už bendrijos narių lėšas.

23.7.                      Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad pastatas „201 P“ yra įtrauktas į bendrijos bendro naudojimo objektų aprašą.

23.8.                      Atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina aplinkybę, kad bendrija vykdė bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų – bendro naudojimo mechaninės (šilumos mazgo) ir elektros įrangos priežiūros darbus, o ne pastato „201 P“ statybas ir priežiūrą. Bendro naudojimo mechaninės (šilumos mazgo) ir elektros įrangos, kuri yra pastato „201 P“ rūsyje, priežiūra neįrodo, kad šis pastatas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrijos nariams ir visas pastatas buvo naudojamas bendrijos ar jos narių.

23.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog įstatų 20 punktas, numatantis, kad bendrijos revizorius gali būti išrinktas tik bendrijos narių daugumai nusprendus, neprieštarauja DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 4 daliai. Minėto straipsnio 4 dalis imperatyviai nustato, kad Bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti bendrijoje sudaroma revizijos komisija arba išrenkamas revizorius. DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų normų lingvistinis aiškinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad revizijos komisija (revizorius) bendrijoje gali būti renkami atskiru bendrijos narių pageidavimu – bendrijos narių balsų dauguma. Privalomumas išrinkti bendrijos revizijos komisiją arba revizorių išplaukia ir iš sisteminio DGNKPPSBĮ teisės normų aiškinimo (17 straipsnio 3 dalis, 18 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai, 21 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktai).

23.10.                      Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrijos visuotinis susirinkimas gali būti atleistas nuo pareigos rinkti bendrijos revizijos komisiją (revizorių) dėl to, jog iki naujos bendrijos įstatų redakcijos bendrijoje buvo susiklosčiusi tokia praktika, kuomet revizorius nebuvo renkamas. Ydinga praktika nesudaro pagrindo keisti įstatus taip, kad jų nuostatos prieštarautų imperatyviai DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 4 dalies teisės normai.

23.11.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad bendrijos įstatų 36 punkto nuostata, susijusi su bendrijos pirmininko funkcijų vykdymu savanoriškais pagrindais, nepažeidžia narių teisių ir atitinka bendrijos narių ekonominius interesus, taip pat, kad įstatyme nėra įsakmiai nurodyta, kad bendrijos pirmininku gali būti tik asmuo dirbantis pagal darbo sutartį. Šias išvadas paneigia DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 2, 3 dalys, 14 straipsnio 2 ir 3 dalys. Minėtos normos imperatyviai reikalauja, kad visuotinis susirinkimas, išrinkęs bendrijos pirmininką, kartu jam nustatytų ir darbo užmokestį bei su juo turi būti sudaryta darbo sutartis. Tik susitarus dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta.

23.12.                      Pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad bendrijos pirmininko funkcijų vykdymas savanoriškais pagrindais yra nusistovėjusi praktika, nepažeidžia bendrijos narių teisių ir atitinka bendrijos ekonominius interesus, vertintina kritiškai. Tai, kad iki tol bendrijoje buvo įsitvirtinusi ydinga bendrijos veiklos praktika, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokia neteisėta veikla gali būti tęsiama ir toliau. Be to, toks sprendimas gali sukelti dideles neigiamas ekonominės pasekmes, nes nesudarius darbo sutarties, bendrijai grėstų finansinės sankcijos (Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnis – nelegalus darbas), o nenustačius bendrijos pirmininkui už jo atliekamas funkcijas darbo užmokesčio, atveriama galimybė atsirasti teisminiams ginčams dėl darbo užmokesčio, kurio dydis būtų ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalus mėnesinis atlyginimas, priteisimo. Kadangi bendrija iš savo veiklos pajamų negauna, bauda arba priteistas darbo užmokestis turėtų būti sumokėti iš bendrijos narių papildomų įnašų.

23.13.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad įstatų 22 punktas, nustatantis, kad bendrijos valdymo organų kadencija iki 3 metų, kadencijų skaičius neribojamas, neprieštarauja DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 daliai. Minėtas straipsnis aiškiai nurodo, kad bendrijos pirmininkas renkamas 3 metų laikotarpiui. Įstatyme numatyta, kad pirmininko kadencija turi būti apibrėžiama konkrečiu 3 metų laikotarpiu, o ne nurodant ilgiausią galimą kadencijos laikotarpį.

23.14.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad įstatų 37 punktas prieštarauja DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 daliai. Teismas tai padarė remdamasis vien tik atsakovės paaiškinimu, kad pirmininko pavadavimo klausimą spręstų bendrijos narių susirinkimas. Iš DGNKPPSBĮ nuostatų akivaizdžiai matyti, kad bendrijos pirmininko pavadavimo tvarka ir jo kompetencijos ribos nustatomos išimtinai bendrijos įstatuose, todėl įstatai turi būti pakeisti, juose įtvirtinant bendrijos pirmininko pavadavimo tvarką (DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 10 dalis). Palikus galioti įstatų 37 punktą, gali susidaryti tokia situacija, kai bendrijos pirmininkui negalint eiti savo pareigų, bendrija neturės atstovo, kuris galėtų spręsti neatidėliotinus klausimus, o tai galėtų padaryti žalos bendrijai ir jos nariams.

24.       Atsakovė 524-oji gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1.                      Civilinė byla turėtų būti nutraukta, nes, vadovaujantis DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 4 dalimi, 8 straipsnio 4 dalimi, ieškovo skundžiama bendrijos įstatų redakcija neįsigaliojo, kadangi įstatai nebuvo pateikti įregistruoti Juridinių asmenų registrui per 6 mėnesius nuo jų patvirtinimo visuotiniame bendrijos narių susirinkime.

24.2.                      Visuotinis narių susirinkimas, įgyvendindamas DGNKPPSBĮ imperatyvią nuostatą, įpareigojančią įstatuose nurodyti bendrojo naudojimo objektus, pagrįstai įrašė visų bendrijos narių lėšomis ir valia pastatytą pastatą bei įrašė tiek jo charakteristikų, kiek jų yra, ir tiek, kad objektą būtų galima identifikuoti.

24.3.                      Ieškovas apeliaciniame skunde dėl ginčo pastato nurodo naujas aplinkybes, t. y. kelia ginčą dėl daiktinių teisių į nebaigtą statyti ir neįregistruotą viešame registre pastatą „201 P“, ir tokiu būdu pats išeina ne tik už šios bylos, bet ir apeliacinio skundo ribų.

24.4.                      Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog byloje nebuvo įrodymų, kad pastatas, pažymėtas indeksu „201 P“, priklauso bendrijos nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir buvo statomas bendrijos narių bendru susitarimu ir bendromis lėšomis. Ieškovas nepaneigė fakto, jog pastate „201 P“ yra šilumos ir vandens mazgai, apskaitos prietaisai, skirti aptarnauti visiems bendrijos nariams nuosavybės teise priklausančius namus. Bendrija atliko pastato ir jame esančių inžinerinių tinklų priežiūrą, ką patvirtina paslaugų teikėjų išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktai, už atliktus elektros instaliacijos darbus, vykdytus nuolatinius šilumos mazgo tvarkymo ir priežiūros darbus ir kt. Bendrija taip pat atliko bendro šilumos mazgo renovaciją, atnaujino pastato „201 P“ fasadą.

24.5.                      Ieškovas nepaneigė aplinkybių, jog sublokuotų namų, (duomenys neskelbtini), komplekso statybos proceso metu pastatas „201 P“ kartu buvo statomas kaip jungiamoji namų dalis su viduje esančiomis bendrojo naudojimo patalpomis ir kuriuo naudojasi bendrijos nariai. Nuo bendrijos įsteigimo nebuvo iškilę klausimų dėl pastato „201 P“ statuso bei naudojimo pobūdžio. Bendrijos narių susirinkimuose ne kartą buvo nurodyta, kad statinys „201 P“ yra bendrojo naudojimo pastatas. Bendrijos narių susirinkimuose dalyvaudavo ir pats ieškovas. Be to, tuo metu, kai bendrijos pirmininko pareigas ėjo ieškovas, viename bendrijos narių susirinkimų protokolų (2007 m. gegužės 18 d. protokole Nr. 5) yra aiškiai nurodyta, kad susirinkimas vyko bendrose bendrijos patalpose, (duomenys neskelbtini).

24.6.                      Privačių juridinių asmenų įstatai pagal teisinę prigimtį yra sandoriai, todėl jiems yra taikomi bendrieji civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (tarp jų sutarties laisvės principas). Juridinių asmenų įstatai išreiškia privataus juridinių asmenų dalyvių valią suvienyti interesus ir kapitalą (lėšas) bendram tikslui. Nėra ginčo, kad atsakovė yra privatus juridinis asmuo, įsteigtas sublokuotų namų, (duomenys neskelbtini), savininkų valia ir interesais. Todėl esminę reikšmę įstatų turiniui turi būtent juridinio asmens dalyvių valia, t. y. bendras jų sutarimas dėl juridinio asmens veiklos sąlygų.

24.7.                      Atsakovė nekvestionuoja revizijos komisijos ar revizoriaus vidaus kontrolės funkcijų, tačiau per visą laikotarpį nuo bendrijos įsteigimo tokio pobūdžio organo skyrimo praktika nebuvo taikoma. Bendrija laikėsi pozicijos, kad jos veikla yra paremta ekonomiškumo (jų pačių indėliu į bendrą tikslą/veiklą) ir tarpusavio pasitikėjimo principais. Bendrijos įstatų redakcija niekaip neapribojo bendrijos narių teisės siūlyti rinkti revizorių, jei yra manoma, kad tam yra pagrindas. Iškėlus šį klausimą, dėl šio organo išrinkimo sprendimą visais atvejais gali priimti bendrijos narių susirinkimas. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog nuolat veikianti revizijos komisija bendrijai yra būtina, kad revizijos komisijos sudarymo klausimas buvo keliamas bendrijos narių susirinkimuose, o priimta ir dabar jau negaliojanti įstatų redakcija neapriboja bendrijos narių teisės siūlyti rinkti revizorių.

24.8.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, kad pagal DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 dalį bendrijos pirmininko išrinkimo terminas privalo būti fiksuotas, t. y. ne trumpesnis nei 3 metai. Ieškovas nepaneigė teismo sprendimo motyvų, kad bendrijos įstatuose pirmininko kadencijos trukmė apibrėžta terminu iki 3 metų, atitinka maksimalią valdymo organų kadencijos trukmę, nustatytą bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje ir kad ji neprieštarauja ir bendrijų įstatymo 14 straipsnio 9 dalies nuostatai, numatančiai, jog pirmininkas turi būti perrenkamas iki trejų metu kadencijos pabaigos.

24.9.                      Nėra pagrindo riboti bendrijos valdymo organo trumpiausią kadencijos laikotarpį, nes asmuo į tokias pareigas visuomet yra skiriamas su jo pritarimu, t. y. jam yra žinoma, kuriam laikotarpiui yra pavedamas valdymo organo funkcijų vykdymas, o bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas kadencijos laikotarpis yra taikomas tik tuo atveju, jei bendrijos nariai (dalyviai) atskirai nenumato trumpesnio valdymo organo kadencijos termino. Be to, tokia praktika bendrijoje ir paties ieškovo atžvilgiu buvo taikoma ir anksčiau.

24.10.                      DGNKPPSBĮ nėra įsakmiai nurodyta, jog bendrijos pirmininku gali būti tik asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, todėl bendrijos nariams sutariant, kad pirmininko funkcijų įgyvendinimas yra papildoma, neatlygintinė savanoriška veikla, tokia nuostata gali būti nustatyta bendrijos įstatuose.

24.11.                      Esminę reikšmę įstatų turiniui turi juridinio asmens dalyvių valia. Teismas pagrįstai nurodė, kad nuo bendrijos įsteigimo pradžios bendrijos valdymo organu yra pirmininkas, kuris jam pavestas funkcijas įgyvendina neatlygintinai, visuomeniniais pagrindais, nes bendrijos nariai turi ir kitų veiklų, iš kurių gauna pajamas. Bendrijos nariai visuomet laikėsi pozicijos, kad kiekvienas narys kiek įmanoma labiau asmeniškai įsitrauktų į bendrijos veiklą, tam atskirai neskiriant bendrų jų lėšų. Ieškovas ieškiniu nepagrįstai siekia riboti bendrijos narių, kurie patys savo interesais ir yra įsteigę bendriją, teisę spręsti su šio juridinio asmens valdymu susijusias veiklos sąlygas.

24.12.                      DGNKPPSBĮ nenumato pareigos perkelti visas šio įstatymo nuostatas į įstatus, todėl, kai atitinkamos bendrijos pirmininko veiklos sąlygos nesiskiria nuo įstatyminio reguliavimo, minėti klausimai juridinio asmens įstatuose gali būti apibrėžti jų tiesiogiai neatkartojant, o tiesiog nukreipiant į atitinkamą teisės aktą. Todėl įstatų blanketinė norma nustatanti, jog bendrijos pirmininko rinkimo ir atšaukimo, jo pavadavimo, jo kompetencijos ir atsakomybės ribos nurodomos bendrijų įstatyme, neprieštarauja įstatymui. Be to, pats ieškovas sutinka su tokia įstatų redakcija, kadangi kaip vienintelį, jo manymu, tokio tariamo prieštaravimo DGNKPPSBĮ atvejį jis nurodo tik bendrijos pirmininko pavadavimo klausimą.

24.13.                      DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 10 dalis imperatyviai neįpareigoja įstatuose numatyti pirmininko pavadavimo atvejį, todėl pats nenumatymas įstatuose konkrečios pirmininko pavadavimo tvarkos neprieštarauja šiai teisės normai.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

26.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 

27.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl 524-osios gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos bendrijos visuotiniame narių susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

28.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. sausio 28 d. įvyko visuotinis 524-osios gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos bendrijos narių susirinkimas, kurio metu antruoju klausimu buvo svarstomas naujos redakcijos bendrijos įstatų priėmimas. Iš visuotinio bendrijos narių susirinkimo 2020 m. sausio 28 d. protokolo Nr. 20-01 matyti, kad dalyvaujant 10 iš 13 bendrijos narių, įstatų projektui vienbalsiai pritarta, be to, nutarta atlikti formuluočių koregavimą, kurį atlikus, 2020 m. sausio 30 d. susirinkime nutarta išreikšti galutinę valią dėl koreguotų bendrijos įstatų. Svarstant minėtą klausimą, buvo nutarta pagal pateiktas pastabas atlikti galutinį naujų įstatų redakcijos koregavimą.

29.       Ieškovas 2020 m. sausio 27 d. rašte atsakovės pirmininkui pateikė savo nuomonę dėl bendrijos susirinkime svarstomo klausimo, kuriame išdėstė poziciją dėl į 2020 m. sausio 28 d. visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę įtrauktų svarstyti klausimų, nurodydamas, kad balsuoja prieš pasiūlytos įstatų redakcijos patvirtinimą.

30.       2020 m. sausio 30 d. įvyko visuotinis 524-osios gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos bendrijos narių susirinkimas, kurio metu trečiuoju klausimu buvo svarstoma įstatų galutinės redakcijos korekcijos peržiūra (ar atliktas koregavimas atitinka 2020 m. sausio 28 d. bendrijos visuotiniame narių susirinkime priimtas formuluotes) ir galutinės įstatų versijos priėmimas. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo 2020 m. sausio 30 d. protokolas Nr. 20-02 patvirtina, kad susirinkime svarstytu trečiuoju klausimu susirinkime dalyvavę bendrijos nariai priėmė (11 narių vienbalsiai) galutinę įstatų versiją, konstatavę, kad ieškovo V. K. pateiktas nepritarimas neįtakoja balsavimo rezultato.

31.       Ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovės 2020 m. sausio 30 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 20-02 nutarimą Nr. 3, teigdamas, kad įstatų 6A, 20, 22, 36, 37 punktai prieštarauja imperatyvioms DGNKPPSBĮ normoms.

32.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisinį reglamentavimą, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog bendrijos įstatų nuostatos prieštarauja DGNKPPSBĮ, taip pat vertino, kad įstatuose suformuotos nuostatos atitinka ir ilgametę bendrijoje susiklosčiusią praktiką, todėl ieškovo ieškinį atmetė.

33.       Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad į įstatų redakciją buvo įtrauktos nuostatos (dėl pastato priskyrimo bendrajai dalinei nuosavybei (6A punktas), dėl revizoriaus rinkimo (20 punktas), taip pat dėl bendrijos pirmininko skyrimo pagrindo, jo kadencijos trukmės ir pavadavimo tvarkos (22, 36, 37 punktai)), kurios prieštarauja DGNKPPSBĮ imperatyvioms teisės normoms ir pažeidžia ieškovo teises.

34.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl pagrindo nutraukti civilinę bylą

35.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad civilinė byla turėtų būti nutraukta, kadangi jos išsprendimas nesukels šalims jokių materialių teisinių pasekmių. Pažymi, kad, vadovaujantis DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 4 dalimi, 8 straipsnio 4 dalimi, ieškovo skundžiama bendrijos įstatų redakcija neįsigaliojo, kadangi įstatai nebuvo pateikti įregistruoti Juridinių asmenų registrui per 6 mėnesius nuo jų patvirtinimo visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.

36.       DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad steigiamos bendrijos įstatai netenka galios, jeigu jie per 6 mėnesius nuo patvirtinimo bendrijos steigiamajame susirinkime dienos nebuvo pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal DGNKPPSBĮ 8 straipsnio 4 dalį pakeisti bendrijos įstatai turi būti perregistruoti Juridinių asmenų registre. Bendrijos įstatai perregistruojami, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas prašymas ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) protokolas dėl bendrijos įstatų keitimo. Pakeisti bendrijos įstatai įsigalioja nuo jų perregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

37.       Nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai remiasi DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 4 dalimi, kadangi ši nuostata numato įstatų registravimo tvarką, juos patvirtinus ne bet kokiame visuotiniame narių susirinkime, tačiau būtent bendrijos steigiamajame susirinkime. Tai reiškia, kad šios nuostatos taikymas yra aktualus tik steigiant bendriją ir steigiamajame susirinkime sprendžiant įstatų priėmimo klausimą, tačiau ne kituose vėlesniuose visuotiniuose narių susirinkimuose, kurių metų gali būti peržiūrimi, keičiami bendrijos įstatai.

38.       Tiek 2020 m. sausio 28 d., tiek 2020 m. sausio 30 d. visuotiniuose narių susirinkimuose buvo sprendžiamas bendrijos įstatų pakeitimo, išdėstymo nauja redakcija klausimas, tokio susirinkimo metų priimtų įstatų registravimui DGNKPPSBĮ nėra numatytas joks terminas. Pakeistų įstatų įsigaliojimas siejamas su jų perregistravimu Juridinių asmenų registre (DGNKPPSBĮ 8 straipsnio 4 dalimi), o kuriuo momentu šie nauji įstatai bus pateikti registro tvarkytojui priklauso nuo pačios bendrijos valios.

39.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad 2020 m. sausio 30 d. visuotinio susirinkimo metu priimti įstatai, kuriuose numatyta 524-osios gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos bendrijos valdymo struktūra, veikla, principai, kt., sukelia materialines teisines pasekmes šalims (taigi ir ieškovui kaip šios bendrijos nariui), kadangi jie bet kuriuo metu gali būti pateikti įregistruoti Juridinių asmenų registre. Esant šioms aplinkybėms, pagrindo nutraukti civilinę bylą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nėra (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl bendrijos įstatų 6A punkto

40.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nepabaigtu statyti ir neįregistruotu nekilnojamojo turto registre pastatu, įvardijamu „201P“, kaip bendru objektu naudojosi visi bendrijos nariai, todėl sprendė, kad tai atsakovės narių bendrojo naudojimo objektas, sukurtas visų bendrijos narių lėšomis ir valia, į kurį nėra įregistruotos jokios asmens nuosavybės teisės. Pažymėjo, kad šiame pastate yra šilumos ir vandens mazgai, apskaitos prietaisai, skirti aptarnauti visiems bendrijos nariams nuosavybės teise priklausančius namus, todėl į bendrijos įstatus turėjo būti įtrauktas šis bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Teismo vertinimu, minėto pastato charakteristikų pateikta tiek, kiek jų yra, ir tiek, kad objektą būtų galima identifikuoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad daiktinės teisės į nebaigtą statyti ir neįregistruotą viešame registre aukščiau nurodytą pastatą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

41.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad pastatas įvardijamas kaip „201 P“ yra bendro naudojimo objektas, sukurtas visų bendrijos narių lėšomis ir valia, tokią išvadą padarė nesant byloje tai patvirtinančių įrodymų, o konstatavęs šią aplinkybę išėjo už ieškinio ribų. Pasak ieškovo, įstatų 6A punktas prieštarauja DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktui, kadangi nėra nurodyti būtini duomenys apie nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos ieškovo argumentus, sutinka su jais dėl žemiau nurodomų motyvų.

42.       DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad bendrijos įstatuose turi būti nurodyta esminės bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto charakteristikos – pastato (pastatų) pavadinimas (pavadinimai), adresas (adresai), nurodytas (nurodyti) Lietuvos Respublikos adresų registre, pastato unikalus numeris (pastatų unikalūs numeriai), nurodytas (nurodyti) Nekilnojamojo turto registre.

43.       Bendrijos įstatų 6A punktas numato, kad „bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra: a) nepabaigtas ir neįregistruotas pastatas „201 P“, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiame pastate yra 1) šilumos punktas; 2) vandens įvadas: elektros skydinė su apskaitos patalpa; 4) kitos patalpos, kurios įstatų patvirtinimo metu nėra įrengtos bei naudojamos“.

44.       Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės atveju į daiktą nukreipta tik vieno asmens (savininko) valdžia, jo teisių disponuoti, naudoti daiktą ir jį valdyti neriboja kitų savininkų teisės, todėl asmeninės nuosavybės subjekto teisių apimtis yra plačiausia, jis nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų gali savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Tačiau gali būti, kad į tą patį daiktą nuosavybės teisę turi du ar daugiau asmenų. Esant tokiai situacijai pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės (lot. communio) teise.

45.       Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybės teisės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Skiriamos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė ir bendroji jungtinė. Bendrosios nuosavybės teisės rūšys skiriamos pagal tai, nustatytos savininkų dalys bendrosios nuosavybės teisėje ar ne. Jei dalys nustatytos, bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jei nenustatytos – bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CK 4.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas.

46.       DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

47.       Byloje ginčo dėl to, kad nepabaigtas ir neįregistruotas pastatas „201 P“, esantis adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai egzistuoja, nekilo. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste yra aktualu ne tik minėto pastato „201 P“ teisinis statusas, tačiau ir tai, kieno ir kokiu būdu bei pagrindu jis yra valdomas.

48.       Pažymėtina, kad logiškai, gramatiškai aiškinant DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą, matyti, jog bendrijos įstatuose turi būti ne tik nurodyti atitinkamo bendrojo naudojimo objekto duomenys (charakteristikos), tačiau, visų pirma, bendrijos įstatuose gali būti nurodytas tik toks turtas, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Taigi tai, kad į įstatus pagal nurodytą DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą būtų galima įtraukti tam tikrą objektą, 1) jis bendrijos nariams turi priklausyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ir 2) šis objektas turi turėti įstatyme nurodytas charakteristikas.

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos duomenimis bendrijos įstatuose nurodytas pastatas „201P“, esantis adresu (duomenys neskelbtini), DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų reikalavimų neatitinka.

50.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog daiktinės teisės į minėtą pastatą „201 P“ nėra bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau tuo pačiu sprendęs, kad pastatas sukurtas bendrijos narių valia ir lėšomis ir gali būti įtrauktas į bendrijos įstatus, iš esmės konstatavo bendrijos narių bendrosios dalinės nuosavybės teisę šio nepabaigto ir neįregistruoto pastato atžvilgiu. Kadangi pastato priklausomybė nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir kadangi minėtas pastatas neįregistruotas viešame registre, jo savininkas (-ai) nėra identifikuoti, sutiktina su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pastato „201 P“, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, išėjo už ieškinio ribų.

51.       Paminėtina, kad tik nustačius, jog pastatas „201P“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrijos nariams, jis galėtų būti įtraukiamas į bendrijos įstatus. Tačiau nagrinėjamu atveju pastatas nėra įregistruotas viešame registre, jo savininkai nėra aiškūs, todėl nesant viešojo registro duomenų, patvirtinančių, kad pastatas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, teisme nereiškiant reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo į pastatą, pastatas „201P“ apskritai negalėjo būti nurodytas bendrijos įstatuose kaip bendrosios nuosavybės objektas. Argumentai, susiję su tuo, kad pastatas sukurtas bendrijos narių lėšomis, kad juo naudojasi ir jį prižiūri (remontuoja, tvarko) bendrijos nariai, nesant byloje pareikšto reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo, nagrinėjamo ginčo kontekste neaktualūs, todėl nevertintini.

52.       Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad minėtas pastatas „201 P“ dėl savo teisinio statuso (nebaigtas, neįregistruotas) taip pat neatitinka ir DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto reikalavimo nurodyti esmines objekto charakteristikas. Nagrinėjamu atveju įstatų 6A punkte nėra įvardintas nei pastato adresas, nurodytas adresų registre, nei pastato unikalus numeris, nurodytas Nekilnojamojo turto registre. Tai, kad įstatuose numatyta faktinė vieta, kurioje yra pastatas, taip pat pastate esantys objektai, nesudaro pagrindo teigti, kad tokių duomenų buvimas yra pakankamas įgyvendinant imperatyvius DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus.

53.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad bendrijos įstatų 6A punktas, numatantis pastatą „201 P“ kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektą, prieštarauja DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatai – nėra nurodytos ne tik būtinos pastato charakteristikos, tačiau nėra aiški ir pastato nuosavybės teisė, t. y. ar pastatas apskritai yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas.

54.       Be to, papildomai pažymėtina ir tai, kad bendrosios nuosavybės objektai turi būti įtraukiami į bendrijos bendro naudojimo objektų aprašą, už kurio sudarymą ir tvarkymą atsako bendrijos pirmininkas ir kurį tvirtina visuotinis narių susirinkimas (DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 10 punktas, 14 straipsnio 6 dalies 8 punktas). Byloje duomenų, kad pastatas „201 P“, kaip bendro naudojimo objektas, būtų įtrauktas į aprašą, nėra (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, net ir ši aplinkybė savaime nelemtų šio pastato nuosavybės formos, t. y. kad jis priklauso bendrijos nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

55.       Kiti ieškovo argumentai (dėl pastato statybos teisėtumo, pastato atsiradimo aplinkybių, priežiūros, kt.) nekeičia teisinio situacijos vertinimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

Dėl bendrijos įstatų 20 punkto

56.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bendrijos įstatų 20 punkto atitikties DGNKPPSBĮ nuostatoms, nurodė, kad DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 1 dalies 10 punkto formuluotė sudaro galimybes privataus juridinio asmens dalyviui pačiam spręsti, kokie valdymo organai įgyvendins bendrijos teises ir pareigas, kaip jie bus sudaromi, todėl sutiko su atsakovės argumentais, kad šiuo atveju galimi ir tie sprendiniai, kurie nėra draudžiami. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog nuolat veikianti revizijos komisija bendrijai yra būtina, kad revizijos komisijos sudarymo klausimas buvo keliamas bendrijos narių susirinkimuose. Nurodė, kad priimta įstatų redakcija neapriboja bendrijos narių teisės siūlyti rinkti revizorių, todėl sprendė, kad nebuvo pažeistos bendrijos narių teisės ar imperatyvios teisės normos.

57.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog įstatų 20 punktas, numatantis, kad revizorius gali būti išrenkamas tik bendrijos nariams pageidaujant, neprieštarauja imperatyviai DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 4 dalies nuostatai, taip pat kitoms su revizijos komisijos ar revizoriaus veikla susijusioms nuostatoms. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto teiginiais.

58.       Apelianto ginčijamas įstatų 20 punktas numato, kad „esant bendrijos narių pageidavimui (bendrijos narių balsų dauguma nusprendus) bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti išrenkamas revizorius“.

59.       DGNKPPSBĮ III skirsnio „Bendrijos valdymas“ 9 straipsnyje numatyti bendrijos organai. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti bendrijoje sudaroma revizijos komisija arba išrenkamas revizorius.

60.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos tiesiogiai nedetalizuoja bendrijoje privalomų organų, tačiau bendrai apibrėžia tai, kas turi būti numatyta ir aptarta įstatuose. Tuo tarpu 9 straipsnyje aiškiai detalizuota, kokie organai turi būti bendrijoje: 1) bendrijos narių visuotinis susirinkimas, 2) valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas, 3) revizijos komisija ar revizorius 4) bei ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo, kai bendrijoje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių.

61.       Analizuojant aukščiau nurodytas teisės normas, akivaizdu, kad įstatyme nėra numatyta pasirinkimo galimybė, sprendžiant, ar bendrijoje turi būti sudaryta revizijos komisija ar išrinktas revizorius. Normos formuluotė leidžia daryti išvadą, kad šis organas yra privalomas kiekvienoje bendrijoje, todėl situacija, kai revizorių nusprendžiama rinkti tik išreiškus tokį pageidavimą bendrijos nariams – esant balsų daugumai, neatitinka DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

62.       Pažymėtina, kad revizijos komisijos (revizoriaus) privalomumą pagrindžia ir kitos DGNKPPSBĮ nuostatos, apibrėžiančios šio organo rinkimo, atšaukimo tvarką, kadencijos trukmę, apribojimus būti išrinktu revizijos komisijos nariu ar revizoriumi, taip pat apibrėžia revizijos komisijos (revizoriaus) vaidmenį bendrijos valdyme, atliekant vidaus kontrolės funkcijas (DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 13 punktas, 18 straipsnis).

63.       Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, numatydamas privalomą bendrijos ūkinės finansinės veiklos reviziją, pripažįsta, kad priežiūra ir kontrolė yra būtina ir ją užtikrina sukurdamas efektyvų revizijos mechanizmą. Tokiu būdu ūkinės finansinės veiklos priežiūra pavedama ne kiekvienam daugiabučių namų savininkų bendrijos nariui, o tokios bendrijos nariams įgyvendinant savo teises ir pareigas sudarytai revizijos komisijai arba išrinktam revizoriui. Taip užtikrinamas efektyvus bendrijų funkcionavimas ir apsaugomas kiekvieno bendrijos nario teisėtas interesas. Taigi pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog nuolat veikianti revizijos komisija bendrijai yra būtina ar kad dėl tokios komisijos sudarymo klausimas buvo keliamas bendrijos narių susirinkimuose, nepagrįsti. Esant imperatyvui, jog kiekvienoje bendrijoje turi būti sudaroma revizijos komisija ar renkamas revizorius, papildomai įrodinėti šių aplinkybių nereikia.

64.       Situacija, kai bendrijos nariai galėtų patys nuspręsti dėl revizijos komisijos sudarymo ar revizoriaus išrinkimo, neatitinka pačios bendrijos valdymo struktūros esmės, todėl konstatuotina, kad įstatų 20 punktas, numatantis bendrijos nariams galimybę patiems nuspręsti dėl revizoriaus skyrimo, prieštarauja DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 4 daliai. Ta aplinkybė, kad bendrijoje iki tol buvo susiklosčiusi kitokia praktika, savaime nereiškia, kad tokia praktika atitiko teisinį reglamentavimą ir ja galima vadovautis, paneigiant imperatyvias įstatymo nuostatas.  

Dėl bendrijos įstatų 36 punkto

65.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įstatyme nėra įsakmiai nurodyta, jog bendrijos pirmininku gali būti tik asmuo dirbantis pagal darbo sutartį, todėl bendrijos pirmininko funkcijų vykdymas savanoriškais, neatlygintinais pagrindais, nepažeidžia bendrijos narių teisių ir atitinka bendrijos ekonominius interesus, susiklosčiusią praktiką bendrijoje.

66.       Ieškovas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, nurodydamas, kad įstatų 36 punktas prieštarauja DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 ir 3 dalims. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiems ieškovo teiginiams.

67.       DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. Bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal minėto straipsnio 3 dalį darbo sutartį su bendrijos pirmininku, šios sutarties pakeitimus (darbo sutarties nutraukimą) pasirašo visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) įgaliotas asmuo.

68.       Ieškovo skundžiamų įstatų 36 punkte numatyta, kad „bendrijos pirmininko darbas vykdomas savanoriškos veiklos pagrindu, bendrijai suteikiant šiai veiklai reikalingas priemones“.

69.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bendrijos įstatų 36 punkto formuluotę, teisinį reglamentavimą, numatantį bendrijos pirmininko veiklos pagrindą, sprendžia, jog DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatos aiškiai įtvirtina tai, jog su bendrijos pirmininku turi būti sudaroma darbo sutartis, kurioje be kitų darbo sutarčiai keliamų sąlygų, turi būti susitarta ir dėl darbo apmokėjimo (darbo užmokesčio) (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 34 straipsnio 1 dalis).

70.       DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. DK 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

71.       Taigi, vadovaujantis tiek DGNKPPSBĮ, tiek DK nuostatomis darytina išvada, kad įstatyme imperatyviai numatyta, jog su daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų pirmininkais turi būti sudaromos darbo sutartys. Šiuo atveju įstatyme nenumatyta, kad bendrijos pirmininkas galėtų veikti savanoriškais, neatlygintinais pagrindais, nesant sudarytos darbo sutarties.

72.       DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bendrijoje valdyba nesudaroma, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrijos pirmininkas.

73.       DK 103 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už savo, kaip darbuotojo, juridiniam asmeniui padarytą žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal darbo teisės normas ir darbo sutarties sąlygas. Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad už dėl civilinių teisių ir pareigų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo juridiniam asmeniui padarytą žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal civilinės teisės normas.

74.       Taigi, nagrinėjamu atveju imperatyvas sudaryti darbo sutartį su bendrijai vadovaujančiu asmeniu įtvirtintas ir dėl paties juridinio asmens vadovo teisinio statuso dvipusiškumo, t. y. priklausomai nuo to, kokias pareigas jis pažeidė, vadovui gali būti taikoma skirtinga atsakomybė – pagal darbo sutartį ir darbo teisės normas (DK 103 straipsnio 2 dalis), jeigu vadovas pažeidė savo, kaip darbuotojo pareigas, arba pagal civilinės teisės normas (DK 103 straipsnio 3 dalis), jeigu vadovas padarė pažeidimus atlikdamas savo pareigas išoriniuose santykiuose.

75.       DK 104 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad be DK ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai (DK 104 straipsnio 2 dalis). 

76.       Atsižvelgiant į aukščiau paminėtinas nuostatas, teigtina, kad darbo sutarties sudarymas su juridinio asmens vadovu yra aktualus ir nustatant darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, taip pat atitinkamas garantijas darbo teisiniams santykiams pasibaigus. Kaip matyti iš DK 104 straipsnio 1 dalies, be kitų įprastų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų (DK 53 straipsnis), įtvirtintas ir darbo sutarties pasibaigimas atšaukus juridinio asmens vadovą iš pareigų, taip pat tokiu būdu sutarčiai pasibaigus išeitinės išmokos dydis (DK 104 straipsnio 2 dalis).

77.       Taigi visuma DGNKPPSBĮ, DK nuostatų patvirtina, kad su bendrijos pirmininku turi būti sudaroma darbo sutartis, kuri ne tik įtvirtina bendrijos pirmininko darbo funkcijų, apmokėjimo, darbovietės sąlygas, tačiau jos buvimas leidžia nustatyti ir atriboti bendrijos pirmininko atsakomybės klausimą, taip pat darbo teisinių santykių pasibaigimo pagrindus, tvarką, socialines garantijas, kt.

78.       Ta aplinkybė, kad iki naujos įstatų redakcijos patvirtinimo buvo susiklosčiusi praktika, jog bendrijos pirmininkas veikė savanoriškais pagrindais, nesudaro pagrindo ignoruoti imperatyvias DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, pasirenkant bendrijos pirmininko veiklos pagrindą – sudaryti ar ne darbo sutartį su bendrijos pirmininku.

79.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad bendrijos įstatų 36 punktas, numatantis, jog bendrijos pirmininko darbas vykdomas savanoriškos veiklos pagrindu, bendrijai suteikiant šiai veiklai reikalingas priemones, prieštarauja DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 ir 3 dalims, todėl tokia nuostata negalėjo būti įtraukta į bendrijos įstatus.  

Dėl bendrijos įstatų 22 punkto

80.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirmininko kadencijos trukmė apibrėžta terminu iki 3 metų atitinka maksimalią valdymo organų kadencijos trukmę, nustatytą DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje, ji neprieštarauja ir DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 9 dalies nuostatai, numatančiai, jog pirmininkas turi būti perrenkamas iki 3 metų kadencijos pabaigos. Be to, teismas pažymėjo, kad toks kadencijos trukmės numatymas negali būti laikomas pažeidžiančiu bendrijos narių interesus, kadangi įstatuose numatytas pirmininko funkcijų vykdymas yra savanoriška, neatlygintinė veikla.

81.       Ieškovas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo teiginiais, pažymėdamas, kad DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 dalis aiškiai nustato, kad bendrijos pirmininkas renkamas 3 metų laikotarpiui, o ne nurodant ilgiausią galimą kadencijos laikotarpį. Pažymi, kad įstatų 22 punkte apibrėžta bendrijos valdymo organų kadencija ne tik, kad prieštarauja imperatyvioms DGNKPPSBĮ nuostatoms, bet ir neužtikrina nuoseklios ir stabilios bendrijos veiklos, kadangi esant tokiai kadencijos formuluotei, paliekama galimybė bendrijos pirmininką rinkti itin trumpai kadencijai, kas akivaizdžiai neatitinka bendrijos narių interesų, užtikrinti stabilų bendrijos funkcijų atlikimą.

82.       Kaip jau buvo minėta, DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas.

83.       Bendrijos įstatų 22 punkte nurodyta, kad „bendrijos valdymo organų kadencija iki 3 metų, kadencijų skaičius neribojamas“.

84.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo teiginiais, kad DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 dalyje numatytas ne ilgiausias galimas bendrijos pirmininko pareigų atlikimo laikas, nurodant maksimalų terminą „iki“, tačiau šia įstatymo nuostata apibrėžtas konkretus laiko tarpas, kuriam bendrijos pirmininkas turi būti renkamas – būtent 3 metai. Šias aplinkybes patvirtina ir kitos DGNKPPSBĮ įtvirtinančios nuostatos, atskleidžiančios įstatymo leidėjo siekį konkrečiai apibrėžti bendrijos pirmininko vadovavimo bendrijai laikotarpį.

85.       DGNKPPSBĮ 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrijos valdybą renka visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Ši įstatymo nuostata, lyginant su DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 dalimi, numatančia bendrijos pirmininko kadencijos trukmę, aiškiai parodo skirtumą tarp šiose dvejose normose numatyto laikotarpio trukmės. Normų formuluotės leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas DGNKPPSBĮ 15 straipsnio 2 dalį, pavartodamas formuluotę „ne ilgesniam kaip“ sudarė galimybę bendrijos valdybą rinkti iki 3 metų, tuo tarpu DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 dalimi buvo apibrėžta konkreti bendrijos pirmininko kadencijos trukmė – 3 metai, nenurodant ilgiausio leistino termino.

86.       Be to, paminėtina ir tai, kad pats terminas „kadencija“ savo esme suponuoja tai, kad tai yra konkretus „įstatymų nustatytas laiko tarpas veikti“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas).  DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 dalyje numatymas, kad kadencijų skaičius neribojamas reiškia tai, jog į bendrijos pirmininko pareigas išrinktas asmuo turi galimybę vadovauti bendrijai neribotą laiką (ilgalaikėje perspektyvoje) po 3 metus, t. y. atitinkamai suėjus 3 metų terminui, tas pats bendrijos pirmininkas gali vadovauti dar 3 metus, po kurių vėlgi 3 metus ir t.t. Taigi, vadovaujantis gramatiniu, sisteminiu, loginiu aiškinimo metodais, darytina išvada, kad DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta aiškiai apibrėžta, konkreti bendrijos pirmininko vienos kadencijos trukmė (3 metai), neribojant tik bendro kadencijų skaičiaus.

87.       DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 9 dalis numato, kad iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 12 mėnesių nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename daugiabučiame name) arba ketvirtadalis įgaliotinių, taip pat bendrijos pirmininkas turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriumi.

88.       Aukščiau paminėta nuostata, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 dalyje numatytą bendrijos pirmininko kadencijos trukmę apibrėžė konkrečiu terminu, kadangi būtent su šiuo terminu (3 metai) apibrėžta tvarka, kuomet turi būti renkamas naujas bendrijos pirmininkas (iki kadencijos pabaigos, t. y. 3 metų) ir numato pasekmes, jeigu pirmininkas nėra išrenkamas per 12 mėnesių nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos, t. y. po 3 metų plius 12 mėnesių.

89.       Papildomai pažymėtina ir tai, kad konkrečios 3 metų kadencijos trukmės numatymas savaime nereiškia, jog pažeidžiamas savanoriškumo principas, nes bendrijos pirmininko pareigų ėjimo laikas faktiškai gali būti ir trumpesnis, kadangi tiek DGNKPPSBĮ, tiek DK nuostatos numato darbo sutarties pasibaigimo pagrindus paties darbuotojo ar darbdavio iniciatyva (pvz.: galimas bendrijos pirmininko atšaukimas iš pareigų, kt.).

90.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad bendrijos įstatų 22 punktas, numatantis, jog bendrijos valdymo organų kadencija iki 3 metų, bendrijoje faktiškai esant tik vienasmeniam valdymo organui – bendrijos pirmininkui (DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 3 dalis), prieštarauja DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 daliai. Bendrijoje nesant sudarytos bendrijos valdybos (įstatuose to neįtvirtintus), nagrinėjamu atveju nėra aktuali DGNKPPSBĮ 15 straipsnio 2 dalis, leidžianti apibrėžti bendrijos valdymo organo išrinkimo laikotarpį iki 3 metų.

Dėl bendrijos įstatų 37 punkto

91.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl įstatų 37 punkto nurodė, kad bendrijos pirmininko rinkimo ir atšaukimo, jo pavadavimo tvarka, jo kompetencijos ir atsakomybės ribos nurodytos bendrijų įstatyme, o atsakovei paaiškinus, kad pirmininko pavadavimo klausimą spręstų bendrijos narių susirinkimas, sprendė, kad minėtas įstatų punktas neprieštarauja DGNKPPSBĮ nuostatoms.

92.       Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydamas, kad teismas dėl pirmininko pavadavimo sprendė remdamasis tik atsakovės paaiškinimu. Pasak ieškovo, iš DGNKPPSBĮ nuostatų akivaizdžiai matyti, kad bendrijos pirmininko pavadavimo tvarka ir jo kompetencijos ribos nustatomos išimtinai bendrijos įstatuose, todėl tokia 37 punkte įtvirtinta sąlyga, jog bendrijos pirmininko pavadavimo tvarka, jo kompetencijos ir atsakomybės ribos yra bendrijų įstatyme, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo teiginiais nesutinka.

93.       DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą tvirtina ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas bendrijos įstatų nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui.

94.       DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 10 punkte įtvirtinta, kad kai vienasmenis bendrijos valdymo organas – bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų, bendrijos įstatuose nustatyta tvarka šias pareigas gali laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti vienas iš bendrijos narių.

95.       Bendrijos įstatų 37 punkte numatyta, kad „bendrijos pirmininko ir atšaukimo, jo pavadavimo tvarka, jo kompetencijos ir atsakomybės ribos nurodytos bendrijos įstatyme“.

96.       Teisėjų kolegija, įvertinusi įstatų 37 punkto formuluotę, taip pat aktualias DGNKPPSBĮ nuostatas, neturi pagrindo teigti, kad įstatų 37 punktas prieštarauja DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 10 punkto nuostatai.

97.       Nagrinėjamu atveju įstatų 37 punkto nuostata yra blanketinė (nukreipiamoji), t. y. nurodo, jog ją įgyvendinant, vadovaujamasi DGNKPPSBĮ nuostatomis. Remiantis DGNKPPSBĮ 9 straipsniu, matyti, kad pagrindiniai valdymo organai, kurie iš esmės dalyvauja bendrijos valdyme ir priima sprendimus, yra visuotinis narių susirinkimas ir bendrijos valdyba ir (ar) bendrijos pirmininkas. Nagrinėjamu atveju 524-osios gyvenamųjų namų Kalvarijų gatvėje 201 statybos bendrijos organai, turintys pagrindinių sprendimų priėmimo teisę, yra visuotinis narių susirinkimas (aukščiausiasis bendrijos organas) ir bendrijos pirmininkas (valdymo organas) (Įstatų 18 ir 19 punktai). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad bendrijos pirmininkui laikinai negalint eiti savo pareigų, kilus jo pavadavimo klausimui, jis būtų sprendžiamas visuotinio narių susirinkimo, ką iš esmės nurodė ir atsakovė, dėstydama savo paaiškinimus. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, jog bendrijos pirmininko rinkimo, atšaukimo klausimus taip pat sprendžia visuotinis narių susirinkimas (DGNKPPSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 2 dalis).

98.       Kaip jau buvo minėta, pagal DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 10 punktą bendrijos pirmininko pareigas gali laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti vienas iš bendrijos narių. Aukščiau nurodžius, kad tokį klausimą, atsižvelgiant tiek į 524-osios gyvenamųjų namų Kalvarijų gatvėje 201 statybos bendrijos struktūrą, tiek vadovaujantis DGNKPPSBĮ nuostatomis, spręstų visuotinis narių susirinkimas, taip pat įstatuose aptarus visuotinio bendrijos narių susirinkimo šaukimo, organizavimo ir balsavimo bei sprendimų priėmimų jame tvarką, tokiai tvarkai esant numatytai ir DGNKPPSBĮ 11 straipsnyje „Visuotinio susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka. Sprendimų priėmimas“, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia įstatų 37 punkto formuluotė, kuomet nukreipiama į DGNKPPSBĮ nuostatas ne tik dėl bendrijos pirmininko rinkimo, atšaukimo, tačiau ir dėl pavadavimo skyrimo, yra galima ir nesudaro pagrindo teigti, kad ji prieštarauja DGNKPPSBĮ ar įneša neaiškumą, esant būtinybei išrinkti asmenį, laikinai pavaduojantį bendrijos pirmininką.

Dėl DGNKPPSBĮ ir sutarčių laisvės principo santykio

99.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, pasisakydama dėl įstatų 20 punkto (revizoriaus skyrimo) ir 36 punkto (bendrijos pirmininko valdymo pagrindo) nurodo, kad privačių juridinių asmenų įstatai pagal teisinę prigimtį yra sandoriai, todėl jiems yra taikomi bendrieji civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, tarp jų ir sutarties laisvės principas. Pasak atsakovės, esminę reikšmę įstatų turiniui turi būtent juridinio asmens dalyvių valia (bendras jų sutarimas dėl juridinio asmens veiklos sąlygų), todėl įstatų 20, 36 punktų formuluotės yra galimos, kadangi atitinka bendrijos narių valią. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.

100.       DGNKPPSBĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas. Šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką (DGNKPPSBĮ 1 straipsnio 2 dalis).

101.       DGNKPPSBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas taikomas bendrijoms, kurios įsteigtos valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys, įstatymai.

102.       Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad 524-osios gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos bendrijos teisinė forma yra bendrija, kuri įsteigta valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, todėl jai privalomai taikomos DGNKPPSBĮ nuostatos, kurios yra specialios kitų įstatymų atžvilgiu. Sutiktina su atsakove, kad civilinėje teisėje galioja sutarčių laisvės principas, tačiau šis principas savaime nereiškia, jog jis suteikia teisę susitarti bet kokiu, netgi teisei prieštaraujančiu, būdu.

103.       CK 6.157 straipsnis numato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Taigi aukščiau konstatavus, kad DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 4 dalies ir DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2, 3 dalies normos yra imperatyvaus pobūdžio, atmestini atsakovės teiginiai, kad bendrijos nariai, siekdami įgyvendinti savo valią dėl revizoriaus skyrimo savo pasirinkimu ar dėl bendrijos pirmininko veiklos pagrindo, kadencijos trukmės galėjo susitarti ir tokiu būdu, kuris neatitinka imperatyvių bendrijos veiklą reglamentuojančių DGNKPPSBĮ nuostatų.

Dėl bylos baigties

104.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendrijos įstatų 6A, 20, 22, 36 punktų nuostatos prieštarauja imperatyvioms DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 9 straipsnio 4 dalies, 14 straipsnio 2, 3 dalies nuostatoms. Kadangi bendrijos įstatai yra vientisas dokumentas, kuriuo bendrija vadovaujasi savo veikloje, pripažinus, kad bent vienas punktas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, įstatai visa apimtimi negali būti tvirtinami visuotiniame narių susirinkime.

105.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad bendrijos įstatai neprieštarauja imperatyvioms DGNKPPSBĮ normoms, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą (CPK 330 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti – 524-osios gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2020 m. sausio 30 d. protokolo Nr. 20-02 nutarimą Nr. 3, kuriuo nutarta patvirtinti naują bendrijos įstatų redakciją, pripažinti negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

106.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

107.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat išsprendžiamas ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

108.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

109.       Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 255 Eur išlaidas: 650 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant ieškinį ir 605 Eur už susipažinimą su atsiliepimu į ieškinį ir dubliko parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. 

110.       Įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas nepateikė. 

111.       Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 1 255 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

112.       Pirmosios instancijos teismo proceso metu patirtos 57,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo V. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 524-osios gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2020 m. sausio 30 d. protokolo Nr. 20-02 nutarimą Nr. 3, kuriuo nutarta patvirtinti naują bendrijos įstatų redakciją.

Priteisti iš atsakovės 524-osios gyvenamųjų namų Kalvarijų gatvėje (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 301326532, ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 255 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės 524-osios gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos bendrijos, juridinio asmens kodas 301326532, valstybei 57,15 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 15 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. 

Teisėjai                                   Giedrė Čėsnienė

Andrius Verikas 

Renata Volodko