Civilinė byla Nr. e2A-270-1012/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14533-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.5; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Latvelės ir
Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Labradoras“ dėl turto pripažinimo kapinių priklausiniu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Litagra“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Litagros chemija“.
Apeliacinės instancijos teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Labradoras“, prašydama: 1) iškeldinti atsakovę iš neregistruotų ir Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė) nuosavybės teise priklausančių statinių – administracinio pastato (apie 45 kv. m) ir pagalbinio pastato (apie 46 kv. m), esančių (duomenys neskelbtini) kapinių teritorijoje, (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovę per 10 dienų nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo perduoti Savivaldybei minėtų neregistruotų statinių (administracinio pastato ir pagalbinio pastato) dokumentaciją (parengtą projektinę dokumentaciją, derinimus, leidimus, kadastrinių matavimų bylas ir kitus turimus dokumentus) bei visas turimas patekimo į šiuos statinius priemones (raktus ir pan.); 3) pripažinti, kad 1999 m. gruodžio 7 d. sutarties Nr. 58/08 (toliau – Sutartis) galiojimo metu (duomenys neskelbtini) kapinėse įrengti objektai (tvora, asfalto, skaldos dangos, šaligatviai, suolai, automobilių stovėjimo aikštelė) ir visi (duomenys neskelbtini) kapinėse esantys inžineriniai tinklai (pagal 2001 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) kapinių pripažinimo tinkamomis eksploatuoti aktą ir atsakovės 2002 m. gruodžio 3 d. ir 5 d. garantinius raštus) yra sudėtine Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių (duomenys neskelbtini) kapinių dalimi ir įpareigoti atsakovę per 10 dienų nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo perduoti Savivaldybei visą šių objektų dokumentaciją (parengtą projektinę dokumentaciją, derinimus, leidimus ir kitus turimus dokumentus).
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl pirmojo ieškinio reikalavimo paliko iš esmės nepakeistą, patikslindamas, kad UAB „Labradoras“ iškeldinama iš Vilniaus miesto savivaldybei panaudos pagrindais priklausančio žemės sklypo ir jame esančių (duomenys neskelbtini) kapinių (statinių ir inžinerinių tinklų), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį (dėl antrojo ir trečiojo ieškinio reikalavimų) apeliacinės instancijos teismas panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
3. Atsižvelgdama į Vilniaus miesto apygardos teismo nutarties išaiškinimus, ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį (reikalavimai sukonkretinti ieškovės pateiktu 2023 m. rugsėjo 25 d. dokumentu DOK-150876), kuriuo prašo pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) kapinių priklausiniai yra Sutarties galiojimo metu kapinėse įrengti statiniai: 854 kv. m asfalto danga, 1908 kv. m asfaltuoti takai, 2535 kv. m skaldos išlakų takai–keliai, 890 kv. m skaldos–grunto takai, 2168 kv. m. automobilių stovėjimo aikštelė, 925 m tvora, 3 kub. m vandentiekio gręžinys, 750 m elektros linija, administracinis–buitinis pastatas, 120 kv. m šaligatvis, 4515 kv. m skaldos išlakų takai–keliai, 1190 kv. m. skaldos–grunto takai, 282 kv. m automobilių stovėjimo aikštelė, 445 m tvora, 3 kub. m vandentiekio gręžinys, 750 m elektros linija, administracinis–buitinis pastatas. Patikslintame ieškinyje nurodoma:
3.1. Atsisakoma reikalavimo įpareigoti atsakovę per 10 dienų nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo perduoti Savivaldybei minėtų neregistruotų statinių (administracinio pastato ir pagalbinio pastato) dokumentaciją bei visas turimas patekimo į šiuos statinius priemones ir prašoma bylą dėl šio reikalavimo nutraukti.
3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1276 Savivaldybei buvo suteikta teisė naudoti 9,91 ha valstybinį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (po duomenų patikslinimo plotas 8,8561 ha), (duomenys neskelbtini) kapinėms plėsti, o 1999 m. gegužės 17 d. buvo gautas UAB „Paplaujos paminklų dirbtuvės“ (po reorganizacijos – UAB „Labradoras”) raštas, kuriuo prašoma rasti galimybę svarstyti pasiūlymą už atsakovės lėšas įrengti numatytas kapines. Vilniaus miesto valdybos 1999 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 1430V „Dėl (duomenys neskelbtini) kapinių išplėtimo ir eksploatavimo konkurso organizavimo“ pavesta Investicijų plėtros komisijai vykdyti (duomenys neskelbtini) kapinių išplėtimo ir eksploatavimo konkursą, taip pat buvo patvirtinti (duomenys neskelbtini) kapinių išplėtimo ir eksploatavimo nuostatai (toliau – Nuostatai), kurių 5 punkte buvo nurodyta, kad kapinės įrengiamos tik iš privataus kapitalo bendrovių, įmonių, įstaigų lėšų, o 8 punkte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kapinių išplėtimo projektą parengė UAB „Želdynai“, projektas yra patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 1999 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 318 „Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kapinių plėtimo projektų patvirtinimo“. Nuostatuose nustatyta, kad plečiant (duomenys neskelbtini) kapines, turi būti vadovaujamasi UAB „Želdynai“ parengtu projektu. Pagal minėto projekto aiškinamąjį raštą, be kita ko, (duomenys neskelbtini) kapinėse turėjo būti įrengtas kapinių prižiūrėtojo namas, ūkiniai pastatai. Vilniaus miesto valdybos 1999 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 1646V pakeistas Nuostatų 11 punktas, nurodant, kad įrengtos kapinės yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė.
3.3. Vilniaus miesto valdybos 1999 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 1935V „Dėl (duomenys neskelbtini) kapinių išplėtimo ir eksploatavimo konkurso laimėtojo tvirtinimo“ (duomenys neskelbtini)kapinių išplėtimo ir eksploatavimo konkurso laimėtoju patvirtintas UAB „Paplaujos paminklų dirbtuvės“, UAB „Litagra“, ir UAB „Litagros chemija“ konsorciumas, su kuriuo 1999 m. gruodžio 7 d. sudaryta sutartis Nr. 58/08, pagal kurią nurodytų įmonių konsorciumas įsipareigojo išplėsti (duomenys neskelbtini) kapines ir jas įrengti privačiomis įmonių lėšomis, o plečiant (duomenys neskelbtini) kapines vadovautis (duomenys neskelbtini) kapinių išplėtimo projektu, parengtu UAB „Želdynai“ ir patvirtintu Vilniaus miesto tarybos 1999 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 318. Sutarties terminas – iki 2019 m. gruodžio 7 d. pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 27 d. 2019 m. lapkričio 26 d. susitarimu. (duomenys neskelbtini) kapinėse įrengtas administracinis pastatas, asfalto, skaldos dangos, automobilių stovėjimo aikštelė, inžineriniai tinklai (vandentiekio gręžinys, elektros linija), pastatyta metalinio tinklo tvora, ūkiniai pastatai, sutvarkyta ir apželdinta kapinių teritorija, pastatyti suolai, automobilių stovėjimo aikštelę ribojantys bortai, aptverta konteinerių aikštelė, įrengti varteliai.
3.4. Nors Savivaldybėje nėra išlikęs komisijos aktas dėl antruoju etapu priimtų (duomenys neskelbtini) įrengimo darbų, tačiau iš faktinės situacijos yra aišku, kad atsakovė darbus įvykdė ir įrengtas (duomenys neskelbtini) kapines eksploatavo Sutarties galiojimo metu. Pasibaigus Sutarčiai, buvo paskelbtas naujas konkursas (duomenys neskelbtini) kapinių priežiūros paslaugoms teikti, o 2021 m. spalio 13 d. sudaryta sutartis su konkurso laimėtoju. Po Sutarties termino pabaigos ieškovės darbuotojai atliko (duomenys neskelbtini) kapinių apžiūrą ir nustatė, kad kapinių teritorijoje stovi Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai – apie 45 kv. m. administracinis pastatas, apie 46 kv. m. pagalbinis pastatas (garažas ir darbininkų patalpos), medine tvora aptverti mediniai sandėliukai ir pašiūrės. 2021 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. A51-129699/21 ieškovė pareikalavo atsakovę nutraukti veiklą (duomenys neskelbtini) kapinėse bei sutvarkyti kapinių teritoriją, išardant administracinį pastatą, pagalbinį pastatą, medine tvora aptvertus medinius sandėliukus ir pašiūres, taip pat išvežant statybines atliekas. Atsakovė nurodė, kad sutinka nugriauti medine tvora aptvertus medinius sandėliukus ir pašiūres ir pačią medinę tvorą, tačiau nesutinka išardyti administracinio pastato ir pagalbinio pastato ir pasiūlė ieškovei šiuos ir kitus inžinerinius statinius, esančius sklype, iš jos įsigyti. Ieškovė nesutiko išpirkti iš atsakovės ginčo administracinio ir pagalbinio pastatų, nes jie ir taip nuosavybės teise turi priklausyti Savivaldybei kaip (duomenys neskelbtini) kapinių dalis bei pareikalavo perduoti neregistruotus pastatus ir visus šių pastatų turimus dokumentus, tačiau atsakovė tokio reikalavimo neįvykdė.
3.5. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl (duomenys neskelbtini) kapinėse įrengtų statinių / tinklų, nes atsakovė šį turtą savinasi, teigia, kad tai yra jos nuosavybė ir siūlo ieškovei turtą išpirkti. Atsakovė siekia pasisavinti Savivaldybės turtą, todėl siekdama užkirsti atsakovės savivalę, ieškovė prašo teismo pripažinti (duomenys neskelbtini) kapinėse esančius statinius ir tinklus kapinių priklausiniais. Sutarties objektas buvo (duomenys neskelbtini) kapinių išplėtimas ir įrengimas bei kapinių eksploatavimas. (duomenys neskelbtini) kapinių žemės sklypas atsakovei išnuomotas nebuvo. Už (duomenys neskelbtini) kapinių įrengimą, išplėtimą ir priežiūrą atsakovei Sutarties galiojimo metu buvo mokamas užmokestis, todėl visi (duomenys neskelbtini) kapinių išplėtimo darbai buvo atliekami atsakovės lėšomis. Kapinės buvo įrengiamos ir plečiamos pagal projektą. Sutarties 11 punkte šalys aiškiai susitarė, kad įrengtos (duomenys neskelbtini) kapinės yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė, todėl Savivaldybei nuosavybės teise priklauso tiek (duomenys neskelbtini) kapinės kaip įrenginys, tiek jose esantys objektai / inžineriniai tinklai. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) kapinės buvo įrengtos neteisėtai, t. y. byloje nėra įrodyta ir įrodinėjama, jog kapinės įrengtos nesilaikant tuo metu statybas reglamentavusių teisės aktų reikalavimų. Atsakovė byloje kelia klausimus dėl statybų teisėtumo tik deklaratyviai, be jokių argumentų ir įrodymų, juolab, kad (duomenys neskelbtini) kapines įrenginėjo būtent pati atsakovė. Šalys nesitarė, jog pasibaigus Sutarčiai Savivaldybė atlygins atsakovei už (duomenys neskelbtini) kapinių praplėtimą ir įrengimą, nes pagal Sutartį už kapinių eksploatavimą atsakovė gavo užmokestį, kuris buvo apskaičiuotas įvertinus ir atsakovės pareigas praplėsti bei įrengti kapines. Pagal savo esmę Sutartis iš dalies, t. y. tiek, kiek tai susiję su (duomenys neskelbtini) kapinių įrengimu, yra traktuotina kaip statybų rangos sutartis. Sutartis aiškiai nustatė, kad atsakovė savo lėšomis įrengs kapines pagal suderintą projektą ir įrengtos kapinės nuosavybės teise priklausys Vilniaus miesto savivaldybei. Ginčo, kad (duomenys neskelbtini) kapinės buvo įrengtos ir naudojamos nėra. Savivaldybė neturi duomenų apie pagalbinio pastato projektą, taip pat neturi duomenų apie ginčo statiniams išduotus statybą leidžiančius dokumentus, tačiau, tarp šalių nėra ginčo, jog šie statiniai buvo pastatyti kapinių teritorijoje, buvo eksploatuojami Sutarties galiojimo metu bei šiuo metu yra faktiškai išlikę. Savivaldybė taip pat nedisponuoja kitų (duomenys neskelbtini) kapinėse įrengtų neregistruotų objektų dokumentacija (tvora, asfalto, skaldos dangos, šaligatviai, suolai, inžineriniai tinklai, automobilių stovėjimo aikštelė), tačiau šie objektai taip pat buvo įrengti. Tai, kad po (duomenys neskelbtini) kapinių įrengimo nebuvo sudarytas formalus perdavimo–priėmimo aktas, nepaneigia statinių ir kitų kapinėse įrengtų objektų ir inžinerinių tinklų nuosavybės priklausomumo Vilniaus miesto savivaldybei fakto. Tai, kad statinių ar kitų kapinėse įrengtų objektų nuosavybės teisės nėra išviešintos, nepaneigia Savivaldybės nuosavybės teisių į juos ar juolab nesukuria nuosavybės teisių atsakovei.
3.6. Kapinėse įrengti statiniai ir kitas turtas yra Kapinių priklausiniai, nes šis turtas buvo įrengtas vienu tikslu – Kapinėms eksploatuoti. Kapinių priklausinius kaip antraeilius daiktus, Sutarties pagrindu įrengus kapines, ištiko pagrindinio daikto (kapinių) likimas ir jie tapo Savivaldybės nuosavybe. Kapinėse esančio turto sąsajos su kapinėmis yra akivaizdžios – minėtas turtas yra skirtas Kapinėms kaip kompleksiniam įrengimui / statiniui tinkamai funkcionuoti / eksploatuoti. Tiek Kapines, tiek jose esantį turtą sieja bendra ūkinė paskirtis – antraeiliai daiktai nuolatos susiję su Kapinėmis ir buvo pastatyti / įrengti būtent siekiant eksploatuoti Kapines. Nors aptariami priklausiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (ieškovė sieks tai padaryti), tačiau tai nepaneigia jų kaip priklausinių statuso – priklausiniai buvo įrengti pagal projektą, priklausinių įrengimas yra patvirtintas komisijos aktu bei atsakovės garantiniais raštais.
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:
4.1. Siekiant nustatyti juridinį faktą, turi būti pateikiami įrodymai, kad kitais, neteisminiais būdais nėra galimybės patvirtinti prašomų konstatuoti aplinkybių, tačiau jų ieškovė nepateikė. Ieškovė tiesiog turi atlikti nekilnojamųjų daiktų teisinę registraciją, bet ne bylinėtis su atsakove. Nesant atliktos teisinės nekilnojamųjų daiktų registracijos, nėra galimybės identifikuoti, dėl kokių konkrečių nekilnojamųjų daiktų pateiktas ieškinio reikalavimas. Nekilnojamieji daiktai, kurie negali būti identifikuoti, negali būti civilinės apyvartos objektais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 straipsnio prasme. Nuosavybės teisės pagal įstatymus yra registruojamos tik į teisiškai suformuotus daiktus. Jokie kapinių statinių įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą duomenys byloje nepateikti. Nekilnojamojo turto registre registruojami statiniai ir statinių priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais, tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Ieškiniu prašoma pripažinti ne konkretaus pagrindinio statinio priklausinius, tačiau kapinių priklausinius. Žemės sklypo priklausiniu gali būti tik statinys. Statinys gali būti įregistruotas tik kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys. Ieškinio reikalavimas dėl priklausinių pripažinimo nesiejamas nei su žemės sklypu, nei su pagrindiniu statiniu, taigi toks reikalavimas neatitinka įstatymų, todėl negali būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę per 10 dienų nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo perduoti Vilniaus miesto savivaldybei (duomenys neskelbtini) kapinėse esančių neregistruotų statinių (administracinio pastato ir pagalbinio pastato) dokumentaciją (parengtą projektinę dokumentaciją, derinimus, leidimus, kadastrinių matavimų bylas ir kitus turimus dokumentus) bei visas turimas patekimo į šiuos statinius priemones (raktus ir pan.). Teismas kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės vertinimu, kad kapinės yra statinys, nes kapinės neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 84 dalyje įtvirtintos statinio apibrėžties. Kapinės nėra nei pastatas, ne inžinerinis statinys, jos neturi laikančiųjų konstrukcijų, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
7. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį kapinės – žemės plotas žmogaus palaikams, taip pat kremuotiems ar balzamuotiems, laidoti kapuose, rūsiuose, kolumbariumų nišose ar kitose vietose, kuriose išbarstomi arba užkasami kremuoti žmogaus palaikai. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad kapinėmis yra laikoma tam tikta specialios paskirties teritorija (kaip pvz. parkas, draustinis ir pan.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad kapinės nėra laikomos daiktu CK 4.1 straipsnio prasme, todėl jos negali turėti priklausinių, kuriems nustatyti turi egzistuoti pagrindinis daiktas. Dėl nurodytos priežasties, ieškovės reikalavimas tam tikrus Kapinėse esančius objektus pripažinti Kapinių priklausiniais negali būti tenkinamas.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė prašantis ieškinyje nurodytus objektus pripažinti būtent kapinių, o ne žemės sklypo priklausiniais, nes žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ne ieškovei, o valstybei, o ieškinio tikslas yra būtent nuosavybės teisės į tam tikrus Kapinėse esančius daiktus nustatymas. Teismo vertinimu, net jei kapines būtų galima laikyti daiktu, ieškovės reikalavime nurodytų daiktų pripažinimas priklausiniais, priešingai nei teigė ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, savaime neišspręstų šalių ginčo dėl minėtų daiktų nuosavybės, be to, siekis įregistruoti tokius daiktus kaip kapinių priklausinius negalėtų būti įgyvendinamas, nes kapinės nėra registruojamos kaip nekilnojamasis daiktas nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 9 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju taip pat neegzistuoja CPK nustatytos sąlygos spręsti dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes ieškovės prašomas nustatyti faktas nesukeltų jai norimų teisinių pasekmių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patikslintas ieškinys buvo atmestas ir patikslintą ieškinį dėl šios dalies tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Kapinių žemės sklypas nėra tuščias, o užstatytas – kapinių žemės sklype yra daiktai, kurių visuma yra vadinama kapinėmis. Visi šie daiktai buvo pastatyti/įrengti su vienu konkrečiu tikslu – kapinių tinkamam funkcionavimui užtikrinti. Tiek kapines, tiek jose esantį turtą sieja bendra ūkinė paskirtis – antraeiliai daiktai nuolatos susiję su kapinėmis ir buvo pastatyti/įrengti būtent su tikslu eksploatuoti kapines.
9.2. Byloje nėra ginčo, kad pagal Sutartį įrengtos kapinės yra Savivaldybės nuosavybė. Sutartyje nėra numatyta, kad kapinėse esantys Statiniai ir kitas turtas Sutarties vykdymo metu ar po Sutarties pasibaigimo yra perduodami atsakovės nuosavybėn, todėl kapinių priklausinius kaip antraeilius daiktus, Sutarties pagrindu, įrengus kapines, ištiko pagrindinio daikto (kapinių) likimas ir jie tapo Savivaldybės nuosavybe.
9.3. Kapines statiniu Savivaldybė įvardijo bendriausia prasme ir niekada neteigė, kad kapinės atitinka šiuo metu galiojančio SĮ pateikiamą statinio apibrėžtį. Tačiau teismas formaliai sprendė, kad kapinės nėra statinys, todėl jis negali turėti priklausinių. Jeigu Savivaldybė netinkamai įvardijo kapines kaip statinį, ieškinys vien tuo pagrindu negalėjo būti atmestas.
9.4. Teismas nenurodė, kodėl kapinės kaip visuma negali būti laikomas pagrindiniu daiktu pagal CK 4.12 straipsnį. Vien tai, kad kapinės nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) niekaip nepaneigia, kad kapinės buvo įrengtos ir egzistuoja kaip daiktas, juolab kad Sutarties pagrindu atsakovė buvo įgijusi teisę eksploatuoti kapines kaip daiktą.
9.5. Atsakovė siekia pasisavinti Savivaldybės turtą, todėl juridinių faktų nustatymas šioje byloje, priešingai nei nurodo teismas, apgintų Savivaldybės teises, juolab kad Sutartyje yra aiškiai įtvirtinta, jog įrengtos kapinės yra Savivaldybės nuosavybė (tuo tarpu atsakovė siekia savintis kapinių priklausinius).
9.6. Tai, kad kapinės nėra registruojamos NTR neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl kapinėse esančių daiktų pripažinimo kapinių priklausiniais – net jeigu ir Savivaldybei nepavyktų įregistruoti kapinėse esančių daiktų kaip kapinių priklausinių tai niekaip nepaneigtų to, kad šie daiktai yra laikytini kapinių priklausiniais, kadangi NTR įrašai atlieka tik viešinimo funkciją, o ne sukuria kokias nors teises į daiktus.
10. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nekilnojamieji daiktai, kurių teisinė registracija neatlikta, iš viso negali būti sandorių (civilinės apyvartos) objektais. Nagrinėjamu atveju ieškovės siekis dėl nuosavybės teisių įgijimo nukreiptas į daiktus, kurių teisinė registracija neatlikta.
10.2. Apeliantė teisiškai netinkamu būdu ydingu ieškinio reikalavimu byloje siekia jos pageidaujamo teisinio rezultato (nuosavybės teisės įgijimo) – t. y. nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų sąrašo pripažinimo pagrindinio daikto – kapinių, priklausiniais. Kaip nurodė teismas, kapinės nėra daiktas (CK 4.1, 4.12 straipsnių prasme), o objektų pripažinimas pagrindinio daikto priklausiniais nesukuria nuosavybės teisės į tokius objektus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimo, kuriuo buvo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl ginčo esmės
14. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) kapinių priklausiniai yra Sutarties galiojimo metu kapinėse įrengti statiniai: 854 kv. m asfalto danga, 1908 kv. m asfaltuoti takai, 2535 kv. m skaldos išlakų takai–keliai, 890 kv. m skaldos–grunto takai, 2168 kv. m. automobilių stovėjimo aikštelė, 925 m tvora, 3 m3 vandentiekio gręžinys, 750 m elektros linija, administracinis–buitinis pastatas, 120 kv. m šaligatvis, 4515 kv. m skaldos išlakų takai–keliai, 1190 kv. m. skaldos–grunto takai, 282 kv. m automobilių stovėjimo aikštelė, 445 m tvora, 3 kub. m vandentiekio gręžinys, 750 m elektros linija, administracinis–buitinis pastatas. Ieškovė iš esmės nurodė, jog kapinėse įrengti statiniai ir kitas turtas yra kapinių priklausiniai, nes šis turtas buvo įrengtas kapinėms eksploatuoti. Nors nurodytas turtas nėra įregistruotas NTR, tačiau tai nepaneigia jų, kaip priklausinių statuso.
15. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutiko ir teigė, kad prašomų pripažinti priklausiniais daiktų negalima net identifikuoti, nes nėra atlikta jų teisinė registracija. Be to, ieškinio reikalavimas dėl priklausinių pripažinimo nesiejamas nei su žemės sklypu, nei su pagrindiniu statiniu. Toks reikalavimas neatitinka įstatymų, todėl negali būti tenkinamas.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad kapinėmis yra laikoma tam tikra specialios paskirties teritorija (kaip pvz. parkas, draustinis ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kapinės nėra laikomos daiktu CK 4.1 straipsnio prasme, todėl jos negali turėti priklausinių, kuriems nustatyti turi egzistuoti pagrindinis daiktas. Teismas taip pat pažymėjo, kad net jei kapines būtų galima laikyti daiktu, ieškovės reikalavime nurodytų daiktų pripažinimas priklausiniais, savaime neišspręstų šalių ginčo dėl minėtų daiktų nuosavybės, be to, siekis įregistruoti tokius daiktus kaip kapinių priklausinius negalėtų būti įgyvendinamas, nes kapinės nėra registruojamos kaip nekilnojamasis daiktas nekilnojamojo turto registre.
17. Ieškovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl priklausinių pripažinimo, nors kapinės yra pagrindinis daiktas, o kapinėse yra įrengti antraeiliai daiktai, kurių sąrašą, kaip kapinių priklausinių, ieškovė aiškiai nurodė ir identifikavo. Tai, kad kapinės nėra registruojamos NTR neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl kapinėse esančių daiktų pripažinimo kapinių priklausiniais. Be to, kapines sudarančių daiktų pripažinimas kapinių priklausiniais aiškiai paneigtų bet kokias atsakovės pretenzijas į šį turtą ir išspręstų tarp šalių kilusį ginčą.
18. Taigi, byloje tarp ginčo šalių yra ginčas dėl nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) kapinėse pastatytus, bet neįregistruotus daiktus. Ieškovė prašo kapinėse įrengtus statinius ir jose esantį nurodytą turtą pripažinti kapinių priklausiniais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pagrindą, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas bei šalių paaiškinimus, sprendžia, kad visų pirma būtina nustatyti, ar kapinės laikytinos daiktu, kaip savarankišku civilinių teisių objektu.
Dėl kapinių, kaip daikto, sampratos ir požymių
19. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog kapinės yra materialus pasaulio dalykas, sukurtas statybos procese, su jame esančiais daiktais sudarantis vieną objektą.
20. CK 4.1 straipsnis nustato, jog daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai. CK 4.38 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, jog kapinės nėra statinys, nes neatitinka SĮ 2 straipsnio 84 dalyje įtvirtintos statinio apibrėžties. Kapinės nėra nei pastatas, nei inžinerinis statinys, jos neturi laikančiųjų konstrukcijų, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Vis dėlto teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kapinės nėra laikomos daiktu, dėl to negali turėti priklausinių.
22. Pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – ŽPLĮ) 2 straipsnio 4 dalį kapinės – žemės plotas žmogaus palaikams, taip pat kremuotiems ar balzamuotiems, laidoti kapuose, rūsiuose, kolumbariumų nišose ar kitose vietose, kuriose išbarstomi arba užkasami kremuoti žmogaus palaikai. Kapinėse yra kapavietės ir kapai (ŽPLAĮ 2 straipsnis). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reglamentavimas nustatomas vadovaujantis viešosios pagarbos tikslu – apsaugoti memorialinius ir sakralinius objektus, mirusiųjų ar žuvusiųjų palaidojimo ir atminimo vietas (karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių ir kitas neveikiančias kapines ar pavienius kapus). Lietuvos Respublikos kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, 3.1. punkte nurodyta, jog kapinių perdavimo sutartis – šių taisyklių 11 punkte nustatyta tvarka su tradicine religine bendruomene ar bendrija sudaroma žemės panaudos sutartis arba kita įstatymų nustatyta tvarka sudaroma sutartis, suteikianti teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti žmonių palaikus kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą. Pagal šių taisyklių 4 punktą žemės sklypas, kuriame yra kapinės, įregistruojamas NTR Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ŽPLAĮ nustato, kad savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą (31 straipsnis).
23. Kompleksiškai įvertinus šias teisės normas, darytina išvada, kad kapinės negali funkcionuoti be specialios paskirties teritorijos (žemės sklypo), susijusio su žmonių palaikų laidojimu, religinių apeigų atlikimu, kultūros ir istoriniu paveldu. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog kapinėse yra laidojami žmonių palaikai, atliekamos kultūrinės praktikos, žmonės siekia įamžinti mirusiųjų atminimą, natūralu, kad jose gali būti statomi tam tikros paskirties statiniai, įrengiami inžineriniai tinklai ar sukuriami kiti daiktai. Pagal ŽPLĮ 24 straipsnio 5 dalį statiniai kapavietėse statomi vadovaujantis SĮ, išskyrus paminklus, antkapius ir kapavietės aptvėrimą, kurie pagal SĮ nepriskirti statiniams. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti daiktai (statiniai), esantys ant atitinkamo žemės sklypo, priskirtini kapinių žemės sklypui ne atsitiktinai, nes toks priskyrimas nulemtas teisinio ir faktinio tikslo – tinkamo ir tikslingo kapinių eksploatavimo. Iš to išplaukia, kad kapinės yra specialios paskirties žemės sklypas ir ant jo esančių daiktų visuma, kas kartu suprantama kaip kapinės, t. y. kapinės kvalifikuotinos turtiniu kompleksu, kurį iš esmės sudaro du elementai: i) specialios paskirties žemės sklypas ir ii) ant jo esantys daiktai (statiniai, inžineriniai tinklai ir pan.). Toks turtinis kompleksas gali būti nuosavybės teisės objektu (CK 1.110 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, kapinės, kaip civilinių teisių objektas, laikomos bendros paskirties vienijamų daiktų visuma, o jį sudarantys daiktai funkciniu ryšiu susiję taip, kad, nesant kuriam nors iš susidedančių daiktų ar jį atskyrus, tinkamai nefunkcionuotų jų visuma. Taigi, kapinių, kvalifikavimas kaip turtinio komplekso, savaime suponuoja vertinimą, kad šio turtinio komplekso sudėtinės dalys yra susijusios tarpusavyje taip, jog būtų užtikrintas kapinių funkcionalumas ir eksploatavimas. Pagrindinis kapinių tikslas yra užtikrinti galimybę tinkamai laidoti žmonių palaikus, prižiūrėti kapavietes ir kapus, o šiam viešajam tikslui pasiekti specialiu teisiniu reglamentavimu yra nustatytos teisės ir pareigos tiek savivaldos institucijoms, tiek kapinių prižiūrėtojams.
24. Teisės doktrinoje pažymima, kad turtiniai kompleksai kaip civilinių teisių objektų visuma pasižymi ne tik bendra paskirtimi, bet ir vienodu teisiniu likimu. Turtiniams kompleksams yra būdingas teisinis nedalumas - nors kiekvieną turtinį kompleksą sudaro savarankiški civilinių teisių objektai, t. y. turtinis kompleksas yra dalus pagal prigimtį, tačiau turtinio komplekso prigimtis lemia jo pripažinimą nedaliu teisine prasme. Kitaip tariant, perleidus vieną turtinio komplekso elementą kitam subjektui, toks pat likimas ištinka ir visus kitus komplekso elementus. Be abejo, šis požymis neužkerta kelio atskirus turtinio komplekso vienetus atskirti nuo komplekso. Tačiau tokiu atveju anksčiau egzistavęs turtinis kompleksas išnyksta ir vietoje jo atsiranda vienas ar keletas savarankiškų objektų, kurie buvo atskirti nuo komplekso, o sumažėjusi turtinių vienetų samplaika gali virsti nauju turtiniu kompleksu, jei ir toliau bus vienijama bendro tikslo.
25. Pažymėtina, kad jau romėnų teisėje egzistavo daiktų visumos (samplaikos), kurios buvo klasifikuojamos į tris rūšis. Pirmoji daiktų visuma, vadinama res singulae (liet. – paprastasis daiktas), buvo suprantama kaip vientisas paprastas daiktas, kurio atskiros dalys yra natūraliai susijusios ir negali būti nei faktiškai, nei teisiškai atskirtos. Antroji daiktų samplaika buvo vadinama universitas rerum cohaerentium (liet. – sudėtinis daiktas), kitaip tariant – sudėtinis daiktas, sudarytas iš atskirų savarankiškų daiktų, susijusius nuolatiniais ryšiais, tarnaujančiais vienam tikslui ar atliekančiais vieną funkciją, pvz. statinys. Šie sujungti daiktai tapdavo vienu savarankišku daiktu, o į jo sudėtį patenkantys daiktai netekdavo savo savarankiškumo, todėl negalėjo būti nei teisiškai, nei faktiškai atskirti nesunaikinant sudėtinio daikto. Trečioji daiktų samplaika, vadinama universitas rerum distantium (liet. – surenkamasis daiktas), buvo panaši į antrąją, tačiau turėjo svarbų skirtumą – tai buvo savarankiškų daiktų visuma, kuri buvo suvokiama kaip vientisas daiktas tik ekonominiu ir teisiniu požiūriu, pvz. biblioteka, gyvulių banda ir pan. Tokio surenkamojo daikto dalys visuomet galėjo būti atskirtos, o savininkas galėjo turėti savarankiškas daiktines teises į atskiras dalis. Galima teigti, kad būtent romėniškasis surenkamasis daiktas (lot. – universitas rerum distantium) yra šiuolaikinio turtinio komplekso atitikmuo (Nekrošius I., Nekrošius V., Vėlyvis S. Romėnų teisė. Vilnius: Justitia, 1999, p. 105-106).
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčo (duomenys neskelbtini) kapinės teisiškai kvalifikuotinos kaip turtinis kompleksas, be kita ko, pasižymintis teisiniu nedalumu. Vien ta aplinkybė, kad ginčo (duomenys neskelbtini) kapinių žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, o ieškovei yra perduotas naudoti panaudos teise, nepaneigia išvados, jog tai yra turtinis kompleksas, nes žemės sklypas yra skirtas kapinėms įrengti ir eksploatuoti. Kapinės kaip turtinis kompleksas negali funkcionuoti be specialios paskirties žemės sklypo. Turtinį kompleksą sudarančių savarankiškų daiktų tarpusavio teisinis ryšis nebūtinai yra toks pat kaip pagrindinio daikto ir jo priklausinių, nes kiekvienas turtinis kompleksas yra savitas ir tik nuo jo bendros paskirties priklauso, ar turtinį kompleksą sudarantys daiktai yra lygiaverčiai, ar gali būti susieti pagrindinio ir antraeilių daiktų teisiniu ryšiu. Nepaisant to, koks konkrečiai teisinis tarpusavio ryšys sieja turtinį kompleksą sudarančius daiktus, bet kuriam turtiniam kompleksui yra būdingas teisinis nedalumas ir perleidžiant vieną jo dalį, toks pat likimas ištinka visą turtinį kompleksą. Pabrėžtina, kad kapinių steigimo (plėtimo) ir priežiūros tvarka yra reglamentuota specialiais teisės aktais, kurių pagrindinis tikslas užtikrinti viešąjį interesą – sudaryti galimybę tinkamai laidoti žmonių palaikus, prižiūrėti kapus ir kapavietes, todėl kapinių įrengimas (plėtimas) turi būti atliekamas pagal tai reglamentuojančius teisės aktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kai viešosiose kapinėse bendram kapinių tikslui naudojami objektai (infrastruktūra) priklauso nuosavybės teise ne viešiesiems subjektams nevisiškai suderinama su kapinių viešuoju tikslu.
Dėl ieškovės pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo
27. Pažymėtina, kad ginčo (duomenys neskelbtini) kapinės įrengtos/išplėstos ieškovės užsakymu Sutarties pagrindu atsakovei atlikus rangos darbus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad įvykus konkursui, Vilniaus miesto valdybos 1999 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 1935V „Dėl (duomenys neskelbtini) kapinių išplėtimo ir eksploatavimo konkurso laimėtojo tvirtinimo“ (duomenys neskelbtini) kapinių išplėtimo ir eksploatavimo konkurso laimėtoju patvirtintas uždarųjų akcinių bendrovių „Paplaujos paminklų dirbtuvės“ (po reorganizacijos – UAB „Labradoras“), „Litagra“ ir „Litagros chemija“ konsorciumas. 1999 m. gruodžio 7 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės miesto ūkio skyriaus ir UAB „Paplaujos paminklų dirbtuvės“ (po reorganizacijos – UAB „Labradoras“), atstovaujančios konsorciumą (toliau Sutartyje pavadinta „Įmonė“), buvo sudaryta sutartis Nr. 58/08 (toliau – Sutartis), pagal kurią „Įmonė“ įsipareigojo išplėsti (duomenys neskelbtini) kapines ir jas įrengti privačiomis įmonių lėšomis, o plečiant (duomenys neskelbtini) kapines, vadovautis aukščiau minėtu UAB „Želdynai“ parengtu kapinių išplėtimo projektu. Sutarties terminas – 2019 m. gruodžio 7 d. 2001 m. lapkričio 28 d. Dalies įrengtų (duomenys neskelbtini) kapinių pripažinimo tinkamomis eksploatuoti aktu kapinės pripažintos tinkamomis eksploatuoti. Akte užfiksuota, kad kapinėse pastatytas administracinis-buitinis pastatas, įrengtos asfalto, skaldos dangos, takai, automobilių stovėjimo aikštelė su žvyro danga, inžineriniai tinklai (vandentiekio gręžinys, elektros linija), nurodyti darbų kiekiai. 2002 m. gruodžio 3 d. pranešimu UAB „Paplaujos paminklų dirbtuvės“ (po reorganizacijos – UAB „Labradoras“) informavo ieškovę, kad įmonė vykdydama (duomenys neskelbtini) kapinių įrengimo projektą, paruošė pridavimui eksploatuoti antrąją (duomenys neskelbtini) kapinių dalį ir atliko šiuos darbus, nurodant kiekius: šaligatvių, grįstų trinkelėmis įrengimą, skaldos takų-kelių įrengimą, automobilių stovėjimo aikštelės su žvyro danga praplėtimą, metalinio tinklo tvoros pastatymą, 3 m3 našumo vandentiekio gręžinio įrengimą, elektros energijos tiekimo linijos nutiesimą, pastatė administracinį pastatą. UAB „Paplaujos paminklų dirbtuvės“ (po reorganizacijos – UAB „Labradoras“) 2002 m. gruodžio 5 d. garantiniu raštu informavo ieškovę, kad priduodama antrąją (duomenys neskelbtini) kapinių dalį įsipareigoja darbus vykdyti nurodytais terminais; nurodyti darbai: pastatyti ūkinį pastatą, sutvarkyti ir apželdinti kapinių teritoriją, pastatyti suolus, automobilių stovėjimo aikštelę ribojančius bortus ir ją išasfaltuoti, aptverti konteinerių aikštelę, įrengti vartelius, užbaigti kapinių teritoriją tverti tvora. Ieškovė nurodė, kad Savivaldybėje nėra išlikęs komisijos aktas dėl antruoju etapu priimtų kapinių įrengimo darbų, tačiau, anot ieškovės, iš faktinės situacijos yra aišku, kad atsakovė darbus įvykdė ir įrengtas kapines eksploatavo Sutarties galiojimo metu. Iš byloje pateikto 2019 m. lapkričio 26 d. papildomo susitarimo „Dėl 1999-12-07 sutarties Nr. 58/08“, sudaryto tarp ieškovės ir atsakovės, matyti, kad Sutarties terminas buvo pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 27 d. Ieškovė nurodė, kad pasibaigus Sutarčiai buvo paskelbtas naujas konkursas (duomenys neskelbtini) kapinių priežiūros paslaugoms teikti, o 2021 m. spalio 13 d. sudaryta sutartis su konkurso laimėtoju. Po Sutarties termino pabaigos ieškovės darbuotojams atlikus kapinių apžiūrą ir nustačius, kad kapinių teritorijoje stovi Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai – apie 45 kv. m administracinis pastatas, apie 46 kv. m pagalbinis pastatas, medine tvora aptverti mediniai sandėliukai ir pašiūrės, 2021 m. gruodžio 20 d. raštu ieškovė pareikalavo atsakovę nutraukti veiklą kapinėse bei sutvarkyti kapinių teritoriją, išardant administracinį pastatą, pagalbinį pastatą, medine tvora aptvertus medinius sandėliukus ir pašiūres, taip pat išvežant statybines atliekas. 2021 m. gruodžio 28 d. raštu atsakovė nurodė, kad sutinka nugriauti medine tvora aptvertus medinius sandėliukus, pašiūres, medinę tvorą, bet nesutinka išardyti aukščiau minėto administracinio pastato ir pagalbinio pastato, nes jie, anot atsakovės, gali būti naudojami kapinių priežiūros veikloje, bei pasiūlė ieškovei nupirkti iš atsakovės visus tuos pastatus ir statinius, esančius atsakovės nuosavybėje, kaip nebaigtus statyti objektus arba kaip konstrukcijų ir įtaisų rinkinį. 2022 m. balandžio 1 d. raštu ieškovė nesutiko su minėtu atsakovės siūlymu ir pareikalavo ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 30 d. Savivaldybei perduoti neregistruotus pastatus – (duomenys neskelbtini) vieno aukšto administracinį pastatą (apie 45 kv. m) ir pagalbinį pastatą (apie 46 kv. m), esančius (duomenys neskelbtini) kapinių teritorijoje, taip pat visus šių pastatų turimus dokumentus (parengtą projektinę dokumentaciją, derinimus, kadastrinių matavimų bylas ir kitus turimus dokumentus), tačiau atsakovė šio reikalavimo neįvykdė.
28. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 24 d. nutartimi šioje byloje, grąžindamas bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teismas, tenkindamas trečiąjį ieškinio reikalavimą dėl kapinėse įrengtų objektų ir inžinerinių tinklų pripažinimo sudėtine kapinių dalimi bei įpareigojimo perduoti nurodytų objektų dokumentaciją, apskritai šioje dalyje neatskleidė bylos esmės. Pagal Sutarties esmę, įvertinus Sutarties objektą (išplėsti (duomenys neskelbtini) kapines ir jas įrengti bei eksploatuoti), manytina, kad aptariama Sutartis gali būti laikoma mišriąja sutartimi, turinčia kelių atskirų sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamai bylai aktuali Sutarties dalis dėl kapinių įrengimo pagal savo esmę traktuotina kaip statybų rangos sutartis (CK 6.681 straipsnis), pagal kurią konkursą laimėjusi įmonė įsipareigojo privačiomis lėšomis įrengti kapines pagal minėtą UAB „Želdynai“ patvirtintą projektą (Sutarties 5, 6 punktai), be kita ko, numatant įmonei teisę prižiūrėti ir tvarkyti įrengtas kapines už atlygį (Sutarties 12 punktas). Taigi, ieškovės ieškinio reikalavimai yra kildinami iš rangos teisinių santykių, nes šie reikalavimai yra susiję ir išplaukia iš minėto Sutarties objekto ir galutinio rezultato (ne)perdavimo.
29. Ieškovė 2023 m. gegužės 16 d. pateikė patikslintą ieškinį (DOK-80071), kuris 2023 m. gegužės 26 d. teisėjo rezoliucija priimtas. Šiuo patikslintu ieškiniu ieškovė iš viso atsisakė savo pradinio reikalavimo (reikalavimo Nr. 2) įpareigoti atsakovę per 10 dienų nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo perduoti Savivaldybei minėtų neregistruotų statinių (administracinio pastato ir pagalbinio pastato) dokumentaciją (parengtą projektinę dokumentaciją, derinimus, leidimus, kadastrinių matavimų bylas ir kitus turimus dokumentus) bei visas turimas patekimo į šiuos statinius priemones (raktus ir pan.), o reikalavimą (reikalavimą Nr. 3) pripažinti, kad Sutarties galiojimo metu (duomenys neskelbtini) kapinėse įrengti objektai (tvora, asfalto, skaldos dangos, šaligatviai, suolai, automobilių stovėjimo aikštelė) ir visi (duomenys neskelbtini) kapinėse esantys inžineriniai tinklai (pagal 2001 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) kapinių pripažinimo tinkamomis eksploatuoti aktą ir atsakovės 2002 m. gruodžio 3 d. ir 5 d. garantinius raštus) yra sudėtine Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių (duomenys neskelbtini) kapinių dalimi iš esmės pakeitė, t. y. pareiškė naują reikalavimą pripažinti, kad visi Sutarties galiojimo metu (duomenys neskelbtini) įrengti Statiniai, kiti objektai (tvora, asfalto, skaldos dangos, šaligatviai, suolai, automobilių stovėjimo aikštelė), Kapinėse esantys inžineriniai tinklai (Statiniai, objektai, tinklai užfiksuoti, be visa ko, 2001 m. lapkričio 28 d. Kapinių pripažinimo tinkamomis eksploatuoti akte, Atsakovo 2001 m. lapkričio 27 d., 2002 m. gruodžio 3 d. ir 5 d. garantiniuose raštuose) yra Kapinių priklausiniai.
30. Priėmus patikslintą ieškinį, pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad įmonių konsorciumas, susidedantis iš atsakovės ir UAB „Litagra“ bei UAB „Litagros chemija“, sudarė sutartį su ieškove dėl (duomenys neskelbtini) kapinių išplėtimo ir jų įrengimo privačiomis įmonių lėšomis, darė išvadą, kad, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos ir kitų dviejų konsorciumo narių teisėms ar teisėtiems interesams, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsniu, teismas nutarė į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti UAB „Litagra“ ir UAB „Litagros chemija“. Ieškovė tolesniame bylos nagrinėjime laikėsi pozicijos, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl (duomenys neskelbtini) kapinėse įrengtų statinių / tinklų nuosavybės, nes atsakovė šį turtą savinasi, teigia, kad tai yra jos nuosavybė ir siūlo ieškovei turtą išpirkti. Atsakovė siekia pasisavinti Savivaldybės turtą, todėl, siekdama užkirsti atsakovės savivalę, ieškovė prašo teismo pripažinti (duomenys neskelbtini) kapinėse esančius statinius ir tinklus kapinių priklausiniais. Ieškovė pabrėžė, kad Sutarties objektas buvo (duomenys neskelbtini) kapinių išplėtimas ir įrengimas bei kapinių eksploatavimas. (duomenys neskelbtini) kapinių žemės sklypas atsakovei išnuomotas nebuvo. Už (duomenys neskelbtini) kapinių įrengimą, išplėtimą ir priežiūrą atsakovei Sutarties galiojimo metu buvo mokamas užmokestis, todėl visi (duomenys neskelbtini) kapinių išplėtimo darbai buvo atliekami atsakovės lėšomis. Kapinės buvo įrengiamos ir plečiamos pagal projektą. Sutarties 11 punkte šalys aiškiai susitarė, kad įrengtos (duomenys neskelbtini) kapinės yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė, todėl Savivaldybei nuosavybės teise priklauso tiek (duomenys neskelbtini) kapinės kaip įrenginys, tiek jose esantys objektai / inžineriniai tinklai. Ieškovės nuomone, kapinėse įrengti statiniai ir kitas turtas yra kapinių priklausiniai, nes šis turtas buvo įrengtas vienu tikslu – kapinėms eksploatuoti. Kapinių priklausinius kaip antraeilius daiktus, Sutarties pagrindu įrengus kapines, ištiko pagrindinio daikto (kapinių) likimas ir jie tapo Savivaldybės nuosavybe.
31. Atsakovė UAB „Labradoras“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad siekiant nustatyti juridinį faktą, turi būti pateikiami įrodymai, kad kitais, neteisminiais būdais nėra galimybės patvirtinti prašomų konstatuoti aplinkybių, tačiau jų ieškovė nepateikė. Ieškovė tiesiog turi atlikti nekilnojamųjų daiktų teisinę registraciją, bet ne bylinėtis su atsakove. Nesant atliktos teisinės nekilnojamųjų daiktų registracijos, nėra galimybės identifikuoti, dėl kokių konkrečių nekilnojamųjų daiktų pateiktas ieškinio reikalavimas. Ieškiniu prašoma pripažinti ne konkretaus pagrindinio statinio priklausinius, tačiau kapinių priklausinius. Žemės sklypo priklausiniu gali būti tik statinys. Statinys gali būti įregistruotas tik kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys. Ieškinio reikalavimas dėl priklausinių pripažinimo nesiejamas nei su žemės sklypu, nei su pagrindiniu statiniu, taigi toks reikalavimas neatitinka įstatymų, todėl negali būti tenkinamas.
32. 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, jog būtų tiksliai nustatytos bylos nagrinėjimo ribos, t. y. išsiaiškinti, kokius konkrečius daiktus ieškovė prašo pripažinti kapinių priklausiniais. Dėl to teismas įpareigojo ieškovę Vilniaus miesto savivaldybę pateikti teismui aiškų konkrečių daiktų, kuriuos ieškiniu prašoma pripažinti (duomenys neskelbtini) kapinių priklausiniais, sąrašą.
33. 2023 m. rugsėjo 25 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-150876), kuriuose nurodė daiktų, kuriuos prašoma pripažinti Kapinių priklausiniais, sąrašą:
33.1. 854 kv. m. asfalto danga, 1908 kv. m. asfaltuoti takai, 2535 kv. m. skaldos išlakų takai-keliai, 890 kv. m. skaldos-grunto takai, 2168 kv. m. automobilių stovėjimo aikštelė, 925 m tvora, 3 m3 vandentiekio gręžinys, 750 m elektros linija, administracinis-buitinis pastatas (kuris, be visa ko, užfiksuotas byloje esančiame 2022 m. birželio 21 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole) pagal 2001 m. lapkričio 28 d. Kapinių pripažinimo tinkamomis eksploatuoti aktą, kuriame konstatuojami atlikti Kapinių I etapo įrengimo darbai;
33.2. 120 kv. m. šaligatvis, 4515 kv. m skaldos išlakų takai-keliai, 1190 kv. m. skaldos-grunto takai, 282 kv. m. automobilių stovėjimo aikštelė, 445 m tvora, 3 m3 vandentiekio gręžinys, 750 m elektros linija, administracinis-buitinis pastatas (kuris, be visa ko, užfiksuotas byloje esančiame 2022 m. birželio 21 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole) pagal Atsakovo 2002 m. gruodžio 3 d. raštą, kuriame konstatuojama, kad yra atlikti Kapinių II etapo įrengimo darbai.
34. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme, kuriame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti nurodyti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei pateikti įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi ir kitų civilinio proceso principų, užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, esant pagrindui patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai). Pažymėtina, kad bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naujai bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas sprendžia, ar grąžinta byla turi būti paruošta nagrinėjimui atliekant pasirengimo veiksmus, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, ar gali būti iš karto nagrinėjama iš esmės teismo posėdyje.
35. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos proceso eigos, pirmosios instancijos teismas mėgino imtis priemonių tam, kad būtų galima priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje, t. y. įpareigojo ieškovę patikslinti pareikšto ieškinio reikalavimus, o vėliau atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir pareikalavo ieškovės patikslinti savo reikalavimus. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas formaliai išsprendė pareikštą patikslintą ieškinį, neatskleidė bylos esmės ir iš esmės neišsprendė šalių ginčo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į ginčo kapinėse pastatytus neregistruotus pastatus ir inžinerinius tinklus, kurie buvo įrengiami ginčo Sutarties vykdymo metu. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas turėjo patikslinti ieškovei jos įrodinėjimo pareigą ir pasiūlyti pasirinkti tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, kuris atspindėtų ginčo esmę. Jeigu ieškovė savo reikalavimų pagrindu nurodė Sutartį (ginčo objektai buvo sukurti sutartinių santykių metu), tai tokių objektų teisinis likimas pasibaigus sutarčiai turi būti sprendžiamas taikant ginčo Sutarties sąlygas, o jų nesant - sutartinės teisės taisykles, atsižvelgiant į bendrąsias privatinės teisės normas bei specialųjį teisinį reglamentavimą, susijusį su kapinių įrengimu (plėtimu) bei priežiūra. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tik formaliai bei siaurai įvertino ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus ir tokiu būdu iš esmės neišsprendė byloje kilusio ginčo, ir dėl šios klaidos buvo suvaržyta tiek ieškovo teisė į teisminę gynybą, tiek visų proceso dalyvių teisė į teisingą ginčo išnagrinėjimą.
36. Kita vertus, pabrėžtina ir ieškovės pareiga tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką bei pagrindą, pasirenkant tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, kurio tenkinimas iš esmės galėtų apginti ieškovės pažeistas teises. Taigi jei byloje tarp šalių ginčas kilo dėl nuosavybės teisės į ginčo objektus, ieškovė turėtų atitinkamai formuluoti savo reikalavimą, nes byloje pareikštas reikalavimas dėl daiktų pripažinimo pagrindinio daikto priklausiniais ne visiškai atspindi kilusio ginčo esmę, todėl ieškovė turėjo imtis priemonių patikslinti savo reikalavimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
37. Susiklosčius tokiai situacijai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso, turtinių kompleksų statusą ir kapinių įrengimą (išplėtimą) bei eksploataciją reglamentuojančias teisės normas, todėl netinkamai veikė bylos nagrinėjimo stadijoje, o dėl tokio pažeidimo ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant teisingai išnagrinėti šalių ginčą turėjo būti nustatinėjamas ginčo kapinių žemės sklypo statusas (ar yra tinkamai suformuotas ir įregistruotas kapinių paskirties sklypas), ar nagrinėjamos bylos išsprendimas neturės įtakos ginčo žemės sklypo savininkui – valstybei, kurie iš ieškovės nurodytų daiktų (ar visi) yra skirti kapinių pagrindiniam tikslui, kaip šie daiktai yra tarpusavyje susiję savo paskirtimi ir/ar vykdoma funkcija, ar pasibaigus Sutarčiai atsakovė pagrįstai ir teisėtai neperdavė Sutarties vykdymo metu sukurtų objektų ieškovei.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo objektų teisinė registracija yra išvestinis klausimas, nes savininkui (ar jo pavedimu – rangovui) sukūrus naują daiktą, tokie daiktai (jei jie registruotini) suformuojami ir nuosavybės teisė į juos registruojama, kai nebėra ginčo dėl nuosavybės teisės į šiuos daiktus. Viešasis registras atlieka tik daiktinių teisių išviešinimo, o ne jų sukūrimo, funkciją. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 24 d. nutartimi šioje byloje, grąžindamas bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad nors šiuo atveju paminėtų statinių faktinis egzistavimas byloje įrodytas, tačiau jų teisinis statusas nėra aiškus, atkreipiant dėmesį, kad pirmiausia būtent ieškovė, kaip statomo nekilnojamojo turto užsakovė (statytoja) turėjo pareigą pasirūpinti pastatytų statinių teisiniu statusu, nuosavybės teisės įregistravimu ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-593-863/2023, 25 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmiau nurodyti trūkumai ir neaiškumai nebuvo pašalinti, ginčo esmė nebuvo atskleista, o pirmosios instancijos teismas priėmė formalų ir skubotą sprendimą.
39. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netyrė, ar kapinių sklypą ir ant jo esančius ieškovės nurodytus daiktus, statinius sieja nuolatinis funkcinis ryšys, be kurių būtų itin apsunkintas kapinių aptarnavimas ir eksploatavimas, ar ginčo objektai kapinių teritorijoje gali būti naudojami savarankiškai ar tikslu, nesusijusiu su kapinių funkcionalumu. Pavyzdžiui, tiek automobilių stovėjimo aikštelės, asfaltuotos dangos, šaligatviai ir pan. leidžia lankytojams patogiai atvykti į kapinių teritoriją ir joje vaikščioti, tačiau gali būti ir su kapinių veikla nesusijęs objektas. Tvora, juosianti kapines, pagal kasacinio teismo praktiką, paprastai pagal savo paskirtį tarnauja žemės sklypui, kuriame ji pastatyta, saugodama šį žemės sklypą nuo pašalinių asmenų patekimo į jį ir kitokio nepageidaujamo jam poveikio. Tokių inžinerinių statinių funkcinis tarnavimas žemės sklype esantiems statiniams gali būti antraeilis. Dėl to paprastai tvora turėtų būti pripažįstama žemės sklypo priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2022), tačiau ieškovė nėra ginčo žemės sklypo savininke. Šiuo konkrečiu atveju teismas taip pat netyrė, ar Sutarties vykdymo metu sukurti ginčo objektai - kiti daiktai – administraciniai-buitiniai pastatai, inžineriniai tinklai, yra papildomi, pagalbiniai objektai, kuriais išplečiamas kapinių funkcionalumas, sudaromos patogesnės sąlygos naudotis kapinėmis ir jas prižiūrėti, todėl gali būti laikomi kapinių turtinio komplekso dalimi, ar vis dėlto yra savarankiški daiktai, nesusiję su kapinių eksploatavimo tikslu, netyrė galimo šių objektų nuosavybės teisės nustatymo klausimo šalis siejusios Sutarties kontekste.
40. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešinga situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o civilinės bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialines ir proceso teisės normas, iš esmės priėmė nepagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl jos nurodytų objektų pripažinimo kapinių priklausiniais bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidas ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
42. Kadangi, atsižvelgiant į byloje tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį, ginčas apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjami beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į pačią apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka), tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos aptariamoje dalyje negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).
44. Todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėjantis teismas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, reikalavimas pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) kapinių priklausiniai yra sutarties galiojimo metu kapinėse įrengti statiniai: 854 kv. m asfalto danga, 1908 kv. m asfaltuoti takai, 2535 kv. m skaldos išlakų takai–keliai, 890 kv. m skaldos–grunto takai, 2168 kv. m. automobilių stovėjimo aikštelė, 925 m tvora, 3 kub. m vandentiekio gręžinys, 750 m elektros linija, administracinis–buitinis pastatas, 120 kv. m šaligatvis, 4515 kv. m skaldos išlakų takai–keliai, 1190 kv. m. skaldos–grunto takai, 282 kv. m automobilių stovėjimo aikštelė, 445 m tvora, 3 m3 vandentiekio gręžinys, 750 m elektros linija, administracinis–buitinis pastatas, atmestas bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė
Rūta Latvelė
Ieva Navickaitė-Sakalauskienė