Civilinė byla Nr. 3K-3-166-684/2016

                Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20488-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.5.1

(S)
 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės I. Bumblauskienės vaistinės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Nacionalinio vėžio instituto (ankstesnis pavadinimas – Vilniaus universiteto onkologijos institutas) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei I. Bumblauskienės vaistinei, dalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, uždarajai akcinei bendrovei „Naujakiemio vaistinė“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimą, ieškinio senatį, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančia 2010 m. sausio 11 d. jo ir atsakovės sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, įpareigoti atsakovę per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo grąžinti ieškovui išsinuomotas patalpas, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį buvo atliktas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto patikėjimo teise valdomų patalpų teisinis auditas, jo metu nustatyta, jog 2010 m. sausio 11 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau – Nuomos sutartis) buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus, susijusius su valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuoma. Nuomos sutartis iš esmės pažeidžia viešąjį interesą ir sąžiningų trečiųjų asmenų teises bei teisėtus interesus, todėl laikytina negaliojančia.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – pripažino negaliojančia Nuomos sutartį, įpareigojo atsakovę per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo grąžinti ieškovui išsinuomotas patalpas; priteisė ieškovui iš atsakovės 2800 Lt (810,94 Eur), trečiajam asmeniui UAB „Naujakiemio vaistinė“ – 2600 Lt (753,01 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5. Iš bylos duomenų nustatęs, kad organizuojant ir paskelbiant konkurso nugalėtojus pažeidimų nepadaryta, teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti konkurso rezultatą negaliojančiu. Tačiau teismas konstatavo, kad pažeidimų padaryta sudarant Nuomos sutartį su atsakove, nes konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad patalpos nuomojamos konferencijų veiklai, o Nuomos sutartyje nustatyta, jog patalpos išnuomotos su vaistais ir kitomis medicininėmis priemonėmis susijusiai veiklai vykdyti. Teismas sprendė, kad sudarant Nuomos sutartį buvo pažeistos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 81 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 27.2 punkto nuostatos. Kadangi Nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymo reikalavimus – viešosios teisės principą, pagal kurį valstybės (savivaldybių) turtas, įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, prieštarauja šio reguliavimo principams bei tikslams, ji yra niekinė (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
6. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovui iš atsakovės 450 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Naujakiemio vaistinė“ – 550 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
7. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovės argumentu, kad Nuomos sutartis neprieštarauja Taisyklių 27.2 punkto nuostatoms. Taisyklių 9.3 ir 27.2 punktai turėtų būti aiškinami sistemiškai, t. y. Nuomos sutartyje nurodyta patalpų panaudojimo paskirtis privalo atitikti konkurso sąlygose įtvirtintą paskirtį. Turto patikėtinis sprendžia, kokiomis sąlygomis ir kokiai paskirčiai turtas yra nuomojamas, tai įtvirtindamas konkurso sąlygose. Viešas konkursas vyksta pagal viešai jo rengėjo paskelbtas konkurso sąlygas. Atsakovė, laimėjusi konkursą, įsipareigojo sudaryti sutartį pagal tas sąlygas, kurios buvo paskelbtos ieškovo konkurso metu, tačiau Nuomos sutartyje įtvirtintos joms prieštaraujančios nuostatos. Taigi pagrįsta išvada, kad sudarant Nuomos sutartį buvo pažeistos Įstatymo 9 straipsnio (81 straipsnio sutarties sudarymo metu), Taisyklių 27.2 punkto nuostatos.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentas, kad patalpos, vadovaujantis techninės inventorizacijos apskaitos byla, skirtos vaistinės veiklai ir ši paskirtis atitinka Taisyklių 27.2 punkte įtvirtintą paskirtį, tik patvirtina faktą, jog sudarant Nuomos sutartį nesilaikyta konkurso sąlygose įtvirtintų reikalavimų, neteisėtai pakeista turto naudojimo paskirtis. Kadangi Nuomos sutartyje valstybės nuomojamo turto naudojimo paskirtis turi būti nurodyta tokia pati, kaip konkurso sąlygose, šalių susitarimu ji negali būti keičiama, atsakovės argumentas, kad reikėtų vadovautis ne konkurso sąlygomis, o techninės inventorizacijos apskaitos byla, yra nepagrįstas.
9. Atsakovės teiginius, kad ginčo patalpos netinka konferencijų rengimo veiklai vykdyti, teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais. Teisės aktuose nenustatyta reikalavimo tokių patalpų plotui. Trečiasis asmuo UAB „Naujakiemio vaistinė“ teismui pateikė įrodymus, kad 65,30 kv. m ploto (ginčo) patalpos gali būti pritaikytos konferencijų veiklai.
10. Remdamasi CK 1.125 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsiradusiems reikalavimams, atsižvelgusi į tai, jog šioje byloje ieškovas prašo pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnį, kaip prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo normoms, o konkurso rezultatai neginčijami, teisėjų kolegija nurodė, kad niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį negalioja ab initio, todėl jo negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nereikšmingas; reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius taikomas bendras CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų senaties terminas.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

11. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nuomos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl teismai nepagrįstai vadovavosi CK 1.80 straipsnio nuostatomis, pripažino sutartį niekine. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnis netaikytinas kaip konkreti imperatyvioji teisės norma, kurią pažeidus, sandoris gali būti pripažintas niekiniu, nes ši teisės norma yra abstrakti. Joje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bendrieji – visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo – principai yra abstraktūs, apie jų pažeidimą teismų procesiniuose sprendimuose nepasisakyta. Viešosios teisės principas, taip pat Taisyklių 27.2 punkte įtvirtintas teisinis imperatyvas nepažeisti, nes Nuomos sutartyje nurodyta pagrindinė tikslinė turto naudojimo paskirtis.
2. Konkurso sąlygose tinkamai nenurodyta nuomojamų ginčo patalpų paskirtis.
   Jose turėjo būti nurodyta, kad 65,30 kv. m ploto patalpos Vilniuje, Santariškių g. 1, yra nuomojamos vaistinės veiklai. Teismai laikė, kad ieškovas turi diskrecijos teisę spręsti, kokiam tikslui nuomoti patalpas, nepagrįstai neanalizavo, ar visuomenei naudinga ligoninėje esančias patalpas naudoti konferencijoms organizuoti, ar racionaliau ir efektyviau jas naudoti vaistinės veiklai. Viešojo intereso, kurį pažeidžia sutartis, teismai nenustatė, todėl priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus.
3. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių jo ketinimą nuomoti patalpas
   konferencijoms, išskyrus 2009 m. gruodžio 19 d. skelbimo tekstą laikraštyje „Lietuvos aidas“, kuriame ginčo patalpų paskirtis nenurodyta, o nurodytas pageidavimas pritaikyti kitas ieškovo valdomas patalpas konferencijų veiklai. Techninės inventorizacijos apskaitos bylos duomenimis, pagrindinė ginčo patalpų naudojimo paskirtis – vaistinės. Statinį (jo patalpas) naudotojai privalo naudoti pagal paskirtį (Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Atsakovės nuomojamų patalpų paskirtis (vaistinės veiklai) įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre. Pradėjusi naudoti ginčo patalpas konferencijų organizavimo veiklai (ne pagal paskirtį), atsakovė pažeistų imperatyviąją Statybos įstatymo normą.
4. Teismų sprendimas įpareigoti atsakovę atlaisvinti ginčo patalpas per 7 dienas pažeidžia sąžiningos atsakovės, nuomojančios patalpas vaistinės veiklai nuo 1994 metų, teises ir pareigas, nes atsakovė nepadarė jokių pažeidimų. Spręsdamas dėl termino, per kurį atsakovė privalo atlaisvinti patalpas, teismas turėjo įvertinti realias ieškovo reikalavimo įvykdymo galimybes, Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia padarinius. Teismų procesiniai sprendimai, kuriuose nustatytas per trumpas terminas farmacinės veiklos nutraukimui ginčo patalpose, pripažintini neteisėtais. Tam, kad būtų galima surengti naują konkursą dėl ginčo patalpų nuomos, nebūtina jų atlaisvinti. Skubus šių patalpų atlaisvinimas pažeidžia ne tik atsakovės, bet ir ieškovo, o kartu ir viešąjį interesą, nes naujo patalpų nuomos konkurso rengimo metu biudžetinė įstaiga (ieškovas) negaus nuomos mokesčio.
5. Teismai nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnis). Nuomos sutartis yra konkurso rezultatas, kurį ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu. Be to, reikalavimai pašalinti niekinio sandorio pasekmes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nepriskirti prie reikalavimų, kuriems ieškinio senatis netaikytina. Ieškovo reikalavimai dėl restitucijos taikymo negalėjo būti tenkinami, kaip pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 3 dalis).
12. Trečiasis asmuo UAB „Naujakiemio vaistinė“ atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Įstatymo 81 straipsnyje (šiuo metu galiojančios redakcijos 9 straipsnyje) įtvirtinti principai, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybės turtas yra valdomas, naudojamas ir juo disponuojama. Viešosios teisės principas, kuris yra imperatyvus, reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Įstatymo 81 straipsnio 4 punktas). Nuomos sutartimi išnuomojus atsakovei valstybei priklausantį turtą ne pagal konkurso sąlygose nurodytą turto naudojimo paskirtį, buvo pažeistos imperatyviosios Įstatymo 81 straipsnio ir Taisyklių 27.2 punkto nuostatos. Ne tikslinės turto naudojimo paskirties nurodymas Nuomos sutartyje yra svarbus, o šios paskirties atitiktis nurodytajai konkurso sąlygose. Įstatymus, viešąjį interesą bei sąžiningų trečiųjų asmenų (tarp jų – UAB „Naujakiemio vaistinė“), nedalyvavusių konkurse vien dėl nustatytos – patalpų įrengimo ir pritaikymo konferencijoms rengti – sąlygos, teises pažeidžiančio privataus atsakovės intereso tenkinimas pagrįstai teismų pripažintas neteisėtu. Įstatyme nustatyti valstybės turto valdymo principai yra imperatyvieji, todėl konstatavę jų, kartu Įstatymo 81 straipsnio nuostatų, pažeidimą teismai pagrįstai Nuomos sutartį pripažino negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu.
2. Atsakovės teiginiai, kad turto patikėtinis turi pagrįsti turto naudojimo tikslą, yra deklaratyvūs. Argumentų dėl ginčo patalpų naudojimo konkurso sąlygose nurodyta paskirtimi naudingumo atsakovė nebuvo nurodžiusi bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Patalpų naudojimo racionalumas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovė, kuri patalpas nuomojosi gerokai žemesne, nei rinkos, kaina, neturėtų apskritai kelti klausimų dėl situacijos atitikties visuomenės interesams, turto naudojimo efektyvumo ir racionalumo. Tai, kad ieškovas galbūt skelbs konkursą išnuomoti ginčo patalpas farmacinei veiklai, kurią atsakovė ilgą laiką vykdo ginčo patalpose, neįteisina Nuomos sutarties, kuri buvo sudaryta pažeidus imperatyvų reglamentavimą. Būtent ieškovas yra kompetentingas spręsti, kokiam tikslui išnuomojamos patalpos, ir atitinkamai suformuluoti konkurso sąlygas. Iš viešo skelbimo apie konkursą turinio matyti, kad ginčo patalpų naudojimo paskirtis nurodyta aiškiai.
3. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad techninės inventorizacijos apskaitos byloje pagrindinė ginčo patalpų naudojimo paskirtis nurodyta – vaistinės patalpos. Nacionalinio vėžio instituto poliklinikos antrojo aukšto planas nepagrindžia, kad ginčo patalpos gali būti naudojamos vienintelei – vaistinės – veiklai, jame tik užfiksuota esama faktinė situacija. Bylos duomenys nepatvirtina teiginio, kad patalpų paskirtis (vaistinės veiklai) įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad ginčo patalpos yra pastate, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gydymo. Taigi ginčo patalpų naudojimas konferencijų organizavimo veiklai Statybos įstatymo normų nepažeistų.
4. Ši byla teisme nagrinėjama ilgą laiką, taigi atsakovė, kaip verslininkė, turėjo galimybę pasiruošti vykdyti galimai jai nepalankų teismo sprendimą. Be to, argumentai dėl per trumpo termino ginčo patalpoms atlaisvinti yra nauji.
5. CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams, o šioje byloje ginčijami ne konkurso rezultatai, o Nuomos sutartis kaip niekinis sandoris. Reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius taikomas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas.
13. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismai pagrįstai konstatavo, kad sudarant Nuomos sutartį buvo pažeistas Taisyklių 27.2 punkte nustatytas imperatyvas, ir taikė CK 1.80 straipsnio nuostatas.
2. Turto patikėtinio pareigos pagrįsti turto naudojimo tikslą Taisyklėse nenustatyta. Patalpų naudojimo racionalumo klausimas nespręstas pagrįstai, nes nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko (teismai nesprendė dėl konkurso sąlygų teisėtumo).  
3. Teismai konstatavo, kad Nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymo reikalavimus (viešosios teisės principą), įgyjant valstybės turtą kitaip nei nustatyta imperatyviu reglamentavimu, prieštaraujant šio reglamentavimo principams ir tikslams. Atlikę išsamų bylos aplinkybių vertinimą ir nustatę imperatyviųjų viešosios teisės normų pažeidimą sudarant sandorį dėl valstybės turto – viešosios nuosavybės objekto (viešo intereso dalyko) – teismai priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pripažinti Nuomos sutartį niekine.
4. Ginčo patalpų naudojimas ar ketinimas naudoti vaistinės veiklai nesudaro šios bylos dalyko.
5. Reikalavimas ginčo patalpas įrengti ir pritaikyti konferencijų veiklai apribojo kitų subjektų, suinteresuotų vykdyti farmacijos veiklą, dalyvavimą konkurse. Atsakovė, žinodama konkurso skelbimo turinį, faktiškai negalėjo dalyvauti konkurse, teikti pasiūlymo, nes neketino vykdyti ir nevykdė esminės sąlygos. Tai nepatvirtina atsakovės sąžiningumo, ir ji turi prisiimti savo neteisėtų veiksmų riziką.
6. Teismai pagrįstai netaikė CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatyto sutrumpinto vieno mėnesio ieškinio senaties termino, nes šioje byloje konkurso rezultatai neginčijami. 
14. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Įstatymo 81 straipsnyje įtvirtinti visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principai yra imperatyvūs ir nustato reikalavimus, kuriuos pažeidus sandoris turi būti pripažintas niekiniu, kas šiuo atveju pagrįstai teismų buvo padaryta, konstatavus viešosios teisės principo, taigi ir Įstatymo 81 straipsnio, pažeidimą, taip pat Taisyklių 27.2 punkto pažeidimą. Asmens dalyvavimas konkurse reiškia, kad jis įsipareigoja, laimėjęs konkursą, sudaryti sutartį, kuriai sudaryti ir buvo skelbiamas konkursas.
2. Teismai pagrįstai nurodė, kad turto patikėtinis sprendžia, kokiomis sąlygomis ir kokiai paskirčiai turtas nuomojamas (Taisyklių 2, 9.3 punktai). Atsakovės teiginiai, siekiant paneigti tai, yra deklaratyvūs. Be to, atsakovė anksčiau nekėlė klausimo, jog turto patikėtinis turi pagrįsti turto naudojimo tikslą. Atsakovė nenurodė konkretaus teisės akto, kuriame būtų įtvirtinta tokia ieškovo pareiga.
3. Konkurso sąlygos yra ieškovo teisės aktas, kuris konkurse dalyvaujantiems asmenims ir pačiam ieškovui sukuria teises ir pareigas, taigi yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis ieškovo ketinimus patalpas išnuomoti konferencijoms rengti.
4. Nekilnojamojo turto registre nėra įrašų, kad ginčo patalpose privalo būti vykdoma tik vaistinės veikla. Kitų duomenų atsakovė nepateikė, taigi teiginys dėl Statybos nuostatų įstatymo galimo pažeidimo nepagrįstas.
5. Teismo nustatytas patalpų grąžinimo ieškovei terminas nutraukia besitęsiantį ieškovo teisių pažeidimą. Be to, atsakovė anksčiau neteikė argumentų dėl to, kad šis terminas yra per trumpas.
6. Sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju, esant pareikštam reikalavimui pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, pagrįstai netaikytas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valstybei priklausančio nekilnojamojo turto nuomos

15. Šalių sudarytos ginčijamos 2010 m. sausio 11 d. Nuomos sutarties objektas yra valstybei priklausantis turtas, kurį patikėjimo teise valdo ieškovas. Tai viešosios nuosavybės objektas, kuris įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).
16. Valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LR generalinis prokuroras v. VšĮ Telšių apskrities ligoninė, UAB „Eurovaistinė“, bylos Nr. 3K-3-503/2011).
17. Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Širvintų rajono savivaldybės administracija v. UAB „GP Auto“, bylos Nr. 3K-3-471/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ąžuolų sodas“ v. Kretingos rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252-248/2015).
18. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė turi nustatyti viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles, kuriose turi būti pagrindiniai tokio turto nuomos sutarties reikalavimai ir patvirtinta pavyzdinė nuomos sutartis. Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 ,,Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ patvirtintos Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklės, kuriomis yra reglamentuoti valstybės turto nuomos, kai turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, teisiniai santykiai. Šių Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad turto nuomos konkursą laimi asmuo, paraiškoje nurodęs didžiausią nuompinigių sumą. Taigi esminis kriterijus, konkurse atrenkant valstybės turto nuomininką, yra didžiausia pasiūlyta kaina, o šio kriterijaus nustatymas paaiškinamas pirmiau, t. y. 17 nutarties punkte paminėtais, Įstatyme įtvirtintais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais.
19. Minėta, esminis viešo konkurso tikslas – išnuomoti valstybės turtą palankiausiomis sąlygomis, o nuomos kaina yra esminis kriterijus. Siekį valstybės turtą išnuomoti palankiausiomis sąlygomis ir atitinkamai didžiausia kaina užtikrina teisingas ir tinkamas visuotinai prieinamos informacijos apie nuomojamą turtą paskleidimas, kas lemia realaus varžymosi tikimybę dėl nuomos objekto ir atitinkamai padidina galimybę turtą išnuomoti palankiausiomis sąlygomis.
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 19 d. skelbiant informaciją apie nuomos negyvenamųjų patalpų konkursą ir apibūdinant nuomos objektą, kaip pagrindinė sąlyga nurodyta, kad „išsinuomavus patalpas jos būtų įrengtos ir pritaikytos konferencijų rengimui“. Taigi akivaizdu, kad tokio pobūdžio informacija apie nuomos objektą yra orientuota į tokį verslo segmentą, kurio veikla (viena iš veiklų) yra konferencijų rengimas. Taip pat nustatyta, kad vienintelį turto nuomos konkurso pasiūlymą pateikė atsakovė, kuri jau konkurso paskelbimo metu nuomos objekte vykdė mažmeninės prekybos farmacijos, medicinos ir ortopedinėmis prekėmis, vaistinės, ruošiančios ir parduodančios vaistus, veiklą (pagal UAB I. Bumblauskienės vaistinės įstatų 2.2 punktą konferencijų rengimas nėra atsakovės komercinės veiklos rūšis). Taigi nė vienas verslo subjektas, kurio veikla susijusi su konferencijų rengimu, konkursui pasiūlymo nepateikė.
21. Vadinasi, ginčijama 2010 m. sausio 11 d. Nuomos sutartimi išnuomodamas ginčo patalpas atsakovei ir perduodamas jas naudoti vaistų ir kitų medicininių priemonių prekybos veiklai plėtoti, ieškovas nepaisė viešai skelbto turto nuomos konkurso paskirties. Paskelbdamas konkursą nepatraukliai siūlytomis sąlygomis konferencijų rengimo veiklai organizuoti (minėta, pasiūlymo nepateikė nė vienas tokia veikla užsiimantis verslo subjektas), išnuomojo patalpas kitai, nei konkurso sąlygose nurodytai, ir, tikėtina, verslo plėtojimo prasme patrauklesnei (tai patvirtina ir trečiojo asmens UAB „Naujakiemio vaistinė“ interesas byloje) veiklai – prekiauti medicininės paskirties produktais. Toks Nuomos sutarties sudarymas nesuderinamas ir su Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 ,,Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ patvirtintų Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių, kuriomis yra reglamentuoti valstybės turto nuomos, kai turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, teisiniai santykiai, 9.3 ir 27.2 punktų nuostatomis.    
22. Turto nuomos konkurso tikslo ir paskirties nepaisymas sudarant ginčijamą Nuomos sutartį ir taip galbūt eliminuojant realaus varžymosi konkurse siūlant didžiausią nuomos kainą galimybę nulėmė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytų visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principų, kurie, minėta, teismų praktikoje pripažįstami imperatyviaisiais, pažeidimą, kas lemia ir viešojo intereso pažeidimą. Sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgyjamas (perduodamas) kitaip, negu nustatyta imperatyviu reikalavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus, yra niekiniai (CK 1.80 straipsnis). 
23. Kasatorės nurodomi argumentai, kad ginčo patalų nuoma vaistinės veiklai yra racionalesnė ir efektyvesnė, nei konferencijoms rengti, kas būtų naudingiau visuomenės interesams, tačiau teismai dėl šių argumentų nepasisakė, teisėjų kolegijos taip pat atmetami, kaip nepagrįsti. Jau pirmiau minėta, kad valstybės turtas negali būti perleidžiamas pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir reikalavimus, t. y. turto perleidimo sandoris turi atitikti dėl jo skelbto viešo konkurso paskirtį ir tikslus, o jų nepaisymas ir turto išnuomojimas ne konkurso skelbime nurodytai veiklai beveik panaikina realaus varžymosi konkurse galimybę. Taigi turtą išnuomojus ne pagal viešai paskelbto konkurso skelbime nurodytą turto naudojimo paskirtį – konferencijoms rengti, bet kitai tikslinei turto naudojimo paskirčiai, kuri nebuvo nurodyta konkurso skelbime – vaistinės veiklai, reiškia, kad konkurse nedalyvavo subjektai, galbūt turėję interesą plėtoti prekybos farmaciniais ir medicininiais produktais veiklą ir taip daryti įtaką turto nuomos kainai, kuri, minėta, yra esminis kriterijus, konkurse atrenkant valstybės turto nuomininką.
24. Remiantis nutarties 23 punkte nurodytais kolegijos motyvais atmetamas ir kitas kasatorės kasacinio skundo argumentas, kad galimybę patalpas išnuomoti vaistinės veiklai sudarė faktas, jog, techninės inventorizacijos apskaitos bylos duomenimis, pagrindinė ginčo patalpų naudojimo paskirtis – vaistinės. Be to, daikto techninės apskaitos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pakeisti.
25. Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas kasatorės argumentas, kad teismai, tenkindami ieškinį ir nustatydami septynių dienų terminą nuomotoms patalpoms atlaisvinti, neįvertino, kad toks terminas yra per trumpas, pažeidžia sąžiningos atsakovės teises. Argumentų, kurie patvirtintų, kad objektyviai nėra galimybės atlaisvinti patalpas per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsakovė teismams nenurodė. Atsiliepime į ieškinį atsakovė tik deklaratyviai nurodė, kad toks terminas neprotingas, apeliaciniame skunde šio klausimo apskritai nekėlė. Todėl šis kasacinio skundo argumentas laikytinas aplinkybe, kuria kasaciniame skunde negalima remtis (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškinio senaties ginčyti nuomos sutartį, sudarytą po viešo konkurso

26. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.  Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams taikomas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas.
27. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad organizuojant ir paskelbiant viešo konkurso nugalėtojus pažeidimų nepadaryta, ieškovas prašo pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnį, kaip prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo normoms, o konkurso rezultatai neginčijami, ir sprendė, kad nėra pagrindo taikyti sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, nes reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius taikytinas bendras CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų senaties terminas.
28. Kasatorė teigia, kad teismai nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį, nes Nuomos sutartis yra konkurso rezultatas, kurį ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu. Be to, reikalavimai pašalinti niekinio sandorio pasekmes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nepriskirti prie reikalavimų, kuriems ieškinio senatis netaikytina.
29. Teismai pagrįstai netaikė CK 1.125 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto sutrumpinto ieškinio senaties termino, nes jis taikytinas reiškiant kitokio pobūdžio – iš konkurso rezultatų atsirandančius – reikalavimus. Šis terminas taikytinas tuo atveju, kai, pvz., reikalavimus reiškia geriausią konkurso organizatoriaus nurodytą rezultatą pateikęs subjektas, kuriam viešo konkurso organizatorius nesuteikia specialiosios teisės (CK 6.947 straipsnio 1 dalis), arba konkurso rezultatus ginčija jį pralaimėję asmenys. O nagrinėjamu atveju tokie reikalavimai nebuvo reiškiami. Ieškovas ginčijo ne viešo konkurso rezultatus, o Nuomos sutartį, teigdamas, kad ji niekinė. Niekinis sandoris pagal savo prigimtį yra negaliojantis ab initio. Teismai pagrįstai nurodė, kad negaliojimo faktui konstatuoti ieškinio senaties institutas nereikšmingas, o reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius taikytinas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis sumokėjo 900 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, trečiasis asmuo UAB „Naujakiemio vaistinė“ – 720 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2.1-2.3 punktų nuostatomis, atsižvelgus į šioje byloje keltus teisinius klausimus, ankstesnį ieškovą ir trečiąjį asmenį atstovaujančių advokatų dalyvavimą šioje byloje, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš kasatorės ieškovui ir trečiajam asmeniui priteistina po 400 Eur išlaidų už advokatų suteiktas paslaugas atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
31. Kasacinis teismas patyrė 7,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2016 m. kovo 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Nacionaliniam vėžio institutui (j. a. k. 111959420) iš atsakovės UAB I. Bumblauskienės vaistinės (j. a. k. 152635938) 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Naujakiemio vaistinė“ (j. a. k. 140945053) iš atsakovės UAB I. Bumblauskienės vaistinės (j. a. k. 152635938) 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB I. Bumblauskienės vaistinės (j. a. k. 152635938) 7,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                  Virgilijus Grabinskas

           Donatas Šernas 

                                                                                                                       Dalia Vasarienė