Civilinė byla
Nr. 2S-1608-260/2010
(Proceso Nr.
2-05-3-25230-2009-3)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6; 110.1; 122.4
(S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja
Edita Šliumpienė

KAUNO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. rugpjūčio 11 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininko Raimondo Buzelio,
kolegijos teisėjų: Izoldos
Nėnienės ir Arūno Rudzinsko,
teismo posėdyje
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės O. V. atskirąjį skundą dėl Kauno
miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje
Nr.2-3198-775/2010 pagal ieškovo S. V. patikslintą ieškinį
atsakovei O. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio
kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo,
santuokoje įgyto turto padalijimo, kuria taikytos laikinosios apsaugos
priemonės, ir
n u s t a t ė:
ieškovas S. V. 2009 12 31 kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3-7,
t. 1, patikslintas ieškinys – b.l. 5-14, t. 2), pareikštu atsakovei O. V., dėl santuokos
nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir
išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
2010-06-04 ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias
apsaugos priemones – laikinai,
iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A. V. gyvenamąją vietą su atsakove O. V., kartu nustatant ir ieškovo S. V. bendravimo bei dalyvavimo sūnaus
auklėjime tvarką, pagal kurią ieškovas S. V. turi teisę dalyvauti savo sūnaus A. V. auklėjime, bendrauti su sūnumi be jokių apribojimų,
suderinęs su O.
V. dalyvavimo
sūnaus auklėjime datą bei laiką, bet ne mažiau kaip kiekvieną savaitgalį, nuo
atitinkamos savaitės penktadienio 17 val. ieškovas turi teisę pasiimti A. V. kartu su savimi iki artimiausio
pirmadienio 8:30 val., atvežant sūnų į mokyklą, o sūnaus atostogų metu - į
atsakovės namus. Ieškovas taip pat turi teisę per savo atostogas bei per vaikų
mokyklines atostogas pasiimti sūnų A. V. iki 15 parų su savimi, šiuo laikotarpiu kartu su savimi
vežtis jį atostogauti. Ieškovas ir atsakovė privalo leisti ir sudaryti visas
įmanomas sąlygas kitai šaliai bendrauti su A. V. ryšio priemonėmis, taip pat privalo sudaryti vaikui saugias
ir sveikas gyvenimo sąlygas, rūpintis jo sveikata ir apie kilusius sūnaus
negalavimus ar kitas problemas nedelsiant pranešti vienas kitam (b.l. 138-139, t.
2).
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 9 d. nutartimi (b.l.167-169,
t. 2) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš
dalies ir nustatė tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką: ieškovas S. V. turi teisę
dalyvauti savo sūnaus A. V. auklėjime, bendrauti su sūnumi
be jokių apribojimų, suderinęs su O. V. dalyvavimo sūnaus
auklėjime datą bei laiką, bet ne mažiau kaip kiekvieną savaitgalį, nuo
atitinkamos savaitės penktadienio 17 val. iki artimiausio pirmadienio 8:30
val., atvežant sūnų į mokyklą, o sūnaus atostogų metu - į atsakovės namus; ieškovas turi teisę per savo atostogas 2010 07 26-2010 08
15 ir per vaikų mokyklines atostogas pasiimti sūnų A. V.
iki 14 dienų ir šiuo laikotarpiu kartu su savimi
vežtis jį atostogauti; kitoje dalyje teismas ieškovo prašymą atmetė. Teismas nurodė, jog tėvų dalyvavimas vaikų auklėjime
yra būtinas vaiko pilnaverčiam vystymuisi, todėl suteikti tėvui galimybę
bendrauti su sūnumi yra motinos, su kuria šiuo metu gyvena sūnus, pareiga. Teismas nurodė, jog
motina neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su sūnumi, kadangi bendravimo
tikslas – yra ne tik pasimatyti su vaiku, bet ir dalyvauti sūnaus auklėjime. Todėl
vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti
su abiem tėvais. Įvertinęs ieškovo ir atsakovės atstovės paaiškinimus, VTAT
išvadą (b.l. 129, t. 2), teismas konstatavo, jog šalims geruoju nesusitarus dėl
dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, atsižvelgiant į sutuoktinių
vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais, nustatytina laikina, iki bus
priimtas teismo sprendimas, ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ir
dalyvavimo jį auklėjant tvarka (CK 3.170 str. 4 d.).
Atskiruoju skundu
(b.l. 2-4, t. 3) atsakovė O. V. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo
2010 06 09 nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės - ieškovo prašymą taikyti
laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku
A. V. nustatymo atmesti. Skunde nurodoma, jog jokių įrodymų, kad jam yra trukdoma ar
draudžiama bendrauti su sūnumi bei tokiu būdu yra pažeidžiami vaiko interesai,
ieškovas teismui nepateikė. Teismas neatsižvelgė į atsakovės atstovės
paaiškinimus, jog atsakovė supranta, kad neturi teisės kliudyti skyrium
gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku, dalyvauti vaiką auklėjant, ir net neketina
to daryti. Todėl reikalaujama nustatyti bendravimo tvarka nėra būtina. Ieškovo
prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės dėl neva
šiuo metu (dviejų savaičių bėgyje) apribotų galimybių bendrauti su sūnumi yra
sutapimas bei susiklosčiusių aplinkybių visuma - teismas neįvertino, jog
prasidėjo atostogų metas ir mokykloje vyksta įvairūs mokslo metų užbaigimo
renginiai. Be to, nustatydamas bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
tvarką, pagal kurią vaikas visus savaitgalius praleidžia tik su tėvu, teismas neužtikrino
šalių interesų pusiausvyros, pažeidė lygiaverčio
abiejų tėvų dalyvavimo vaiko auklėjime principą, neatsižvelgė į vaiko interesus
bendrauti ne tik su tėvu, bet ir su motina. Atsakovė prarado galimybę leisti
savaitgalius ir planuoti laisvalaikį kartu su sūnumi laisvu nuo darbo metu.
Skunde atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, jog iš skundžiamos teismo nutarties
rezoliucinės dalies, kuria nustatoma ieškovo bendravimo su sūnumi atostogų metu
trukmė, lieka neaišku, ar ieškovas turi teisę per savo atostogas ir per vaikų
mokyklines atostogas pasiimti sūnų viso bendrai per metus iki 14 dienų, ar per
kiekvienas atostogas po 14 dienų ir šiuo laikotarpiu kartu su savimi vežtis jį
atostogauti, t.y. iškyla teismo nutarties vykdymo klausimas, dėl ko ginčas tarp
šalių lieka neišspręstas. Atsakovės nuomone, teismas vienareikšmiškai
atsižvelgė tik į ieškovo reikalavimą ir nustatė konkretų vaiko praleistiną
laiką su tėvu – 2010 07 26 – 2010 08 15. Tokia teismo pozicija nesuprantama ir
neteisėta, kadangi atsakovė pageidauja praleisti visą savo atostogų laiką su
sūnumi. Atsakovės atstovė parengiamojo teismo posėdžio metu prašė teismo nenustatyti
konkrečios šalių atostogų datos, kadangi atsižvelgiant į atsakovės darbo pobūdį
(atsakovė dirba vadovaujantį darbą), atsakovei yra sudėtinga iš anksto planuoti
atostogų laiką, ir atostogų derinimo klausimą palikti spręsti šalims, o
dubliuojantis tėvo ir motinos atostogoms, praleisti po pusę tėvų atostogų laiko
su nepilnamečiu vaiku. Tačiau teismas, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo,
protingumo principus, ribodamas atsakovės teisę į kasmetinių atostogų
pasirinkimo laisvę bei praleistiną laiką su nepilnamečiu vaiku, spręsdamas
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, į šias atsakovės atstovės
nurodytas aplinkybes neatsižvelgė.
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 17-18,
t. 3) ieškovas S. V. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės
teismo 2010-06-09 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad atsakovė
piktnaudžiauja teise teikti atskirąjį skundą, tokiu būdu vilkina procesą, be
to, nors skundo pirmame puslapyje rašo, jog „nutartis keistina“, tačiau trečiame
skundo puslapyje jau ginčija visą nutartį, kitos bendravimo su vaiku tvarkos
nesiūlydama. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės vaiko interesų
nepažeis, priešingai, juos apsaugos, užtikrins bendravimą su tėvu. Nors skunde
nurodoma, jog sūnus turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais,
tačiau nepaaiškinama, kaip šios vaiko teisės įgyvendinimas bus
realiai užtikrinamas. Po patikslinto ieškinio pateikimo atsakovė pradėjo
trukdyti ieškovui bendrauti su sūnumi, atsakovės pastangomis ieškovas negalėjo
pasimatyti su sūnumi net 3 savaites. Atsakovė didesnę savaitės dalį praleidžia
su šalių sūnumi, todėl visiškai suprantama, kad tėvas turi turėti galimybę
praleisti su sūnum laiką ir matytis nors 2,5 paros per savaitę. Tokiu būdu interesų
pusiausvyros principas nepažeidžiamas. Ieškovo nuomone, laikinosiomis apsaugos
priemonėmis nustatyta bendravimo tvarka yra palankesnis atsakovei variantas,
identiškas iki tol susiklosčiusiai (daugiau kaip 2 metus) bendravimo su sūnumi
tvarkai - sūnus leidžia savaitgalius su tėvu, tuo tarpu atsakovė keliauja arba
gyvena kituose miestuose. Taigi, teismo nustatyta tvarka nusistovėjęs šalių
bendravimas su vaiku, jo laiko režimas nėra staigiai keičiamas. Skundo
argumentas, kad atsakovė dirba, taip pat nepakankamas, kadangi ji turi galimybę
bendrauti su vaiku 5 dienas ryte ir 5 dienas vakare, t.y. atmetus darbo (DK 144
str. 1 d.) ir nakties (CPK 592 str.), t.y. miego laiką
(24-8-8)*5=80 valandų, o ieškovas - apie 35 valandas
(5+16+14,5). Nustačius tokį daugiau kaip perpus mažiau ieškovui tenkantį
bendravimo su sūnumi laiką, yra protinga bei teisinga nustatyti ir galimybę šį
laiką praleisti be pertraukų, t. y. savaitgalį. Be to, atsakovė turi teisę į
atostogas ir jų metu galės nepertraukiamai bendrauti su sūnumi dar ilgiau. Nors
atsakovė kritikuoja teismo nustatytus atostogų laikotarpius, per kuriuos
ieškovui palikta teisė bendrauti su sūnumi po 14 dienų, tačiau atsižvelgiant į
tai, kad atsakovė savo atostogų laikotarpio net ir bylos nagrinėjimo metu
nurodyti negalėjo, be to, vaikų mokyklinės atostogos trunka apie 2,5 mėnesius,
darytina išvada, jog 14 ieškovo atostogų dienų tikrai nepažeis atsakovės
interesų ir šalių interesų pusiausvyros, o mokyklinių atostogų laikotarpiai
suteikia teisę ieškovui pasirinkti, kada atostogauti kartu su sūnumi.
Atskirasis
skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutarties
tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo
apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas
bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas
(CPK 320 str. 1 d. ). Teisėjų kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą
neperžengdama atskirajame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė
absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis iš dalies nepagrįsta,
todėl keistina.
Civilinio kodekso 3.65
straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų,
taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos
priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.
Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar
vieno sutuoktinio interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios,
kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės
neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Nagrinėjamu atveju, siekdamas minėtus
interesus apsaugoti ir užtikrinti tėvo ir nepilnamečio sūnaus asmeninių teisių
ir pareigų įgyvendinimą, Kauno miesto apylinkės teismas 2010 06 09 nutartimi iš
dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė
laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant
tvarką šiomis sąlygomis: ieškovas S. V. turi teisę
dalyvauti savo sūnaus A. V. auklėjime, bendrauti su sūnumi
be jokių apribojimų, suderinęs su O. V. dalyvavimo sūnaus
auklėjime datą bei laiką, bet ne mažiau kaip kiekvieną savaitgalį, nuo
atitinkamos savaitės penktadienio 17 val. iki artimiausio pirmadienio 8:30
val., atvežant sūnų į mokyklą, o sūnaus atostogų metu - į atsakovės namus;
ieškovas turi teisę per savo atostogas 2010 07 26-2010 08 15 ir per vaikų
mokyklines atostogas pasiimti sūnų A. V. iki 14 dienų ir
šiuo laikotarpiu kartu su savimi vežtis jį atostogauti. Nesutikdama su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 06 09
nutartimi, atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog bendrauti su sūnumi atsakovė
ieškovui netrukdo, todėl reikalaujama nustatyti bendravimo tvarka
nėra būtina, be to, teismo nustatyta tvarka pažeidžia atsakovės teises leisti ir
planuoti laisvalaikį, savaitgalius kartu su sūnumi. Vertindama atskirojo skundo
pagrįstumo klausimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę
nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš
tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Įvertinusi ieškovo
paaiškinimus pirmosios instancijos teisme (b.l.161-162, t. 2) bei į bylą
pateiktus dokumentus (b.l.138-139, t. 2, 17-18, t. 3), teisėjų kolegija
nustatė, jog ieškovas ir jo sūnus nori bendrauti, tačiau dėl atsakovės veiksmų ieškovas
negalėjo pasimatyti su sūnumi tris savaites (tokį nesimatymo su sūnumi
laikotarpį ieškovas nurodė atsiliepime į atskirąjį skundą, tačiau dėl
atsiliepimo pateikimo ir atskirojo skundo nagrinėjimo laiko skirtumų, jis gali būti
ir ilgesnis). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė
laikinąją apsaugos priemonę - bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką, dėl ko
atskirojo skundo argumentai, jog atsakovė bendrauti
su sūnumi ieškovui netrukdo ir reikalaujama nustatyti bendravimo tvarka
nėra būtina, atmestini kaip nepagrįsti.
Tėvų
teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra plačios - tai vaiko interesų
atstovavimas, jo teisių gynimas, materialinių sąlygų vaikui augti, vystytis,
mokytis sudarymas ir kt. Visi šie ir kiti vaiko auklėjimo klausimai turi būti
sprendžiami, vadovaujantis abiejų tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumo
principu vaikų atžvilgiu. Lygiateisiškumo principas taip pat reikalauja, jog
kiekvienas iš tėvų turėtų lygias galimybės praleisti su vaiku savo laisvalaikį.
Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas nustatė tokią ieškovo
bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią ieškovas praleidžia su vaiku visus
savaitgalius. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bendravimo tvarka
pažeidžia atsakovės interesus, vaiko interesus
- bendrauti savaitgaliais ne tik su tėvu, bet ir su motina, taip pat šalių
interesų pusiausvyros, lygiaverčio
abiejų tėvų dalyvavimo vaiko auklėjime principus. Todėl teisėjų kolegija
sprendžia, jog teismo nustatyta ieškovo bendravimo bei dalyvavimo sūnaus auklėjime tvarka
keistina, nustatant, jog ieškovas turi
teisę dalyvauti savo sūnaus auklėjime ir bendrauti su sūnumi kas antrą
kiekvieno mėnesio savaitgalį. Kolegija atkreipia dėmesį, jog ir atsakovės
atstovė 2010-06-09 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė
sutinka, kad ieškovas praleistų su vaiku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio
17 val. iki pirmadienio 8:30 (b.l.163, t. 2). Kadangi bendravimo su sūnumi
savaitgaliais tvarkos šalys aptarę nebuvo, ji nustatytina teismo nuožiūra, nustatant,
jog ieškovas su sūnumi bendrauja antrą ir ketvirtą kiekvieno
mėnesio savaitgalį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai, jog
nustatydamas konkretų vaiko praleistiną laiką su tėvu – 2010 07 26 – 2010 08
15, teismas vienareikšmiškai atsižvelgė tik į ieškovo reikalavimą, neatsižvelgė
į atsakovės darbo pobūdį bei aplinkybes, jog atsakovei sudėtinga iš anksto
planuoti atostogų laiką, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi vaikų mokyklinės
atostogos trunka apie 2,5 mėnesius, ieškovas savo atostogų laikotarpį nurodė,
tuo tarpu atsakovė savo vasaros atostogų laiko net ir birželio mėnesį įvykusio
parengiamojo teismo posėdžio metu nurodyti negalėjo. Todėl teismo nutartimi
nustatytas 21 dienos ieškovo atostogų laikotarpis, kurio metu ieškovas turi
teisę iki 14 dienų praleisti su sūnumi, kolegijos vertinimu, atsakovės teisių
nepažeidžia, o atsakovė savo atostogas gali planuoti savo nuožiūra, įvertinusi
galimus atostogų laikotarpius, kuriuos galės nepertraukiamai praleisti su
sūnumi. Kadangi atsakovė nurodo, jog iš teismo nustatytos ieškovo bendravimo su sūnumi atostogų metu
tvarkos, lieka neaišku, ar ieškovas turi teisę per savo atostogas ir per vaikų
mokyklines atostogas pasiimti sūnų viso bendrai per metus iki 14 dienų, ar per
kiekvienas atostogas po 14 dienų, teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo prašymo
turinį (b.l.138-139, t. 2), taip pat atsižvelgdama į tai, jog kitos (ne
vasaros) mokinių atostogos trunka vos savaitę ar dvi, vadovaudamasi teisingumo,
protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, jog teismo nustatyta ieškovo
ir jo sūnaus bendravimo atostogų metu tvarka tikslintina, nurodant, jog ieškovas turi teisę per savo
atostogas 2010 07 26-2010 08 15 ir per vaikų mokyklines atostogas pasiimti sūnų
A. V. iki 14 dienų per metus ir šiuo
laikotarpiu kartu su savimi vežtis jį atostogauti. Nustatydama ieškovo
bendravimo su sūnumi tvarką, teisėjų kolegija pažymi, jog ši tvarka yra tik laikina,
nustatyta atsižvelgiant į vaiko interesus bei siekiant išlaikyti šalių – vaiko
tėvų - pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus, o galutinė skyrium gyvenančio tėvo/motinos bendravimo
su vaiku tvarka bus nustatyta ištyrus visas faktines bylos aplinkybes ir
priėmus teismo sprendimą.
Kiti atskirojo skundo
argumentai laikytini teisiškai nepagrįstais, neturinčiais įtakos skundžiamos pirmosios
instancijos teismo nutarties teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų
nepasisako, ir, vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, jog
pirmosios instancijos teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis, kuria pritaikyta
laikinoji apsaugos priemonė - nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka, keistina, nustatant tokią
ieškovo bendravimo su nepilnamečiu
sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime
tvarką: ieškovas S.
V. turi teisę dalyvauti savo sūnaus A. V. auklėjime,
bendrauti su sūnumi be jokių apribojimų, suderinęs su O. V. dalyvavimo
sūnaus auklėjime datą bei laiką, bet ne mažiau kaip antrą ir ketvirtą kiekvieno
mėnesio savaitgalį, nuo atitinkamos savaitės penktadienio 17 val. iki
artimiausio pirmadienio 8:30 val., atvežant sūnų į mokyklą, o sūnaus atostogų
metu - į atsakovės namus. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 06 09 nutarties
rezoliucinės dalies ketvirta pastraipa (ketvirtas rezoliucinės dalies sakinys)
tikslintina, nurodant, jog ieškovas turi teisę per
savo atostogas 2010 07 26-2010 08 15 ir per vaikų mokyklines atostogas pasiimti
sūnų A. V. iki 14 dienų per
metus ir šiuo laikotarpiu kartu su savimi vežtis jį atostogauti. Kitoje dalyje
skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 4 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 337 straipsnio
pirmosios dalies ketvirtu punktu,
teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartį
pakeisti.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo dienos – nustatyti tokią ieškovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys
neskelbtini), Kaune, bendravimo su
nepilnamečiu sūnumi A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir
dalyvavimo jo auklėjime tvarką: ieškovas S. V. turi teisę dalyvauti savo
sūnaus A. V. auklėjime ir
bendrauti su sūnumi be jokių apribojimų, suderinęs su O.
V. dalyvavimo sūnaus auklėjime datą bei laiką,
bet ne mažiau kaip antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo atitinkamos savaitės penktadienio 17
val. iki artimiausio pirmadienio 8:30 val., atvežant sūnų į mokyklą, o sūnaus
atostogų metu - į atsakovės namus.
Patikslinti Kauno miesto apylinkės
teismo 2010 06 09 nutarties rezoliucinės dalies ketvirtą pastraipą (ketvirtą
rezoliucinės dalies sakinį) nurodant, jog ieškovas
turi teisę per savo atostogas 2010 07 26-2010 08 15 ir per vaikų mokyklines
atostogas pasiimti sūnų A. V. iki 14 dienų per metus ir šiuo laikotarpiu kartu su savimi
vežtis jį atostogauti.
Likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2010 06 09
nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši
nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Kolegijos pirmininkas Raimondas Buzelis
Kolegijos teisėjai Izolda
Nėnienė
Arūnas
Rudzinskas