Civilinė byla Nr. 2-1746-881/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02679-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4069-933/2019 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ finansinio reikalavimo tvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Finiens“ bankroto bylą.

2.       Pareiškėja UAB „Sorita“ kreipėsi į BUAB „Finiens“ bankroto administratorę UAB „Reniva“ su prašymu įtraukti ją į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą, patvirtinant 159 766,73 Eur finansinį reikalavimą.

3.       Prašyme nurodė, kad 159 766,76 Eur finansinį reikalavimą sudaro: 40 000 Eur skola pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BUAB „Finiens“ sudarytą 2015 m. sausio 20 d. paskolos sutartį ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, BUAB „Finiens“ bei UAB „Sorita“ sudarytą 2015 m. gegužės 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį; 3 600 Eur delspinigiai pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BUAB „Finiens“ sudarytos 2015 m. sausio 20 d. paskolos sutarties 3.3 punktą ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, BUAB „Finiens“ bei UAB „Sorita“ sudarytą 2015 m. gegužės 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį; 73 926,34 Eur skola, kilusi iš negautų pajamų pagal 2013 m. vasario 18 d. nuomos sutartį dėl patalpų, esančių Paliūniškio g. 3, Panevėžyje, sudarytos tarp BUAB „Finiens“ ir UAB „ELB“; 3 663,53 Eur skola, kilusi iš negautų pajamų pagal 2014 m. lapkričio 1 d. nuomos sutartį dėl patalpų, esančių Paliūniškio g. 3, Panevėžyje, sudarytos tarp BUAB „Finiens“ ir UAB „BALTEXIM“; 38 576,86 Eur skola, kilusi iš negautų pajamų pagal 2013 m. vasario 18 d. nuomos sutartį dėl patalpų, esančių Paliūniškio g. 3, Panevėžyje, sudarytos tarp BUAB „Finiens“ ir UAB „BALTEXIM“.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 30 d. nutartimi BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtino UAB „Sorita“ 43 600 Eur finansinį reikalavimą, o dėl 116 116,73 Eur dydžio finansinio reikalavimo prašymą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1276-407/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį pakeitė – panaikino nutarties dalį, kuria nepatvirtintas UAB „Sorita“ 116 166,73 Eur dydžio finansinis reikalavimas ir perdavė bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5.       UAB „Sorita“ 2015 m. balandžio 13 d. iš BUAB „Finiens“ įsigijo nekilnojamąjį turtą – pastatą, esantį Paliūniškio g. 3, Panevėžyje (toliau – Turtas). Nuo Turto nuosavybės teisės perėjimo momento 2015 m. balandžio 13 d., UAB „Sorita“ turėjo teisę gauti Turto nuomos pajamas iš nuomininkų UAB „ELB“ ir UAB „BALTEXIM“. Nuo 2015 m. balandžio 13 d. iš Turto nuomos gaunamas pajamas gaudavo BUAB „Finiens“. UAB „Sorita“ už Turto nuomą negavo iš viso 116 166,73 Eur pajamų.

6.       Pareiškėja prašydama patvirtinti 116 166,73 Eur finansinį reikalavimą, nurodė, kad BUAB „Finiens“ žinodama, jog 2015 m. balandžio 13 d. pareiškėjai pardavė pastatą, esantį Paliūniškio g. 3, Panevėžyje, ir toliau iki 2018 m. spalio 30 d., t. y. 3,5 metų teikė apmokėti sąskaitas už nuomą patalpų nuomininkams UAB „BALTEXIM“ ir UAB „ELB“. BUAB „Finiens“ neteisėtai nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. spalio 30 d. nuomojo patalpas, kurios nuosavybės teise jai nepriklausė. Atsakovė perleido pareiškėjai Turtą, tačiau ir toliau Turtą nuomojo jo nuomininkams. BUAB „Finiens“ nepagrįstai praturtėjo ir šis praturtėjimas lygus pareiškėjos negautoms pajamoms už jai priklausančio turto nuomą. Sutarys su nuomininkais pasibaigė 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 1 d., kai UAB „Sorita“ sudarė naujas sutartis su minimų patalpų nuomininkais.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Sorita“ prašymą tenkino iš dalies ir patvirtino BUAB „Sorita“ 58 448,51 Eur trečios eilės finansinį reikalavimą.

Dėl UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo (materialiojo teisinio reikalavimo) teisės į BUAB „Finiens“

8.       Teismas nustatė, kad iki 2015 m. balandžio 13 d. Turtas (administracinės patalpos) nuosavybės teise priklausė BUAB „Finiens“; iki 2015 m. balandžio 13 d. buvo sudarytos Turto (administracinių patalpų) nuomos sutartys su nuomininkais UAB „ELB“ ir UAB „BALTEXIM“; Turto 2015 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties 7.2 ir 7.6 papunkčiuose buvo nurodyta, jog Turtas (administracinės patalpos) neišnuomotos; nuomos sutarčių faktas nebuvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre; byloje pateiktos Nuomos sutartys Nr. 13/02/18-1 ir Nr. 13/02/18-2 viešajame registre (Nekilnojamojo turto registre) neregistruotos.

9.       Teismas sprendė, kad nors Nuomos sutartys Nr. 13/02/18-1 ir Nr. 13/02/18-2 nebuvo įregistruotos viešajame registre, tačiau šalys ginčo dėl to, jog Nuomos sutartys buvo nutrauktos ar nevykdomos, nekėlė. Be to, UAB „Sorita“ pateikė duomenis apie tai, kad Nuomos sutartis Nr. 13/02-18-1 (nuomininkė UAB „ELB“) 2018 m. gruodžio 1 d. buvo pakeista pasikeitus Turto (administracinių patalpų) savininkui, o su nuomininke UAB „BALTEXIM“ 2018 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašyta nauja nuomos sutartis dėl tų pačių administracinių patalpų nuomos. Teismo vertinimu, šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuo 2015 m. balandžio 13 d., kai Turto savininku tapo UAB „Sorita“, Nuomos sutartys Nr. 13/02/18-1 ir Nr. 13/02/18-2 buvo nutrauktos ar vykdomos nebuvo.

10.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, kam priklauso teisė į Turto nuomininkių UAB „ELB“ ir UAB „BALTEXIM“ mokėtinus pagal Nuomos sutartis Nr. 13/02/18-1 ir Nr. 13/02/18-2 nuompinigius.

11.       Teismas sprendė, kad BUAB „Finiens“, nebūdama Turto savininke nuo 2015 m. balandžio 13 d., turėjo pareigą įrodyti, jog naujoji Turto savininkė UAB „Sorita“ buvo suteikusi teisę jai gauti nuomos mokestį iš UAB „ELB“ ir UAB „BALTEXIM“. Teismas konstatavo, kad BUAB „Finiens“ šių aplinkybių neįrodinėjo, todėl sprendė, kad UAB „Sorita“ nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo teisėta Turto savininkė ir turėjo teisę gauti nuomos mokestį.

12.       Teismas, atsižvelgęs į priimtą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-860-653/2019 ir jame nurodytus motyvus, sprendė, kad UAB „Sorita“ neturi reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Finiens“ nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 30 d. Minėtu sprendimu konstatuota, kad 2015 m. balandžio 13 d. Turto pirkimo-pardavimo sutartis 2017 m. rugsėjo 25 d. vienašališkai nutraukta teisėtai. Minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau atsižvelgdamas į aplinkybę, kad kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje gali būti tikslinami iki bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, bei siekdamas nevilkinti bankroto procedūrų, teismas nusprendė, jog šios nutarties priėmimo metu teisinio pagrindo svarstyti nuomos mokesčio priteisimą nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 30 d. nėra.

Dėl BUAB „Finiens“ nepagrįsto praturtėjimo

13.       Teismas nustatė, kad BUAB „Finiens“ ir UAB „Sorita“ siejo vienkartinio pobūdžio pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Šalys neįrodinėjo, jog po Turto nuosavybės perėjimo tarp šalių būtų egzistavę kokie nors susitarimai dėl administracinėse patalpose esančių nuomininkų mokamo mokesčio surinkimo. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Finiens“ nuomos mokestį iš UAB „ELB“ ir UAB „BALTEXIM“ gavo nesant teisinio pagrindo, o tokia faktinė situacija atitinka CK 6.237 straipsnio nuostatą.

Dėl UAB „Sorita“ 116 166,73 Eur finansinio reikalavimo dydžio (ne)pagrįstumo

14.       Teismas nustatė, kad nuomininkė UAB „ELB“ nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. spalio 30 d. į BUAB „Finiens“ atsiskaitomąsias sąskaitas sumokėjo 45 798,47 Eur. Įvertinęs banko sąskaitų išrašus, teismas konstatavo, jog UAB „ELB“ mokėjimo paskirtyje nurodydavo, jog lėšas perveda arba „už nuomą“ arba „už paslaugas“, todėl apskaičiavo, kad UAB „ELB“ už aptariamą laikotarpį sumokėjo 35 155,77 Eur nuomos mokesčio.

15.       Taip pat teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad nuomininkė UAB „BALTEXIM“ nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. spalio 30 d. į BUAB „Finiens“ atsiskaitomąsias sąskaitas sumokėjo 30 464,56 Eur. Pagal pateiktus banko sąskaitų išrašus, teismas nustatė, kad UAB „BALTEXIM“ mokėjimo paskirtyje nurodydavo, jog lėšas perveda pagal jai išrašytas konkrečias sąskaitas (nurodomi sąskaitų numeriai), todėl sprendė, jog UAB „BALTEXIM“ už aptariamą laikotarpį sumokėjo 24 546,69 Eur numos mokesčio.

16.       Pareiškėja UAB „Sorita“ nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. paskaičiavo 492,15 Eur palūkanų, taikydama 8 procentų tarifą, tačiau pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Nuomos mokesčio mokėjimas yra tęstinis procesas, t. y. nuomos mokestis mokamas kiekvieną mėnesį, todėl teismas padarė išvadą, jog palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo kiekvieno periodinio nuomos mokesčio mokėjimo atskirai. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas nusprendė perskaičiuoti palūkanas, taikydamas 5 procentų palūkanų normą, kas sudarė 307,59 Eur.

17.       Teismas sprendė, kad pareiškėja UAB „Sorita“ įrodė, jog BUAB „Finiens“ be teisinio pagrindo gavo 58 140,92 Eur nuompinigių iš UAB „ELB“ ir UAB „BALTEXIM“ nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. Taip pat UAB „Sorita“ įgijo teisę į 5 procentų palūkanas už minėtą laikotarpį, kurios sudaro 307,59 Eur. Taigi teismas padarė išvadą, jog iš prašomos patvirtinti finansinio reikalavimo 116 166,73 Eur sumos, nutarties priėmimo metu nėra teisinio pagrindo tenkinti 57 718,22 Eur sumos.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Pareiškėja UAB „Sorita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta patvirtinti UAB „Sorita“ 57 718,22 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti UAB „Sorita“ 57 718,22 Eur dydžio finansinį reikalavimą, o likusią skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 183 straipsnio nuostatas, nes rėmėsi neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-860-653/2019 ir sprendė, kad jame nurodyta, jog ginčo patalpų sutartis neva yra nutraukta nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-860-653/2019 neturi res judicata galios. BUAB „Finiens“ nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 30 d. gavo pajamas už patalpų nuomą, kurios realiai priklausė UAB „Sorita“.

18.2.                      Kitoje iš esmės analogiškoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-332-258/2019 buvo priimtas 2019 m. spalio 10 d. pareiškėjai UAB „Sorita“ palankus teismo sprendimas, kuriuo ieškovės UAB „Finiens“ patikslintas ieškinys dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmestas. Nors pastarasis teismo sprendimas taip pat nėra įsiteisėjęs, tačiau analogiškai, skundžiamą nutartį priėmęs teismas, turėjo juo vadovautis, siekdamas nustatyti UAB „Finiens“ procesinį elgesį ir tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

18.3.                      VĮ „Registrų centras“ išraše apie ginčo turto nuosavybės teisę nurodyta, kad ginčo turtas priklauso ne UAB „Finiens“, o UAB „Sorita“. Nekilnojamojo turto registro išrašas yra oficialus rašytinis dokumentas ir teismui turi prima facie galią. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariamas turtas priklauso ne UAB „Sorita“, o UAB „Finiens“ yra deklaratyvi bei prieštaraujanti nekilnojamojo turto registre įrašytiems duomenims.

19.       BUAB „Finiens“ bankroto administratorė UAB „Reniva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad kreditorių reikalavimai bankroto byloje gali būti tikslinami iki bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, pagrįstai sprendė, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu teisinio pagrindo svarstyti nuomos mokesčio priteisimą nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 30 d. nebuvo.

       Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų teisėjų kolegija nenustatė.

21.       Apeliacijos objektą šioje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjos UAB „Sorita“ prašymas dėl 57 718,22 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB ,,Finiens“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

22.       Byloje nustatyta, kad 2013 m. vasario 18 d. tarp BUAB „Finiens“ ir UAB „ELB“ buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 13/02/18-1, pagal kurią nuomotoja BUAB „Finiens“ nuomininkei UAB „ELB“ išnuomojo 600 m2 ploto patalpas, esančias administraciniame pastate (unikalus Nr. 2799-0013-6020), Paliūniškio g. 3, Panevėžyje. Pagal sutartį nuomos mokestis sudarė 868,86 Eur (3 000 Lt) per mėnesį šildymo sezono metu ir 1 216,40 Eur (4 200 Lt) per mėnesį ne šildymo sezono metu. Šalys susitarė, jog nuomos mokestis pradedamas mokėti nuo 2013 m. vasario 18 d. 2018 m. gruodžio 1 d. nuomos sutartis buvo pakeista nurodant, kad nuomotoja pagal sutartį yra UAB „Sorita“. 2013 m. vasario 18 d. tarp UAB „Finiens“ ir UAB „BALTEXIM“ buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 13/02/18-2, pagal kurią nuomotoja BUAB „Finiens“ nuomininkei UAB „BALTEXIM“ išnuomojo 365,46 m2 ploto patalpas, esančias administraciniame pastate (unikalus Nr. 2799-0013-6020), Paliūniškio g. 3, Panevėžyje. Numos mokestis sudarė 635,07 Eur (2 192,76 Lt) per mėnesį. Nuomos mokestis pradedamas mokėti nuo 2013 m. vasario 18 d. Nuo 2018 m. gruodžio 31 d. tarp UAB „Sorita“ ir UAB „BALTEXIM“ buvo sudaryta nauja Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 18-12-31 dėl patalpų, kurių plotas 365,46 m2 ir 25,83 m2, pastate (unikalus Nr. 2799-0013-6020), esančiame Paliūniškio g. 3, Panevėžyje. 2014 m. lapkričio 1 d. tarp UAB „Finiens“ ir UAB „BALTEXIM“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (ši sutartis į bylą nebuvo pateikta). 2015 m. balandžio 13 d. BUAB „Finiens“ (pardavėja) ir UAB „Sorita“ (pirkėja) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl pastato (karvidės) (unikalus Nr. 4400-0180-9732), ir administracinio pastato (unikalus Nr. 2799-0013-6020, esantis Paliūniškio g. 3, Panevėžyje) perleidimo. Turto pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 punkte numatyta, kad sutartis kartu yra parduodamo Turto priėmimo – perėmimo aktas, o nuosavybės teisė į Turtą pereina nuo sutarties pasirašymo momento. 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-860-653/2019 Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad tarp UAB „Finiens“ ir UAB „Sorita“ 2015 m. balandžio 13 d. sudaryta Turto pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukta. Teismas taikė vienašalę restituciją – grąžino BUAB „Finiens“ nuosavybėn nekilnojamuosius daiktus (pastatą-karvidę, kurios unikalus Nr. 4400-0180-9732, esančią Anglininkų k., Trakų r., bei administracinį pastatą, kurio unikalus Nr. 2799-0013-6020, esantį Paliūniškio g. 3, Panevėžyje) (sprendimas neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka). Minėtame sprendime teismas konstatavo, jog 2015 m. balandžio 13 d. Turto pirkimo-pardavimo sutartis 2017 m. rugsėjo 25 d. vienašališkai nutraukta teisėtai.

23.       Atskiruoju skundu apeliantė prašo patvirtinti UAB „Sorita“ 57 718,22 Eur dydžio finansinį reikalavimą, o kitą skundžiamos nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Sorita“
58 448,51 Eur dydžio finansinis reikalavimas, palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti finansinė reikalavimą dalyje dėl 57 718,22 Eur sumos, nes nutarties priėmimo metu tam neegzistavo teisinis pagrindas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-860-653/2019, kurioje buvo nagrinėjamas BUAB „Finiens“ ieškinys dėl 2015 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, šios sutarties nutraukimo ir vienašalės restitucijos taikymo. Minėtu sprendimu teismas konstatavo, kad 2015 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį BUAB „Finiens“ 2017 m. rugsėjo 25 d. vienašališkai nutraukė teisėtai bei taikė vienašalę restituciją.

24.       Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kreditoriaus prašymą dėl dalies finansinio reikalavimo tvirtinimo, nurodė, kad finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami iki bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.   

25.       Apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydama, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas negalėjo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-860-653/2019, nes jis nėra įsiteisėjęs.

26.       Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

27.       Remiantis byloje esančiais procesiniais šalių dokumentais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-860-653/2019 pagal BUAB „Finiens“ ieškinį atsakovei UAB „Sorita“, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Nikosparta“, dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, sutarties nutraukimo ir vienašalės restitucijos taikymo. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu byloje dar nėra priimtas galutinis įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-860-653/2019, nes yra pateiktas UAB „Sorita“ apeliacinis skundas dėl minėto sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kaip jau buvo minėta, civilinėje byloje Nr. e2-860-653/2019 sprendžiamas klausimas dėl patalpų, esančių administraciniame pastate Paliūniškio g. 3, Panevėžyje, 2015 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo ir vienašalės restitucijos taikymo, t. y. neišnagrinėtoje byloje ginčas vyksta dėl tų pačių patalpų, kurios buvo išnuomotos UAB „ELB“ ir UAB „BALTEXIM“ 2013 m. vasario 18 d. nuomos sutartimis ir iš kurios savo finansinį reikalavimą BUAB ,,Finiens“ bankroto byloje kildina apeliantė.   

28.       Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog šiuo metu iš esmės nėra teisinio pagrindo patvirtinti apeliantės prašomą 57 718,22 Eur finansinį reikalavimą, skaičiuojant patalpų nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 30 d., kaip negautas pajamas, nes tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl to, ar 2017 m. rugsėjo 25 d. BUAB „Finiens“ teisėtai vienašališkai nutraukė 2015 m. balandžio 13 d. patalpų, esančių administraciniame pastate Paliūniškio g. 3, Panevėžyje, pirkimo-pardavimo sutartį.

29.       Nagrinėjamu atveju, apeliantė prašė patvirtinti jos 57 718,22 Eur dydžio finansinį reikalavimą, susidariusį nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 30 d., tačiau esant neišnagrinėtam ginčui dėl 2015 m. balandžio 13 d. patalpų, esančių administraciniame pastate Paliūniškio g. 3, Panevėžyje, pirkimo-pardavimo sutarties nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. vienašališko nutraukimo teisėtumo, negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl jos finansinio reikalavimo pagrįstumo. Taigi tol, kol nėra išnagrinėtas ginčas dėl patalpų, esančių administraciniame pastate Paliūniškio g. 3, Panevėžyje, nuosavybės teisės nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 30 d., teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, jog apeliantės reikalaujama patvirtinti finansinio reikalavimo suma, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 30 d., yra neginčijama ir turėjo būti patvirtinta.

30.       Kaip minėta, kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutavusią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. 2015 m. balandžio 13 d. patalpų, esančių administraciniame pastate Paliūniškio g. 3, Panevėžyje, pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp BUAB „Finines“ ir UAB „Sorita“, vienašališko nutraukimo nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. ginčijimas teismine tvarka sudaro objektyvias kliūtis apeliantės prašomo finansinio reikalavimo tvirtinimui. 

31.       Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą šioje apimtyje, turėjo galimybę sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas aktualioje byloje, tačiau šia galimybe teismas nesinaudojo, pasirinkdamas kitokį procesinė kelią, nurodydamas, jog apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinio klausimas gali būti sprendžiamas iki bankroto bylą nagrinėjantis teismas priims nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, t. y. iš esmės jo nenagrinėjo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, nors ir nėra preciziškas proceso teisės normų prasme, tačiau faktiškai neužkirto kelio apeliantei ateityje, kuomet įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-860-653/2019,  kreiptis dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo į bankroto bylą nagrinėjantį teismą.  

32.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis iš esmės analogiškoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-332-258/2019 priimtu 2019 m. spalio 10 d. sprendimu, kuriuo netenkintas BUAB „Finiens“ ieškinys dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (palankus UAB „Sorita“). Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-332-258/2019 buvo nagrinėjimas kito BUAB „Finiens“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo teisėtumo klausimas. Tuo tarpu tarp šalių kilus ginčui dėl 2015 m. balandžio 13 d. parduotų patalpų, esančių administraciniame pastate Paliūniškio g. 3, Panevėžyje, pardavimo sandorio teisėtumo, sandorio vienašališko nutraukimo aplinkybių, analogijos taikymas nagrinėjamai bylai nėra aktualus ir neturi jokios teisinės reikšmės.

Dėl procesinės bylos baigties

33.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                Rasa Gudžiūnienė

Asta Radzevičienė

Vilija Mikuckienė