Byla Nr. AN2-263-1020/2018

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-03332-2017-2

              Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.3.; 21.10.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 21 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Vilniaus m. savivaldybė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria patenkintas N. P. atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundas ir panaikintas Vilniaus m. savivaldybės 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimas, pripažinti N. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 48 straipsnio 3 dalyje, bei administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžinta papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti,

n u s t a t ė :

1. Vilniaus m. savivaldybės 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimu N. P. nubaustas 190 eurų dydžio bauda už tai, kad 2017 m. spalio 22 d. apie 00.19 val. laikinai eidamas UAB „M“ direktoriaus pareigas, neužtikrino, kad teikiant paslaugas bare „P“, triukšmas ir leidžiama muzika nesklistų į išorinę aplinką. Dėl šio nutarimo N. P. atstovė advokatė E. Latauskienė pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi prašymą tenkino, minėtą nutarimą panaikino bei bylą perdavė tyrimo įstaigai papildomam tyrimui atlikti. Pasak teismo, nutarimas šioje byloje buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant ANK reikalavimus. Teismo vertinimu, byloje buvo pažeista N. P. teisė į gynybą, nes nutarime nėra nurodyta, kokias teisės normas jis pažeidė – nėra nurodyta specialioji teisės norma, kurios reikalavimai buvo pažeisti. Nutartyje pabrėžiama, jog tai, kad administracinio nusižengimo protokole ranka buvo įrašyta norma, kurią galimai N. P. pažeidė, neatleidžia nuo pareigos šią normą įrašyti ir nutarime; kita vertus, tai, kad normos prierašas padarytas ranka, kelia daug abejonių, nes likusi teksto dalis yra spausdinta. Iš nutarimo taip pat nėra aišku, kaip pasireiškė N. P. veiksmai, nes nėra nurodytos konkrečios bylos aplinkybės. Nors Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių (toliau – Taisyklės) 12.4 punkto nuostatos draudžia uždarose patalpose leisti muziką, jei patalpoje yra atviri langai ar durys, šioje byloje nėra nustatyta, kas buvo konkrečiu triukšmo šaltiniu ir jo vieta – byloje yra tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad gautas pranešimas dėl lauko terasoje keliamo triukšmo, t. y. nėra jokių duomenų, kad triukšmas sklido iš uždarų patalpų. Ir byloje esantis vaizdo įrašas tikslios garso sklidimo vietos neleidžia nustatyti. Pats liudytojas F. P. teismo posėdžio metu negalėjo pateikti priežasčių, dėl kurių nusprendė, jog triukšmas sklido iš uždarų patalpų – jis teigia padaręs tokią prielaidą (spėjimą), manydamas, kad iš kitur toks triukšmas sklisti negali, nors pranešėjas teigė, kad garsas sklinda iš lauko terasos. Teismo vertinimu, būtent triukšmo šaltinio vieta turėjo lemiamos reikšmės nusižengimo kvalifikavimui, tačiau ji nebuvo nustatyta. Nutartimi atkreiptas dėmesys ir į tai, kad galima manyti, jog teismui nebuvo pateikta visa bylos medžiaga – F. P. kategoriškai teigė, kad po įvykio surašė tarnybinį pranešimą, tačiau bylos medžiagoje jo nerasta. Teismas pažymėjo, jog tyrimo įstaiga nesiėmė jokių veiksmų siekdami susisiekti su N. P., o protokolas buvo surašytas po savaitės nuo įvykio, kai N. P. pareigūnų buvo pastebėtas bare. Tokia praktika teismo įvertinta kaip netinkama. Remdamasis minėtų aplinkybių ir argumentų visuma, apylinkės teismas, konstatavo, jog N. P. net neturi galimybės tinkamai gintis, kadangi neaišku, kokie konkrečiai veiksmai jam yra inkriminuoti bei pagal kokį teisės aktą jis yra traukiamas atsakomybėn. Tuo pačiu pabrėžta, kad byloje nėra nei tarnybinių pranešimų dėl galimai įvykdyto pažeidimo, nei jokių rašytinių paaiškinimų ar kitos medžiagos, kuri pagrįstų N. P. inkriminuojamo nusižengimo buvimą bei padėtų nustatyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui svarbias aplinkybes (net ir 2017 m. spalio 28 d. F. P. tarnybiniame pranešime, nėra jokios informacijos, susijusios su byloje nagrinėjamu įvykiu).

3. Apeliaciniu skundu Vilniaus m. savivaldybės atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį bei priimti naują nutarimą, paliekant galioti Vilniaus m. savivaldybės 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog N. P. vadovaujamas baras yra stacionarus triukšmo šaltinis, ką patvirtina ir pats N. P. bei jo atstovė. Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau – TVĮ) 14 straipsnio 3 dalį, tokių šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir nekelti triukšmo. Vilniaus m. savivaldybės pareigūnai 2017 m. spalio 22 d. turima technika filmuodami iš kavinės baro terasos fiksavo garsiai sklindančią muziką, trikdančią gyventojų, kurie skundėsi dėl kavinės, ramybę. Pasak apelianto, nors faktiškai kavinė yra uždaro tipo, tačiau ji nusižengimo padarymo metu nebuvo uždara, tačiau triukšmą buvo galima girdėti gatvėje, t. y. viešoje vietoje, todėl jam taikomi Taisyklių 12.4 papunkčio reikalavimai. Todėl N. P. privalo atsakyti pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį – už jame nurodytą veiką – Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ir pažeidimą. Įvertinus protokole užfiksuotus duomenis, N. P. paaiškinimų turinį bei liudytojų parodymus, teismas turėjo būti aktyvus tirdamas įrodymus ir siekdamas nustatyti tikrąsias pažeidimo padarymo aplinkybes (apklausiant kitus liudytojus), tačiau pasirinko pasyvią poziciją ir nevisiškai, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir pažeidė ANK 569 straipsnio reikalavimus, nes įrodymų patraukti N. P. atsakomybėn pakanka. Be to, priduriama, jog toks triukšmo atvejis ne pirmas, asmenys dažnai skundžiasi dėl viešosios tvarkos trikdymo minėtoje vietoje.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą N. P. atstovė advokatė E. Latauskienė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Advokatės įsitikinimu, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pademonstravo šiuolaikiško teisinio ginčo arbitro kompetenciją bei siekė įžvelgti ne tik formalių teisės normų laikymosi ir nesilaikymo pasekmes. Atsiliepime nurodoma, jog remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – LRKT) 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu, teismo įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą jokiu būdu nereiškia, kad asmenys surašę protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; teismo aktyvumo samprata nereiškia, kad pareigūnai gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą bylos medžiagą – įstatymas juos įpareigoja laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Atsiliepime pabrėžiama, jog apelianto argumentai dėl to, kad teismas procese buvo pasyvus, yra visiškai nepagrįsti – byla buvo nagrinėjama net 3 žodiniuose teismo posėdžiuose, joje buvo kviečiami ir apklausti liudytojai, tačiau posėdžiuose nedalyvavo apelianto atstovai. Šie duomenys rodo būtent apelianto pasyvų ir neatsakingą požiūrį dėl savo veiksmų ir įgaliojimų.

Apeliacinis skundas atmestinas

5. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei skundžiamos teismo nutarties turinį, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, nustatė ir itin plačiai bei motyvuotai išdėstė Vilniaus m. savivaldybės surašyto nutarimo ir atlikto tyrimo trūkumus bei visiškai pagrįstai ir teisėtai administracinio nusižengimo bylą grąžino tyrimui papildyti.

6. Skundą nagrinėjantis teismas, nekartodamas daugybės apylinkės teismo identifikuotų Vilniaus m. savivaldybės 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimo turinio bei atlikto tyrimo trūkumų, pažymi, jog apeliaciniu skundu nepagrįstai bei plečiamai aiškinama aktyvaus teismo samprata bei priešingai nei leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), visa įrodinėjimo našta ir kaltinimo palaikymo funkcija byloje perkeliama teismui, kuris, nors ir privalo būti aktyvus, negali tapti šališka, įrodymus renkančia ir kartu kaltinimą palaikančia tyrimo institucija. Toks teismo modelis pagal Konstituciją negalimas.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje pabrėžė, kad nutarime nenurodžius specialių teisės aktų normų, kurias galimai pažeidė N. P., buvo pažeista šio asmens teisė į gynybą. Visgi apeliaciniame skunde, patvirtinant, jog nutarime nebuvo nurodytos specialių teisės aktų normos, kurias pažeidė N. P., apeliantas teigia, jog minėtas asmuo pažeidė TVĮ nuostatas bei tuo pačiu ir Taisyklių 12.4 punkto reikalavimus, t. y. asmuo yra atsakingas už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ir pažeidimą. Vienas pagrindinių pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriais remiantis byla buvo grąžinta tyrimui, buvo būtent tai, kad N. P. atžvilgiu surašytame nutarime nebuvo nurodytos specialiųjų teisės aktų nuostatos, kurias pastarasis neva pažeidė. Tačiau nepaisydamas to, apeliantas skunde pateikia naujas, iki tol tyrime ir byloje nesvarstytas bei neaptartas teisės aktų nuostatas, kurias N. P. galimai pažeidė.

8. Pažymėtina, jog pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš to akivaizdu, kad būtent nutarime išdėstytos aplinkybės apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas. Todėl apeliaciniame skunde pateikiami galimi teisės aktų nuostatų pažeidimai (o taip pat ir Taisyklių 12.4 papunkčio interpretacijos), nepaneigia pagrįstos apylinkės teismo išvados, jog N. P., sprendžiant iš nutarimo turinio, negalėjo efektyviai įgyvendinti savo teisės į gynybą. Kitaip tariant, minėtos teisės normos turėjo būti nurodytos nutarime administracinio nusižengimo byloje, o apeliaciniame skunde pateiktų teisės normų analizė niekaip nepaneigia tyrimo įstaigos netinkamo pareigų vykdymo rengiant administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei to, kad N. P. apie tokių normų inkriminavimą jo atžvilgiu nebuvo informuotas. Net jei ir toks kaltinimas ateityje pasitvirtintų, jis iki jo svarstymo teisme turi būti tinkamai įformintas bei atitikti ANK keliamus turinio reikalavimus. Tam būtina atlikti išsamų ir objektyvų įvykio aplinkybių tyrimą – nustatyti iš kokio objekto sklido garsas ir pan.

9. Apygardos teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, pagrįstu LRKT jurisprudencija, jog teismo, kaip aktyvaus arbitro vaidmuo neeliminuoja įstatyminės tyrimo įstaigų ir jos pareigūnų pareigos teismui pateikti išsamią ir objektyvią bylos medžiagą. Šiuo atveju apygardos teismas neįžvelgia pagrindo teigti, kad apylinkės teismas procese buvo neaktyvus: byloje rengtas ne vienas teismo posėdis siekiant apklausti visus įvykio liudytojus, atliktos apklausos pasižymėjo detalumu, o ir pats teismo sprendimas yra itin plačiai motyvuotas bei detalus. Pažymėtina, jog šiame procese Vilniaus m. savivaldybės atstovai nusišalino nuo kaltinimo funkcijos palaikymo ir perkėlė ją teismui - jie, nors ir buvo kviesti, nedalyvavo nei viename iš teismo posėdžių, nors įrodinėjimo našta pagrįsti pažeidėjo kaltę tenka būtent tyrimo įstaigai (onus probandi).

10. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog byloje pasigendama tarnybinių pranešimų (pasak liudytojo F. P. jis rašė tarnybinį pranešimą, tačiau jo byloje nėra) bei kitų rašytinių dokumentų, kurie bylotų apie galimai padarytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio vietoje buvęs pareigūnas F. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nematė iš kur sklido muzika, tačiau manė, jog iš niekur kitur ji negalėjo sklisti, buvo padaryta prielaida, kad muzika sklinda būtent iš baro (b. l. 92). Įvertinus tai, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog muzika sklido iš šio baro terasos, akivaizdu, jog Vilniaus m. savivaldybės atstovai šiuo metu kelia priešingas pirminėms įvykio versijas, todėl šie prieštaravimai tik dar kartą patvirtina būtinybę atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, nes kaip pagrįstai nurodė teismas, galimo garso sklidimo vietos nustatymas yra esminiu šio tyrimo objektu. Be to, pabrėžtina, jog teismas, privalėdamas išlikti nešališku ir neapsiimti kaltinimo funkcijos pilna apimtimi, nagrinėjamoje situacijoje neturėjo jokios galimybės pats ištaisyti minėtus tyrimo trūkumus, todėl siekiant nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes šioje situacijoje priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą bylą grąžinti tyrimo įstaigai.

Todėl teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį.

Teisėjas                                                                                                   Ernestas Rimšelis