Administracinė byla Nr. eI3-162-423/2020

                                                        Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01199-2019-6 

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1

 (S)

dalyvaujant pareiškėjos  UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui E. Š.,

atsakovės Valstybinės miškų tarnybos atstovams R. Š. ir L. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“  skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo. 

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundu prašo: panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019-05-02 sprendimą Nr. 21R-302(AG-236/07-2019); panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2019-01-21 sprendimą Nr. S-1901-78 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad atsakovė Sprendimu patikslino Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) duomenis, priskiriant miško plotui 1,0789 ha teritoriją - Vilniaus miesto miškų (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą (toliau – ir Taksacinis sklypas), kuris patenka į pareiškėjai išnuomoto 1,4717 ha ploto, valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), teritoriją. Sklype yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis 13 proc. baigtumo pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas - 241 kv. m (toliau – ir  Sandėlis). VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“ (toliau – ir Institutas) 2014-09-09 pasiūlė tikslinti Miškų kadastro duomenis, išregistruojant Taksacinį sklypą iš Miškų kadastro. Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2014-12-17 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taisymo aktu Nr. 1412-002-T (toliau – ir Taisymo aktas) nustatė, kad Sklype esantys želdynai nepagrįstai priskirti miško žemės plotui, todėl Miškų kadastro duomenys yra tikslintini, išbraukiant Taksacinį sklypą iš miško žemės ploto. Su pareiškėja 2015-03-05 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN- 60-(14.49.57.), kuria pareiškėjai ne aukciono tvarka išnuomotas Sklypas. Tarnybos direktoriaus 2015-11-05 įsakymu Nr. 234-15-V Taisymo aktas buvo pripažintas negaliojančiu. Šio įsakymo pagrindu buvo patikslinti Miškų kadastro duomenys ir Taksacinis sklypas grąžintas į Miškų kadastrą. Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2016-12-19 sprendimu Tarnybos direktoriaus 2015-11-05 įsakymas panaikintas. Tarnybos direktoriaus 2019-01-04 sprendimu Nr. S-1901-11A nutarta patikslinti Miškų kadastro duomenis, išregistruojant Taksacinį sklypą. Tarnyba 2019-01-11 inicijavo Miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad Taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Tarnybos direktorius 2019-01-21 ginčijamu Sprendimu patikslino Miškų kadastro duomenis ir Taksacinį sklypą įregistravo Miškų kadastre. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019-05-02 sprendimu pareiškėjos skundą dėl Tarnybos direktoriaus 2019-01-21 Sprendimo panaikinimo atmetė.  

Pareiškėjos nuomone, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAI) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir tinkamai motyvuotas. Duomenys, ar Taksaciniame sklype esantys želdynai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, yra prieštaringi, todėl negali būti vertinami kaip objektyvūs ir patikimi faktai. Sprendime nepateikiama aiškių motyvų, kodėl Taksaciniame sklype esantys želdynai vertinti kaip atitinkantys miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Taisymo akte nustatyta, kad Žemės sklype esantys želdynai nepagrįstai priskirti miško žemės plotui. Tuo tarpu 2019-01-11 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 1351 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kurio pagrindu priimtas Sprendimas, Tarnyba nustatė, kad Taksaciniame sklype esantys želdynai atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Abiem nurodytais atvejais Taksacinis sklypas buvo apžiūrėtas natūroje, tačiau ta pati faktinė situacija teisiškai įvertinta skirtingai. Taisymo aktas priimtas vadovaujantis Instituto 2014-09-09 rašte nurodyta informacija. Sprendimas, kuris pagrįstas Patikrinimo aktu, nėra tinkamai motyvuotas: nenurodytos jo priėmimo priežastys, aiškūs ir konkretūs faktai, kurių pagrindu pritaikytas įstatymas, individuali argumentacija. Patikrinimo akto išvados yra nepagrįstos faktiniais duomenimis ir motyvais, yra neaiškios bei prieštarauja anksčiau nustatytiems Taksacinio sklypo faktiniams duomenims.

Sprendimas neatitinka tikrosios faktinės Taksacinio sklypo situacijos ir yra nesuderinamas su viešai skelbiamais duomenimis, susijusiais su Taksacinio sklypo statiniu bei pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir būdu. Priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad Taksaciniame sklype yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis statinys (pamatai), kuriam eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį pareiškėjai be aukciono išnuomotas atitinkamo dydžio valstybinės žemės sklypas.

Nekilnojamojo turto registre nurodyta tiek statinio, tiek žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis (kita) yra nesusijusi su Miškų įstatyme nustatyta veikla (naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pagrindinė statinio naudojimo paskirtis - sandėliavimo). Tai, kad Taksaciniame sklype pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis statinys (pamatai) faktiškai egzistuoja patvirtina 2015-06-17 antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 116-15-1176 bei nuotraukos. Patikrinimo akte nėra užfiksuota, jog Taksaciniame sklype yra statinys. Taksacinio sklypo priskyrimas valstybinei miško žemei apriboja valstybinės žemės nuomininko galimybes vykdyti veiklą žemės sklype, kadangi valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, mišku nelaikomi pavieniai medžiai ir krūmai, miestuose ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai.

Tarnyba, priimdama Sprendimą, pažeidė gero administravimo principą, nesilaikė objektyvumo, lygiateisiškumo ir atsakomybės už priimtus sprendimus principų. Taip pat pažeidė pareiškėjos teisę būti išklausytai, viešojo administravimo subjektui priimant sprendimą. Nepagrįstai tas pačias faktines aplinkybes 2014 metais ir 2019 metais vertino skirtingai.

Pažymėjo, jog Miškų kadastro duomenų patikrinimas vietoje 2019-01-11 atliktas be teisinio pagrindo, Sprendimas nebuvo nagrinėtas Tarnybos direktoriaus sudarytos komisijos. Pagal Tarnybos direktoriaus 2015-11-30 įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punktą, Tarnyba Miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje turėjo teisę atlikti tik gavusi informacijos, kad Miškų kadastro duomenys yra galimai netikslūs. Patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimas vietoje inicijuotas Advokatų profesinės bendrijos IN JURE 2018-12-12 prašymu. Tačiau nurodytu prašymu Tarnybai nebuvo suteikta informacija apie galimai netikslius Miškų kadastro duomenis, o prašoma pateikti duomenis apie įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, Advokatų profesinės bendrijos IN JURE 2018-12-12 prašymas negalėjo būti Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytu pagrindu Miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje procedūrai inicijuoti tiek dėl savo turinio, tiek dėl to, kad Tarnyba jau buvo išsprendusi prašymą ir priėmusi priešingą išvadą - išregistruoti Taksacinį sklypą iš Miškų kadastro.

Pagal Tvarkos aprašo 12 ir 14 punktus (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu)  sprendimus ir procedūrų pažeidimus dėl Miškų kadastro duomenų tikslinimo nagrinėja Tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Šiuo atveju Sprendimas priimtas dėl Miškų kadastro duomenų tikslinimo (keitimo), tačiau nurodyta komisija nebuvo sudaryta, taip buvo pažeista Sprendimo priėmimo tvarka. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas. Prašė skundą patenkinti.         

Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovės atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog 1,4717 ha Sklypas 1993-11-16 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 4229 buvo išnuomota juridiniam asmeniui UAB „Luokė“ gamybinei bazei statyti. Kitos paskirties Sklypas, kaip 1,4717 ha užstatyta teritorija, buvo suformuotas Nekilnojamo turto kadastre ir registre registruotas 1994-04-25. Šių dokumentų priėmimo metu Sklypo teritorijoje esantis miškas, remiantis Vilniaus miesto vykdomojo komiteto apželdinimo tresto (duomenys neskelbtini) girininkijos medynų planu (Miškotvarka 1986 m.), nebuvo inventorizuotas. Dalis Sklypo miško žemės plotui pirmą kartą priskirtas 2001 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu ir Miškų kadastre registruotas kaip Vilniaus miesto miškų (duomenys neskelbtini) girininkijos 21 kvartalo 14 ir 16 taksacinių sklypų dalis. Miško žemės plotas Sklype inventorizuotas 2010 metais atliktos sklypinės miškų inventorizacijos metu (Vilniaus miesto miškų (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas). Inventorizacijos duomenys Miškų kadastre registruoti 2013-11-07. Remiantis Instituto 2014-09-09 rašte Nr. S-554 pateikta informacija bei dokumentais konstatuota, kad kitos paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys želdiniai nepagrįstai priskirti miško žemės plotui, todėl Miškų ka­dastro duomenys gali būti tikslinami išbraukiant šią teritoriją iš miško žemės ploto.

Vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2015-10-19 įsakymu Nr. 220-15-V, Sklype buvo atliktas patikrinimas vietoje, kurio metu nustatyta, kad Sklypo teritorijoje, kuri išbraukta iš Miškų kadastro, statinių nėra, mišriai auga galimai kultūrinės kilmės bei savaiminės kilmės medžiai ir krūmai (liepos, paprastieji ir raudonieji ąžuolai, paprastieji, platanalapiai ir uosialapiai klevai, robinijos, drebulės, beržai, baltalksniai, blindės, eglės ir kitos medžių rūšys). Nesant objektyvių duomenų, kad Sklypo teritorijoje yra žmogaus įveisti želdynai, be to teritorijoje gausiai prižėlę savaiminės kilmės medžių, laikytina, kad teritorija atitinka Miškų įstatyme miškui keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į patikrinimo vietoje rezultatus, vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2015-11-05 įsakymu, patikslintas Miškų kadastras, priskiriant miško žemės plotui iš jo nepagrįstai išbrauktą Vilniaus miesto miškų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)  taksacinį sklypą. VAAT 2016-12-19 sprendimu panaikino Tarnybos direktoriaus 2015-11-05 įsakymą ir Komisijos 2016-01-11 sprendimą, kadangi Tarnyba, priimdama 2015-11-05 įsakymą, pažeidė procedūrinius reikalavimus.

Tarnyba 2019-01-11 atliko duomenų patikrinimą vietoje tikslu įvertinti, ar žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o jų ribos ir plotas faktinę padėtį. Atsižvelgiant į 2019-01-11 patikrinimo metu nustatytus faktus, 2019-01-21 pagrįstai ir teisėtai priimtas Sprendimas, kuriuo patikslinti Miškų kadastro duomenys. Nustatyta, kad statinių ginčo teritorijoje nėra, nėra ir objektyvių duomenų, kad nurodytoje teritorijoje yra žmogaus įveisti želdynai. Teritorija atitinka Miškų įstatyme miškui keliamus reikalavimus, todėl pagrįstai patikslintas Miškų kadastras, priskiriant miško žemės plotui Vilniaus miesto miškų (duomenys neskelbtini)  taksacinį sklypą. Prašė skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2019-01-21 sprendimo Nr. S-1901-78 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“, kuriuo buvo patikslinti Miškų kadastro duomenys, priskiriant miško plotui 1,0789 ha teritoriją - Vilniaus miesto miškų (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą, kuris patenka į pareiškėjai išnuomoto 1,4717 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 13 proc. baigtumo pastatas - sandėlis, unikalus (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas - 241 kv. m., esantis 1,4717 ha ploto valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio teritorijoje yra ginčo Žemės sklypas.

Šioje teritorijoje esantis miško žemės plotas 1,1 ha Vy­riausybės 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (su vėlesniais pakeitimais) priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) miško žemės plotui pirmą kartą priskirtas 2001 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, Miškų ka­dastre buvo registruotas kaip Vilniaus miesto miškų (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų dalis. Miško žemės plotas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  inventorizuotas ir 2010 metais atliktos sklypinės miškų inventorizacijos metu (Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas). Inventorizacijos duomenys Miškų ka­dastre registruoti 2013-11-07 (miško žemės plotas sklype yra 1,1 ha).

 VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2014-09-09 raštu Nr. S-554 „Dėl valstybės miškų kadastro duomenų patikslinimo“ pasiūlyta Tarnybai tikslinti Žemės sklypo Miškų kadastro duomenis, išregistruojant šį sklypą iš Miškų kadastro. Tarnyba 2014-12-17 Taisymo aktu Nr. 1412-002-T nustatė, kad Žemės sklype esantys želdynai nepagrįstai priskirti miško žemės plotui, todėl Miškų kadastro duomenys yra tikslintini, išbraukiant Žemės sklypą iš miško žemės ploto.

Su pareiškėja 2015-03-05 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-60-(14.49.57.), pagal kurią pareiškėjai ne aukciono tvarka buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kurio teritorijoje yra ginčo Žemės sklypas.

Tarnybos direktoriaus 2015-11-05 įsakymu Nr. 234-15-V buvo pripažintas negaliojančiu 2014-12-17 Taisymo aktas Nr. 1412-002-T ir jo pagrindu parengta 2015-05-22 pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas) Nr. 58222. Minėtu įsakymu buvo patikslinti Miškų kadastro duomenys ir Žemės sklypas grąžintas į Miškų kadastrą. Tačiau VAAT 2016-12-19 sprendimu Tarnybos direktoriaus  2015-11-05 įsakymas Nr. 234-15-V panaikintas.

 Tarnybos direktoriaus 2019-01-04 sprendimu Nr. S-1901-11A nutarta patikslinti Miškų kadastro duomenis, išregistruojant Žemės sklypą. Tarnyba 2019-01-11 inicijavo Miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad Žemės sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Ginčijamu 2019-01-21 Sprendimu Nr. S-1901-78 patikslinti Miškų kadastro duomenys ir Žemės sklypas vėl įregistruotas Miškų kadastre.

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019-05-02 sprendimu Nr. 21R-302(AG-236/07-2019) pareiškėjos skundą dėl Tarnybos 2019-01-21 sprendimo Nr. S-1901-78 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros - iki 10 metrų pločio - medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai.

Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje numatyta, kad miško žemė - apaugę mišku žemės plotai - medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai - kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.

VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog 1,4717 ha Sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teisė suteikta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). Pagal 2015- 03-05 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 49SŽN-60-(14.49.57.) Sklypas išnuomotas pareiškėjai. Sklype yra registruotas pareiškėjai priklausantis nebaigtas statyti (baigtumas - 13 proc.), 241 kv. m pastatas - sandėlis (neypatingasis statinys), kuris Nekilnojamojo turto registre registruotas 2013-12-05. Miškų kadastro duomenimis 1,0789 ha Vilniaus miesto miškų (duomenys neskelbtini) Taksacinis sklypas patenka į pareiškėjai išnuomoto 1,4717 ha ploto Sklypo teritoriją. A. V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo 2015-06-17 protokole Nr. 116-15-1176 nurodyta, kad Sklypo pietvakarinėje dalyje matomi atkasti betoniniai fragmentai, šio protokolo 4-7 nuotraukose matosi aukštas tankus medynas.

Kaip jau minėta, taksacinio sklypo 2019-01-11 Patikrinimo akte Nr. 1351 nurodyta, kad patikrinimas inicijuotas pagal advokatų profesinės bendrijos IN JURE 2018-12-12 prašymą. Patikrinimo akto išvadose nurodyta, jog patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Taksacinis sklypas, kuris patenka į Sklypą, atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Prie Patikrinimo akto pateiktas Miškų kadastro taksacinių duomenų išrašas, kuriame pateikiama medyno sudėtis (medžių rūšys, amžius, aukštis, skersmuo, skalsumas), taip pat Taksaciniame sklype esančios žemės naudmenos - medyno nuotraukos, kuriose matyti suaugę tankūs medžiai. Patikrinimo akte nustatytas faktines aplinkybes taip pat neabejotinai patvirtina UAB Vilniaus zundos (duomenys neskelbtini)  girininkijos 1999-2000 metų taksoraštis, Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) 2005 ir 2011 metų taksoraščiai. Tarnybos 2019-09-13 ir 2019-11-21 pažymos „Apie archyvinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis“ Nr. 104121 ir Nr. 108350 bei Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas kartu su 2001 metų sklypinės miškų inventorizacijos taksoraščiu, Tarnybos 2019-09-18 ir 2019-11-21 pažymos „Apie archyvinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis“ Nr. 104188 ir Nr. 108351 bei  Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas kartu su 2011 metų sklypinės miškų inventorizacijos taksoraščiu bei Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, patvirtinta Vyriausybės 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013. Patikrinimo akte nustatytų aplinkybių iš esmės nepaneigė 2019-11-05 Ekspertinė išvada, kurioje nurodyta, jog Sklype yra ir dirbtinai įveistų, ir savaiminių želdinių. Be to, teismo posėdyje ekspertas G. P. nurodė, jog jis nebuvo nuvykęs į vietą ir Sklype augančių želdinių, priešingai nei komisija 2019-01-11 patikrinimo metu, neapžiūrėjo, faktinės situacijos nevertino, todėl teismas jos nelaiko objektyvia ir patikima.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, dalyvavę 2019-01-11 patikrinime vietoje, Z. V., S. U., D. K., I. R. nurodė, jog patikrinimo metu nebuvo jokių abejonių, jog Sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Liudytojai D. K. ir I. R. paaiškino, kad apžiūros metu nustatė, jog miškas yra savaiminis, beržai, drebulės savaime užaugę ir subrendę, tik liepos gali būti pasodintos žmogaus, medžių amžius iki 40 metų, situacija, palyginus su 2015 metais nepakitusi. Liudytojas. S. U. patvirtino, kad Sklype augo 60 proc. drebulių, 30 proc. beržų, 1 proc. blindžių ir pomiškis, 70 proc. medžių savaiminio augimo. Pagal medžių tankumą, skalsumą, amžių neabejotinai Sklypas atitiko miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Liudytojas. Z. V. patvirtino, jog vizualiai apžiūrėjus Sklypą abejonių, kad tai miškas, nekilo.

Taigi, darytina išvada, kad Tarnyba, atlikusi patikrinimą Sklype, tinkamai konstatavo, jog į Sklypo teritoriją patenkančiame Taksaciniame sklype esantis miškas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad Miškų įstatymo 2 straipsnio nuostatos nedraudžia pripažinti mišku tokius žemės sklypus, kuriuose yra registruoti nebaigti statiniai (pamatai), jei tokie sklypai pagal nustatytus parametrus atitinka miško kriterijus. Sprendime nurodyta, kad jis grindžiamas Patikrinimo aktu su priedais, esančiais  sudėtine šio akto dalimi. Prie Patikrinimo akto pridėtos nuotraukos taip pat neabejotinai patvirtina, jog Sklype auga išvešėjęs, aukštas, tankus, netaisyklingai išsidėstęs medynas.

Pareiškėja skunde nurodo, jog Tarnyba prieš priimant Sprendimą neinformavo pareiškėjos apie patikrinimą vietoje, dėl ko pareiškėja negalėjo veiksmingai įgyvendinti savo interesų gynybos ir taip buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą.

Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo NŽT skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Tvarkos aprašo 5 priedas). Vadovaujantis Komisijos išvadomis, sprendimas priimamas 12 punkte nustatyta tvarka. Pagal Tvarkos aprašo 12 punktą sprendimas dėl Miško kadastro duomenų įrašymo bei keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl Miško kadastro duomenų įrašymo/keitimo, kurį parengia prašymą dėl Miško kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Tarnybos darbuotojas, patikrina Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o priima Tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog atsakovė 2019-01-11 Miškų kadastro duomenų pakartotinį patikrinimą vietoje atliko atsižvelgdama į  VAAT 2016-12-19 sprendimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018-09-18 nutartį, kuriuose buvo konstatuotas 2015-10-22 atlikto patikrinimo vietoje procedūrinis pažeidimas, kadangi patikrinime nedalyvavo NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai. Šiuo atveju pareiškėjos atstovas advokatų profesinės bendrijos IN JURE 2018-12-12 prašė tik  pateikti duomenis apie 2018-09-18 LVAT nutarties įvykdymą bei informaciją apie Miškų kadastro duomenų tikslinimą ir Sklypo išregistravimą iš Miškų kadastro.

Tvarkos apraše nenumatytas kitų asmenų, išskyrus asmenis, įvardytus Tvarkos aprašo 7 punkte, informavimas apie numatomą atlikti patikrinimą vietoje bei jų dalyvavimas patikrinime, todėl atmestini skundo motyvai dėl pareiškėjos neinformavimo apie planuojamą atlikti Miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines šios bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas Valstybinės miškų tarnybos 2019-01-21 sprendimas Nr. S-1901-78 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019-05-02 sprendimas Nr. 21R-302 (AG-236/07-2019) yra pagrįsti ir teisėti, todėl jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Ekspertas. G. P. pateikė teismui 2020-01-29 sąskaitą – faktūrą Nr. GP-0068 dėl 450 Eur išlaidų už atvykimą ir dalyvavimą 2020-01-29 teismo posėdyje.  Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams. UAB (duomenys neskelbtini) 2020-01-06 už eksperto darbą į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų depozitinę sąskaitą įmokėjo 400 Eur, kurie nelaukiant sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėtini ekspertui G. P., likusi 50 Eur suma priteistina ekspertui iš pareiškėjos. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 - 40, 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio  1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nelaukiant teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų depozitinės sąskaitos išmokėti ekspertui G. P. (pinigines lėšas pervedant į jo sąskaitą Nr. LT14 7044 0007 3861 5467, esančią AB SEB bankas), 400 Eur (keturis šimtus eurų), įmokėtų 2020-01-06 UAB (duomenys neskelbtini) už eksperto darbą.

Priteisti ekspertui G. P. iš pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) už eksperto darbą (atvykimą ir dalyvavimą 2020-01-29 teismo posėdyje).

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų  nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                       Asta Urbonienė