AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 25 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Maneikienė,

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 2014 m. gegužės 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį vieneriems metams dešimt mėnesių laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, elgesio apribojimą dvylikai mėnesių,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

E. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. 2017 m. gegužės 22 d. apie 22 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (specialisto išvadoje Nr. T-A 5178/2017 (01) nustatytas 1,76 promilių girtumas), vairavo jam priklausantį automobilį „Volvo S 40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Baudžiamoji atsakomybė už šią E. V. padarytą veiką yra numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis E. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gegužės 22 d. iš Ventoje nepažįstamo vyriškio nusipirko automobilį Volvo, valstybinio numerio nežino. Jokio dokumento, t. y. pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė. Už automobilį sumokėjo 300 Eur. Asmenį, iš kurio pirko automobilį matė pirmą kartą, jo neatpažintų, kadangi neįsidėmėjo jo veido bruožų. Automobilį pardavęs asmuo jokių automobilio dokumentų nedavė. Po to su draugu R. R., iš kurio draugo įsigijo automobilį, vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko su R. išsiskyrė ir prie (duomenys neskelbtini)namo susitiko M. M., kuriam pasiūlė pasivažinėti įsigytu automobiliu Volvo. M. sėdo į priekinę keleivio pusę, o jis – į vairuotojo pusę. Automobilį vairavo jis. Mašinoje su M. alkoholinių gėrimų nevartojo. Automobiliu važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) kaime, pamatė policijos mašiną, todėl pasuko į kažkokį kiemą. Praėjus kažkur 10 minučių iš kiemo išvažiavo manydamas, kad policijos pareigūnų jau nebebus ir jie parvažiuos į (duomenys neskelbtini). Vairuojant automobilį link (duomenys neskelbtini) miesto, pamatė priešais atvažiuojančius policijos pareigūnus, tada vėl pasuko į šalia buvusį kiemą, galvodamas, kad policijos pareigūnai jų nepastebės, bet kai kieme sustojo, už jo vairuojamo automobilio jau buvo policijos pareigūnai. Labai gailisi, kad automobilį vairavo girtas ir neturėdamas teisės vairuoti (b. l.60–61).

E. V. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2017 m. gegužės 22 apie 22 val. prie (duomenys neskelbtini) namo susitiko draugą E. V., kuris pasiūlė pasivažinėti automobiliu „Volvo S40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). E. V. sėdo už vairo, pasukęs raktelį užvedė variklį ir jie nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Ten pamatė policijos pareigūnus, E. V. įsuko (duomenys neskelbtini) gatvėje į kažkokį kiemą ir abu išlipo iš automobilio. Įsitikinę, kad policijos pareigūnai išvažiavo, po kokių 10 min. įsėdo į automobilį – E. V. – už vairo, jis – šalia jo, keleivio pusėje, ir išvažiavo iš kiemo link (duomenys neskelbtini) miestelio. Priešais pamatė policijos pareigūnus, E. V. staiga vėl pasuko į kažkokį kiemą. Iš automobilio E. V. išlipo, kai policijos pareigūnai jau buvo už jų. Žinojo, kad E. V. neturi teisės vairuoti, bet kad tuo metu buvo išgėręs nežinojo (b. l.17–18);

2017 m. gegužės 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. 01-1-25099-17, kuriame nurodyta, jog 2017 m. gegužės 22 d. 22 val. 40 min. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato vyriausieji patruliai Raimundas Spudulis ir Vaida Paulauskienė (ekipažas „LŪŠĖ 3055“), (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį „Volvo S 40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0089 nustatytas 2,09 promilės girtumas), neturėdamas teisė vairuoti šios kategorijos transporto priemonės E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 1);

2017 m. gegužės 22 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota automobilio „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimto ir saugomo aikštelėje Mažeikių r., Krucių k., apžiūra, bei šio protokolo priedu – foto lentele Nr. 1, kurioje užfiksuoti apžiūrėto automobilio vaizdai (b. l. 4–5, 6–9, 10);

                2017 m. rugpjūčio 3 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad patikrinus informaciją apie kelių transporto priemonę VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nustatyta, kad automobilio, kurį vairavo E. V., valdytojas – savininkas yra Ž. R., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Darbo biržos duomenų bazės pagalba nustačius Ž. R. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pastarajam buvo paskambinta. Atsiliepęs vyriškis prisistatė esantis Ž. R., jo paklausus ar jam priklauso automobilis Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarasis atsakė, kad yra tokį automobilį turėjęs, tačiau jau prieš tris metus laiko jį pardavė. Paklausus kam pardavė automobilį asmuo parodė, kad neatsimena, nes tai buvo labai senai ir pirkimo – pardavimo sutarties jis jau nebeturi, todėl asmens, kuris automobilį iš jo pirko duomenų pasakyti negali (b. l. 12);

2017 m. gegužės 25 d. – 2017 m. gegužės 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5178/2017(01), kuria konstatuota, jog E. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1.76 prom. etilo alkoholio (b.l. 55).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Bylos aplinkybės yra aiškios, E. V. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, specialisto išvada.

E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.             

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). 2017 m. rugpjūčio 21 d. įtariamasis supažindintas su pranešimu apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 70–72), kuriame nurodyta, jog įtariamasis E. V. suprato teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarką ir pasekmes, pritaria proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi.

Skirdamas bausmę E. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – teistas (b. l. 20–24); baustas administracine tvarka (b. l. 29–32), nedirba (b. l. 40), 2017 m. kovo 27 d. – 2017 m. kovo 30 d. gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 43) ir sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatyta bausmę – baudą.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. V. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę E. V. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gegužės 22 d. 22 val. 40 min. iki 2017 m. gegužės 23 d. 16 val. 50 min. (b. l. 56, 62) (BPK 66 straipsnis).

E. V. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles:  vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl šios aplinkybės yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones įstatymo numatytam vidutiniam dvejų metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis); kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu yra nustatytos atitinkamos sąlygos (BK 72 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenys liudija, jog automobilis „Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Ž. R., tačiau įvertinus tai, kad policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog minėtas asmuo patikino šį automobilį prieš kelis metus pardavęs kažkokiam asmeniui, šios aplinkybės neginčijant ir pačiam E. V., darytina išvada, kad Ž. R. yra tik formalus automobilio „Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, tikrasis šios transporto priemonės savininkas ir valdytojas iš yra E. V., todėl siekiant apsaugoti visuomenės interesus bei užkirsti kelią galimam pakartotiniam nusikalstamų veikų darymui, minėta transporto priemonė konfiskuotina (BK 72 straipsnis), kadangi priešingu atveju, automobilis ir toliau liktų kaltinamojo valdyme ir naudojime. 

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus E. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

E. V. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. V. galutinę bausmę – 20 MGL (753,20 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtą bausmę E. V. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 22 d. 22 val. 40 min. iki 2017 m. gegužės 23 d. 16 val. 50 min., ir laikyti, kad jis sumokėjo 2 MGL (75,49 Eur) baudos.

E. V. paskirti BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones ir uždrausti dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, taip pat konfiskuoti automobilį „Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

E. V. 2017 m. gegužės 23 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam E. V..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                          Daiva Maneikienė