Administracinė byla Nr. eI3-1386-811/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03962-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.12; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Komotos servisas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Komotos servisas“ (toliau – ir UAB „Komotos servisas“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21R-867 (AG-646/04-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2020 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 32.45-MANOVMI RM (toliau – ir VMI prie FM sprendimas); 3) įpareigoti atsakovę pareiškėjos prašymą dėl bankroto proceso iniciavimo ne teismo tvarka išnagrinėti iš naujo.
Skunde teismui pareiškėja nurodo, kad atsakovė, priimdama sprendimą, netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. Pareiškėja, kaip ne pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtoja, visada visais įmanomais būdais atsakingai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, taip pat ir prisiimdama mokestinius įsipareigojimus ypatingai sudėtingomis atsakovės sukurtomis sąlygomis. Pareiškėjai įsiregistravus 2011 m. birželio 7 d. ne PVM mokėtoja, iš karto atsakovė paskyrė „VMI globėją“, kuri padėjo pareiškėjai ir įvykdė visus įsipareigojimus sėkmingai. Pareiškėja, nebūdama PVM mokėtoja, neapskaitė ir į teikiamas paslaugas neįskaitydavo 21 proc. PVM mokesčio iki tol, kol netapo PVM mokėtoja. 2015 m. spalio 18 d. pareiškėjai tapus PVM mokėtoja, atsakovė paskyrė kitą „VMI globėją“. Konsultuojantis dėl tolimesnės veiklos plėtimo galimybių su naujai paskirtąja „VMI globėja“, po mėnesio atsirado reikalavimas dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) nuostatų taikymo atgaline data, susiejant PVMĮ taikymą tik su „giminystės ryšiu – Sūnus-Tėvas“. Pagal tai susiejant dvi įmones: UAB „Komotos servisas“ (įregistruota 2011 m. birželio 7 d., įm. kodas 302635670) ir UAB „Komotos sistemos“ (įregistruota 2007 m. spalio 25 d., įm. kodas 301171313), be faktinių, pagrįstų įrodymų apkaltinant pareiškėją, kaip mokesčių mokėtoją, verslo išskaidymu.
Pareiškėjos teigimu, vykstant konsultacijoms su atsakove, buvo teikiami prieštaringi paaiškinimai, kurie virto reikalavimais. Susidariusiai nepriemokai padengti lėšų pareiškėja neturėjo, paskolos gauti nebuvo galimybės, todėl buvo sudaryta sutartis VMI sistemoje dėl nepriemokos išmokėjimo dalimis penkerių metų laikotarpiui. Pateikus prašymą ir dalį dokumentų atsakovei, negavus jokių atsakovės sprendimų ar nurodymų, buvo pradėti taikyti griežti veiksmai ir dalis permokų buvo nurašytos, areštuotos bankuose esančios sąskaitos. Visi šie veiksmai sukėlė pareiškėjai didelius veiklos nuostolius, buvo prarasti klientai, užstrigo esami ir naujai generuojami pinigų srautai. Mano, kad tokie neatsakingi atsakovės veiksmai leidžia daryti išvadą, jog ji neveikė pagal MAĮ 19 straipsnio nuostatas, kuriose nustatyta, kad atsakovė turi padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas (1 punktas), įgyvendinti mokesčių įstatymus (2 punktas), užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti (3 punktas).
Skunde teismui pareiškėja detalizuoja atlikto mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo veiksmus ir teigia, kad pasibaigus mokestiniams ginčams ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (tolia – ir LVAT) 2020 m. birželio 23 d. priėmus nutartį, pareiškėja priėmė sprendimą skelbti apie savo nemokumą (bankrotą). Kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl nemokumo proceso iniciavimo, tačiau nei vienas pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėjai yra siūlomi sudėtingi ir didesnį laiko bei finansinių išlaidų reikalaujantys nemokumo nustatymo būdai. VMI prie FM priėmus sprendimą, pareiškėja su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri pareiškėjos skundo netenkino, neįvertinusi visų pareiškėjos dėstomų faktinių aplinkybių.
Pareiškėjos įsitikinimu, ar Bendrovei bus leista inicijuoti nemokumo procesą ne teismo keliu, ar ne, priklauso tik nuo atsakovės geranoriškumo, kurio yra pasigendama. Pažymi, kad atsakovei yra gerai žinoma pareiškėjos finansinė padėtis, jog jos veikla sustabdyta nuo 2018 m. ir jau dvejus metus ji negauna jokių pajamų, todėl sprendžia, kad atsakovės priimtas sprendimas yra neadekvatus teisės aktų nuostatoms.
Atsakovė VMI prie FM atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo teismo jo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad visi Bendrovės su mokestiniu ginču ir prievolės išieškojimu susiję ginčai yra pasibaigę, todėl pareiškėjos argumentus, jog VMI prie FM nesilaikė MAĮ ir VAĮ nuostatų ir priėmė minėtų įstatymų neatitinkančius sprendimus, laiko nepagrįstais.
Pažymi, kad VMI prie FM 2020 m. liepos 13 d. buvo gautas Bendrovės 2020 m. liepos 10 d. prašymas duoti sutikimą skelbti Bendrovės nemokumą ne teismo tvarka, priešingu atveju – kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Bendrovė nurodė, kad jos finansinė padėtis yra labai sudėtinga: įsiskolinimas VMI sudaro 16 521,57 Eur PVM, 6 236,81 Eur PVM delspinigių ir 1 652,00 Eur PVM baudos, dėl apyvartinių lėšų trūkumo įmonė nevykdo pardavimų ir neteikia paslaugų nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, Bendrovės turto balansinė vertė – 1 411,97 Eur (2019 m.).
VMI prie FM 2020 m. liepos 16 d. raštu Nr. 32.45-MANOVMI RM-40912 „Dėl nemokumo bylos iniciavimo“ nepritarė Bendrovės bankroto proceso iniciavimui ne teismo tvarka ir informavo Bendrovę, kad VMI prie FM šiuo metu nėra pradėjusi nemokumo (bankroto) bylos Bendrovei inicijavimo procedūros, todėl pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo privalo įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją.
Atsakydama į pareiškėjos skunde keliamus argumentus dėl nemokumo proceso ne teismo keliu, VMI prie FM nurodo, kad sąlygos veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ). VMI prie FM, atstovaudama valstybei juridinių asmenų nemokumo procesuose, veikia ne kaip mokesčių administratorius, bet kaip nemokių įmonių kreditorius, todėl vadovaujasi JANĮ ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, o MAĮ ir VAĮ VMI prie FM veiksmų juridinių asmenų nemokumo (bankroto) procesuose nereglamentuoja.
JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Bendrovei nuo 2019 m. balandžio mėnesio nesilaikant nustatytos mokesčių mokėjimo tvarkos, VMI prie FM, siekdama išieškoti susidariusią mokestinę nepriemoką, vadovaudamasi MAĮ 105 straipsnio nuostatomis, įmonei pradėjo taikyti priverstinio poveikio priemones, o 2019 m. balandžio 5 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-52863 išieškoti 25 477,96 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto. Pastarąjį sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00277 vykdo antstolis.
VMI prie FM mano, kad egzistuoja JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, dėl kurios neteisminis bankroto procesas negalimas. Vadovaujantis JANĮ 11 straipsnio 2 dalimi, jeigu nėra tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka. Pažymi, kad JANĮ kreditoriui suteikia teisę, bet ne pareigą sutikti, kad esant JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, o kreditorius neprivalo pagrįsti savo (ne)sutikimo.
Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis JANĮ, neteisminio bankroto bylos iškėlimo klausimas turi būti sprendžiamas kreditorių susirinkime, o jame priimti sprendimai gali būti skundžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (JANĮ 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju Bendrovė nesušaukė kreditorių susirinkimo, todėl atsakovė sprendime išreiškė savo nuomonę dėl galimybės Bendrovės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, kuri nepanaikina Bendrovei teisės veikti taip, kaip numato JANĮ.
Vadovaujantis JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, o atsižvelgiant į JANĮ 5 straipsnio reglamentavimą, juridinio asmens vadovas arba likvidatorius privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu paaiškėja, kad juridinis asmuo yra nemokus. Taigi, vadovaujantis JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto reglamentavimu, VMI prie FM neturi pareigos pagal asmens prašymą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui inicijavimo. Bendrovė skunde pažymi, kad yra jos finansinė padėtis beviltiška: turimo turto vertė 1 411,97 Eur, o jos įsipareigojimai vien VMI prie FM sudaro 25 489,57 Eur, dėl apyvartinių lėšų trūkumo įmonė nevykdo pardavimų ir neteikia paslaugų nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, t. y. vadovaujantis JANĮ 2 straipsnio 7 punktu, Bendrovė yra nemoki, todėl būtent Bendrovės vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą.
Dėl pareiškėjos argumentų, jog esant sunkiai finansinei padėčiai inicijuoti nemokumo procesą bus sunku, nurodo, kad nagrinėjant juridinio asmens bankroto bylą teismine tvarka JANĮ numato veiksmingus turto neturinčių įmonių likvidavimo mechanizmus, o būtent: teismas gali priimti nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka (JANĮ II skirsnis) arba gali pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva (JANĮ 23 straipsnis).
Atsakovės teigimu, tiek VMI prie FM priimtas sprendimas, tiek Komisijos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti.
Teismas
konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl VMI prie FM sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti Bendrovės prašymą duoti sutikimą skelbti Bendrovės nemokumą ne teismo tvarka, priešingu atveju – kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Bendrovė 2020 m. liepos 10 d. kreipėsi į VMI prie FM su prašymu, kuriame nurodė, jog jos finansinė padėtis yra labai sudėtinga, todėl prašo duoti sutikimą skelbti Bendrovės nemokumą ne teismo tvarka. Pareiškėja taip pat nurodė, kad gavus VMI prie FM pritarimą, bus šaukiamas kreditorių susirinkimas. Priešingu atveju pareiškėja prašo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Bendrovė, pagrįsdama savo finansinę padėtį, prašyme detalizavo turimus įsiskolinimus VMI, kurie sudaro 16 521,57 Eur PVM, 6 236,81 Eur PVM delspinigių ir 1 652,00 Eur PVM baudos, paaiškino, kad dėl apyvartinių lėšų trūkumo nevykdo pardavimų ir neteikia paslaugų nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, nurodė, jog Bendrovės turto balansinė vertė – 1 411,97 Eur (2019 m.). Taip pat nurodė, kad VMI prie FM yra pagrindinė įmonės kreditorė (Komisijos byla, b. l. 4)
VMI prie FM, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2020 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą Nr. 32.45-MANOVMI RM-409912 „Dėl nemokumo bylos iniciavimo“, kuriame nepritarė Bendrovės bankroto proceso iniciavimui ne teismo tvarka. Atsakovė taip pat informavo Bendrovę, kad VMI prie FM šiuo metu nėra pradėjusi nemokumo (bankroto) bylos Bendrovei inicijavimo procedūros, todėl pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo privalo įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją (Komisijos byla, b. l. 5).
Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės priimtu sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti VMI prie FM sprendimą ir įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos bankroto proceso inicijavimo ne teismo tvarka (Komisijos byla, b. l. 53–58).
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 21R-867 (AG-646/04-2020) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos byla, b. l. 138–142).
Pareiškėja, nesutikdama su VMI prie FM ir Komisijos sprendimais, su skundu, kurį vėliau patikslino kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti minėtus sprendimus.
Ginčo teisinius santykius nagrinėjamu atveju reglamentuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ).
JANĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę šie asmenys: 1) juridinio asmens vadovas, o kai pagal atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi, – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso (toliau – juridinio asmens vadovas), jeigu juridinis asmuo turi finansinių sunkumų, tačiau dar nėra nemokus; 2) kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.
JANĮ 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu nėra tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. spalio 19 d. Bendrovės mokestinė prievolė sudarė 25 533,31 Eur (Komisijos byla, b. l. 101). Bendrovei nuo 2019 m. balandžio mėnesio nesilaikant nustatytos mokesčių mokėjimo tvarkos, VMI prie FM, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsniu, 2019 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-52863 išieškoti 25 477,96 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto. Šį sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00277 vykdo antstolis (Komisijos byla, b. l. 102). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai priskaičiuotų mokestinių nepriemokų teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, išnagrinėjus mokestinius ginčus. Šių faktinių aplinkybių pareiškėja iš esmės neginčija.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 587 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Pagrindai išieškoti mokestinę nepriemoką nustatyti Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnyje.
Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes bei nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad egzistuoja JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, dėl kurios bankroto procesas ne teismo tvarka šiuo atveju yra negalimas.
Kaip matyti iš JANĮ 11 straipsnio 2 dalies, JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų nebuvimas leidžia inicijuoti bankroto procesą tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka.
Atsakovė ginčijamame sprendime išreiškė nepritarimą dėl Bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju Bendrovės nemokumo procesas ne teismo tvarka yra negalimas pagal JANĮ 11 straipsnio 2 dalį, nes nėra esminės sąlygos – mokesčių administratoriaus nesutikimo dėl to.
Teismo vertinimu, taip pat šiuo atveju VMI prie FM neturi pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.
Bendrovė tiek skunde teismui, tiek prašyme VMI prie FM akcentavo, kad yra beviltiškoje finansinėje padėtyje, turimo turto vertė 1 411,97 Eur, o jos įsipareigojimai vien VMI prie FM sudaro 25 489,57 Eur, dėl apyvartinių lėšų trūkumo įmonė nevykdo pardavimų ir neteikia paslaugų nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinis asmuo laikomas nemokus, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Taigi, esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VMI prie FM neturi pareigos pagal asmens prašymą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui inicijavimo, kadangi šiuo atveju tokią pareigą turi juridinio asmens vadovas. VMI prie FM ginčijamame sprendime pagrįstai išaiškino tokią pareigą pareiškėjai.
Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną. JANĮ 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas.
Pareiškėja prašyme VMI prie FM nurodė, kad tik gavusi VMI prie FM pritarimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka, sušauks kreditorių susirinkimą.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad VMI prie FM, nesilaikydama Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo principų (toliau – VAĮ), atliko veiksmus ir priėmė sprendimus, kurie apsunkino Bendrovės galimybes vykdyti ūkinę – finansinę veiklą.
Kaip jau minėta, VMI prie FM Bendrovės atžvilgiu priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrinti įstatymų nustatyta tvarka. VMI prie FM skundžiamame sprendime aiškiai išdėstė jo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą, nurodė Bendrovės teises ir pareigas inicijuojant Bendrovės nemokumo procesą ne teismo tvarka. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nesilaikė minėtų teisės aktų reikalavimų.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VMI prie FM 2020 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. 32.45-MANOVMI RM-409912 „Dėl nemokumo bylos iniciavimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti remiantis skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Teismui konstatavus, kad VMI prie FM tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. prašymą dėl bankroto proceso iniciavimo ne teismo tvarka, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovę šį prašymą išnagrinėti iš naujo. Todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas.
Atitinkamai darytina išvada, kad Komisija teisingai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas išvadas, todėl taip pat nėra pagrindo naikinti jos 2020 m.. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21R-867 (AG-646/04-2020).
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Komotos servisas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Violeta Petkevičienė