Civilinė byla Nr. e3K-3-287-421/2020

Teisminio proceso Nr.  2-68-3-00983-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.1.14.4 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Č. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovei R. B. dėl sandorių, sudarytų po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, pripažinimo negaliojančiais.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimą bei teisę pareikšti ieškinį dėl sandorio, sudaryto po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos, pripažinimo negaliojančiu, kai toks ieškinys pareiškiamas įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nutraukta santuoka ir išspręstos su santuokos nutraukimu susijusios pasekmės, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė teismo:

2.1.                      pripažinti negaliojančiais atsakovės sudarytus sandorius: 2018 m. balandžio 20 d. kolekcinio revolverio „Nagant“, kalibras 7,62x38R, kategorija B, gamybos metai 1922 (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį; 2018 m. balandžio 20 d. kolekcinio revolverio „Nagant“, kalibras 7,62x38R, kategorija B, gamybos metai 1911 (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį; 2018 m. gegužės 7 d. už 300 Eur kolekcinio pistoleto PSM, kalibras 5,45x18, kategorija B, gamybos metai 1984 (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį.

2.2.                      išreikalauti iš Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Ginklų fondas) įrodymus, kam parduoti: kolekcinis revolveris „Nagant“, kalibras 7,62x38R, kategorija B, gamybos metai 1922 (duomenys neskelbtini), kolekcinis revolveris „Nagant“, kalibras 7,62x38R, kategorija B, gamybos metai 1911(duomenys neskelbtini), ir pistoletas PSM, kalibras 5,45x18, kategorija B, gamybos metai 1984 (duomenys neskelbtini) (toliau – kolekciniai ginklai). 

3.       Ieškovas nurodė, kad ieškiniu ginčijami kolekcinių ginklų pardavimo sandoriai atsakovės sudaryti po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos, teismui nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą (ieškovo ieškinys dėl santuokos nutraukimo pateiktas 2016 m. lapkričio 3 d., teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas 2019 m. liepos 8 d.). Atsakovei buvo žinoma tikroji parduodamų kolekcinių ginklų materialinė vertė, ji turėjo tikslą pažeisti ieškovo asmeninius ir turtinius interesus. Kolekciniai ginklai parduoti ieškovui nežinant, apie pastarųjų sandorių sudarymą atsakovė neinformavo ir santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusio teismo, o informaciją dėl kolekcinių ginklų pardavimo teismo reikalavimu atskleidė Ginklų fondas po ginčijamų sandorių sudarymo.

4.       Kolekcinių ginklų pardavimo kaina tretiesiems asmenims negalėjo nekelti abejonių, kadangi parduoti itin specifiniai vienetai, rinkoje turintys paklausą iš esmės tik tarp kolekcininkų, kuriems šių vienetų rinkos kainos žinomos. Pažymėtina, kad asmenys turėjo pareigą pasidomėti, ar parduodamas turtas nėra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. To nepadarę tretieji asmenys negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

6.       Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-216-1044/2019 dėl šalių santuokos nutraukimo, materialinio išlaikymo sutuoktiniams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad šis sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2019 m. spalio 15 d. išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2A-2465-430/2019 apeliacine tvarka.

7.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimą atsakovei, prašydamas pripažinti negaliojančiais jos po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos be ieškovo žinios sudarytus sandorius, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.68 straipsniu. Šalių santuoka yra nutraukta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimu, kuriuo yra padalytas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs turtas, t. y. išspręstos su santuokos nutraukimu susijusios pasekmės, todėl reikšti reikalavimą remiantis CK 3.68 straipsniu ieškovas negali – šalys nėra sutuoktiniai.

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. sprendimu padalijo šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, ginčo dėl turto padalijimo būdo ir jo vertės tarp šalių nebuvo, ieškovui priteista 260 Eur, t. y. pusė atsakovės gautų lėšų už parduotus ginklus. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarp šalių yra ginčas dėl teisės, todėl toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

9.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2020 m. vasario  20 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį. 

10.       Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2019 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-216-1044/2019 nutraukdamas šalių santuoką, padalijo visą sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą. Šis sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2019 m. spalio 15 d. išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2A-2465-430/2019 apeliacine tvarka. Ginčijamus sandorius atsakovė sudarė po to, kai ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Apie atsakovės sudarytus ginčijamus sandorius ieškovui buvo žinoma dar iki sprendimo priėmimo, tačiau jis šių sandorių santuokos nutraukimo byloje neginčijo, teismo sprendimo dalies dėl jam priteistos 260 Eur sumos, t. y. pusės atsakovės gautų lėšų už tretiesiems asmenims parduotus kolekcinius ginklus, neskundė. Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta ir išspręsti visi klausimai, susiję su santuokinio turto padalijimu, ieškovas neturi teisinio pagrindo ginčyti atsakovės sudarytus sandorius, apie kuriuos jam buvo žinoma dar iki sprendimo priėmimo ir kurių jis neginčijo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

11.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą nustato speciali CK 3.68 straipsnio norma. CK 3.68 straipsnis neriboja ieškinio pareiškimo teisės santuokos nutraukimo bylos pabaigos momentu, t. y. norma nenustato, kad, išnagrinėjus bylą dėl santuokos nutraukimo ir įsiteisėjus teismo sprendimui toje byloje, šio straipsnio taikyti negalima. Pareikštu ieškiniu siekiama apginti ieškovo teises į konkrečius daiktus – kolekcinius ginklus (juos natūra priteisti ieškovui), kurie nebuvo dalijami santuokos nutraukimo byloje, kadangi tretiesiems asmenims atsakovės iniciatyva buvo perleisti ginčijamais sandoriais. Nagrinėjamu atveju ginčas keliamas dėl teisės į konkrečius daiktus, ieškinio tenkinimo pasekmė būtų nuosavybės grąžinimas sutuoktiniams ir daiktų padalijimas tarp sutuoktinių, taigi keistųsi daiktų savininkas ir būtų taikoma restitucija, o tai būtų ginčas dėl teisės. Ieškovas siekia, kad nuosavybės teisė į kolekcinius ginklus būtų grąžinta sutuoktiniams (buvusiems sutuoktiniams) ir turtas padalytas tarp sutuoktinių laikantis sąžiningumo bei lygiateisiškumo principų pagal realias kolekcinių ginklų vertes (ieškovė kolekcinius ginklus pardavė už 520 Eur, tačiau reali visų ginklų vertė yra apie 6750 Eur). Pareikštas ieškinys atitinka CK 3.68 straipsnio dispoziciją, kadangi: 2016 m. lapkričio 3 d. teisme pradėta santuokos nutraukimo byla pagal ieškovo ieškinį; 2018 m. balandžio 20 d., gegužės 7 d. atsakovė sudarė ginčijamus sandorius, t. y. jie sudaryti po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo; 2019 m. liepos 8 d. sprendimu teismas kolekcinių ginklų nepadalijo, nes tuo metu jie jau buvo parduoti tretiesiems asmenims; 2020 m. sausio 14 d. ieškovas kreipėsi į teismą ginčydamas kolekcinių ginklų pardavimų sandorius (apie šiuos sandorius ieškovas sužinojo tik bylos dėl santuokos nutraukimo pabaigoje, atsakovė sąmoningai apie tokius sandorius ieškovo neinformavo).

11.2.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CK 3.68 straipsnio normos aiškinimo bei taikymo taisykles ir tai lėmė nepagrįstą ieškovo teisės į teisminę gynybą ribojimą. Ieškovas neturėjo pagrindo ginčyti sandorius tik santuokos nutraukimo byloje, juolab kad tokio reikalavimo pareiškimas būtų dar labiau užvilkinęs nuo 2016 m. lapkričio 3 d. besitęsusią santuokos nutraukimo bylą. Ieškovas taip pat neturėjo pagrindo skųsti pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimo, nes teismas nesprendė dėl kolekcinių ginklų padalijimo (ginklai 2019 m. liepos 8 d. sprendimo priėmimo metu šalims nepriklausė). Priešingas CK 3.68 straipsnio aiškinimas užkirstų kelią apginti sąžiningo sutuoktinio teisėtus interesus, santuokos nutraukimo bylos būtų nepagrįstai apsunkinamos, jų nagrinėjimo trukmė išsitęstų (kadangi kaskart paaiškėjus apie naują sandorį reikėtų reikšti naują ieškinį, kaip atsakovus įtraukti į bylą trečiuosius asmenis ir t. t.), o piktnaudžiaujančiam sutuoktiniui būtų sudaryta galimybė neribotai vilkinti santuokos nutraukimo bylą.

11.3.                      Tarp santuokos nutraukimo ir nagrinėjamos bylų nėra jokio materialinio tapatumo, dėl to teismai nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad susiję klausimai jau yra išnagrinėti santuokos nutraukimo byloje. Klausimas dėl atsakovės po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais teisme nebuvo nagrinėtas (nesutampa ieškinio dalykas ir pagrindas). Santuokos nutraukimo byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl sandorių ginčijimo ir teismas nesprendė klausimo dėl sandorių, sudarytų dėl kolekcinių ginklų, teisėtumo. Dalydamas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. sprendimu padalijo tik tą turtą, kuris sutuoktinių buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iki proceso dėl santuokos nutraukimo pradžios. Kolekciniai ginklai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įsigyti iki santuokos nutraukimo proceso pradžios. Ginčijamais sandoriais bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdyti kolekciniai ginklai tretiesiems asmenims perleisti iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo. Po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos, t. y. teismo 2019 m. liepos 8 d., sprendimo priėmimo metu kolekciniai ginklai sutuoktiniams nebepriklausė ir teismas objektyviai negalėjo spręsti klausimo dėl jų padalijimo natūra, ko ieškovas siekia šioje byloje. Jokiame galiojančiame teisės akte nėra draudimo ar ribojimo ieškovui reikalauti grąžinti kolekcinius ginklus į bendrąją jungtinę nuosavybę ir juos padalyti tuo atveju, kai yra įsiteisėjęs sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Aplinkybė, kad santuokos nutraukimo byloje teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimu buvo priteista suma (neatitinkanti realios vertės, t. y. 260 Eur), gauta iš ieškovės dėl sudarytų sandorių, nepaneigia ieškovo teisės į teisminę gynybą šioje byloje bei nepagrindžia tariamo ieškinių tapatumo, kadangi, teismui tenkinus ieškinį bei pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, būtų taikoma restitucija ir pinigai grąžinti kolekcinių ginklų pirkėjui (pirkėjams). 

12.       Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės kreiptis į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 3.68 straipsnyje nustatytu pagrindu įgyvendinimo prielaidų

13.       Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

14.       Pagal kasacinio teismo praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas).

16.       Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens teisės ir pareigos. Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020 23 punktą).

17.       Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu). Asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti. Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2019 23, 24 punktus; 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (pagal kurį atsisakoma priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme), nustatęs, kad šalių santuoka yra nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo yra padalytas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs turtas, t. y. išspręstos su santuokos nutraukimu susijusios pasekmės, ginčo dėl turto padalijimo būdo ir jo vertės tarp šalių nebuvo, ieškovui priteista pusė atsakovės gautų lėšų už ginčijamais sandoriais parduotus ginklus, bei padaręs išvadas, kad reikšti reikalavimo pagal CK 3.68 straipsnį ieškovas negali, nes šalys nėra sutuoktiniai ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarp šalių yra ginčas dėl teisės, todėl toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme.

19.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo ieškiniu pareikštas reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme, nurodęs, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta ir išspręsti visi klausimai, susiję su santuokinio turto padalijimu, apie atsakovės sudarytus ginčijamus sandorius ieškovui buvo žinoma dar iki sprendimo priėmimo, tačiau jis šių sandorių santuokos nutraukimo byloje neginčijo ir teismo sprendimo dalies dėl priteistos sumos už parduotus ginklus neskundė, todėl ieškovas neturi teisinio pagrindo ginčyti atsakovės sudarytus sandorius.

20.       Pagal CK 3.68 straipsnį sandoriai, susiję su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kuriuos sudarė vienas sutuoktinis po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal kito sutuoktinio ieškinį, jeigu kitas sutuoktinis įrodo, kad sandoris buvo sudarytas turint tikslą pažeisti jo turtines teises, o trečiasis asmuo buvo nesąžiningas.

21.       Būtent šį CK 3.68 straipsnio normoje nustatytą teisių gynimo būdą pasirinko ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl sandorių nuginčijimo. Byloje nustatytas ir neginčijamas faktas, kad ieškovo pareikštu ieškiniu ginčijami sandoriai sudaryti po bylos dėl šalių santuokos nutraukimo iškėlimo dienos. CK 3.68 straipsnio norma neriboja ieškinio pareiškimo teisės santuokos nutraukimo bylos pabaigos momentu, t. y. joje nenustatyta, kad, išnagrinėjus bylą dėl santuokos nutraukimo ir įsiteisėjus teismo sprendimui toje byloje, šio straipsnio taikyti negalima.

22.       Pareikštame ieškinyje ieškovas nurodė, kad ginčijamais sandoriais turtas (kolekciniai šaunamieji ginklai), kuris buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, bylos nagrinėjimo metu buvo perleistas tretiesiems asmenims be ieškovo žinios ir keletą ar net keliolika kartų mažesne nei rinkos kaina, pažeidžiant CK 3.68 straipsnyje nustatytą draudimą; ieškiniu yra siekiama susigrąžinti turtą iš trečiųjų asmenų į buvusių sutuoktinių dispoziciją, kad vėliau atsirastų galimybė jį pasidalyti papildomu sprendimu. Taigi pareikštame ieškinyje ieškovas nurodė, kokiu būdu ir kokia jo teisė ginčijamais sandoriais buvo pažeista, o reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančiais, susijęs ir su jų negaliojimo pasekmių taikymu, neabejotinai susijęs su ieškovo teisių pakeitimu. Todėl konstatuotina, kad prielaidos atsirasti ieškovo subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos, t. y. jo suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas, pareikštame ieškinyje yra suformuluotos.

23.       Tuo tarpu skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose nurodyti argumentai, kad santuokos nutraukimo byloje ginčo dėl turto padalijimo būdo ir jo vertės tarp šalių nebuvo, kad ieškovui priteista pusė atsakovės gautų lėšų už ginčijamais sandoriais parduotus ginklus, kad apie atsakovės sudarytus ginčijamus sandorius ieškovui buvo žinoma dar iki sprendimo priėmimo, tačiau jis šių sandorių santuokos nutraukimo byloje neginčijo ir teismo sprendimo dalies dėl priteistos sumos už parduotus ginklus neskundė, nėra susiję su teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimu ar nebuvimu ir negali paneigti ieškovo teisės pareikšti ieškinį. Minėti argumentai yra susiję su teisės į teisminę gynybą materialiąja prasme, kaip subjektinės teisės, įgyvendinimu, kuris priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų, konstatuojamų tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Minėti argumentai gali būti svarbūs teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą.

24.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio priėmimo klausimą sprendę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino bei taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą normą, pagal kurią teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą prielaidų nebuvimo.

25.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad dėl nustatyto proceso teisės normos pažeidimo teismų priimti procesiniai sprendimai, kuriais atsisakyta priimti ieškinį, pripažįstami neteisėtais, todėl naikintini, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 ir 360 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė

                                        Virgilijus Grabinskas

                Donatas Šernas